TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS
1998 m. vasario 13 d.

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p.
ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 p. , kai kurių Įmonių
bankroto įstatymo (1997 m. birželio 17 d. , Nr. VIII - 270) normų tai-kymo
klausimais konsultuoja:
klausimas. Ar galima teismo sprendimą
dėl darbo užmokesčio išieškojimo nukreipti vykdyti į bankrutuojančios įmonės
įkeistą turtą?
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo,
priimto 1997 m. birželio 17 d. , 40 str. nustatyta, kad įkaito turėtojui
atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, o gautų lėšų likutis
skiriamas kitų kreditorių reikalavimams (tarp jų ir darbuotojų reikalavimams,
kylantiems iš darbo santykių) patenkinti. Tokiu būdu įstatymu įtvirtinta įkaito
turėtojo pirmenybė patenkinti savo finansinius reikalavimus. Darbuotojų
reikalavimai gali būti nukreipti tik į gautų už parduotą įkeistą turtą lėšų
likutį, laikantis įstatymo 41 str. nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo
eilės tvarkos.
klausimas. Ar įmonių finansiniais
įsipareigojimais laikomos skolos, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę, ar ir
tos skolos, kurių mokėjimo terminai dar nesibaigę? Ar įmonės turtas įvertinamas
balansine ar rinkos kaina?
Konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 6
str. minimi įmonės finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminai
pasibaigę, taip pat ir įmonės finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo
terminas sutartyse nebuvo nustatytas. Įstatymo
20 str. nurodyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi
bank-rutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pagal įstatymo
25 str. kreditoriai privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo bankroto bylos
iškėlimo dienos pareikšti savo finansinius reikalavimus ir perduoti juos
administratoriui.
Įstatymo 25 str. 2 dalyje
numatytu atveju teismas turi teisę iki bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos
priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtą dviejų
mėnesių terminą.
Tais atvejais, kai bankroto
bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kredi-toriaus civiliniai ieškiniai
baudžiamojo proceso tvarka, laikoma, kad dviejų mėnesių terminas kreditoriaus
reikalavimams pareikšti nepraleistas. Tačiau ir tokie ieškiniai bankroto bylą
nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami tik iki bankroto bylos nagrinėjimo
pabaigos (įstatymo 25 str. 3 dalis).
Šių normų analizė leidžia
teigti, kad įstatymo 2 str. 8 punkte minimi tiek tie finansiniai įsipareigojimai,
kurių įvykdymo terminas jau pasibaigęs, tiek ir tie, kurių įvykdymo terminas
dar nesibaigęs.
Pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos pagrindų 1992 06 18 įstatymo Nr. I-2654  16 str. įmonės turtas apskaitoje įkainojamas
ir rodomas įsigijimo verte, o balanse - likutine verte (atskirai įsigijimo
vertė ir nusidėvėjimas). Turtas įvertinamas balansine verte, o tais atvejais,
kai yra ginčas tarp šalių arba teismui kyla abejonių dėl turto vertės, gali
būti paskirta ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti. Jeigu teismo paskirta
ekspertizė nustatė turto rinkos vertę, teismas šį turtą vertina ne balansine, o
rinkos verte.
Sąvoka turtas apima
materialų ir nematerialų turtą bei turtines teises, tačiau turtinių teisių
turėjimas savaime nepaneigia įmonės nemokumo.
klausimas. Ar bankrutuojančios įmonės
darbuotojų ginčai, kilę iš darbo teisinių santykių, turi būti nagrinėjami
bankroto byloje?
K-s esamų ir buvusių įmonės
darbuotojų teisinis statusas?
konsultacija. Pagal Įmonių bankroto
įstatymo 3 str. 2 punktą įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai) laikomi įmonės
kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir
įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo santy-kių atsiradusios žalos
atlyginimo. Darbuotojų finansiniai reikalavimai nagrinėjami kartu su kitų
kreditorių reikalavimais. Šiuo atveju tiek esamų, tiek ir buvusių įmonės
darbuotojų teisinis statusas vienodas, nes pagal kreditorių reikalavimų
tenkinimo eilę ir tvarką jų reikalavimai priskirti prie pirmąja eile tenkinamų
reikalavimų (įstatymo 41 str. ).
Visos bylos, kuriose
bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir iš darbo
santykių kylantys finansiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą
iškėlusiam teismui (įstatymo 19 str. 1 d. ).
klausimas. Įmonių bankroto įstatymo 4
str. numatyti 8 pagrindai paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos
iškėlimo, o teismas pagal įstatymo 13 str. 3 dalį iškelia bylą tik esant vienam
iš jų - įmonės nemokumui. Ar tai nėra įstatymo prieštaravimai?
konsultacija. Įstatymo 4 str. išvardintos
8 sąlygos ir, esant bent vienai iš jų, gali būti paduodamas pareiškimas teismui
dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo padavimas dar nereiškia, kad
besąlygiškai bus iškelta bankroto byla. Šios sąlygos tik suteikia teisę
įstatymo 5 str. išvardintiems asmenims pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto
bylos iškėlimo.
B-kroto byla iškeliama,
jeigu teismas, pasirengęs bylos teisminiam nagri-nėjimui, turi pagrindo teigti,
kad įmonė yra nemoki.
Taigi prieštaravimų tarp
įstatymo 4 str. numatytų kelių sąlygų pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo
paduoti ir įstatymo 13 str. 3 dalyje numatyto pagrindo bylai iškelti nėra.
klausimas. K-ie dokumentai turi būti
pateikiami prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo?
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 5
str. numatyta, kad prie pareiškimo pridedami dokumentai, įrodantys pareiškimo
pagrįstumą, tačiau nekonkretizuoja jų. K-ius dokumentus būtina pateikti
priklausys nuo to, kuris iš įstatymo 5 str. išvardintų subjektų paduos
pareiškimą. Pvz. , kreditorius prie pareiškimo teismui dėl bankroto bylos
iškėlimo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius skolininko įsipareigojimus,
jų apimtį, įvykdymo terminus, faktinį įsipareigojimų įvykdymą, taip pat
dokumentus, kad skolininkui buvo įteiktas pranešimas apie ketinimus kreiptis į
teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pranešimo kopiją (įstatymo 6 str. ). Įmonės,
turinčios juridinio asmens teises, administracijos vadovas, paduodamas
pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, prie pareiškimo
turi pridėti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašą, nurodydamas jų skolas ir
prievolių vykdymo terminus, finansinės atskaitomybės už paskutiniuosius metus
ir paskutinį ataskaitinį laikotarpį iki pareiškimo padavimo dienos dokumentus,
duomenis apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. G- būti pateikiama ir
kitų dokumentų, kurie gali būti svarbūs bankroto bylai.
klausimas. K-ia yra procesinė padėtis
asmenų, išvardintų Įmonių bank-roto įstatymo 5 str. 1 dalyje, pagal kurių
pareiškimus iškeliamos bankroto bylos?
konsultacija. Dalyvaujančių byloje asmenų
procesinę padėtį nustato CPK 30 str. Pagal šio straipsnio nuostatas
dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir
trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys,
dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 str. nurodytais pagrindais.
Civilinio proceso kodekso 1
str. nustatyta, kad bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos
pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis
kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 5
str. yra išvardinti subjektai, turintys teisę pateikti pareiškimą teismui dėl
bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šių subjektų procesinė padėtis yra nevienoda.
Tais atvejais, kai
pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, jis
laikytinas ieškovu, o įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, laikytina
atsakovu.
Kitokia procesinė padėtis
yra įstatymo 5 str. 1 dalies 2-8 punktuose išvardintų subjektų. N-s įstatymas
tiesiogiai ir nenurodo šių subjektų procesinės padėties, tačiau suteikia jiems
teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kurią nagrinėjant bus ginami
skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesai (įstatymo 18-34 str. ).
Pagal įstatymo suteiktas
teises ginti kitų asmenų interesus įstatymo 5 str. 1 dalies 2-8 punktuose
paminėti subjektai pagal jų procesinę padėtį bankroto byloje prilygintini CPK
55 str. išvardintiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Po bankroto bylos iškėlimo į
bylą įstoję kiti kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius
reikalavimus, pripažintini trečiaisiais asmenimis su sava-rankiškais
reikalavimais (CPK 38 str. ).
klausimas. Ar teismas, keldamas
bankroto bylą, privalo tikrinti įmonės finansinės būklės pasikeitimą nuo
pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo iki nutarties iškelti bankroto
bylą priėmimo?
konsultacija. Keldamas bankroto bylą,
teismas vadovaujasi tiek prie pareiš-kimo pridėtais dokumentais, tiek ir
įstatymo 13 str. tvarka gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės
pasikeitusią finansinę būklę per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos
iškėlimo. Teismas taip pat privalo patikrinti, ar nėra įstatymo 14 str. 3 dalyje
minėtų sąlygų, dėl kurių teismas turi atsisakyti kelti bankroto bylą.
klausimas. Įstatymo 14 str. 3 dalies 1
punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonės turto
pakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Ar tai besąlyginė vada
atsisakyti kelti bankroto bylą, ar turi būti atsižvel-giama ir į minėto
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus?
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 14
str. 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išdėstytos sąlygos yra savarankiški pagrindai
atsisakyti kelti bankroto bylą. B- kurio iš jų pakanka, kad būtų atsisakyta
kelti bankroto bylą.
klausimas. Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatymo 14 str. 4 dalis numato, kad iškėlus bankroto bylą teismas
privalo paskirti įmonės administratorių. Nuo bankroto bylos iškėlimo momento
įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (įstatymo 14 str. 8 d. ). Pagal
15 str. 3 dalį kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo
pirmininką įmonės vardu su 
administratoriumi sudaryti pave-dimo sutartį. K-s įmonės administratoriaus
statusas iki šios sutarties sudarymo bei kas tuo metu yra bankrutuojančios
įmonės turto valdytojas?
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 15
str. nustatyta, kad teismo paskirtas administratorius yra įmonės valdytojas,
teismo sprendimų ir nutarčių, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdytojas nuo
nutarties iškelti bankroto bylą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba
iki nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimo. Administrato-rius savo funkcijas
vykdo nuo jo paskyrimo momento, nepriklausomai nuo to, kad dar nėra sudaryta
pavedimo sutartis.
klausimas. Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatymo 18 str. 5 dalyje, 19 str. 1 dalyje, numatyta, kad visus
minėtuose straipsniuose pareikštus ieškinius ar bylas, gautas iš kitų teismų,
nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ar tai reiškia, kad šias bylas
turi nagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, ar jas gali nagrinėti kiti
to teismo teisėjai ?
konsultacija. Civilines bylas, kurių
teismingumą reguliuoja Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 dalis ir CPK 142 str.
2 dalies 5 punktas, išnagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas bankroto
byloje. Administratoriaus reiškiamus ieškinius pagal Įmonių bankroto įstatymo
18 str. 5 dalį ir 21 str. 1 dalį gali nagrinėti ir kiti teismo, kuriame
nagrinėjama bankroto byla, teisėjai.
klausimas. Ar Įmonių bankroto įstatymo
21 str. 3 ir 4 dalyse yra nustatyti savarankiški sandorio pripažinimo
negaliojančiu pagrindai, ar įkeitimo sutarties pripažinimas negaliojančia
sietinas tik su įmonės nemokumu turto įkeitimo metu?
konsultacija. Pagal Įmonių bankroto
įstatymą administratorius neturėtų vyk-dyti įstatymo neatitinkančių sandorių ir
nesąžiningų įmonės finansinių įsipareigojimų (įstatymo 15 str. 4 d. 7 p. ).
Įstatymo 21 str. 3 dalis įpareigoja administratorių kreiptis į teismą dėl turto
įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jeigu jos buvo sudarytos
praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po sutarties dėl paskolos gavimo sudarymo.
Ši įstatymo nuostata nėra savarankiškas sandorio pripažinimo pagrindas, o tik prielaida
pareikšti ieškinį. Minėto straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų analizė leidžia
daryti išvadą, kad 21 str. 4 dalyje suformuluotas įkeitimo sutarties, kuri buvo
sudaryta praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po sutarties dėl paskolos gavimo
sudarymo ir esant įmonei nemokiai, pripažinimo negaliojančia pagrindas. Tokia
sutartis pripažįstama negalio-jančia remiantis Įmonių bankroto įstatymo 21 str.
4 dalimi ir Civilinio kodekso 47 str.
klausimas. Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatymo 32 str. numa-tyta nutarties dėl įmonės sanavimo priėmimo
tvarka, reikalavimai sanavimo projektui, sanavimo nutraukimas ir baigimas,
tačiau nenumatyta pati sanavimo tvarka. Tokiu būdu neaišku, kaip renkami
sanavimo dalyviai, kas turi  pirmenybės
teisę sanuoti, terminai, per kuriuos sanavimo projektai pateikiami
administratoriui ir t. t. , nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.
balandžio 20 d. nutarimas Nr. 276, numa-tęs sanavimo tvarką pagal 1992 09 15
Įmonių bankroto įstatymą, neatitinka 1997 m. Įmonių bankroto įstatymo keliamų
reikalavimų.
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 2
str. 12 punkte paaiškinta įmonės sanavimo sąvoka, nurodant, kad įmonės
sanavimas yra komplekso priemonių įmonės mokumui atkurti įgyvendinimas.
K-imai, susiję su bankrutuojančios įmonės sanavimu, išsamiai reglamentuoti
Įmonių bankroto įstatymo šeštajame skirsnyje. Šio skirsnio normomis ir reikia
vadovautis nagrinėjant bankroto bylas.
Įmonių bankroto įstatymas
(1997 m. ) nenumato, kad bankrutuojančių įmo-nių sanavimo klausimus reguliuotų
poįstatyminiai aktai. Įmonių sanavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1993 04 20 nutarimu Nr. 276, taikoma tik nagrinėjant bankroto bylas
pagal 1992 m. rugsėjo 15 d. Įmonių bankroto įstaty-mo nuostatas.
klausimas. Kieno sąskaita atliekamas
auditas bei ekspertizė? K-iu procesiniu dokumentu tai įforminama, kai
pareiškimo priėmimo klausimas tuo metu dar neišspręstas?
konsultacija. Pagal Įmonių bankroto
įstatymo 13 str. 1 dalies 3 ir 4 punktus, teisėjas, gavęs pareiškimą iškelti
bankroto bylą, gali skirti įmonei auditą ir skirti ekspertizę įmonės
nekilnojamojo ir (arba) kito turto rinkos vertei nustatyti. I- audi-tą, ir
ekspertizę teisėjas privalo skirti nutartimi, kuri priimama bankroto bylos
iškėlimo stadijoje (CPK 165, 247 str. ).
Sumas, išmokėtinas
ekspertams, ekspertinėms organizacijoms, auditoriams, audito įmonėms, į teismo
specialiąją sąskaitą iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė prašymą skirti
ekspertizę arba auditą. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu
tai daroma teismo iniciatyva, reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis dalimis.
Jeigu lėšų, išmokėtų ekspertams, ekspertinėms organizacijoms, auditoriams ir
audito įmonėms, nurodytos šalys iš anksto neįmokėjo į teismo specialiąją
sąskaitą, bankroto bylą iškėlęs teismas nutartimi jas išieško pagal anksčiau
nurodytas taisyk-les. Jeigu atsisakoma iškelti bankroto bylą, šios lėšos
išieškomos tik iš ieškovo. Šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo,
išlaidų, išmokėtų ekspertui, ekspertinei organizacijai, auditoriui, audito įmonei,
nemoka (CPK 110, 111 str. ).
Sumų, išmokėtų liudytojams
ekspertams ir vertėjams, apskaičiavimo ir jų išankstinio mokėjimo tvarką
reguliuoja 1992 m. sausio 23 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 38 “L-ytojams,
nukentėjusiems, ekspertams, vertėjams, specialistams, kvies-tiniams ir kitiems
šaukiamiems asmenims išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo tvarka”
(žr. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausy-bės žinios, 1992
m. , Nr. 11-290). Šios taisyklės taikytinos ir auditorių darbo pagal teismo
pavedimą apmokėjimui (CPK 11 str. 6 d. ).

Civilinių
bylų skyriaus
pirmininkas                                                                                                   Č.
J-a-


    
    


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt