Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO TEISĖJŲ SENATO TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5286: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 46

NUTARIMAS
DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI
BYLOSE

2004 m. birželio
18 d.
Vil­nius

Pa­si­kei­tus baudžia­mie­siems įsta­ty­mams dėl
at­sa­ko­my­bės už nu­si­kal­ti­mus žmo­gaus gy­vy­bei, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 „Dėl teis­mų prak­ti­kos
nu­žu­dy­mų by­lo­se“ kai ku­rie iš­aiš­ki­ni­mai ne­be­ati­tin­ka nau­jų­jų
įsta­ty­mų ir jų tai­ky­mo prak­ti­kos.
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas
vie­no­din­ti teis­mų prak­ti­ką nag­ri­nė­jant bau­džia­mą­sias by­las dėl nu­si­kal­ti­mų
žmo­gaus gy­vy­bei, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo
25 straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5
straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a r
i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:
1. Vie­no­das įsta­ty­mų dėl kė­si­ni­mo­si į žmo­gaus gy­vy­bę tai­ky­mas,
tei­sin­gų baus­mių pa­sky­ri­mas yra vie­na svar­biau­sių tei­sė­tu­mo ir tei­sin­gu­mo
įgy­ven­di­ni­mo ga­ran­ti­jų, už­tik­ri­nant pri­gim­ti­nę žmo­gaus tei­sę į
gy­vy­bę.
2. Nu­žu­dy­mas yra ty­či­nis ne­tei­sė­tas ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mas,
ir tik to­kia vei­ka ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129, 130 ar 131
straips­nius. Ta­čiau kai nu­žu­dy­mas yra ki­tos nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties
vie­nas iš po­žy­mių (pvz. , BK 99, 100, 101 straips­niai), jis pa­gal BK 129
straips­nį ne­kva­li­fi­kuo­ja­mas.
Jei žmo­gaus gy­vy­bė at­im­ta dėl nu­si­kals­ta­mo
pa­si­ti­kė­ji­mo ar nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo (BK 16 straips­nis),
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 132 straips­nį kaip ne­at­sar­gus gy­vy­bės
at­ėmi­mas ar­ba ati­tin­ka­mą spe­cia­lią nor­mą.
3. Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas vei­ki­mu ar­ba ne­vei­ki­mu. Vei­ka,
pa­si­reiš­ku­si ne­vei­ki­mu ir su­kė­lu­si mir­tį, kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip
nu­žu­dy­mas tik ta­da, kai nu­sta­ty­ta, kad kal­ti­nin­kas tu­rė­jo tei­si­nę
pa­rei­gą rū­pin­tis nu­ken­tė­ju­siuo­ju ir kad jis ga­lė­jo at­lik­ti tam tik­rus
veiks­mus, ku­riais bū­tų iš­veng­ta pas­ta­ro­jo mir­ties.
4. At­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko
pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis
ry­šys.
Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo
kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už
žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis
mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui, taip
pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar ne­tin­ka­mai
diag­no­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties
gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti.
Jei dėl kal­ti­nin­ko vei­kos bu­vo sun­kiai su­trik­dy­ta
nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­ta, ta­čiau mir­tį su­kė­lė ki­ta ap­lin­ky­bė
(pvz. , dėl to, kad gy­dy­mo me­tu bu­vo už­krės­tas krau­jas, per klai­dą bu­vo
pa­var­to­ti ne tie vais­tai ir pan. ), vei­ka, at­si­žvel­giant į ty­čios rū­šį,
kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti pa­gal BK 22 ir 129
straips­nių ati­tin­ka­mas da­lis ar­ba kaip sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas
pa­gal BK 135 straips­nio ati­tin­ka­mas da­lis.
5. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą pa­gal BK 129 straips­nį ky­la
ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne
ty­čia.
Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia,
jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus
gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją
at­im­ti.
Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia,
jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę,
nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo
at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti.
Są­mo­nin­gas lei­di­mas pa­da­ri­niams at­si­ras­ti
ne­tie­sio­gi­nės ty­čios at­ve­ju reiš­kia kal­ti­nin­ko abe­jin­gu­mą ga­li­mam
ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui.
Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas vei­kia su­vok­da­mas,
kad žmo­gui gy­vy­bė bus at­im­ta ne­iš­ven­gia­mai, tai toks as­muo vei­kia
tie­sio­gi­ne ty­čia.
6. Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne api­brėž­ta ty­čia, kai
vei­kia­ma sie­kiant at­im­ti gy­vy­bę, ir ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma
sie­kiant, ar su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, ar at­im­ti gy­vy­bę. Ne­apib­rėž­tos
ty­čios at­ve­ju kal­ti­nin­kas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos
vei­kos pa­da­ri­niams (nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams ar net
jo mir­čiai) nu­ma­to ben­drai, tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­ja
ir vie­no­dai no­ri bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo. Šių ty­čios rū­šių nu­sta­ty­mas
ypač svar­bus at­ri­bo­jant pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti nuo ty­či­nio svei­ka­tos
su­trik­dy­mo kaip pa­nau­do­to smur­to pa­da­ri­nių.
Vei­ka ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas
nu­žu­dy­ti tik esant api­brėž­tai kal­ti­nin­ko ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę. Ty­či­nis
svei­ka­tos su­trik­dy­mas, pa­da­ry­tas esant tie­sio­gi­nei api­brėž­tai ty­čiai
at­im­ti gy­vy­bę, kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti pa­gal
BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 129 straips­nį, 130 ar 131 straips­nius. Taip pat
kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka, ne­su­kė­lu­si jo­kių pa­da­ri­nių (šo­vė ir ne­pa­tai­kė),
jei ty­čia bu­vo nu­kreip­ta į ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą.
Kai yra tie­sio­gi­nė ne­apib­rėž­ta ty­čia, vei­ka
kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas
ar svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Taip pat pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius
kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka ir ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad kal­ti­nin­kas vei­kė
ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.
Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia
at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz. ,
kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą
ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio
san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo
ir kt.
7. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ben­dri­nin­kau­jant, kai da­rant šį nu­si­kal­ti­mą
ty­čia ben­drai da­ly­vau­ja du ar dau­giau tar­pu­sa­vy­je su­si­ta­ru­sių nu­si­kal­ti­mo
sub­jek­tais ga­lin­čių bū­ti as­me­nų.
Su­si­ta­ri­mas nu­žu­dy­ti ki­tą žmo­gų ga­li bū­ti
iš­reikš­tas bet ko­kia for­ma – žo­džiu, raš­tu ar kon­kliu­den­ti­niais veiks­mais
– ir įvyk­ti bet ku­rio­je šios nu­si­kals­ta­mos vei­kos sta­di­jo­je, t. y.
iki bus pa­siek­tas no­ri­mas re­zul­ta­tas.
Nužudy­mas yra pa­da­ry­tas ben­dri­nin­kau­jant
ir ta­da, kai prie vie­no as­mens, da­ran­čio ty­či­nius veiks­mus, nu­kreip­tus
at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, tuo pa­čiu tiks­lu sa­vo veiks­mais pri­si­de­da
ki­tas ar­ba ki­ti as­me­nys ir kė­si­ni­mą­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę pra­dė­jęs
as­muo tai su­vo­kia.
8. By­lo­se dėl nu­žu­dy­mų, ku­rio­se kal­ti­na­mas ne vie­nas as­muo, bū­ti­na
nu­sta­ty­ti kiek­vie­no iš jų da­ly­va­vi­mo da­rant šį nu­si­kal­ti­mą laips­nį
ir po­bū­dį, ku­rie nu­le­mia ben­dri­nin­ka­vi­mo for­mą ir ben­dri­nin­kų rū­šis.
D-y­va­vi­mo da­rant nu­si­kal­ti­mą po­bū­dį pa­ro­do
as­mens funk­ci­nis vaid­muo vyk­dant nu­si­kals­ta­mą vei­ką (vyk­dy­to­jas,
kurs­ty­to­jas, or­ga­ni­za­to­rius ar pa­dė­jė­jas), o da­ly­va­vi­mo laips­nį
– ben­dri­nin­ko ak­ty­vu­mo ly­gis at­imant gy­vy­bę.
Pa­gal BK 24 straips­nio 3 da­lį nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jas
yra toks as­muo, ku­ris nu­ken­tė­ju­sį­jį nu­žu­dė pats ar­ba pa­si­tel­kęs ne­pa­kal­ti­na­mus
as­me­nis, ar­ba ne­su­lau­ku­sius BK 13 straips­ny­je nu­sta­ty­to am­žiaus as­me­nis,
ar­ba ki­tus as­me­nis, ku­rie dėl nu­žu­dy­mo nė­ra kal­ti.
As­me­nys, ku­rie dėl nu­žu­dy­mo nė­ra kal­ti,
tai to­kie as­me­nys, ku­rie, ne­tu­rė­da­mi ty­čios at­im­ti gy­vy­bę, vei­kė
pa­gal kal­ti­nin­ko va­lią ir sa­vo veiks­mais nu­ken­tė­ju­sia­jam at­ėmė gy­vy­bę
ar­ba su­trik­dė svei­ka­tą. Jei­gu toks as­muo tu­rė­jo ir ga­lė­jo nu­ma­ty­ti,
kad sa­vo veiks­mais nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li at­im­ti gy­vy­bę ar­ba su­trik­dy­ti
svei­ka­tą, tai jis at­sa­ko pa­gal BK 132 ar ki­tus straips­nius.
Kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­rė­da­mi ty­čią
nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam,
tai jie vi­si yra nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Be
to, nė­ra bū­ti­na, kad kiek­vie­nas iš to­kių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­tų mir­ti­nus
su­ža­lo­ji­mus, pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tų bent vie­nas iš jų. Ki­tų vyk­dy­to­jų
da­ly­va­vi­mas ga­li pa­si­reikš­ti ne tik su­trik­dant svei­ka­tą, bet ir at­imant
nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis (su­ri­šant jį, lai­kant už ran­kų
ir pan. ) kė­si­ni­mo­si į jo gy­vy­bę me­tu. To­kių ben­dri­nin­kų vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
be nuo­ro­dos į BK 24 straips­nį.
Jei smur­tą prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį nau­do­jo ke­li
as­me­nys ir šis mi­rė nuo pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų vi­su­mos, tai pa­gal BK
129 straips­nį at­sa­ko vi­si kū­no su­ža­lo­ji­mus pa­da­rę as­me­nys.
Jei to­kiu at­ve­ju nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­tį su­kė­lė
vie­nas ar ke­li pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai ir nu­sta­ty­ta, kad ne vi­si as­me­nys
smur­tą nau­do­jo tu­rė­da­mi ty­čią nu­žu­dy­ti, tai už nu­žu­dy­mą at­sa­ko
tik tie as­me­nys, ku­rių pa­da­ry­ti kū­no su­ža­lo­ji­mai bu­vo nu­ken­tė­ju­sio­jo
mir­ties prie­žas­tis.
Jei ki­ti ben­dri­nin­kai tie­sio­giai ne­da­ly­va­vo
žmo­gui at­imant gy­vy­bę, ta­čiau or­ga­ni­za­vo, kurs­tė ar­ba (ir) pa­dėjo
da­ry­ti šį nu­si­kal­ti­mą ki­tam ar ki­tiems as­me­nims, jų vei­kos pa­pil­do­mai
kva­li­fi­kuo­ja­mos pa­gal BK 24 straips­nio ati­tin­ka­mą da­lį ar­ba da­lis.
Ta­čiau jei nužudy­mo kurs­ty­to­jas ar pa­dėjėjas da­ly­va­vo ir tie­sio­giai
at­imant žmo­gaus gy­vy­bę, tai jo vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma tik kaip vyk­dy­to­jo.
Or­ga­ni­za­to­riaus, tie­sio­giai da­ly­va­vu­sio at­imant žmo­gaus gy­vy­bę,
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 24 straips­nio 3 ir 4 da­lis.
9. Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas bet ko­kia ben­dri­nin­ka­vi­mo for­ma.
Pa­gal BK 25 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tą nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ben­dri­nin­kų
gru­pės, kai bent du iš su­si­ta­ru­sių nu­žu­dy­ti ki­tą žmo­gų as­me­nų yra
nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai.
Nu­žu­dy­mas yra la­bai sun­kus nu­si­kal­ti­mas,
to­dėl pa­gal BK 25 straips­nio 3 ir 4 da­lis ir vie­nas nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti
pri­pa­žin­tas pa­da­ry­tas or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo.
Ta­da vi­sų or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­rių
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma be nuo­ro­dos į BK 24 straips­nį, o nu­si­kals­ta­mo
su­si­vie­ni­ji­mo – pa­gal BK 129 straips­nio ati­tin­ka­mas da­lis ir 249
straips­nį.
10. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se nu­ma­ty­tos nu­žu­dy­mo su­dė­tys pa­gal sun­ku­mo
laips­nį kla­si­fi­kuo­ja­mos į pa­pras­tas (BK 129 straips­nio 1 da­lis), kva­li­fi­kuo­tas
(BK 129 straips­nio 2 da­lis) ir pri­vi­le­gi­juo­tas (BK 130 ir 131 straips­niai).
Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129
straips­nio 1 da­lį, kai nė­ra nei šio straips­nio 2 da­ly­je nu­si­kal­ti­mą
kva­li­fi­kuo­jan­čių, nei BK 130 ar 131 straips­niuo­se nu­ma­ty­tų pri­vi­le­gi­juo­jan­čių
po­žy­mių.
11. Nužudy­mas, pa­da­ry­tas peržen­giant būti­no­sios gin­ties ri­bas, kva­li­fi­kuo­ja­mas
tik pa­gal BK 28 straips­nio 3 da­lį ir 129 straips­nio 1 da­lį, net ir esant
BK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tiems kva­li­fi­kuo­ja­mie­siems požymiams.
12. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą
(ma­ža­me­čio), kai nu­žu­do­mas as­muo, ne­su­lau­kęs 14 me­tų am­žiaus, ir
kai nu­sta­ty­ta, kad kal­ti­nin­kas ži­no­jo ar pa­gal vei­kos ap­lin­ky­bes
ir sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis
dar ne­tu­ri 14 me­tų.
13. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą
(be­je­giškos būk­lės), kai nužudo­mas as­muo, ku­ris ar dėl fi­zi­nių, ar dėl
psi­chi­nių sa­vy­bių ne­ga­li su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­būdžio, ne­ga­li
gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­priešin­ti kal­ti­nin­kui.
To­kia būse­na ga­li būti dėl li­gos, in­va­li­du­mo
ar se­nat­vės, taip pat apal­pus, pra­ra­dus sąmo­nę, mie­gant ar­ba dėl stip­raus
ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių ar ki­tų psi­chi­ką
vei­kian­čių medžia­gų ir pan. Apie be­jėgišku­mo būse­ną teis­mas sprendžia pa­gal
kon­kre­čias nu­ken­tėju­sio­jo fi­zi­nę ar psi­chi­nę būk­lę api­būdi­nan­čias
ap­lin­ky­bes.
Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal šį punk­tą ir ta­da,
kai nužudo­mas nu­ken­tėjęs as­muo, ta­pęs be­jėgiškos būk­lės dėl kal­ti­nin­ko
ar jo ben­dri­nin­kų pa­nau­do­to fi­zi­nio smur­to ar ki­to­kių veiks­mų, jei
su­ma­ny­mas nužudy­ti ki­lo po to, kai nu­ken­tėju­sy­sis ta­po be­jė­giškos
būk­lės po to­kio smur­to ar ki­to­kių veiks­mų pa­nau­do­ji­mo.
Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129
straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą, kai kal­ti­nin­kas su­vo­kia nu­ken­tėju­sio­jo
be­jėgišką būk­lę ir ja pa­si­nau­do­da­mas at­ima gy­vy­bę.
14. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 3
punk­tą (sa­vo mo­ti­nos, tė­vo ar vai­ko), kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do sa­vo mo­ti­ną,
tė­vą ar vai­ką, ku­rie to­kie jam yra pa­gal kil­mę, ir ši ap­lin­ky­bė jam
yra ži­no­ma.
Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal šį punk­tą ir
tais at­ve­jais, kai nu­žu­do­mi mo­ti­na ar tė­vas, ku­riems kal­ti­nin­ko at­žvil­giu
yra ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia ar­ba jų tei­sės yra pa­nai­kin­tos vai­ką įvai­ki­nus,
bet kal­ti­nin­kas ži­no, kad tas as­muo yra jo mo­ti­na ar tė­vas pa­gal kil­mę,
taip pat ir tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do ki­tų įvai­kin­tą as­me­nį,
ži­no­da­mas, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra jo vai­kas pa­gal kil­mę.
Mo­ti­nos ar tė­vo, nu­žu­džiu­sių sa­vo vai­ką,
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal šį punk­tą ne­pri­klau­so­mai nuo nu­ken­tė­ju­sio­jo
am­žiaus.
Šio nu­si­kal­ti­mo vyk­dy­to­ju ga­li bū­ti tik
nu­ken­tė­ju­sio­jo tė­vas, mo­ti­na ar vai­kas. Ki­tų as­me­nų, ku­rie at­li­ko
vyk­dy­to­jo veiks­mus nu­žu­dant ben­dri­nin­ko tė­vą, mo­ti­ną ar vai­ką tai
su­vok­da­mi, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 24 straips­nio 6 da­lį ir
129 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą.
15. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 4
punk­tą (nėš­čios mo­ters) tik tuo at­ve­ju, kai kal­ti­nin­kas ži­no­jo ar­ba
pa­gal vei­kos ap­lin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo
su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sio­ji yra nėš­čia.
Vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui pa­gal šį punk­tą ne­tu­ri
reikš­mės nei nu­žu­dy­mo mo­ty­vai, nei mo­ters nėš­tu­mo lai­kas.
16. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 5
punk­tą (dvie­jų ar dau­giau žmo­nių), kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do bent du as­me­nis
vie­nu me­tu, veik­da­mas tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia at­ski­rų nu­ken­tė­ju­sių­jų
at­žvil­giu, ar­ba skir­tin­gu lai­ku, veik­da­mas tie­sio­gi­ne ty­čia pa­gal
ben­drą nu­si­kals­ta­mą su­ma­ny­mą nu­žu­dy­ti bent du as­me­nis.
Vie­no žmo­gaus nu­žu­dy­mas ir ren­gi­ma­sis ar
pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti ki­tą, kai yra su­ma­ny­mas nu­žu­dy­ti du as­me­nis,
kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 1 ar 2 da­lį ir 21 ar 22 straips­nius
ir 129 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą.
Kai kė­si­na­ma­si nu­žu­dy­ti du as­me­nis, ta­čiau
nė vie­no nu­žu­dy­ti ne­pa­vyks­ta, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 22
straips­nį ir 129 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą.
Tuo at­ve­ju, kai kal­ti­nin­ko su­ma­ny­mas bu­vo
nu­žu­dy­ti tris ir dau­giau as­me­nų, bet pa­vy­ko nu­žu­dy­ti du as­me­nis, o
į ki­tus tik pa­si­kė­sin­ta, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip baig­tas nu­si­kal­ti­mas
pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą.
Pa­gal šį punk­tą nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas
ir ta­da, kai kal­ti­nin­kas su­ma­ny­mą nu­žu­dy­ti vie­ną žmo­gų įgy­ven­di­na
nu­ma­ty­da­mas, jog dėl jo vei­kos ga­li žū­ti ke­li žmo­nės. To­kiu at­ve­ju,
žu­vus bent dviem žmo­nėms, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio
2 da­lies 5 punk­tą ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad dėl vie­nų as­me­nų gy­vy­bės
at­ėmi­mo jo ty­čia bu­vo tie­sio­gi­nė, o dėl ki­tų – ne­tie­sio­gi­nė.
17. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6
punk­tą (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl
gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu.
Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys
veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam
tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms
kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti
nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan. ).
Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai
gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz. , nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais
nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan. ) ar­ba
pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri
reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties
jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą.
Nu­žu­dy­mas itin žiau­riai ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas
ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­bę ar jos at­ėmi­mo me­tu iš nu­ken­tė­ju­sio­jo
bu­vo ty­čio­ja­ma­si (jis ver­čia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan. ) ar­ba kai
kal­ti­nin­kas ty­čia truk­do su­teik­ti pa­gal­bą jo su­ža­lo­tam nu­ken­tė­ju­sia­jam,
ar­ba kai nu­žu­do­ma su­ar­dant žmo­gaus kū­no ana­to­mi­nį vien­ti­su­mą
(pvz. , nu­ker­ta­ma gal­va ir pan. ), ar­ba kai nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­žu­do­mas
jo ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­čias.
Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tą,
jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą.
Veiks­mai su la­vo­nu, kai kal­ti­nin­kas su­vo­kia,
jog nu­ken­tė­ju­sy­sis yra mi­ręs, ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mi kaip nu­žu­dy­mo
tą­sa, ir jų po­bū­dis nu­žu­dy­mo bū­do ver­ti­ni­mui reikš­mės ne­tu­ri.
Jei­gu po nužudy­mo la­vo­nas su­nai­ki­na­mas ar
su­smul­ki­na­mas į da­lis, tu­rint tiks­lą pa­slėp­ti nu­žu­dy­mą, dėl to vei­ka
taip pat ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip nu­žu­dy­mas itin žiau­riai.
Kai po nu­žu­dy­mo kal­ti­nin­kas pa­da­ro veiks­mus,
ku­riais iš­nie­ki­na­mas mi­ru­sio­jo kū­nas, iš jo pa­si­ty­čio­ja­ma, vei­ka
kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal nu­si­kal­ti­mų su­tap­tį – BK 129 straips­nio 1 ar
2 da­lį ir BK 311 straips­nio 1 da­lį.
18. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 7
punk­tą (ki­tų žmo­nių gy­vy­bei pa­vo­jin­gu bū­du), kai, siek­da­mas nu­žu­dy­ti
as­me­nį, kal­ti­nin­kas pa­nau­do­ja to­kį bū­dą, ku­ris yra pa­vo­jin­gas ne
tik sie­kia­mo nu­žu­dy­ti žmo­gaus, bet ir bent vie­no ki­to žmo­gaus gy­vy­bei.
Grės­mė ki­tų žmo­nių gy­vy­bei tu­ri bū­ti re­a­li.
Pa­vo­jus ki­tų žmo­nių gy­vy­bei pa­pras­tai ky­la,
kai nu­žu­do­ma sprog­di­nant, pa­de­gant, šau­dant, jei ša­lia nu­ken­tė­ju­sio­jo
esa­ma ki­tų žmo­nių, ap­nuo­di­jant mais­tą ar van­de­nį, ku­rį var­to­ja ir
ki­ti žmo­nės, ir pan.
Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal šį punk­tą ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar pa­nau­do­jus to­kį bū­dą fak­tiš­kai nu­ken­tė­jo bent vie­nas ki­tas
žmo­gus.
Jei siek­da­mas nu­žu­dy­ti vie­ną žmo­gų ir veik­da­mas
pa­vo­jin­gu ki­tų žmo­nių gy­vy­bei bū­du kal­ti­nin­kas at­ima gy­vy­bę dviem
ar dau­giau žmo­nių, nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio
2 da­lies 5 ir 7 punk­tus.
Tuo at­ve­ju, kai veik­da­mas pa­vo­jin­gu ki­tų
žmo­nių gy­vy­bei bū­du kal­ti­nin­kas sie­kė nu­žu­dy­ti ir nu­žu­dė vie­ną
žmo­gų, o ki­tiems pa­da­rė svei­ka­tos su­trik­dy­mą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą kaip nu­žu­dy­mas pa­vo­jin­gu ki­tų
žmo­nių gy­vy­bei bū­du ir pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą, 138
straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą ar 140 straips­nį, pri­klau­so­mai nuo svei­ka­tos
su­trik­dy­mo laips­nio.
Jei veik­da­mas pa­vo­jin­gu ki­tų žmo­nių gy­vy­bei
bū­du kal­ti­nin­kas sie­kė nu­žu­dy­ti du ar dau­giau as­me­nų, bet nu­žu­dy­tas
tik vie­nas, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 7
punk­ta bei 22 straips­ni ir 129 straips­nio 2 da­lies 5 ir 7 punk­tus.
Pa­gal šį punk­tą nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas
tik ta­da, kai kal­ti­nin­kas su­vo­kė, jog jo pa­si­rink­tas nu­žu­dy­mo bū­das
ke­lia pa­vo­jų bent vie­no ki­to žmo­gaus gy­vy­bei.
19. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą
(dėl chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų), kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar
vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo,
kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai,
sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį
po­žiū­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą
sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį.
Nu­žu­dy­mas iš pa­vy­do, kerš­to ar ki­to­kių pa­ska­tų,
ki­lu­sių dėl kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo as­me­ni­nių san­ty­kių, kva­li­fi­kuo­ja­mas
pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­lį, jei nė­ra ki­tų 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų
po­žy­mių.
Jei nu­žu­dy­da­mas iš pa­vy­do, kerš­to ar ki­to­kių
pa­ska­tų, ki­lu­sių dėl kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo as­me­ni­nių san­ty­kių,
kal­ti­nin­kas su­trik­dė vi­suo­me­nės rim­tį ar tvar­ką, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­lį ir 284 straips­nį.
Jei kal­ti­nin­kas vie­nu me­tu dėl chu­li­ga­niškų
pa­ska­tų nužudė vie­ną as­me­nį, o ki­tiems su­trik­dė svei­ka­tą, be to, su­trik­dė
vi­suo­me­nės rim­tį ar tvar­ką, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal 129 straips­nio
2 da­lies 8 punk­tą ir pri­klau­so­mai nuo jo ty­čios rūšies ki­tų nu­ken­tėju­siųjų
atžvil­giu – ar­ba pa­gal BK 22 straips­nį ir 129 straips­nio 2 da­lies 5 ir 8
punk­tus, ar­ba pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, ar­ba pa­gal 138
straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą ir 284 straips­nį.
Jei kal­ti­nin­kas nu­žu­dė nu­ken­tė­ju­sį­jį po
to, kai šis pa­si­prie­ši­no jam kal­ti­nin­ko da­ro­miems BK 284 straips­ny­je
nu­ma­ty­tiems veiks­mams, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio
2 da­lies 8 punk­tą.
Kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do žmo­gų dėl to, kad
šis, at­lik­da­mas tar­ny­bos ar pi­lie­ti­nę pa­rei­gą, ban­do nu­trauk­ti kal­ti­nin­ko
da­ro­mą vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal
BK 129 straips­nio 2 da­lies 10 punk­tą ir 284 straips­nį.
20. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą
(dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią
nors tur­ti­nę nau­dą sau ar ki­tiems as­me­nims (gau­ti at­ly­gi­ni­mą už nu­žu­dy­mą,
už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, iš­lai­ky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes
ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir ne­tei­sė­tai,
iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo,
ki­to as­mens iš­lai­ky­mo ir pan. ).
Pa­gal šį punk­tą vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma, kai
to­kias pa­ska­tas kal­ti­nin­kas tu­rė­jo iki nu­žu­dy­mo pra­džios ar­ba jos
ki­lo kė­si­ni­mo­si į gy­vy­bę me­tu. Jei sie­kis tu­rė­ti tur­ti­nės nau­dos
dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­bu­vo įgy­ven­din­tas, tai ne­tu­ri
įta­kos nu­žu­dy­mo kva­li­fi­ka­vi­mui.
Jei su­ma­ny­mas už­val­dy­ti tur­tą ki­lo ir bu­vo
re­a­li­zuo­tas po to, kai kal­ti­nin­kas nu­žu­dė nu­ken­tė­ju­sį­jį, vei­ka
kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­lį, jei nė­ra ki­tų 2 da­ly­je
nu­ma­ty­tų kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­žy­mių, ir 178 straips­nį ar ki­tus Bau­džia­mo­jo
ko­dek­so straips­nius.
As­mens, ku­ris ki­tą as­me­nį kurs­tė, or­ga­ni­za­vo
ar pa­dė­jo jam pa­da­ry­ti nu­žu­dy­mą už at­ly­gi­ni­mą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
pa­gal BK 24 straips­nio ati­tin­ka­mą da­lį ir 129 straips­nio 2 da­lies 9
punk­tą.
Nu­žu­dy­mas, pa­da­ry­tas plė­ši­mo ar tur­to
prie­var­ta­vi­mo me­tu, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies
9 punk­tą ir ati­tin­ka­mas BK 180 ar 181 straips­nio da­lis pri­klau­so­mai
nuo kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­žy­mių ar­ba pa­gal BK 254 straips­nio 2 da­lį,
256 straips­nį ar 263 straips­nio 2 da­lį, jei plė­ši­mo ar tur­to prie­var­ta­vi­mo
da­ly­kas yra daik­tai, nu­ma­ty­ti šio­se nor­mo­se, ir vei­kos, pa­da­ry­tos
dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų.
Ne­ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi pa­da­ry­tais dėl
sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų ty­či­niai nu­žu­dy­mai dėl mo­ty­vų, ku­rių for­ma­vi­mą­si
nu­lė­mė tur­ti­niai in­te­re­sai (kerš­tas sko­li­nin­kui dėl ne­grą­žin­tos
sko­los, pyk­tis dėl pra­ras­to tur­to, pa­vy­das dėl pra­tur­tė­ji­mo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo
at­si­sa­ky­mas įvyk­dy­ti ki­to­kias tur­ti­nes prie­vo­les, at­si­ra­du­sias
tei­sė­tu pa­grin­du, ir pan. ), bet dėl šios vei­kos kal­ti­nin­kas ne­gau­na
tur­ti­nės nau­dos.
21. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 10
punk­tą (dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens tar­ny­bos ar pi­lie­čio pa­rei­gų vyk­dy­mo),
kai jis pa­da­ro­mas sie­kiant su­kliu­dy­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo tei­sė­tai
veik­lai vyk­dant tar­ny­bos ar pi­lie­čio pa­rei­gas da­bar ar at­ei­ty­je,
taip pat kerš­tau­jant už to­kią veik­lą, įvyk­dy­tą pra­ei­ty­je.
Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal šį punk­tą ir
tuo at­ve­ju, jei nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­žu­dy­mo me­tu jau nė­jo tų tar­ny­bos
pa­rei­gų, dėl ku­rių vyk­dy­mo kal­ti­nin­kas kė­si­na­si į jo gy­vy­bę.
Tar­ny­bos pa­rei­gų vyk­dy­mas – tai ne tik vals­ty­bės
tar­nau­to­jų veik­la, bet ir kiek­vie­no as­mens, vyk­dan­čio tar­ny­bos pa­rei­gas,
iš­plau­kian­čias iš įsta­ty­mų, ki­tų tei­sės ak­tų, tar­ny­bi­nių nuo­sta­tų,
pa­rei­gi­nių in­struk­ci­jų, dar­bo su­tar­ties ir pan. , vals­ty­bi­nė­je, vi­suo­me­ni­nė­je
ar pri­va­čio­je įmo­nė­je, įstai­go­je ar or­ga­ni­za­ci­jo­je, veik­la.
Pi­lie­ti­nės pa­rei­gos vyk­dy­mas – tai as­mens,
kaip vals­ty­bės pi­lie­čio ar vi­suo­me­nės na­rio, vyk­dy­mas bet ko­kios vi­suo­me­nei
nau­din­gos veik­los, ku­rią vyk­dy­ti tie­sio­giai įpa­rei­go­ja ar įga­lio­ja
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja, ki­ti tei­sės ak­tai, taip pat ir
ki­tos vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los vyk­dy­mas (liu­di­ji­mas teis­me,
pra­ne­ši­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms apie ren­gia­mą, da­ro­mą ar pa­da­ry­tą
nu­si­kal­ti­mą, už­pul­to as­mens gy­ni­mas ir pan. ).
Jei nu­žu­do­ma dėl aiš­kiai ne­tei­sė­tų nu­ken­tė­ju­sio­jo
veiks­mų, taip pat ne dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo, o dėl jo ar­ti­mų­jų tei­sė­to
to­kių pa­rei­gų vyk­dy­mo, toks nu­žu­dy­mas ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas pa­da­ry­tu
dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­ny­bi­nės ar pi­lie­ti­nės pa­rei­gos vyk­dy­mo.
Kė­si­ni­ma­sis į as­me­nų, nu­ma­ty­tų BK 115 ir
116 straips­niuo­se, gy­vy­bę yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ne­pri­klau­so­mai
nuo ki­lu­sių pa­da­ri­nių ir pa­pil­do­mai pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies
10 punk­tą ne­kva­li­fi­kuo­ja­mas.
22. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 11
punk­tą (sie­kiant nu­slėp­ti ki­tą nu­si­kal­ti­mą) tik nu­sta­čius to­kį tiks­lą,
ku­ris yra bū­ti­nas šios nu­žu­dy­mo su­dė­ties po­žy­mis.
Toks tiks­las yra ta­da, kai iki nu­žu­dy­mo tei­sė­sau­gos
ins­ti­tu­ci­jai ar­ba nė­ra, ar­ba, kal­ti­nin­ko ma­ny­mu, dar nė­ra ži­no­ma
apie ki­tą (baig­tą, pa­si­kė­sin­tą pa­da­ry­ti bet ko­kį, o ren­gia­mą – tik
sun­kų ar la­bai sun­kų) nu­si­kal­ti­mą, ku­rį kal­ti­nin­kas sie­kė nu­slėp­ti.
Ki­tas nu­si­kal­ti­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas at­ski­rai. Ki­tas nu­si­kal­ti­mas,
ku­rį kal­ti­nin­kas sie­kė nu­slėp­ti, ga­li bū­ti pa­da­ry­tas jo pa­ties ar
ki­to as­mens, taip pat tuo pa­čiu kaip nu­žu­dy­mas ar skir­tin­gu lai­ku.
Kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do, siek­da­mas nu­slėp­ti
ki­to as­mens pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma tik pa­gal
BK 129 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą, o pa­gal BK 237 straips­nį pa­pil­do­mai
ne­kva­li­fi­kuo­ja­ma.
Ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar kal­ti­nin­kui pa­vy­ko
pa­siek­ti no­ri­mą tiks­lą – nu­slėp­ti ki­tą nu­si­kal­ti­mą, jis at­sa­ko pa­gal
BK 129 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą.
23. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 12 punk­tą
(sie­kiant įgy­ti nu­ken­tėju­sio as­mens or­ga­ną ar au­di­nį transp­lan­ta­vi­mui),
kai nu­sta­to­mas toks nužudy­mo tiks­las ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar pa­vy­ko
kal­ti­nin­kui au­di­nį ar or­ga­ną igy­ti.
24. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 130 straips­nį (stai­ga la­bai
su­si­jau­di­nus) ta­da, kai nu­ken­tėju­sia­jam gy­vy­bė at­ima­ma kal­ti­nin­kui
esant fi­zio­lo­gi­nio afek­to būse­nos, ku­rią su­kėlė ne­tei­sėtas ar itin
įžeidžian­tis jį ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­ken­tėju­sio­jo po­el­gis. Ši būse­na
nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pri­rei­kus gau­na­ma spe­cia­lis­to
išva­da ar­ba ski­ria­ma teis­mo psi­cho­lo­gi­nė, teis­mo psi­cho­lo­gi­nė-psi­chiat­ri­nė
ar ki­to­kia eks­per­ti­zė.
Ne­tei­sėtas po­el­gis ga­li pa­si­reikšti ir vei­ki­mu,
ir ne­vei­ki­mu. Ne­tei­sėtas as­mens po­el­gis – tai bet koks prieš kal­ti­nin­ką
ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­kreip­tas priešin­gas tei­sei nu­ken­tėju­sio­jo el­ge­sys,
ku­ris ga­li reikštis kėsi­ni­mu­si į as­mens gy­vy­bę, svei­ka­tą, tur­tą (ty­čia
ar dėl ne­at­sar­gu­mo), smūgių su­da­vi­mu, kan­ki­ni­mu, lais­vės atėmi­mu ir
pan. , taip pat psi­chi­niu po­vei­kiu – gra­si­ni­mu pa­nau­do­ti smur­tą, ty­čio­ji­mu­si,
šan­tažu ir ki­taip.
Spręs­da­mas, ar nu­ken­tė­ju­sio­jo po­el­gis yra
itin įžei­džian­tis, teis­mas at­si­žvel­gia į tai, kiek nu­ken­tė­ju­sio­jo ty­či­niai
veiks­mai es­min­gai prieš­ta­rau­ja mo­ra­lės bei do­ro­vės prin­ci­pams, pa­žei­džia
žmo­gaus gar­bę ir oru­mą ir kaip tai pa­vei­kia kal­ti­nin­ką, at­si­žvel­giant
į jo in­di­vi­du­a­lias as­me­ni­nes sa­vy­bes.
Nu­žu­dy­mas pri­pa­žįs­ta­mas pa­da­ry­tas stai­ga
la­bai su­si­jau­di­nus ta­da, kai jis įvy­ko tuoj po nu­ken­tė­ju­sio­jo ne­tei­sė­to
ar itin įžei­džian­čio kal­ti­nin­ką ar jo ar­ti­mus as­me­nis po­el­gio kaip
grei­tas at­sa­kas į tai. Jei nuo nu­ken­tė­ju­sio­jo po­el­gio iki nu­žu­dy­mo
pra­ėjo il­ges­nis lai­ko tar­pas ar kal­ti­nin­kas at­li­ko ko­kius nors pa­si­ruo­ši­mo
tam veiks­mus, toks nu­žu­dy­mas pa­pras­tai ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mas
kaip pa­da­ry­tas stai­ga la­bai su­si­jau­di­nus, nes šios ap­lin­ky­bės ro­do,
kad stai­gaus di­de­lio su­si­jau­di­ni­mo bū­se­na dau­ge­liu at­ve­jų jam jau
bu­vo pra­ėju­si.
Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 130
straips­nį ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar kal­ti­nin­kas stai­ga la­bai su­si­jau­di­no
(bu­vo fi­zio­lo­gi­nio afek­to bū­se­nos) dėl ne­ti­kė­to, ne­lauk­to nu­ken­tė­ju­sio­jo
po­el­gio, ar tas po­el­gis bu­vo pas­ku­ti­nis iš anks­tes­nių ne­vien­kar­ti­nių
pa­na­šaus po­bū­džio nu­ken­tė­ju­sio­jo po­el­gių.
Kal­ti­nin­kui ar­ti­mų as­me­nų są­vo­ka nė­ra ri­bo­ja­ma
for­ma­liais po­žy­miais. Tai ga­li bū­ti šei­mos na­riai, ar­ti­mi gi­mi­nai­čiai,
kai­my­nai, drau­gai ar ki­ti as­me­nys, su ku­riais kal­ti­nin­ką sie­ja glau­dūs
ry­šiai ir jų po­bū­dis lei­džia spręs­ti, kad nu­ken­tė­ju­sio­jo po­el­gis
dėl to ir su­kė­lė la­bai di­de­lį kal­ti­nin­ko su­si­jau­di­ni­mą.
Jei dėl nu­ken­tėju­sio­jo pa­nau­do­to smur­to
kal­ti­nin­kas vei­kė esant būti­na­jai gin­čiai, tai vei­kai tai­ko­mos BK 28
straips­ny­je nu­ma­ty­tos tai­syk­lės. Jei būti­no­sios gin­ties ri­bos
perženg­tos esant stai­gaus di­de­lio su­si­jau­di­ni­mo būse­nai, tai to­kia
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 130 straips­nį.
Nužudy­mas stai­ga la­bai su­si­jau­di­nus, pa­da­ry­tas
net ir esant BK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­toms kva­li­fi­kuo­ja­mo­sioms
ap­lin­ky­bėms, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 130 straips­nį.
25. Pa­gal BK 131 straips­nį vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma ta­da, kai mo­ti­na nu­žu­do
sa­vo nau­ja­gi­mį dėl gim­dy­mo nu­lem­tos psi­chi­nės bū­se­nos, o ne dėl ki­tų
prie­žas­čių.
Mo­ters psi­chi­nės bū­se­nos, ku­rią su­kė­lė gim­dy­mas,
ypa­ty­bės nu­sta­to­mos re­mian­tis spe­cia­lis­to iš­va­da, o pri­rei­kus ga­li
bū­ti ski­ria­ma teis­mo psi­cho­lo­gi­nė, psi­cho­lo­gi­nė–psi­chiat­ri­nė ar
ki­to­kia eks­per­ti­zė.
Šio nu­si­kal­ti­mo sub­jek­tu ga­li bū­ti tik nau­ja­gi­mio
mo­ti­na. Ki­tų as­me­nų, da­ly­va­vu­sių nu­žu­dant nau­ja­gi­mį, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies ati­tin­ka­mus punk­tus ar­ba, pri­klau­so­mai
nuo jų vaid­mens da­rant nu­si­kal­ti­mą, ir pa­gal BK 24 straips­nio ati­tin­ka­mas
da­lis. BK 131 straips­nis ne­reg­la­men­tuo­ja lai­ko­tar­pio tarp gim­dy­mo
ir nu­žu­dy­mo truk­mės, to­dėl, kva­li­fi­kuo­jant vei­ką, me­di­ci­ni­niai
nau­ja­gi­mio są­vo­kos kri­te­ri­jai ne­tu­ri reikš­mės.
Jei su­ma­ny­mas nu­žu­dy­ti sa­vo nau­ja­gi­mį mo­ti­nai
ki­lo iš anks­to, dar iki gim­dy­mo, ta­da ne­pri­klau­so­mai nuo gim­dy­mo su­kel­tos
bū­se­nos ypa­ty­bių mo­ti­nos vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio
2 da­lies ati­tin­ka­mus punk­tus.
26. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už gy­vy­bės at­ėmi­mą dėl ne­at­sar­gu­mo pa­gal
BK 132 straips­nį ky­la esant nu­si­kals­ta­mam pa­si­ti­kė­ji­mui (BK 16
straips­nio 2 da­lis) ar nu­si­kals­ta­mam ne­rū­pes­tin­gu­mui (BK 16 straips­nio
3 da­lis). Kva­li­fi­kuo­da­mi vei­ką pa­gal BK 132 straips­nį, teis­mai tu­ri
nu­sta­ty­ti ne­at­sar­gios kal­tės rū­šį.
Ne­at­sar­gus gy­vy­bės at­ėmi­mas dėl nu­si­kals­ta­mo
pa­si­ti­kė­ji­mo yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li
su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­čiau leng­va­bū­diš­kai ti­ki­si šių pa­da­ri­nių
iš­veng­ti.
Esant nu­si­kals­ta­mam pa­si­ti­kė­ji­mui kal­ti­nin­kas
su­pran­ta, kad el­gia­si ri­zi­kin­gai dėl ki­to žmo­gaus gy­vy­bės, ta­čiau
ti­ki­si gy­vy­bės at­ėmi­mo iš­veng­ti. Kal­ti­nin­ko ti­kė­ji­mas tu­ri bū­ti
pa­rem­tas ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios, jo ma­ny­mu, tu­ri už­kirs­ti ke­lią ki­to
žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui. Šios ap­lin­ky­bės tu­ri bū­ti ob­jek­ty­vaus po­bū­džio.
Ti­kė­ji­mas abst­rak­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis – sėk­me, pra­na­šys­tė­mis ar
pan. , ku­rios ne­tu­ri ob­jek­ty­vaus pa­grin­do ir iš es­mės ne­ga­li už­kirs­ti
ke­lio ža­lin­giems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti, ne­lai­ko­mas ti­kė­ji­mu,
kaip nu­si­kals­ta­mo pa­si­ti­kė­ji­mo kal­tės ele­men­tu.
Pa­si­ti­kė­ji­mas yra leng­va­bū­diš­kas, jei kal­ti­nin­kas
ne­tin­ka­mai įver­ti­no ar per­ver­ti­no tas ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis rė­mė­si
da­ry­da­mas vei­ką, ir tos ap­lin­ky­bės ob­jek­ty­viai ne­ga­lė­jo už­kirs­ti
ke­lio ki­to žmo­gaus mir­čiai.
Ti­kė­ji­mas kon­kre­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios,
kal­ti­nin­ko ma­ny­mu, ob­jek­ty­viai ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti ki­to žmo­gaus
mir­ties, yra pa­grin­di­nis po­žy­mis, pa­gal ku­rį vei­ka at­ri­bo­ja­ma nuo
nu­žu­dy­mo ne­tie­sio­gi­ne ty­čia (BK 15 straips­nio 3 da­lis), kai kal­ti­nin­kas
yra abe­jin­gas ga­li­mam ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui dėl sa­vo vei­kos,
są­mo­nin­gai leis­da­mas kil­ti nu­ma­to­miems pa­da­ri­niams.
Ne­at­sar­gus gy­vy­bės at­ėmi­mas dėl nu­si­kals­ta­mo
ne­rū­pes­tin­gu­mo yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas ne­nu­ma­tė, kad jo vei­ka ga­li
at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­čiau pa­gal vei­kos ap­lin­ky­bes ir sa­vo
as­me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo tai nu­ma­ty­ti.
Esant nu­si­kals­ta­mam ne­rū­pes­tin­gu­mui, kal­ti­nin­kas
ne­su­pran­ta, kad da­ry­da­mas vei­ką ke­lia pa­vo­jų ki­to žmo­gaus gy­vy­bei.
Tu­rė­ji­mas nu­ma­ty­ti pa­da­ri­nius yra ob­jek­ty­vus
nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, ku­ris nu­sta­to pa­rei­gos
bū­ti at­sar­giam, da­rant ati­tin­ka­mas vei­kas, bu­vi­mą. To­kia pa­rei­ga
ga­li iš­plauk­ti iš įsta­ty­mo, tar­ny­bos pa­rei­gų, pro­fe­si­jos, anks­tes­nės
veik­los, gy­ve­ni­mo pa­ty­ri­mo ir pan.
Ga­lė­ji­mas nu­ma­ty­ti pa­da­ri­nius yra sub­jek­ty­vus
nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, ku­ris nu­sta­to as­mens,
tu­rin­čio ati­tin­ka­mą pa­rei­gą, re­a­lią ga­li­my­bę kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je
su­pras­ti da­ro­mos vei­kos pa­vo­jin­gu­mą bei nu­ma­ty­ti ki­to žmo­gaus gy­vy­bės
at­ėmi­mą kaip jo vei­kos pa­da­ri­nius. Apie tai teis­mas spren­džia įver­ti­nęs
kal­ti­nin­ko as­me­ni­nes sa­vy­bes – pa­tir­tį, kom­pe­ten­ci­ją, iš­si­la­vi­ni­mą,
svei­ka­tos būk­lę ir pan.
Jei as­muo da­ry­da­mas vei­ką ne­su­pra­to, kad
ke­lia pa­vo­jų ki­to žmo­gaus gy­vy­bei, ne­nu­ma­tė šių pa­da­ri­nių ir ne­tu­rė­jo
ar ne­ga­lė­jo jų nu­ma­ty­ti ar­ba nu­ma­tė to­kius pa­da­ri­nius, bet, jų ne­no­rė­da­mas,
ėmė­si at­sar­gu­mo prie­mo­nių, kad iš­veng­tų ki­to žmo­gaus mir­ties, ta­čiau
ji įvy­ko dėl ap­lin­ky­bių, ne­pri­klau­san­čių nuo kal­ti­nin­ko va­lios, to­kia
vei­ka lai­ko­ma įvy­kiu (ka­zu­su), ir as­muo ne­trau­kia­mas bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn dėl ki­lu­sių pa­da­ri­nių.
27. Jei as­muo ne­su­pra­to sa­vo vei­kos pa­vo­jin­gu­mo ki­to žmo­gaus gy­vy­bei
ir ne­nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos bus at­im­ta gy­vy­bė ki­tam žmo­gui, ta­čiau
su­pra­to ir nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos ga­li bū­ti su­trik­dy­ta ki­to žmo­gaus
svei­ka­ta, ir taip veik­da­mas pa­da­rė svei­ka­tos su­trik­dy­mus, su­kė­lu­sius
nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­tį, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 132 ir 135 ar
138 straips­niuo­se nu­ma­ty­tų nu­si­kal­ti­mų su­tap­tį, jei­gu dėl žmo­gaus
gy­vy­bės at­ėmi­mo yra ne­at­sar­gi kal­tė.
28. Gy­vy­bės at­ėmi­mas dėl ne­at­sar­gu­mo kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK
132 straips­nio 2 da­lį ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma ne ma­žiau kaip dviem žmo­nėms
vie­na kal­ti­nin­ko vei­ka.
29. Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 132 straips­nio 3 da­lį, kai kal­ti­nin­kas
at­ima ki­to žmo­gaus gy­vy­bę pažeis­da­mas įs­ta­ty­mais ir ki­tais tei­sės
ak­tais nu­sta­ty­tas spe­cia­lias el­ge­sio sau­gu­mo tai­syk­les.
Gy­vy­bės atėmi­mas dėl ne­at­sar­gu­mo pažei­dus
tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tas spe­cia­lias el­ge­sio sau­gu­mo tai­syk­les kva­li­fi­kuo­ja­mas
pa­gal BK 132 straips­nio 3 da­lį, kai kal­ti­nin­ko vei­ko­je nėra požymių, nu­ma­ty­tų
ki­to­je spe­cia­lio­je nor­mo­je, ku­ri šį pa­da­ri­nį – ne­at­sar­gų gy­vy­bės
atėmi­mą žmo­gui (žmo­nių žūtį, nu­ken­tėju­sio­jo mir­tį) – lai­ko kva­li­fi­kuo­ja­muo­ju
požymiu (pvz. , BK 275 straips­nio 2 da­lis, 276 straips­nio 2 da­lis, 280
straips­nio 2 da­lis ir pan. ).
30. Skir­da­mi baus­mes kal­ti­na­mie­siems pa­gal BK 129 straips­nį, teis­mai
tu­ri at­sižvelg­ti į tai, kad nužudy­mas yra la­bai sun­kus nu­si­kal­ti­mas,
su­ke­lian­tis neg­rąžina­mus pa­da­ri­nius ir ypa­tin­gą žalą vi­suo­me­nei.
Jei by­lo­je yra vien at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čios
ap­lin­ky­bės, nu­ma­ty­tos BK 60 straips­ny­je, ar­ba nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas
pa­gal ke­lis BK 129 straips­nio 2 da­lies punk­tus, ski­riant kal­ti­na­ma­jam
ter­mi­nuo­tą lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma
di­des­nė lais­vės at­ėmi­mo baus­mė ne­gu sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės
vi­dur­kis.
Pa­gal BK 61 straips­nio 5 ir 6 da­lių pras­mę,
ski­riant ter­mi­nuo­tą lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, di­des­nė lais­vės at­ėmi­mo
baus­mė ne­gu sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės vi­dur­kis tu­ri bū­ti ski­ria­ma
nu­žu­dy­mo or­ga­ni­za­to­riui, or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo
su­si­vie­ni­ji­mo or­ga­ni­za­to­riui ar va­do­vui, taip pat or­ga­ni­zuo­tos
gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­riui, da­ly­va­vu­siam nu­žu­dant.
D-y­va­vu­sie­ji nužudant, yra ne tik nužudy­mo
vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai), bet ir nu­žu­dy­mo kurs­ty­to­jai ar pa­dė­jė­jai.
Or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo
na­riui, da­ly­va­vu­siam nu­žu­dant, ski­riant ter­mi­nuo­tą lais­vės at­ėmi­mo
baus­mę, ne di­des­nė kaip straips­nio sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės vi­dur­kis
lais­vės at­ėmi­mo baus­mė ga­li bū­ti ski­ria­ma tik ta­da, jei jis pri­si­pa­ži­no
dėl vi­sų sa­vo pa­da­ry­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų ir ak­ty­viai pa­dė­jo at­skleis­ti
or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­rių pa­da­ry­tą
nu­žu­dy­mą.
Pa­gal BK 62 straips­nio 4 da­lies pras­mę pa­skir­ti
švel­nes­nę, ne­gu įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta, baus­mę or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar
nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­riui, da­ly­va­vu­siam nu­žu­dant, teis­mas
ga­li tik ta­da, jei­gu jis pri­si­pa­ži­no dėl vi­sų sa­vo pa­da­ry­tų nu­si­kals­ta­mų
vei­kų ir ak­ty­viai pa­dė­jo at­skleis­ti or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo
su­si­vie­ni­ji­mo na­rių pa­da­ry­tą nu­žu­dy­mą ir yra bent vie­na iš šio­je
straips­nio da­ly­je nu­ma­ty­tų pa­pil­do­mų są­ly­gų.
Jei kal­ti­nin­kas sa­vo no­ru pri­si­pa­ži­no nu­žu­dęs
žmo­gų, nuo­šir­džiai gai­li­si, ak­ty­viai pa­dė­jo nu­žu­dy­mą iš­aiš­kin­ti
ir nė­ra at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių ap­lin­ky­bių, tai, re­mian­tis BK 61
straips­nio 4 da­li­mi, teis­mas skir­da­mas ter­mi­nuo­tą lais­vės at­ėmi­mo
baus­mę tu­ri pa­skir­ti jam lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, ne di­des­nę kaip įsta­ty­mo
sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės vi­dur­kis.
II. Pa­tvir­tin­ti teis­mų prak­ti­kos nu­si­kal­ti­mų žmo­gaus gy­vy­bei by­lo­se
api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
biu­le­te­ny­je.
III. Pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mą Nr. 18 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos nu­žu­dy­mų
by­lo­se”.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to pir­mi­nin­kas                                                           V-a- G-us

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to sek­re­to­rė                                                         L-a
L-a Ž-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.85297 sekundės -