|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 1998 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 p. kai kurių Įmonių bankroto įstatymų (1992 ir 1997 m. ) normų taikymo klausimais konsultuoja: klausimas. Ar įmonių bankroto įstatymo (1992 09 15, Nr. I - 2880) 5 str. 2 d. nuostata reiškia, kad tyčinio įmonės bankroto atveju sandoriai negali būti peržiūrimi už ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį? konsultacija. K-ime minėtas įstatymas tyčinio bankroto atveju įpareigoja teismą išnagrinėti bankrutuojančios įmonės per paskutinius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir nustatyti jų teisėtumą. Ši įstatymo nuostata, skyriaus nuomone, nedraudžia, esant reikalui, išnagrinėti ir per ilgesnį laikotarpį sudarytus bankrutuojančios įmonės sandorius. Tai nėra ieškininės senaties terminas, o įstatymu nustatytas privalomas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį sudaryti sando- riai turi būti išnagrinėti nustačius tyčinį įmonės bankrotą. Pažymėtina, kad 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymas (24 str. ) įpareigoja administratorių patik-rinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 3 metų laikotarpį. klausimas. Ar galima paskirti administratoriumi asmenį, neturintį atitinkamos kvalifikacijos? konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo (1997 06 17, Nr. VIII-270) 15 str. 1 d. nustatyta, kad įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, t. y. turintis atitinka-mą kvalifikaciją. B-krutuojančios įmonės administratoriaus kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtinta “Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarka. ” Taigi neturintis atitinkamos kvalifikacijos asmuo negali būti paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi. klausimas. Ar vadovaujantis 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymo 15 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtintos “Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarkos” 8 p. nuostatomis galima teigti, kad juridinio asmens įgaliotas fizinis asmuo gali būti įgaliotiniu tik vienoje bankrutuojančioje įmonėje? konsultacija. Pagal 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymo 15 str. teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius yra tos įmonės valdytojas. Jo funkcijos apibrėžtos minėto straipsnio 4-oje dalyje: administratorius įstatymo nusta-tyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja bankuose esančiomis įmonės lėšomis; užtikrina įmonės turto apsaugą; vadovauja bankru-tuojančios įmonės ūkinei veiklai, įgyvendina sanavimo tvarką; patikrina tos įmonės sudarytus sandorius; sudaro kreditorių sąrašą, ginčija teisme nepagrįstus kreditorių reikalavimus; priima ir atleidžia darbuotojus bei vykdo daug kitų įstatymu jam paves-tų funkcijų. Tai rodo, kad administratorius objektyviai negalėtų tinkamai vadovauti kelioms įmonėms. Tais atvejais, kai administratoriumi paskirtas juridinis asmuo, jis pateikia bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti įgalioto asmens (įgaliotinio) kandidatūrą. Įgaliotas asmuo privalo turėti bankrutuojančių įmonių administrato-riaus kvalifikacinį pažymėjimą, jam taikomi Įmonių bankroto įstatyme įmonės administratoriui nustatyti reikalavimai (“Teisės teikti įmonių bankroto adminis-travimo paslaugas suteikimo tvarkos” 8 p. ). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mūsų nuomone, ir juridinio asmens įgaliotinis gali būti paskirtas vykdyti tik vienos bankrutuojančios įmonės admi-nistratoriaus funkcijas. Juridinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto administravimo paslaugas, gali vienu metu administruoti kelias bankrutuojančias įmones, tačiau tokiu atveju kiekvienai įmonei turi būti skiriamas atskiras įgaliotinis. klausimas. Pagal 1992 m. rugsėjo 15 d. Įmonių bankroto įstatymą bankru-tuojančios įmonės darbuotojai nebuvo įvardinti tos įmonės kreditoriais. Nutraukę su bankrutuojančia įmone darbo santykius jos buvę darbuotojai yra iš įmonės prisi-teisę jiems priklausantį atlyginimą. Vykdydami teismų sprendimus, teismo antstoliai areštuoja bankrutuojančios įmonės turtą ir nukreipia į jį išieškojimą. Darbuotojų, kurie nėra nutraukę darbo santykių su bankrutuojančia įmone reikalavimai yra tenkinami pagal Įmonių bankroto įstatymo 29 str. (1992 09 15), tačiau dėl jau minėtų teismo antstolių veiksmų šių darbuotojų reikalavimų paten-kinimas tampa nerealus, nes nelieka įmonės turto. Tokiu būdu tarp tos pačios įmonės buvusių ir esamų darbuotojų atsiranda nelygybė: patenkinus vienos grupės darbuo-tojų reikalavimus, lieka nepatenkinti kitų darbuotojų reikalavimai. Kaip išspręsti šią problemą? konsultacija. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, priimto 1997 m. birželio 17 d. , 43 str. 4 d. Vyriausybė įpareigota nustatyti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo varžytynėse tvarką, suderintą su šio įstatymo ir Civilinio proceso kodekso atitinkamomis nuostatomis. Vykdydama šį pavedimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtino “B-krutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus” ir šio nutarimo 2 p. nustatė, kad įmonių, kuriose bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d. ir kuriose vykdomos reorganizavimo, sanavimo ar likvidavimo procedūros, turtas parduodamas viešose varžytynėse, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintais nuostatais, išskyrus šių nuostatų 7 ir 31 punktus. Minėtų nuostatų 3 p. nustatyta, kad varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininkas. Teismo antstoliams bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimas viešose varžytynėse nepavestas. Senasis (1992 09 15) Įmonių bankroto įstatymas bankrutuojančios įmonės darbuotojų teisinio statuso nenustatė, o 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymas darbuotojus laiko kreditoriais. Teismų sprendimai ir bylose, kuriose bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d. , vykdomi pagal Vyriausybės 1997 10 01 nutarimu Nr. 1074 patvirtintus “B-krutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 07 30 nutarimas Nr. 590 “Dėl B-krutavusių įmonių turto pardavimo iš varžytynių nuostatų patvirtinimo” 1997 10 01 nutarimo Nr. 1074 3. 1 p. pripažintas netekusiu galios). Esant tokioms minėtų teisės aktų nuostatoms, Civilinių bylų skyriaus 1996 m. gruodžio 31 d. konsultacija ("Teismų praktika", Nr. 5-6, A3-11, 195 p. , 3 kl. ) neati-tinka šiuo metu galiojančių teisės aktų, todėl atšaukiama. Teismo antstoliai vykdomąsias bylas, kuriose sprendimai neįvykdyti dėl priteistų sumų išieškojimo iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės buvusiems darbuotojams, privalo sustabdyti pagal CPK 396 str. 8 p. , o vykdomąjį dokumentą perduoti teismui, kurio žinioje yra bankroto byla. B-kroto bylą nagrinėjantis teis-mas, gautame iš teismo antstolio vykdomajame dokumente nurodytas sumas turi įtraukti į pirmąja eile tenkinamų finansinių reikalavimų sąrašą ir šie buvusių įmonės darbuotojų reikalavimai tenkinami kartu su kitais pirmosios eilės kreditorių reika-lavimais. Tokiu būdu užtikrinamas vienodas tiek buvusių, tiek ir esamų bankru-tuojančios įmonės darbuotojų interesų gynimas. klausimas. Apygardos teisme išnagrinėta bankroto byla ir priimtas sprendi-mas įmonę likviduoti. Fizinis asmuo, kuris yra teismo patvirtintame kreditorių sąraše, pareiškia savarankišką ieškinį apylinkės teisme tai pačiai įmonei, dėl tų pačių finan-sinių įsipareigojimų įvykdymo ir tuo pačiu pagrindu. Kaip turėtų pasielgti apylinkės teismo teisėjas, gavęs tokį ieškininį pareiškimą, jeigu teismui žinoma, kad ieškovas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą bankroto byloje? Ar užvestą tokio pobūdžio bylą teismas galėtų nutraukti? Jeigu taip, tai kokiomis procesinėmis normomis reikėtų remtis? konsultacija. K-imą dėl civilinės bylos pareiškimo priėmimo teisėjas sprendžia pagal CPK 150 str. reikalavimus. Asmeniui padavus teismui ieškininį pareiškimą, teisėjas turi ne tik patikrinti, ar pareiškimas formos ir turinio požiūriu atitinka CPK 146 str. reikalavimus, bet ir nustatyti, ar asmuo, paduodantis pareiškimą, tinkamai realizavo savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį. Kreditoriniai reikalavimai įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, išnagrinėjami bankroto byloje ir teismingi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal 1997 06 17 Įmonių bankroto įstatymo 30 str. kredi-torių finansinius reikalavimus teismo nutartimi tvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šiuo atveju ji prilyginama teismo sprendimui, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus bylą. Tokia situacija atitinka CPK 150 str. 2 d. 3 p. , kai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsitei-sėjęs teismo sprendimas. Teisėjas, gavęs fizinio asmens, kuris yra įtrauktas į likviduotos įmonės kreditorių sąrašą, pareiškimą dėl finansinių įsipareigojimų šiai įmonei įvykdymo, turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą, vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d. 3 p. Užvestą tokio pobūdžio bylą teismas turėtų nutraukti, remdamasis CPK 243 str. 1 d. 3 p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. J-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |