|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 1996 m. sausio 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. , teisėjų pateiktą klausimą dėl činčo teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius konsultuoja: klausimas: Ar pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" gali būti atstatoma nuosavybės teisė į činčo teise valdytą žemę ? konsultacija: Lietuvoje 1918-1940 m. galiojusio Civilinių įstatymų (X t. 1 d. ) 420 str. apibrėžė nuosavybės teisės sąvoką. Nuosavybės teisė buvo suprantama kaip teisė įgyta "įstatymų nustatyta tvarka išskirtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens turėti, naudoti ir rikiuoti" turtą. Taigi nuosavybės teisę sudarė trys atskiros teisės: turėjimo, naudojimo ir rikiavimo. Pagal šiandieninę terminologiją "rikiavimas" atitinka "disponavimą" turtu. 1926 m. Žemės reformos įstatymas ir 1926 m. Įstatymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti (toliau - 1926 m. Įstatymas) priėmė činčo teisės sampratą, apibrėžtą Rusijos 1886 m. birželio 9 d. įstatyme (1926 m. Įstatymo 2 paragrafas). Činčo teisė buvo laikoma daiktine teise - "paveldėtiniu neterminiu naudojimu ir valdymu su pareiga atlikinėti savininko naudai tam tikras pinigines arba natūralines prievoles, kurių dydis negali būti keičiamas vien savininko noru" (Įstatymų rinkinio IX t. ypatingo priedo IV kn. 667 str. ). Taigi činčo teisė suprantama kaip viena forma turėjimo bei naudojimo, atskirto nuo nuosavybės teisės, kuri galėjo būti perleidžiama teisė amžinai ir palikuonims paliktinai turėti ir naudoti žemę už aiškiai nustatytą savininko naudai metinį įnašą - činčą, kuris buvo nustatomas kartą visam laikui ir negalėjo būti keičiamas, išskyrus atvejus aiškiai nurodytus akte, kuriuo ši teisė nustatyta. Skirdamasi nuo nuomos, kylančios iš laikinos nuomos sutarties, činčo teisė turėjo ypatingą, daiktinės, nelaikinės teisės nekilnojamam turtui pobūdį. Analogiškai činčo teisę apibrėžė ir 1929 m. birželio 29 d. Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti vykdymo taisyklių 10 paragrafas (V. Ž. , 1929 06 25 - 304/2043). Činčo teisėje žemės valdymo ir naudojimo teisė atskirta nuo nuosavybės teisės. Žemės valdymas činčo teise nuosavybės teisės į žemę nesuteikė, todėl asmenims, šia teise valdžiusiems žemę, nuosavybės teisė pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" negali būti atstatoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. J-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |