Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5297: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 4. Nužudy­mas, pa­da­ry­tas per­žen­gus bū­ti­no­sios gin­ties ri­bas
(1961 m. BK 141 ir 104 straips­niai)

At­mes­tas pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio nu­teis­to­jo
vei­ką iš 1961 m. BK 141 ir 104 straips­nių per­kva­li­fi­kuo­ti į
BK 104 straips­nį, ka­sa­ci­nis skun­das dėl to, kad nu­teis­ta­sis įvyk­dė nu­žu­dy­mą
per­ženg­da­mas bū­ti­no­sios gin­ties ri­bas ir jo vei­ka kva­li­fi­kuo­ta tei­sin­gai,
o ki­toks vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas prieš­ta­rau­tų BK 2 straips­nio nuo­sta­toms.

                                                               Baudžia­mo­ji
by­la Nr. 2K-93/2004
                                                                                                S-2. 1. 5. 1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. va­sa­rio 24 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš pir­mi­nin­kės L-os
L-os Ž-ės, V-aus Č-os ir pra­ne­šė­jo J-o T-iaus,
sek­re­to­riau­jant R. Bu­čiu­vie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei J. Ur­be­lie­nei, gy­nė­jui
I. B-­laus­kui,
nu­teis­ta­jam R. Ka­mins­kui,
teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
bau­džia­mą­ją by­lą pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro
pa­va­duo­to­jos ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2003
m. lie­pos 9 d. nuosp­rendžio, ku­riuo R-­vy­das Ka­mins­kas nu­teis­tas pa­gal
1961 m. BK 141 ir 104 straips­nius lais­vės at­ėmi­mu pen­ke­riems
me­tams. Va­do­vau­jan­tis 2000 m. BK 64 straips­nio 1 ir 3 da­li­mis su­ben­drin­ta
baus­mė R. Ka­mins­kui pa­skir­ta lais­vės at­ėmi­mas aš­tuo­ne­riems me­tams.
Taip pat skun­džia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 2
d. nu­tar­tis, ku­ria nu­teis­to­jo R. Ka­mins­ko ape­lia­ci­nis skun­das at­mes­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo
pra­ne­ši­mą, pro­ku­ro­rės, pra­šiu­sios ka­sa­ci­nį skun­dą pa­ten­kin­ti, nu­teis­to­jo
ir jo gy­nė­jo, pra­šiu­sių skun­dą at­mes­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t a
t ė :

R. Ka­mins­kas nu­teis­tas už tai, kad 2003 m. sau­sio
21 d. , apie 10. 30 val. , Ma­ri­jam­po­lės pa­tai­sos na­muo­se, esan­čiuo­se
Spor­to g. 7, gin­da­ma­sis nuo S. Bri­žos pa­vo­jin­go kė­si­ni­mo­si ir aiš­kiai
per­ženg­da­mas bū­ti­no­sios gin­ties ri­bas, ty­čia pei­liu smo­gė ne ma­žiau
kaip še­šis smū­gius nu­ken­tė­ju­sia­jam S. Bri­žai į krū­ti­nės ir pil­vo sri­tis,
nuo to S. Bri­ža mi­rė, t. y. ty­čia jį nu­žu­dė.
Ka­sa­ci­niu skun­du Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio
pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ja pra­šo pa­keis­ti pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mus dėl ne­tin­ka­mo bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo
pri­tai­ky­mo: pa­nai­kin­ti nuosp­ren­džio ir nu­tar­ties da­lį, ku­ria pri­tai­ky­tas
1961 m. BK 141 straips­nis, ir pa­gal 1961 m. BK 104 straips­nį pa­skir­ti
R. Ka­mins­kui aš­tuo­ne­rius me­tus lais­vės at­ėmi­mo. Va­do­vau­jan­tis 2000
m. BK 64 straips­nio 1 ir 3 da­li­mis, pa­skir­tą baus­mę da­li­nio su­dė­ji­mo
bū­du su­ben­drin­ti su 2000 m. lap­kri­čio 30 d. nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir
ne­at­lik­tos baus­mės da­li­mi ir nu­sta­ty­ti ga­lu­ti­nę vie­nuo­li­kos me­tų
lais­vės at­ėmi­mo baus­mę. Ka­sa­to­rė tei­gia, kad iš by­lo­je nu­sta­ty­tų
fak­ti­nių ap­lin­ky­bių ma­ty­ti, kad R. Ka­mins­kas S. Bri­žai vie­ną kar­tą
pei­liu dū­rė po to, kai S. Bri­ža sė­din­čiam ant lo­vos R. Ka­mins­kui įrė­mė
į ger­klę at­suk­tu­vą ir pa­gra­si­no nu­žu­dy­ti. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dy­je da­ro­ma iš­va­da, kad S. Bri­ža re­a­liai į R. Ka­mins­ko
gy­vy­bę ne­si­kė­si­no, to­dėl gi­nan­tis pa­nau­do­ti pei­lį ne­bu­vo bū­ti­na.
Dėl pa­si­rink­tos gy­ny­bos prie­mo­nės ne­adek­va­tu­mo gre­sian­čiam pa­vo­jui
teis­mas da­ro iš­va­dą, jog bu­vo per­ženg­tos bū­ti­no­sios gin­ties ri­bos.
Kaip gin­ties ri­bų per­žen­gi­mą Kau­no apy­gar­dos teis­mas ver­ti­na ir to­les­nius
R. Ka­mins­ko veiks­mus – bė­gan­čio S. Bri­žos gau­dy­mą ir ba­dy­mą pei­liu.
Ka­sa­to­rė nu­ro­do, kad ši iš­va­da yra ne­tei­sin­ga. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas de­ta­liai ne­apib­rė­žė bū­ti­no­sios gin­ties pra­džios ir pa­bai­gos,
nors šios ap­lin­ky­bės la­bai reikš­min­gos tei­sin­gam vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui.
Kon­flik­ti­nės si­tu­a­ci­jos pra­džia, ka­da S. Bri­ža įrė­mė R. Ka­mins­kui
į kak­lą at­suk­tu­vą ir gra­si­no, o R. Ka­mins­kas dū­rė jam vie­ną kar­tą
pei­liu, yra bū­ti­no­sios gin­ties po­žy­miai, ir ape­lia­ci­nio teis­mo iš­va­da,
kad gy­ny­bos prei­mo­nės ati­ti­ko kė­si­ni­mo­si po­bū­dį ir pa­vo­jin­gu­mą,
yra tei­sin­ga. Ta­čiau pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­įver­ti­no to­li­mes­nės
įvy­kių ei­gos, nors by­lo­je nu­sta­ty­tos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės lei­do da­ry­ti
iš­va­dą, kad bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­ja bu­vo pa­si­bai­gu­si. Kai
po pir­mo­jo smū­gio S. Bri­ža ėmė bėg­ti, R. Ka­mins­kui ne­ga­lė­jo bū­ti ne­aiš­ku,
kad už­puo­li­mas at­rem­tas ir gin­tis ne­be­rei­kia. P-s R. Ka­mins­kas nu­ro­dė,
kad dėl di­de­lio su­si­jau­di­ni­mo ne­pri­si­me­na įvy­kio ei­gos. Ta­čiau
šie jo pa­ro­dy­mai pa­neig­ti teis­mo psi­chiat­ri­nės, psi­cho­lo­gi­nės eks­per­ti­zės
ak­to Nr. 135 duo­me­ni­mis, įro­dan­čiais, kad nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu
R. Ka­mins­kas ne­bu­vo fi­zio­lo­gi­nio afek­to bū­se­nos, ga­lė­jo su­vok­ti
ir kon­tro­liuo­ti sa­vo veiks­mus. Iš 2003 m. sau­sio 22 d. teis­mo me­di­ci­nos
eks­per­ti­zės ak­to Nr. 33 ma­ty­ti, kad S. Bri­žai pa­da­ry­ti še­ši dur­ti­niai–p­jau­ti­niai
su­ža­lo­ji­mai, o jo mir­tis įvy­ko nuo dvie­jų su­duo­tų smū­gių. Jų ei­liš­ku­mas
ne­bu­vo nu­sta­ty­tas, ta­čiau net ir pri­pa­ži­nus, kad vie­nas smū­gis bu­vo
su­duo­tas be­si­gi­nant, dar ma­žiau­siai vie­nas mir­ti­nas smū­gis S. Bri­žai
bu­vo su­duo­tas jau po to, kai kė­si­ni­ma­sis bu­vo pa­si­bai­gęs. To­dėl R.
Ka­mins­ko veiks­mai kva­li­fi­kuo­ti­ni kaip ty­či­nis nu­žu­dy­mas, o su­duo­tų
smū­gių skai­čius ir lo­ka­li­za­ci­ja lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad nu­teis­ta­sis
vei­kė tie­sio­gi­ne ty­čia siek­da­mas S. Bri­žos mir­ties.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro
pa­va­duo­to­jos ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas.
Skun­das pa­duo­tas BPK 369 straips­nio 1 da­lies
1 punk­to nu­sta­ty­tu pa­grin­du dėl ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­to 1961 m. BK 141
straips­nio kva­li­fi­kuo­jant nu­teis­to­jo R. Ka­mins­ko vei­ką pa­gal 1961
m. BK 104 straips­nį.

Vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas peržen­gus bū­ti­no­sios
gin­ties ri­bas

Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus (1961
m. BK 14 straips­nis, 2000 m. BK 28 straips­nio 1 da­lis) as­muo tu­ri tei­sę į
bū­ti­ną­ją gin­tį neat­si­žvel­giant į tai, ar jis tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­veng­ti
kė­si­ni­mo­si ar­ba kreip­tis pa­gal­bos į ki­tus as­me­nis ar val­džios ins­ti­tu­ci­jas.
Tai su­tam­pa ir su Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 2 straips­nio nuo­sta­ta, de­kla­ruo­jan­čia, jog gy­vy­bės at­ėmi­mas
ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas ne­tei­sė­tu, jei­gu tai įvy­ko ne­vir­ši­jant to­kio
jė­gos pa­nau­do­ji­mo, kai tai bu­vo ne­iš­ven­gia­mai bū­ti­na.
Tai­gi vei­ka, ku­ri for­ma­liai ir ati­tin­ka bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo ar nu­si­žen­gi­mo po­žy­mius, ta­čiau
pa­da­ry­ta ne­per­žen­giant bū­ti­no­sios gin­ties ri­bų, ne­lai­ko­ma pa­vo­jin­ga
ir nė­ra už­draus­ta.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2003 m. lie­pos 9 d.
nuosp­ren­džiu R. Ka­mins­kas pri­pa­žin­tas kal­tu ir nu­teis­tas už nu­žu­dy­mą
per­žen­giant bū­ti­no­sios gin­ties ri­bas. Iš nuosp­ren­džio ma­ty­ti, kad R.
Ka­mins­kas, gin­da­ma­sis nuo S. Bri­žos pa­vo­jin­go kė­si­ni­mo­si, dū­rė
pas­ta­ra­jam še­šis kar­tus pei­liu į krū­ti­nės bei pil­vo sri­tis ir taip ty­čia
jį nu­žu­dė. Nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­ta, kad pir­mas R. Ka­mins­ką už­puo­lė
S. Bri­ža, ku­ris, pri­dė­jęs prie ger­klės at­suk­tu­vą, gra­si­no jį nu­žu­dy­ti.
Tą ap­lin­ky­bę, kad įvy­kio pra­džio­je bu­vo bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­ja,
pri­pa­žįs­ta ir ka­sa­to­rė. Rei­kia pa­brėž­ti, kad bū­ti­no­sios gin­ties
būk­lė ga­li bū­ti ne tik pa­vo­jin­go kė­si­ni­mo­si mo­men­tu, bet ir ta­da,
kai gy­ny­bos ak­tas įvyks­ta vos tik pa­si­bai­gus kė­si­ni­mui­si, ku­rio pa­bai­gos
mo­men­tas be­si­gi­nan­čia­jam nė­ra aiš­kus. To­dėl bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­jai
pa­grįs­ti svar­bu nu­sta­ty­ti kė­si­ni­mo­si pra­džios ir pa­bai­gos mo­men­tą.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de pa­grįs­tai kon­sta­tuo­ja­ma, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dy­je de­ta­liai ne­apib­rėž­tas bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­jos
pra­džios ir pa­bai­gos mo­men­tas.
Pa­gal pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dy­je
iš­dės­ty­tą iš­va­dą kė­si­ni­ma­sis bu­vo at­rem­tas po pir­mo smū­gio pei­liu
S. Bri­žai, R. Ka­mins­kui ne­bu­vo rei­ka­lo su­duo­ti dar pen­kis smū­gius,
nuo ku­rių įvy­ko S. Bri­žos mir­tis, to­dėl R. Ka­mins­kas nu­teis­tas už ty­či­nį
nu­žu­dy­mą, pa­da­ry­tą per­žen­giant bū­ti­no­sios gin­ties ri­bas.
Bū­ti­no­sios gin­ties ri­bų per­žen­gi­mą 2000 m.
BK 28 straips­nio 3 da­lis (1961 m. BK 141 straips­nio 1 da­lis) api­brė­žia
kaip aiš­kų gy­ny­bos ir kė­si­ni­mo­si po­bū­džio bei pa­vo­jin­gu­mo ne­ati­ti­ki­mą.
Bū­tent pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ir pri­pa­ži­no, kad R. Ka­mins­ko
gy­ny­bos veiks­mai ne­ati­ti­ko S. Bri­žos veiks­mų po­bū­džio ir pa­vo­jin­gu­mo,
to­dėl jo vei­ką kva­li­fi­ka­vo pa­gal 1961 m. BK 141 ir 104
straips­nius.
Ka­sa­to­rius pra­šo R. Ka­mins­ko vei­ką kva­li­fi­kuo­ti
be nuo­ro­dos į 1961 m. BK 141 straips­nį pa­gal 1961 m. BK 104
straips­nį kaip nu­žu­dy­mą be leng­vi­nan­čios ap­lin­ky­bės, nu­ro­dy­tos
2000 m. BK 59 straips­nio 1 da­lies 9 punk­te. Sa­vo pra­šy­mą ka­sa­to­rius ar­gu­men­tuo­ja
tuo, kad nors ir bu­vo įvy­kio pra­džio­je bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­ja,
ta­čiau po pir­mo­jo smū­gio, smog­to S. Bri­žai pei­liu, už­puo­li­mas bu­vo
at­rem­tas ir R. Ka­mins­kas jau vei­kė ne dėl bū­ti­no­sios gin­ties.
Pa­gal pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiu
nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes to­kiai iš­va­dai pa­grįs­ti ne­pa­kan­ka ar­gu­men­tų.
V-­ti­nant bū­ti­no­sios gin­ties si­tu­a­ci­ją rei­kia at­si­žvelg­ti ne tik
į tai, kad gy­ny­bos ir už­puo­li­mo prie­mo­nės ne­ati­tin­ka vie­na ki­tos,
bet ir į pa­vo­jaus, grė­su­sio be­si­gi­nan­čia­jam, po­bū­dį, jo jė­gą ir ga­li­my­bes
at­rem­ti už­puo­li­mą.
Iš Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2003 m. lie­pos 9 d.
nuosp­ren­džio ma­ty­ti, kad S. Bri­ža pir­mas už­puo­lė R. Ka­mins­ką ir, įrė­męs
į jo kak­lą at­suk­tu­vą, gra­si­no jį nu­žu­dy­ti. Esant to­kiai si­tu­a­ci­jai
R. Ka­mins­kas tu­rė­jo tei­sę gin­tis ir gy­ny­bai pa­nau­do­jo pei­lį. To­kia
gy­ny­bos prie­mo­nė ati­ti­ko už­puo­li­mo prie­mo­nę. Iš liu­dy­to­jo R. Alek­na­vi­čiaus
pa­ro­dy­mų ma­ty­ti, kad S. Bri­ža ir R. Ka­mins­kas bė­gio­jo apie lo­vas, ir
jis ma­tė, kad tuo mo­men­tu tarp jų įvy­ko trum­pi su­si­stum­dy­mai. Iš pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio ne­aiš­ku, ar S. Bri­ža tuo me­tu tu­rė­jo
at­suk­tu­vą, ta­čiau di­des­nė ti­ki­my­bė, kad tu­rė­jo, to­dėl nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti, kad po pir­mo­jo smū­gio su­da­vi­mo S. Bri­žai R. Ka­mins­kui
ne­grė­sė joks pa­vo­jus. Be to, kaip vi­sai tei­sin­gai pa­žy­mė­ta Ape­lia­ci­nio
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 2
d. nu­tar­ty­je, ver­ti­nant to­kią si­tu­a­ci­ją, rei­kia at­si­žvelg­ti į žmo­giš­ką­jį
fak­to­rių, kad R. Ka­mins­ko emo­ci­jos ne­ga­lė­jo nu­slūg­ti tą pa­čią aki­mir­ką,
kai bai­gė­si kė­si­ni­ma­sis.
Kaip ga­li­ma spręs­ti iš pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džio, tarp už­puo­li­mo pra­džios ir S. Bri­žos nu­žu­dy­mo
pra­ėjo la­bai ne­daug lai­ko. Tai tu­ri reikš­mės R. Ka­mins­ko veiks­mų mo­ty­vų
įver­ti­ni­mui. N-s iš teis­mo psi­chiat­ri­nės, psi­cho­lo­gi­nės eks­per­ti­zės
ak­to Nr. 135 ma­ty­ti, kad nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu R. Ka­mins­kas ne­bu­vo
fi­zio­lo­gi­nio ar pa­to­lo­gi­nio afek­to bū­se­nos ir ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo
veiks­mus ir juos val­dy­ti, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad jis ga­lė­jo tiks­liai
įver­tin­ti gre­sian­čio pa­vo­jaus po­bū­dį, jo bu­vi­mą lai­ko at­žvil­giu.
To­kiais at­ve­jais as­mens ne­ga­li­ma trauk­ti asa­ko­my­bėn ben­drais pa­grin­dais,
o šiuo at­ve­ju už nu­žu­dy­mą pa­gal 1961 m. BK 104 straips­nį be nuo­ro­dos į
1961 m. BK 141 straips­nį, nes tai prieš­ta­rau­tų BK 2 straips­nio
nuo­sta­toms.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos BPK 382 straips­nio 1 punk­tu,

n u t a r
i a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro
pa­va­duo­to­jos ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.5706 sekundės -