Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS APELIACINIAMTEISMUIAPYGARDŲ TEISMAMSMIESTŲ IR TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3649: Svečiai
#1: Vartotojai
#5732: Registruoti vartotojai

# jeiskauda


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS

1998 m. gegužės 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p.
ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 p. kai kurių Įmonių
bankroto įstatymų (1992 ir 1997 m. ) normų taikymo klausimais konsultuoja:
klausimas. Ar įmonių bankroto įstatymo
(1992 09 15, Nr. I - 2880)  5 str.   2 d. nuostata reiškia, kad tyčinio įmonės
bankroto atveju sandoriai negali būti peržiūrimi už ilgesnį kaip 12 mėnesių
laikotarpį?
konsultacija. K-ime minėtas įstatymas
tyčinio bankroto atveju įpareigoja teismą išnagrinėti bankrutuojančios įmonės
per paskutinius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir
nustatyti jų teisėtumą. Ši įstatymo nuostata, skyriaus nuomone, nedraudžia,
esant reikalui, išnagrinėti ir per ilgesnį laikotarpį sudarytus
bankrutuojančios įmonės sandorius. Tai nėra ieškininės senaties terminas, o
įstatymu nustatytas privalomas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį sudaryti sando-
riai turi būti išnagrinėti nustačius tyčinį įmonės bankrotą. Pažymėtina, kad
1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymas (24 str. ) įpareigoja
administratorių patik-rinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne
mažesnį kaip 3 metų laikotarpį.
klausimas. Ar galima paskirti
administratoriumi asmenį, neturintį atitinkamos kvalifikacijos?
konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo
(1997 06 17, Nr. VIII-270) 15 str. 1 d. nustatyta, kad įmonės administratoriumi
gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto
administravimo paslaugas, t. y. turintis atitinka-mą kvalifikaciją.
B-krutuojančios įmonės administratoriaus kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1072
patvirtinta “Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo
tvarka. ” Taigi neturintis atitinkamos kvalifikacijos asmuo negali būti
paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.
klausimas. Ar vadovaujantis 1997 06 17
Įmonių bankroto įstatymo 15 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
spalio 1 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtintos “Teisės teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas suteikimo tvarkos” 8 p. nuostatomis galima teigti, kad
juridinio asmens įgaliotas fizinis asmuo gali būti įgaliotiniu tik vienoje
bankrutuojančioje įmonėje?
konsultacija. Pagal 1997 06 17 Įmonių
bankroto įstatymo 15 str. teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės
administratorius yra tos įmonės valdytojas. Jo funkcijos apibrėžtos minėto
straipsnio 4-oje dalyje: administratorius įstatymo nusta-tyta tvarka valdo,
naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja bankuose esančiomis įmonės
lėšomis; užtikrina įmonės turto apsaugą; vadovauja bankru-tuojančios įmonės
ūkinei veiklai, įgyvendina sanavimo tvarką; patikrina tos įmonės sudarytus
sandorius; sudaro kreditorių sąrašą, ginčija teisme nepagrįstus kreditorių
reikalavimus; priima ir atleidžia darbuotojus bei vykdo daug kitų įstatymu jam
paves-tų funkcijų. Tai rodo, kad administratorius objektyviai negalėtų tinkamai
vadovauti kelioms įmonėms.
Tais atvejais, kai
administratoriumi paskirtas juridinis asmuo, jis pateikia bankroto bylą
nagrinėjančiam teismui tvirtinti įgalioto asmens (įgaliotinio) kandidatūrą.
Įgaliotas asmuo privalo turėti bankrutuojančių įmonių administrato-riaus
kvalifikacinį pažymėjimą, jam taikomi Įmonių bankroto įstatyme įmonės
administratoriui nustatyti reikalavimai (“Teisės teikti įmonių bankroto
adminis-travimo paslaugas suteikimo tvarkos” 8 p. ).
Atsižvelgiant į išdėstytas
aplinkybes, mūsų nuomone, ir juridinio asmens įgaliotinis gali būti paskirtas
vykdyti tik vienos bankrutuojančios įmonės admi-nistratoriaus funkcijas.
Juridinis asmuo, teikiantis
įmonių bankroto administravimo paslaugas, gali vienu metu administruoti kelias
bankrutuojančias įmones, tačiau tokiu atveju kiekvienai įmonei turi būti
skiriamas atskiras įgaliotinis.
klausimas. Pagal 1992 m. rugsėjo 15 d.
Įmonių bankroto įstatymą bankru-tuojančios įmonės darbuotojai nebuvo įvardinti
tos įmonės kreditoriais. Nutraukę su bankrutuojančia įmone darbo santykius jos
buvę darbuotojai yra iš įmonės prisi-teisę jiems priklausantį atlyginimą.
Vykdydami teismų sprendimus, teismo antstoliai areštuoja bankrutuojančios
įmonės turtą ir nukreipia į jį išieškojimą.
Darbuotojų, kurie nėra
nutraukę darbo santykių su bankrutuojančia įmone reikalavimai yra tenkinami
pagal Įmonių bankroto įstatymo 29 str. (1992 09 15), tačiau dėl jau minėtų
teismo antstolių veiksmų šių darbuotojų reikalavimų paten-kinimas tampa nerealus,
nes nelieka įmonės turto. Tokiu būdu tarp tos pačios įmonės buvusių ir esamų
darbuotojų atsiranda nelygybė: patenkinus vienos grupės darbuo-tojų
reikalavimus, lieka nepatenkinti kitų darbuotojų reikalavimai. Kaip išspręsti
šią problemą?
konsultacija. Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatymo, priimto 1997 m. birželio 17 d. , 43 str. 4 d. Vyriausybė
įpareigota nustatyti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo
varžytynėse tvarką, suderintą su šio įstatymo ir Civilinio proceso kodekso atitinkamomis
nuostatomis. Vykdydama šį pavedimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m.
spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtino “B-krutuojančių ir bankrutavusių
įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus” ir  šio nutarimo 2 p. nustatė, kad įmonių,
kuriose bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d. ir kuriose vykdomos
reorganizavimo, sanavimo ar likvidavimo procedūros, turtas parduodamas viešose
varžytynėse, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintais nuostatais, išskyrus šių
nuostatų 7 ir 31 punktus. Minėtų nuostatų 3 p. nustatyta, kad varžytynes
organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius arba
bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininkas. Teismo antstoliams
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimas viešose varžytynėse
nepavestas.
Senasis (1992 09 15) Įmonių
bankroto įstatymas bankrutuojančios įmonės darbuotojų teisinio statuso
nenustatė, o 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymas darbuotojus laiko
kreditoriais. Teismų sprendimai ir bylose, kuriose bankroto procesas pradėtas
iki 1997 m. spalio 1 d. , vykdomi pagal Vyriausybės 1997 10 01 nutarimu Nr. 1074
patvirtintus “B-krutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose
varžytynėse nuostatus” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 07 30 nutarimas
Nr. 590 “Dėl B-krutavusių įmonių turto pardavimo iš varžytynių nuostatų
patvirtinimo” 1997 10 01 nutarimo Nr. 1074 
3. 1 p. pripažintas netekusiu galios).
Esant tokioms minėtų teisės
aktų nuostatoms, Civilinių bylų skyriaus 1996 m. gruodžio 31 d. konsultacija
("Teismų praktika", Nr. 5-6, A3-11, 195 p. , 3 kl. ) neati-tinka šiuo
metu galiojančių teisės aktų, todėl atšaukiama.
Teismo antstoliai
vykdomąsias bylas, kuriose sprendimai neįvykdyti  dėl priteistų sumų išieškojimo iš
bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės buvusiems darbuotojams, privalo
sustabdyti pagal CPK 396 str. 8 p. , o vykdomąjį dokumentą perduoti teismui,
kurio žinioje yra bankroto byla. B-kroto bylą nagrinėjantis teis-mas, gautame
iš teismo antstolio vykdomajame dokumente nurodytas sumas turi įtraukti į
pirmąja eile tenkinamų finansinių reikalavimų sąrašą ir šie buvusių įmonės
darbuotojų reikalavimai tenkinami kartu su kitais pirmosios eilės kreditorių
reika-lavimais. Tokiu būdu užtikrinamas vienodas tiek buvusių, tiek ir esamų
bankru-tuojančios įmonės darbuotojų interesų gynimas.
klausimas. Apygardos teisme
išnagrinėta bankroto byla ir priimtas sprendi-mas įmonę likviduoti. Fizinis
asmuo, kuris yra teismo patvirtintame kreditorių sąraše, pareiškia savarankišką
ieškinį apylinkės teisme tai pačiai įmonei, dėl tų pačių finan-sinių
įsipareigojimų įvykdymo ir tuo pačiu pagrindu. Kaip turėtų pasielgti apylinkės
teismo teisėjas, gavęs tokį ieškininį pareiškimą, jeigu teismui žinoma, kad
ieškovas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą bankroto byloje? Ar užvestą tokio
pobūdžio bylą teismas galėtų nutraukti? Jeigu taip, tai kokiomis procesinėmis
normomis reikėtų remtis?
konsultacija. K-imą dėl civilinės
bylos pareiškimo priėmimo teisėjas sprendžia pagal CPK 150 str. reikalavimus.
Asmeniui padavus teismui ieškininį pareiškimą, teisėjas turi ne tik patikrinti,
ar pareiškimas formos ir turinio požiūriu atitinka CPK 146 str. reikalavimus,
bet ir nustatyti, ar asmuo, paduodantis pareiškimą, tinkamai realizavo savo
teisę kreiptis teisminės gynybos. Pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas
išsprendžia priimdamas nutartį. Kreditoriniai reikalavimai įmonei, kuriai
iškelta bankroto byla, išnagrinėjami bankroto byloje ir teismingi bankroto bylą
nagrinėjančiam teismui. Pagal 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymo 30 str.
kredi-torių finansinius reikalavimus teismo nutartimi tvirtina bankroto bylą
nagrinėjantis teismas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šiuo atveju ji prilyginama
teismo sprendimui, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus bylą. Tokia situacija
atitinka CPK 150 str. 2 d. 3 p. , kai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko
ir tuo pačiu pagrindu yra įsitei-sėjęs teismo sprendimas. Teisėjas, gavęs
fizinio asmens, kuris yra įtrauktas į likviduotos įmonės kreditorių sąrašą,
pareiškimą dėl finansinių įsipareigojimų šiai įmonei įvykdymo, turi atsisakyti
priimti tokį pareiškimą, vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d. 3 p. Užvestą tokio
pobūdžio bylą teismas turėtų nutraukti, remdamasis CPK 243 str. 1 d. 3 p.

Civilinių
bylų skyriaus
pirmininkas                                                                                       Č.
J-a-

    
    


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.57463 sekundės -