|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 46 NUTARIMAS DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI BYLOSE 2004 m. birželio 18 d. Vilnius Pasikeitus baudžiamiesiems įstatymams dėl atsakomybės už nusikaltimus žmogaus gyvybei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ kai kurie išaiškinimai nebeatitinka naujųjų įstatymų ir jų taikymo praktikos. Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas vienodinti teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Vienodas įstatymų dėl kėsinimosi į žmogaus gyvybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisėtumo ir teisingumo įgyvendinimo garantijų, užtikrinant prigimtinę žmogaus teisę į gyvybę. 2. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129, 130 ar 131 straipsnius. Tačiau kai nužudymas yra kitos nusikaltimo sudėties vienas iš požymių (pvz. , BK 99, 100, 101 straipsniai), jis pagal BK 129 straipsnį nekvalifikuojamas. Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis), veika kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnį kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba atitinkamą specialią normą. 3. Nužudymas gali būti padarytas veikimu arba neveikimu. Veika, pasireiškusi neveikimu ir sukėlusi mirtį, kvalifikuojama kaip nužudymas tik tada, kai nustatyta, kad kaltininkas turėjo teisinę pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir kad jis galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų išvengta pastarojo mirties. 4. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė (pvz. , dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan. ), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis. 5. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. 6. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Šių tyčios rūšių nustatymas ypač svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz. , kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. 7. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. 8. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. D-yvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentėjusįjį nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl nužudymo nėra kalti. Asmenys, kurie dėl nužudymo nėra kalti, tai tokie asmenys, kurie, neturėdami tyčios atimti gyvybę, veikė pagal kaltininko valią ir savo veiksmais nukentėjusiajam atėmė gyvybę arba sutrikdė sveikatą. Jeigu toks asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad savo veiksmais nukentėjusiajam gali atimti gyvybę arba sutrikdyti sveikatą, tai jis atsako pagal BK 132 ar kitus straipsnius. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan. ) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant žmogaus gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. 9. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatą nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, todėl pagal BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis ir vienas nužudymas gali būti pripažintas padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo. Tada visų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį, o nusikalstamo susivienijimo – pagal BK 129 straipsnio atitinkamas dalis ir 249 straipsnį. 10. Baudžiamajame kodekse numatytos nužudymo sudėtys pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į paprastas (BK 129 straipsnio 1 dalis), kvalifikuotas (BK 129 straipsnio 2 dalis) ir privilegijuotas (BK 130 ir 131 straipsniai). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei BK 130 ar 131 straipsniuose numatytų privilegijuojančių požymių. 11. Nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytiems kvalifikuojamiesiems požymiams. 12. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (mažamečio), kai nužudomas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus, ir kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų. 13. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejegiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. 14. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar tėvas, kuriems kaltininko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas žino, kad tas asmuo yra jo motina ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę. Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus. Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik nukentėjusiojo tėvas, motina ar vaikas. Kitų asmenų, kurie atliko vykdytojo veiksmus nužudant bendrininko tėvą, motiną ar vaiką tai suvokdami, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 15. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia. Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas. 16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis. Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kai kėsinamasi nužudyti du asmenis, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti du asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanymą nužudyti vieną žmogų įgyvendina numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti keli žmonės. Tokiu atveju, žuvus bent dviem žmonėms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nepriklausomai nuo to, kad dėl vienų asmenų gyvybės atėmimo jo tyčia buvo tiesioginė, o dėl kitų – netiesioginė. 17. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan. ). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. , nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan. ) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan. ) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz. , nukertama galva ir pan. ), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi. Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, dėl to veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas itin žiauriai. Kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasityčiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį – BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 311 straipsnio 1 dalį. 18. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Jei siekdamas nužudyti vieną žmogų ir veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas atima gyvybę dviem ar daugiau žmonių, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Tuo atveju, kai veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas siekė nužudyti ir nužudė vieną žmogų, o kitiems padarė sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kaip nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ar 140 straipsnį, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio. Jei veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas siekė nužudyti du ar daugiau asmenų, bet nužudytas tik vienas, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkta bei 22 straipsni ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. 19. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Jei kaltininkas vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o kitiems sutrikdė sveikatą, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir priklausomai nuo jo tyčios rūšies kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu – arba pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, arba pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Jei kaltininkas nužudė nukentėjusįjį po to, kai šis pasipriešino jam kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kai kaltininkas nužudo žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar pilietinę pareigą, bando nutraukti kaltininko daromą viešosios tvarkos pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnį. 20. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan. ). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei siekis turėti turtinės naudos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo kvalifikavimui. Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, ir 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Asmens, kuris kitą asmenį kurstė, organizavo ar padėjo jam padaryti nužudymą už atlyginimą, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių arba pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnį ar 263 straipsnio 2 dalį, jei plėšimo ar turto prievartavimo dalykas yra daiktai, numatyti šiose normose, ir veikos, padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan. ), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos. 21. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuo atveju, jei nukentėjusysis nužudymo metu jau nėjo tų tarnybos pareigų, dėl kurių vykdymo kaltininkas kėsinasi į jo gyvybę. Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan. , valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla. Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto asmens gynimas ir pan. ). Jei nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, taip pat ne dėl nukentėjusiojo, o dėl jo artimųjų teisėto tokių pareigų vykdymo, toks nužudymas negali būti pripažintas padarytu dėl nukentėjusiojo tarnybinės ar pilietinės pareigos vykdymo. Kėsinimasis į asmenų, numatytų BK 115 ir 116 straipsniuose, gyvybę yra baigtas nusikaltimas nepriklausomai nuo kilusių padarinių ir papildomai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą nekvalifikuojamas. 22. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) tik nustačius tokį tikslą, kuris yra būtinas šios nužudymo sudėties požymis. Toks tikslas yra tada, kai iki nužudymo teisėsaugos institucijai arba nėra, arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma apie kitą (baigtą, pasikėsintą padaryti bet kokį, o rengiamą – tik sunkų ar labai sunkų) nusikaltimą, kurį kaltininkas siekė nuslėpti. Kitas nusikaltimas kvalifikuojamas atskirai. Kitas nusikaltimas, kurį kaltininkas siekė nuslėpti, gali būti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo pačiu kaip nužudymas ar skirtingu laiku. Kai kaltininkas nužudo, siekdamas nuslėpti kito asmens padarytą nusikaltimą, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, o pagal BK 237 straipsnį papildomai nekvalifikuojama. Nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko pasiekti norimą tikslą – nuslėpti kitą nusikaltimą, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. 23. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 12 punktą (siekiant įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui), kai nustatomas toks nužudymo tikslas nepriklausomai nuo to, ar pavyko kaltininkui audinį ar organą igyti. 24. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan. , taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama formaliais požymiais. Tai gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį kaltininko susijaudinimą. Jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veikė esant būtinajai ginčiai, tai veikai taikomos BK 28 straipsnyje numatytos taisyklės. Jei būtinosios ginties ribos peržengtos esant staigaus didelio susijaudinimo būsenai, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Nužudymas staiga labai susijaudinus, padarytas net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytoms kvalifikuojamosioms aplinkybėms, kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį. 25. Pagal BK 131 straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai motina nužudo savo naujagimį dėl gimdymo nulemtos psichinės būsenos, o ne dėl kitų priežasčių. Moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas, ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė, psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik naujagimio motina. Kitų asmenų, dalyvavusių nužudant naujagimį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba, priklausomai nuo jų vaidmens darant nusikaltimą, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis. BK 131 straipsnis nereglamentuoja laikotarpio tarp gimdymo ir nužudymo trukmės, todėl, kvalifikuojant veiką, medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai neturi reikšmės. Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus. 26. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodami veiką pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Kaltininko tikėjimas turi būti paremtas aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Tikėjimas abstrakčiomis aplinkybėmis – sėkme, pranašystėmis ar pan. , kurios neturi objektyvaus pagrindo ir iš esmės negali užkirsti kelio žalingiems padariniams atsirasti, nelaikomas tikėjimu, kaip nusikalstamo pasitikėjimo kaltės elementu. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veiką, ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo nužudymo netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl savo veikos, sąmoningai leisdamas kilti numatomiems padariniams. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių. 27. Jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė. 28. Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo kvalifikuojamas pagal BK 132 straipsnio 2 dalį tada, kai gyvybė atimama ne mažiau kaip dviem žmonėms viena kaltininko veika. 29. Veika kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę pažeisdamas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo pažeidus teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles kvalifikuojamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininko veikoje nėra požymių, numatytų kitoje specialioje normoje, kuri šį padarinį – neatsargų gyvybės atėmimą žmogui (žmonių žūtį, nukentėjusiojo mirtį) – laiko kvalifikuojamuoju požymiu (pvz. , BK 275 straipsnio 2 dalis, 276 straipsnio 2 dalis, 280 straipsnio 2 dalis ir pan. ). 30. Skirdami bausmes kaltinamiesiems pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Pagal BK 61 straipsnio 5 ir 6 dalių prasmę, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis turi būti skiriama nužudymo organizatoriui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariui, dalyvavusiam nužudant. D-yvavusieji nužudant, yra ne tik nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai), bet ir nužudymo kurstytojai ar padėjėjai. Organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariui, dalyvavusiam nužudant, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tada, jei jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą nužudymą. Pagal BK 62 straipsnio 4 dalies prasmę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariui, dalyvavusiam nužudant, teismas gali tik tada, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą nužudymą ir yra bent viena iš šioje straipsnio dalyje numatytų papildomų sąlygų. Jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudęs žmogų, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo nužudymą išaiškinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, remiantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę turi paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. II. Patvirtinti teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. III. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 18 ,,Dėl teismų praktikos nužudymų bylose”. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V-a- G-us Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorė L-a L-a Ž-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |