|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-101 2004 m. kovo 18 d. Klausimas. Ar galimas sprendimo už akių priėmimas nustatyta tvarka atsakovui nepateikus tripliko ar ieškovui dubliko? Konsultacija. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame kodekse numatytais atvejais. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, esant ieškovo prašymui, sprendimas už akių gali būti priimamas, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. CPK 227 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, nėra numatyta teismo galimybė šaliai, neįvykdžiusiai pareigos laiku pateikti dubliką ar tripliką, priimti sprendimą už akių, tačiau atsakant į klausimą, ar šiuo atveju sprendimo už akių institutas gali būti taikomas, civilinio proceso įstatymą būtina aiškinti sistemiškai. Kaip ir atsakovo atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis), dublikas, t. y. ieškovo atsiliepimas į atsakovo pareikštą atsiliepimą į ieškinį, ir triplikas, t. y. atsakovo atsiliepimas į dubliką (CPK 227 straipsnio 1 dalis) yra paruošiamieji (parengiamieji) dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsakmiai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, o pagal CPK 142 straipsnio 2 dalies 4 punktą – atsiliepimuose į ieškinį papildomai nurodoma atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta arba paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). CPK 230 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Šiuo atveju sprendimo už akių institutas taikomas dėl to, kad šalis nesirengia bylos nagrinėjimui, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, taigi piktnaudžiauja procesu (CPK 7 straipsnis). Kai pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, šaliai, kuri nepateikia teismui paruošiamojo procesinio dokumento dubliko ar tripliko, turi atsirasti analogiški teisiniai padariniai, nes šiuo atveju proceso šalis taip pat piktnaudžiauja procesu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tuo atveju, kai, vykstant pasirengimui nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), šalis neįvykdo nustatytos pareigos laiku pateikti paruošiamąjį procesinį dokumentą – dubliką ar tripliką, taip pat gali būti taikomas sprendimo už akių institutas. Vadinasi, teismas, kaip ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikimo atveju, turi teisę priimti sprendimą už akių dėl šalies, be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikusios dubliko (tripliko), jeigu kita proceso šalis, vykdydama CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 142 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, to prašo. Klausimas. Ar juridinio asmens filialas gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu civiliniame procese? Konsultacija. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi ne tik ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyviai ar su šiais santykiais tiesiogiai ir netiesiogiai susiję asmenys – šalys (CPK 41 straipsnis), tretieji asmenys (CPK 45, 46 straipsniai), pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys (CPK 443 straipsnio 3, 4 dalys), kreditoriai ir skolininkai (CPK 431 straipsnis), bet ir šių asmenų atstovai (CPK 51 straipsnis). CPK 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – be fizinių asmenų, gali būti ir juridiniai asmenys. Ši nuostata atitinka CK pateiktą juridinio asmens sąvoką bei nurodytus juridinio asmens požymius. Pagal CK 2. 33 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2. 33 straipsnio 1 dalis). Taigi tik įmonė, įstaiga, organizacija, turinti juridinio asmens teises, gali būti ieškovu ar atsakovu. Juridinio asmens filialas yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2. 53 straipsnio 1 dalis). CK 2. 53 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, tačiau įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali turėti struktūrinius padalinius, taigi ir filialus, turinčius juridinio asmens teises (pvz. , CK 2. 37 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi civiliniame procese. Toks juridinio asmens struktūrinis padalinys taip pat negali būti trečiuoju asmeniu, pareiškėju ar suinteresuotu asmeniu ypatingosios teisenos bylose, kreditoriumi ar skolininku (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, juridinio asmens bylose šio asmens atstovu gali būti atitinkamas juridinio asmens filialo, neturinčio juridinio asmens teisių, organas, jeigu jam tokią teisę suteikia patvirtinti juridinio asmens filialo nuostatai arba nustatyta tvarka išduotas įgaliojimas (CK 2. 54 straipsnis, CPK 55 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 2 dalis). Klausimas. Įteikiant skolininkui kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir išduoto teismo įsakymo nuorašus bei teismo pranešimą, šių dokumentų įteikimo išlaidos viršija teismo įsakyme nurodytą išieškomų išlaidų sumą (pvz. , teismo įsakyme nurodyta, kad išieškomos jo įteikimo skolininkui registruotu paštu išlaidos, tačiau, šiuo būdu nepavykus šio dokumento įteikti skolininkui, teismo įsakymas skolininkui įteiktas per antstolį). Kaip teismas po teismo įsakymo išdavimo turėtų išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su šių procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo klausimą, jeigu skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą? Konsultacija. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti išieškomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 438 straipsnis nustato, kad kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi nurodytus procesinius dokumentus skolininkui galima įteikti bet kuriuo iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų jų įteikimo būdų, t. y. registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį. Jeigu kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo nuorašus bei teismo pranešimą nepavyksta įteikti skolininkui vienu iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo būdu (pvz. , registruotu paštu), gali būti naudojamas kitas joje nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (pvz. , per antstolį). CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuota, kaip teismas po teismo įsakymo išdavimo turi išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašų bei teismo pranešimo įteikimu skolininkui, išieškojimo klausimą, todėl pagal CPK 432 straipsnį šiam klausimui spręsti turi būti taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Kadangi teismo procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui (CPK 92 straipsnio 2 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintų Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžių ir jų apmokėjimo tvarkos 6 punkto 1 dalis), todėl, skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl jam įteikto kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 1, 2 dalys) ir teismo įsakymui įsiteisėjus (CPK 436 straipsnio 7 dalis), teismas turi priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo skolininkui išlaidos, atsiradusios jau po teismo įsakymo išdavimo ir apie kurių išieškojimą nebuvo nurodyta pačiame teismo įsakyme, kaip to reikalauja CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas, būtų išieškomos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 dalis). Dėl šios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 straipsnis). Tuo atveju, kai po teismo įsakymo išdavimo išlaidų, susijusių su CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimu, turėjo kreditorius, teismas nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų tokias išlaidas iš skolininko priteisia kreditoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Kokį procesinį sprendimą turi priimti teismas, skolininkui CPK 439 straipsnio tvarka pateikus prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo? Konsultacija. CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas reikalauja teismo įsakyme nurodyti iš skolininko išieškomas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu skolininkas, per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutinka tik su teismo įsakyme nurodytomis išieškotinomis bylinėjimosi išlaidomis, tai pagal analogiją su CPK 439 straipsnio 4 dalimi teismas turi priimti naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo, t. y. įsakymą, nenurodant jame išieškotinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 100 straipsnis, 290 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis). Klausimas. Ar taikomas draudimas priimti sprendimą už akių (CPK 378 straipsnis), esant vieninteliam ieškovo reikalavimui – priteisti išlaikymą vaikams? Konsultacija. Įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to, ar tokios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 straipsnio 1 dalis, 378 straipsnis, 443 straipsnio 9 dalis). Byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra šeimos byla, nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, neturi teisės priimti sprendimo už akių. Be to, pažymėtina, kad reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams taip pat gali būti nagrinėjamas pagal supaprastinto proceso taisykles, įtvirtintas CPK XXII, XXIII skyriuose (CPK 424 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Ieškovui (atsakovui) teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas (nuo pranešimo gavimo dienos) pateikti dubliką (tripliką), tačiau tai nebuvo padaryta. Buvo gautas prašymas pratęsti terminą nurodytiems dokumentams pateikti. Ar teismas gali pratęsti keturiolikos dienų terminą dublikui (triplikui) pateikti? Konsultacija. Pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo paruošiamųjų dokumentų įteikimo dienos. Taigi įstatymas nustato maksimalų terminą paruošiamiesiems dokumentams pateikti, o konkretų terminą šiems procesiniams veiksmams atlikti neperžengdamas įstatymo ribų nustato teismas (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesinis terminas nėra naikinamasis. Kai teismo paskirtas keturiolikos dienų terminas paruošiamiesiems dokumentams pateikti yra pasibaigęs, teismas šio termino pratęsti negali, tačiau asmenims, praleidusiems jį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai teismo paskirtas terminas paruošiamiesiems dokumentams pateikti nėra pasibaigęs, esant pagrindui gali būti taikomos CPK 77 straipsnyje įtvirtintos procesinio termino pratęsimo taisyklės. Tokią galimybę netiesiogiai patvirtina ir CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti teismui išimtiniais atvejais pratęsti nustatytą terminą atsakovui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Klausimas. Kas turi apmokėti ekspertizės išlaidas, kai ieškovė prašo skirti DNR analizės metodu ekspertizę ir įpareigoti ekspertizės išlaidas apmokėti atsakovą, o atsakovas atsisako tai apmokėti ir neigia savo tėvystę? Konsultacija. Ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarka yra nustatyta CPK 90 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 375 straipsnio 1 dalimi, šios tvarkos taip pat turi būti laikomasi nagrinėjant bylas dėl tėvystės nustatymo. CPK 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, pateikusi prašymą atlikti ekspertizę, turi iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti. Pagal CPK 90 straipsnio 3 dalį toks užstatas sumokamas į teismo specialiąją sąskaitą. Taigi būtent ieškovei, prašančiai skirti medicinos ekspertizę tėvystei nustatyti, o ne atsakovui, neigiančiam savo tėvystę, tenka pareiga, prieš skiriant tokią ekspertizę, sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidas. Patenkinęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo, teismas priteisia iš atsakovo ieškovei jos sumokėtas ekspertizės atlikimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu užstatas neįmokamas, teismas, vadovaudamasis CPK 101 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti tenkinti šalies prašymą dėl ekspertizės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 376 straipsnis reikalauja, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, būtų aktyvus, leidžia teismui šiose bylose rinkti įrodymus savo iniciatyva bei įpareigoja teismą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, todėl ir tuo atveju, kai užstatas neįmokamas, esant reikalingumui (pvz. , dėl ieškovės sunkios turtinės padėties), teismas gali skirti medicinos ekspertizę tėvystei nustatyti ir jos atlikimo išlaidas apmokėti iš teismo specialiosios sąskaitos, o po to šias išlaidas į nurodytą sąskaitą išieškoti iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 91 straipsnio 5 dalis). Klausimas. Ar ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose valstybės (savivaldybių) institucijų atstovai dalyvauja kaip suinteresuoti asmenys ar kaip valstybės (savivaldybių) institucijų atstovai ir teismui pateikia tik išvadą, neduodami paaiškinimų, nedalyvaudami baigiamosiose kalbose? Konsultacija. CPK 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, yra dalyvaujantys byloje asmenys (žr. , pvz. , CPK 464 straipsnio 1 dalį, 477 straipsnio 2, 3 dalis, 484 straipsnio 4 dalį, 502 straipsnio 2, 3 dalį, 507 straipsnio 3 dalį, 509 straipsnio 3 dalį), atstovaujantys ir ginantys viešąjį interesą. Jiems būdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas baigtimi. Tuo šios institucijos skiriasi nuo ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų (CPK 442 straipsnis), kurie turi ir materialinį teisinį, ir procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 3, 4 dalys). Būtent šių asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms daro įtaką teismo sprendimas (nutartis), kuriuo pagal ypatingosios teisenos taisykles išsprendžiama byla. Valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato CPK 50 straipsnio 2 dalis, numatanti šių institucijų teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Šios procesinės teisės patvirtina, kad nurodytos institucijos, kaip ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys, gali daryti įtaką proceso eigai ir lemti jo baigtį. Tai valstybės ir savivaldybių institucijas, dalyvaujančias procese išvadai duoti, skiria nuo kitų proceso dalyvių (pvz. , ekspertų), kurie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi ir procese atlieka tik pagalbinį vaidmenį (CPK 61 straipsnis). Valstybės ir savivaldybių institucijų, įtrauktų ar įstojusių į procesą išvadai duoti, darbuotojai, kurie šioms institucijoms atstovauja teismo posėdyje ir duoda šių institucijų išvadas, turi būti laikomi šių dalyvaujančių byloje asmenų atstovais. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos tvarka bylas, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijos teismo įtrauktos arba savo iniciatyva įstojo išvadai duoti, turi taikyti bendrąsias CPK taisykles, reglamentuojančias šių institucijų procesines teises, nes išimčių iš šių taisyklių šio kodekso V dalis bei kiti įstatymai nenumato. Minėta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę dalyvauti įrodymų tyrime (CPK 50 straipsnio 2 dalis), kuris atliekamas pagal įstatyme nustatytas taisykles (žr. , pvz. , CPK 183, 200, 209, 217, 235, 249, 250 straipsnius). Po įrodymų ištyrimo teismo posėdyje dalyvaujantys šių institucijų atstovai duoda išvadą, po kurios teismas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali šiems asmenims pateikti klausimų duotai išvadai išaiškinti ir papildyti (CPK 251 straipsnio 3 dalis, 252 straipsnio 1 dalis). CPK 252 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įtrauktų ar įstojusių į procesą išvadai duoti, atstovai baigiamosiose kalbose (CPK 253 straipsnis) nedalyvauja, o asmenys, nedalyvavę baigiamosiose kalbose, neturi ir replikos teisės (CPK 254 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, tam tikrais įstatyme nurodytais atvejais (žr. , pvz. , CPK 463 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 5, 6 dalis, CK 2. 9 straipsnį, CPK 497 straipsnio 1, 2 dalis, 509 straipsnio 1 dalį, CK 3. 263 straipsnį, 3. 264 straipsnio 3 dalį, CK 3. 279 straipsnio 2 dalį) turi teisę inicijuoti teisme bylas, nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Šiuo atveju valstybės ir savivaldybių institucijos, siekdamos apginti viešąjį interesą, tokiose bylose dalyvauja kaip pareiškėjai ir turi visas ieškovo teises ir pareigas, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CPK 41 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Ar galima teismui priimti dalinį sprendimą ypatingosios teisenos bylose? Konsultacija. Pagal CPK 261 straipsnį dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. D-inio sprendimo institutas, sudarantis galimybę išspręsti dalį pareikštų reikalavimų nelaukiant galutinio sprendimo, padeda kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja CPK 442 straipsnyje išvardytas bylas. Šių bylų nagrinėjimas grindžiamas CPK 443 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 9 dalį teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių. Tuo tarpu draudimas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose priimti dalinį sprendimą, t. y. išimtis iš CPK 261 straipsnio taisyklės, nei CPK V skyriuje, nei kituose įstatymuose nenustatytas, todėl remiantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, dalinio sprendimo instituto tikslais bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylas ypatingąja teisena, gali priimti dalinį sprendimą, jeigu yra CPK 261 straipsnyje nurodytos sąlygos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |