Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS APELIACINIAMTEISMUIAPYGARDŲ TEISMAMSMIESTŲ IR TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3773: Svečiai
#1: Vartotojai
#5732: Registruoti vartotojai

# jeiskauda


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS

1998 m. kovo 25 d.

Pagal Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. Vilniaus apygar-dos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininką dėl kai kurių BK, BPK ir ATPK normų taikymo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja:
klausimas. Nagrinėjant bylą kasacine
tvarka Aukščiausiajame Teisme, nebuvo pateiktas kasacinis teikimas dėl įstatymo
pažeidimų ir dėl jų kasacine tvarka nebuvo skundžiamasi (byla išnagrinėta tik
kasacinio skundo ribose, neliečiant tų klausimų). Ar tai turi būti laikoma kaip
Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog pažeidimų nagrinėjant bylą nepadaryta?
konsultacija. Aukščiausiasis Teismas,
nagrinėdamas kasacinę bylą, laikosi BPK 426 str. nustatytų ribų, ir šiose
ribose išnagrinėti klausimai suformuluojami teisėjų kolegijos nutartyje. Tik
nutartyje išdėstyti teiginiai išreiškia Aukščiausiojo Teismo poziciją.
klausimas. Jeigu nagrinėjant
administracinę bylą nustatoma, kad pažeidimą padarė ne patrauktas
administracinėn atsakomybėn, o kitas asmuo (pvz. , ne parduo-tuvės savininkas, o
pardavėja). Kaip turi būti išsprendžiamas tokio asmens pakeitimo klausimas?
konsultacija. Nustačius, kad asmuo
nepadarė administracinio teisės pažei-dimo, jo atžvilgiu administracinė byla
nutraukiama (ATPK 287 str. 1 d. 2 p. ), o kitam asmeniui, vadovaujantis ATPK 262
str. , teisėjas iškelia administracinę bylą ir ją paruošti perduoda atitinkamai
institucijai.
klausimas. BPK 43 str. draudžia
ginčus tarp teismų dėl teismingumo. BPK 372 str. numatyta, kad teismų nutartys
dėl teismingumo neskundžiamos. Ką turi daryti teismas, gavęs iš kito teismo
aiškiai jam neteismingą bylą, neteisėtai perduotą (priimant nutartį) iš pirmojo
teismo? Juk 382 str. nurodyta, kad išnagrinėjus neteis-mingą bylą padaromas
esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
konsultacija. Įstatymo nuostata,
draudžianti ginčus dėl teismingumo, negali būti kvestionuojama. Praktiškai
klausimas gali būti aktualus tik perduodant bylą pagal teritorinį teismingumą
to paties lygmens teismams. Drausdamas ginčus dėl tokio teismingumo įstatymų
leidėjas laikė, kad teisingumo vykdymo požiūriu čia proble-mos nėra. Dėl
dalykinio teismingumo, t. y. bylos perdavimo aukštesniajam ar žemes-niajam
teismui, nesusipratimų negali būti, kadangi įstatymas šį klausimą pakankamai
aiškiai reglamentuoja.
klausimas. Ar turi būti papildomai
kvalifikuojamas kontrabanda per valsty-bės sieną pergabentos naminės degtinės
(mišinių ir pan. ) gabenimas per Lietuvos teritoriją, be BK 312 str. , dar ir
pagal BK 310 str. ?
konsultacija. Naminės degtinės (mišinių
ir pan. ) gabenimas per Lietuvos teritoriją yra nusikaltimo, numatyto BK 310
str. , dalykas, todėl veikos turi būti kvalifikuojamos ir pagal BK 310
straipsnį. (Žr. Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimą “Dėl
teismų praktikos kontrabandos bylose”. )
klausimas. Ar galima išnagrinėjus
bylą dalinėje apeliacijoje priimti atskirąją nutartį? Jeigu ne, tai kokios turi
būti šiame procese reagavimo į esminius įstatymų pažeidimus formos?
konsultacija. D-nėje apeliacijoje
atskiros nutarties priėmimas įstatymo nenu-matytas. Išnagrinėjęs bylą kolegijos
posėdyje, teismas, vadovaudamasis BPK 380 str. , priima nutartį, kuri yra
reagavimo į įstatymo pažeidimus forma.
klausimas. BPK 3461 str. 2 dalyje nurodyta, kad
sutrumpinta nuosprendžio aprašomoji dalis surašoma pilnai, kai nuosprendis
apskundžiamas apeliacine tvarka. Ar turi būti pilnai surašoma aprašomoji dalis,
kai nuosprendis apskundžiamas kasacine tvarka?
konsultacija. Baudžiamojo proceso
įstatymas nereikalauja pilnai surašyti aprašomosios dalies, kai nuosprendis
apskundžiamas kasacine tvarka.
klausimas. K-ie konkretūs
procesiniai veiksmai turi būti atlikti, kai teisme sujungiamos dvi atskiros
bylos: 1) kai jos nebuvo sujungtos iki atidavimo teismui stadijos; 2) kai jas
reikia sujungti jau atidavus teismui; 3) kai jas reikia sujungti jau pradėjus
nagrinėti teisme; 4) kai viena iš sujungiamų bylų jau pradėta nagrinėti teisme,
o kita tik gauta ir kt. ?
onsultacija. Dviejų atskirų bylų
sujungimo variantai teisme gali būti tokie:
1) bylos sujungiamos tvarkomajame posėdyje (BPK 2521); 2) jeigu bylų sujungimo
pagrindas paaiškėja jau pradėjus nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, bylos
gali būti sujungiamos bet kurioje teisiamojo posėdžio dalyje, bet ne vėliau
kaip ikiteisminio tar-dymo pabaigos; 3) jeigu viena iš sujungiamų bylų jau
pradėta nagrinėti teisme, o kita tik gauta, tai pastarąją bylą galima prijungti
prie nagrinėjamos bylos po to, kai šioje byloje kaltinamasis atiduotas teismui;
sujungti tokias bylas galima ikiteisminio tardymo pabaigos. Visais atvejais
sujungdamas bylas teismas ar teisėjas priima motyvuotą nutartį.
klausimas. Ar, remiantis BK 32 str. 5
dalimi, bauda, paskirta kaip papildoma bausmė, taip pat turi būti sumokėta per
2 mėnesius, ar tokiai baudai gali būti nustatytas ilgesnis mokėjimo terminas?
konsultacija. Baudos kaip papildomos
bausmės sumokėjimo procedūrą reglamentuoja BK 32 str. 5 dalis.
klausimas. ATPK 210 str. 3 dalyje
numatyta kontrabanda, kai kroviniai gabenami per valstybės sieną ne per
muitinės postus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Ar
taikant šį straipsnį turi būti nurodomi konkretūs įstatymai, kurie buvo
pažeisti gabenant prekes per sieną; kaip tai turi būti daroma esant blanketinei
įstatymo normai?
konsultacija. Taikant ATPK 210 str. 3
d. , reikia nurodyti Lietuvos Respub-likos muitinės kodekso atitinkamus
straipsnius, nes šis įstatymas nustato prekių gabenimo per sieną tvarką.
klausimas. Aukščiausiojo Teismo
senato 1997 01 16 nutarimo Nr. 1 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose” 5
punkto 2 dalyje nurodyta, kad kontrabanda yra baigtas nusikaltimas, kai slėptos
prekės aptinkamos muitinio tikrinimo metu. Kada kontrabanda bus laikoma baigtu
nusikaltimu: 1) kai slėptos prekės nebuvo aptiktos muitinio tikrinimo metu, o
aptiktos vėliau, policijai sulaikant jau pravažia-vus sieną ir patikrinus
krovinį; 2) ar kai prekės aptiktos kitokio (ne muitinio) patikrinimo metu; 3)
ar kai krovinys visai nebuvo tikrinamas muitinėje?
konsultacija. K-ime nurodyta
situacija neliečia Senato suformuluotos nuostatos. Jeigu neteisėtas krovinys
buvo aptiktas ne muitinio tikrinimo metu, bet vėliau, kontrabanda laikoma
baigtu nusikaltimu nuo tokio krovinio pergabenimo per sieną momento.
klausimas. Kas turi būti nurodoma
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kai įslaptintam nukentėjusiajam priteisiamas
žalos atlyginimas? Ar galima nurodyti, kad žala priteisiama asmeniui, nurodant
jo slapyvardį (bet, kas tada vykdant nuosprendį gali atskleisti šią paslaptį, jei
tai žinoma tik tardytojui ir teisėjui), ar gali jį išslaptinti teisėjas,
nurodydamas tikrąją pavardę ir kt. ? Ar galima tik suteikti tokiam asmeniui
teisę prisiteisti žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka (tačiau, pareiškus
ieškinį, jis bus taip pat išslaptintas)?
konsultacija. K-ime nurodyta
situacija įstatymo nesureguliuota. Mūsų nuomone, jeigu nėra pavojaus
nukentėjusiojo saugumui, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo sutikimą arba jam
pageidaujant, gali jį išslaptinti, nuosprendyje nurodyti tikrus asmens
tapatybės duomenis ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą. G-mi ir kiti
klau-simo sprendimo variantai.

Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininkas                                    V. G-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.48671 sekundės -