TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS
1998 m. kovo 9 d.

Pagal Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. J-iškio rajono apylinkės teismo pirmininką
dėl kai kurių BK ir BPK normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyrius konsultuoja:
klausimas. Jei asmuo vengia
savanoriškai sumokėti baudą, kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė, ir nėra
galimybių jos priverstinai išieškoti, kada galima pakeisti baudą laisvės
atėmimu?
konsultacija. Baudos pakeitimo laisvės
atėmimu momentas priklauso nuo to, kada nustatoma, jog nėra galimybių baudą
išieškoti priverstinai. Tačiau tai gali būti padaryta ne anksčiau kaip po
dviejų mėnesių ar ilgesnio teismo nustatyto ter-mino sumokėti baudą ir ne
vėliau kaip per trejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos.
klausimas. BPK 326 str. 2 d. nurodyta,
kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai pasisako
teisminiuose ginčuose. Kodekso 26-ajame skirsnyje nieko nepasakyta apie jų
apklausą. Ar galima apklausti nurodytus asmenis bei užduoti jiems klausimus?
konsultacija. Jeigu civilinis ieškovas
yra fizinis asmuo, jis pripažįstamas dar ir nukentėjusiuoju, todėl jis gali
būti apklausiamas kaip nukentėjusysis. Jeigu civiliniais atsakovais patraukti
fiziniai asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, kurie pagal
įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo
veiksmais), jie gali būti apklausiami liudytojais, laikantis BPK 781 str. reikalavimų.
BPK 79 str. draudžia
sutapatinti liudytojo ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio
atsakovo atstovo statusą. Jeigu nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio
atsakovo atstovą būtina apklausti liudytoju, tokį asmenį reikia apklausti
liudytoju, o atstovu pasiūlyti paskirti kitą asmenį.
klausimas. Asmeniui iškelta
baudžiamoji byla pagal vieną BK straipsnį, tačiau atliekant parengtinį tardymą
paaiškėja, kad jis padarė daugiau nusikaltimų. Kaltini-mas buvo pareikštas
pagal kelis BK straipsnius, neiškėlus baudžiamosios bylos pagal tuos
straipsnius. Ar tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl
kurio baudžiamoji byla turi būti grąžinta tardymui papildyti?
konsultacija. Čia nėra jokio įstatymo
pažeidimo. BPK 174 str. suteikia tardytojui iškeltoje baudžiamojoje byloje
galimybę pakeisti ar papildyti kaltinimą, todėl tokiais atvejais nereikia
iškelti atskirų bylų pagal naujai inkriminuojamus BK straipsnius.
klausimas. Policija, nustačiusi, kad
bylą galima kelti tik pagal nukentėjusiojo skundą (BPK 126 str. ), piliečio
pareiškimą persiunčia teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos
iškėlimo. Ar teismas privalo spręsti klausimą dėl baudžiamo-sios bylos
iškėlimo, ar medžiagą grąžinti policijai, kad ji priimtų procesinį sprendimą?
konsultacija. Remiantis su BPK 128 str.
3 d. 3 p. , policija, nepriimdama sprendimo iš esmės, privalo perduoti panašaus
pobūdžio pareiškimą teismui. Gavęs pareiškimą, teismas priima sprendimą,
vadovaudamasis BPK 261 str. reikalavimais.
klausimas. Asmuo buvo nuteistas
laisvės atėmimo bausme, bet bausmės vykdymas buvo atidėtas. Bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu vėl padarė nusi-kaltimą ir buvo nuteistas laisvės atėmimo
bausme. Ar taikant BK 43 str. ir iš dalies sudedant paskirtas laisvės atėmimo bausmes,
galima taip pat taikyti BK 45 str. ir paskirti švelnesnę bausmę?
konsultacija. K-ime nurodytomis
sąlygomis teismas taikyti BK 45 str.  
negali. BK 45 str. taikymas galimas paskiriant bausmę už naują
nusikaltimą ir tik po to bausmė subendrinama.
Dar kartą atkreipiame dėmesį
į tai, kad teismas gali taikyti BK 45 str. ir paskirti mažesnę bausmę negu
žemiausioji riba, įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą, arba paskirti
švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta įstatyme už padarytą nusikaltimą, arba neskirti
papildomos bausmės tais atvejais, jei jos paskyrimas pagal įstatymą yra
privalomas, išskyrus turto konfiskavimo bausmę, tik tada, kai yra BK 45 str. 1
d. numatytų sąlygų visuma arba esant bet kuriai švelninančiai aplinkybei,
numatytai šio straipsnio 2 dalies 1 p. , ir kartu to paties straipsnio 2 dalies
2 p. numatytai bent vienai iš sąlygų arba sąlygai, numatytai šio straipsnio 3
dalyje.

Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininkas                                    V. G-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt