|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 7. Plėšimas (BK 180 straipsnis) Atmestas nuteistojo, prašiusio jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, kasacinis skundas ir pakeisti teismų sprendimai, pašalinant iš jų aprašomosios dalies žodžius „bei tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis“, nes asmens stūmimas ir pargriovimas pagrobiant jo turtą yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, o ne kitoks galimybės atėmimas nukentėjusiajam asmeniui priešintis, ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį. Baudžiamoji byla Nr. 2K-251/2004 S-2. 1. 2. 1. 14. 2 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. balandžio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o M-o, Rimanto Baumilo ir pranešėjo V-o P-o, sekretoriaujant R. B-tulienei, dalyvaujant prokurorui S. Bekišui, gynėjui advokatui I. B-lauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo Gintaro Kuprio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutarties. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendžiu G. Kuprys nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. Jurgelevičienės turto plėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. Ikonikovos turto vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. Klopovo turto vagystės) trisdešimčiai parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl N. Potapovos turto vagystės) trisdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš G. Kuprio priteista 625 Lt D. Jurgelevičienei, 300 Lt – A. Ikonikovai, 165 Lt – A. Klopovui, 219 Lt – N. Potapovai. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistojo G. Kuprio apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : G. Kuprys nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 11 d. , apie 14 val. , Vilniuje, prie Gelvonų g. namo Nr. 20, panaudojo fizinį smurtą – pastūmė Danutę Jurgelevičienę į nugarą ir ją pargriovė, taip atimdamas galimybę priešintis, griebė iš nukentėjusiosios rankų 25 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 200 Lt grynųjų pinigų, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 3410“, 100 Lt vertės akiniais bei kitais smulkiais daiktais. Be to, G. Kuprys nuteistas dar ir už 2003 m. liepos 28 d. padarytą Anastasijos Ikonikovos, 2003 m. rugpjūčio 1 d. A-aus Klopovo ir 2003 m. rugpjūčio 5 d. Ninos Potapovos turto vagystę, tačiau dėl šių nuteisimų nuosprendžio neskundžia. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Kuprys prašo jo nusikalstamą veiką dėl D. Jurgelevičienės turto plėšimo perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Kasatorius nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes fizinio smurto prieš nukentėjusiąją D. Jurgelevičienę nenaudojo, o tik pribėgęs išplėšė iš jos rankų rankinę. Byloje nebuvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, taip pat nėra liudytojų, kurie patvirtintų D. Jurgelevičienės parodymus, kad jis pastūmė ją iš nugaros ir parvertęs sužalojo jai kojų kelius. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktu argumentu, kad jis yra recidyvistas, taip pažeistos jo teisės pagal BK. Nuteistojo Gintaro Kuprio kasacinis skundas netenkintinas. Dėl D. Jurgelevičienės turto pagrobimo kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį N-s kasatorius nesutinka su teismų sprendimais dėl jo padaryto nusikaltimo prieš D. Jurgelevičienę kvalifikavimo kaip plėšimo ir teigia, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojęs, kolegija laiko, kad šios dalies teismų sprendimai yra teisingi ir pagrįsti. Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsniuose numatytos vagystės ir plėšimo nusikaltimų sudėtys turi daug bendrų požymių. Vagystę ir plėšimą sieja tai, kad darant abu nusikaltimus svetimas turtas yra pagrobiamas, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomas. Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Darydamas plėšimą kaltininkas svetimą turtą pagrobia panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus (psichinis smurtas) arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika bus kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Plėšimo nusikaltimo sudėties požymis „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ taip pat suponuoja smurtinius veiksmus, tačiau šie veiksmai gali nesukelti nei sveikatos sutrikdymų, nei didelio fizinio skausmo. Šio požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Šį plėšimo sudėties požymį atitinka nukentėjusiojo surišimas, įstūmimas ir uždarymas atskiroje patalpoje, užmigdymas medikamentais ar narkotinėmis medžiagomis. Atėmimas galimybės priešintis gali būti padaromas ne tik panaudojant fizinį smurtą, bet ir apgaulę. Jei panašiais veiksmais nukentėjusiajam dar sukeliamas didelis skausmas ar padaromi sveikatos sutrikdymai, teismas tokią veiką kaip plėšimą kvalifikuoja remdamasis dviem plėšimo požymiais – fizinio smurto panaudojimu ir atėmimu galimybės priešintis. Teismų praktikoje svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų. Veika gali būti vertinama kaip plėšimas ir tada, jei panašaus pobūdžio smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti iš karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant išlaikyti užvaldytą turtą, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti (žr. Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 5 punktą). Šiuo atveju vagystė pereina į plėšimą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius, pastūmęs nukentėjusiąją D. Jurgelevičienę į nugarą, ją pargriovė ir griebė iš jos rankų rankinę. N-s kasatorius ginčija nukentėjusiosios pastūmimo veiksmą, taigi ir fizinio smurto panaudojimą, teismas, pagrįstai priimdamas nuosprendį ir spręsdamas padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, rėmėsi parodymais nukentėjusiosios, kuri nuosekliai ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme parodė, kad buvo pastumta iš užpakalio į nugarą ir dėl to pargriuvo, suplėšė džinsus. Teismas tokius kasatoriaus veiksmus įvertino kaip plėšimą pagal du BK 180 straipsnyje numatytus plėšimo požymius – fizinio smurto panaudojimą ir galimybės atėmimą priešintis. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kasatoriaus padaryti veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimo plėšimo požymį. Šiuo atveju nukentėjusiosios stūmimas ranka, kai ji dar ir pargriuvo, laikomas fizinio smurto panaudojimu. Kita vertus, kolegija laiko, kad apylinkės teismas be pagrindo inkriminavo kasatoriui kitą plėšimo sudėties požymį – „atėmimą galimybės nukentėjusiajai priešintis“, kadangi kasatorius padarė tik vieną veiksmą ir juo nerealizavo dviejų skirtingų plėšimo nusikaltimo sudėties požymių. Be to, kolegija atkreipia dėmesį tai, kad kasatoriaus padaryti veiksmai neatitinka požymio „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ aiškinimo baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje. Todėl iš dalies tenkinant kasacinį skundą, minėto plėšimo sudėties požymio inkriminavimas šalintinas iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies. Dėl laikymo recidyvistu Vilniaus apygardos teismas, aptardamas apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtinos bausmės, pagrįstai konstatavo, kad G. Kuprys yra recidyvistas ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokia teismo išvada atitinka 2000 m. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą recidyvisto sąvoką. BK 27 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Apygardos teismas konstatavo, kad kasatorius paskutiniuoju nuosprendžiu, priimtu 2003 m. spalio 8 d. , septintą kartą nuteistas už keturias tyčines nusikalstamas veikas (du nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus). Ankstesniu nuosprendžiu kasatorius taip pat buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Teistumas dėl anksčiau padarytų veikų neišnykęs, nes naują nusikaltimą jis padarė praėjus vieneriems metams ir penkiems mėnesiams po bausmės atlikimo, kai tuo tarpu pagal BK 97 straipsnio nuostatas minimalus teistumo išnykimo terminas nuteisus realia laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą yra treji metai po bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutartį. Pašalinti iš nuosprendžio ir nutarties aprašomosios dalies žodžius „bei tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis“. Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |