|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 12. Medžiojimas gyvūnų, kuriuos medžioti uždrausta (BK 272 straipsnio 2 dalis). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) Atmestas nuteistojo gynėjo, prašiusio panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kasacinis skundas, nes nuteistasis medžiojo baltuosius gandrus, kurių medžioti pagal įstatymą ir kitus teisės aktus neleidžiama, tyčia keliose viešose vietose nušovė penkiolika gandrų bei vieną sužeidė ir šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą netoliese buvusiems žmonėms, sutrikdė visuomenės rimtį, dėl to padarė BK 272 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus. Baudžiamoji byla Nr. 2K-334/2004 S-2. 1. 2. 1. 24; 2. 1. 2. 1. 26 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. gegužės 4 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A-o Sirvydžio, A-os R-ės ir pranešėjo R-o K-io U-čio, sekretoriaujant L. B-ienei, dalyvaujant prokurorui A. M-ai, gynėjui advokatui O. Martinkui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M-us Dulaičio gynėjo kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M-s Dulaitis pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą 7920 Lt žalą. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo M. Dulaičio gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinį skundą atmetė. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A-a- Vindžigelskis, tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė : M. Dulaitis pagal BK 272 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 28 d. , 7–11 val. (tikslus laikas nenustatytas), veikdamas bendrininkų grupe su A. Vindžigelskiu (šiam padedant daryti nusikalstamą veiką), Šilutės rajono Tarvydų, Užlieknių, Pašyšių, Šyšos, Ramučių, Gnybalų ir Grabupėlių kaimuose neteisėtai medžiojo gyvūnus, kuriuos medžioti uždrausta, t. y. graižtviniu šautuvu ,,Zastava“ tyčia nušovė penkiolika baltųjų gandrų ir vieną sužeidė. M. Dulaitis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su A. Vindžigelskiu (šiam padedant daryti nusikalstamą veiką), šaudė baltuosius gandrus viešose vietose: Tarvydų kaime E. E-jošienės sodyboje, Užlieknių kaime prie daugiabučio gyvenamojo namo, Pašyšių kaime prie pirties pastato, Šyšos kaime netoli V. Pilipauskienės sodybos, Ramučių kaime prie buvusio gyvulininkystės komplekso ir prie K. Sudeikienės gyvenamojo namo, Gnybalų kaime J. Remėno sodyboje, Grabupėlių kaime pievoje prie kelio Šilutė – Ramučiai, vandališkais veiksmais, t. y. graižtviniu šautuvu ,,Zastava“ neteisėtai tyčia nušaudamas penkiolika baltųjų gandrų bei vieną sužeisdamas, demonstravo nepagarbą netoliese įvykio vietų buvusiems ir įvykius mačiusiems aplinkiniams žmonėms ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes žmonės buvo apstulbinti ir papiktinti tokio elgesio. Kasaciniu skundu nuteistojo M. Dulaičio gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir jo ginamajam M. Dulaičiui baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius nurodo, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511, nėra nustatytas draudimas medžioti baltuosius gandrus, todėl mano, kad M. Dulaitis pagal BK 272 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Taip pat kasatorius nesutinka dėl M. Dulaičio nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatorius sutinka, kad baltųjų gandrų nušovimas ir palikimas gali būti įvardyti kaip įžūlūs ir vandališki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Teismas sutapatino visuomenės reakciją (nepritarimą, pasipiktinimą) dėl baltųjų gandrų šaudymo su BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo sąvoka. Kasatorius mano, kad tokiu atveju kiekvieną nusikaltimą ar bent jau tuos nusikaltimus, kuriuos aprašo spaudoje arba praneša per televiziją, reikėtų papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes visuomenė nepritaria arba piktinasi šiais nusikaltimais. Kasatorius nurodo, kad nei kaltinimo akte, nei nuosprendyje nėra sukonkretinta, kaip pasireiškė visuomenės rimties sutrikdymas, nėra įvardyta, kieno konkrečiai ir kokiu laiku rimtis buvo sutrikdyta. Kasatorius tvirtina, kad teismas nepagrįstai M. Dulaičio paaiškinimą, rašytą aplinkos apsaugos inspektoriui, vertino kaip duotą ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, be to, paaiškinimo metu M. Dulaičiui nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnyje. Kasatorius taip pat įsitikinęs, kad teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsti ir kito nuteistojo šioje byloje A. Vindžigelskio parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, nes byloje yra duomenų, kad jo apklausos metu buvo panaudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas. Be to, kasatoriaus teigimu, teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsti automobilio ,,Mitsubishi Pajero“ apžiūros aktu, kurio metu nustatyta, kad automobilyje yra stoglangis, nes teismas nepatikrino M. Dulaičio teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad šio automobilio stoglangis neatsidaro dėl techninio gedimo. Kasatoriaus manymu, turėjo būti atlikta papildoma automobilio apžiūra, taigi byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp asmenų, teigusių, kad šaulys buvo išlindęs pro stoglangį, ir asmenų, teigusių, kad buvo šaudoma pro langą. Taip pat kasatorius ginčija liudytojo K. R-velto parodymų patikimumą, kuriuose jis neva atpažinęs M. Dulaitį iš ūsų, nes įvykio dieną jis buvo be ūsų, ir tai matyti iš filmuotos medžiagos. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti šiurkštūs BPK normų, nustatančių daiktų bei asmenų atpažinimo tvarką, pažeidimai, dėl kurių buvo suformuota M. Dulaičiui nepalanki nuomonė, kad jis ir yra tas gandrus šaudęs asmuo. Jis nurodo, kad M. Dulaičio kaltė visuotinai buvo pripažinta dar prieš ikiteisminio tyrimo pradžią – tai patvirtina rodyti reportažai per televiziją bei laikraščių publikacijos, taip pat ir jo atleidimas iš darbo dar prieš pateikiant įtarimus. Taip pat kasatorius įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų G. Petkūno, E. Narevičiaus, N. Vilienės, R. Gečo, T. L-kučio parodymais, kurių žinių šaltinis nenustatytas. Be to, nuosprendis grįstas prielaidomis, t. y. liudytojų E. Šeputienės ir V. Talandžio parodymais: kadangi aplinkui daugiau nieko nebuvo, jie suprato, kad buvo šaudoma iš džipo. Kasatorius tvirtina, kad teismas neaptarė M. Dulaitį teisinančių įrodymų, t. y. liudytojo T. L-kučio parodymų, iš kurių matyti, kad įvykio dieną M. Dulaitis buvo apsirengęs kitaip nei žmonės kalbėjo. Taigi teismas, kasatoriaus manymu, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir visas abejones vertino teisiamojo nenaudai, tarp jų ir ekspertizės išvadas. Kasatorius taip pat įsitikinęs teismo šališkumu bei neobjektyvumu, nes M. Dulaitis buvo suimtas nesant tam įstatyme numatytų pagrindų. Nepagrįstas teismo nutartyse nurodytas suėmimo pagrindas, kad M. Dulaitis daro įtaką A. Vindžigelskiui, nes šis parodymus davė, o vėliau juos paneigė M. Dulaičiui esant suimtam. Be to, teismas nenagrinėjo kasatoriaus raštiško prašymo sušvelninti M. Dulaičiui kardomąją priemonę. Taip pat buvo pažeistos kasatoriaus ginamojo procesinės teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, nes, posėdžio metu M. Dulaičiui paprašius susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas nesuteikė jam tokios galimybės, formaliai pasisakydamas, kad, kaltinamajam esant suimtam, su byla susipažįsta gynėjas (BPK 237 straipsnio 2 dalis), ir nepasiteiravo gynėjo, ar jis yra supažindinęs ginamąjį su bylos medžiaga. Teismas atmetė gynėjo pareiškimą, kad, neleidus M. Dulaičiui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bus pažeistos jo ginamojo teisės. Todėl kasatorius mano, kad taip buvo pažeistos jo ginamojo teisės. Kasacinis skundas netenkinamas. Dėl BK 272 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo Nuteistojo M. Dulaičio nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui teismui buvo būtina teisine prasme teisingai išsiaiškinti terminų medžioti bei medžiojami ir nemedžiojami gyvūnai sąvokas. BK 272 straipsnio ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2002 m. rugsėjo 30 d. redakcija; toliau – Medžioklės taisyklės) 1–5 straipsnių prasme terminą medžioti reikia suprasti kaip žmogaus valinį veiksmą, kuriuo laukiniai gyvūnai bet kokiu būdu ir priemonėmis paimami iš juos supančios aplinkos (gamtos) nušaunant, sugaunant, nunuodijant, sunaikinant ir pan. Leistinus laukinių gyvūnų medžioklės įrankius ir priemones bei medžioklės būdus nustato Medžioklės taisyklės. BK 272 straipsnio ir Medžioklės taisyklių 1–5 straipsnių prasme laukiniai gyvūnai skirstomi į tuos, kuriuos leidžiama medžioti (pagal Medžioklės taisyklių 2 straipsnį – medžiojamieji gyvūnai), ir tuos gyvūnus, kurių medžioti neleidžiama. Medžioti leidžiama tik tuos laukinius gyvūnus ir tuo laiku, kurį nustato Medžioklės taisyklės. Medžioklės taisyklėse yra nustatytos išimtys, kai leidžiama medžioti gyvūnus, priskirtus antrajai grupei, pvz. , benamiai, sulaukėję šunys, katės ir pan. (Medžioklės taisyklių 4 straipsnis). B-tieji gandrai Medžioklės taisyklėse nėra įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą, todėl jų medžioti neleidžiama. Be to, baltasis gandras 2002 m. balandžio 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 159 yra įtrauktas į patvirtintą Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurios peri Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą. Taigi kasacinio skundo argumentas, kad leidžiama viskas, kas nėra įstatymo uždrausta, ir kiti su veikos kvalifikacija pagal BK 272 straipsnio 2 dalį susiję argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Dulaitis 2003 m. liepos 28 d. , veikdamas bendrininkų grupe su A. Vindžigelskiu, Šilutės rajono Tarvydų, Užlieknių, Pašyšių, Šyšos, Ramučių, Gnybalų ir Grabupėlių kaimuose neteisėtai medžiojo gyvūnus, kuriuos medžioti uždrausta (graižtviniu šautuvu ,,Zastava“ tyčia nušovė penkiolika baltųjų gandrų bei vieną sužeidė), šiais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą netoliese įvykio vietų buvusiems ir įvykius mačiusiems žmonėms bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, nes žmonės buvo šokiruoti ir papiktinti tokio elgesio, kolegijai abejonių nekelia. Šias aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patikrino ir įvertino tinkamai. B-tasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Jam lietuvių tautosakoje skirta daug sakmių, dainų ir padavimų. Tautosakoje jis visuomet teigiamas ir padeda žmogui, todėl gandras nuo seno tradiciškai mėgstamas ir gerbiamas. Ūkininkai prie sodybų įkelia gandralizdžius ir saugo juos. Taigi nuteistasis M. Dulaitis, viešai šaudydamas baltuosius gandrus, suprato, kad, paniekindamas lietuvių tautos tradicijas saugoti ir gerbti šį paukštį, sukelia įvykį matančių ir aplink gyvenančių žmonių didžiulį pasipiktinimą, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdo visuomenės rimtį. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai pripažinti kaip įžūlūs ir vandališki. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. Dulaitis medžiojo gandrus dienos metu, žmonių gyvenamose teritorijose, dauguma atvejų netoli gyvenamųjų namų, t. y. viešose vietose, kiekvieną neteisėto medžiojimo atvejį matant aplinkui gyvenantiems žmonėms, tarp jų ir vaikams. Taigi be abejonių šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Dėl BPK pažeidimų M. Dulaičio procesinė teisė susipažinti su bylos medžiaga nebuvo pažeista. BPK 237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su baudžiamąja byla, kurioje kaltinamasis suimtas, susipažįsta jo gynėjas. Susipažinęs su byla, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui. Pažymėtina, jog gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones bei būdus ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad M. Dulaičio gynėjas O. Martinkus orderį ginti M. Dulaitį teisme pateikė iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. iki 2003 m. spalio 22 d. , todėl jis turėjo pakankamai laiko savo pareigoms įvykdyti. Prieš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistajam taip pat buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visa bylos medžiaga ir apie tai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nuteistojo paaiškinimai ar parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teisme nėra savarankiški įrodymai. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Teismas iškvietė ir apklausė kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo pareigūną T. L-kutį, kuris 2003 m. liepos 28 d. surašė M. Dulaičio paaiškinimą. Taigi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šio liudytojo parodymais, o ne nuteistojo M. Dulaičio paaiškinimu. Šis paaiškinimas nuosprendyje paminėtas tik kaip nuteistojo pozicija dėl pareikštų įtarimų. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų dėl įvykio aplinkybių (ar M. Dulaitis šaudęs per stoglangį, ar per langą) ir dėl liudytojo R. R-velto paminėtų teisiamajame posėdyje M. Dulaičio ūsų. Kasatoriaus prašymas papildomai apžiūrėti automobilį pirmosios instancijos teisme buvo apsvarstytas ir atmestas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną įvairiuose kaimuose gyvenantys vietiniai žmonės matė važinėjantį tamsios spalvos džipą, vieni iš jų įsidėmėjo šaulį, kiti vairuotoją, taip pat buvo įsidėmėjusių ir valstybinius numerius. Nuteistieji buvo sulaikyti netoli įvykio vietų pagal šių žmonių pateiktą informaciją policijai (automobilio apibūdinimą ir valstybinius numerius). Parodžius reportažą per televiziją, į policiją ėmė skambinti ir kiti šių nusikaltimų liudytojai, kurie iš parodyto reportažo atpažino automobilį (džipą) ir šaulį. Taigi šioje byloje daiktų bei asmenų atpažinimai nebuvo atliekami, todėl kasatoriaus argumentas, kad buvo pažeisti šiuos procesinius veiksmus reglamentuojantys BPK reikalavimai, taip pat nepagrįstas. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodyti motyvai, kuriais paneigta nuteistojo pozicija, jog jis įvykių vietose nebuvo ir į gandrus nešaudė, nuosprendyje išdėstyti išsamiai ir visiškai susieti su kitais bylos duomenimis, kurių pagrįstumas kasaciniam teismui abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. Dulaičio gynėjo apeliacinį skundą, kuris, beje, analogiškas kasaciniam, kruopščiai patikrino skundo argumentus ir išsamiai dėl jų pasisakė. Šio teismo išvadomis taip pat neabejojama. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasaciniame skunde faktiškai yra ginčijama tai, kad teismų išdėstytos išvados dėl nuteistojo M. Dulaičio kaltės nepagrįstos įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais, todėl dalis kasacinio skundo argumentų – dėl nuteistojo A. Vindžigelskio parodymų patikimumo, liudytojų G. Petkūno, E. Narevičiaus, N. Vilienės, R. Gečo, T. L-kučio, E. Šeputienės ir V. Talandžio parodymų įvertinimo, taip pat dėl kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumo – nenagrinėtini. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo M-us Dulaičio gynėjo kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |