|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Darbo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo normų taikymo A3-102 2004 m. balandžio 1 d. Klausimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, taikant DK 297 straipsnio 3 dalį, darbuotojas buvo grąžintas į pirmesnį darbą, teismo sprendimas buvo įvykdytas skubiai. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį dėl grąžinimo į darbą atmetus, darbdavys, remdamasis apeliacinės instancijos teismo sprendimu, atleido darbuotoją iš darbo. Kasacinis teismas nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ar tokiu atveju darbuotojas pagal DK 297 straipsnio 3 dalį turi teisę gauti iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo jo (darbuotojo) atleidimo iš darbo remiantis apeliacinės instancijos teismo sprendimu iki pakartotinio grąžinimo į pirmesnį darbą dienos? Konsultacija. Taikant DK 297 straipsnio 3 dalį darbuotojo pažeistos darbo teisės apginamos jį grąžinant į pirmesnį darbą, tokiu būdu atkuriant iki jo darbo teisių pažeidimo buvusią padėtį, taip pat išieškant šio darbuotojo naudai iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki tos dienos, kurią realiai atkuriama iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo) buvusi padėtis ir užbaigiamas priverstinės pravaikštos laikotarpis. Iš klausime nurodytų aplinkybių matyti, kad, skubiai įvykdžius neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą padėtis, buvusi iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo, buvo realiai atkurta, tačiau ji truko tik iki to laiko, kada darbdavys, remdamasis apeliacinės instancijos teismo sprendimu, vėl atleido darbuotoją iš darbo. Įvykus šiam faktui, darbuotojo darbo teisių pažeidimas, pasireiškęs neteisėtu atleidimu iš darbo, tęsėsi ir toliau, jis tęsėsi iki darbuotojo pakartotinio grąžinimo į pirmesnį darbą dienos, kada buvo galutinai realiai atkurta iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo buvusi padėtis. Tokiu atveju priverstinės pravaikštos laiko pasibaigimo fakto konstatavimui yra reikšminga aplinkybė – kada buvo galutinai realiai atkurta iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo buvusi padėtis. Kadangi aptariamuoju atveju iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo buvusi padėtis buvo galutinai realiai atkurta tik pakartotinai jį grąžinus į pirmesnį darbą, darytina išvada, kad laikotarpis nuo darbuotojo atleidimo iš darbo remiantis apeliacinės instancijos teismo sprendimu iki jo (darbuotojo) pakartotinio grąžinimo į pirmesnį darbą įeina į priverstinės pravaikštos laiką, už kurį darbuotojas pagal DK 297 straipsnio 3 dalį turi teisę gauti iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį. Taip pat pažymėtina, kad laikotarpis, kurio metu buvo realiai atkurta iki darbuotojo darbo teisių pažeidimo buvusi padėtis, neįskaitomas į priverstinės pravaikštos laiką. Klausimas. Ar reikia mokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo? Konsultacija. Už ieškinį, kuriuo prašoma iškelti įmonei bankroto bylą, mokėti žyminio mokesčio nereikia, nes pagal įstatymą bankroto bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Klausimas. Kokio dydžio žyminis mokestis turi būti mokamas, kai pareiškiamas Pauliano ar netiesioginis ieškinys? Konsultacija. Kreditorius, paduodamas teismui actio Pauliana, t. y. ieškinį, kuriuo ginčijami skolininko sudaryti sandoriai, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6. 66 straipsnis), arba netiesioginį ieškinį (CK 6. 68 straipsnis), reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles. Klausimas. Ar galimas sprendimo už akių priėmimas neįteikus procesinių dokumentų vienam iš procesinių bendrininkų neprivalomojo bendrininkavimo atveju? Konsultacija. CPK nustatytais atvejais sprendimas už akių gali būti priimamas tik dėl tokios šalies, kuriai yra įteikti atitinkami procesiniai dokumentai (pvz. , ieškinio nuorašas ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimas ar pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą). Neprivalomojo procesinio bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas) kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu ir turi šalies teises bei pareigas, todėl tuo atveju, kai vienam iš jų nėra įteiktas procesinis dokumentas, sprendimo už akių institutas tokiam asmeniui negali būti taikomas. Dėl kitų bendrininkų, kuriems atitinkami procesiniai dokumentai yra įteikti, sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu yra kitos sąlygos, būtinos tokiam sprendimui priimti (žr. , pvz. , CPK 142 straipsnio 142 straipsnio 1, 4 dalis, 230 straipsnio 2 dalį, 285 straipsnio 1, 2 dalis). Klausimas. Kaip turi būti tęsiamas procesas byloje, nagrinėjamoje CPK XXIII skyriaus tvarka, neįteikus teismo įsakymo vienam iš procesinių bendrininkų neprivalomojo bendrininkavimo atveju? Konsultacija. Kai teismo įsakymas neįteikiamas skolininkui, procesas pagal CPK XXIII skyriaus taisykles toliau vykti negali, todėl teismas turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (žr. CPK 431 straipsnio 3 dalį, taip pat Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 26 d. konsultaciją). Kadangi neprivalomojo procesinio bendrininkavimo atveju kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio, taigi ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, dalykas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 433 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu ir turi teisę savarankiškai vesti bylą (CPK 44 straipsnio 1, 4 dalys), todėl teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų įgyvendinimą (CPK 7, 8 straipsniai), turi panaikinti teismo įsakymą dalį dėl išieškojimo iš skolininko, kuriam nebuvo įteiktas teismo įsakymas, ir šią kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 431 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo ir išieškojimo iš kitų bendrininkų, kuriems išduotas teismo įsakymas buvo įteiktas, tolesnė eiga priklauso nuo to, ar skolininkai pareiškia savo prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 439 straipsnis). Klausimas. Ar santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylose teismas, paskyręs terminą šalims susitaikyti, gali išspręsti kitus klausimus: turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pan. ? Jeigu taip, ar tai išsprendžiama toje pačioje nutartyje skiriant terminą susitaikyti, ar turi būti priimamas dalinis sprendimas? Konsultacija. Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės arba bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir gali nustatyti terminą šalims susitaikyti (CK 3. 54, 3. 64 straipsniai, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis, 540 straipsnio 3 dalis). Paskyrus terminą sutuoktiniams susitaikyti, bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimas sustabdomas (CK 3. 54 straipsnio 2 dalis, CPK 163 straipsnio 9 punktas, 384 straipsnio 3 dalis). CPK 166 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato, kad, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai joje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 375 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, paskyrus terminą sutuoktiniams susitaikyti ir dėl to sustabdžius bylos dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės arba bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą, gali būti taikomos tik laikinosios apsaugos priemonės. Specialiosios laikinosios apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos santuokos nutraukimo bylose, yra išvardytos CK 3. 65 straipsnio 2 dalyje. Taigi šiuo atveju teismas gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3. 65 straipsnis). Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas priima motyvuotą nutartį, kuri vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismui paskyrus terminą sutuoktiniams susitaikyti ir dėl to sustabdžius bylos dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės arba bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas nesprendžiamas. Klausimas. Ieškovė pareiškė ieškinį savo sutuoktiniui dėl išlaikymo priteisimo, o šis pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės. Ar galima ieškinį dėl santuokos nutraukimo laikyti priešieškiniu todėl, kad jis gautas vėliau, ir prijungti jį, kaip priešieškinį, prie ieškovės anksčiau pareikšto ieškinio dėl išlaikymo priteisimo? Konsultacija. Kai teismo žinioje yra byla pagal vieno sutuoktinio ieškinį kitam sutuoktiniui dėl išlaikymo priteisimo ir kita byla pagal šio sutuoktinio ieškinį, kuriuo prašoma nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, gali šias bylas sujungti į vieną bylą (CPK 375 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareikšti reikalavimai yra priešiniai, tai, teismui dvi bylas sujungus į vieną, anksčiau gautas ieškinys, t. y. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, ir toliau turi būti laikomas ieškiniu, o jį pareiškęs sutuoktinis - ieškovu. Vėliau teisme gautas ieškinys, t. y. ieškinys nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, laikytinas priešieškiniu, o jį pareiškęs asmuo – atsakovu (CPK 143 straipsnis). Klausimas. CPK 139 straipsnio 1 dalis leidžia ieškovui atsiimti ieškinį, o šio kodekso 140 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovui teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Kurios iš nurodytų teisės normų turi būti taikomos bankroto byloje ir kokie yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmimo ar atsisakymo nuo šio pareiškimo teisiniai padariniai, jeigu teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą ir kreditoriaus reikalavimai yra patenkinti šios nutarties įsiteisėjimo laikotarpiu jau po bankroto bylos iškėlimo? Konsultacija. Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka su išimtimis, nustatytomis Įmonių bankroto įstatyme ir kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalis leidžia asmeniui, pateikusiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakyti pareiškimo, o pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, gali patenkinti asmens, kuris kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jai bankroto bylą, reikalavimus, tačiau, kai teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra priimta, šios teisės normos negali būti taikomos. Po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo taikomas bankroto bylos nutraukimo institutas, jeigu nustatomos Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nustačius, kad kreditoriai nuo savo reikalavimų įmonei atsisako arba įmonė su kreditoriais atsiskaitė, atsiranda pagrindas bankroto bylos nutraukimui (Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Vadinasi, tuo atveju, kai po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs kreditorius atsisako savo reikalavimų ir teismas tokį atsisakymą priima arba su šiuo kreditoriumi yra atsiskaityta, ši bankroto bylos dalis turi būti nutraukiama (Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taigi ir atsiskaitinėti su tais kreditoriais, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jau iki tokios nutarties įsiteisėjimo teismas, siekdamas užtikrinti visų įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi būti aktyvus ir gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, uždrausti atsakovui vykdyti savo prievoles, perduoti kitiems asmenims turtą (Įmonių bankroto 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys, 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Klausimas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Kokią nutartį šiuo atveju gali priimti Apeliacinis teismas ir kokia tolimesnė bylos eiga? Ar turi teisę Apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria iškelta bankroto byla, priimti nutartį atsisakyti kelti bankroto bylą? Konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalis įsakmiai draudžia Lietuvos apeliaciniam teismui, panaikinus skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai), priimti nutartį iškelti bankroto bylą. Taigi šiuo atveju Apeliacinis teismas, panaikinęs skundžiamą teismo nutartį iškelti bankroto bylą, gali perduoti pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas). Tuo atveju, kai atskirasis skundas yra paduotas dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai), Įmonių bankroto įstatymas nedraudžia Apeliaciniam teismui, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas). Vadinasi, šiuo atveju, panaikinęs skundžiamą teismo nutartį iškelti bankroto bylą, Apeliacinis teismas turi ne tik teisę perduoti pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo, bet ir teisę išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 2, 3 punktai). Klausimas. Nagrinėjant bylas apeliacine tvarka susiduriama su atvejais, kai apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą, prie skundo prideda dokumentus, jau esančius civilinėje byloje. Ar tokie pridėti dokumentai turi būti siunčiami apeliacinės instancijos teismui? Jei ne, tai kuris teismas: pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio ar atskirojo skundo priėmimo klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas, turi grąžinti šiuos priedus? Kokia forma tai turi būti padaryta: ar šį klausimą galima išspręsti rezoliucija, ar būtina priimti rašytinę nutartį? Ar ji skundžiama? Konsultacija. Prie apeliacinio ar atskirojo skundo šiam skundui pagrįsti nereikia pridėti tų dokumentų, kurie yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 306, 338 straipsniai). Jeigu apeliantas, paduodamas apeliacinį ar atskirąjį skundą, pateikia ir tokius dokumentus, tai pirmosios instancijos teismas, priimdamas paduotą skundą, nutartimi šiuos skundo priedus turi grąžinti skundą padavusiam asmeniui (CPK 290 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 1 dalis, 335, 338 straipsniai). Nei apeliacinės instancijos teismui, nei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims tokie apeliacinio ar atskirojo skundo priedai neturi būti siunčiami. Teismo nutartis, kuria apeliantui grąžinami prie skundo pridėti dokumentai, kurie yra byloje, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |