|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 45 Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje 2004 m. birželio 18 d. Vilnius Įsigaliojus Darbo kodeksui, iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių, įteisintas vieningas darbo teisės kodifikuotas šaltinis, kuriame apjungtos pagrindinės Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatos. Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis sistemingai pažeidžia darbo drausmę arba bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. N-dodamasis šia teise, darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nustatytų DK XVI skyriuje. Darbdaviai šia teise naudojasi dažnai, todėl, atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jų nutraukimo galimas pasekmes, svarbu, kad tokį darbo sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos būtų aiškinamos ir taikomos teisingai. N-jųjų DK normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, teisingas bei vienodas taikymas yra svarbus bei aktualus teismų praktikos uždavinys. Išanalizavus apibendrinimui pateiktas bylas, darytina išvada, kad teismai ne visuomet teisingai taiko teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus. Pasitaiko klaidų kvalifikuojant darbuotojo elgesį darbo drausmės pažeidimu arba šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, drausminės nuobaudos parinkimą, jos skyrimo tvarką, kitas atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių apsaugą, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą. 2. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; c) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; e) darbdavio iniciatyva. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; b) darbdavio iniciatyva. 3. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Nustatant drausminės atsakomybės pagrindą ir sąlygas, vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis DK XVI skyriaus ,,Darbo drausmė” normų. Jų privalu laikytis ir tais atvejais, kai drausminę nuobaudą skiria kolegialus organas. 4. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Pavyzdžiui, drausminę atsakomybę už kitas pražangas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtintas Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 670 patvirtintas Muitinės pareigūnų etikos kodeksas (pagal šio kodekso 4 punkto 1 dalį ir 5 punktą jo normos taikomos ne tik pareigūnams, bet ir kitiems muitinės darbuotojams, tarp jų ir dirbantiems muitinėje pagal darbo sutartį, kurių pareigybių sąrašą įsakymu nustato muitinės įstaigos vadovas) ir kt. 5. Drausminė atsakomybė pagal darbo teisę galima tik tarp subjektų, kuriuos sieja teisiniai darbo santykiai. Darbuotojo drausminė atsakomybė yra tik individuali. Darbuotojo kaltė, kuri galima tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama (DK 236 straipsnis). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. 6. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju reiškiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavys ir jo administracija neturi teisės reikalauti, išskyrus DK numatytus atvejus (pavyzdžiui, atvejus, numatytus DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 121 straipsnio 1 dalyje, 122 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje), kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (DK 119 straipsnis); darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą, jeigu jis neapmokytas ir (arba) neinstruktuotas saugiai dirbti (DK 270 straipsnio 1 dalis) ir kt. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti: a) kitos DK normos (pavyzdžiui, DK 99 straipsnio 5 dalis nustato darbuotojo pareigą pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip; DK 118 straipsnis reglamentuoja darbuotojo pareigą pačiam atlikti pavestą darbą); b) kiti įstatymai (pavyzdžiui, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 33 straipsnis reglamentuoja darbuotojų pareigas saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo srityje; Švietimo įstatymo (2003 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. IX-1630 redakcija) 49 straipsnio 2 dalis reglamentuoja mokytojo pareigas; Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX-945 redakcija) 39 straipsnio 5 dalis reglamentuoja mokslininkų ir kitų tyrėjų pareigas); c) kiti norminiai teisės aktai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtintas Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas); d) lokaliniai teisės aktai: darbo tvarkos taisyklės (DK 230 straipsnis), pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 232 straipsnis), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai (DK 264 straipsnio 3, 4 dalys 274 straipsnio 2 dalis), kolektyvinė sutartis ir kiti; e) profesinės etikos kodeksai, taisyklės (pavyzdžiui, Auditorių profesinės etikos kodeksas, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksas ir kt. ). 7. Jeigu darbovietėje yra darbuotojų atstovai (DK 19 straipsnis), tai darbdavys, prieš tvirtindamas darbo tvarkos taisykles, privalo jas suderinti su darbuotojų atstovais (DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 230 straipsnis). Suderinimas DK 230 straipsnio prasme suprantamas kaip darbuotojų atstovų sutikimas su parengtu darbo tvarkos taisyklių projektu. Jeigu darbuotojų atstovai ignoruoja darbdavio kreipimąsi, vilkina sprendimo priėmimą arba nesutinka su darbdavio parengtu darbo tvarkos taisyklių projektu ir šių nesutarimų nepavyksta išspręsti derybomis, darbdavys turi teisę kreiptis teisminės gynybos, pavyzdžiui, su ieškiniu dėl leidimo patvirtinti jo parengtas darbo tvarkos taisykles (DK 23 straipsnio 2 dalis, 295 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, darbdavys turi teisę patvirtinti darbo tvarkos taisykles. 8. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 4 dalis). Ši pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimą su jo darbo funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas nenumato, kad darbuotojas turi būti supažindintas pasirašytinai, tačiau pareiga teisme įrodyti supažindinimo fakto buvimą tenka darbdaviui (atsakovui) (CPK 178 straipsnis), kuris tokiam faktui įrodyti gali panaudoti visas CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas įrodinėjimo priemones. Jeigu darbo santykiams tęsiantis darbuotojo darbo sąlygos yra pakeičiamos arba pakeičiami jo darbą reglamentuojantys darbovietėje galiojantys teisės aktai, darbdavys turi pareigą supažindinti darbuotoją su tokiais pakeitimais (DK 35 straipsnio 1 dalis). Darbdavys taip pat privalo supažindinti darbuotoją su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Su šiais teisės aktais darbuotojai privalo būti supažindinti pasirašytinai (DK 264 straipsnio 3 dalis). Esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbuotojas buvo supažindintas su šiais teisės aktais, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo pasirašymas apie jo supažindinimą su minėtais aktais (DK 264 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnio 4 dalis). Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. 9. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. 9. 1. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) neleistinas elgesys su lankytojais ir interesantais; b) kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves. Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. Darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinėjant šių prašymus bei skundus, ar kitokiu būdu. Veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, paprastai suprantami kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos žmogaus teisės ir laisvės, pavyzdžiui, teisė į žmogaus asmens neliečiamumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, laisvė reikšti įsitikinimus ar kt. Tokie darbovietėje ar kitoje vietoje, kurioje darbuotojas yra dėl darbo funkcijų vykdymo, darbuotojo atlikti veiksmai laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, kieno – lankytojo, interesanto ar kito asmens – atžvilgiu tie veiksmai atlikti. 9. 2. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas; b) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių pranešimas konkuruojančiai įmonei. Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo, kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo, veikimas arba neveikimas, dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui, neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Paslapties pranešimas konkuruojančiai įmonei – tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu, raštu, techninėmis priemonėmis, pateikiant susipažinti ir pan. , taip pat tam tikrų daiktų perdavimas, persiuntimas, parodymas ir pan. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. Valstybės ir tarnybos paslaptis, jas sudarančios informacijos įslaptinimą, saugojimą, naudojimą ir pan. reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. VIII-1443, 2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija). Komercinės paslapties sąvoka apibrėžta CK 1. 116 straipsnio 1 dalyje. Technologinė paslaptis yra viena iš informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, rūšių. Kokia informacija yra konkretaus subjekto komercinė arba technologinė paslaptis, nustatoma pagal to subjekto (jo atitinkamo organo) sprendimus dėl atitinkamos informacijos pripažinimo tokia paslaptimi ir ėmimąsi priemonių išsaugoti jos slaptumą, bei pagal tai, ar įstatymai tokios informacijos nepriskiria prie viešos informacijos, kuri negali būti laikoma komercine arba technologine paslaptimi. Kad būtų pripažinta, jog darbuotojas, atskleisdamas komercinę arba technologinę paslaptį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą būtina nustatyti, kad jis buvo supažindintas, kad atitinkama informacija yra pripažinta kaip komercinė arba technologinė paslaptis. Konkuruojančios įmonės (konkurentai) yra ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). Komercinę arba technologinę paslaptį atskleidusiam darbuotojui negali būti taikoma drausminė atsakomybė, jeigu jis įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais (CK 1. 1 straipsnio 3 dalis, 1. 116 straipsnio 4 dalis, DK 36 straipsnio 1 dalis). Profesinės paslapties (CK 1. 116 straipsnio 5 dalis) arba banko paslapties (CK 6. 925 straipsnis, B-kų įstatymo 55 straipsnis) atskleidimas nekvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Jeigu profesinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu tiesiogiai pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės (pavyzdžiui, informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą atskleidimas), tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o kitais atvejais profesinės paslapties atskleidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Kai atskleidžiama banko paslaptis, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atitinkamai pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 arba 11 punktus. 9. 3. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, taip pažeidžiant įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytus apribojimus; b) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinės ar darbo sutarties nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Pavyzdžiui, pažeidimas gali būti konstatuotas, kai audito įmonėje dirbantis auditorius pažeidžia Audito įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį arba pedagoginį darbą; kai pedagogas dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su gera morale. Pažeidimo konstatavimas galimas, kai darbuotojas nustatytus apribojimus pažeidžia arba dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis, tiek darbo, tiek ir ne darbo metu, išskyrus numatytas išimtis. 9. 4. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų; b) savavaliavimas; c) biurokratizmas. Darbuotojo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų, pasireiškia tuo, kad darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Tai gali būti, pavyzdžiui, materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, jų naudojimas asmeninių poreikių tenkinimui, sumažinimas ar padidinimas padaryto darbo apimčių, įkainių ir pan. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu. Jo padarymo atveju darbuotojo kaltė pasireiškia tyčios forma. Neteisėtos pajamos šios normos prasme turi būti suprantamos kaip bet kokia neteisėta turtinė nauda (pinigai, daiktai, turtinės reikalavimo teisės ir pan. ). Kitos asmeninės paskatos – tai visi asmeniniai darbuotojo veikimo (neveikimo) motyvai (pavyzdžiui, kerštas, pavydas, siekimas nuslėpti darbo trūkumus, neteisėtas paslaugų teikimas ir t. t. ). Šio pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės, ar buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė pasinaudodamas pareigomis. Jeigu darbuotojas, pasinaudodamas pareigomis, įvykdo veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo ar neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o ne pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Savavaliavimas suprantamas kaip akivaizdus nepaisymas teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos. Biurokratizmas paprastai suprantamas kaip atitinkamas pareigas einančio ir organizacines, tvarkomąsias ar ūkines-administracines funkcijas atliekančio darbuotojo veika, kai vietoje reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus, vilkinama priimti sprendimus arba atlikti savo pareigas bei kitaip blogai vykdomos savo organizacinės, tvarkomosios ar ūkinės-administracinės funkcijos (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis arba netinkamas patarimas ir t. t. ), nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ir kiti teisės aktai. 9. 5. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas; b) seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų. Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo sąvoka aiškintina taip, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 2–4 dalyse. Seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų – tai darbuotojo užgaulus, žodžiu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su minėtais asmenimis. 9. 6. Atsisakymas teikti informaciją pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai: a) įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba darbo tvarkos taisyklės įpareigoja darbdavį, taigi kartu ir jo atstovus, arba tiesiogiai konkretų darbuotoją teikti atitinkamą informaciją; b) darbdavio atstovai arba tiesiogiai įpareigotas darbuotojas atsisako ją teikti arba jos nepateikia įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, terminais, forma, apimtimi ir kt. Pareigą teikti informaciją nustato, pavyzdžiui, DK 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 47 straipsnio 2 ir 4 dalys, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnis, Valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir kt. Žinomai neteisingos informacijos teikimas – tai sąmoningas tikrovės neatitinkančios, klaidinančios informacijos teikimas. Šis pažeidimas padaromas tik tyčiniais veiksmais. 9. 7. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai padaromi tik tyčiniais veiksmais. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo, padarytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, kam – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas, kuris yra šių veikų dalykas. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimui šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu neturi reikšmės jų dalyku esančio turto ar turtinės naudos vertė. Veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar dėl šių veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 straipsnis) ir ar buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 259 straipsnis). Aptariamųjų veikų požymiai gali būti nustatomi visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jų buvimas gali būti konstatuotas ir tais atvejais, kai materialinių vertybių trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra nustatytas (pavyzdžiui, neapskaitytų materialinių vertybių vagystės atveju; nedidelio kiekio rūšiniais požymiais apibūdinamų daiktų vagystės atveju, kai jų trūkumas bendroje tos rūšies daiktų masėje negali būti nustatytas, ir pan. ). 9. 8. Darbuotojo neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai tokios būsenos darbuotojas yra: a) darbo metu darbe; b) ne dėl įmonėje vykstančių gamybos procesų. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta darbuotojo būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo (DK 123 straipsnis). 9. 9. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). 9. 10. DK 235 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymui reikšmingus privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus reglamentuoja DK 265 straipsnis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 (2000 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1145 redakcija). Atsisakymo tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali būti konstatuotas esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas priskirtinas prie tų, kurie turi privalomai tikrintis sveikatą; b) darbuotojas buvo įtrauktas į darbdavio patvirtintą sąrašą darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą (DK 265 straipsnio 5 dalis); c) darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su sveikatos pasitikrinimo grafiku, darbdavio suderintu su sveikatos priežiūros įstaiga (DK 265 straipsnio 5 dalis); d) darbuotojas atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą (DK 265 straipsnio 7 dalis). Atsisakymui tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku, praėjus nustatytam sveikatos pasitikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės (sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Atsisakymo tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dėl to buvo nušalintas nuo darbo (CPK 177 straipsnis). 9. 11. Š-kščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (pavyzdžiui, darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas; darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, įvykdytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą; ir kt. ). 10. Darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytos drausminės nuobaudos (DK 237 straipsnis). Jeigu darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda, tai ji vertintina kaip neteisėta ir nesukelianti teisinių padarinių. 11. DK 239 straipsnio nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą, reiškia draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną ir tą patį darbo drausmės pažeidimą. Kitų teisinės atsakomybės rūšių (pavyzdžiui, materialinės, administracinės, baudžiamosios) taikymas nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. Jeigu paaiškėja keli darbuotojo padaryti darbo drausmės pažeidimai, pavyzdžiui, kai, atlikus patikrinimą, paaiškėja keli darbuotojo padaryti pažeidimai ir pan. , paprastai skiriama viena drausminė nuobauda (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu vienu įsakymu (nurodymu) už tą patį darbo drausmės pažeidimą yra paskirtos kelios drausminės nuobaudos (pavyzdžiui, papeikimas ir atleidimas iš darbo), tai jos vertintinos kaip viena ir laikytina, kad yra paskirta griežtesnė iš jų drausminė nuobauda. Kai darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą yra skirtingu laiku priimtais įsakymais (nurodymais) paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai vėlesnė (vėlesnės) iš jų, netikrinant pagrįstumo, pripažįstama neteisėta (neteisėtomis), kaip paskirta pažeidžiant DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. 12. DK 239 straipsnio nuostata, numatanti galimybę drausminę nuobaudą skirti pakartotinai, taikytina tokio darbo drausmės pažeidimo (kitos pražangos) atveju, kai darbuotojui nereaguojant į jau paskirtą drausminę nuobaudą ir toliau pažeidžiant darbo drausmę drausminė nuobauda skiriama už darbuotojo veiksmus (neveikimą), atliktus po tų veiksmų (neveikimo), už kuriuos jau yra paskirta drausminė nuobauda, t. y. už naujai padarytą darbo drausmės pažeidimą. 13. Drausminė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio subjekto ne tik DK 244 straipsnyje numatytu atveju, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ją paskyręs subjektas nustato (pripažįsta), kad drausminė nuobauda paskirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo arba pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles (DK 35 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis). Subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, panaikinęs neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, gali, esant drausminės atsakomybės pagrindui, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. Šie veiksmai nelaikytini DK 239 straipsnyje nustatyto draudimo pažeidimu. Drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimas reiškia tarp šalių buvusių darbo santykių pasibaigimą. Darbo santykių atnaujinimas be teismo sprendimo yra galimas tik esant suderintai abiejų šalių valiai. Todėl, nesant teismo sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavio panaikinimas įsakymo, kuriuo darbuotojas buvo atleistas iš darbo, sukelia teisines pasekmes tik tada, jeigu dėl tolimesnio darbo santykių tęsimo darbdavys su darbuotoju susitaria. Darbo santykius atnaujinus, darbdavys neturi teisės atleisti darbuotoją iš darbo už tą pažeidimą, už kurį darbuotojas jau buvo atleistas iš darbo. 14. Darbdavys, vykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 straipsnio 1 dalis). 15. Pagal DK 240 straipsnio 2 dalį išankstinis atitinkamo organo sutikimas drausminės nuobaudos skyrimui yra reikalingas tik įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui: Europos darbo tarybų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią su Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Bendrijos įmonės padaliniu ar su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia Europos Bendrijos įmonių grupės įmone darbo santykiais susiję Europos darbo tarybos ar specialiojo derybų komiteto nariai jų narystės Europos darbo taryboje ar specialiajame derybų komitete laikotarpiu negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be juos skyrusio darbuotojų atstovo sutikimo, o jeigu jie buvo išrinkti darbuotojų susirinkime ar konferencijoje, sutikimą juos atleisti iš darbo turi teisę duoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius; Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo sutikimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punkto antrojoje pastraipoje (Geležinkelių transporto kodekso 31 straipsnio 3 dalis), pagal kurią darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, atleidimas iš darbo dėl šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų priežasčių turi būti suderintas su atitinkama profesinės sąjungos institucija, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, taip pat atvejus, nurodytus šiurkščių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, sąraše, patvirtintame valstybinės įmonės ,,Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus ir suderinto su Lietuvos geležinkelininkų profsąjungomis; DK 134 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus kitų organų sutikimo; ir kt. 15. 1. Kai DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą pasiaiškinti gavęs darbuotojas, elgdamasis nesąžiningai, nepraneša darbdaviui aplinkybių, reikšmingų DK 240 straipsnio 2 dalies jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui, o darbdavys tų aplinkybių objektyviai nežino, tai šiam darbuotojui paskyrus drausminę nuobaudą be reikalingo atitinkamo organo išankstinio sutikimo, objektyviai pažeista darbuotojo darbo teisė gali būti neginama (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). 15. 2. Darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (DK 35 straipsnio 1 dalis). Europos darbo tarybų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju darbuotojų atstovas arba Valstybinė darbo inspekcija privalo nuspręsti ir atsakymą darbdaviui duoti per keturiolika kalendorinių dienų nuo pareiškimo gavimo, o per šį terminą atsakymo nedavus, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį (Europos darbo tarybų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, DK 134 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatymuose nėra nustatytas terminas, per kurį kitais atvejais atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio pareiškimą, pagal analogiją taikytinas DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (DK 9 straipsnio 1 dalis). Jeigu per šį terminą atitinkamas organas atsakymo darbdaviui neduoda, darbdavys turi teisę skirti drausminę nuobaudą. 15. 3. Tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme (DK 9 straipsnio 1 dalis). Teismas gali panaikinti atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, jeigu darbdavys įrodo, kad šis atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus (DK 9 straipsnio 1 dalis, 134 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo sprendimą tuo pagrindu, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso (interesų) buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas nustatomas atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, darbdavio veiklos aplinkybes, nurodomo padaryto darbo drausmės pažeidimo (pažeidimų) pobūdį ir pasekmes, drausminės nuobaudos konkrečiu atveju taikymo tikslus ir juos pagrindžiančias priežastis bei kitas reikšmingas aplinkybes. Darbdavys, remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo panaikintas atitinkamo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi teisę skirti šiam darbuotojui tik tą drausminę nuobaudą, dėl kurios skyrimo kreipėsi išankstinio sutikimo, arba švelnesnę. 16. DK 238 straipsnis turi būti taikomas parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys, parinkdamas drausminę nuobaudą, taip pat turi vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 17. Drausminės nuobaudos paskyrimas turi būti įformintas rašytiniu dokumentu (DK 240 straipsnio 3 dalis). Teisę skirti drausminę nuobaudą turi darbdavys arba atitinkamą kompetenciją turintis jo atstovas (DK 14, 16, 24 straipsniai). Darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu (nurodymu) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir (arba) pasirašyti apie supažindinimą (DK 240 straipsnio 3 dalis) prilyginami tinkamam jo supažindinimui su paskirta drausmine nuobauda. Darbuotojo atsisakymas, vengimas priimti atleidimą iš darbo patvirtinantį dokumentą prilyginamas jo gavimui. Pareiga teisme įrodyti, kad darbuotojas atsisakė, vengė susipažinti su įsakymu (nurodymu), pasirašyti apie supažindinimą arba priimti atitinkamą dokumentą, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis). Šie faktai gali būti įrodinėjami visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. 18. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena (DK 241 straipsnio 1 dalis) yra ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra naikinamieji (DK 28 straipsnis). Į juos neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kuris praėjo darbdaviui gaunant atitinkamo organo sutikimą drausminei nuobaudai skirti arba ginčijant teismine tvarka atsisakymą duoti sutikimą (DK 9, 10 straipsniai). Tęstinio darbo drausmės pažeidimo atveju DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai, kurie siejami su darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo arba padarymo diena, skaičiuojami atitinkamai nuo tos dienos, kada paaiškėjo arba buvo padarytas paskutinis iš veiksmų, įeinančių į darbo drausmės pažeidimo sudėtį. Pareiga teisme įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, tenka darbdaviui. 19. Kai darbuotojas atleistas iš darbo praleidus nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti arba pažeidus įstatymų reikalavimą gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą, atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (DK 134 straipsnio 5 dalis, 242 straipsnio 2 dalis, 297 straipsnio 3 dalis). 20. Jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais. Kai darbo sutartis nutraukta vienu iš šių pagrindų, o darbdavys (atsakovas) procesiniame dokumente, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 straipsnis), pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatęs, kad tuo pagrindu, kuris nurodytas dokumente apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo, tačiau buvo pagrindas darbo sutartį nutraukti kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 straipsnio 3 dalies punkte. Dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminio pagrindo nenurodymas arba netikslus nurodymas savaime nesudaro pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (DK 10 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, DK 297 straipsnio 3 dalis). 21. Bylas pagal darbuotojo (ieškovo), atleisto iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių bei atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje numatytas išimtis (CPK 410 straipsnis). Šiose bylose darbdaviui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą. 21. 1. Teismas turi įspėti proceso šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus alternatyvius darbuotojo teisių gynimo būdus (CPK 414 straipsnio 3 dalis, 417, 418 straipsniai). Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. teismas turi patikrinti ir nustatyti: a) už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą darbuotojas (ieškovas) yra atleistas iš darbo; b) ar darbuotojas (ieškovas) padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jis atleistas iš darbo, ar yra drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir sąlygos; c) atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą atveju – ar darbuotojui (ieškovui) prieš tai nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda ir apie ją pranešta, ar įsakymo (nurodymo) atleisti darbuotoją iš darbo priėmimo dieną ta drausminė nuobauda buvo galiojanti, ar ji nėra panaikinta, ar nėra pagrindo ją panaikinti; d) atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atveju – ar darbuotojo (ieškovo) padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus; e) ar drausminė nuobauda paskirta laikantis jos skyrimo tvarkos, terminų (DK 240, 241 straipsniai ir kt. ); f) ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes; ar nėra pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą; g) ar darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo nepažeidžiant jam taikytinų garantijų (DK 131 straipsnis, 132 straipsnio 1 dalis ir kt. ); h) ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. 21. 2. Kai įsakyme (nurodyme) darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). 22. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tikrina ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas (ieškovas) nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Jeigu darbuotojas, nesutikdamas su ankstesne drausmine nuobauda, buvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją, tai reikalavimui dėl jos teisme pareikšti taikomas DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties dienų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda atitinkamai kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą (DK 292 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalis, 295 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba išrašą iš protokolo (DK 10 straipsnis, 292 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalis, 295 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba kurią pasibaigė DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai (DK 10 straipsnis, 295 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės drausminės nuobaudos nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas nėra pasibaigęs, tai reikalavimui dėl jos teisme pareikšti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (DK 10 straipsnis, 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 297 straipsnio 1 dalis). Jo eigos pradžia sutampa su DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ginčyti atleidimą iš darbo eigos pradžia. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės drausminės nuobaudos nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1. 126, 1. 128-1. 131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1. 1 straipsnio 3 dalis). Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nereglamentuoja DK 293 straipsnio 1 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje numatytų ieškinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių padarinių. Šiems klausimams taikomos CK 1. 126, 1. 128-1. 131 straipsnių normos (DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1. 1 straipsnio 3 dalis). Teismai, taikydami ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ bei šiuo nutarimu aprobuotą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgą (Teismų praktika 18, 2000). II. Aprobuoti apibendrinimo apžvalgą dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. III. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 42 ,,Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V-a- G-us Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorė L-a L-a Ž-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |