TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA


                                                      PATVIRTINTA                   
                                                      Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
                                                      2004 m. birželio 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 45

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant
Dar­bo ko­dek­so nor­mas,
reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
pa­gal Dar­bo ko­dek­so
136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, api­ben­dri­ni­mo
apžval­ga

Įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui, iš es­mės re­for­muo­ta
dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas
vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos
pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos
tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos.
Dar­bo ko­dek­so (to­liau – DK) 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ti at­ve­jai,
kai darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį apie tai iš anks­to
ne­įspė­jęs dar­buo­to­jo, jei­gu jis sis­te­min­gai pa­žei­džia dar­bo draus­mę
ar­ba bent vie­ną kar­tą šiurkš­čiai pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas. N-­do­da­ma­sis
šia tei­se, darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo
tai­syk­lių, nu­sta­ty­tų DK XVI sky­riu­je. Darb­da­viai šia tei­se nau­do­ja­si
daž­nai, to­dėl, at­si­žvel­giant į dar­bo su­tar­čių so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę
reikš­mę, jų nu­trau­ki­mo ga­li­mus pa­da­ri­nius, svar­bu, kad to­kį dar­bo
su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos
ir tai­ko­mos tin­ka­mai. N-­jų­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­čių
nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir (ar­ba) 2 punk­tus, tei­sin­gas
ir vie­no­das tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.
Api­ben­dri­ni­mo tiks­las – iš­si­aiš­kin­ti, ar teis­mai tin­ka­mai
aiš­ki­na ir tai­ko DK ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nor­mas bei ko­lek­ty­vi­nių
su­tar­čių nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, nu­sta­ty­ti teis­mų da­ro­mas
klai­das ir pa­teik­ti teis­mams ati­tin­ka­mų tei­sės nor­mų aiš­ki­ni­mo ir
tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.
Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis ir sta­tis­ti­kos duo­me­nys
Teis­mų bu­vo pa­pra­šy­ta at­siųs­ti iš­nag­ri­nė­tas
ci­vi­li­nes by­las, ku­rio­se dar­buo­to­jai, at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK
136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, gin­či­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą,
o jei­gu šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se pri­im­ti teis­mo pro­ce­si­niai spren­di­mai
nė­ra įsi­tei­sė­ję, – ne­įsi­tei­sė­ju­sių pro­ce­si­nių spren­di­mų nuo­ra­šus.
Iš vi­so gau­ta 55 by­los, ku­rio­se pri­im­ti pro­ce­si­niai spren­di­mai bu­vo
įsi­tei­sė­ję, ir 17 ne­įsi­tei­sė­ju­sių pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
pro­ce­si­nių spren­di­mų. Iš jų ma­ty­ti, kad 48 by­los (67 proc. ) bu­vo iš­spręs­tos
iš es­mės, 21 by­lo­je (29 proc. ) su­da­ry­tos tai­kos su­tar­tys, 2 by­los (3
proc. ) nu­trauk­tos ieš­ko­vams at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio, 1 by­lo­je (1
proc. ) ieš­ki­nys pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas. 20 by­lų (42 proc. iš es­mės iš­spręs­tų
by­lų) ieš­ki­ni­niai rei­ka­la­vi­mai dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu pa­ten­kin­ti (vi­siš­kai ar iš da­lies), o 28 by­lo­se (58 proc. )
– at­mes­ti. Ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­tos 26 by­los, 21 iš jų (81
proc. ) pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai pa­lik­ti iš
es­mės ne­pa­keis­ti, o 5 by­lo­se (19 proc. ) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mai pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ji spren­di­mai. Ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­tos 9 by­los. Iš jų 5 by­lo­se (56 proc. ) ap­skųs­ti pro­ce­si­niai
spren­di­mai pa­lik­ti ne­pa­keis­ti, 2 by­lo­se (22 proc. ) pa­nai­kin­ti (vi­siš­kai
ar iš da­lies) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai ir pa­lik­ti
ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai, 1 by­lo­je (11
proc. ) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas pa­keis­tas, 1 by­lo­je
(11 proc. ) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis pa­nai­kin­ta ir by­la
per­duo­ta iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.
1. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 136
straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus pa­grin­dai ir tvar­ka
Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dus reg­la­men­tuo­jan­tis
DK 124 straips­nis nu­sta­to, kad dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia:
1) ją nu­trau­kus DK ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
pa­grin­dais;
2) lik­vi­da­vus darb­da­vį be tei­sių pe­rė­mė­jo;
3) dar­buo­to­jui mi­rus.
DK 124 straips­nio 1 punk­tas yra blan­ke­ti­nė
tei­sės nor­ma, nu­krei­pian­ti į ki­tus DK straips­nius bei ki­tus įsta­ty­mus,
nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dus. DK 136 straips­nio
3 da­lies 1 ir 2 punk­tai nu­sta­to sa­va­ran­kiš­kus dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­grin­dus, pa­gal ku­riuos nu­trau­kus dar­bo su­tar­tį ji pa­si­bai­gia (DK
124 straips­nio 1 da­lis).
Nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį DK 136 straips­nio 3
da­lies 1 ir 2 punk­te nu­ma­ty­tais pa­grin­dais yra darb­da­vio tei­sė, bet
ne pa­rei­ga. Ji įgy­ven­di­na­ma apie tai iš anks­to ne­įspė­jus dar­buo­to­jo
(DK 136 straips­nio 3 da­lis), to­dėl ne­tai­ky­ti­nas DK 130 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis
įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą.
DK 136 straips­nio 1, 2 ir 3 da­ly­se nu­sta­ty­ti
iš es­mės skir­tin­gi dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo (pa­si­bai­gi­mo) pa­grin­dai,
ku­riuos vie­ni­ja tai, kad šiais pa­grin­dais dar­bo su­tar­tis nu­trau­kia­ma
(pa­si­bai­gia) be įspė­ji­mo. Nu­trau­kus dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 136
straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą tai ir tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ta kaip dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
įsta­ty­mi­nis pa­grin­das. V- tik nuo­ro­da į DK 136 straips­nį yra ne­tiks­li
ir ne­tei­sin­ga. Taip pat bū­tų ne­tin­ka­mas ir DK 235 straips­nio ar jo 2 da­lies
ati­tin­ka­mo punk­to ar­ba DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to, kaip dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nio pa­grin­do, nu­ro­dy­mas, nes šios tei­sės
nor­mos ne­nu­sta­to dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dų. DK 235
straips­nis reg­la­men­tuo­ja šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą, o DK 237
straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas nu­sta­to vie­ną iš draus­mi­nių nuo­bau­dų rū­šių.
Do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
jos nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nio pa­grin­do ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus
nu­ro­dy­mas sa­vai­me nė­ra pa­grin­das at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti
ne­tei­sė­tu (DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 7 da­lis, DK 297
straips­nio 3 da­lis). Gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas, nu­sta­tęs, kad do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
jos nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nis pa­grin­das ne­nu­ro­dy­tas ar­ba nu­ro­dy­tas
ne­tiks­liai, tu­ri, ne­sant pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu,
spren­di­me įpa­rei­go­ti darb­da­vį (at­sa­ko­vą) iš­tai­sy­ti gin­či­ja­mo at­lei­di­mo
iš dar­bo įfor­mi­ni­mo trū­ku­mus nu­ro­dant, ko­kį kon­kre­čiai dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nį pa­grin­dą darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­ri įra­šy­ti
(CPK 417 straips­nis).
Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas
kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar­ba jų su­dė­tis, ku­riai esant lei­džia­ma
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.
Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą lei­džia­ma
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:
a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mą;
b) fak­tas, kad dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas pa­da­ry­tas
po to, kai dar­buo­to­jui nors kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių
bu­vo skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da;
c) fak­tas, kad dar­buo­to­jui bu­vo pra­neš­ta
apie anks­tes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 240 straips­nio 3 da­lis);
d) fak­tas, kad pa­kar­to­ti­nio dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mo įvyk­dy­mo die­ną anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra ga­lio­jan­ti;
e) darb­da­vio ini­cia­ty­va.
Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą ja­me
nu­sta­ty­tas dvy­li­kos mė­ne­sių ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo tos die­nos,
ka­da pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, už ku­rį dar­buo­to­jas yra
at­lei­džia­mas iš dar­bo. Kai dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo pa­gal DK 136
straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­tys or­ga­nai pa­nai­ki­na
anks­tes­nes jam (dar­buo­to­jui) skir­tas draus­mi­nes nuo­bau­das, tai bu­vęs
at­lei­di­mas iš dar­bo kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip at­lei­di­mas be tei­sė­to pa­grin­do,
t. y. ne­tei­sė­tas.
Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą lei­džia­ma
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:
a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra šiurkš­čiai pa­žei­dęs
dar­bo pa­rei­gas;
b) darb­da­vio ini­cia­ty­va nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.
Ši­urkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą reg­la­men­tuo­ja
DK 235 straips­nis. Šio straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­ta šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mo są­vo­ka, o 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ga­li­mų šiurkš­čių pa­žei­di­mų
są­ra­šas, ku­ris nė­ra baig­ti­nis. Kai kon­kre­tus dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas
pa­žei­di­mas ati­tin­ka įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se
tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­sta­ty­to
šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo su­dė­tį, toks kon­kre­tus pa­žei­di­mas
kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas.
Jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju yra ju­ri­di­nių fak­tų
su­dė­tis, ku­riai esant dar­bo su­tar­tį lei­džia­ma nu­trauk­ti tiek pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies
2 punk­tą, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, pa­gal ku­rį iš DK 136
straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jis nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį,
ar­ba ga­li dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti abiem šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tais
pa­grin­dais. Ją nu­trauk­da­mas darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių
nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, ku­rias nu­sta­to DK XVI sky­rius ,,Dar­bo
draus­mė“.
DK 131 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to drau­di­mus
darb­da­viui ati­tin­ka­mais at­ve­jais at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą. At­ve­jai, ka­da darb­da­viui drau­džia­ma
at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nė­ra iš­sa­miai
nu­ro­dy­ti, juos ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai (DK 131 straips­nio 1
da­lies 3 punk­tas).
DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti drau­di­mai
tai­ky­ti­ni at­si­žvel­giant į DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, jog
įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses ir vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai ir dar­buo­to­jai
tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti
są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų;
drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se. Jei­gu dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis
ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui apie ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas
DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems drau­di­mams tai­ky­ti, o darb­da­vys
tų ap­lin­ky­bių ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo pa­žei­džiant
DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tus drau­di­mus (pa­vyz­džiui, lai­ki­no
ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­piu ar pan. ), dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti
ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).
Dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pis
pa­gal DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą yra lai­ko­tar­pis, ku­rio me­tu
dar­buo­to­jas, ne­pri­klau­so­mai nuo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo at­si­ra­di­mo
prie­žas­ties (dėl sa­vo pa­ties li­gos ar jo šei­mos na­rio li­gos ar­ba dėl
ki­tų prie­žas­čių) bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas. Šis lai­ko­tar­pis pa­tvir­ti­na­mas
svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mo­mis ar pa­žy­mė­ji­mais, iš­duo­tais
va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo
mi­nist­rų 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­to­mis Ne­dar­bin­gu­mo
pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo
tai­syk­lė­mis. DK 133 straips­nio 3 da­ly­je ap­ta­ria­mi lai­ko­tar­piai, per
ku­riuos dar­buo­to­jas ga­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą
šei­mos na­riui slau­gy­ti ar­ba pa­šal­pą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų at­ve­jais,
įskai­to­mi į dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pį DK 131
straips­nio 1 da­lies 1 punk­to pras­me.
DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tos
atos­to­gos, ku­rių me­tu drau­džia­ma dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, su­pran­ta­mos kaip bet ku­rios rū­šies
atos­to­gos, nu­ma­ty­tos DK 164, 178 straips­niuo­se.
DK 131 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te var­to­ja­ma
są­vo­ka ,,ki­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos“ su­pran­ta­ma
kaip įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos,
ku­rias at­lik­ti pa­šauk­tas dar­buo­to­jas tam tik­rą lai­ką ne­ga­li vyk­dy­ti
sa­vo funk­ci­jų pa­gal dar­bo su­tar­tį (pa­vyz­džiui, pri­va­lo­mų­jų dar­bų
at­li­ki­mas (Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 27 straips­nis), da­ly­va­vi­mas
liu­dy­to­ju teis­me (CPK 191 straips­nis, BK 83 straips­nio 1 da­lis, 142
straips­nio 1 da­lis) ir ki­ta).
Dar­bo su­tar­tis ne­ga­li bū­ti nu­trauk­ta pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus su nėš­čia mo­te­ri­mi nuo tos die­nos,
kai darb­da­viui bu­vo pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma apie nėš­tu­mą, ir dar
vie­ną mė­ne­sį, pa­si­bai­gus nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­goms (DK 132
straips­nio 1 da­lis).
At­lei­di­mas iš dar­bo DK 136 straips­nio 3 da­lies
1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tais pa­grin­dais yra draus­mi­nė nuo­bau­da (DK
237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas), ku­ri ga­li bū­ti tai­ko­ma tik esant
draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui (DK 10 straips­nio 1 da­lis, 136
straips­nio 4 da­lis). Nu­sta­tant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dą ir
są­ly­gas, ver­ti­nant dar­buo­to­jo el­ge­sį ir ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą,
pri­va­lu lai­ky­tis DK XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­mė“ nor­mų. Jų pri­va­lu
lai­ky­tis ir tais at­ve­jais, kai draus­mi­nę nuo­bau­dą ski­ria ko­le­gia­lus
or­ga­nas.
2. Dar­buo­to­jų draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­gal
DK pa­grin­dai
Dar­buo­to­jų draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra vie­na
iš tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių. Dar­buo­to­jų draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
pa­grin­das yra dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas (DK 234, 235 straips­niai) ar­ba
ati­tin­ka­ma ki­ta pra­žan­ga, jei­gu įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se dar­bo draus­mę
reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se nor­mi­niuo­se dar­bo tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta,
kad draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma ir už ki­tas ati­tin­ka­mas pra­žan­gas
(DK 227 straips­nio 2 da­lis, 236 straips­nis). Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas
yra dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mas ar­ba ne­tin­ka­mas jų vyk­dy­mas dėl dar­buo­to­jo
kal­tės (DK 234 straips­nis). Draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę už ki­tas pra­žan­gas
nu­sta­to, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio
24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to
dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d.
nu­ta­ri­mu Nr. 670 pa­tvir­tin­tas Mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos ko­dek­sas
(pa­gal šio ko­dek­so 4 punk­to 1 da­lį ir 5 punk­tą jo nor­mos tai­ko­mos ne
tik pa­rei­gū­nams, bet ir ki­tiems mui­ti­nės dar­buo­to­jams, tarp jų ir dir­ban­tiems
mui­ti­nė­je pa­gal dar­bo su­tar­tį, ku­rių pa­rei­gy­bių są­ra­šą įsa­ky­mu
nu­sta­to mui­ti­nės įstai­gos va­do­vas) ir kt.
Teis­mas, tik­rin­da­mas dar­buo­to­jui pa­skir­tos
draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, pa­tik­ri­na, ar draus­mi­nė
nuo­bau­da pa­skir­ta esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui. Pa­vyz­džiui,
kaip ma­ty­ti iš Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės
by­los L. Ma­lo­muž v. AB ,,Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ (by­los Nr.
2-1720-05/2003) ieš­ko­vas, dir­bęs elek­tri­nių trau­ki­nių ma­ši­nis­tu, bu­vo
2003 m. ko­vo 13 d. įsa­ky­mu at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3
da­lies 1 punk­tą už tai, kad 2003 m. va­sa­rio 20 d. be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties
ne­at­vy­ko lai­ky­ti pa­kar­to­ti­nai eg­za­mi­no, taip at­si­sa­ky­da­mas at­lik­ti
pri­va­lo­mą sau­gų trau­ki­nių eis­mą reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mi­nių ak­tų
ži­nių pa­tik­ri­ni­mą ir ne­si­lai­ky­da­mas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to
dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 17 punk­to, Tech­ni­nio ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mo
nuo­sta­tų 3. 3 punk­to, Vi­daus dar­bo tvar­kos tai­syk­lių 4. 1. 1 punk­to, Lo­ko­mo­ty­vų
bri­ga­dos na­rių pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos 5. 1. 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų bei šiurkš­čiai pa­žeis­da­mas
dar­bo pa­rei­gas. Vil­niaus mies­to 3-ia­sis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. bir­že­lio
26 d. spren­di­mu pa­ten­ki­no ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo
pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Teis­mas spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad by­lo­je
nė­ra duo­me­nų, kad ieš­ko­vas pa­žei­dė Lo­ko­mo­ty­vų bri­ga­dos na­rių pa­rei­gi­nės
in­struk­ci­jos 5. 1. 1
punk­to rei­ka­la­vi­mus. Ne­at­vy­ki­mas į eg­za­mi­ną yra ne dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mas. To­kiu veiks­mu yra iš­reiš­kia­ma ieš­ko­vo va­lia tu­rė­ti ar
ne­tu­rė­ti ge­bė­ji­mų, rei­ka­lin­gų pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti, pa­tvir­ti­ni­mą.
To­kio pa­tvir­ti­ni­mo ne­tu­rė­ji­mas nė­ra kal­tas veiks­mas. Ieš­ko­vas ne­pa­da­rė
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo ir tuo, kad ne­si­lai­kė ki­tų įsa­ky­me apie at­lei­di­mą
iš dar­bo nu­ro­dy­tų tei­sės ak­tų nuo­sta­tų. Mi­nė­ti tei­sės ak­tai reg­la­men­tuo­ja
ieš­ko­vo ge­bė­ji­mų dirb­ti ap­im­tį ir kt. , ta­čiau nė vie­na­me iš jų nė­ra
nu­sta­ty­ta, kad dar­buo­to­jo ne­at­vy­ki­mas lai­ky­ti eg­za­mi­no yra pri­ly­gi­na­mas
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad nė­ra nu­sta­ty­ti
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas ir ieš­ko­vo kal­tė. Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. spa­lio 22 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė
ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias ieš­ko­vo draus­mi­nę
at­sa­ko­my­bę. Ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių
trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 17 punk­to 4 da­lies nuo­sta­ta,
kad dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas lai­ky­ti eg­za­mi­ną lai­ko­mas dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mu, spren­dė, kad ieš­ko­vas, 2003 m. va­sa­rio 20 d. ne­at­vyk­da­mas
į eg­za­mi­ną, pa­žei­dė dar­bo draus­mę. Ta­čiau pri­pa­ži­nu­si, kad ieš­ko­vas
ne­at­vy­ko lai­ky­ti eg­za­mi­no dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, bei nu­ro­džiu­si,
kad at­sa­ko­vas ne­si­va­do­va­vo draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mo rei­ka­la­vi­mais,
ko­le­gi­ja pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ga­lio­ti.
To­kie apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­ties mo­ty­vai yra
prieš­ta­rin­gi. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jas ati­tin­ka­mų pa­rei­gų ne­vyk­dė
dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, nė­ra pa­grin­do kon­sta­tuo­ti jo kal­tės
dėl tų pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo bu­vi­mą, taip pat ir dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
bu­vi­mą (DK 234, 235 straips­niai). Draus­mi­nė nuo­bau­da, pa­skir­ta dar­buo­to­jui,
kai nė­ra draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do, ku­rį reg­la­men­tuo­ja DK
235 straips­nis, tu­ri bū­ti pa­nai­ki­na­ma ne kaip pa­skir­ta ne­tin­ka­mai
ją pa­rin­kus, o bū­tent kaip pa­skir­ta ne­sant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
pa­grin­do.
Draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė pa­gal dar­bo tei­sę ga­li­ma
tik tarp sub­jek­tų, su­si­ju­sių tei­si­niais dar­bo san­ty­kiais. Tai­gi darb­da­vys,
jei­gu dar­bo san­ty­kiai tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra pa­si­bai­gę,
ne­tu­ri tei­sės tai­ky­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės ir skir­ti
draus­mi­nės nuo­bau­dos. Draus­mi­nė nuo­bau­da, pa­skir­ta po to, kai dar­bo
san­ty­kiai jau yra pa­si­bai­gę, ver­tin­ti­na kaip ne­tei­sė­ta.
Dar­buo­to­jo draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra tik
in­di­vi­du­a­li. Ji kon­kre­čiam dar­buo­to­jui ga­li bū­ti tai­ko­ma tik už
šio dar­buo­to­jo kal­tus ne­tei­sė­tus veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą. Dar­buo­to­jo
kal­tė, ku­ri ga­li­ma ty­čios ar­ba ne­at­sar­gu­mo for­mo­mis, nė­ra pre­ziu­muo­ja­ma
(DK 236 straips­nis).
Teis­me tik­ri­nant dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pa­skir­tos
draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­grįs­tu­mą, pa­rei­ga įro­dy­ti šio dar­buo­to­jo
ne­tei­sė­tų veiks­mų ar­ba ne­vei­ki­mo ir kal­tės bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui.
Dar­buo­to­jo ne­tei­sė­ti veiks­mai ar­ba ne­vei­ki­mas
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju reiš­kia­si dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mu
ar­ba ne­tin­ka­mu jų vyk­dy­mu dėl dar­buo­to­jo kal­tės (DK 234 straips­nis).
Dar­buo­to­jai, įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses
bei vyk­dy­da­mi pa­rei­gas, tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo
tai­syk­les bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo
ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų. Drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se (DK
35 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jai, įgy­ven­din­da­mi dar­bo tei­ses ir
vyk­dy­da­mi pa­rei­gas, ne­tu­ri pa­žeis­ti ki­tų as­me­nų tei­sių ir įsta­ty­mų
sau­go­mų in­te­re­sų (DK 35 straips­nio 2 da­lis).
DK 228 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pa­grin­di­nės
dar­buo­to­jų pa­rei­gos, ku­rių pri­va­lo lai­ky­tis vi­si dar­buo­to­jai. Dar­buo­to­jas
tu­ri pa­rei­gą vyk­dy­ti tik tei­sė­tus darb­da­vio ir ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mus,
o ne­vyk­dy­da­mas ne­tei­sė­tų nu­ro­dy­mų, dar­bo draus­mės ne­pa­žei­džia.
Darb­da­vys ir jo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas
at­lik­tų dar­bą, ne­su­lyg­tą dar­bo su­tar­ti­mi (DK 119 straips­nis), iš­sky­rus
DK nu­ma­ty­tus at­ve­jus (pa­vyz­džiui, at­ve­jus, nu­ma­ty­tus 120 straips­nio
1 ir 2 da­ly­se, 121 straips­nio 1 da­ly­je, 122 straips­nio 2 da­ly­je, 123
straips­nio 3 da­ly­je); darb­da­vys ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas
pra­dė­tų dar­bą, jei­gu jis ne­ap­mo­ky­tas ir (ar­ba) ne­inst­ruk­tuo­tas sau­giai
dirb­ti (DK 270 straips­nio 1 da­lis) ir kt.
Darb­da­vio tei­sė­to rei­ka­la­vi­mo ne­vyk­dy­mas
ver­tin­ti­nas kaip dar­buo­to­jo dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas. Pa­vyz­džiui,
kaip ma­ty­ti iš Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los
V. Lau­ri­na­vi­čiū­tė v. UAB ,,SY wi­ring tech­no­lo­gies Lie­tu­va“ (by­los
Nr. 2-4105-45/2003) ieš­ko­vė šio­je by­lo­je, be ki­ta ko, gin­či­jo at­sa­ko­vo
2003 m. ba­lan­džio 9 d. įsa­ky­mu jai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą – pa­pei­ki­mą
ir 2003 m. ba­lan­džio 10 d. įsa­ky­mu pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą – at­lei­di­mą
iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Draus­mi­nės nuo­bau­dos
ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­tos taip pat už tai, kad ji 2003 m. ba­lan­džio 7-10
d. at­si­sa­kė vyk­dy­ti tie­sio­gi­nių va­do­vų nu­ro­dy­mus ga­min­ti lai­dų
rin­ki­nius PDB ir at­lik­ti tie­sio­gi­nį sa­vo dar­bą. Ieš­ko­vė sa­vo rei­ka­la­vi­mus
by­lo­je grin­dė ir tuo, kad ji at­si­sa­kė dirb­ti dar­bą, ne­su­lyg­tą dar­bo
su­tar­ty­je, to­dėl jai pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos yra ne­pa­grįs­tos
ir ne­tei­sė­tos. Pra­šy­da­ma teis­mą grą­žin­ti į pir­mes­nį dar­bą, ieš­ko­vė
pra­šė grą­žin­ti ją į ,,Pas­sa­ger“ rin­ki­nių for­muo­to­jos pa­rei­gas. Klai­pė­dos
mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 14 d. spren­di­mu at­me­tė ieš­ko­vės
ieš­ki­nio da­lį dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų pa­nai­ki­ni­mo ir grą­ži­ni­mo į
dar­bą. Teis­mas, at­mes­da­mas tą ieš­ki­nio da­lį, spren­di­mą mo­ty­va­vo
tuo, kad ieš­ko­vė dir­bo pas at­sa­ko­vą for­muo­to­ja ir bu­vo ap­mo­ky­ta ga­min­ti
bet ku­rį lai­dų rin­ki­nį. At­sa­ko­vo nu­ro­dy­mas ieš­ko­vei ga­min­ti PDB
lai­dų rin­ki­nius, ku­riuos anks­čiau ieš­ko­vė bu­vo ne kar­tą ga­mi­nu­si,
ne­bu­vo dar­bo są­ly­gų kei­ti­mas. Ieš­ko­vei at­si­sa­kius dirb­ti pa­ves­tą
dar­bą, jai pa­grįs­tai 2003 m. ba­lan­džio 9 d. įsa­ky­mu bu­vo pa­skir­ta
draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas, o pa­kar­to­ti­nai at­si­sa­kius dirb­ti
– 2003 m. ba­lan­džio 10 d. įsa­ky­mu ji pa­grįs­tai bu­vo at­leis­ta iš dar­bo
pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą
ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. lap­kri­čio 20 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mo da­lį, ku­ria ieš­ki­nio da­lis dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų
pa­nai­ki­ni­mo ir grą­ži­ni­mo į dar­bą bu­vo at­mes­ta, pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Dar­buo­to­jų pa­rei­gas taip pat ga­li reg­la­men­tuo­ti:
a) ki­tos DK nor­mos (pa­vyz­džiui, DK 99 straips­nio
5 da­lis nu­sta­to dar­buo­to­jo pa­rei­gą pra­dė­ti dirb­ti ki­tą po dar­bo su­tar­ties
su­da­ry­mo die­ną, jei­gu ša­lys ne­su­si­ta­rė ki­taip; DK 118 straips­nis – dar­buo­to­jo
pa­rei­gą pa­čiam at­lik­ti pa­ves­tą dar­bą);
b) ki­ti įsta­ty­mai (pa­vyz­džiui, Dar­buo­to­jų
sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1672
re­dak­ci­ja) 33 straips­nis reg­la­men­tuo­ja dar­buo­to­jų pa­rei­gas sau­gių
ir svei­kų dar­bo są­ly­gų su­da­ry­mo sri­ty­je; Švie­ti­mo įsta­ty­mo (2003
m. bir­že­lio 17 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1630 re­dak­ci­ja) 49 straips­nio 2 da­lis
– mo­ky­to­jo pa­rei­gas; Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo (2002 m. bir­že­lio
11 d. įsta­ty­mo Nr. IX-945 re­dak­ci­ja) 39 straips­nio 5 da­lis – moks­li­nin­kų
ir ki­tų ty­rė­jų pa­rei­gas);
c) ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai (pa­vyz­džiui,
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr.
118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų
draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d. įsa­ky­mu Nr.
670 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos
ko­dek­sas);
d) lo­ka­li­niai tei­sės ak­tai: dar­bo tvar­kos
tai­syk­lės (DK 230 straips­nis), pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mai ir nuo­sta­tai (DK
232 straips­nis), įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niai tei­sės
ak­tai (DK 264 straips­nio 3, 4 da­lys, 274 straips­nio 2 da­lis), ko­lek­ty­vi­nė
su­tar­tis ir ki­ti;
e) pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sai, tai­syk­lės
(pa­vyz­džiui, Au­di­to­rių pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas, Tur­to ver­tin­to­jo
pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas ir kt. ).
Jei­gu dar­bo­vie­tė­je yra dar­buo­to­jų at­sto­vai
(DK 19 straips­nis), tai darb­da­vys, prieš tvir­tin­da­mas dar­bo tvar­kos tai­syk­les,
pri­va­lo jas su­de­rin­ti su dar­buo­to­jų at­sto­vais (DK 23 straips­nio 1 da­lies
2 punk­tas, 230 straips­nis). Su­de­ri­ni­mas DK 230 straips­nio pras­me su­pran­ta­mas
kaip dar­buo­to­jų at­sto­vų su­ti­ki­mas su pa­reng­tu dar­bo tvar­kos tai­syk­lių
pro­jek­tu. Jei­gu dar­buo­to­jų at­sto­vai ig­no­ruo­ja darb­da­vio krei­pi­mą­si,
vil­ki­na spren­di­mo pri­ėmi­mą ar­ba ne­su­tin­ka su darb­da­vio pa­reng­tu
dar­bo tvar­kos tai­syk­lių pro­jek­tu ir šių ne­su­ta­ri­mų ne­pa­vyks­ta iš­spręs­ti
de­ry­bo­mis, darb­da­vys tu­ri tei­sę kreip­tis teis­mi­nės gy­ny­bos, pa­vyz­džiui,
su ieš­ki­niu dėl lei­di­mo pa­tvir­tin­ti jo pa­reng­tas dar­bo tvar­kos tai­syk­les
(DK 23 straips­nio 2 da­lis, 295 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tas). Rem­da­ma­sis
įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­tvir­tin­ti
dar­bo tvar­kos tai­syk­les be de­ri­ni­mo su dar­buo­to­jų at­sto­vais.
Su­da­ry­da­mas dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys ar­ba
jo įga­lio­tas as­muo pri­va­lo su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su jo bū­si­mo
dar­bo są­ly­go­mis, ko­lek­ty­vi­ne su­tar­ti­mi, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­mis,
ki­tais dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­čiais ak­tais, reg­la­men­tuo­jan­čiais jo
dar­bą (DK 99 straips­nio 4 da­lis). Ši pa­rei­ga taip pat ap­ima dar­buo­to­jo
su­pa­žin­di­ni­mą su jo dar­bo funk­ci­jo­mis ir ki­to­mis bū­ti­no­sio­mis dar­bo
su­tar­ties są­ly­go­mis (DK 95 straips­nio 1, 2 da­lys). Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to,
kad dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti su­pa­žin­din­tas pa­si­ra­šy­ti­nai, ta­čiau pa­rei­ga
teis­me įro­dy­ti su­pa­žin­di­ni­mo fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui)
(CPK 178 straips­nis), ku­ris to­kiam fak­tui įro­dy­ti ga­li pa­nau­do­ti vi­sas
CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­tas įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nes.
Jei­gu dar­bo san­ty­kiams tę­sian­tis dar­buo­to­jo
dar­bo są­ly­gos yra pa­kei­čia­mos ar­ba pa­kei­čia­mi jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­tys
dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai, darb­da­vys tu­ri pa­rei­gą su­pa­žin­din­ti
dar­buo­to­ją su to­kiais pa­kei­ti­mais (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Darb­da­vys taip pat pri­va­lo su­pa­žin­din­ti
dar­buo­to­ją su įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos vie­ti­niais (lo­ka­li­niais)
nor­mi­niais tei­sės ak­tais, dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niais
tei­sės ak­tais. Su šiais tei­sės ak­tais dar­buo­to­jai pri­va­lo bū­ti su­pa­žin­din­ti
pa­si­ra­šy­ti­nai (DK 264 straips­nio 3 da­lis). Esant gin­čui teis­me, ap­lin­ky­bė,
kad dar­buo­to­jas bu­vo su­pa­žin­din­tas su šiais tei­sės ak­tais, ga­li bū­ti
pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, ku­riuo­se už­fik­suo­tas dar­buo­to­jo
pa­si­ra­šy­mas apie jo su­pa­žin­di­ni­mą su mi­nė­tais ak­tais (DK 264
straips­nio 3 da­lis, CPK 177 straips­nio 4 da­lis).
Jei­gu darb­da­vys ne­įvyk­do sa­vo pa­rei­gos su­pa­žin­din­ti
dar­buo­to­ją su jo pa­rei­go­mis ir dar­buo­to­jas dėl ne­ži­no­ji­mo ne­at­lie­ka
ar­ba ne­tin­ka­mai at­lie­ka tam tik­ras pa­rei­gas, šie dar­buo­to­jo veiks­mai
ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kal­ti ir ne­ga­li bū­ti draus­mi­nės
at­sa­ko­my­bės pa­grin­das.
Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą dar­bo
su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta, kai dar­buo­to­jas vie­ną kar­tą šiurkš­čiai
pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas. Š-kš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą reg­la­men­tuo­ja
DK 235 straips­nis. Šio straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­ta šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mo są­vo­ka, o 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ga­li­mų šiurkš­čių pa­žei­di­mų
są­ra­šas, ku­ris nė­ra baig­ti­nis. Kai kon­kre­tus dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas
pa­žei­di­mas ati­tin­ka įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se
tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­sta­ty­to
šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo su­dė­tį, toks kon­kre­tus pa­žei­di­mas
kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:
a) ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ir
in­te­re­san­tais;
b) ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys
žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja yra
vien­ti­sas ir tie­sio­giai tai­ko­mas ak­tas (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
6 straips­nio 1 da­lis). Kon­sti­tu­ci­jo­je yra api­brėž­tos tei­sės ir lais­vės,
ku­rios tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ja­mos as­me­nims, esan­tiems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ju­ris­dik­ci­jo­je. To­dėl DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to nuo­sta­ta,
kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­mi ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai
pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses, at­si­žvel­giant į jos tiks­lus,
aiš­kin­ti­na taip, kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­mi ki­ti
veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir
lais­ves (DK 10 straips­nis).
Ne­leis­ti­nu el­ge­siu ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas
ne bet koks ne­tin­ka­mas el­ge­sys. Ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais
ar in­te­re­san­tais DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to pras­me pa­pras­tai
su­pran­ta­mas kaip toks dar­buo­to­jo el­ge­sys dar­be su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais,
ku­riuo šiurkš­čiai pa­žei­džia­mos tie­sio­giai šio dar­buo­to­jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čių
įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos ar­ba šiurkš­čiai nu­si­žen­gia­ma
dar­bo pa­rei­goms ar nu­sta­ty­tai tvar­kai. Ap­ta­ria­mo­jo pa­žei­di­mo sub­jek­tas
yra dar­buo­to­jas, ku­ris pa­gal sa­vo dar­bo funk­ci­jų po­bū­dį bet ko­kia
for­ma (pa­vyz­džiui, žo­džiu ir kt. ) kon­tak­tuo­ja su tre­čiai­siais as­me­ni­mis
(lan­ky­to­jais, in­te­re­san­tais, pir­kė­jais ir pan. ). Dar­buo­to­jo ne­leis­ti­nas
el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais ga­li bū­ti lai­ko­mas šiurkš­čiu
dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar el­gia­ma­si tie­sio­giai
lan­ky­to­jų ar in­te­re­san­tų aki­vaiz­do­je, ar ben­drau­jant su jais te­le­fo­nu,
ar nag­ri­nė­jant šių as­me­nų pra­šy­mus bei skun­dus, ar ki­to­kiu bū­du.
Veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių
kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves, pa­pras­tai su­pran­ta­mi kaip veiks­mai,
ku­riais pa­žei­džia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tos
žmo­gaus tei­sės ir lais­vės, pa­vyz­džiui, tei­sės į žmo­gaus as­mens, pri­va­taus
gy­ve­ni­mo, nuo­sa­vy­bės, būs­to ne­lie­čia­mu­mą, lais­vė reikš­ti įsi­ti­ki­ni­mus
ar kt. To­kie dar­bo­vie­tė­je ar ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je dar­buo­to­jas
yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, dar­buo­to­jo at­lik­ti veiks­mai ga­li bū­ti
lai­ko­mi šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to,
kie­no – lan­ky­to­jo, in­te­re­san­to ar ki­to as­mens – at­žvil­giu tie veiks­mai
at­lik­ti, pa­vyz­džiui, sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jų ne­tei­sė­tas įsi­bro­vi­mas
į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą
at­sklei­di­mas ir kt.
Pa­žy­mė­ti­na, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
2002 m. rug­sė­jo 25 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1491 yra pa­tvir­tin­ta Pi­lie­čių ir
ki­tų as­me­nų ap­tar­na­vi­mo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se
pa­vyz­di­nė tvar­ka, pa­ves­ta vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir ki­toms vals­ty­bės
ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, iš­sky­rus nu­ta­ri­mo 3 punk­te nu­ro­dy­tas
ins­ti­tu­ci­jas ir įstai­gas, pa­reng­ti ir pri­im­ti ati­tin­ka­mus sa­vo tei­sės
ak­tus, taip pat re­ko­men­duo­ta (nu­ta­ri­mo 3 punk­tas) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Sei­mui ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui at­skai­tin­goms vals­ty­bės
ins­ti­tu­ci­joms, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, vi­suo­me­ni­nėms
or­ga­ni­za­ci­joms, ki­tiems vie­šie­siems ju­ri­di­niams as­me­nims, ap­tar­nau­jant
pi­lie­čius ir ki­tus as­me­nis, nag­ri­nė­jant jų pra­šy­mus ir skun­dus, va­do­vau­tis
šio nu­ta­ri­mo pa­tvir­tin­ta tvar­ka.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pažei­di­mu lai­ko­ma:
a) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių
pa­slap­čių at­sklei­di­mas;
b) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių
pa­slap­čių pra­ne­ši­mas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei.
Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių są­vo­kas pa­tei­kia,
jas su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos įslap­ti­ni­mo, sau­go­ji­mo, nau­do­ji­mo
ir pan. pa­grin­di­nius rei­ka­la­vi­mus reg­la­men­tuo­ja Vals­ty­bės ir tar­ny­bos
pa­slap­čių įsta­ty­mas (1999 m. lap­kri­čio 25 d. įsta­ty­mas Nr. VIII-1443,
2003 m. gruo­džio 16 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1908 re­dak­ci­ja). Pa­gal šio įsta­ty­mo
2 straips­nio 2 da­lį vals­ty­bės pa­slap­tis – šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka įslap­tin­ta po­li­ti­nė, ka­ri­nė, žval­gy­bos, kontr­žval­gy­bos, tei­sė­sau­gos,
moks­lo ir tech­ni­kos in­for­ma­ci­ja, ku­rios pra­ra­di­mas ar­ba ne­tei­sė­tas
at­sklei­di­mas ga­li su­kel­ti grės­mę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­ve­re­ni­te­tui,
te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mui, gy­ny­bi­nei ga­liai, pa­da­ry­ti ža­los vals­ty­bės
in­te­re­sams, su­kel­ti pa­vo­jų žmo­gaus gy­vy­bei. Įsta­ty­mo 2 straips­nio
3 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad tar­ny­bos pa­slap­tis – šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka įslap­tin­ta po­li­ti­nė, ka­ri­nė, eko­no­mi­nė, tei­sė­sau­gos, moks­lo
ir tech­ni­kos in­for­ma­ci­ja, ku­rios pra­ra­di­mas ar­ba ne­tei­sė­tas at­sklei­di­mas
ga­li pa­kenk­ti vals­ty­bės ar jos ins­ti­tu­ci­jų in­te­re­sams ar­ba su­da­ry­ti
prie­lai­das ne­tei­sė­tam vals­ty­bės pa­slap­tį su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos
at­sklei­di­mui, su­kel­ti pa­vo­jų žmo­gaus svei­ka­tai.
Ko­mer­ci­nės pa­slap­ties są­vo­ka pa­teik­ta CK
1. 116 straips­nio 1 da­ly­je, ku­rio­je nu­sta­ty­ta, kad in­for­ma­ci­ja lai­ko­ma
ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi, jei­gu tu­ri tik­rą ar po­ten­cia­lią
ko­mer­ci­nę (ga­my­bi­nę) ver­tę dėl to, kad jos ne­ži­no tre­tie­ji as­me­nys
ir ji ne­ga­li bū­ti lais­vai pri­ei­na­ma dėl šios in­for­ma­ci­jos sa­vi­nin­ko
ar ki­to as­mens, ku­riam sa­vi­nin­kas ją yra pa­ti­kė­jęs, pro­tin­gų pa­stan­gų
iš­sau­go­ti jos slap­tu­mą. In­for­ma­ci­ją, ku­ri ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma ko­mer­ci­ne
(ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi, nu­sta­to įsta­ty­mai. Tech­no­lo­gi­nė pa­slap­tis
yra vie­na iš in­for­ma­ci­jos, su­da­ran­čios ko­mer­ci­nę pa­slap­tį, rū­šių.
Darb­da­vys, at­si­žvelg­da­mas į įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus bei įver­ti­nęs
tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, ga­li pats nu­spręs­ti, ko­kia jo tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja
lai­ky­ti­na ko­mer­ci­ne ar­ba tech­no­lo­gi­ne pa­slap­ti­mi. Pa­vyz­džiui,
Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo (2000 m. lie­pos 13 d. įsta­ty­mo Nr.
VIII-1835, 2003 m. gruo­džio 11 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1889 re­dak­ci­ja) 34
straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ben­dro­vės val­dy­ba nu­sta­to in­for­ma­ci­ją,
ku­ri lai­ko­ma ben­dro­vės ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi; ko­mer­ci­ne
(ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma in­for­ma­ci­ja, ku­ri pa­gal
šį ir ki­tus įsta­ty­mus tu­ri bū­ti vie­ša. Ko­kia in­for­ma­ci­ja su­da­ro
kon­kre­taus sub­jek­to ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, nu­sta­to­ma
pa­gal to sub­jek­to (jo ati­tin­ka­mo or­ga­no) spren­di­mus dėl ati­tin­ka­mos
in­for­ma­ci­jos pri­pa­ži­ni­mo to­kia pa­slap­ti­mi ir ėmi­mą­si prie­mo­nių
iš­sau­go­ti jos slap­tu­mą, taip pat pa­gal tai, ar įsta­ty­mai to­kios in­for­ma­ci­jos
ne­pri­ski­ria prie vie­šos in­for­ma­ci­jos, ku­ri ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma ko­mer­ci­ne
ar­ba tech­no­lo­gi­ne pa­slap­ti­mi. Kad bū­tų pri­pa­žin­ta, jog dar­buo­to­jas,
at­skleis­da­mas ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, pa­da­rė
šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą, bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad jis bu­vo
su­pa­žin­din­tas, jog ati­tin­ka­mo po­bū­džio in­for­ma­ci­ja yra pri­pa­žin­ta
su­da­ran­čia ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį.
Kon­ku­ruo­jan­čios įmo­nės (kon­ku­ren­tai) DK
235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to pras­me su­pran­ta­mos taip pat kaip ir pa­gal
Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo (1999 m. ko­vo 23 d. įsta­ty­mo Nr. VIII-1099) 3
straips­nio 9 da­lį, t. y. kaip ūkio sub­jek­tai, ku­rie to­je pa­čio­je ati­tin­ka­mo­je
rin­ko­je su­si­du­ria ar­ba ga­li su­si­dur­ti su tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­ja.
Pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­pras­tai su­pran­ta­mas
kaip dar­buo­to­jo, ku­riam pa­slap­tis bu­vo pa­ti­kė­ta ar­ba ži­no­ma dėl dar­bo,
vei­ki­mas ar­ba ne­vei­ki­mas, dėl ku­rio pa­slap­tis tam­pa ži­no­ma bent vie­nam
as­me­niui, ne­tu­rin­čiam tei­sės su ta pa­slap­ti­mi su­si­pa­žin­ti. Šis pa­žei­di­mas
ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ty­čia, tiek ir dėl ne­at­sar­gu­mo.
Pa­slap­ties pra­nešimas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei
– tai ati­tin­ka­mų duo­me­nų per­da­vi­mas žo­džiu, raš­tu, tech­ni­nė­mis
prie­mo­nė­mis, pa­tei­kiant su­si­pa­žin­ti ir pan. , taip pat tam tik­rų daik­tų
per­da­vi­mas, per­siun­ti­mas, pa­ro­dy­mas ir pan. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas
ty­či­niais veiks­mais.
Pa­gal CK 1. 116 straips­nio 4 da­lį as­muo, at­sklei­dęs
ko­mer­ci­nę (ga­my­bi­nę) pa­slap­tį, ga­li bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės,
jei­gu įro­do, kad pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės
sau­gu­mo in­te­re­sais. DK 36 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad dar­bo
tei­ses sau­go įsta­ty­mai, iš­sky­rus at­ve­jus, kai jos įgy­ven­di­na­mos
prieš­ta­rau­jant jų pa­skir­čiai, vi­suo­me­nės in­te­re­sams, tai­kiam dar­bui,
ge­riems pa­pro­čiams ar vi­suo­me­nės mo­ra­lės prin­ci­pams. Tuo re­mian­tis
bei va­do­vau­jan­tis CK 1. 1 straips­nio 3 da­li­mi da­ry­ti­na iš­va­da, kad
ko­mer­ci­nės ar­ba tech­no­lo­gi­nės pa­slap­ties at­sklei­di­mas ga­li bū­ti
pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais. Ją at­sklei­du­siam dar­buo­to­jui
ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, jei­gu jis įro­do, kad pa­slap­ties
at­sklei­di­mas pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais. Dar­buo­to­jas
tu­rė­tų įro­dy­ti, ko­kia re­a­li grės­mė žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai, tur­tui
yra pa­ša­lin­ta jam at­sklei­dus ko­mer­ci­nę ar tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį,
ar­ba ko­kia re­a­li grės­mė ir ko­kiu bū­du bū­tų ki­lu­si mi­nė­toms ver­ty­bėms,
jei­gu jis ne­bū­tų at­sklei­dęs pa­slap­ties.
In­for­ma­ci­ja pri­pa­žįs­ta­ma pro­fe­si­ne pa­slap­ti­mi,
jei­gu ją pa­gal įsta­ty­mus ar su­tar­tį pri­va­lo sau­go­ti tam tik­ros pro­fe­si­jos
as­me­nys (ad­vo­ka­tai, gy­dy­to­jai, au­di­to­riai ir kt. ) (CK 1. 116 straips­nio
5 da­lis). Šią in­for­ma­ci­ją tie as­me­nys gau­na at­lik­da­mi jiems įsta­ty­mų
ar su­tar­čių nu­ma­ty­tas pa­rei­gas. Jei­gu in­for­ma­ci­ja, su­da­ran­ti pro­fe­si­nę
pa­slap­tį, yra pri­pa­žin­ta ati­tin­ka­mo ją ga­vu­sio sub­jek­to (pa­vyz­džiui,
no­ta­rų kon­to­ros) ko­mer­ci­ne pa­slap­ti­mi, tai jos at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas)
dar­bo tei­sės pras­me kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip DK 235 straips­nio 2 da­lies 2
punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas – ko­mer­ci­nės
pa­slap­ties at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas). Ki­tu at­ve­ju pro­fe­si­nės pa­slap­ties
at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) ne­kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip DK 235 straips­nio
2 da­lies 2 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. Jei­gu
jos at­sklei­di­mu (pra­ne­ši­mu) tie­sio­giai pa­žei­džia­mos žmo­gaus kon­sti­tu­ci­nės
tei­sės ir lais­vės (pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą
at­sklei­di­mas), tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal
DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą, ki­tais at­ve­jais – pa­žei­di­mu pa­gal
DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą. Jei­gu as­me­nys, ku­rie pa­gal įsta­ty­mus
ar su­tar­tį pri­va­lo sau­go­ti pro­fe­si­nę pa­slap­tį, dir­ba ne dar­bo su­tar­ties
pa­grin­du, tai jiems at­sklei­dus (pra­ne­šus) pro­fe­si­nę pa­slap­tį tai­ko­mos
ki­to­kios at­sa­ko­my­bės rū­šys, nu­ma­ty­tos ne DK.
B-­ko pa­slap­tį, ku­rią reg­la­men­tuo­ja CK
6. 925 straips­nis, B-­kų įsta­ty­mo (2004 m. ko­vo 30 d. įsta­ty­mas Nr. IX-2085)
55 straips­nis, su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas)
kva­li­fi­kuo­ti­nas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235
straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą tik tuo at­ve­ju, jei­gu ši in­for­ma­ci­ja pri­pa­žin­ta
to ban­ko ko­mer­ci­ne pa­slap­ti­mi. Ki­tais at­ve­jais in­for­ma­ci­jos, ku­ri
yra ban­ko pa­slap­tis, at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) ga­li bū­ti lai­ko­mas
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ati­tin­ka­mai pa­gal DK 235 straips­nio
2 da­lies 1 ar­ba 11 punk­tus.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:
a) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je
veik­lo­je, taip pa­žei­džiant įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės
ak­tuo­se, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­se, ko­lek­ty­vi­nė­je ar­ba dar­bo su­tar­ty­je
nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus;
b) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je
veik­lo­je, ku­ri pa­gal įsta­ty­mų, ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų, dar­bo
tvar­kos tai­syk­lių, ko­lek­ty­vi­nės ar dar­bo su­tar­ties nuo­sta­tas ne­su­de­ri­na­ma
su dar­bo funk­ci­jo­mis.
Pa­vyz­džiui, ap­ta­ria­ma­sis pa­žei­di­mas ga­li
bū­ti kon­sta­tuo­tas, kai au­di­to įmo­nė­je dir­ban­tis au­di­to­rius pa­žei­džia
Au­di­to įsta­ty­mo 27 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą dirb­ti
ar ei­ti ki­tas mo­ka­mas pa­rei­gas ki­to­se įmo­nė­se, iš­sky­rus dar­bą Au­di­to­rių
rū­muo­se, pro­fe­si­nė­se au­di­to­rių aso­cia­ci­jo­se, taip pat moks­li­nį,
kū­ry­bi­nį ar­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą; kai pe­da­go­gas da­ly­vau­ja veik­lo­je,
ne­su­de­ri­na­mo­je su ge­ra mo­ra­le.
Ap­ta­ria­mo­jo šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo
kon­sta­ta­vi­mas ga­li­mas, kai dar­buo­to­jas nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus
pa­žei­džia ar­ba da­ly­vau­ja veik­lo­je, ne­su­de­ri­na­mo­je su dar­bo funk­ci­jo­mis,
tiek dar­bo, tiek ir ne dar­bo me­tu, iš­sky­rus įsta­ty­mų, ki­tų nor­mi­nių
tei­sės ak­tų, dar­bo tvar­kos tai­syk­lių, ko­lek­ty­vi­nių ar dar­bo su­tar­čių
nu­ma­ty­tas iš­im­tis. Pa­vyz­džiui, jei­gu dar­buo­to­jas pa­žei­džia dar­bo
su­tar­ty­je su­lyg­tą są­ly­gą ne­dirb­ti kon­ku­ruo­jan­čio­je įmo­nė­je, tai
to­kios dar­bo su­tar­ties są­ly­gos pa­žei­di­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas
kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas DK 235 straips­nio
2 da­lies 3 punk­te.
Esant gin­čui teis­me, šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mo pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą fak­tas pa­pras­tai
ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mas vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­je nu­ma­ty­to­mis
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, ta­čiau dar­buo­to­jo da­ly­va­vi­mo veik­lo­je,
ku­rio­je yra nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nio
tei­sės pa­žei­di­mo su­dė­tis, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas tik ta­da,
kai to­kia dar­buo­to­jo vei­ka yra nu­sta­ty­ta kom­pe­ten­tin­go or­ga­no do­ku­men­tu,
pa­vyz­džiui, įsi­tei­sė­ju­siu ap­kal­ti­na­muo­ju nuosp­ren­džiu, įsi­tei­sė­ju­siu
spren­di­mu (nu­ta­ri­mu, nuosp­ren­džiu) at­leis­ti as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios
at­sa­ko­my­bės ne­re­a­bi­li­tuo­jan­čiais pa­grin­dais (BK 36-40 straips­niai,
93 straips­nis), įsi­tei­sė­ju­siu nu­ta­ri­mu skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą
(CPK 177 straips­nio 4 da­lis).
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:
a) pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant
gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių
pa­ska­tų;
b) sa­va­va­lia­vi­mas;
c) biu­ro­kratizmas.
Dar­buo­to­jo pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis,
sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių
pa­ska­tų, reiš­kia­si tuo, kad dar­buo­to­jas for­ma­liai vei­kia vyk­dy­da­mas
sa­vo dar­bo funk­ci­jas, ta­čiau iš tik­rų­jų jo veik­la yra ne­su­de­ri­na­ma
su tais tiks­lais ir už­da­vi­niais, ku­riems re­a­li­zuo­ti yra su juo su­da­ry­ta
dar­bo su­tar­tis, ja (dar­buo­to­jo veik­la) pa­žei­džia­mi tei­sin­gu­mo ir
są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pai, sie­kia­ma ne vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas,
o, pri­si­den­giant jų vyk­dy­mu, vei­kia­ma sie­kiant iš darb­da­vio ar ki­tų
as­me­nų gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba ki­tų as­me­ni­nių
pa­ska­tų re­a­li­za­vi­mo tiks­lu. Tai ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nių
ver­ty­bių nau­do­ji­mas ne pa­gal pa­skir­tį, jų nau­do­ji­mas as­me­ni­nių po­rei­kių
ten­ki­ni­mui, su­ma­ži­ni­mas ar pa­di­di­ni­mas pa­da­ry­to dar­bo ap­im­čių,
įkai­nių ir pan. Šis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ak­ty­viais
dar­buo­to­jo veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu, dar­buo­to­jo kal­tės for­ma –
ty­čia. Ne­tei­sė­tos pa­ja­mos šios nor­mos pras­me tu­ri bū­ti su­pran­ta­mos
kaip bet ko­kia ne­tei­sė­ta tur­ti­nė nau­da (pi­ni­gai, daik­tai, tur­ti­nės
rei­ka­la­vi­mo tei­sės ir pan. ). Ki­tos as­me­ni­nės pa­ska­tos – tai vi­si as­me­ni­niai
dar­buo­to­jo vei­ki­mo (ne­vei­ki­mo) mo­ty­vai (pa­vyz­džiui, kerš­tas, pa­vy­das,
sie­ki­mas nu­slėp­ti dar­bo trū­ku­mus, ne­tei­sė­tas pa­slau­gų tei­ki­mas ir
t. t. ). Šio pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar bu­vo re­a­liai
pa­siek­ti tie tiks­lai, ku­rių dar­buo­to­jas sie­kė pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis.
Jei­gu dar­buo­to­jas, pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis,
įvyk­do vei­kas, tu­rin­čias va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo
ar­ba iš­švais­ty­mo ar ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo po­žy­mių, tai
lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2
da­lies 7 punk­tą, o ne pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą. Š-kš­tus
dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas – dar­buo­to­jo pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis,
sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau – nuo DK 235 straips­nio 2 da­lies 7
punk­te nu­ma­ty­to pa­žei­di­mo – ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo – ga­li
bū­ti at­ski­ria­mas pa­gal tai, kad pas­ta­ro­jo pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo at­ve­ju
yra ar­ba sie­kia­ma, kad bū­tų tam tik­ras su­si­ta­ri­mo ele­men­tas tarp dar­buo­to­jo,
iman­čio ne­tei­sė­tą at­ly­gi­ni­mą, ir jį duo­dan­čio as­mens.
Sa­va­va­lia­vi­mo są­vo­ka DK ir ki­tuo­se dar­bo
įsta­ty­muo­se nė­ra at­skleis­ta. Žo­dis sa­va­va­liau­ti reiš­kia ,,sa­va­va­liš­kai
elg­tis“ (Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas, Vil­nius, 1993, p. 680).
DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­to pras­me sa­va­va­lia­vi­mas aiš­kin­ti­nas
kaip aki­vaiz­dus tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos pa­rei­gų vyk­dy­mo ar­ba tei­sių
įgy­ven­di­ni­mo tvar­kos ne­pai­sy­mas. Tai ga­lė­tų bū­ti, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo
vei­ki­mas aki­vaiz­džiai ir ne­pa­tei­si­na­mai ne­pai­sant nu­sta­ty­tos jo
kom­pe­ten­ci­jos, veiks­mų at­li­ki­mas ig­no­ruo­jant pri­va­lo­mą jų at­li­ki­mo
tvar­ką ir pan.
Biu­ro­kratizmas – rei­ka­lo es­mės au­ko­ji­mas
dėl for­ma­lu­mų, kan­ce­lia­riš­ku­mas (Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­nas, Vil­nius,
2001, p. 147). Biu­ro­kratizmo są­vo­ka Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo pras­me
yra at­skleis­ta įsta­ty­mo 2 straips­nio 3 da­ly­je (1998 m. gruo­džio 3 d.
įsta­ty­mas Nr. VIII-950). Biu­ro­kratizmas DK 25 straips­nio 2 da­lies 4 punk­to
pras­me aiš­kin­ti­nas kaip ati­tin­ka­mas pa­rei­gas ei­nan­čio ir or­ga­ni­za­ci­nes,
tvar­ko­mą­sias ar ūki­nes-ad­mi­nist­ra­ci­nes funk­ci­jas at­lie­kan­čio dar­buo­to­jo
vei­ka, kai vie­to­je rei­ka­lų spren­di­mo iš es­mės sis­te­min­gai lai­ko­ma­si
ne­rei­ka­lin­gų ar iš­gal­vo­tų for­ma­lu­mų, ne­pa­grįs­tai at­si­sa­ko­ma
spręs­ti jo kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­tus klau­si­mus, vil­ki­na­ma pri­im­ti
spren­di­mus ar­ba at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas bei ki­taip blo­gai ar ne­tin­ka­mai
vyk­do­mos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės, tvar­ko­mo­sios ar ūki­nės-ad­mi­nist­ra­ci­nės
funk­ci­jos (at­si­sa­ko­ma in­for­muo­ti as­me­nį apie jo tei­ses, są­mo­nin­gai
pa­tei­kia­mas klai­di­nan­tis ar­ba ne­tin­ka­mas pa­ta­ri­mas ir t. t. ), ne­vyk­do­mi
ar­ba blo­gai vyk­do­mi įsta­ty­mai ir ki­ti tei­sės ak­tai. Šio pa­žei­di­mo
sub­jek­tai ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos
ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nai, struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių va­do­vai ir
kt.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:
a) mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mas;
b) sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas prie ben­dra­dar­bių,
pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų.
Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mo są­vo­ka
aiš­kin­ti­na taip pat kaip Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 2
straips­nio 2-4 da­ly­se, pa­gal ku­rias mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mas
– tie­sio­gi­nė ar ne­tie­sio­gi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties. Tie­sio­gi­nė
dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties – pa­sy­vus ar ak­ty­vus el­ge­sys, ku­riuo iš­reiš­kia­mas
pa­že­mi­ni­mas, pa­nie­ki­ni­mas, taip pat tei­sių ap­ri­bo­ji­mas ar pri­vi­le­gi­jų
tei­ki­mas dėl as­mens ly­ties, iš­sky­rus įsta­ty­me nu­sta­ty­tas iš­im­tis.
Ne­tie­sio­gi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties – vei­ki­mas ar ne­vei­ki­mas,
tei­sės nor­ma ar ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­rie for­ma­liai yra vie­no­di
mo­te­rims ir vy­rams, bet juos įgy­ven­di­nant ar pri­tai­kant at­si­ran­da
fak­ti­nis nau­do­ji­mo­si tei­sė­mis ap­ri­bo­ji­mas ar pri­vi­le­gi­jų, pir­me­ny­bės
ar pra­na­šu­mo tei­ki­mas vie­nai iš ly­čių.
Sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo prie ben­dra­dar­bių,
pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų są­vo­ka aiš­kin­ti­na pa­na­šiai, kaip ir pa­gal
Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 2 straips­nio 5 da­lį, t. y.
kaip dar­buo­to­jo už­gau­lus, žo­džiu ar veiks­mu iš­reikš­tas sek­su­a­li­nio
po­bū­džio el­ge­sys su mi­nė­tais as­me­ni­mis.
Pa­žy­mė­ti­na, kad Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių
įsta­ty­mo 5 straips­nis reg­la­men­tuo­ja darb­da­vio, tai­gi ir jo at­sto­vų,
pa­rei­gas įgy­ven­di­nant ly­gias mo­te­rų ir vy­rų tei­ses dar­be, o to pa­ties
įsta­ty­mo 6 straips­nis nu­sta­to, kad dar­buo­to­jo veiks­mai yra pri­pa­žįs­ta­mi
pa­žei­džian­čiais mo­te­rų ir vy­rų ly­gias ga­li­my­bes, jei­gu jis dėl as­mens
ly­ties:
1) už to­kį pat dar­bą tai­ko as­me­niui ma­žiau
(dau­giau) pa­lan­kias įdar­bi­ni­mo ar­ba dar­bo ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas;
2) or­ga­ni­zuo­da­mas dar­bą, su­ku­ria dar­buo­to­jui
blo­ges­nes (ge­res­nes) dar­bo są­ly­gas;
3) ski­ria dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą,
kei­čia dar­bo są­ly­gas, per­ke­lia į ki­tą dar­bą ar­ba nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį;
4) per­se­kio­ja dar­buo­to­ją, pa­tei­ku­sį skun­dą
dėl dis­kri­mi­na­ci­jos.
At­si­sa­ky­mas teik­ti in­for­ma­ci­ją pa­gal
DK 235 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mu, kai:
a) įsta­ty­mai, ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai
ar­ba dar­bo tvar­kos tai­syk­lės įpa­rei­go­ja darb­da­vį, tai­gi kar­tu ir jo
at­sto­vus, ar­ba tie­sio­giai kon­kre­tų dar­buo­to­ją teik­ti in­for­ma­ci­ją;
b) darb­da­vio at­sto­vai ar­ba tie­sio­giai įpa­rei­go­tas
dar­buo­to­jas at­si­sa­ko ją teik­ti ar­ba jos ne­pa­tei­kia įsta­ty­mų, ki­tų
tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, ter­mi­nais, for­ma, ap­im­ti­mi ir kt.
Darb­da­vys tu­ri pa­rei­gą teik­ti tam tik­rą in­for­ma­ci­ją
ne tik tuo at­ve­ju, kai to­kia jo pa­rei­ga tie­sio­giai nu­ro­dy­ta nor­mi­nia­me
tei­sės ak­te, bet ir ta­da, kai nor­mi­nia­me tei­sės ak­te yra nu­ma­ty­ta ki­to
sub­jek­to tei­sė gau­ti in­for­ma­ci­ją. Pa­rei­gą teik­ti in­for­ma­ci­ją nu­sta­to,
pa­vyz­džiui, DK 22 straips­nio 1 da­lies 7 punk­tas, 23 straips­nio 1 da­lies
5 punk­tas, 47 straips­nio 2 ir 4 da­lys, CPK 160 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas,
199 straips­nio 2 da­lis, 206 straips­nio 1 da­lis, 415, 466, 470, 472, 585,
645 straips­niai, Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo 57 straips­nio
4 da­lis, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 97, 155 straips­niai, Mo­te­rų ir
vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 da­lies, Vals­ty­bi­nės
dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo 9 straips­nis, Vals­ty­bės kon­tro­lės įsta­ty­mo
12 straips­nio 1 da­lis ir kt. Ap­ta­ria­mo­jo pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mui
ne­tu­ri es­mi­nės reikš­mės, kam bū­tent – ben­dra­dar­biams, darb­da­viui, in­te­re­san­tams,
lan­ky­to­jams, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ar ki­tiems as­me­nims – in­for­ma­ci­ja
ne­bu­vo pa­teik­ta ar­ba bu­vo pa­teik­ta ži­no­mai ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja.
S-­bu nu­sta­ty­ti fak­tą, kad esant tam tik­ro sub­jek­to tei­sė­tam rei­ka­la­vi­mui
pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ji ne­bu­vo pa­teik­ta įsta­ty­mų, ki­tų tei­sės ak­tų
nu­sta­ty­ta tvar­ka, ter­mi­nais, for­ma, ap­im­ti­mi ir kt. ar­ba bu­vo pa­teik­ta
ži­no­mai ne­tei­sin­ga.
Ži­no­mai ne­tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas
– tai są­mo­nin­gas tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios, klai­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos
tei­ki­mas. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas tik ty­či­niais veiks­mais.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tas nu­sta­to, kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mu lai­ko­mos vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to
pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo, ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo
po­žy­mių, nors už šias vei­kas dar­buo­to­jas ir ne­bu­vo pa­trauk­tas bau­džia­mo­jon
ar ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn.
Vei­kų, tu­rin­čių va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to
pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, da­ly­kas – kon­kre­tus sve­ti­mas
tur­tas. Tur­tas – tai daik­tai (kil­no­ja­mie­ji ir ne­kil­no­ja­mie­ji), pi­ni­gai,
tur­ti­nės tei­sės ir tur­ti­nės pa­rei­gos. Dar­buo­to­jo dar­bo­vie­tė­je ar­ba
ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je jis yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, pa­da­ry­tos
vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba
iš­švais­ty­mo po­žy­mių, ga­li bū­ti lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu
ne­pri­klau­so­mai nuo to, kam – darb­da­viui ar ki­tam as­me­niui – pri­klau­sė
tur­tas, ku­ris yra šių vei­kų da­ly­kas. Ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo
da­ly­ku ga­li bū­ti bet ko­kia ne­tei­sė­tai gau­na­ma tur­ti­nė nau­da – daik­tai,
pi­ni­gai, pa­slau­gų tei­ki­mas, dar­bų at­li­ki­mas ir pa­na­šiai.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tas nu­sta­to,
kad ja­me nu­ma­ty­tos vei­kos lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu,
nors už šias vei­kas dar­buo­to­jas ir ne­bu­vo trau­kia­mas bau­džia­mo­jon ar
ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn. Va­di­na­si, ap­ta­ria­mos vei­kos lai­ko­mos
šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar dėl šių
vei­kų bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas (BK 166 straips­nis), ar bu­vo
su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las (ATPK 259
straips­nis), ar bu­vo Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so ar­ba ATPK nu­sta­ty­ta
tvar­ka pri­im­tas pro­ce­si­nis spren­di­mas, pa­tvir­ti­nan­tis šių vei­kų
įvyk­dy­mą. Šių vei­kų įvyk­dy­mas ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas ne tik įsi­tei­sė­ju­siu
ap­kal­ti­na­muo­ju nuosp­ren­džiu, įsi­tei­sė­ju­siu spren­di­mu (nu­tar­ti­mi,
nuosp­ren­džiu) at­leis­ti as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­re­a­bi­li­tuo­jan­čiais
pa­grin­dais (BK 36–40, 93 straips­niai) ar­ba įsi­tei­sė­ju­siu nu­ta­ri­mu
skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą, bet ir kon­kre­taus įvy­kio fak­tų ver­ti­ni­mo
pa­grin­du. Įsta­ty­mas su­tei­kia tei­sę sub­jek­tui, tu­rin­čiam tei­sę skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­čiam įver­tin­ti, ar dar­buo­to­jas įvyk­dė ap­ta­ria­mą­sias
vei­kas. Dar­buo­to­jui teis­me gin­či­jant draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­skir­tą
už šias vei­kas, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas jas įvyk­dė.
Ap­ta­ria­mų­jų vei­kų fak­tai teis­me ga­li bū­ti nu­sta­to­mi vi­so­mis CPK
177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis,
ta­čiau vien tik duo­me­nys apie tai, kad yra pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas
ar­ba su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las, nė­ra
pa­kan­ka­mas pa­grin­das pri­pa­žin­ti, jog dar­buo­to­jas įvyk­dė ap­ta­ria­mą­sias
vei­kas. Kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos, teis­mai DK 235
straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą aiš­ki­na tei­sin­gai. Pa­vyzdžiui, Vil­niaus
mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 26 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je
by­lo­je V. Go­ria­ni­no­vie­nė v. UAB ,,VP Mar­ket“ (by­los Nr.
2-2707-19-2003) at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš
dar­bo, at­lei­di­mo iš dar­bo for­mu­luo­tės pa­kei­ti­mo, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos
ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką
pri­tei­si­mo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vė, dir­bu­si ka­si­nin­ke-par­da­vė­ja
ir pa­gal žo­di­nį su­si­ta­ri­mą pa­va­duo­da­vu­si vyr. ka­si­nin­kę, bu­vo
at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Teis­mas,
įver­ti­nęs ra­šy­ti­nius įro­dy­mus, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus, fil­muo­tą me­džia­gą,
ku­rio­je už­fik­suo­ta ieš­ko­vė, iman­ti iš ka­sos pi­ni­gus, kon­sta­ta­vo,
kad ieš­ko­vė iš ka­sos pa­si­sa­vi­no darb­da­viui pri­klau­san­čias lė­šas,
ir tai ver­tin­ti­na kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas
DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te. Teis­mas įver­ti­no ieš­ko­vės ra­šy­tą
darb­da­viui pa­si­aiš­ki­ni­mą, ku­ria­me ji pri­pa­žįs­ta pa­da­riu­si pa­žei­di­mą,
taip pat įver­ti­no ieš­ko­vės tei­gi­nius, kad ji pa­si­aiš­ki­ni­mą pa­ra­šė
ne sa­vo va­lia, ir, rem­da­ma­sis by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, pa­da­rė
iš­va­dą, kad by­lo­je nė­ra nu­sta­ty­ta, jog pa­si­aiš­ki­ni­mas pa­ra­šy­tas
nau­do­jant mo­ra­li­nį ar ki­to­kį po­vei­kį ar­ba iš­gau­tas prieš ieš­ko­vės
va­lią. Teis­mas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vės pa­si­aiš­ki­ni­me iš­dės­ty­tos ap­lin­ky­bės
apie pi­ni­gų pa­si­sa­vi­ni­mą su­tam­pa su ap­lin­ky­bė­mis, nu­sta­ty­to­mis
žiū­rint at­sa­ko­vo pa­teik­tą fil­muo­tą me­džia­gą. Teis­mas spren­dė, kad
at­sa­ko­vas tu­rė­jo pa­grin­dą ne­be­pa­si­ti­kė­ti ieš­ko­ve ir tu­rė­jo tei­sę
nu­trauk­ti su ieš­ko­ve dar­bo su­tar­tį.
Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 235 straips­nio 2 da­lies 7
punk­te nu­ma­ty­ti pa­žei­di­mai pa­da­ro­mi tik ty­či­niais dar­buo­to­jo
veiks­mais, tai­gi jų bu­vi­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­ja­mas tik nu­sta­čius,
kad dar­buo­to­jo kal­tė reiš­kė­si ty­čios for­ma.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ro­dy­tų
vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mui šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­tu­ri
reikš­mės tur­to ar tur­ti­nės nau­dos, kaip šių vei­kų da­ly­ko, ver­tė.
Vei­kų, tu­rin­čių va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to
pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, bu­vi­mo fak­tas ga­li bū­ti
kon­sta­tuo­tas ir tais at­ve­jais, kai, jiems įvy­kus, ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių
trū­ku­mas pa­gal ap­skai­tos duo­me­nis nė­ra nu­sta­ty­tas (pa­vyz­džiui, ne­ap­skai­ty­tų
ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių va­gys­tės at­ve­ju, ne­di­de­lio kie­kio rū­ši­niais
po­žy­miais api­bū­di­na­mų daik­tų va­gys­tės at­ve­ju, kai jų trū­ku­mas ben­dro­je
tos rū­šies daik­tų ma­sė­je ne­ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas, ir pan. ). Pa­vyz­džiui,
Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 15 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je
by­lo­je L. Kli­man­ta­vi­čius v. AB ,,Vie­vio paukš­ty­nas“ (by­los Nr.
2-506-06/2003) at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu. Ieš­ko­vas iš dar­bo bu­vo at­leis­tas už tai, kad 2003 m. sau­sio
24 d. 5 val. 30 min. iš uti­li­za­ci­jos ce­cho au­to­mo­bi­liu ,,VW Golf“
(valst. Nr. SVS 612) ban­dė iš­vež­ti 40 lit­rų dy­ze­li­nio ku­ro, ku­rį bu­vo
nu­py­lęs nuo uti­li­za­ci­jos ce­cho au­to­mo­bi­lio. Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­lik­da­ma pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą iš es­mės ne­pa­keis­tą, 2003 m. lie­pos 21
d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad by­lo­je su­rink­tų įro­dy­mų vi­su­ma lei­džia
pa­da­ry­ti pa­kan­ka­mai pa­grįs­tą iš­va­dą, kad fak­tas, dėl ku­rio ieš­ko­vas
at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo, o vien ap­lin­ky­bė, kad pas at­sa­ko­vą ne­bu­vo
nu­sta­ty­tas dy­ze­li­nio ku­ro trū­ku­mas, ne­pa­nei­gia ieš­ko­vo kal­tės,
ku­ri yra įro­dy­ta.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą
dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas, ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų
lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai to­kios bū­se­nos dar­buo­to­jas
yra:
a) dar­bo me­tu dar­be;
b) ne dėl įmo­nė­je vyks­tan­čių ga­my­bos pro­ce­sų.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to pras­me są­vo­ka
,,dar­be“ pa­pras­tai su­pran­ta­ma kaip bet ku­ri dar­buo­to­jo dar­bo­vie­tės
vie­ta ar­ba bet ku­ri ki­ta vie­ta, ku­rio­je dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti dėl
dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo. Jei­gu dar­buo­to­jas, bū­da­mas ne­blai­vus, ap­svai­gęs
nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų, į dar­bo­vie­tę at­vyks­ta, pa­vyz­džiui,
po­il­sio die­ną ar­ba to­kios bū­se­nos yra dar­bo­vie­tė­je, pa­si­bai­gus jo
dar­bo lai­kui, tai ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu
pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­dos
mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 19 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Puč­ko­rius v. AB ,,Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja“ (by­los
Nr. 2-2265-45/2003) pa­ten­ki­no ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu, grą­ži­ni­mo į dar­bą ir ap­mo­kė­ji­mo už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos
lai­ką. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už tai, kad, bu­vo su­lai­ky­tas ne­blai­vus
įmo­nės kon­tro­lės pos­te ne­dar­bo me­tu (po­il­sio die­ną). Teis­mas pri­pa­ži­no,
kad ieš­ko­vas, bū­da­mas ne­blai­vus įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je (kon­tro­lės
pos­te), pa­žei­dė įmo­nė­je nu­sta­ty­tą vi­daus dar­bo tvar­ką. Ka­dan­gi ne­blai­vu­mas
nu­sta­ty­tas jam bū­nant įmo­nės kon­tro­lės pos­te ir ne jo dar­bo lai­ku,
teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vui pa­skir­ta nuo­bau­da – at­lei­di­mas
iš dar­bo – yra ne­adek­va­ti pa­da­ry­tam dar­bo tvar­kos pa­žei­di­mui. Taip
pat teis­mas at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus, kad A. Puč­ko­rius ga­lė­jo su­kel­ti
ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pa­vo­jų, nes teis­mas ne­nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas
bū­tų ne­blai­vus ėjęs į te­ri­to­ri­ją, kur yra pa­vo­jin­gi me­cha­niz­mai. Ar­ba
štai ki­tas pa­vyz­dys: Ma­žei­kių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio
22 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Puč­ko­rius v. AB ,,Ma­žei­kių naf­ta“
at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo. Ieš­ko­vas,
gin­čy­da­mas at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą
tei­sė­tu­mą, tei­gė, kad jis 2003 m. ba­lan­džio 10 d. prieš dar­bo pra­džią
at­ėjo į dar­bą ne­blai­vus (bu­vo su­lai­ky­tas ben­dro­vės įė­ji­me), ta­čiau
ne­tu­rė­jo tiks­lo dirb­ti, o tik, nau­do­da­ma­sis ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties
8. 7. 6. 1 punk­te nu­ma­ty­ta tei­se, no­rė­jo per­duo­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai
pra­šy­mą at­si­pra­šy­ti tą die­ną iš dar­bo (mi­nė­ta­me ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties
punk­te nu­ma­ty­ta, kad ne­blai­viam dar­buo­to­jui yra su­tei­kia­ma ga­li­my­bė
ne­at­vyk­ti į dar­bą du kar­tus per me­tus ir dėl šios prie­žas­ties jis ne­bus
at­lei­džia­mas iš dar­bo). Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad by­lo­je įro­dy­ta, jog
ieš­ko­vas 2003 m. ba­lan­džio 10 d. at­vy­ko į dar­bą ne­blai­vus, bu­vo ne­blai­vus
dar­be, nes iki pra­si­de­dant dar­bo lai­kui sten­gė­si pa­kliū­ti į dar­bo
vie­tą. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vas iš dar­bo at­leis­tas tei­sė­tai.
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2004 m. sau­sio 5 d. spren­di­mu
pa­nai­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir ieš­ki­nį pa­ten­ki­no.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas sa­vo iš­va­das grin­dė ap­lin­ky­bė­mis,
kad ieš­ko­vas 2003 m. ba­lan­džio 10 d. ne­bu­vo pa­te­kęs į ben­dro­vės te­ri­to­ri­ją,
ne­tu­rė­jo tiks­lo pa­tek­ti į sa­vo dar­bo vie­tą, o tik no­rė­jo įteik­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai
pa­reiš­ki­mą dėl jo at­lei­di­mo tą die­ną nuo dar­bo. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 14 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. sau­sio 5 d. spren­di­mą ir pa­li­ko ga­lio­ti Ma­žei­kių ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 2003 m. spa­lio 22 d. spren­di­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo,
kad šio­je by­lo­je pa­da­ry­ta pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da dėl
ne­blai­vaus ieš­ko­vo bu­vi­mo dar­be ga­li bū­ti pa­grįs­ta, jei­gu įro­dy­tas
dar­buo­to­jo ke­ti­ni­mas, esant ne­blai­viam, pa­kliū­ti į dar­bo vie­tą ir
dirb­ti. Dar­buo­to­jui by­lo­je tei­giant, kad į dar­bo vie­tą jis ke­ti­no pa­tek­ti
ne siek­da­mas at­lik­ti dar­bo funk­ci­jas, o pa­si­nau­do­ti tei­se at­si­pra­šy­ti
nuo dar­bo, šią ap­lin­ky­bę pri­va­lo įro­dy­ti dar­buo­to­jas (CPK 178
straips­nis). Pa­tik­ri­nu­si, kaip by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai tai­kė įro­dy­mus,
įro­di­nė­ji­mą ir įro­dy­mų ver­ti­ni­mą reg­la­men­tuo­jan­čias CPK nor­mas,
tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, kad by­lo­je tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­sta­ty­tais fak­tais (CPK 359 straips­nio
4 da­lis). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vas ne­įro­dė šio­je
by­lo­je reikš­min­gos ap­lin­ky­bės – kad jo ap­si­lan­ky­mo įmo­nė­je tiks­las
bu­vo at­si­pra­šy­ti nuo dar­bo, to­dėl tu­ri bū­ti tai­ko­mas DK 136 straips­nio
3 da­lies 2 punk­tas ir 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tas.
DK ne­reg­la­men­tuo­ja, kaip tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti
dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo fak­tai, reikš­min­gi DK 235
straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui. Šiuos fak­tus darb­da­vys ga­li nu­sta­ty­ti
jam pri­ei­na­mo­mis prie­mo­nė­mis ir tvar­ka, ku­ri ne­tu­ri prieš­ta­rau­ti
tei­sės ak­tams. Įro­dy­mai, kad dar­buo­to­jas dar­bo me­tu bu­vo ne­blai­vus
ar ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų, ga­li bū­ti tiek me­di­ci­nos
iš­va­dos, tiek tą die­ną su­ra­šy­ti dar­be ati­tin­ka­mi ak­tai ir ki­to­kie
fak­ti­niai duo­me­nys. Kai ati­tin­ka­ma dar­buo­to­jo bū­se­na fik­suo­ja­ma
tą die­ną dar­be su­ra­šy­tu ak­tu, ja­me tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ti po­žy­miai,
pa­gal ku­riuos ta bū­se­na yra nu­sta­ty­ta. Pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. bir­že­lio 16 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. O-i­tis v. AB ,,Jū­rės me­dis“ (by­los Nr. 2-907-07/2003) at­me­tė
ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo, draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo,
ap­mo­kė­ji­mo už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, at­lei­di­mo iš dar­bo
for­mu­luo­tės pa­kei­ti­mo ir iš­ei­ti­nės iš­mo­kos pri­tei­si­mo. Teis­mas,
rem­da­ma­sis nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo ak­tu, ku­ria­me už­fik­suo­ta, kad ieš­ko­vas
2003 m. va­sa­rio 27 d. bu­vo nu­ša­lin­tas nuo dar­bo, ir nu­ro­dy­ta, kad dar­be
jis bu­vo ne­blai­vus, svir­du­lia­vo, ne­riš­liai kal­bė­jo, nuo jo skli­do al­ko­ho­lio
kva­pas, bei rem­da­ma­sis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais pa­da­rė iš­va­dą, jog
ieš­ko­vas 2003 m. va­sa­rio 27 d. bu­vo dar­bo vie­to­je ir dar­bo me­tu ne­blai­vus.
Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ne­blai­vu­mo fak­tui įro­dy­ti ne­pri­va­lo­ma me­di­ci­nos
iš­va­da, tai ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta ir ki­tų įro­dy­mų.
Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą dar­buo­to­jo
ne­blai­vu­mas ar ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar­ba tok­si­nių me­džia­gų
lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo
ar ap­svai­gi­mo mas­to. Ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­tas ne­tu­ri reikš­mės
nu­si­žen­gi­mo, kaip šiurkš­taus, kva­li­fi­ka­vi­mui. Dar­bo draus­mės už­tik­ri­ni­mo
pa­grin­dus nu­sta­to dar­bo įsta­ty­mai (DK 4 straips­nio 1 da­lies 10 punk­tas),
tuo tar­pu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1996 m. sau­sio 15 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 92 pa­tvir­tin­ta Trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų ir ki­tų as­me­nų
ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) ar ap­svai­gi­mo bū­se­nos nu­sta­ty­mo tvar­ka yra
vie­šo­sios tei­sės ak­tas, ku­rio tiks­lai ir už­da­vi­niai yra ki­to­kie. To­dėl
kon­sta­tuo­jant DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gą
dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo bū­se­ną ne­pri­va­lu va­do­vau­tis mi­nė­tos Trans­por­to
prie­mo­nių vai­ruo­to­jų ir ki­tų as­me­nų ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) ar ap­svai­gi­mo
bū­se­nos nu­sta­ty­mo tvar­kos 1. 1 punk­te pa­teik­tu ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo)
są­vo­kos aiš­ki­ni­mu.
DK 123 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to darb­da­vio
pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, jei­gu šis pa­si­ro­dė dar­be
ne­blai­vus, ap­svai­gęs nuo tok­si­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Nu­ša­lin­tam
dar­buo­to­jui tą die­ną (pa­mai­ną) ne­lei­džia­ma dirb­ti ir ne­mo­ka­mas dar­bo
už­mo­kes­tis. DK ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos dar­buo­to­jo
nu­ša­li­ni­mui nuo dar­bo. Ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo
fak­to ar nu­ša­li­ni­mo prie­žas­čių, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių ap­lin­ky­bių
bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų
ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis tai fik­suo­ti. Dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo
nuo dar­bo fak­tas bei su tuo su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės teis­me ga­li bū­ti
įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jei­gu darb­da­vys, nors ir esant DK 123
straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tam pa­grin­dui, ne­nu­ša­li­no dar­buo­to­jo
nuo dar­bo, tai, ki­lus gin­čui teis­me, ne­pa­nei­gia ga­li­my­bės dar­buo­to­jo
bū­se­ną, reikš­min­gą DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui, nu­sta­ty­ti
re­mian­tis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­ti­nas tik esant šių są­ly­gų vi­se­tui:
a) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą per vi­są
dar­bo die­ną (pa­mai­ną);
b) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą be svar­bių
prie­žas­čių.
Dar­buo­to­jo ne­bu­vi­mas dar­be tik da­lį dar­bo
die­nos (pa­mai­nos) ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip DK 235 straips­nio
2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas.
Spren­džiant klau­si­mą, ar dar­buo­to­jas pa­da­rė ap­ta­ria­mą pa­žei­di­mą,
darb­da­vys pri­va­lo iš­si­aiš­kin­ti prie­žas­tis, dėl ku­rių dar­buo­to­jas
ne­bu­vo dar­be. Jei­gu pa­aiš­kė­ja, kad prie­žas­tys yra svar­bios, dar­buo­to­jo
ne­bu­vi­mas dar­be ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip DK 235 straips­nio
2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. DK
ne­pa­tei­kia prie­žas­čių, ku­rios lai­ky­ti­nos svar­bio­mis ne­at­vy­ki­mo į
dar­bą prie­žas­ti­mis, są­ra­šo, tai­gi jų svar­ba kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju
ver­ti­na­ma at­si­žvel­giant į kon­kre­čias ap­lin­ky­bes. Ne­at­vy­ki­mo į
dar­bą prie­žas­tis, va­do­vau­da­ma­sis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis,
įver­ti­na sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, o ki­lus
gin­čui teis­me, teis­mas va­do­vau­da­ma­sis CPK 3 straips­nio 7 da­li­mi tu­ri
pa­tik­rin­ti, ar dar­buo­to­jo ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tys bu­vo įver­tin­tos
tin­ka­mai. Esant gin­čui teis­me, pa­rei­ga įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas ne­at­vy­ko
į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių vi­są dar­bo die­ną (pa­mai­ną), ten­ka darb­da­viui
(at­sa­ko­vui), o pa­rei­ga įro­dy­ti ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis ir
jų svar­bą, ten­ka dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) (CPK 178 straips­nis). Pa­žy­mė­ti­na,
kad dar­buo­to­jo lai­ki­na­sis ne­dar­bin­gu­mas, kaip ne­at­vy­ki­mo į dar­bą
svar­bi prie­žas­tis, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­tas tik svei­ka­tos prie­žiū­ros
įstai­gų iš­duo­tais pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis. Jų iš­da­vi­mą reg­la­men­tuo­ja
svei­ka­tos ap­sau­gos bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rų 2001
m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­tos Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų
bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo tai­syk­lės.
Iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos ma­ty­ti, kad
teis­mai DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą aiš­ki­na ir tai­ko iš es­mės
tin­ka­mai. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas 2003
m. rug­sė­jo 22 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Na­vi­kas v. AB
,,Spau­da“ (by­los Nr. 2-3434-02/2003) at­me­tė ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo
iš dar­bo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK
136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už tai, kad 2003 m. va­sa­rio 24 ir 25 die­no­mis
ne­at­vy­ko į dar­bą be svar­bios prie­žas­ties. Ieš­ko­vas teis­me nu­ro­dė,
kad su­ne­ga­la­vo ir pa­si­ė­mė lais­vas die­nas už dar­bą po­il­sio die­no­mis,
to­dėl į dar­bą 2003 m. va­sa­rio 24 ir 25 die­no­mis ne­at­vy­ko. Teis­mas kon­sta­ta­vo,
kad li­ga, kaip ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis, pri­pa­žįs­ta­ma svar­bia,
jei­gu dėl li­gos dar­buo­to­jas ne­ga­li at­lik­ti dar­bo, pa­tei­sin­ti ne­at­vy­ki­mą
į dar­bą ga­li­ma pa­tei­kus ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, ku­ria­me nu­sta­ty­tas
li­gos po­bū­dis, jos gy­dy­mo truk­mė ir gy­dy­mo­si re­ži­mas. Tuo tar­pu,
kaip nu­ro­dė teis­mas, ieš­ko­vas pri­pa­ži­no, kad mi­nė­to­mis die­no­mis į
me­di­kus ne­si­krei­pė, o ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mas jam yra iš­duo­tas
tik 2003 m. va­sa­rio 26 d. , be to, nė vie­nas liu­dy­to­jas ne­pa­tvir­ti­no,
kad ieš­ko­vas, pra­šy­da­mas su­teik­ti lais­vų die­nų, to­mis die­no­mis bū­tų
skun­dę­sis svei­ka­ta. Įver­ti­nęs įro­dy­mus teis­mas spren­dė, kad nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti, kad ieš­ko­vo ne­at­vy­ki­mas į dar­bą yra su­si­jęs su li­ga.
V-­tin­da­mas ki­tą ieš­ko­vo ar­gu­men­tą – kad dėl lais­vų die­nų bu­vo su­si­tar­ta
su vir­ši­nin­ku – teis­mas nu­ro­dė, kad pa­rei­ga įro­dy­ti ne­bu­vi­mo dar­be
prie­žas­tį ir jos svar­bą ten­ka dar­be ne­bu­vu­siam dar­buo­to­jui (CPK 178
straips­nis). Įver­ti­nęs by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus teis­mas pa­da­rė iš­va­dą,
jog ap­lin­ky­bė, kad ieš­ko­vui bu­vo leis­ta ne­at­vyk­ti į dar­bą ar nu­sta­ty­ta
tvar­ka bu­vo su­teik­tos po­il­sio die­nos ar­ba atos­to­gos, by­lo­je nė­ra
įro­dy­ta. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad va­do­vau­da­ma­sis pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo
ir tei­sin­gu­mo prin­ci­pais teis­mas gi­na su­tar­ties sil­pnes­ni­ą­ją ša­lį,
jei­gu ši ša­lis pa­ti el­gė­si są­ži­nin­gai, ap­dai­riai, ta­čiau, kaip nu­ro­dė
teis­mas, pats ieš­ko­vas ne­pa­si­do­mė­jo, ar jis ga­li ne­at­vyk­ti į dar­bą.
Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad yra ieš­ko­vo kal­tė, ir ieš­ko­vo ne­at­vy­ki­mą į
dar­bą įver­ti­no kaip pra­vaikš­tą be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties.
Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio
13 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. G-ė v. UAB ,,VP Mar­ket“ at­me­tė
ieš­ko­vės ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir
vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo.
Ieš­ko­vė by­lo­je nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas ne­tei­sė­tai ją per­kė­lė dirb­ti
į ki­tą pa­da­li­nį X-30, ne­tei­sė­tai tai­kė su­mi­nę dar­bo lai­ko ap­skai­tą
ir rei­ka­la­vo dirb­ti dar­bo su­tar­ty­je ne­su­lyg­tą dar­bą, to­dėl ji 2003
m. ba­lan­džio 14 d. pa­tei­kė darb­da­viui pra­šy­mą at­leis­ti ją iš dar­bo
pa­gal DK 127 straips­nio 2 da­lį. At­sa­ko­vas ne­ten­ki­no ieš­ko­vės pra­šy­mo
ir 2003 m. lie­pos 1 d. įsa­ky­mu at­lei­di­mo ją iš dar­bo nuo 2003 m. lie­pos
4 d. pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vė
bu­vo pa­ra­šiu­si pra­šy­mą ją per­kel­ti dirb­ti į pa­da­li­nį X-30, at­sa­ko­vas
tu­rė­jo lei­di­mą tai­ky­ti su­mi­nę dar­bo lai­ko ap­skai­tą ir ieš­ko­vė su­ti­ko
dirb­ti pa­gal to­kią ap­skai­tą, į ieš­ko­vės pa­rei­gas įė­jo dar­bas, ku­rį,
anot ieš­ko­vės, darb­da­vys rei­ka­la­vo dirb­ti ne­tei­sė­tai. Teis­mas pa­žy­mė­jo,
kad ieš­ko­vė ne­gin­či­jo dar­bo gin­čams nu­sta­ty­ta tvar­ka darb­da­vio
2003 m. ba­lan­džio 18 d. at­si­sa­ky­mo at­leis­ti ją iš dar­bo pa­gal DK 127
straips­nio 2 da­lį. Įver­ti­nęs ieš­ko­vės ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis,
teis­mas pri­pa­ži­no pa­tei­si­na­mu jos ne­at­vy­ki­mą į dar­bą nuo 2003 m.
ba­lan­džio 18 d. iki ba­lan­džio 23 d. (kai ieš­ko­vė ga­vo at­sa­ko­vo 2003
m. ba­lan­džio 18 d. raš­tą) ir spren­dė, kad nuo 2003 m. ba­lan­džio 24 d. ieš­ko­vė,
ži­no­da­ma, kad nė­ra ir ne­bus at­leis­ta iš dar­bo jos pra­šy­me nu­ro­dy­tu
pa­grin­du, ne­vy­ko į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių, taip šiurkš­čiai pa­žeis­da­ma
dar­bo pa­rei­gas, to­dėl darb­da­vys tu­rė­jo tei­sę at­leis­ti ieš­ko­vę iš
dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą
ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 23 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ti­mi Šiau­lių mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2003 m. spa­lio 13 d. spren­di­mą ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio 23 d. nu­tar­tį pa­li­ko
ne­pa­keis­tus. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­rė tei­sin­gą iš­va­dą, kad ieš­ko­vė, ži­no­da­ma, kad ne­bus
at­leis­ta iš dar­bo jos pra­šo­mu pa­grin­du, be svar­bių prie­žas­čių nė­jo į
dar­bą ir taip šiurkš­čiai pa­žei­dė dar­bo pa­rei­gas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
spren­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas tei­sin­gai tai­kė tei­sės
nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui
šiurkš­čiai pa­žei­dus dar­bo pa­rei­gas.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 10 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gus pri­va­lo­mus
dar­buo­to­jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mus reg­la­men­tuo­ja DK 265 straips­nis,
Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo
Nr. IX-1672 re­dak­ci­ja) 21 straips­nis, ku­ria­me iš da­lies kar­to­ja­mos DK
265 straips­nio nuo­sta­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m.
ge­gu­žės 7 d. nu­ta­ri­mu Nr. 544 (2000 m. lie­pos 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1145
re­dak­ci­ja) pa­tvir­tin­ti Dar­bų ir veik­los sri­čių, ku­rio­se lei­džia­ma
dirb­ti dar­buo­to­jams, tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems ir vė­liau pe­ri­odiš­kai
be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, są­ra­šas
bei Dar­buo­to­jų, ku­riems lei­džia­ma dirb­ti tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems
ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis
li­go­mis, svei­ka­tos tik­ri­ni­mo­si tvar­ka, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
2003 m. sau­sio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 138 pa­tvir­tin­ti As­me­nų iki aš­tuo­nio­li­kos
me­tų įdar­bi­ni­mo, svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo ir jų ga­li­my­bių dirb­ti kon­kre­tų
dar­bą nu­sta­ty­mo tvar­ka, dar­bo lai­kas, jiems drau­džia­mi dirb­ti dar­bai,
svei­ka­tai kenks­min­gi, pa­vo­jin­gi veiks­niai ir ki­ti tei­sės ak­tai.
Pa­gal DK 265 straips­nį pri­va­lo­mi svei­ka­tos
pa­tik­ri­ni­mai yra nu­ma­ty­ti:
a) dar­buo­to­jams, ku­rie yra jau­nes­ni kaip 18
me­tų am­žiaus (DK 265 straips­nio 1 da­lis);
b) dar­buo­to­jams, ku­rie dar­be ga­li bū­ti vei­kia­mi
pro­fe­si­nės ri­zi­kos veiks­nių (DK 265 straips­nio 2 da­lis);
c) dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas yra su­si­jęs
su pro­fe­si­ne ri­zi­ka, pa­vo­jin­gų kan­ce­ro­ge­ni­nių me­džia­gų nau­do­ji­mu
dar­bo pro­ce­se (DK 265 straips­nio 2 da­lis);
d) nak­tį dir­ban­tiems pa­mai­ni­niams dar­buo­to­jams
(DK 265 straips­nio 4 da­lis);
e) mais­to pra­mo­nės, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo ir
pre­ky­bos įmo­nių, van­den­tie­kio įren­gi­nių, gy­dy­mo bei pro­fi­lak­ti­kos
ir vai­kų įstai­gų, taip pat kai ku­rių ki­tų įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų
dar­buo­to­jams (DK 265 straips­nio 3 da­lis).
DK 265 straips­nio 8 da­lis nu­ma­to, kad pro­fe­si­jų,
dar­bų, ku­riuos dir­ban­tys as­me­nys įsi­dar­bin­da­mi ir vė­liau pri­va­lo
pe­ri­odiš­kai tik­rin­tis svei­ka­tą, są­ra­šą, svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mų
tvar­ką nu­sta­to Vy­riau­sy­bė. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999
m. ge­gu­žės 7 d. nu­ta­ri­mu Nr. 544 (2000 m. lie­pos 16 d. nu­ta­ri­mo Nr.
1145 re­dak­ci­ja) yra pa­tvir­tin­ti Dar­bų ir veik­los sri­čių, ku­rio­se lei­džia­ma
dirb­ti dar­buo­to­jams, tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems ir vė­liau pe­ri­odiš­kai
be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, są­ra­šas
bei Dar­buo­to­jų, ku­riems lei­džia­ma dirb­ti tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nus
ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis
li­go­mis, svei­ka­tos tik­ri­ni­mo­si tvar­ka.
DK 265 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad
darb­da­vys tvir­ti­na dar­buo­to­jų, ku­riems pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti
svei­ka­tą, są­ra­šą ir su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga su­de­ri­na svei­ka­tos
pa­si­tik­ri­ni­mų gra­fi­ką; su juo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­di­na dar­buo­to­jus,
o DK 265 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad dar­buo­to­jas, at­si­sa­kęs
nu­sta­ty­tu lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, nu­ša­li­na­mas nuo dar­bo;
toks at­si­sa­ky­mas lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu.
Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant tei­sės nor­mas da­ry­ti­na
iš­va­da, kad DK 235 straips­nio 2 da­lies 10 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gas
dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas
jam yra pri­va­lo­mas, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas esant šių są­ly­gų
vi­se­tui:
a) dar­buo­to­jas pri­skir­ti­nas prie tų, ku­rie
tu­ri pri­va­lo­mai tik­rin­tis svei­ka­tą;
b) dar­buo­to­jas bu­vo įtrauk­tas į darb­da­vio
pa­tvir­tin­tą są­ra­šą dar­buo­to­jų, ku­riems pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti
svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 5 da­lis);
c) dar­buo­to­jas bu­vo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas
su svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo gra­fi­ku, darb­da­vio su­de­rin­tu su svei­ka­tos
prie­žiū­ros įstai­ga (DK 265 straips­nio 5 da­lis);
d) dar­buo­to­jas at­si­sa­kė nu­sta­ty­tu lai­ku
pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 7 da­lis).
At­si­sa­ky­mui tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks
pa­tik­ri­ni­mas dar­buo­to­jui yra pri­va­lo­mas, ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas
taip pat ir dar­buo­to­jo be svar­bių prie­žas­čių ne­nu­vy­ki­mas pa­si­tik­rin­ti
ar­ba ne­pa­si­tik­ri­ni­mas svei­ka­tos nu­sta­ty­tu lai­ku, pra­ėjus nu­sta­ty­tam
svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo lai­kui ne­pa­tei­ki­mas be svar­bių prie­žas­čių
me­di­ci­nos kny­ge­lės (svei­ka­tos pa­so) ar me­di­ci­nos pa­žy­mos darb­da­viui
ar­ba jo įga­lio­tam as­me­niui.
DK 265 straips­nio 7 da­lis nu­ma­to darb­da­vio
pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, at­si­sa­kiu­sį nu­sta­ty­tu
lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Ši tei­sės nor­ma tai­ko­ma sis­te­miš­kai
su DK 123 straips­niu. Nu­ša­lin­tam dar­buo­to­jui ne­lei­džia­ma dirb­ti ir
ne­mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. DK ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės
for­mos dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mui nuo dar­bo. Ta­čiau, ka­dan­gi ki­lus gin­čui
dėl dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo fak­to ar nu­ša­li­ni­mo prie­žas­čių, pa­rei­ga
teis­me įro­dy­ti to­kių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui)
(CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis tai fik­suo­ti.
Dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo fak­tas bei su tuo su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės
teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se
nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jei­gu darb­da­vys, nors ir esant
DK 265 straips­nio 7 da­ly­je nu­ma­ty­tam pa­grin­dui, ne­nu­ša­li­no dar­buo­to­jo
nuo dar­bo, tai, esant gin­čui teis­me, ne­pa­nei­gia ga­li­my­bės dar­buo­to­jo
at­si­sa­ky­mo pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas jam yra
pri­va­lo­mas, fak­tą nu­sta­ty­ti re­mian­tis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Šis fak­tas teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mas vi­so­mis CPK 177 straips­nio
2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas nu­sta­to, kad šiurkš­čiais dar­bo pa­rei­gų
pa­žei­di­mais ga­li bū­ti lai­ko­mi ne tik pa­žei­di­mai, nu­ro­dy­ti DK 235
straips­nio 2 da­lies 1–10 punk­tuo­se, bet ir ki­ti nu­si­žen­gi­mai, ku­riais
šiurkš­čiai pa­žei­džia­ma dar­bo tvar­ka. Pas­ta­rų­jų są­ra­šas DK nė­ra pa­teik­tas.
Va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais Dar­bo ko­dek­so nor­mų
aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais, DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas aiš­kin­ti­nas
taip, kad pa­gal šią tei­sės nor­mą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ga­li
bū­ti lai­ko­mas:
a) ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se
tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­ro­dy­tas
ir šiurkš­čiu įvar­dy­tas nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žei­džia­ma
dar­bo tvar­ka;
b) ki­tas nu­si­žen­gi­mas, ku­ris, at­si­žvel­giant
į DK 235 straips­nio 2 da­lies 1–10 punk­tuo­se iš­dės­ty­tą įsta­ty­mo lei­dė­jo
po­zi­ci­ją dėl šiurkš­čių dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų ver­ti­ni­mo, pa­gal
sa­vo po­bū­dį, pa­sek­mes, dar­buo­to­jo kal­tės laips­nį ir ki­tas reikš­min­gas
ap­lin­ky­bes kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai
pa­žeis­ta dar­bo tvar­ka (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo ty­či­nis su­nai­ki­ni­mas
darb­da­vio tur­to; dar­buo­to­jo, ku­rio dar­bas su­si­jęs su ma­te­ria­li­nių
ver­ty­bių ap­skai­ta, sau­go­ji­mu, pri­ėmi­mu, iš­da­vi­mu ar trans­por­ta­vi­mu,
kal­ti veiks­mai dar­be, dėl ku­rių šis dar­buo­to­jas ne­ten­ka pa­si­ti­kė­ji­mo
dirb­ti jam pa­ves­tą dar­bą).
Pas­ta­ruo­ju (b pa­punk­ty­je nu­ro­dy­tu) at­ve­ju
nu­si­žen­gi­mą kva­li­fi­kuo­ti šiurkš­čiu tu­ri tei­sę pats sub­jek­tas, ski­rian­tis
draus­mi­nę nuo­bau­dą. Įgy­ven­di­nant šią tei­sę, pri­va­lu lai­ky­tis DK 35
straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tų. Nag­ri­nė­jant gin­čą dėl dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus
(tei­si­nius ar­gu­men­tus), pa­grin­džian­čius nu­si­žen­gi­mo kva­li­fi­ka­vi­mą
šiurkš­čiu, o teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes,
kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri įver­tin­ti, ar pa­da­ry­tas nu­si­žen­gi­mas pa­grįs­tai
bu­vo kva­li­fi­kuo­tas kaip šiurkš­tus (CPK 3 straips­nio 7 da­lis). Pa­vyzdžiui,
Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mu
ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Jun­du­lie­nė vs. VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės
svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras (by­los Nr. 2-342-01/2003) at­me­tė ieš­ki­nį
dėl įsa­ky­mų pa­skir­ti draus­mi­nes nuo­bau­das pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tais,
at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir grą­ži­ni­mo į dar­bą.
Teis­mas nu­sta­tė, kad I. Jun­du­lie­nė darb­da­vio 2003 m. va­sa­rio 14 d.
įsa­ky­mu bu­vo at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą
už ne­tiks­lų do­ku­men­ta­ci­jos pil­dy­mą, pa­vir­šu­ti­niš­ką nau­ja­gi­mio-li­go­nio
ap­žiū­rė­ji­mą ir būk­lės įver­ti­ni­mą, nau­ja­gi­mio pa­li­ki­mą na­muo­se,
ne­nu­ve­žant pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vė,
kaip ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja – grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­rė
pa­gal pa­rei­gi­nę in­struk­ci­ją pri­va­lė­jo li­go­nį ap­žiū­rė­ti, įver­tin­ti
jo būk­lę ir su­teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą. Grį­žu­si po ap­si­lan­ky­mo
pas li­go­nį O. Ur­bo­ną, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos kvie­ti­mų kor­te­lė­je
ieš­ko­vė nu­ro­dė nau­ja­gi­mio tė­vų at­si­sa­ky­mą vyk­ti į li­go­ni­nę, įra­šė,
kad li­go­nio tem­pe­ra­tū­ra – 38,5 laips­nio, pul­sas – 110 k/min. , šir­dies
to­nai aiš­kūs ir rit­miš­ki, kvė­pa­vi­mas nor­ma­lus. By­los duo­me­nys, liu­dy­to­jos
K. Ra­ma­naus­kie­nės pa­ro­dy­mai pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vė ne­ap­žiū­rė­jo
li­go­nio, ne­ma­ta­vo pul­so, ne­įver­ti­no li­go­nio būk­lės, pa­gal ku­rios
simp­to­mus jis tu­rė­jo bū­ti ve­ža­mas pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai. Ieš­ko­vės
nu­ro­dy­tas li­go­nio pul­sas ir kū­no tem­pe­ra­tū­ra tuo pa­čiu me­tu ne­ga­li­mi.
Iš liu­dy­to­jų R. bei I. Ur­bo­nų pa­ro­dy­mų ma­ty­ti, kad ieš­ko­vė, 2003 m.
sau­sio 10 d. at­vy­ku­si pa­gal iš­kvie­ti­mą, klau­si­nė­jo apie kū­di­kio
būk­lę, ta­čiau pa­ti jo ne­ap­žiū­rė­jo ir ne­siū­lė vyk­ti į li­go­ni­nę,
nors li­go­nio ma­ma bu­vo su­si­ruo­šu­si vyk­ti. Li­go­nis 2003 m. sau­sio 12
d. mi­rė. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vė, teik­da­ma pa­gal­bą li­go­niui
Ores­tui Ur­bo­nui, šiurkš­čiai pa­žei­dė pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos, grei­to­sios
me­di­ci­nos pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­nių pro­ce­dū­rų nuo­sta­tas. Iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko
ne­pa­keis­tą Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d.
spren­di­mą. Ko­le­gi­ja iš es­mės su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mo ar­gu­men­tais, kon­sta­ta­vo, kad me­di­ci­nos dar­buo­to­jo veiks­mai
(ne­vei­ki­mas), kai at­vy­kus li­go­nis ne­ap­žiū­ri­mas ir me­di­ci­nos do­ku­men­tuo­se
pa­da­ro­mi tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­tys įra­šai, ver­tin­ti­ni kaip šiurkš­tus
dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, 2004 m. ko­vo 22 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko ne­pa­keis­tus teis­mų pro­ce­si­nius
spren­di­mus. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad DK 235 straips­ny­je,
api­bū­di­nant šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo sam­pra­tą, pa­teik­tas
pa­vyz­di­nis to­kių pa­žei­di­mų są­ra­šas. Šio straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas
nu­ma­to, kad šiurkš­čiais pa­žei­di­mais ga­li bū­ti lai­ko­mi ir są­ra­še ne­nu­ro­dy­ti
at­ve­jai, to­dėl kon­kre­taus pa­žei­di­mo po­bū­dį spren­džia darb­da­vys.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mai, įver­ti­nę fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pa­grįs­tai
pri­pa­ži­no šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ieš­ko­vės – me­di­ci­nos
dar­buo­to­jos ne­vei­ki­mą, ku­ris reiš­kė­si li­go­nio-nau­ja­gi­mio ne­ap­žiū­rė­ji­mu,
neiš­si­aiš­ki­ni­mu karš­čia­vi­mo prie­žas­ties, ne­su­tei­ki­mu adek­va­čios
li­go­nio būk­lei me­di­ci­nos pa­gal­bos ir tu­rė­jo įta­kos itin sun­kių pa­da­ri­nių
at­si­ra­di­mui.
3. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo tvar­ka (DK
240 straips­nis)
Ben­drą­ją draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo dar­buo­to­jams,
dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis, tvar­ką nu­sta­to DK 240 straips­nis.
Dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­ja spe­cia­lūs tei­sės
ak­tai (DK 231 straips­nis), draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma at­si­žvel­giant
į nuo­bau­dos sky­ri­mo tvar­kos ypa­tu­mus, nu­sta­ty­tus spe­cia­liuo­se ir
dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se tei­sės ak­tuo­se. Kai to­kių ypa­tu­mų
nė­ra nu­sta­ty­ta, ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si
DK 240 straips­ny­je nu­sta­ty­tos jos sky­ri­mo tvar­kos.
3. 1. Dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mas dėl dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mo (DK 240 straips­nio 1 da­lis)
DK 240 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to darb­da­vio
pa­rei­gą prieš ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą raš­tu pa­rei­ka­lau­ti, kad
dar­buo­to­jas raš­tu pa­si­aiš­kin­tų dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo. Pa­gal
DK 240 straips­nio 1 da­lį šią pa­rei­gą darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti vi­sais
at­ve­jais, nes ap­ta­ria­mo­ji tei­sės nor­ma jo­kių iš­im­čių ne­nu­ma­to. Ap­ta­ria­mo­sios
tei­sės nor­mos tiks­las – ne tik už­tik­rin­ti dar­buo­to­jo tei­sę pa­si­aiš­kin­ti
darb­da­viui dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, ku­rį, darb­da­vio nuo­mo­ne,
dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs, bet ir mak­si­ma­liai už­tik­rin­ti, kad darb­da­vys,
prieš skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, ži­no­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas
draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mui ir draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mui.
Įsta­ty­me įtvir­tin­ta, kad darb­da­vio rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jui pa­si­aiš­kin­ti
tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne for­ma, to­dėl, esant gin­čui teis­me, ap­lin­ky­bė,
kad darb­da­vys iš­reiš­kė to­kį rei­ka­la­vi­mą ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik
ra­šy­ti­niais įro­dy­mais (CPK 177 straips­nio 4 da­lis).
Vyk­dy­da­mas DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą
pa­rei­gą, darb­da­vys sa­vo raš­te dar­buo­to­jui tu­ri nu­ro­dy­ti kon­kre­tų
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, dėl ku­rio rei­ka­lau­ja­ma pa­si­aiš­kin­ti, nu­sta­ty­ti
ter­mi­ną pa­si­aiš­ki­ni­mui raš­tu pa­teik­ti. Jis taip pat tu­rė­tų pa­siū­ly­ti,
kad dar­buo­to­jas nu­ro­dy­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės
draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui (DK 35
straips­nio 1 da­lis).
Ter­mi­nas dar­buo­to­jui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą
raš­tu tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas va­do­vau­jan­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­to­mis. Jį nu­sta­tant at­si­žvelg­ti­na tiek į kiek­vie­no kon­kre­taus
at­ve­jo reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (pa­vyz­džiui, dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
po­bū­dį, fak­tų, dėl ku­rių rei­ka­lau­ja­ma dar­buo­to­jo pa­si­aiš­kin­ti,
gau­su­mą bei su­dė­tin­gu­mą ir pan. ), tiek į abie­jų dar­bo su­tar­ties ša­lių
reikš­min­gus in­te­re­sus, tiek į tai, kad dar­buo­to­jui tu­ri bū­ti su­tei­kia­ma
ne for­ma­li, bet re­a­li ga­li­my­bė pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo.
Jei­gu per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną dar­buo­to­jas be svar­bių prie­žas­čių ne­pa­tei­kia
ra­šy­ti­nio pa­si­aiš­ki­ni­mo, draus­mi­nę nuo­bau­dą jam ga­li­ma skir­ti ir
be pa­si­aiš­ki­ni­mo (DK 241 straips­nio 1 da­lis). Taip elg­da­ma­sis darb­da­vys
tu­ri įver­tin­ti jam ži­no­mų prie­žas­čių, dėl ku­rių dar­buo­to­jas per nu­sta­ty­tą
ter­mi­ną ne­pa­tei­kė pa­si­aiš­ki­ni­mo, svar­bą. Kai per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną
pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą dar­buo­to­jas krei­pia­si į darb­da­vį ir nu­ro­do
svar­bias prie­žas­tis, dėl ku­rių jis (dar­buo­to­jas) ne­ga­li lai­ku pa­teik­ti
pa­si­aiš­ki­ni­mo, ar­ba pa­čiam darb­da­viui yra ži­no­mos svar­bios prie­žas­tys,
dėl ku­rių dar­buo­to­jas ne­ga­lė­jo per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mo
(pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas ir pan. ), darb­da­vys
tu­ri pra­tęs­ti ter­mi­ną dar­buo­to­jui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą raš­tu
(DK 35 straips­nio 1 da­lis). Aki­vaiz­du, kad darb­da­vio nu­sta­ty­tas ter­mi­nas
pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą ga­li bū­ti bet ka­da pra­tęs­tas pa­ties darb­da­vio
ini­cia­ty­va ar­ba dar­bo su­tar­ties ša­lių su­si­ta­ri­mu.
DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka
rei­ka­lin­gam gau­ti dar­buo­to­jo ra­šy­ti­niam pa­si­aiš­ki­ni­mui ne­ga­li
bū­ti pri­ly­gi­na­mas pa­si­aiš­ki­ni­mas, dar­buo­to­jo pa­teik­tas ne darb­da­viui
ar darb­da­vio at­sto­vams, o ki­tiems as­me­nims, pa­vyz­džiui, po­li­ci­jos
pa­rei­gū­nams ir pan. Tuo tar­pu, esant gin­čui teis­me, fak­ti­nės by­los ap­lin­ky­bės
ga­li bū­ti nu­sta­to­mos re­mian­tis fak­ti­niais duo­me­ni­mis, esan­čiais
tiek dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­me, gau­ta­me DK 240 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ta tvar­ka, tiek ir ki­to­kia tvar­ka gau­ta­me dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­me
(pa­aiš­ki­ni­me) (CPK 177 straips­nis).
Tai­kant DK 240 straips­nio 1 da­lį ga­li kil­ti
ne­aiš­ku­mas, ar darb­da­vys, tam tik­ro fak­to, tu­rin­čio dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mo po­žy­mių, ty­ri­mo me­tu pa­rei­ka­la­vęs dar­buo­to­jo pa­si­aiš­kin­ti
ir ga­vęs to dar­buo­to­jo ra­šy­ti­nį pa­si­aiš­ki­ni­mą, pri­va­lo vė­liau
dar kar­tą raš­tu pa­rei­ka­lau­ti, kad tas pats dar­buo­to­jas dar kar­tą pa­si­aiš­kin­tų
raš­tu. Aiš­ki­nant DK 240 straips­nio 1 da­lį da­ry­ti­na iš­va­da, kad ši tei­sės
nor­ma ne­nu­ma­to darb­da­vio pa­rei­gos rei­ka­lau­ti iš dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mo
po to, kai tas dar­buo­to­jas pa­si­aiš­ki­ni­mą darb­da­viui jau yra pa­tei­kęs.
Fak­to, kad darb­da­vys raš­tu pa­rei­ka­la­vo dar­buo­to­jo
raš­tu pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, kon­sta­ta­vi­mui
taip pat bū­ti­na nu­sta­ty­ti, jog dar­buo­to­jas to­kį darb­da­vio ra­šy­ti­nį
rei­ka­la­vi­mą ga­vo to­kiu bū­du, kad ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su jo tu­ri­niu.
Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja ap­ta­ria­mo­jo darb­da­vio rei­ka­la­vi­mo
įtei­ki­mo dar­buo­to­jui bū­do, to­dėl toks rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jui ga­li
bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą, per­duo­dant as­me­niš­kai
dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio
ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu
yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą,
ir ki­tais bū­dais. Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad darb­da­vio rei­ka­la­vi­mas
dar­buo­to­jui pa­si­aiš­kin­ti tu­ri bū­ti įteik­tas pa­si­ra­šy­ti­nai.
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti
DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą darb­da­vio ra­šy­ti­nį rei­ka­la­vi­mą
pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.
Ki­lus gin­čui dėl ap­ta­ria­mo­jo ra­šy­ti­nio
rei­ka­la­vi­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo) fak­to, pa­rei­ga teis­me
įro­dy­ti to­kio fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178
straips­nis), to­dėl darb­da­vys tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis fik­suo­ti
DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­to ra­šy­ti­nio rei­ka­la­vi­mo dar­buo­to­jui
įtei­ki­mo (ga­vi­mo), dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo jį pri­im­ti ir pan. fak­tus.
Esant gin­čui dėl šių fak­tų, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis
CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti re­gist­ruo­to
paš­to siun­tą, ku­rio­je yra DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tas darb­da­vio
ra­šy­ti­nis rei­ka­la­vi­mas, pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu dar­buo­to­jo
ga­vi­mas vien tik pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą iš darb­da­vio ne­ga­li bū­ti
pri­ly­gi­na­mas rei­ka­la­vi­mo ga­vi­mui, nes pa­ė­mi­mas pra­ne­ši­mo apie
paš­to siun­tą ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas in­for­ma­ci­jos apie tos siun­tos
tu­ri­nį ga­vi­mui.
Dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mas, reikš­min­gas
DK 241 straips­nio 1 da­lies tai­ky­mui, tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne
for­ma. Jo pa­tei­ki­mo darb­da­viui fak­to įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga teis­me
ten­ka tai pro­ce­so ša­liai, ku­ri šiuo fak­tu re­mia­si kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mu
ar at­si­kir­ti­mų pa­grin­du (CPK 178 straips­nis).
DK 240 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mas ga­li
bū­ti kon­sta­tuo­tas ne tik tuo at­ve­ju, kai darb­da­vys raš­tu ne­pa­rei­ka­la­vo,
kad dar­buo­to­jas pa­si­aiš­kin­tų raš­tu, bet ir, pa­vyz­džiui, at­ve­jais,
kai: draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma ne­pa­si­bai­gus nu­sta­ty­tam ter­mi­nui
pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą; draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma dar­buo­to­jui
ne­pa­tei­kus pa­si­aiš­ki­ni­mo ir darb­da­viui ži­nant, kad dar­buo­to­jas pa­si­aiš­ki­ni­mo
ne­ga­lė­jo pa­teik­ti dėl svar­bių prie­žas­čių; darb­da­vys bu­vo nu­sta­tęs
ne­pro­tin­gą ter­mi­ną pa­si­aiš­ki­ni­mui pa­teik­ti ir dėl to dar­buo­to­jas
ne­ga­lė­jo jo pa­teik­ti, ir ki­tais at­ve­jais.
Pa­žeis­da­mas DK 240 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mus,
darb­da­vys pats sau ap­ri­bo­ja ga­li­my­bę iš­si­aiš­kin­ti ir at­si­žvelg­ti
į vi­sas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mui,
draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mui. Ne­pa­rei­ka­lau­da­mas dar­buo­to­jo
pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, darb­da­vys pats sa­ve sta­to
į blo­ges­nę pa­dė­tį ir pri­si­i­ma ga­li­mų nei­gia­mų pa­da­ri­nių ri­zi­ką,
nes dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da ir ją
gin­čy­da­mas dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­čiuo­se or­ga­nuo­se, ga­li nu­ro­dy­ti
ap­lin­ky­bes, net­gi eli­mi­nuo­jan­čias ga­li­my­bę jam tai­ky­ti draus­mi­nę
at­sa­ko­my­bę ar­ba skir­ti tam tik­ros rū­šies nuo­bau­dą, ku­rias ži­no­da­mas
darb­da­vys bū­tų ki­taip iš­spren­dęs šio dar­buo­to­jo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
klau­si­mą. Dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­tiems or­ga­nams (DK 286 straips­nis)
dar­buo­to­jo nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės, ku­rių jis, darb­da­viui pa­žei­dus
DK 240 straips­nio 1 da­lį, ne­ga­lė­jo nu­ro­dy­ti darb­da­viui, ga­li su­da­ry­ti
pa­grin­dą pa­nai­kin­ti pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą. Tai­gi DK 240
straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tos apie dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mo rei­ka­la­vi­mą
ati­tin­ka tiek darb­da­vio, tiek ir dar­buo­to­jo in­te­re­sus, o jos pa­žei­di­mas
prieš­ta­rau­ja abie­jų dar­bo su­tar­ties ša­lių in­te­re­sams. Į tai at­si­žvelg­ti­na
ver­ti­nant DK 240 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mo įta­ką at­lei­di­mo iš
dar­bo tei­sė­tu­mui. Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, nu­sta­tęs, kad draus­mi­nė
nuo­bau­da pa­skir­ta pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mus,
tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti ir ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas pa­skir­tos
draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mui ir pa­grįs­tu­mui.
3. 2. Iš­anks­ti­nis ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas
skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (240 straips­nio 2 da­lis)
N-s DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 da­lis nu­sta­to
darb­da­vio pa­rei­gą, pri­imant spren­di­mus, ga­lin­čius tu­rė­ti įta­kos dar­buo­to­jų
tei­si­nei pa­dė­čiai, kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais, ta­čiau,
at­si­žvel­giant į šios tei­sės nor­mos tiks­lus bei ją aiš­ki­nant sis­te­miš­kai
su DK XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­mė“ nor­mo­mis bei DK 136 straips­nio 4 da­li­mi,
da­ry­ti­na iš­va­da, kad prieš skir­da­mas dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą
darb­da­vys ne­pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais (DK 10
straips­nis). Prieš skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys pri­va­lo
įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no
su­ti­ki­mą (DK 240 straips­nio 2 da­lis).
Pa­gal DK 240 straips­nio 2 da­lį iš­anks­ti­nis
ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mui yra rei­ka­lin­gas
tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais. To­kie at­ve­jai nu­sta­ty­ti, pa­vyz­džiui:
Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­ly­je, pa­gal ku­rią
su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vei­kian­čių Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nės pa­da­li­niu
ar su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bu­vei­nę tu­rin­čia Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nių
gru­pės įmo­ne dar­bo san­ty­kiais su­si­ję Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bos ar spe­cia­lio­jo
de­ry­bų ko­mi­te­to na­riai jų na­rys­tės Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bo­je ar spe­cia­lia­ja­me
de­ry­bų ko­mi­te­te lai­ko­tar­piu ne­ga­li bū­ti at­leis­ti iš dar­bo darb­da­vio
ini­cia­ty­va be juos sky­ru­sio dar­buo­to­jų at­sto­vo su­ti­ki­mo, o jei­gu
jie bu­vo iš­rink­ti dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­me ar kon­fe­ren­ci­jo­je, su­ti­ki­mą
juos at­leis­ti iš dar­bo tu­ri tei­sę duo­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos
te­ri­to­ri­nis sky­rius; Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 21 straips­nio 2
da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jui – įmo­nė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės
są­jun­gos ren­ka­mo­jo or­ga­no na­riui – ski­riant draus­mi­nes nuo­bau­das,
iš­sky­rus at­lei­di­mą iš dar­bo, rei­ka­lin­gas iš­anks­ti­nis tos pro­fe­si­nės
są­jun­gos įmo­nė­je ren­ka­mo­jo or­ga­no su­ti­ki­mas; Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos
ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 16 punk­to 2 pa­strai­po­je
(Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 31 straips­nio 3 da­lis), pa­gal ku­rią
dar­buo­to­jų, pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rių, at­lei­di­mas iš dar­bo dėl šio
punk­to pir­mo­jo­je pa­strai­po­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių tu­ri bū­ti su­de­rin­tas
su ati­tin­ka­ma pro­fe­si­nės są­jun­gos ins­ti­tu­ci­ja, iš­sky­rus įsta­ty­mų
nu­ma­ty­tus at­ve­jus, taip pat at­ve­jus, nu­ro­dy­tus šiurkš­čių pa­žei­di­mų,
ke­lian­čių grės­mę eis­mo sau­gu­mui, žmo­nių gy­vy­bei ir svei­ka­tai, są­ra­še,
pa­tvir­tin­ta­me vals­ty­bi­nės įmo­nės ,,Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nio
di­rek­to­riaus ir su­de­rin­to su Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­li­nin­kų prof­są­jun­go­mis;
DK 134 straips­nio 4 da­ly­je, pa­gal ku­rią ko­lek­ty­vi­nė­se su­tar­ty­se nu­sta­ty­tais
at­ve­jais dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus ki­tų
or­ga­nų su­ti­ki­mo, ir kt.
Tais at­ve­jais, kai įsta­ty­muo­se ar ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je nė­ra nu­ma­ty­ta, kad prieš ski­riant dar­buo­to­jui draus­mi­nę
nuo­bau­dą rei­kia gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą,
darb­da­vio tei­sė skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą nė­ra sais­to­ma ko­kio nors
or­ga­no išanks­ti­nio su­ti­ki­mo bu­vi­mu. Pa­vyzdžiui, kaip ma­ty­ti iš Kre­tin­gos
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Šim­kus v.
UAB ,,Švy­tu­rio laik­raš­tis“ (by­los Nr. 2-886-4/2003) ieš­ko­vas, gin­čy­da­mas
at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą tei­sė­tu­mą,
be ki­ta ko, nu­ro­dė, kad jis yra at­sa­ko­vo ak­ci­nin­kas, at­sa­ko­vas jį
at­lei­do iš dar­bo ne­ga­vęs ben­dro­vės ak­ci­nin­kų su­ti­ki­mo, to­kiu bū­du
pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 2 da­lį. Kre­tin­gos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas
2003 m. gruo­džio 29 d. spren­di­me, at­mes­da­mas ieš­ki­nį, kon­sta­ta­vo,
kad DK ne­nu­ma­to ko­kių nors spe­cia­lių tai­syk­lių ar ap­ri­bo­ji­mų, at­lei­džiant
iš dar­bo ak­ci­nin­kus. Teis­mas spren­dė, kad at­sa­ko­vas, prieš at­leis­da­mas
ieš­ko­vą iš dar­bo, ne­tu­rė­jo pa­rei­gos gau­ti ben­dro­vės ak­ci­nin­kų su­ti­ki­mą,
ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 2 da­lies
rei­ka­la­vi­mų. Tai­gi šio­je by­lo­je teis­mas DK 240 straips­nio 2 da­lį
tai­kė tin­ka­mai.
Kai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta,
kad dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus iš­anks­ti­nio
ati­tin­ka­mų or­ga­nų su­ti­ki­mo, ši ga­ran­ti­ja jiems tai­ko­ma taip, kaip
tai nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.
Jei­gu pa­gal tai­ky­ti­nus at­lei­di­mo iš dar­bo
ga­ran­ti­jas nu­sta­tan­čius tei­sės ak­tus draus­mi­nės nuo­bau­dos dar­buo­to­jui
sky­ri­mui rei­kia ke­lių ati­tin­ka­mų or­ga­nų iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo,
draus­mi­nė nuo­bau­da to­kiam dar­buo­to­jui ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma be kiek­vie­no
iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo.
Ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas, be ku­rio
darb­da­vys ne­ga­li skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nės nuo­bau­dos, tu­ri bū­ti
iš­anks­ti­nis (DK 240 straips­nio 2 da­lis), t. y. gau­tas iki draus­mi­nės
nuo­bau­dos dar­buo­to­jui pa­sky­ri­mo. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mas be
rei­ka­lin­go iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo, dėl darb­da­vio
kal­tės pa­žei­dus dar­buo­to­jui nu­ma­ty­tas ga­ran­ti­jas, ver­tin­ti­nas
kaip ne­tei­sė­tas. Jei­gu to­kiu bū­du yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da –
at­lei­di­mas iš dar­bo, tai, esant dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui teis­me, su­ke­lia
DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tus tei­si­nius pa­da­ri­nius (DK
134 straips­nio 5 da­lis, 242 straips­nio 2 da­lis). Su­ti­ki­mas, gau­tas po
to, kai dar­buo­to­jui jau yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­tu­ri
reikš­mės teis­mui ver­ti­nant jos (nuo­bau­dos) tei­sė­tu­mą.
Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui
in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti įsta­ty­mus (DK 35 straips­nio
1 da­lis). Kai DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą rei­ka­la­vi­mą pa­si­aiš­kin­ti
ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui
ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 240 straips­nio 2 da­lies jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu
tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ne­ži­no, tai šiam dar­buo­to­jui pa­sky­rus
draus­mi­nę nuo­bau­dą be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio
su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti
ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).
Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas, ku­riuo pra­šo­ma su­ti­ki­mo
skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas. Ja­me
tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas kon­kre­tus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, ke­ti­na­ma
skir­ti draus­mi­nė nuo­bau­da, prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai,
ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio
2 da­ly­je nu­sta­ty­tu at­ve­ju dar­buo­to­jų at­sto­vas ar­ba Vals­ty­bi­nė
dar­bo ins­pek­ci­ja pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti
per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo, o per
šį ter­mi­ną at­sa­ky­mo ne­da­vus, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo
su­tar­tį (Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lis, DK 134
straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se ar ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je
nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­tais at­ve­jais ati­tin­ka­mas or­ga­nas
tu­ri at­sa­ky­ti į darb­da­vio pa­reiš­ki­mą, pa­gal ana­lo­gi­ją tai­ky­ti­nas
DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tas ke­tu­rio­li­kos ka­len­do­ri­nių
die­nų ter­mi­nas (DK 9 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu per šį ter­mi­ną ati­tin­ka­mas
or­ga­nas at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis).
Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas, ku­riuo pra­šo­ma ati­tin­ka­mą
or­ga­ną duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, taip
pat to or­ga­no at­sa­ky­mas darb­da­viui tu­ri bū­ti iš­reiš­kia­mi ra­šy­ti­ne
for­ma.
Kai or­ga­nas, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si, duo­da
su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui kon­kre­čią draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys,
rem­da­ma­sis gau­tu su­ti­ki­mu, tu­ri tei­sę skir­ti tik tą kon­kre­čią draus­mi­nę
nuo­bau­dą ar­ba, lai­ky­da­ma­sis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos, švel­nes­nę
draus­mi­nę nuo­bau­dą.
DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tam ter­mi­nui
skai­čiuo­ti tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis
ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28
straips­nis).
Ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai ne­nu­ma­to, kad as­me­nys
ga­lė­tų gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą.
Ati­tin­ka­mas or­ga­nas, da­vęs darb­da­viui su­ti­ki­mą
skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą ar­ba at­si­sa­kęs duo­ti to­kį
su­ti­ki­mą, ga­li per­žiū­rė­ti anks­tes­nį sa­vo spren­di­mą ir pri­im­ti ki­to­kį
spren­di­mą. To­kiu at­ve­ju spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą,
pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia
tei­si­nius pa­da­ri­nius draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mui tik ta­da, jei­gu
jis darb­da­viui duo­tas ne­pra­lei­dus at­sa­ky­mui duo­ti nu­sta­ty­to ter­mi­no.
Tuo tar­pu spren­di­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę
nuo­bau­dą, pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą,
su­ke­lia tei­si­nius pa­da­ri­nius ta­da, kai jis darb­da­viui duo­tas iki pa­ski­riant
dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, ir reiš­kia, kad bu­vu­si kliū­tis (at­si­sa­ky­mas
duo­ti su­ti­ki­mą) skir­ti dar­buo­to­jui nuo­bau­dą yra iš­ny­ku­si.
Ati­tin­ka­mo or­ga­no, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si
dėl su­ti­ki­mo skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, at­si­sa­ky­mas
duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas
(DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Tuo at­ve­ju, kai dar­bo tei­sės nor­mo­se nė­ra
tie­sio­gi­nės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios darb­da­vio tei­sę gin­čy­ti
ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui
draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys pa­gal DK 134 straips­nio 3 da­lies ana­lo­gi­ją
tu­ri tei­sę to­kį at­si­sa­ky­mą gin­čy­ti tie­sio­giai teis­me (DK 9 straips­nio
1 da­lis).
Teis­mas ga­li pa­nai­kin­ti at­si­sa­ky­mą duo­ti
su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, jei­gu darb­da­vys
įro­do, kad šis at­si­sa­ky­mas iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus
(DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Ati­tin­ka­mi or­ga­nai,
ku­rie spren­džia darb­da­vio pa­reiš­ki­mus duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui
draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lo sa­vo tei­sė­mis nau­do­tis pro­tin­gai ir są­ži­nin­gai,
taip pat ne­ga­li be pa­kan­ka­mo pa­grin­do ri­bo­ti darb­da­vio tei­sių, pa­žeis­ti
darb­da­vio tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus. Nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio
rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du,
kad at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą
iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas tu­ri CPK nu­sta­ty­ta
tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:
a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų)
bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;
b) gin­či­ja­mo at­si­sa­ky­mo pa­grįs­tu­mą;
c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų)
es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu
at­si­sa­ky­mu.
Darb­da­vio in­te­re­sų es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tas
nu­sta­to­mas at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką,
darb­da­vio veik­los ap­lin­ky­bes, pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
(pa­žei­di­mų) po­bū­dį ir pa­da­ri­nius, draus­mi­nės nuo­bau­dos kon­kre­čiu
at­ve­ju tai­ky­mo tiks­lus ir juos pa­grin­džian­čias prie­žas­tis bei ki­tas
reikš­min­gas ap­lin­ky­bes.
Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą
pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti
dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos,
dėl ku­rios sky­ri­mo bu­vo pra­šo­ma su­ti­ki­mo, pa­grįs­tu­mo ir tei­sė­tu­mo.
Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas
ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui
draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri tei­sę skir­ti šiam dar­buo­to­jui tą draus­mi­nę
nuo­bau­dą, dėl ku­rios sky­ri­mo krei­pė­si iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ar­ba
švel­nes­nę.
3. 3. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo įfor­mi­ni­mas
ir dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas (DK 240 straips­nio 3 da­lis)
DK 240 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to, kad draus­mi­nė
nuo­bau­da ski­ria­ma darb­da­vio ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­jos įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu),
ta­čiau ne­įvar­di­ja to­kio įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) for­mos. At­si­žvel­giant
į to­kio įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) tei­si­nę reikš­mę abiem dar­bo su­tar­ties ša­lims
bei va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­nio, 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis,
da­ry­ti­na iš­va­da, kad draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mas tu­ri bū­ti
įfor­mi­na­mas ra­šy­ti­nės for­mos do­ku­men­tu – įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu). Tei­sę
skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri darb­da­vys ar­ba ati­tin­ka­mą kom­pe­ten­ci­ją
tu­rin­tis jo at­sto­vas (DK 14, 16, 24 straips­niai).
DK ne­reg­la­men­tuo­ja rei­ka­la­vi­mų ap­ta­ria­mo­jo
įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) tu­ri­niui. Įgy­ven­din­da­mas tei­sę skir­ti draus­mi­nę
nuo­bau­dą, darb­da­vys ir jo at­sto­vas tu­ri va­do­vau­tis DK 35 straips­nio
1 da­lies nuo­sta­to­mis. Pa­žy­mė­ti­na, kad Lie­tu­vos ar­chy­vų de­par­ta­men­to
prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus
2001 m. ko­vo 30 d. įsa­ky­mu Nr. 19 yra pa­tvir­tin­tos Do­ku­men­tų ren­gi­mo
ir įfor­mi­ni­mo tai­syk­lės, ku­rios nu­sta­to vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių
ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų, įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų, ki­tų sub­jek­tų, įga­lio­tų
at­lik­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas, tvar­ko­mų­jų, or­ga­ni­za­ci­nių,
in­for­ma­ci­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo ir įfor­mi­ni­mo rei­ka­la­vi­mus, ku­rie
tai­ko­mi ne­pri­klau­so­mai nuo šių do­ku­men­tų pa­ren­gi­mo bū­do ir laik­me­nos.
Tai­syk­lė­se nu­ro­do­ma (2 punk­tas), kad jo­se nu­sta­ty­ti do­ku­men­tų ren­gi­mo
ir įfor­mi­ni­mo rei­ka­la­vi­mai pri­va­tiems ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims
yra re­ko­men­da­ci­niai.
DK 240 straips­nio nuo­sta­ta, kad ,,dar­buo­to­jui
apie tai pra­ne­ša­ma pa­si­ra­šy­ti­nai“, aiš­kin­ti­na taip, kad dar­buo­to­jas
pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­di­na­mas su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), ku­riuo jam
yra skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da. Esant gin­čui teis­me ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jas
bu­vo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), ku­riuo
jam pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais
įro­dy­mais, ku­riuo­se už­fik­suo­tas dar­buo­to­jo pa­si­ra­šy­mas apie jo su­pa­žin­di­ni­mą
su mi­nė­tu do­ku­men­tu (CPK 177 straips­nio 4 da­lis).
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas bū­ti su­pa­žin­din­tam
su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo ir (ar­ba)
pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą (DK 240 straips­nio 3 da­lis) pri­ly­gi­na­mi
tin­ka­mam jo su­pa­žin­di­ni­mui su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da.
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti
at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.
Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas at­si­sa­kė,
ven­gė su­si­pa­žin­ti su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą
ar­ba pri­im­ti ati­tin­ka­mą do­ku­men­tą, ten­ka darb­da­viui (CPK 178
straips­nis). Šie fak­tai ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio
2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Pa­žy­mė­ti­na, kad fak­tas, jog dar­buo­to­jui bu­vo
pra­neš­ta apie anks­tes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 240 straips­nio 3 da­lis),
įei­na į ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tį, tik ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Darb­da­vys, ig­no­ra­vęs
DK 240 straips­nio 3 da­lies rei­ka­la­vi­mą, ne­ga­li to­kia draus­mi­ne nuo­bau­da
grįs­ti dar­bo su­tar­ties su šiuo dar­buo­to­ju nu­trau­ki­mo pa­gal DK 136
straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą.
4. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nai
(DK 241 straips­nis)
Ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą, bū­ti­na lai­ky­tis
nu­sta­ty­tų jos sky­ri­mo ter­mi­nų.
DK 241 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to ter­mi­nus,
per ku­riuos draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę tai­kan­tis sub­jek­tas tu­ri tei­sę
skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, tuo tar­pu DK 241 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to
ter­mi­nus, ku­riems pa­si­bai­gus draus­mi­nė nuo­bau­da ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma.
Šie ter­mi­nai yra nai­ki­na­mie­ji (DK 28 straips­nis).
DK 241 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta nuo­sta­ta,
kad draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma tuoj pat, pa­aiš­kė­jus dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mui, bet ne vė­liau kaip per vie­ną mė­ne­sį nuo tos die­nos, kai pa­žei­di­mas
pa­aiš­kė­jo, ne­įskai­tant lai­ko, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos,
bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Šios nuo­sta­tos tai­ky­mui yra
reikš­min­ga dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na, nes nu­sta­ty­tas
vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti pra­si­de­da ki­tą
die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo (DK
26 straips­nio 1 da­lis). Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na
pa­gal DK 241 straips­nio 1 da­lį aiš­kin­ti­na kaip ta die­na, ku­rią darb­da­viui
ar­ba jo at­sto­vui (DK 14, 16, 24 straips­niai) ta­po ži­no­mas šių ap­lin­ky­bių
vi­se­tas:
a) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas;
b) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą pa­da­ręs kon­kre­tus
dar­buo­to­jas.
Žo­dis ,,pa­aiš­kė­ti“ reiš­kia ,,pa­si­da­ry­ti
aiš­ku, su­pran­ta­ma“ (Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas, Vil­nius,
1993, p. 465). For­mu­luo­tė ,,dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mas“
DK 241 straips­nio 1 da­lies pras­me reiš­kia dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­si­da­ry­mą
aiš­kiu darb­da­viui. Tai­gi, pa­vyz­džiui, darb­da­vio ga­vi­mas in­for­ma­ci­jos
apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, ku­rią dar rei­kia pa­tik­rin­ti, ar­ba ga­vi­mas
ne­pa­kan­ka­mos pa­grįs­tam įsi­ti­ki­ni­mui su­si­for­muo­ti in­for­ma­ci­jos
ne­tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mas.
Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas darb­da­viui
ga­li pa­aiš­kė­ti ir ne­ži­nant, ku­ris kon­kre­čiai dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs
tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. To­kiu at­ve­ju, kol darb­da­viui yra ne­ži­no­mas
kon­kre­tus pa­žei­di­mą pa­da­ręs dar­buo­to­jas, DK 241 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no ei­ga ne­pra­si­de­da. Dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas lai­ko­mas darb­da­viui pa­aiš­kė­ju­siu, kai
apie tai tam­pa ži­no­ma pa­čiam darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vams (DK 14, 16,
24 straips­niai). Jei­gu apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ta­po ži­no­ma darb­da­vio
at­sto­vui, ne­tu­rin­čiam tei­sės skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, jis pri­va­lo
ne­dels­da­mas apie tai pra­neš­ti darb­da­viui ar jo at­sto­vui, tu­rin­čiam
tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 241 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas yra draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo
ter­mi­nas. Jis nė­ra skir­tas tam tik­ram įvy­kiui, tu­rin­čiam dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mo po­žy­mių, tir­ti ir dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui bei jį pa­da­riu­siam
dar­buo­to­jui nu­sta­ty­ti. Ap­ta­ria­ma­sis ter­mi­nas yra skir­tas darb­da­viui,
ku­riam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas jau yra pa­aiš­kė­jęs (pa­si­da­ręs aiš­kus),
ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti spren­di­mą dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo
ir kon­kre­čios draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo.
Tai­kant DK 241 straips­nio 1 da­lį ga­li kil­ti
ne­aiš­ku­mų, ar į šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tą dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­ną
draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti yra įskai­to­mas lai­kas, ku­rį dar­buo­to­jas
dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Va­do­vau­jan­tis
DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais DK nor­mų aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais bei at­si­žvel­giant
į draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tiks­lus, da­ry­ti­na iš­va­da, kad į
DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tą dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­ną lai­kas,
ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba
atos­to­ga­vo, yra ne­įskai­to­mas.
Įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais prieš ski­riant
draus­mi­nę nuo­bau­dą rei­kia gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą
(DK 240 straips­nio 2 da­lis). At­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą ga­li bū­ti
gin­či­ja­mas teis­mi­ne tvar­ka. Lai­ko­tar­piai, ka­da darb­da­vys ne­ga­li
skir­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos, kol vyks­ta pro­ce­dū­ros dėl su­ti­ki­mo ga­vi­mo
ar­ba teis­mo pro­ce­sas dėl at­si­sa­ky­mo duo­ti su­ti­ki­mą nu­gin­či­ji­mo,
pa­gal sa­vo po­bū­dį yra ana­lo­giš­ki DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems
lai­ko­tar­piams, t. y. dar­buo­to­jo dar­be ne­bu­vi­mo dėl li­gos, bu­vi­mo
ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vi­mo lai­ko­tar­piams, ku­rie, kaip kliū­tis
skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, ne­įskai­to­mi į DK 241 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tus draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nus. Va­do­vau­jan­tis
DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais DK nor­mų aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais bei įsta­ty­mo
ana­lo­gi­ja da­ry­ti­na iš­va­da, kad ir lai­kas, ku­ris pra­ėjo darb­da­viui
gau­nant ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nį su­ti­ki­mą, bū­ti­ną draus­mi­nei
nuo­bau­dai skir­ti, ar­ba gin­či­jant teis­mi­ne tvar­ka at­si­sa­ky­mą duo­ti
su­ti­ki­mą, yra ne­įskai­to­mas į DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tus
vie­no ir dvie­jų mė­ne­sių draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nus.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mas nė­ra kliū­tis
skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Nu­trau­kus pra­dė­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą
ar­ba įsi­tei­sė­jus teis­mo nuosp­ren­džiui, dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­nas
draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti skai­čiuo­ja­mas nuo įsta­ty­me nu­sta­ty­tos
die­nos – iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mo ar­ba teis­mo nuosp­ren­džio
įsi­tei­sė­ji­mo die­nos, o ne nuo tos die­nos, ka­da apie šiuos įvy­kius su­ži­no­jo
sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę (DK 241
straips­nio 1 da­lis). Ki­tų vals­ty­bės įga­lio­tų ins­ti­tu­ci­jų ar pa­rei­gū­nų
pra­dė­tas ty­ri­mas taip pat nė­ra kliū­tis skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą.
Kai skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą pa­siū­lo Sei­mo
kon­tro­lie­rius, tai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, už ku­rį siū­lo­ma skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­aiš­kė­ji­mo die­na yra ta die­na, ku­rią darb­da­vys
ar­ba jo at­sto­vas ga­vo Sei­mo kon­tro­lie­riaus pa­žy­mą su ati­tin­ka­mu
siū­ly­mu (Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo 21 straips­nio 2 da­lis, 22
straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas ir 2 da­lis). Lai­kas, per ku­rį Sei­mo kon­tro­lie­rius
ty­rė skun­dą, ne­įskai­to­mas į DK 241 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tus
ter­mi­nus (Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo 22 straips­nio 2 da­lis).
Tęs­ti­nio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju
DK 241 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, ku­rie sie­ja­mi su
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo ar­ba pa­da­ry­mo die­na, skai­čiuo­ja­mi
ati­tin­ka­mai nuo tos die­nos, ka­da pa­aiš­kė­jo ar­ba bu­vo pa­da­ry­tas pas­ku­ti­nis
iš veiks­mų, įei­nan­čių į dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo su­dė­tį.
DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai skai­čiuo­ja­mi
pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.
Jei­gu draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma už ke­le­tą
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų, draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nų bū­ti­na
lai­ky­tis dėl kiek­vie­no iš dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų. Esant gin­čui teis­me,
teis­mas dėl kiek­vie­no dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, už ku­rį pa­skir­ta gin­či­ja­ma
draus­mi­nė nuo­bau­da, tu­ri pa­tik­rin­ti, ar bu­vo lai­ky­ta­si draus­mi­nės
nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nų.
Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad draus­mi­nė nuo­bau­da
pa­skir­ta ne­pa­žei­džiant DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­tų ter­mi­nų, ten­ka
darb­da­viui.
Kai dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK
136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus pra­lei­dus nu­sta­ty­tus ter­mi­nus
draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti, at­lei­di­mas iš dar­bo pri­pa­žin­ti­nas ne­tei­sė­tu
(DK 242 straips­nio 2 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis).
5. Draus­mi­nės nuo­bau­dos, jų sky­ri­mas ir pa­rin­ki­mas
Dar­buo­to­jams, ku­riems tai­ko­ma ben­dro­ji
draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, darb­da­vys ga­li skir­ti tik DK 237 straips­nio 1
da­ly­je nu­sta­ty­tas draus­mi­nes nuo­bau­das, t. y. :
1) pa­sta­bą;
2) pa­pei­ki­mą;
3) at­lei­di­mą iš dar­bo (DK 136 straips­nio 3 da­lies
1 ir 2 punk­tai).
DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­ma­ty­ta
draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – ga­li bū­ti ski­ria­ma tik
esant DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tiems dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo pa­grin­dams.
Dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­ja
spe­cia­lūs tei­sės ak­tai (DK 231 straips­nis), t. y. ku­riems tai­ko­ma spe­cia­lio­ji
draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, be draus­mi­nių nuo­bau­dų, nu­ma­ty­tų DK 237
straips­nio 1 da­ly­je, ga­li bū­ti tai­ko­mos ir ki­to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos,
jei­gu jos nu­sta­ty­tos šių dar­buo­to­jų dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se
nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių
trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 12 punk­te nu­sta­ty­ta, kad, be
nu­ma­ty­tų­jų dar­bo įsta­ty­muo­se, tai­ko­mos to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos:
1) mašinis­tams at­ima­ma tei­sė val­dy­ti lo­ko­mo­ty­vą,
per­ke­liant juos iki vie­ne­rių me­tų ma­ši­nis­tų pa­dė­jė­jais, šalt­kal­viais,
gar­ve­žių kū­ri­kais;
2) ne­nui­ma­mų­jų ried­me­nų vai­ruo­to­jams ir
lo­ko­mo­ty­vų ma­ši­nis­tų pa­dė­jė­jams at­ima­mi pa­žy­mė­ji­mai, per­ke­liant
juos iki vie­ne­rių me­tų į dar­bą, ne­su­si­ju­sį su trau­ki­nių eis­mu;
3) dar­buo­to­jas per­ke­lia­mas iki tri­jų mė­ne­sių
į dar­bą, ne­su­si­ju­sį su trau­ki­nių eis­mu, ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mu ar­ba
ga­be­na­mų kro­vi­nių bei ba­ga­žo sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu, at­si­žvel­giant
į jo pro­fe­si­ją (spe­cia­ly­bę).
Tai­gi dar­buo­to­jams už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus
ga­li bū­ti ski­ria­mos tik įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės
ak­tuo­se nu­sta­ty­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos (DK 237 straips­nis). Jei­gu
dar­buo­to­jui pa­skir­ta ki­to­kia draus­mi­nė nuo­bau­da, tai ji ver­tin­ti­na
kaip ne­tei­sė­ta ir ne­su­ke­lian­ti tei­si­nių pa­da­ri­nių.
DK 237 straips­nio 1 da­ly­je draus­mi­nės nuo­bau­dos
iš­var­dy­tos ei­lės tvar­ka nuo švel­niau­sios iki griež­čiau­sios. Ta­čiau
tai ne­reiš­kia, kad pa­rink­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą darb­da­vys pri­va­lo
lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų ei­liš­ku­mo jų griež­tu­mo as­pek­tu, nes
DK 238 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mą,
to­kio rei­ka­la­vi­mo ne­nu­sta­to.
DK 239 straips­ny­je, reg­la­men­tuo­jan­čia­me
drau­di­mą skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das už vie­ną dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mą, yra įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad už kiek­vie­ną dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mą ga­li­ma skir­ti tik vie­ną draus­mi­nę nuo­bau­dą. Ši nuo­sta­ta
reiš­kia drau­di­mą skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das už vie­ną ir tą pa­tį
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Ki­tų tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių (pa­vyz­džiui,
ma­te­ria­li­nės, ad­mi­nist­ra­ci­nės, bau­džia­mo­sios) tai­ky­mas nė­ra kliū­tis
tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę, t. y. dar­buo­to­jui, ku­riam už tam tik­rus
kal­tus veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą yra tai­ko­ma, pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nė,
ad­mi­nist­ra­ci­nė, bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, už tuos pa­čius kal­tus
veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui,
ga­li bū­ti ski­ria­ma ir draus­mi­nė nuo­bau­da.
DK 239 straips­nio nuo­sta­ta, nu­ma­tan­ti ga­li­my­bę
draus­mi­nę nuo­bau­dą skir­ti pa­kar­to­ti­nai, tai­ky­ti­na to­kio dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mo (ki­tos pra­žan­gos) at­ve­ju, kai dar­buo­to­jui ne­re­a­guo­jant
į jau pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą ir to­liau pa­žei­džiant dar­bo draus­mę
draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma už dar­buo­to­jo veiks­mus (ne­vei­ki­mą), at­lik­tus
po tų veiks­mų (ne­vei­ki­mo), už ku­riuos jau yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da,
t. y. už nau­jai pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Ap­ta­ria­mo­ji nuo­sta­ta
ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­ma kaip su­tei­kian­ti darb­da­viui tei­sę skir­ti dar­buo­to­jui
an­trą draus­mi­nę nuo­bau­dą už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį
vie­na ga­lio­jan­ti draus­mi­nė nuo­bau­da jau yra pa­skir­ta.
Jei­gu pa­aiš­kė­ja ke­li dar­buo­to­jo pa­da­ry­ti
dar­bo draus­mės pa­žei­di­mai, pa­vyz­džiui, at­li­kus pa­tik­ri­ni­mą ar
pan. , pa­pras­tai ski­ria­ma vie­na draus­mi­nė nuo­bau­da (DK 35 straips­nio 1
da­lis). Ji pa­ren­ka­ma va­do­vau­jan­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies, 238
straips­nio nuo­sta­to­mis.
Prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai už vie­ną
ir tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą vie­nu įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) ar­ba
skir­tin­gu lai­ku pri­im­tais įsa­ky­mais (nu­ro­dy­mais) dar­buo­to­jui yra
pa­ski­ria­mos ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos (pa­vyz­džiui, pa­pei­ki­mas ir
at­lei­di­mas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą). Tuo at­ve­ju,
kai dar­buo­to­jui už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą skir­tin­gu lai­ku
pri­im­tais įsa­ky­mais (nu­ro­dy­mais) yra pa­skir­tos ke­lios draus­mi­nės
nuo­bau­dos, tai teis­mas vė­les­nę (vė­les­nes) iš jų, ne­tik­rin­da­mas pa­grįs­tu­mo,
pri­pa­žįs­ta ne­tei­sė­ta (ne­tei­sė­to­mis), kaip pa­skir­tą pa­žei­džiant DK
239 straips­ny­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą. Kai už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą
ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos dar­buo­to­jui yra pa­skir­tos vie­nu įsa­ky­mu
(nu­ro­dy­mu), tai nė­ra ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti, ku­ri iš jų yra pa­skir­ta
vė­liau ir pa­žei­džiant DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą. To­kiu
at­ve­ju pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos ver­tin­ti­nos kaip vie­na ir lai­ky­ti­na,
kad yra pa­skir­ta griež­tes­nė iš jų draus­mi­nė nuo­bau­da, bū­tent ku­rios
tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas tu­ri bū­ti tik­ri­na­mas esant gin­čui teis­me.
Draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mą reg­la­men­tuo­ja
DK 238 straips­nis. Ši tei­sės nor­ma tu­ri bū­ti tai­ko­ma pa­ren­kant draus­mi­nę
nuo­bau­dą tiek už ne­šiurkš­tų, tiek ir už šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą
(šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mą). Pa­rink­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą,
darb­da­vys taip pat tu­ri va­do­vau­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis.
DK 238 straips­nis nu­sta­to, kad ski­riant draus­mi­nę
nuo­bau­dą tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į:
1) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą;
2) su­kel­tas pa­sek­mes;
3) dar­buo­to­jo kal­tę;
4) ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis pažei­di­mas bu­vo pa­da­ry­tas;
5) tai, kaip dar­buo­to­jas dir­bo anks­čiau.
Tai­gi į DK 238 straips­ny­je nu­ma­ty­tas ap­lin­ky­bes
tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą už bet ku­rį dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mą. Aki­vaiz­du, kad pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą ga­li
ir tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma ir į ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas jos
pa­rin­ki­mui. Pa­vyz­džiui, kai dar­buo­to­jo pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­me yra nu­sta­ty­ta,
kad jis kiek­vie­ną mė­ne­sį pri­va­lo teik­ti raš­tiš­kas ata­skai­tas darb­da­viui,
ta­čiau pa­gal nu­si­sto­vė­ju­sią dar­bo­vie­tė­je tvar­ką darb­da­vio at­sto­vai
ke­lio­li­ka mė­ne­sių iš ei­lės ne­rei­ka­la­vo to­kių ata­skai­tų, o dar­buo­to­jas
jų ne­tei­kė, į to­kią nu­si­sto­vė­ju­sią dar­bo­vie­tė­je tvar­ką bei darb­da­vio
el­ge­sį tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­gia­ma tiek spren­džiant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
pa­grin­do bu­vi­mo klau­si­mą, tiek ir pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą.
Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo ieš­ki­nį dėl draus­mi­nės
nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis CPK ben­dro­sio­mis
tai­syk­lė­mis bei CPK XX sky­riu­je įtvir­tin­to­mis dar­bo by­lų nag­ri­nė­ji­mo
tai­syk­lė­mis, tu­ri pa­tik­rin­ti, ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant
į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį
dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo
sun­ku­mą. Pa­gal DK 242 straips­nio 2 da­lį teis­mas tu­ri tei­sę nuo­bau­dą
pa­nai­kin­ti at­si­žvelg­da­mas į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo
sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo dar­bą ir
el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo
sun­ku­mą. Pa­vyz­džiui, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas 2003 m. rug­sė­jo
28 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Ba­lan­dis v. RAB ,,Li­fo­sa“ (by­los
Nr. 2-50-11/2003) at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos ir dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas at­leis­tas
iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už DK 235 straips­nio 2
da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tą šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą. Teis­mas
kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vas, pa­rink­da­mas ieš­ko­vui draus­mi­nę nuo­bau­dą,
ne­pa­žei­dė DK 238 straips­ny­je nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Teis­mas nu­ro­dė,
kad iš pa­teik­to nuos­to­lių ap­skai­čia­vi­mo ma­ty­ti, jog at­sa­ko­vas pa­ty­rė
tiek tur­ti­nio, tiek ir or­ga­ni­za­ci­nio po­bū­džio nuos­to­lių, nes ne tik
ne­bu­vo lai­ku su­re­mon­tuo­tas ieš­ko­vo au­to­mo­bi­lis, bet ir bu­vo su­trik­dy­ta
su­pla­nuo­ta ki­tų au­to­mo­bi­lių re­mon­to tvar­ka, dėl to su­tri­ko jų iš­vy­ki­mas
į rei­sus ir vie­nos iš at­sa­ko­vo pa­grin­di­nių funk­ci­jų – kro­vi­nių per­ve­ži­mo
– vyk­dy­mas. Teis­mas at­si­žvel­gė į liu­dy­to­jo pa­ro­dy­mus, kad anks­čiau
bu­vo ki­tų vai­ruo­to­jų nu­si­skun­di­mų dėl ieš­ko­vo dar­bo. Ap­lin­ky­bę,
kad ieš­ko­vui anks­čiau ne­bu­vo tai­ky­tos nuo­bau­dos, teis­mas ver­ti­no
kaip ne­ša­li­nan­čią ga­li­my­bės už šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą
skir­ti griež­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne
tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 1 d. nu­tar­ti­mi Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo
spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 7 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį pa­li­ko ne­pa­keis­tus.
Teis­mo iš­va­dos dėl pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos
adek­va­tu­mo tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tai iš­dės­ty­tos teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je
da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis). Ta­čiau, kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mo
me­džia­gos, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai teis­mo spren­di­me to­kios iš­va­dos
ne­bū­na iš­dės­ty­tos. Pa­vyz­džiui, Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas
2003 m. gruo­džio 1 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. I-a­no­va v. An­ta­za­vės
vai­kų glo­bos na­mai (by­los Nr. 2-384-02/2003) at­mes­da­mas ieš­ki­nį
dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą ap­si­ri­bo­jo tik DK 235 straips­nio 2 da­lies 9
punk­te nu­ma­ty­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mu, t. y. nu­sta­tęs,
kad ieš­ko­vė 2003 m. ge­gu­žės 31 d. iš tik­rų­jų ne­at­vy­ko į dar­bą vi­są
pa­mai­ną, teis­mas spren­dė tik klau­si­mą, ar toks ne­at­vy­ki­mas bu­vo nu­lem­tas
svar­bių prie­žas­čių. Ne­nu­sta­tęs svar­bių ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­čių,
teis­mas spren­di­me ne­įver­ti­no darb­da­vio pa­skir­tos nuo­bau­dos adek­va­tu­mo,
nors at­sa­ko­vas teis­mui pa­tei­kė įro­dy­mų, kad ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą
bu­vo at­si­žvelg­ta ir į tai, kaip ieš­ko­vė dir­bo anks­čiau: 2002 m. bir­že­lio
mė­ne­sį į dar­bą at­vy­ko pa­vė­la­vu­si ir ne­blai­vi, dar­bo me­tu šiurkš­čiai
el­gė­si su vai­kais, dar­bo me­tu nau­do­jo­si šei­my­nų skal­bi­mo ma­ši­no­mis,
sa­va­va­liš­kai ėmė skal­bi­mo mil­te­lius ir ki­tas va­ly­mo prie­mo­nes.
Pa­žy­mė­ti­na, kad teis­mas ne­tu­ri tei­sės vie­nos
draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­keis­ti ki­ta, taip pat ne­tu­ri tei­sės skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą (pa­vyz­džiui, pa­nai­ki­nęs per griež­tą draus­mi­nę
nuo­bau­dą, skir­ti švel­nes­nę). Teis­mui pa­nai­ki­nus dar­buo­to­jui skir­tą
draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys ar­ba jo įga­lio­tas as­muo ga­li, esant
draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, lai­ky­da­ma­sis draus­mi­nių nuo­bau­dų
sky­ri­mo tai­syk­lių, iš nau­jo spręs­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo
klau­si­mą ir skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Ta­čiau jei­gu dar­bo san­ty­kiai
tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra pa­si­bai­gę, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės
tai­ky­ti to­kiam bu­vu­siam dar­buo­to­jui draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės, nes
ji yra ga­li­ma tik tarp sub­jek­tų, su­si­ju­sių dar­bo san­ty­kiais.
Draus­mi­nė nuo­bau­da ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta
ją pa­sky­ru­sio sub­jek­to ne tik DK 244 straips­ny­je nu­ma­ty­tu, bet ir ki­tais
at­ve­jais, pa­vyz­džiui, kai ją pa­sky­ręs sub­jek­tas nu­sta­to (pri­pa­žįs­ta),
kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta ne­sant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do
ar­ba pa­žei­džiant draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­les (DK 35
straips­nio 1 da­lis, 229 straips­nis). Sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę skir­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­nai­ki­nęs ne­tei­sė­tai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą,
esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, lai­ky­da­ma­sis draus­mi­nių
nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, ga­li iš nau­jo spręs­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
tai­ky­mo klau­si­mą ir skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Šie veiks­mai ne­lai­ky­ti­ni
DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­to drau­di­mo pa­žei­di­mu. Pa­vyz­džiui, Plun­gės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Jun­du­lie­nė v. VšĮ
Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras (by­los Nr.
2-342-01/2003) 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mu at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį
dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo ir at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu. Teis­mas nu­sta­tė, kad darb­da­vio 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mu
ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas, ta­čiau ši
nuo­bau­da darb­da­vio 2003 m. va­sa­rio 4 d. įsa­ky­mu bu­vo pa­nai­kin­ta ir
bu­vo pa­skir­ta ki­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo. Teis­mas,
be ki­ta ko, kon­sta­ta­vo, kad draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo
– ne­lai­ky­ti­na ant­rą­ja nuo­bau­da, pa­skir­ta už tą pa­tį pa­žei­di­mą,
taip pat nu­ro­dė, kad įsta­ty­mas ne­drau­džia darb­da­viui, pa­nai­ki­nu­siam
pa­skir­tą nuo­bau­dą, per draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­ną pa­skir­ti
ki­tą nuo­bau­dą, ati­tin­kan­čią pa­žei­di­mo po­bū­dį. Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi apy­lin­kės
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, 2004 m. ko­vo 22 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko ne­pa­keis­tą Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m.
lap­kri­čio 5 d. nu­tar­tį. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad darb­da­vio
2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da (pa­pei­ki­mas) ieš­ko­vei
bu­vo pa­skir­ta aiš­kiai ne­tei­sė­tai, nes ne­bu­vo gau­tas iš­anks­ti­nis
dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­rios gru­pės pir­mi­nin­kė
yra ieš­ko­vė, su­ti­ki­mas. Ko­le­gi­ja taip pat kon­sta­ta­vo, jog darb­da­vys,
nu­sta­tęs, kad jis pa­sky­rė dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą ne­tei­sė­tai,
pri­va­lo pa­ša­lin­ti ne­tei­sė­tu­mą pa­nai­kin­da­mas ne­tei­sė­tą įsa­ky­mą
ir, jei­gu nė­ra pa­si­bai­gęs DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas ter­mi­nas,
ga­li pa­skir­ti nuo­bau­dą lai­ky­da­ma­sis įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų. Toks
draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mas, pa­nai­ki­nus ne­tei­sė­tai skir­tą nuo­bau­dą,
nė­ra ke­lių draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mas už vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą.
Draus­mi­nės nuo­bau­dos – at­lei­di­mo iš dar­bo
– sky­ri­mas reiš­kia tarp ša­lių bu­vu­sių dar­bo san­ty­kių pa­si­bai­gi­mą.
Dar­bo san­ty­kių at­nau­ji­ni­mas be teis­mo spren­di­mo yra ga­li­mas tik
esant su­de­rin­tai abie­jų ša­lių va­liai. To­dėl, ne­sant teis­mo spren­di­mo
dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, darb­da­vio pa­nai­ki­ni­mas
įsa­ky­mo, ku­riuo dar­buo­to­jas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo, su­ke­lia tei­si­nius
pa­da­ri­nius tik ta­da, jei­gu dėl to­li­mes­nio dar­bo san­ty­kių tę­si­mo
darb­da­vys su­si­ta­ria su dar­buo­to­ju. Dar­bo san­ty­kius at­nau­ji­nus,
darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės at­leis­ti dar­buo­to­jo iš dar­bo už tą pa­žei­di­mą,
už ku­rį dar­buo­to­jas jau bu­vo at­leis­tas iš dar­bo.
6. Gin­čų dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­ji­mas
Dar­buo­to­jas, ne­su­tin­kan­tis su įvy­ku­siu jo
at­lei­di­mu iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, tu­ri
tei­sę dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo kreip­tis tie­sio­giai į teis­mą
(DK 295 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). To­kio dar­bo gin­čo at­ve­ju DK XIX
sky­riu­je nu­sta­ty­ta iš­anks­ti­nio by­los spren­di­mo ne teis­me tvar­ka ne­tai­ky­ti­na,
nes DK ir CPK nu­sta­to ki­tą gin­čo spren­di­mo tvar­ką (DK 289 straips­nis).
DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no
mė­ne­sio ter­mi­nas, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su at­lei­di­mu
iš dar­bo, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą, yra ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.
DK 27 straips­nio 2 da­lis, nu­sta­tan­ti ben­drą tre­jų me­tų ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­ną DK reg­la­men­tuo­ja­miems san­ty­kiams, nu­ma­to, kad Dar­bo ko­dek­sas
ir ki­ti įsta­ty­mai at­ski­riems rei­ka­la­vi­mams ga­li nu­sta­ty­ti trum­pes­nius
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nus. To­dėl dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio su at­lei­di­mu
iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu
tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nas.
DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je nu­ro­dy­to
vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, to­dėl dar­buo­to­jo
rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma pa­gal DK 297
straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal ki­tas DK ar Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas
(DK 27 straips­nio 5 da­lis).
DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nu­ma­ty­to vie­no
mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus
po­bū­džio kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti
apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo
do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Šio­je
tei­sės nor­mo­je esan­čio­je for­mu­luo­tė­je ,,per vie­ną mė­ne­sį nuo ati­tin­ka­mo
nu­ro­dy­mo (do­ku­men­to) ga­vi­mo die­nos“ skliaus­tuo­se įra­šy­tas žo­dis
,,do­ku­men­tas“ yra tiks­li­na­mo­sios reikš­mės, ku­ris pa­aiš­ki­na prieš
tai ei­nan­tį žo­dį ,,nu­ro­dy­mas“. To­kios kal­bos for­mos šio­je tei­sės nor­mo­je
var­to­ji­mas reiš­kia, kad ,,nu­ro­dy­mas“ tu­ri bū­ti pa­teik­tas ,,do­ku­men­to“
for­ma (DK 10 straips­nio 2 da­lis). Tai­gi pa­gal ben­drą tai­syk­lę dar­buo­to­jui,
ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio
1 da­lis api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t. y. ki­tą die­ną
po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
(at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio
įsa­ky­mą, po­tvar­kį ar pan. , so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo
su­tar­tį su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau prak­ti­ko­je
bū­na at­ve­jų, kai at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas (pa­vyz­džiui,
darb­da­vio įsa­ky­mas ir pan. ) dar­buo­to­jui įtei­kia­mas dar iki at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos. To­kiu at­ve­ju dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tas ga­li
ir ne­įvyk­ti. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu
iš dar­bo, DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po to­kio do­ku­men­to ga­vi­mo
die­nos, bū­tų ne­pa­tei­si­na­mai su­var­žy­ta šio dar­buo­to­jo tei­sė į vie­no
mė­ne­sio ter­mi­ną, per ku­rį įsta­ty­mas jam su­tei­kia tei­sę ap­gin­ti sa­vo
pa­žeis­tas tei­ses, pa­reiš­kiant ieš­ki­nį ir gin­či­jant įvy­ku­sį dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo fak­tą. To­dėl jei­gu do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą
iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, o anks­čiau,
tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas šiam dar­buo­to­jui pra­si­de­da
ki­tą die­ną po jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2 straips­nio 1 da­lies 4
punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 1
da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas
jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas su ati­tin­ka­mu
do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.
Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­reg­la­men­tuo­ja
DK 293 straips­nio 1 da­lies ir 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tų ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nų tai­ky­mo, jų ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo,
ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­da­ri­nių.
Šiems klau­si­mams tai­ko­mos CK 1. 126, 1. 128–1. 131 straips­nių nor­mos (DK 27
straips­nio 5 da­lis, CK 1. 1 straips­nio 3 da­lis). Teis­mai, tai­ky­da­mi ieš­ki­nio
se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mą Nr. 39
,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo
teis­mų prak­ti­ko­je“ bei šiuo nu­ta­ri­mu ap­ro­buo­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
teis­mų prak­ti­kos, tai­kant ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias įsta­ty­mų
nor­mas, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą (Teis­mų prak­ti­ka 18, 2002).
By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieško­vo), at­leis­to
iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis
ben­drų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je nu­ma­ty­tas
iš­im­tis (CPK 410 straips­nis).
Kai įsa­ky­me (nu­ro­dy­me) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas,
už ku­rį tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­nu­ro­dy­tas ar­ba nu­ro­dy­tas
ne­kon­kre­čiai, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pa­si­ren­gi­mo by­los nag­ri­nė­ji­mui
sta­di­jo­je tu­ri tei­sę nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą
ir jį pa­tvir­ti­nan­čias ap­lin­ky­bes, taip pat ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes
(CPK 226 straips­nis, 230 straips­nio 1 da­lis, 415 straips­nio 2 da­lis).
Tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą,
tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą dar­buo­to­jas at­lei­džia­mas
iš dar­bo už pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Prak­ti­ko­je ga­li­mi
at­ve­jai, kai darb­da­vys, at­lei­dęs dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal vie­ną iš
DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, esant gin­čui teis­me
ima teig­ti, kad už tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas
yra at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das šį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo
ir pa­gal ki­tą iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų ir pa­tei­kia
tai pa­tvir­ti­nan­čius įro­dy­mus, o by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas įsi­ti­ki­na,
kad iš tik­rų­jų bu­vo pa­grin­das at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, draus­mi­nė
nuo­bau­da pa­rink­ta tin­ka­mai, ta­čiau darb­da­vys kon­kre­čiu at­ve­ju tik
ne­tin­ka­mai pa­rin­ko dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dą iš nu­sta­ty­tų­jų
DK 136 straips­nio 3 da­ly­je. To­kiu at­ve­ju teis­mas ne­tu­rė­tų gin­čą nag­ri­nė­ti
vien for­ma­liai ir at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, nors pa­grin­das
at­leis­ti iš dar­bo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tvar­ka vis­gi bu­vo.
Kon­sta­tuo­ti­na, kad kai dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta vie­nu iš DK 136
straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, o darb­da­vys (at­sa­ko­vas)
pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me teis­mui iki nu­tar­ties skir­ti
by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo (CPK 232 straips­nis), pa­reiš­kia,
kad už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas at­leis­tas
iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ir ki­tu iš DK 136
straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, bei pra­šo tai įver­tin­ti pri­imant
spren­di­mą, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti, ar bu­vo pa­grin­das
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą,
tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Nu­sta­tęs, kad tuo pa­grin­du,
ku­ris nu­ro­dy­tas do­ku­men­te apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, dar­bo
su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do, ta­čiau bu­vo pa­grin­das dar­bo
su­tar­tį nu­trauk­ti ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų,
teis­mas, ne­kons­ta­ta­vęs at­lei­di­mo iš dar­bo ne­tei­sė­tu­mo dėl at­lei­di­mo
tvar­kos pa­žei­di­mo, tu­ri at­mes­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mą
dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir pa­keis­ti dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo for­mu­luo­tę į nu­sta­ty­tą ati­tin­ka­ma­me DK 136 straips­nio
3 da­lies punk­te.
Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo
tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus ir tai­ky­ti DK 297 straips­nio
3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo
bū­dus (CPK 414 straips­nio 3 da­lis, 417, 418 straips­niai). Nag­ri­nė­da­mas
dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­nio pa­grin­du nu­ro­dy­tas
ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du,
ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t. y.
teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:
a) už ko­kį kon­kre­čiai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą
dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) yra at­leis­tas iš dar­bo;
b) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) pa­da­rė dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį jis at­leis­tas iš dar­bo, ar yra draus­mi­nės
at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo pa­grin­das ir są­ly­gos;
c) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio
3 da­lies 1 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) prieš tai nors
vie­ną kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo tai­ky­ta draus­mi­nė
nuo­bau­da ir apie ją pra­neš­ta, ar įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) at­leis­ti dar­buo­to­ją
iš dar­bo pri­ėmi­mo die­ną ta draus­mi­nė nuo­bau­da bu­vo ga­lio­jan­ti, ar
ji nė­ra pa­nai­kin­ta, ar nė­ra pa­grin­do ją pa­nai­kin­ti;
d) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio
3 da­lies 2 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) pa­da­ry­tas dar­bo
draus­mės pa­žei­di­mas yra šiurkš­tus;
e) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta lai­kan­tis
jos sky­ri­mo tvar­kos, ter­mi­nų (DK 240, 241 straips­niai ir kt. );
f) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant
į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes; ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti
draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės sun­ku­mą,
ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį dar­bą
ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo
sun­ku­mą;
g) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš
dar­bo ne­pa­žei­džiant jam tai­ky­ti­nų ga­ran­ti­jų (DK 131 straips­nis, 132
straips­nio 1 da­lis, 133 straips­nis ir kt. );
h) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo at­lei­di­mą
iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297
straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių
gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas.
Iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos ma­ty­ti, kad
prak­ti­ko­je ky­la ne­aiš­ku­mų tai­kant DK XIX sky­riaus bei CPK XX sky­riaus
nor­mas, at­sa­kant į klau­si­mą, ku­riais at­ve­jais teis­mas, nag­ri­nė­da­mas
gin­čą dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies
1 ir 2 punk­tus tei­sė­tu­mo, tik­ri­na šiam dar­buo­to­jui darb­da­vio (at­sa­ko­vo)
anks­čiau nei at­lei­di­mas iš dar­bo pa­skir­tos (pa­skir­tų) draus­mi­nės nuo­bau­dos
(draus­mi­nių nuo­bau­dų) tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą. Tai su­si­ję su tuo,
kad DK XIX sky­riaus nor­mos dar­buo­to­jui, ku­rio dar­bo san­ty­kiai su darb­da­viu
nė­ra pa­si­bai­gę, nu­sta­to pri­va­lo­mą dar­bo gin­čo dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos,
ki­to­kios nei at­lei­di­mas iš dar­bo, iš­anks­ti­nę nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me
(dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je) tvar­ką, tik ku­rios lai­kę­sis dar­buo­to­jas
tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą (DK 289, 295 straips­nio 1 da­lis). Ki­ta ver­tus,
DK 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas nu­sta­to, kad kai dar­bo san­ty­kiai
tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra nu­trū­kę, bet koks dar­bo gin­čas nag­ri­nė­ja­mas
tie­sio­giai teis­muo­se, ne­si­krei­piant į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Be to,
CPK XX sky­riaus, reg­la­men­tuo­jan­čio dar­bo by­lų nag­ri­nė­ji­mo ypa­tu­mus,
nor­mos įtvir­ti­na tai, kad teis­mas, nag­ri­nė­da­mas šios ka­te­go­ri­jos by­las,
yra ak­ty­vus, nu­sta­to teis­mo tei­sę vir­šy­ti ieš­ki­nio da­ly­ką ir pa­grin­dą
ir kt. (CPK 414 straips­nis, 415 straips­nio 1 da­lis, 417, 418 straips­niai).
Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant DK ir CPK nor­mas bei
at­si­žvel­giant į jų tiks­lus, da­ry­ti­na iš­va­da, kad teis­mas, nag­ri­nė­da­mas
gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tvar­ka
tei­sė­tu­mo, tu­ri tik­rin­ti anks­tes­nės šiam dar­buo­to­jui pa­skir­tos
draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, ta­čiau toks tik­ri­ni­mas
yra są­ly­go­tas ieš­ki­nio se­na­ties ins­ti­tu­to tai­ky­mu. Toks aiš­ki­ni­mas
grin­džia­mas tuo, kad DK nor­mų tiks­las – tei­sin­gai su­de­rin­ti reikš­min­gus
dar­bo san­ty­kių sub­jek­tų in­te­re­sus, ga­ran­tuo­ti tiek dar­buo­to­jo tei­sių,
tiek ir pa­kan­ka­mą darb­da­vio tei­sių ap­sau­gą. Dar­buo­to­jo ir darb­da­vio
gin­čas dėl bet ku­rios draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo
yra dar­bo gin­čas (DK 285 straips­nis). Vi­siems dar­buo­to­jams, ku­rie gin­či­ja
draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lu lai­ky­tis DK XIX sky­riaus nor­mų bei CPK
nor­mų nu­sta­ty­tos tvar­kos. Kai dar­buo­to­ją ir darb­da­vį sie­ja dar­bo
san­ty­kiai, gin­čams dėl ki­to­kios nei at­lei­di­mas iš dar­bo draus­mi­nės
nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo yra nu­sta­ty­ta pri­va­lo­ma dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­mo
ne teis­me, t. y. dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je tvar­ka (DK 286 straips­nio 1 da­lis,
289, 295 straips­niai). To­kie gin­čai teis­me nag­ri­nė­ja­mi tik po dar­buo­to­jo
krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją (DK 293 straips­nio 1 da­lis, 295
straips­nio 1 da­lis). CPK 137 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas, 293 straips­nio
2 punk­tas, 412 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to pri­va­lo­mos dar­bo gin­čo iš­anks­ti­nės
nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me (dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je) tvar­kos ne­si­lai­ky­mo
tei­si­nius pa­da­ri­nius. DK 27 straips­nis ne­nu­sta­to, kad ieš­ki­nio se­na­tis
ne­tai­ko­ma dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo,
tai­gi to­kio po­bū­džio rei­ka­la­vi­mams tai­ko­mas ieš­ki­nio se­na­ties ins­ti­tu­tas.
Ieš­ki­nio se­na­tis – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas (ter­mi­nas),
per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį
(DK 27 straips­nio 1 da­lis). DK 293 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to 10 die­nų
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su
dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu, tu­ri kreip­tis į teis­mą. Sis­te­miš­kai
aiš­ki­nant DK nor­mas da­ry­ti­na iš­va­da, kad šis ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas
tai­ko­mas ir ki­tais DK 295 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tais at­ve­jais.
Jei­gu dar­buo­to­jas ne­si­lai­kė įsta­ty­me nu­sta­ty­tos pri­va­lo­mos dar­bo
gin­čo nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me tvar­kos, tai nu­trū­kus dar­bo san­ty­kiams
vis­gi nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad ta tvar­ka jam ne­bu­vo pri­va­lo­ma. Prie­šin­gas
aiš­ki­ni­mas prieš­ta­rau­tų DK 10 straips­niui, tei­si­nio api­brėž­tu­mo ir
tik­ru­mo, tei­sė­tų lū­kes­čių prin­ci­pams.
Jei­gu anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra vie­nas
iš dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, dėl ku­rio tei­sė­tu­mo ki­lęs gin­čas, pa­grin­do
su­dė­ties ele­men­tų, o dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) nė­ra ieš­ki­nio for­ma pa­reiš­kęs
dėl jos at­ski­ro rei­ka­la­vi­mo, tai pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ap­ima ir rei­ka­la­vi­mą dėl anks­tes­nės
draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo pa­tik­ri­ni­mo. To­kiu
at­ve­ju rei­ka­la­vi­mo dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo
pa­reiš­ki­mo teis­me die­na lai­ko­ma ta die­na, ku­rią teis­me yra pa­reikš­tas
rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Šio­mis
tai­syk­lė­mis bū­ti­na va­do­vau­tis ir tuo at­ve­ju, kai, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas
(ieš­ko­vas), at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą,
gin­či­ja at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą, o teis­mas pa­gal darb­da­vio
(at­sa­ko­vo) pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me iki nu­tar­ties skir­ti
by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo, iš­dės­ty­tą pa­grin­dą bei
pa­reikš­tą pra­šy­mą tik­ri­na ir ver­ti­na, ar ne­bu­vo pa­grin­do nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal
DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Aki­vaiz­du, kad, pa­vyz­džiui, gin­čui
dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo esant
iš­spręs­tam ki­to­je by­lo­je pri­im­tu teis­mo spren­di­mu ar­ba dar­buo­to­jui
(ieš­ko­vui) iš­reiš­kus teis­mui sa­vo va­lią dėl anks­tes­nės nuo­bau­dos ne­gin­či­ji­mo,
teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, to­kios
anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo iš nau­jo
ne­tik­ri­na.
Jei­gu dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su anks­tes­ne
draus­mi­ne nuo­bau­da, bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją, tai rei­ka­la­vi­mui
dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas
de­šim­ties die­nų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. Jis pra­si­de­da ati­tin­ka­mai
ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos
spren­di­mo nuo­ra­šą (DK 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis,
295 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas) ar­ba iš­ra­šą iš pro­to­ko­lo (DK 10
straips­nis, 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio
1 da­lies 2 punk­tas), ar­ba ku­rią pa­si­bai­gė DK 291 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ti ter­mi­nai (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).
Jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės draus­mi­nės
nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir iki jo at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių krei­pi­mo­si
į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas nė­ra pa­si­bai­gęs, tai rei­ka­la­vi­mui
dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­nas (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas, 297
straips­nio 1 da­lis). Jo ei­gos pra­džia su­tam­pa su DK 297 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no gin­čy­ti at­lei­di­mą iš dar­bo ei­gos
pra­džia.
DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių
ter­mi­nas skir­tas dar­buo­to­jui kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Šis
ter­mi­nas tie­sio­giai su­si­jęs su veiks­mų at­li­ki­mu ne­teis­mi­nė­se pro­ce­dū­ro­se
ir yra pro­ce­dū­ri­nis ter­mi­nas (DK 29 straips­nis). Pra­lei­dęs šį ter­mi­ną
dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir pra­šy­ti
jį at­nau­jin­ti, jei­gu dar­bo san­ty­kiai nė­ra nu­trū­kę. To­kiu at­ve­ju
šiam ter­mi­nui at­nau­jin­ti mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ko­mos CPK 78
straips­nio 1, 3 ir 4 da­lių nuo­sta­tos. Ta­čiau dar­bo san­ty­kiams pa­si­bai­gus,
dar­buo­to­jas, pra­lei­dęs DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną, pra­ran­da
tei­sę kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir pra­šy­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją
at­nau­jin­ti pra­leis­tą ter­mi­ną. To­kiu at­ve­ju tam­pa ak­tu­a­lu, kaip mi­nė­tas
ter­mi­nas tu­ri bū­ti tai­ko­mas teis­me, kai jį pra­lei­dęs dar­buo­to­jas,
esant pa­si­bai­gu­siems dar­bo san­ty­kiams, dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo
krei­pia­si tie­sio­giai į teis­mą, rem­da­ma­sis DK 295 straips­nio 2 da­lies
5 punk­tu. Da­ry­ti­na iš­va­da, kad jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės
draus­mi­nės nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir
iki jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų
mė­ne­sių krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas yra pa­si­bai­gęs,
tai teis­mas, tik­rin­da­mas to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir
pa­grįs­tu­mą, DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną tai­ko pa­gal ieš­ki­nio
se­na­ties tai­syk­les, nu­sta­ty­tas CK 1. 126, 1. 128–1. 131 straips­niuo­se (DK
10, 27 straips­niai, CK 1. 1 straips­nio 3 da­lis).
Rei­ka­la­vi­mą ap­gin­ti pa­žeis­tą tei­sę teis­mas
pri­ima nag­ri­nė­ti ne­pai­sant to, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pa­si­bai­gęs
(CK 1. 126 straips­nio 1 da­lis). Ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas tai­ko tik tuo at­ve­ju,
kai gin­čo ša­lis rei­ka­lau­ja (CK 1. 126 straips­nio 2 da­lis). Pra­lei­dęs
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) tu­ri tei­sę pra­šy­ti
teis­mą šį ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Darb­da­viui (at­sa­ko­vui) pra­šant tai­ky­ti
ieš­ki­nio se­na­tį, teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes,
tu­ri tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas
(dėl ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mės ir ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mo,
su­stab­dy­mo, pra­tę­si­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo) net ir ta­da,
kai dar­buo­to­jas nė­ra pa­reiš­kęs pra­šy­mo dėl pra­leis­to ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m.
gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. 39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių
įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ 20. 7 punk­tas).
DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ti al­ter­na­ty­vūs
pa­žeis­tų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių, jį ne­tei­sė­tai at­lei­dus iš dar­bo,
gy­ni­mo bū­dai. Dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), reikš­da­mas ieš­ki­nį, tu­ri pa­si­rink­ti
pra­šo­mą tai­ky­ti pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo bū­dą, nu­ro­dy­ti to­kio pa­si­rin­ki­mo
ar­gu­men­tus (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas), pra­šo­mą tai­ky­ti
tei­sių gy­ni­mo bū­dą iš­dės­ty­ti kaip ieš­ki­nio da­ly­ką (CPK 135 straips­nio
1 da­lies 4 punk­tas). By­lą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu
nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) nu­ro­dy­to
ieš­ki­nio da­ly­ko: nu­sta­tęs, kad ten­kin­ti pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą nė­ra
pa­grin­do, teis­mas ga­li sa­vo ini­cia­ty­va, kai yra pa­grin­das, tai­ky­ti
al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dą (CPK 418 straips­nis).
Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas be tei­sė­to
pa­grin­do ar pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, teis­mas kiek­vie­nu
at­ve­ju tu­ri nu­sta­ty­ti, ku­ris iš dar­buo­to­jo pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo
al­ter­na­ty­vių bū­dų, nu­ma­ty­tų DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se, yra tai­ky­ti­nas.
Ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šių tei­sės nor­mų tai­ky­mui, teis­mas tu­ri nag­ri­nė­ti
ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar ku­ri nors iš pro­ce­so ša­lių jo­mis re­mia­si
kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mų ar at­si­kir­ti­mų pa­grin­du. Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas
į pir­mes­nį dar­bą ne­ga­li bū­ti grą­ži­na­mas dėl DK 297 straips­nio 4 da­ly­je
nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, teis­mas tai­ko šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tą
pa­žeis­tų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą, o to­kių prie­žas­čių ne­nu­sta­tęs
– tai­ko DK 297 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tą gy­ni­mo bū­dą. Al­ter­na­ty­vaus
dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­do pa­rin­ki­mas tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas
teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis).
Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 297 straips­nio 4 da­lis nu­ma­to
ne tik pa­žeis­tų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą, bet ir dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo pa­grin­dą (DK 124 straips­nio 1 punk­tas). Tai­kant DK 297
straips­nio 4 da­lį, dar­bo su­tar­tis tu­ri bū­ti lai­ko­ma nu­trauk­ta teis­mo
spren­di­mu nuo jo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos, ir tai tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta
teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je. Tai­ky­da­mas ap­ta­ria­mą­ją
tei­sės nor­mą, teis­mas ne­tu­ri tei­sės nu­spręs­ti, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta
ki­tu pa­grin­du. Pa­vyz­džiui, ci­vi­li­nė­je by­lo­je L. So­nie­nė v. UAB
,,San­me­ri­dus“ dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų pa­nai­ki­ni­mo bei at­sa­ko­vo
prie­šieš­ki­nį ieš­ko­vei dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą
ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 30 d. spren­di­me, ten­kin­da­ma ieš­ko­vės
rei­ka­la­vi­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, tai­kė
DK 297 straips­nio 4 da­lį, ta­čiau nu­ro­dė, ieš­ko­vės at­lei­di­mo iš dar­bo
pa­grin­du lai­ky­ti DK 136 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m.
gruo­džio 30 d. spren­di­mą: pa­nai­ki­no spren­di­mo da­lį, ku­ria bu­vo nu­ro­dy­ta
ieš­ko­vę lai­ky­ti at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 1 da­lies 1
punk­tą, ir nu­ro­dė lai­ky­ti ieš­ko­vę at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 297
straips­nio 4 da­lį.


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyrius
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt