Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrSpren­di­mo by­lo­je JANOSEVIC prieš TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
Spren­di­mo by­lo­je JANOSEVIC prieš Šve­di­ją san­trau­ka

 (Pa­reiški­mo
Nr. 34619/97)
Spren­di­mas pri­im­tas 2002 m. lie­pos 23 d. (spren­di­mo teks­tas an­glų
ir pran­cū­zų kal­bo­mis).

Fak­tai

1995 m. at­li­kus
pa­reiš­kė­jo tak­si įmo­nės au­di­tą vie­tos mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo
ins­ti­tu­ci­ja pa­ren­gė ata­skai­tos pro­jek­tą, ku­ria­me iš nau­jo ap­skai­čia­vo
mo­kė­ti­nus mo­kes­čius. Ga­vus pa­reiš­kė­jo pa­sta­bas, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo
ins­ti­tu­ci­ja nu­ro­dė su­mo­kė­ti pa­pil­do­mus mo­kes­čius, o dėl to, kad
jo pa­ja­mų de­kla­ra­ci­jo­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja bu­vo pri­pa­žin­ta
ne­tei­sin­ga, įsa­kė jam su­mo­kė­ti 161 261 Šve­di­jos kro­nų mo­kes­ti­nę
bau­dą (tax sur­char­ges / im­po­ser des ma­jo­ra­tions). Pa­reiš­kė­jas krei­pė­si
į mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­ją dėl šių spren­di­mų pa­kar­to­ti­nio
svars­ty­mo ir vyk­dy­mo su­stab­dy­mo. Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­ja
pa­reiš­kė­jo pra­šy­mą dėl vyk­dy­mo su­stab­dy­mo at­me­tė. Gra­fys­tės ad­mi­nist­ra­ci­nis
teis­mas šį spren­di­mą pa­tvir­ti­no ir ne­da­vė pa­reiš­kė­jui lei­di­mo pa­teik­ti
to­li­mes­nį skun­dą. Vie­tos vyk­dy­mo ins­ti­tu­ci­ja (lo­cal En­for­ce­ment
Of­fi­ce / ser­vi­ce lo­cal de re­couv­re­ment forcé) krei­pė­si į sri­ties
teis­mą dėl ban­kro­to pa­reiš­kė­jui pa­skel­bi­mo. 1996 m. bir­že­lį pa­reiš­kė­jas
bu­vo pa­skelb­tas ne­mo­kiu. Jo ape­lia­ci­nis skun­das bu­vo at­mes­tas. 1999
m. va­sa­rį mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­ja pa­tvir­ti­no sa­vo
spren­di­mus dėl pa­pil­do­mų mo­kes­čių ir mo­kes­ti­nių bau­dų; 2001 m. gruo­dį
Gra­fys­tės ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas šiuos spren­di­mus pa­tvir­ti­no. Ape­lia­ci­nis
skun­das šiuo me­tu nag­ri­nė­ja­mas Ape­lia­ci­nia­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me
teis­me.

Tei­sė

Rem­da­ma­sis
Kon­ven­ci­jos 6 straips­niu, pa­reiš­kė­jas skun­dė­si dėl to, kad mo­kes­čių
ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mai dėl pa­pil­do­mų mo­kes­čių
ir mo­kes­ti­nių bau­dų bu­vo įvyk­dy­ti prieš teis­mui iš­spren­džiant šiuos
gin­čus. Jis tvir­ti­no, kad mo­kes­čių ap­skai­čia­vi­mo pro­ce­sas ne­bu­vo
pa­baig­tas per įma­no­mai trum­piau­sią lai­ką ir šia­me pro­ce­se ne­bu­vo už­tik­rin­ta
jo tei­sė į tei­sin­gą by­los nag­ri­nė­ji­mą. Be to, pa­sak pa­reiš­kė­jo, jam
bu­vo at­im­ta tei­sė bū­ti lai­ko­mam ne­kal­tu, kol jo kal­tu­mas nė­ra įro­dy­tas
pa­gal įsta­ty­mą.

Dėl Kon­ven­ci­jos
6 straips­nio tai­ky­ti­nu­mo

Sa­vo prak­ti­ko­je
Teis­mas nuo­sek­liai lai­kė­si po­žiū­rio, kad mo­kes­ti­niai gin­čai daž­niau­siai
ne­pa­ten­ka į „ci­vi­li­nių tei­sių ir pa­rei­gų“ sfe­rą pa­gal Kon­ven­ci­jos
6 straips­nį, ne­pai­sant ne­iš­ven­gia­mų tur­ti­nio po­bū­džio pa­da­ri­nių,
ku­rių at­si­ran­da mo­kes­čių mo­kė­to­jui. Šio­je by­lo­je ne­bu­vo prie­žas­čių
per­žiū­rė­ti šią iš­va­dą.
At­si­žvel­giant
į tai, kad pa­reiš­kė­jui bu­vo pa­skir­tos mo­kes­ti­nės bau­dos, ki­lo klau­si­mas,
ar šio­je by­lo­je pro­ce­sas ne­bu­vo su­si­jęs su „bau­džia­mo­jo kal­ti­ni­mo“
klau­si­mo spren­di­mu. Teis­mas pri­mi­nė, kad „bau­džia­mo­jo kal­ti­ni­mo“
Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio pras­me kon­cep­ci­ja yra sa­va­ran­kiš­ka. Nu­sta­tant,
ar tei­sės pa­žei­di­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip „bau­džia­ma­sis“, yra tai­ky­ti­ni
trys kri­te­ri­jai: tei­sės pa­žei­di­mo pri­sky­ri­mas pa­gal vi­daus tei­sę,
tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dis ir ga­li­mos baus­mės po­bū­dis bei griež­tu­mo
laips­nis (žr. , be ki­tų šal­ti­nių, Öztü0rk v. Ger­ma­ny, jud­gment
of 21 Feb­ru­a­ry 1984, Se­ries A no. 73, p. 18, § 50, ir Lau­ko v. Slo­va­kia,
jud­gment of 2 Sep­tem­ber 1998, Re­ports of J-­gments and De­ci­sions
1998-VI, p. 2504, § 56). The Court rei­te­ra­tes that the con­cept of “cri­mi­nal
char­ge” wit­hin the me­a­ning of Ar­tic­le 6 is an au­to­no­mous one. In de­ter­mi­ning
whet­her an of­fen­ce qu­a­li­fies as “cri­mi­nal”, three cri­te­ria are to be
ap­plied: the le­gal clas­si­fi­ca­tion of the of­fen­ce in do­mes­tic law, the
na­tu­re of the of­fen­ce and the na­tu­re and de­gree of se­ve­ri­ty of the
pos­sib­le pe­nal­ty. La Cour réaf­fir­me que la no­tion d’« ac­cu­sa­tion
en ma­tič­re péna­le » au sens de l’ar­tic­le 6 revźt une portée au­to­no­me.
Pour déter­mi­ner le ca­rac­tčre « pénal » d’une in­frac­tion, il
faut ap­pli­qu­er trois crit­čres: la clas­si­fi­ca­tion ju­ri­di­que de l’in­frac­tion
en droit in­ter­ne, la na­tu­re de l’in­frac­tion ain­si que la na­tu­re et le
degré de gra­vité de la sanc­tion éven­tu­el­le.
Teis­mas
pa­žy­mė­jo, kad mo­kes­ti­nės bau­dos bu­vo pa­skir­tos ne pa­gal bau­džia­mo­sios
tei­sės nuo­sta­tas, o re­mian­tis įvai­riais mo­kes­čių įsta­ty­mais. Be to,
bau­das nu­sta­tė mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos ir ad­mi­nist­ra­ci­niai
teis­mai. At­ro­dė, kad pa­gal Šve­di­jos įsta­ty­mus ir teis­mų prak­ti­ką mo­kes­ti­nės
bau­dos api­bū­di­na­mos ne kaip baus­mės, bet kaip ad­mi­nist­ra­ci­nės sank­ci­jos.
N-s kai ku­riais at­žvil­giais mo­kes­ti­nės bau­dos pri­ly­go baus­mėms, Teis­mas
kon­sta­ta­vo, kad ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, jog mo­kes­ti­nės bau­dos pa­gal vi­daus
tei­sę pri­klau­so bau­džia­ma­jai tei­sei.
Taigi yra
bū­ti­na iš­nag­ri­nė­ti mo­kes­ti­nes bau­das at­si­žvel­giant į anks­čiau mi­nė­tus
ant­rą­jį ir tre­či­ą­jį kri­te­ri­jus. Teis­mas pri­mi­nė šių kri­te­ri­jų tai­ky­mo
prin­ci­pus (žr. ci­tuo­tą Lau­ko spren­di­mą, p. 2504–05, § 57).
Dėl pa­reiš­kė­jui
pri­ski­ria­mo el­ge­sio po­bū­džio Teis­mas nu­ro­dė, kad mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo
ins­ti­tu­ci­jai ir ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui pri­pa­ži­nus, jog pa­reiš­kė­jas
mo­kes­čių de­kla­ra­ci­jo­je pa­tei­kė ne­tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją, mo­kes­ti­nės
bau­dos pa­reiš­kė­jui bu­vo pa­skir­tos re­mian­tis mo­kes­čių įsta­ty­mais
(kon­kre­čiai – Ap­mo­kes­ti­ni­mo ak­tu), ku­rie skir­ti vi­siems pri­va­lan­tiems
mo­kė­ti mo­kes­čius Šve­di­jo­je as­me­nims, o ne tam tik­rai spe­cia­lų sta­tu­są
tu­rin­čiai gru­pei.
Teis­mas
su­ti­ko su Vy­riau­sy­be, kad eg­zis­tuo­ja viešasis fi­nan­si­nis in­te­re­sas
už­tik­rin­ti, kad ap­skai­čiuo­da­mos mo­kes­čius mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo
ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų pa­kan­ka­mą ir tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją. Ta­čiau
ši in­for­ma­ci­ja yra už­tik­ri­na­ma nu­sta­tant Šve­di­jos mo­kes­čių įsta­ty­muo­se
tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus ir griež­tą fi­nan­si­nę baus­mę už jų ne­įvyk­dy­mą.
Mo­kes­ti­nės bau­dos pa­reiš­kė­jui bu­vo pa­skir­tos ob­jek­ty­viais pa­grin­dais;
t. y. ne­rei­kė­jo nu­sta­ty­ti jo ty­čios ar ne­at­sar­gu­mo. Ta­čiau sub­jek­ty­vių
ele­men­tų sto­ka ne­bū­ti­nai pa­ša­li­na tei­sės pa­žei­di­mo bau­džia­mą­jį
po­bū­dį; su­si­ta­rian­čių ša­lių įsta­ty­muo­se ga­li­ma ras­ti bau­džia­mų­jų
tei­sės pa­žei­di­mų, pa­grįs­tų vien tik ob­jek­ty­viais ele­men­tais (žr. Sa­la­bia­ku
v. Fran­ce, jud­gment of 7 Oc­to­ber 1988, Se­ries A no. 141–A, p. 15, §
27). Dėl to Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad da­bar­ti­nė mo­kes­ti­nių bau­dų sis­te­ma
pa­kei­tė anks­tes­nę gry­nai bau­džia­mą­ją tei­se­ną. At­ro­dė, kad per­ėji­mas
nuo anks­tes­nės baus­mių už ty­či­nį ar ne­at­sar­gų el­ge­sį sis­te­mos prie
nau­jos ob­jek­ty­viais fak­to­riais pa­grįs­tos sis­te­mos bu­vo pa­ska­tin­tas
di­des­nio efek­ty­vu­mo po­rei­kio.
Be to, da­bar­ti­nės
mo­kes­ti­nės bau­dos nė­ra skir­tos iš­lai­doms, ku­rios ga­li at­si­ras­ti
dėl mo­kes­čio mo­kė­to­jo el­ge­sio, kom­pen­suo­ti. Šių nuo­sta­tų pa­grin­di­nis
tiks­las – da­ry­ti spau­di­mą mo­kes­čių mo­kė­to­jams sie­kiant, kad jie vyk­dy­tų
sa­vo pa­rei­gas, ir nu­baus­ti juos už šių pa­rei­gų pa­žei­di­mus. Nag­ri­nė­ja­mos
baus­mės kar­tu yra bau­gi­nan­čio ir bau­džia­mo­jo po­bū­džio. Pas­ta­ro­ji
cha­rak­te­ris­ti­ka yra įpras­tas baus­mės ski­ria­ma­sis bruo­žas (žr. ci­tuo­tą
spren­di­mą Öztürk, p. 20–21, § 53).
Teis­mo
nuo­mo­ne, ben­dras tei­sės nuo­sta­tų dėl mo­kes­ti­nių bau­dų po­bū­dis bei
baus­mių, ku­rios yra kar­tu bau­gi­nan­čio ir bau­džia­mo­jo po­bū­džio, tiks­las
yra pa­kan­ka­mi sie­kiant pa­ro­dy­ti, kad pa­reiš­kė­jas bu­vo ap­kal­tin­tas
Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio pras­me bau­džia­muo­ju tei­sės pa­žei­di­mu.
Be to, bau­džia­mą­jį
tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dį ro­do ir po­ten­cia­lios bei re­a­lios baus­mės
griež­tu­mas. Mo­kes­ti­nės bau­dos, ku­rių dy­dis pa­pras­tai nu­sta­to­mas
nuo 20 iki 40 proc. mo­kes­čio, ku­rio bu­vo iš­veng­ta, su­mos, pri­klau­so­mai
nuo mo­kes­čio rū­šies, ne­tu­ri vir­šu­ti­nės ri­bos ir ga­li siek­ti la­bai
di­de­les su­mas. Šio­je by­lo­je pa­skir­tos mo­kes­ti­nės bau­dos bu­vo la­bai
di­de­lės. N-s mo­kes­ti­nės bau­dos jų ne­su­mo­kė­jus ne­ga­li bū­ti pa­keis­tos
lais­vės at­ėmi­mu, tai ne­tu­ri le­mia­mos reikš­mės spren­džiant klau­si­mą,
ar tei­sės pa­žei­di­mas yra bau­džia­ma­sis pa­gal 6 straips­nį (žr. ci­tuo­tą
Lau­ko spren­di­mą, p. 2505, § 58).
Tai­gi
Teis­mas pri­ėjo prie iš­va­dos, kad pro­ce­sas dėl pa­reiš­kė­jui pa­skir­tų
mo­kes­ti­nių bau­dų bu­vo su­si­jęs su „bau­džia­mo­jo kal­ti­ni­mo“ Kon­ven­ci­jos
6 straips­nio pras­me klau­si­mo spren­di­mu.
Išva­da:
6 straips­nis tai­ky­ti­nas.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.74156 sekundės -