|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 patvirtintos Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarkos normų taikymo A3-109 2004 m. balandžio 29 d. Klausimas. Ar gali būti mirusio asmens, pasirinkusio vieną įstatyme nustatytų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdų, įpėdiniui, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldima piniginė kompensacija, pakeičiamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas? Tokiais atvejais pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 1112 institucija, sprendžianti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimą, paprastai priima sprendimą dėl ankstesnio sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, tačiau naujas sprendimas, kuriuo nuosavybės teisės būtų atkuriamos paveldėtojui jo pasirinktu būdu nepriimamas, motyvuojant tuo, kad reikia panaikinti ar pakeisti paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl kompensacijos paveldėjimo. Ar gali palikimą priėmęs asmuo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šios paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ar pakeitimo? Pažymėtina, kad pagal CK 5. 8 straipsnį paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tuo tarpu šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimą ginčytų asmuo, priėmęs palikimą. Taigi, ar toks ieškinys nagrinėtinas teisme? Jeigu taip, tai kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už tokį ieškinį, nes paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad paveldima piniginė kompensacija, nenurodant jos dydžio? Kaip turėtų būti formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis (panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl kompensacijos paveldėjimo arba pakeisti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, nurodant, kad paveldėta ne kompensacija, o pagal pakeistą atkūrimo būdą kitas turtas)? Konsultacija. 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) įtvirtina piliečių teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. (dėl to šioje konsultacijoje pateikiami išaiškinimai taikytini tik tiems atvejams, kai įpėdiniai iki įstatyme nustatyto termino pabaigos atitinkamoms institucijoms pranešė apie savo ketinimus pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo) pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo ir apie tai pranešti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms net ir tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau priimtas. Kai sprendimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarka patvirtinta Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112. Šia tvarka gali būti panaikinami priimti ir pradėti vykdyti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kai pagal šiuos sprendimus piliečiams yra išmokėta piniginės kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą dalis (šio nutarimo 2 punktas). Prašymus panaikinti priimtus ir pradėtus vykdyti, bet dar neįvykdytus sprendimus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą institucijoms, nagrinėjančioms prašymus atkurti nuosavybės teises, pateikia piliečiai, keičiantys valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (šios tvarkos 2 punktas). Kadangi nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nei Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 patvirtinta Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarka tiesiogiai neatsako į klausimą, ar mirusio fizinio asmens, kurio vardu yra atkurtos nuosavybės teisės, įpėdiniai gali kreiptis į institucijas, nagrinėjančias prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, su prašymais panaikinti priimtus ir pradėtus vykdyti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo sumokant piniginę kompensaciją, todėl sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į paveldėjimo sampratą ir teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinę prigimtį. CK 5. 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1. 112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5. 1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz. , Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Kiškienė v. T. J-molovskaja, bylos Nr. 3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Čyžius v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada inter alia grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Taigi mirus piliečiui, kurio vardu pagal atitinkamos institucijos priimtą sprendimą yra atkurtos nuosavybės teisės, jo įpėdiniams, turintiems išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose nurodoma apie piniginės kompensacijos paveldėjimą, pereina ne tik turtinė reikalavimo teisė į šią kompensaciją, nes paveldėjimo būdu jie tapo šios kompensacijos savininkais. Kartu su tuo įpėdiniai įgyja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir, kai sprendimas atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, išmokant piniginę kompensaciją, pradėtas vykdyti, bet dar neįvykdytas, gali šią teisę įgyvendinti Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 1112 nustatyta tvarka. Siekdama išspręsti mirusio asmens, kurio vardu atkurtos nuosavybės teisės, įpėdinio paduotą prašymą panaikinti priimtą ir pradėtą vykdyti, bet dar neįvykdytą, sprendimą, atitinkama institucija (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98–101 punktai) turi ne tik panaikinti sprendimą (jo dalį), pagal kurį buvo atlyginama pinigais už išlikusį nekilnojamąjį turtą, bet ir priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 patvirtintos Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarkos 6 punktas). Jeigu institucija pažeidžia šios tvarkos 6 punkto nuostatas, jos veiksmus (sprendimą) suinteresuotas asmuo gali apskųsti administraciniam teismui 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Kai institucija priima naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal mirusio asmens, kurio vardu atkurtos nuosavybės teisės, įpėdinio prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, šis CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą (CPK 580 straipsnio 2 dalis) su prašymu supaprastinto proceso tvarka pakeisti notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl piniginės kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo. Toks prašymas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 582 straipsnio 6 dalis), kurios rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad paveldėjimo teisės liudijimu paveldima ne piniginė kompensacija, o turtas, nurodytas naujame sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimtame pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Taip pat pažymėtina, kad institucija, panaikinusi sprendimą (jo dalį), pagal kurį buvo atlyginama pinigais už išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir priėmusi naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, turi dalyvauti šioje byloje kaip suinteresuotas asmuo (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |