|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 1995 m. gruodžio 28 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. , apygardų teismų pateiktus klausimus dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius konsultuoja: klausimas: Jei Lietuvos bankas nepritaria banko reorganizavimui, sanavimui arba likvidavimui, kokie turėtų būti tolesni administratoriaus ir teismo veiksmai? konsultacija: Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 47 str. numatyta, kad administratorius Lietuvos bankui pritarus privalo siūlyti teismui sanuoti, reorganizuoti ar likviduoti banką. Kol tokio pritarimo administratorius nėra gavęs, jis negali siūlyti teismui taikyti bankui kurią nors bankroto procedūrą. klausimas: K-ia forma ir kurie Lietuvos banko pareigūnai turėtų pasirašyti nepritarimą ar pritarimą sanuoti, reorganizuoti arba likviduoti banką? konsultacija: Komercinių bankų įstatymas nenumato, kokia forma ir kurie Lietuvos banko pareigūnai gali pasirašyti pritarimą taikyti bankrutuojančiam bankui sanavimą, reorganizavimą ar likvidavimą. Pagal Lietuvos banko įstatymo (1994 m. gruodžio 1 d. Nr. 1-678) 11 str. 8 p. , įstatymų numatytų poveikio priemonių taikymas bankams ir kitoms kredito įstaigoms yra viena Lietuvos banko valdybos funkcijų. Taigi ir pritarimą taikyti bankui bankroto procedūras turėtų svarstyti Lietuvos banko valdyba. K-ia forma tai padaryti ir kuriam pareigūnui tą dokumentą pasirašyti - Lietuvos banko vidaus tvarkos dalykas. klausimas: Kyla neaiškumų dėl Komercinių bankų įstatymo 54 str. taikymo, kai vienas indėlininkas turi kelis indėlius, neviršijančius 5000 Lt. Ar tie indėliai turėtų būti sumuojami ar sprendžiama dėl kiekvieno jų atskirai? konsultacija: Komercinių bankų įstatymo 54 str. numato, kad antrąja eile tenkinami indėlininkų-fizinių asmenų reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 Lt. Iš įstatymo turinio sektų, kad turimas omenyje indėlininkas-fizinis asmuo, todėl įstatymo numatytas apribojimas 5000 Lt dydžiu turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo to, kiek sąskaitų šiame banke turėjo minėtas fizinis asmuo. Šiuo atveju įstatymo tikslas - patenkinti didesnio kiekio indėlininkų reikalavimų dalį. klausimas: Komercinių bankų įstatymo 47 str. nustatyta, kad iškėlus banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš valstybės biudžeto lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis mokestis. Ar tai turi atlikti pačios valstybinio mokesčio inspekcijos, ar šios sumos turi būti grąžintos atitinkamomis teismo nutartimis? CPK 107 str. tokios nuorodos nėra. konsultacija: Žyminio mokesčio grąžinimo įforminimo tvarką nustato CPK 107 str. , kuriuo numatyta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi. Tokią nutartį teisėjas turėtų priimti ir Komercinių bankų įstatymo 47 str. 5 d. numatytu atveju, vadovaudamasis CPK 11 str. 6 d. klausimas: Įmonių bankroto įstatymo 4 str. numato, kad sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, tačiau jeigu šalys nesusitaria dėl bankroto procedūros taikymo, arba kreditorių susirinkimas, remdamasis šiame įstatyme nustatyta tvarka, negali priimti sprendimo dėl reikalavimų patenkinimo sąlygų ir tvarkos, šis klausimas perduodamas nagrinėti teismui. K-ius klausimus gali spręsti teismas esant neteisminei bankroto procedūrai? konsultacija: B-kroto procedūros taikymas neteismine tvarka nustatomas šalims susitarus. Įmonių bankroto įstatymo 4 str. nustato, kad šalys tokiu atveju nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu nesusitariama dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo, suinteresuota šalis gali paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Neteisminės bankroto procedūros atveju teismas tik tvirtina taikos sutartį, kuri buvo sudaryta taikant neteisminę bankroto procedūrą (Įmonių bankroto įstatymo 16 str. 4 d. ). klausimas: Įmonių bankroto įstatymo 6 str. numato, kad teismui iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Tokiu atveju neaišku, kokios yra buvusių valdymo organų atstovų teisės ir pareigos vykstant bankroto procedūrai. Ar galima tuo pagrindu atleisti juos iš darbo? konsultacija: Įmonės valdymo organams netekus savo įgaliojimų, savo teises ir pareigas praranda ir šių organų nariai. Įmonės administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius), valdybos nariai gali būti atleidžiami iš darbo pagal DSĮ 26 str. 12 p. , t. y. kai darbuotojas įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš pareigų, jei negalima darbuotoj jo sutikimu perkelti į kitą darbą (DSĮ 34 str. 7 d. ). klausimas: CPK 396 str. 8 p. numato, kad teismo antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus bankroto bylą skolininkui. Ar gali teismo antstolis sustabdyti vykdymą neteisminės bankroto procedūros atveju? konsultacija: Ne, negali, nes galiojantys įstatymai tokios antstolio teisės nenumato. klausimas: Įmonei iškėlus bankroto bylą ji tęsia ūkinę veiklą. Po 3 mėnesių teismas patvirtina tos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžius. Sąraše yra kreditorių, kurie ūkine veikla susiję su įmone, ir jų, t. y. ketvirtos eilės kreditorių, finansiniai reikalavimai kinta. Ar teismas privalo tikslinti pasikeitusius finansinius reikalavimus kas mėnesį ar prieš kreditorių susirinkimą? konsultacija: Kreditorių finansinių reikalavimų suma turėtų būti fiksuojama bankroto bylos iškėlimo momentu, nes Įmonių bankroto įstatymo 6 str. nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas. Po bylos iškėlimo palūkanos ir delspinigiai nebepriskaičiuojami, todėl pasikeitę kreditorių finansiniai reikalavimai netikslinami. klausimas: Remiantis įmonių bankroto įstatymo 7 str. 4 p. įmonės administratorius turi teisę ginčyti ir atsisakyti priimti kreditorių finansinius reikalavimus. Jeigu kreditoriai mano, kad jų reikalavimai atmesti neteisingai, tai kokia tvarka jie gali apginti savo teises? Ar gali teismas įpareigoti įmonės administratorių peržiūrėti finansinius reikalavimus? konsultacija: Įmonių bankroto įstatymo 7 str. 4 p. numato, kad administratorius sudaro kreditorių reikalavimų sąrašą, pateikia jį tvirtinti teismui, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal minėto Įstatymo 10 str. administratoriaus sudarytą kreditorių sąrašą tvirtina teismas, todėl tik jis ir gali išspręsti ginčą dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo. Administratoriaus pareiga su pateikiamu tvirtinti kreditorių sąrašu, teismui pateikti ir įrodymus, kurie nuginčija kreditoriaus reikalavimus ar jų dalį. Tai rodo, kad galutinį finansinių reikalavimų dydį nustato teismas. klausimas: Pagal Komercinių bankų įstatymo 48 str. , visus administratoriaus sprendimus, didinančius įmonės įsiskolinimą, taip pat susijusius su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi tvirtinti teismas. Pagal CPK 239 str. 5 p. sustabdytas bylas, kuriose atsakovu yra bankas, ir katram iškelta bankroto byla, atnaujinti gali bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ar gali būti skundžiamos apeliacine arba kasacine tvarka teismo nutartys, kuriomis tvirtinami arba nepatvirtinami administratoriaus sprendimai, o taip pat nutartys, kuriomis atsisakoma atnaujinti sustabdytas apylinkių teismų bylas pagal indėlininkų ieškinius ir jiems išmokėti tam tikras indėlio sumas. konsultacija: Teismo nutartys byloje dėl bankroto teisinių santykių gali būti apskųstos vadovaujantis CPK normomis. Nei CPK, nei B-kroto įstatyme nenumatytas apskundimas nutarčių, kuriomis tvirtinami banko administratoriaus sprendimai, didinantys įmonių įsiskolinimą arba susiję su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu. . Tokios nutartys taip pat neužkerta kelio bankroto bylos tolesnei eigai, todėl negali būti skundžiamos (CPK 347 str. ). Sustabdytos apylinkių teismų bylos, iškeltos pagal indėlininkų ieškinius skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, yra atnaujinamos ir prijungiamos prie bankroto bylos (CPK 239 str. 5 p. ), todėl nutartis, kuria atsisakoma atnaujinti sustabdytą bylą gali būti skundžiama (CPK 347 str. 1 d. 2 p. ), nes ja užkertamas kelias tolesnei sustabdytos bylos eigai. klausimas: Lietuvos Respublikos CPK 239 str. 5 p. numatyta, jog bylos kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad jam iškelta bankroto byla, teismas privalo bylą sustabdyti. Tokiu atveju ji perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris gali ją atnaujinti ir prijungti prie bankroto bylos. Per kokį terminą bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi atnaujinti ir prijungti prie bankroto bylos taip sustabdytas bylas? konsultacija: Lietuvos Respublikos CPK 242 str. numatyta, kad byla atnaujinama pašalinus aplinkybes, dėl kurių ji buvo sustabdyta. K-ime minėtu atveju byla sustabdyta todėl, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, kurioje nagrinėjami kitų kreditorių turtiniai reikalavimai tam pačiam atsakovui. Ieškovo pareikšti reikalavimai sustabdytoje byloje turi būti nagrinėjami kartu su visų kreditorių finansiniais reikalavimais, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi atnaujinti sustabdytą bylą ir prijungti ją prie bankroto bylos (CPK 239 str. 5 p. ). Tai turėtų būti padaryta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo, nes per tokį terminą visi kreditoriai turi teisę pareikšti bankrutuojančios įmonės administratoriui savo finansinius reikalavimus (Lietuvos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d. ). Atnaujinus sustabdytą bylą ir ją prijungus prie bankroto bylos, ieškovas, sustabdytoje byloje pareiškęs ieškinį, turi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą ir turės lygias teises su visais kreditoriais (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. J-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2137: Svečiai