TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 13. Dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo

Kai darb­da­vys nu­sta­to, kad pa­sky­rė dar­buo­to­jui
draus­mi­nę nuo­bau­dą ne­tei­sė­tai, pa­žeis­da­mas įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus,
jis pri­va­lo pa­ša­lin­ti ne­tei­sė­tu­mą, pa­nai­kin­da­mas įsa­ky­mą, ir,
jei­gu nė­ra pa­si­bai­gęs Dar­bo ko­dek­so 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas
ter­mi­nas skir­ti nuo­bau­dai už pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą, ga­li pa­skir­ti
nuo­bau­dą lai­ky­da­ma­sis įsta­ty­mo. Toks draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mas,
pa­nai­ki­nus ne­tei­sė­tai pa­skir­tą nuo­bau­dą, nė­ra ke­lių draus­mi­nių
nuo­bau­dų sky­ri­mas už vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Dar­buo­to­jui
ne­su­ti­kus su pa­skir­ta nuo­bau­da, jis ga­li darb­da­vio įsa­ky­mą skųs­ti
teis­mui.

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-208/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 2. 4. 3. 12

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. ko­vo 22 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: J-o
Š-­no (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), J-os S-ie­nės (pra­ne­šė­ja)
ir P-o Ž-io,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės I-e­nos Jun­du­lie­nės ka­sa­ci­nį
skun­dą dėl Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d.
spren­di­mo ir Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės I-e­nos Jun­du­lie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai
įstai­gai Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trui, da­ly­vau­jant
tre­čia­jam as­me­niui Lie­tu­vos me­di­ci­nos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nei są­jun­gai
dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo ir at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu bei grą­ži­ni­mo į dar­bą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

Ieš­ko­vė nu­ro­dė, kad ji dir­bo ben­druo­me­nės
slau­gy­to­ja – grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­re vie­šo­jo­je
įstai­go­je Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre, ku­rio
vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mu Nr. 9 P jai, at­si­žvel­giant
į Ri­man­to bei Ilo­nos Ur­bo­nų skun­dą, pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da –
pa­pei­ki­mas. Ski­riant šią draus­mi­nę nuo­bau­dą, neat­si­žvelg­ta į tai,
kad ieš­ko­vė yra Lie­tu­vos me­di­ci­nos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos
VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro pir­mi­nės
gru­pės pir­mi­nin­kė, t. y. ren­ka­mo­jo or­ga­no na­rė, to­dėl pa­gal DK 240
straips­nio 2 da­lį tu­rė­jo bū­ti gau­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas
skir­ti jai draus­mi­nę nuo­bau­dą. Su pra­šy­mu dėl to­kio su­ti­ki­mo at­sa­ko­vas
krei­pė­si jau pa­sky­ręs draus­mi­nę nuo­bau­dą – 2003 m. va­sa­rio 4 d. Pro­fe­si­nei
są­jun­gai 2003 m. va­sa­rio 14 d. raš­tu at­si­sa­kius duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą ieš­ko­vei, at­sa­ko­vo vyr. gy­dy­to­jo 2003 m. va­sa­rio
14 d. įsa­ky­mu Nr. 16 P pa­skir­to­ji draus­mi­nė nuo­bau­da pa­keis­ta ki­ta
– at­lei­di­mu iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą (kai dar­buo­to­jas
vie­ną kar­tą šiurkš­čiai pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas). Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to
ga­li­my­bės darb­da­viui keis­ti vie­nos draus­mi­nės nuo­bau­dos ki­ta, to­dėl
ieš­ko­vė pra­šė teis­mą pri­pa­žin­ti VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos
prie­žiū­ros cen­tro vyr. gy­dy­to­jo 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mą Nr. 9 P
ir 2003 m. va­sa­rio 14 d. įsa­ky­mą Nr. 16 P ne­tei­sė­tais ir juos pa­nai­kin­ti;
pri­pa­ži­nus jos at­lei­di­mą iš dar­bo ne­tei­sė­tu, grą­žin­ti į dar­bą Plun­gės
ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre; pri­teis­ti vi­du­ti­nį
dar­bo už­mo­kes­tį už vi­są pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką nuo 2003 m.
va­sa­rio 14 d. iki teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo die­nos.
Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio
8 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad Plun­gės ra­jo­no
pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro vyr. gy­dy­to­jo 2003 m. va­sa­rio
3 d. įsa­ky­mu Nr. 13 P pa­nai­kin­tas 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mas Nr. 9
P, ku­riuo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas, be to, įsa­ky­mo
ga­lio­ji­mo me­tu pa­skir­to­ji nuo­bau­da ieš­ko­vei tei­si­nių pa­sek­mių ne­su­kė­lė,
to­dėl draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – ne­lai­ky­ti­na ant­rą­ja
nuo­bau­da, skir­ta už tą pa­tį pa­žei­di­mą, pa­žei­džiant DK 239 straips­nį.
Įsta­ty­mas ne­drau­džia per nustatytą draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­ną,
pa­nai­ki­nus pa­skir­tą nuo­bau­dą, pa­skir­ti ki­tą, ati­tin­kan­čią pa­žei­di­mo
po­bū­dį. Draus­mi­nė nuo­bau­da ieš­ko­vei skir­ta už ne­tiks­lų do­ku­men­tų
pil­dy­mą, pa­vir­šu­ti­niš­ką li­go­nio – nau­ja­gi­mio ap­žiū­rė­ji­mą ir jo
būk­lės įver­ti­ni­mą bei pa­li­ki­mą na­muo­se, ne­nu­ve­žant pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai.
Ieš­ko­vė, kaip ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja – grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos
fel­če­rė, pa­gal pa­rei­gy­bi­nę in­struk­ci­ją pri­va­lė­jo li­go­nį ap­žiū­rė­ti,
įver­tin­ti jo būk­lę ir su­teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą. Grį­žu­si po ap­si­lan­ky­mo
pas li­go­nį O. Ur­bo­ną, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos kvie­ti­mų kor­te­lė­je
ieš­ko­vė nu­ro­dė nau­ja­gi­mio tė­vų at­si­sa­ky­mą vyk­ti į li­go­ni­nę, įra­šė,
jog li­go­nio tem­pe­ra­tū­ra – 38,5 laips­nio, pul­sas – 110 k/min. , šir­dies
to­nai aiš­kūs ir rit­miš­ki, kvė­pa­vi­mas nor­ma­lus. By­los duo­me­nys, liu­dy­to­jos
K. Ra­ma­naus­kie­nės pa­ro­dy­mai pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vė ne­ap­žiū­rė­jo
li­go­nio. Jos nu­ro­dy­tas pul­sas ir kū­no tem­pe­ra­tū­ra tuo pa­čiu me­tu
ne­ga­li­mi. Iš liu­dy­to­jų Ri­man­to bei Ilo­nos Ur­bo­nų pa­ro­dy­mų ma­ty­ti,
kad ieš­ko­vė, 2003 m. sau­sio 10 d. at­vy­ku­si pa­gal iš­kvie­ti­mą, klau­si­nė­jo
apie kū­di­kio būk­lę, ta­čiau pa­ti jo ne­ap­žiū­rė­jo ir ne­siū­lė vyk­ti į
li­go­ni­nę. Dėl nau­ja­gi­mio būk­lės – aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros, žvai­ra­vi­mo,
van­gu­mo – ne­įver­ti­ni­mo, jo ne­nu­ve­ži­mo pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai,
at­si­ra­do itin sun­kios pa­sek­mės: nau­ja­gi­mis mi­rė. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą,
kad ieš­ko­vė, teik­da­ma pa­gal­bą li­go­niui Ores­tui Ur­bo­nui, šiurkš­čiai
pa­žei­dė pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos
or­ga­ni­za­ci­nių pro­ce­dū­rų nuo­sta­tas ir ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, jog 2003
m. va­sa­rio 14 d. įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta pa­žei­džiant
įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, to­dėl ieški­nys at­mes­ti­nas.
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi Plun­gės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ko­le­gi­ja su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad darb­da­vys
tu­ri tei­sę per nustatytą draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­ną, pa­nai­ki­nęs
pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­skir­ti ki­tą bei at­krei­pė dė­me­sį,
kad ieš­ko­vė ne­gin­či­jo fak­ti­nių ap­lin­ky­bių, bu­vu­sių at­lei­di­mo iš
dar­bo pa­grin­du. Su­ti­ku­si su Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros
cen­tro gy­dy­mo ta­ry­bos po­sė­džio 2003 m. sau­sio 31 d. pro­to­ko­le pa­da­ry­ta
iš­va­da, kad me­di­ci­nos dar­buo­to­jo veiks­mai (ne­vei­ki­mas), ne­ap­žiū­rint
li­go­nio ir me­di­ci­nos do­ku­men­tuo­se są­mo­nin­gai įra­šant tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čius
įra­šus, ver­tin­ti­ni kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, ko­le­gi­ja
lai­kė, kad ieš­ko­vei pa­rink­ta tin­ka­ma draus­mi­nė nuo­bau­da.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė I. Jun­du­lie­nė
pra­šo Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mą
ir Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti bei pri­im­ti nau­ją spren­di­mą  – ieš­ki­nį ten­kin­ti. Ka­sa­to­rė sa­vo pra­šy­mą
grin­džia šiais ar­gu­men­tais:
1. Teis­mai at­sa­ko­vo 2003 m. va­sa­rio 14 d. pa­skir­tos
nuo­bau­dos ne­pa­grįs­tai ne­lai­kė ant­rą­ja nuo­bau­da už tą pa­tį pa­žei­di­mą,
to­kią po­zi­ci­ją grįs­da­mi ar­gu­men­tu, kad 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mas
ne­su­kė­lė ieš­ko­vei jo­kių tei­si­nių pa­sek­mių. Ki­lu­sio­mis tei­si­nė­mis
pa­sek­mė­mis lai­ky­ti­na darb­da­vio tu­rė­ta ga­li­my­bė nuo­bau­dos ga­lio­ji­mo
lai­ko­tar­piu iki jos pa­nai­ki­ni­mo tai­ky­ti ieš­ko­vei pa­pil­do­mas sank­ci­jas
pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, t. y. nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį
an­tro dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo at­ve­ju. Taip bu­vo pa­keis­tas
ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vo tei­sių ir pa­rei­gų san­ty­kis, bu­vęs iki draus­mi­nės
nuo­bau­dos paskyrimo. Tai, kad mi­nė­ta ga­li­my­bė ne­bu­vo re­a­li­zuo­ta,
ne­tu­ri reikš­mės, nes vien šios tei­sės su­tei­ki­mas darb­da­viui lai­ky­ti­nas
sank­ci­ja dar­buo­to­jui už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ir pa­pil­do­ma
draus­mi­ni­mo prie­mo­ne.
2. DK 244 straips­nis su­tei­kia tei­sę darb­da­viui
pa­nai­kin­ti dar­buo­to­jui pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, ta­čiau, ją pa­nai­ki­nus,
nė­ra su­tei­kia­ma tei­sė skir­ti ki­tą. Tai at­lik­ti darb­da­viui drau­džia
DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­tas drau­di­mas skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das
už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Tuo tar­pu 2003 m. va­sa­rio 14 d.
įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da, kaip ir pa­nai­kin­to­ji, pa­skir­ta tuo pa­čiu
pa­grin­du.
3. Teis­mai pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vė, teik­da­ma
pa­gal­bą li­go­niui Ores­tui Ur­bo­nui, šiurkš­čiai pa­žei­dė pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos,
grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­nių pro­ce­dū­rų nuo­sta­tas,
ta­čiau ne­nu­ro­dė, ko­kias kon­kre­čiai nuo­sta­tas ji pa­žei­dė, tai­gi nu­kry­po
nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo for­muo­ja­mos prak­ti­kos by­lo­se dėl
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 1999 m. gruo­džio 8 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je
ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-931/1999, pa­žy­mė­jo, kad kon­sta­ta­vi­mas
fak­to, jog dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mai vyk­dė sa­vo pa­rei­gas, ne­ga­li bū­ti
pri­pa­žin­tas pa­kan­ka­ma tei­si­ne ar­gu­men­ta­ci­ja.
4. At­sa­ko­vas, 2002 m. va­sa­rio 3 d. įsa­ky­mu
Nr. 13 P pa­nai­ki­nęs ieš­ko­vei ne įsta­ty­mų rei­ka­lau­ja­ma tvar­ka pa­skir­tą
pa­pei­ki­mą ieš­ko­vei, 2003 m. ko­vo 4 d. krei­pė­si į Lie­tu­vos me­di­ci­nos
dar­buo­to­jų pro­fe­si­nę są­jun­gą su pra­šy­mu duo­ti su­ti­ki­mą pa­skir­ti
ieš­ko­vei draus­mi­nę nuo­bau­dą. Ka­dan­gi at­lei­di­mui iš dar­bo už šiurkš­tų
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą toks su­ti­ki­mas ne­rei­ka­lin­gas, aki­vaiz­du,
kad darb­da­vys sie­kė jau įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­skir­ti ieš­ko­vei
pa­pei­ki­mą, o griež­čiau­sią draus­mi­nę nuo­bau­dą – at­lei­di­mą iš dar­bo
– pa­sky­rė tik dėl to, kad pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sa­ky­mas ne­bu­vo gau­tas,
o ter­mi­nas nuo­bau­dai skir­ti bu­vo be­si­bai­gian­tis. Kar­tu aki­vaiz­du,
kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta neat­si­žvel­giant į pa­žei­di­mo sun­ku­mą
ir su­kel­tas pa­sek­mes bei ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis pa­žei­di­mas bu­vo pa­da­ry­tas,
nors tai pa­da­ry­ti įpa­rei­go­ja DK 238 straips­nis. Teis­mai ne­si­lai­kė
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1996 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mo
Nr. 42 rei­ka­la­vi­mo aiš­kin­tis, ar pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka
pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą, ne­vi­sa­pu­siš­kai,
neišsamiai ir ne­ob­jek­ty­viai įver­ti­no by­los ap­lin­ky­bes, taip pa­žeis­da­mi
CPK 185 straips­nio nuo­sta­tas.
5. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, at­mes­da­mas
ieš­ki­nį, pa­žy­mė­jo, kad ieš­ko­vė ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių,
jog at­sa­ko­vo 2003 m. va­sa­rio 14 d. įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta
pa­žei­džiant įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, taip nu­kryp­da­mas nuo Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo for­muo­ja­mos prak­ti­kos. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, 2001 m. ba­lan­džio
30 d. pri­ėmu­si nu­tar­tį ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-510/2001, lai­kė­si
nuo­sta­tos, kad įro­di­nė­ji­mo naš­ta dar­bo gin­čų by­lo­se ten­ka darb­da­viui.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas
Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras pra­šo Plun­gės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mą ir Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m.
lap­kri­čio 5 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus. At­sa­ko­vas sa­vo pra­šy­mą
mo­ty­vuo­ja šiais ar­gu­men­tais:
1. Ka­sa­to­rė sa­vo ka­sa­ci­nį skun­dą iš es­mės
grin­džia for­ma­liais pa­grin­dais, o CPK 328 straips­nis drau­džia spren­di­mą
pa­nai­kin­ti re­mian­tis vien for­ma­liais pa­grin­dais.
2. Ka­sa­to­rės pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo,
ku­rio ji ne­gin­či­ja, pa­sek­mė – nau­ja­gi­mio mir­tis, to­dėl teis­mai to­kį
pa­žei­di­mą pa­grįs­tai ver­ti­no kaip šiurkš­tų ir ieš­ko­vės at­lei­di­mą iš
dar­bo lai­kė tei­sė­tu.
3. Dar­bo ko­dek­sas ne­drau­džia darb­da­viui per
nustatytą draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­ną  at­šauk­ti pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą
ir pa­skir­ti ki­tą. Pa­nai­ki­nus ne­tei­sė­tai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą,
ji lai­ko­ma ne­ga­lio­jan­čia ir jo­kių tei­si­nių pa­sek­mių at­ei­tyje su­kel­ti
ne­ga­li. Be to, pa­ski­riant ki­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, at­si­žvelg­ta į ap­lin­ky­bes,
ku­rios iki tol ne­bu­vo ži­no­mos, taip pat į įstai­gos pa­ta­ria­mo­jo or­ga­no
nuo­mo­nę.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai dėl Dar­bo ko­dek­so
nor­mų, re­gu­liuo­jan­čių draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mą, yra tei­sės klau­si­mai
(CPK 353 straips­nio 1 da­lis).
Įsta­ty­mas nu­ma­to draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę
kaip vie­ną iš prie­mo­nių, pa­de­dan­čių už­tik­rin­ti tin­ka­mą dar­bo pa­rei­gų
vyk­dy­mą. DK 234 straips­nis nu­sta­to, kad dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas yra
dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mas ar­ba ne­tin­ka­mas jų įvyk­dy­mas dėl dar­buo­to­jo
kal­tės. Ši tei­sės nor­ma reiš­kia, kad dar­buo­to­jas pri­va­lo ži­no­ti dar­bo
pa­rei­gų tu­ri­nį, jų re­a­li­za­vi­mo tvar­ką ir są­ly­gas, nu­sta­ty­tas įmo­nės,
įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos vi­daus dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­se, ku­rių pa­žei­di­mas
yra pa­grin­das dar­buo­to­jo draus­mi­nei at­sa­ko­my­bei at­si­ras­ti. Šios
tai­syk­lės, ku­rių pa­grin­das – api­brėž­tos dar­buo­to­jo pa­rei­gos, ga­li
bū­ti nu­sta­ty­tos dar­buo­to­jo pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je, at­ski­rų
dar­bų, pro­ce­dū­rų at­li­ki­mo nuo­sta­tuo­se. Juo­se dar­buo­to­jo pa­rei­gos,
dar­bų at­li­ki­mo tvar­ka tu­rė­tų bū­ti reg­la­men­tuo­ja­ma kuo aiš­kiau ir
kon­kre­čiau, ta­čiau tai pri­klau­so nuo at­lie­ka­mo dar­bo spe­ci­fi­kos.
Jei dar­buo­to­jo dar­bas pa­si­žy­mi tuo, kad jis, vyk­dy­da­mas pa­rei­gas,
pri­va­lo pats, va­do­vau­da­ma­sis sa­vo spe­cia­lio­mis ži­nio­mis, pri­im­ti
spren­di­mą dėl bū­ti­nų at­lik­ti veiks­mų, to­kio dar­buo­to­jo dar­bo pa­rei­gas
reg­la­men­tuo­ti, tiks­liai jas de­ta­li­zuo­jant, ga­li bū­ti ne­įma­no­ma,
to­dėl jos ga­li bū­ti nu­ro­do­mos la­ko­niš­kai.
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je pa­teik­tų grei­to­sios
me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­va­žiuo­ja­mo­sios bri­ga­dos ben­druo­me­nės slau­gy­to­jo
pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos sky­riaus ,,Ben­drie­ji rei­ka­la­vi­mai“ 5 punk­te
įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­ris
pri­va­lo su­ge­bė­ti sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti pa­gal jam su­teik­tus įga­lio­ji­mus
ir vi­siš­kai at­sa­ky­ti už pa­sek­mes, o in­struk­ci­jos sky­riaus ,,Pa­rei­gos“
2 punk­te nu­ro­dy­ta, kad grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­ris pri­va­lo
teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą li­go­niams. To­kie šiai pa­rei­gy­bei ke­lia­mi
rei­ka­la­vi­mai svar­būs, įgy­ven­di­nant pa­grin­di­nius at­sa­ko­vo įsta­tuo­se
nu­ro­dy­tus įstai­gos veik­los tiks­lus: ge­rin­ti gy­ven­to­jų svei­ka­tą, su­ma­žin­ti
jų ser­ga­mu­mą ir mir­tin­gu­mą – tai ga­li­ma pa­siek­ti ko­ky­biš­kai tei­kiant
me­di­ci­nos pa­slau­gas. Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­ris pri­va­lo
kiek­vie­nu iš­kvie­ti­mo pas li­go­nį at­ve­ju įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir,
at­si­žvel­giant į ją, pri­im­ti spren­di­mą dėl rei­kia­mų me­di­ci­nos pa­slau­gų
tei­ki­mo. Kon­kre­čios si­tu­a­ci­jos įver­ti­ni­mas ir ati­tin­ka­mo spren­di­mo
pri­ėmi­mas, ko­kius veiks­mus at­lik­ti, yra fel­če­rio kva­li­fi­ka­ci­jos,
sa­va­ran­kiš­ku­mo, t. y. jo ge­bė­ji­mų, klau­si­mas ir ne­ga­li bū­ti tiks­liai
reg­la­men­tuo­tas in­struk­ci­jo­je. Ka­sa­to­rė ne­su­tin­ka su teis­mų iš­va­da,
kad jos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mas ver­tin­ti­nas kaip šiurkš­tus pa­rei­ginės
in­struk­ci­jos ir grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­nių pro­ce­dū­rų
nuo­sta­tų pa­žei­di­mas. Spren­di­mui dėl teik­ti­nos pa­gal­bos li­go­niui
pri­im­ti vi­sų pir­ma bū­ti­na įver­tin­ti li­go­nio būk­lę. Tai at­lik­ti įpa­rei­go­ja
ir mi­nė­tos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­nės pro­ce­dū­ros
(b. l. 52). Tuo tar­pu teis­mai, iš­ty­rę by­los ap­lin­ky­bes, nu­sta­tė, kad
ka­sa­to­rė ne­at­li­ko ele­men­ta­rių veiks­mų, ku­rie bū­ti­ni li­go­nio būk­lei
įver­tin­ti ir yra su­dė­ti­nė me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ki­mo da­lis bei su­da­ro
prie­lai­das tei­sin­gam spren­di­mui pri­im­ti: ji ne­ap­žiū­rė­jo nau­ja­gi­mio,
ne­tik­ri­no pul­so, šir­dies to­nų, tai­gi net ne­su­da­rė prie­lai­dų diag­no­zuo­ti
ne­ga­la­vi­mo prie­žas­tį ir ne­nu­ve­žė jo į li­go­ni­nę kva­li­fi­kuo­tes­nių
spe­cia­lis­tų ap­žiū­rai. Vė­liau, slėp­da­ma šiuos sa­vo dar­bo trū­ku­mus,
ieš­ko­vė į me­di­ci­nos do­ku­men­tus įra­šė klai­din­gus duo­me­nis. Ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad nu­sta­tę šiuos pa­žei­di­mus, ku­rie bu­vo ka­sa­to­rės at­lei­di­mo
iš dar­bo pa­grin­das, teis­mai pa­grįs­tai juos ver­ti­no kaip vi­daus dar­bo
tvar­ką reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­žei­di­mą, t. y. dar­bo pa­rei­gų
ne­vyk­dy­mą dėl jos kal­tės. Tai, kad teis­mai pri­im­tuo­se spren­di­me ir nu­tar­ty­je
ne­sukon­kre­ti­no pa­žeis­tų pa­rei­gi­nių in­struk­ci­jų nuo­sta­tų, mi­nė­tų
pro­ce­si­nių spren­di­mų tei­sė­tu­mui es­mi­nės reikš­mės ne­tu­ri (CPK 346
straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas).
Darb­da­vys, kon­sta­ta­vęs ne­tin­ka­mo dar­bo pa­rei­gų
at­li­ki­mo fak­tą, jį iš­ana­li­za­vęs ir nu­spren­dęs, kad pa­žei­dė­ją rei­kia
nu­baus­ti, nu­sta­to pa­rei­gų pa­žei­di­mo po­bū­dį. DK 227 straips­nio 2 da­lis
nu­ro­do, kad pa­žei­du­sia­jam dar­bo draus­mę darb­da­vys ga­li tai­ky­ti
draus­mi­nio po­vei­kio prie­mo­nes, bet ne­pri­va­lo. Šiuo at­ve­ju darb­da­vys
tu­ri pa­si­rin­ki­mo tei­sę, ta­čiau, nau­do­jan­tis šia tei­se, bū­ti­na įver­tin­ti,
ar tai ne­tu­rės nei­gia­mos įta­kos dar­bo re­zul­ta­tams dėl ne lai­ku at­lik­tos
ir ne­pa­kan­ka­mos dar­bo kon­tro­lės. Nu­spren­dęs skir­ti draus­mi­nio po­vei­kio
prie­mo­nę, darb­da­vys ją pa­ren­ka, at­si­žvelg­da­mas į dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
sun­ku­mą, to pa­žei­di­mo su­kel­tas pa­sek­mes, dar­buo­to­jo kal­tę, ap­lin­ky­bes,
ku­rio­mis šis pa­žei­di­mas pa­da­ry­tas, ir dar­buo­to­jo po­žiū­rį į dar­bą
(DK 238 straips­nis). Darb­da­vys tu­ri dis­po­zi­ci­jos tei­sę, baus­da­mas
dar­bo draus­mės pa­žei­dė­ją, pa­rink­ti švel­nes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą,
ly­gi­nant su ta, ku­ri ati­tin­ka pa­da­ry­to pa­žei­di­mo sun­ku­mą, bet tei­sės
ati­tin­ka­mai griež­tin­ti baus­mę jis ne­tu­ri. Draus­mi­nė nuo­bau­da yra
nei­gia­mo po­vei­kio prie­mo­nė, ski­ria­ma dar­buo­to­jui kaip sank­ci­ja,
įver­ti­nant jo pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Kar­tu draus­mi­nė
nuo­bau­da at­lie­ka ir pre­ven­ci­nės draus­mi­nan­čios prie­mo­nės funk­ci­jas
pa­žei­dė­jo ir ki­tų ta­me pa­čia­me ko­lek­ty­ve su pa­žei­dė­ju dir­ban­čių
as­me­nų at­žvil­giu. Tai­ky­da­mas draus­mi­nio po­vei­kio prie­mo­nes ar pa­ska­ti­ni­mus,
darb­da­vys at­krei­pia ki­tų dar­buo­to­jų dė­me­sį į ska­ti­na­mų ar bau­džia­mų
dar­buo­to­jų dar­bą kaip tei­gia­mą ar­ba nei­gia­mą dar­bo pa­rei­gų at­li­ki­mo
pa­vyz­džius. Kad toks dar­buo­to­jo įver­ti­ni­mas bū­tų efek­ty­vus, bū­ti­na
siek­ti, kad jis bū­tų tei­sin­gas, t. y. adek­va­tus ver­ti­na­miems dar­buo­to­jo
veiks­mams. Tiek per griež­tai, tiek per švel­niai ver­ti­nant dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mą, nuo­bau­dos tai­ky­mas ga­li ne­pa­da­ry­ti rei­kia­mo po­vei­kio
dar­bo draus­mei ge­rin­ti. DK 237 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to tris skir­tin­go
griež­tu­mo draus­mi­nių nuo­bau­dų rū­šis: pa­sta­bą, pa­pei­ki­mą, at­lei­di­mą
iš dar­bo. At­si­žvel­giant į DK 136 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tas, ga­li­ma
da­ry­ti iš­va­dą, kad griež­čiau­sia draus­mi­nė nuo­bau­da tai­ky­ti­na, kai
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­jis yra pa­si­kar­to­jan­tis ar­ba šiurkš­tus,
t. y. itin ne­to­le­ruo­ti­nas. DK 235 straips­ny­je, api­bū­di­nant šiurkš­taus
dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo sam­pra­tą, pa­teik­tas pa­vyz­di­nis to­kių pa­žei­di­mų
są­ra­šas. Šio straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas nu­ma­to, kad šiurkš­čiais pa­žei­di­mais
ga­li bū­ti lai­ko­mi ir są­ra­še ne­nu­ro­dy­ti at­ve­jai, to­dėl kon­kre­taus
pa­žei­di­mo po­bū­dį spren­džia darb­da­vys.
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je kon­sta­tuo­ta, kad
darb­da­vys, nu­sta­tęs ka­sa­to­rės dar­bo pa­rei­gų ne­tin­ka­mo vyk­dy­mo
fak­tus, pri­tai­kė draus­mi­nio po­bū­džio prie­mo­nę – pa­pei­ki­mą (at­sa­ko­vo
2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mas Nr. 9 P. ). Šiuo įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da
ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­ta aiš­kiai ne­tei­sė­tai, nes ją pa­ski­riant ne­bu­vo
lai­ky­ta­si įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų (DK 240 straips­nio 2 da­lis), t. y. ne­bu­vo
gau­tas iš­anks­ti­nis ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas. Nu­sta­čius, kad
dar­buo­to­jui nuo­bau­da pa­skir­ta ne­tei­sė­tai, darb­da­vio įsa­ky­mas, ku­riuo
ji pa­skir­ta, yra tei­siš­kai ydin­gas ir nai­kin­ti­nas, ne­pri­klau­so­mai
kie­no – darb­da­vio, dar­buo­to­jo ar tre­čių­jų as­me­nų, pa­vyz­džiui, pro­fe­si­nės
są­jun­gos, – ini­cia­ty­va nuo­bau­dos ne­tei­sė­tu­mo klau­si­mas iš­kel­tas.
Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad to­kiu at­ve­ju, kai darb­da­vys nu­sta­to, jog
jis pa­sky­rė dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą ne­tei­sė­tai, pa­žeis­da­mas
įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, jis pri­va­lo pa­ša­lin­ti ne­tei­sė­tu­mą, pa­nai­kin­da­mas
įsa­ky­mą ir, jei­gu nė­ra pa­si­bai­gęs DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas
ter­mi­nas skir­ti nuo­bau­dai už pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą, ga­li pa­skir­ti
nuo­bau­dą lai­ky­da­ma­sis įsta­ty­mo. Toks draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mas,
pa­nai­ki­nus ne­tei­sė­tai pa­skir­tą nuo­bau­dą, nė­ra ke­lių draus­mi­nių nuo­bau­dų
sky­ri­mas už vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Dar­buo­to­jui ne­su­ti­kus
su pa­skir­ta nuo­bau­da, jis ga­li darb­da­vio įsa­ky­mą skųs­ti teis­mui. Ka­sa­to­rė
tei­gia, kad, ne­tei­sė­tai pa­sky­rus draus­mi­nę nuo­bau­dą, iki jos pa­nai­ki­ni­mo
bu­vo pa­ki­tęs jos ir darb­da­vio tei­sių bei pa­rei­gų san­ty­kis ir vien šis
pa­ki­ti­mas lai­ky­ti­nas sank­ci­ja, už­ker­tan­čia ke­lią skir­ti draus­mi­nę
nuo­bau­dą po ne­tei­sė­tosios pa­nai­ki­ni­mo už tą pa­tį pa­žei­di­mą. Šis ar­gu­men­tas
ne­pa­grįs­tas. Ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vo tei­sių ir pa­rei­gų san­ty­kis pa­si­kei­tė
jau po ieš­ko­vės dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mo, kai darb­da­vys
įgi­jo tei­sę ieš­ko­vei tai­ky­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. To­kį pa­si­kei­ti­mą
ga­li­ma ver­tin­ti kaip draus­mi­nan­tį fak­to­rių, ta­čiau jis jo­kiu bū­du
ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas tei­sė­tai pa­skir­tai draus­mi­nei nuo­bau­dai.
Taip pat ne­pa­grįs­tai ka­sa­to­rė nuo­bau­dos, pa­skir­tos ne­si­lai­kant
įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos tvar­kos, pa­nai­ki­ni­mą su­ta­pa­ti­na su nuo­bau­dos
pa­nai­ki­ni­mu, nu­ma­ty­tu DK 244 straips­ny­je. Šia­me straips­ny­je nu­ro­dy­tas
nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo pa­grin­das – ge­ras ir są­ži­nin­gas dar­bas. Darb­da­vys,
sa­vo va­lia pa­nai­kin­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą šiuo pa­grin­du, nu­trau­kia
jos ga­lio­ji­mą, lai­ky­da­mas, kad nuo­bau­da at­li­ko draus­mi­nan­čią funk­ci­ją,
to­kiu veiks­mu iš es­mės pa­ska­tin­da­mas dar­buo­to­ją. Tai­gi DK 244
straips­ny­je reg­la­men­tuo­ja­mas tei­sė­tai pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos
pa­nai­ki­ni­mas, pa­nai­ki­ni­mo pa­grin­das ir pa­sek­mės iš es­mės ski­ria­si
nuo ne­tei­sė­tos nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo. Teis­mai vi­siš­kai pa­grįs­tai
pa­da­rė iš­va­dą, kad pa­nai­ki­nęs pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, jei ne­pa­si­bai­gęs
draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nas, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­skir­ti
ki­tą nuo­bau­dą. Ko­le­gi­ja pri­pa­žįs­ta tin­ka­ma teis­mų prak­ti­ką, ver­ti­nant
ga­lio­jan­čio įsa­ky­mo, ku­riuo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas
iš dar­bo, tei­sė­tu­mą.
By­lo­je svars­to­mas ieš­ko­vės at­lei­di­mo iš
dar­bo, pa­da­rius šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, klau­si­mas (DK
238, 240, 231 straips­niai), t. y. spren­džia­ma, ar ieš­ko­vė pa­da­rė dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mą, ar šis pa­žei­di­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip šiurkš­tus,
ar pa­skir­ta nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – nė­ra per griež­ta. Di­de­lės
at­sa­ko­my­bės rei­ka­lau­jan­čio­se veik­los sri­ty­se, to­kio­se kaip svei­ka­tos
ap­sau­ga, vei­kian­čių įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų (pa­vyz­džiui li­go­ni­nių,
vais­tų ga­my­bos įmo­nių) va­do­vai pri­va­lo už­tik­rin­ti tin­ka­mą dar­buo­to­jų
pa­rei­gų at­li­ki­mą, to­dėl jų dis­po­zi­ci­jos tei­sė sa­vo nuo­žiū­ra už šiurkš­čius
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus skir­ti švel­nes­nę nuo­bau­dą nei reg­la­men­tuo­ja
įsta­ty­mas, yra ri­bo­ta ir ja ga­li nau­do­tis tik iš­im­ti­niais at­ve­jais.
Ne­pa­kan­ka­ma at­lie­ka­mo dar­bo kon­tro­lė, ne­re­a­ga­vi­mas į da­ro­mus
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus ar ne­pa­kan­ka­mai griež­tas jų (ypač – šiurkš­čių
pa­žei­di­mų) ver­ti­ni­mas ga­li są­ly­go­ti ne­at­sa­kin­gą po­žiū­rį į dar­bą
ir ap­lai­dų dar­bo pa­rei­gų at­li­ki­mą, ga­lin­tį su­kel­ti sun­kias pa­sek­mes.
Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai,
įver­ti­nę fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pa­grįs­tai pri­pa­ži­no ieš­ko­vės
– me­di­ci­nos dar­buo­to­jos ne­vei­ki­mą (li­go­nio – nau­ja­gi­mio ne­ap­žiū­rė­ji­mą,
karš­čia­vi­mo prie­žas­ties ne­si­aiš­ki­ni­mą, ir dėl to adek­va­čios jo būk­lei
me­di­ci­nos pa­gal­bos ne­su­tei­ki­mą, tu­rė­ju­sį įta­kos itin sun­kioms pa­sek­mėms
at­si­ras­ti) šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu. Rei­kia­mos kva­li­fi­kuo­tų
spe­cia­lis­tų me­di­ci­nos pa­gal­bos ne­su­tei­ki­mas lai­ku yra ieš­ko­vės
dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo pa­da­ri­nys. Vi­siš­kai ne­pa­grįs­tas ka­sa­to­rės
ar­gu­men­tas, kad draus­mi­nė nuo­bau­da jai pa­rink­ta ne­si­lai­kant DK 238
straips­nio – neat­si­žvel­giant į pa­žei­di­mo sun­ku­mą ir su­kel­tas pa­sek­mes
bei ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis pa­žei­di­mas bu­vo pa­da­ry­tas. By­lo­je nu­sta­ty­ta,
kad VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro gy­dy­mo
ta­ry­ba, iš­sa­miai iš­ana­li­za­vu­si dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo
ap­lin­ky­bes, kon­sta­ta­vo, jog I. Jun­du­lie­nės veiks­mai, su­kė­lę itin
sun­kias pa­sek­mes, ver­tin­ti­ni kaip šiurkš­tus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas.
Aki­vaiz­du, kad ka­sa­to­rės ne­vei­ki­mas at­vy­kus pas li­go­nį ir vė­les­nis
me­di­ci­nos do­ku­men­tų ne­tin­ka­mas pil­dy­mas ver­tin­ti­nas kaip itin sun­kus
pa­žei­di­mas, nes pa­da­ry­tas itin at­sa­kin­go dar­bo rei­ka­lau­jan­čio­je
veik­los sri­ty­je ir tu­rė­jo įta­kos ne­abe­jo­ti­nai sun­kioms pa­sek­mėms
at­si­ra­sti, nu­sta­ty­tų ap­lin­ky­bių ka­sa­to­rė ne­gin­či­jo ir nie­kaip
sa­vo ne­tei­sė­tų veiks­mų ne­pa­tei­si­no.
At­sa­kant į ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tą dėl
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ne­tin­ka­mo įro­di­nė­ji­mo naš­tos pa­skirs­ty­mo,
pa­žy­mė­ti­na, kad šio­je by­lo­je darb­da­vys pa­tei­kė įro­dy­mus, pa­tvir­ti­nan­čius
draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo tei­sė­tu­mą, t. y. ne­bu­vo nu­kryp­ta
nuo ka­sa­ci­nia­me skun­de pa­mi­nė­tos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos nuo­sta­tos 2001 m. ba­lan­džio 30 d. nu­tar­ty­je
ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-510/2001, kad darb­da­vio ini­cia­ty­va iš dar­bo
at­leis­tų dar­buo­to­jų at­lei­di­mo pa­grin­do tei­sė­tu­mą įro­dy­ti pri­va­lo
darb­da­vys.
Teis­mai tin­ka­mai tai­kė DK 238 straips­nį, 241
straips­nį, 237 straips­nio 1 da­lį bei 136 straips­nio 3 da­lį, to­dėl ap­skųs­ti
teis­mų spren­di­mas ir nu­tar­tis pa­lik­ti­ni ga­lio­ti.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359 straips­nio 1
da­lies 1 punk­tu ir CPK 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r
i a :

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­tį pa­lik­ti
ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt