|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr Draudimas asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą) (non bis in idem) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) byloje Franz Fischer prieš A-riją nusprendė, kad šio asmens persekiojimas ir nubaudimas dėl tos pačios veikos du kartus pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintą draudimą būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamam ar baudžiamam už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą), dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą (non bis in idem). Šis draudimas pažeistas todėl, kad esant tokiam pačiam požymiui (asmens neblaivumas) kaltininkas buvo persekiojamas bei nubaustas ir už administracinį teisės pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), ir už nusikaltimą (neatsargų gyvybės atėmimą esant neblaiviam). Kartu Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės–narės yra laisvos nustatyti, už kurį iš dviejų teisės pažeidimų turi būti persekiojama. Dėl to, kad nacionaliniai teismai dėl vieno ir to paties poelgio priėmė du skirtingus sprendimus nubausti jį padariusį asmenį, byloje Gradinger prieš A-riją Teismas taip pat konstatavo Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinto draudimo pažeidimą. Lietuvos vidaus teisėje dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnis. Šios nuostatos, atsižvelgiant į Konvencijoje vartojamų sąvokų „nusikaltimas“, „baudžiamasis kaltinimas“, „baudžiamasis procesas“ interpretavimą, esant pagrindui galioja ir taikant administracinės bei kitų vidaus teisės šakų normas. Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo atveju, kai asmens padarytoje veikoje yra kokios nors BK numatytos nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Jeigu ikiteisminio tyrimo arba bylos parengimo nagrinėti teisme metu paaiškėja, kad veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai ikiteisminis tyrimas (BPK 212 straipsnis) arba byla (BPK 235, 254 straipsniai) turi būti nutraukiami ir nesuėjus senaties terminams sprendžiamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Jei aplinkybė, kad veika neturi nusikalstamos veikos požymių paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, tai turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 straipsnio 2 dalis). Tačiau tuo atveju, kai išteisintojo asmens poelgyje yra administracinio teisės pažeidimo požymių, vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju susiduriama su persekiojimo tąsa, nes išteisinamasis nuosprendis išsprendžia klausimą dėl asmens atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką tik pagal baudžiamąjį įstatymą. Jeigu dėl padarytos pavojingos veikos, kuri Konvencijos prasme atitinka Teismo suformuluotus nusikalstamos veikos kriterijus (sprendimai bylose Lauko prieš Slovakiją, Janosevic prieš Švediją, Ezeh ir Connors prieš Jungtinę Karalystę bei kt. ), asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o vėliau paaiškėja, kad tokia veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tai pakartotinis procesas ir nubaudimas dėl jos tampa negalimi. Minėtai aplinkybei paaiškėjus ikiteisminio tyrimo arba bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba nutartis nutraukti bylą. Šie sprendimai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalimi, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalimi ir BPK atitinkamomis nuostatomis (BPK 3 ir kitų straipsnių prasme). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |