Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrSpren­di­mo by­lo­je LAUKO prieš TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13586: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
Spren­di­mo by­lo­je LAUKO prieš Slo­va­ki­ją san­trau­ka

 (Pa­reiški­mo
Nr. 00026138/95)
Spren­di­mas pri­im­tas 1998 m. rug­sė­jo 2 d.
(spren­di­mo teks­tas an­glų ir pran­cū­zų kal­bo­mis).

Fak­tai

1992 m.
bir­že­lį pa­reiš­kė­jas p. I- Lau­ko krei­pė­si dėl dau­gia­bu­čia­me na­me
esan­čio bu­to, ku­ria­me jis gy­ve­no, pir­ki­mo. Pa­reiš­kė­jas tvir­ti­no,
kad vė­liau jo kai­my­nai ir ki­ti as­me­nys truk­dė jam sa­vo triukš­min­gu el­ge­siu,
pa­ty­čio­mis bei gra­si­ni­mais, jo ma­ny­mu, siek­da­mi „at­kal­bė­ti“ jį nuo
pla­nuo­ja­mo san­do­rio.
Pa­reiš­kė­jas
ke­lis kar­tus krei­pė­si į gy­ve­na­mo­sios vie­tos (Dub­ni­ca nad Vį­hom)
po­li­ci­jos de­par­ta­men­tą, pra­šy­da­mas iš­tir­ti mi­nė­tus truk­dy­mus ir
pra­dė­ti už tai at­sa­kin­gų as­me­nų bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą. Tarp
įta­ria­mų­jų jis pa­mi­nė­jo B. šei­mą. Po­li­ci­ja pa­reiš­kė­jui pra­ne­šė,
kad fak­tai, dėl ku­rių jis skun­dė­si, ne­ga­lė­jo bū­ti nu­sta­ty­ti, to­dėl
ty­ri­mas dėl jo skun­do baig­tas. 1994 m. ba­lan­džio 15 d. po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas
apie pa­reiš­kė­jo pa­teik­tus skun­dus pra­ne­šė vie­tos ad­mi­nist­ra­ci­nei
ins­ti­tu­ci­jai (lo­cal of­fi­ce / le bu­re­au lo­cal / Ob­vodnż śrad).
1994 m. ge­gu­žės
11 d. vie­tos ad­mi­nist­ra­ci­nė ins­ti­tu­ci­ja nu­sta­tė, kad ne­pa­tei­si­na­mai
ap­kal­tin­da­mas B. šei­mą trik­dy­mų su­kė­li­mu pa­reiš­kė­jas pa­da­rė smul­kų
tei­sės pa­žei­di­mą (mi­nor of­fen­ce / con­tra­ven­tion / prie­stu­pok),
nu­ma­ty­tą Smul­kių tei­sės pa­žei­di­mų ak­to (Mi­nor Of­fen­ces Act / loi
sur les con­tra­ven­tions) 49 (1) (d) sky­riu­je. Pa­reiš­kė­jui bu­vo pa­skir­ta
300 Slo­va­ki­jos kro­nų (SKK) bau­da ir įsa­ky­ta su­mo­kė­ti 150 SKK pro­ce­so iš­lai­dų. Pa­reiš­kė­jas ap­skun­dė
šį spren­di­mą (Po­vaz­skį Byst­ri­ca) sri­ties ad­mi­nist­ra­ci­nei ins­ti­tu­ci­jai
(di­strict of­fi­ce / le bu­re­au de di­strict / Ok­resnż śrad). 1994 m.
lie­pos 28 d. sri­ties ad­mi­nist­ra­ci­nė ins­ti­tu­ci­ja pa­reiš­kė­jo skun­dą
at­me­tė. 1994 m. rug­pjū­čio 16 d. pa­reiš­kė­jas pa­da­vė skun­dą Kon­sti­tu­ci­niam
Teis­mui, teig­da­mas, be ki­ta ko, kad bu­vo pa­žeis­tas Kon­ven­ci­jos
6 straips­nis, nes jo by­la ne­bu­vo iš­nag­ri­nė­ta vie­šai ir tei­sin­gai bei
ad­mi­nist­ra­ci­nės ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios nag­ri­nė­jo by­lą, bu­vo ša­liš­kos.
1994 m. lap­kri­čio 24 d. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­me­tė pa­reiš­kė­jo
skun­dą kaip aiš­kiai ne­pa­grįs­tą, be ki­ta ko, nu­spręs­da­mas, kad pa­gal
ati­tin­ka­mus Slo­va­ki­jos tei­sės ak­tus smul­kūs tei­sės pa­žei­di­mai pa­ten­ka
į ad­mi­nist­ra­ci­nių ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją. Ad­mi­nist­ra­ci­nių
ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mai ga­li bū­ti per­žiū­ri­mi teis­mi­ne tvar­ka tik
ta­da, kai pa­skir­tos tam tik­ros griež­tes­nio po­bū­džio baus­mės. 1997 m.
lie­pos 2 d. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­me­tė pa­reiš­kė­jo pra­šy­mą dėl
šio spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo.

Tei­sė

Pa­reiš­kė­jas
tvir­ti­no, kad ne­per­žiū­rė­jus spren­di­mo dėl bau­dos jam sky­ri­mo teis­mi­ne
tvar­ka bu­vo pa­žeis­ta jo tei­sė į tai, kad by­lą iš­nag­ri­nė­tų pa­gal įsta­ty­mą
įsteig­tas ne­pri­klau­so­mas ir ne­ša­liš­kas teis­mas.

Dėl Kon­ven­ci­jos
6 straips­nio tai­ky­ti­nu­mo

Teis­mas
pri­mi­nė, kad sie­kiant nu­sta­ty­ti, ar tei­sės pa­žei­di­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas
kaip bau­džia­ma­sis Kon­ven­ci­jos pras­me, pir­miau­sia tu­ri bū­ti iš­si­aiš­kin­ta,
ar šį tei­sės pa­žei­di­mą api­brė­žian­tis teks­tas vals­ty­bės at­sa­ko­vės
tei­si­nė­je sis­te­mo­je pri­klau­so bau­džia­ma­jai tei­sei. Po to, at­si­žvel­giant
į 6 straips­nio ob­jek­tą ir tiks­lą, į įpras­tą šia­me straips­ny­je var­to­ja­mų
ter­mi­nų reikš­mę ir į su­si­ta­rian­čių ša­lių įsta­ty­mus, tu­ri bū­ti iš­nag­ri­nė­ja­mas
tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dis ir ga­liau­siai baus­mės, ku­ri grė­sė as­me­niui,
po­bū­dis ir griež­tu­mo laips­nis (žr. , be ki­tų šal­ti­nių, the Ga­ry­fal­lou
AEBE v. Gre­e­ce jud­gment of 24 Sep­tem­ber 1997, Re­ports 1997-V,
p. 1830, § 32). The Court re­calls at the out­set that in or­der to
de­ter­mi­ne whet­her an of­fen­ce qu­a­li­fies as “cri­mi­nal” for the pur­po­ses
of the Con­ven­tion, the first mat­ter to be as­cer­tai­ned is whet­her or not
the text de­fi­ning the of­fen­ce be­longs, in the le­gal sys­tem of the res­pon­dent
Sta­te, to the cri­mi­nal law; next, the na­tu­re of the of­fen­ce and, fi­nal­ly,
the na­tu­re and de­gree of se­ve­ri­ty of the pe­nal­ty that the per­son con­cer­ned
ris­ked in­cur­ring must be exa­mi­ned, ha­ving re­gard to the ob­ject and pur­po­se
of Ar­tic­le 6, to the or­di­na­ry me­a­ning of the terms of that Ar­tic­le
and to the laws of the Con­trac­ting Sta­tes. La Cour rap­pel­le d’emblée que,
pour déter­mi­ner le ca­rac­tčre « pénal » d’u­ne in­frac­tion au
sens de la Con­ven­tion, il im­por­te d’a­bord de sa­voir si le tex­te défi­nis­sant
cel­le-ci res­sor­tit ou non au droit pénal d’aprčs la tech­ni­que ju­ri­di­que
de l’Etat défen­deur ; il y a lieu d’e­xa­mi­ner en­sui­te, eu égard ą
l’ob­jet et au but de l’ar­tic­le 6, au sens or­di­nai­re de ses ter­mes
et au droit des Etats con­trac­tants, la na­tu­re de l’in­frac­tion ain­si que
la na­tu­re et le degré de gra­vité de la sanc­tion que ris­qu­ait de su­bir
l’intéressé.
Teis­mas
pa­žy­mė­jo, kad by­los ša­lys ne­gin­či­jo, jog smul­kus tei­sės pa­žei­di­mas,
už ku­rį bu­vo nu­baus­tas pa­reiš­kė­jas, pa­gal vals­ty­bės vi­daus tei­sę nė­ra
bau­džia­ma­sis. Ta­čiau vals­ty­bės at­sa­ko­vės vi­daus tei­sės pa­teik­ti nu­ro­dy­mai
tu­ri tik san­ty­ki­nę reikš­mę (žr. the Öztürk v. Ger­ma­ny jud­gment of
21 Feb­ru­a­ry 1984, Se­ries A no. 73, p. 19,
§ 52).
Tai­gi bu­vo
bū­ti­na iš­nag­ri­nė­ti smul­kų tei­sės pa­žei­di­mą at­si­žvel­giant į mi­nė­tus
ant­rą­jį ir tre­či­ą­jį kri­te­ri­jus. Šiuo at­žvil­giu Teis­mas pa­kar­to­jo,
kad šie kri­te­ri­jai yra al­ter­na­ty­vi­niai ir nė­ra ku­mu­lia­ci­niai: 6
straips­nio tai­ky­mui „bau­džia­mo­jo kal­ti­ni­mo“ as­pek­tu pa­kan­ka, kad
ver­ti­na­mas tei­sės pa­žei­di­mas Kon­ven­ci­jos po­žiū­riu pa­gal sa­vo po­bū­dį
bū­tų „bau­džia­ma­sis“ ar­ba jį pa­da­ręs as­muo bū­tų at­sa­kin­gas pa­gal
sank­ci­ją, ku­ri pa­gal sa­vo po­bū­dį ir griež­tu­mo laips­nį pri­skir­ti­na
„bau­džia­ma­jai“ sfe­rai (žr. , in­ter alia, the Lutz v. Ger­ma­ny jud­gment
of 25 Au­gust 1987, Se­ries A no. 123, p. 23,
§ 55). In this res­pect, the Court re­calls that the­se cri­te­ria are al­ter­na­ti­ve
and not cu­mu­la­ti­ve: for Ar­tic­le 6 to ap­ply by vir­tue of the words
“cri­mi­nal char­ge”, it suf­fi­ces that the of­fen­ce in qu­es­tion should by
its na­tu­re be “cri­mi­nal” from the point of view of the Con­ven­tion, or
should ha­ve ma­de the per­son con­cer­ned liab­le to a sanc­tion which, by its
na­tu­re and de­gree of se­ve­ri­ty, be­longs in ge­ne­ral to the “cri­mi­nal”
sphe­re.   A cet égard, la Cour rap­pel­le
que ces crit­čres sont al­ter­na­tifs et non cu­mu­la­tifs : pour que l’ar­tic­le 6
s’ap­pli­que au tit­re des mots « ac­cu­sa­tion en ma­tič­re péna­le »,
il suf­fit que l’in­frac­tion en cau­se soit par na­tu­re « péna­le »
au re­gard de la Con­ven­tion, ou ait ex­posé l’intéressé ą une sanc­tion qui,
par sa na­tu­re et son degré de gra­vité, res­sor­tit, en général, ą la
« ma­tič­re péna­le ». Tai ne­pa­ša­li­na ku­mu­lia­ci­nio po­žiū­rio
ga­li­my­bės tuo at­ve­ju, kai at­ski­ra kiek­vie­no iš kri­te­ri­jų ana­li­zė
ne­lei­džia pa­da­ry­ti aiš­kios iš­va­dos dėl „bau­džia­mo­jo kal­ti­ni­mo“ bu­vi­mo
(žr. , be ki­tų šal­ti­nių, mi­nė­tą spren­di­mą Ga­ry­fal­lou AEBE jud­gment,
p. 1830, § 33; ir the Ben­de­noun v. Fran­ce jud­gment of 24 Feb­ru­a­ry 1994,
Se­ries A no. 284, p. 20, § 47). This do­es not ex­clu­de
that a cu­mu­la­ti­ve ap­pro­ach may be adop­ted whe­re the se­pa­ra­te ana­ly­sis
of each cri­te­rion do­es not ma­ke it pos­sib­le to re­ach a cle­ar conc­lu­sion
as to the exis­ten­ce of a “cri­mi­nal char­ge”. Ce­la n’empźche pas l’a­dop­tion
d’u­ne ap­pro­che cu­mu­la­ti­ve si l’a­na­ly­se séparée de cha­que crit­čre ne
per­met pas d’a­bou­tir ą une conc­lu­sion clai­re qu­ant ą l’e­xis­ten­ce d’u­ne
« ac­cu­sa­tion en ma­tič­re péna­le ».
Teis­mas
pri­mi­nė, kad nuo­sta­ta, pa­gal ku­rią bu­vo nu­baus­tas pa­reiš­kė­jas, reg­la­men­tuo­ja
smul­kius tei­sės pa­žei­di­mus vi­suo­me­nės do­ro­vei, ir šia nuo­sta­ta sie­kia­ma
pa­lai­ky­ti tai­ką tarp kai­my­nų. Tai­gi pa­reiš­kė­jo pa­žeis­ta tei­sės nor­ma
yra skir­ta vi­siems pi­lie­čiams, o ne tam tik­rai nu­sta­ty­tai api­brėž­tą
sta­tu­są tu­rin­čiai as­me­nų gru­pei.
Be to, pa­reiš­kė­jui
pa­ski­riant bau­dą bu­vo sie­kia­ma jį nu­baus­ti sie­kiant už­kirs­ti ke­lią
tei­sės pa­žei­di­mų pa­si­kar­to­ji­mui. Bau­da tu­rė­jo bau­džia­mą­ją pri­gim­tį
(pu­ni­ti­ve cha­rac­ter / ca­rac­tčre pu­ni­tif), ku­ri yra įpras­tas baus­mių
ski­ria­ma­sis bruo­žas (žr. mi­nė­tą Öztürk jud­gment, p. 20, § 53;
ir the A. P. , M. P. and T. P. v. Swit­zer­land jud­gment of 29 Au­gust 1997,
Re­ports 1997-V, p. 1488, § 41).
Tai­gi ben­dro
pa­reiš­kė­jo pa­žeis­tos tei­sės nuo­sta­tos po­bū­džio bei jam pa­skir­tos
baus­mės bau­gi­ni­mo ir bau­džia­mo­jo tiks­lo (de­ter­rent and pu­ni­ti­ve
pur­po­se / l’ob­jec­tif dis­su­a­sif et pu­ni­tif) pa­ka­ko įro­dy­ti, kad
kves­tio­nuo­ja­mas tei­sės pa­žei­di­mas Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio ter­mi­nais
bu­vo bau­džia­ma­sis pa­gal sa­vo po­bū­dį (cri­mi­nal in na­tu­re / ca­rac­tčre
pénal). To­dėl nė­ra rei­ka­lo nag­ri­nė­ti šį tei­sės pa­žei­di­mą tai­kant
anks­čiau mi­nė­tą tre­či­ą­jį kri­te­ri­jų. San­ty­ki­nė baus­mės sun­ku­mo
sto­ka1 ne­ga­li pa­keis­ti iš pri­gim­ties bau­džia­mo­jo tei­sės
pa­žei­di­mo po­bū­džio (žr. mi­nė­tą Öztürk jud­gment, p. 21, § 54).
At­si­žvel­giant
į tai, kas bu­vo iš­dės­ty­ta, Teis­mas lai­kė, kad 6 straips­nio 1 da­lis šio­je
by­lo­je bu­vo tai­ky­ti­na.
Išva­da:
6 straips­nis tai­ky­ti­nas.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.90037 sekundės -