TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                              
Civilinė byla Nr. 3K-3-416/2005
 Procesinio sprendimo kategorija 45. 4


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005
m. rugsėjo 21 d.
Vilnius 

            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Č-o J-o (kolegijos pirmininkas),
D-ės A-ės (pranešėja) ir A-o S-aus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo AB „R-ų
skirstomieji tinklai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m.
spalio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovų UAB „S-ma Telas“ ir UAB „A. Ž-io ir Ko“ (buvusio A. Ž-io
ir Ko KŪB) ieškinį atsakovams AB „R-ų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Fima“ dėl
viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo, tretysis asmuo: UAB „ABB“.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :
I.           G-o esmė

            Ieškovai UAB ,,S-ma
Telas” ir UAB „A. Ž-io ir Ko“ nurodė, kad atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai“ paskelbė apie savo filialo Vilniaus elektros tinklų Vilniaus miesto
šiaurinių ir Vilniaus miesto pietinių skyrių informacijos surinkimo ir valdymo
sistemos paruošimo darbų pirkimą supaprastintų derybų būdu. Ieškovai pagal 2003
m. birželio 27 d. konsorciumo steigimo sutartį 2003 m. liepos 2 d. pateikė savo
pirminį pasiūlymą. 2003 m. liepos 31 d. atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai“ pakvietė konsorciumą dalyvauti 2003 m. rugpjūčio 4 d. derybose. Po
derybų ieškovai buvo pakviesti pateikimui galutinių pasiūlymų  ir šiuos pateikė 2003 m. rugpjūčio 19 d.
Galutiniame pasiūlyme konsorciumas pasiūlė 827 321 Lt dydžio atliktinų darbų
kainą. Ta aplinkybė, kad konsorciumas buvo atrinktas pagal pirminius pasiūlymus
ir pakviestas deryboms, o vėliau ir galutiniams pasiūlymams pateikti,
patvirtina, jog konsorciumo pasiūlymas atitiko atsakovo pirkimo dokumentuose
nurodytas tiek kvalifikacines, tiek technines sąlygas ir kitus reikalavimus.
2003 m. lapkričio 18 d. konsorciumo atstovas - UAB ,,S-ma Telas” - gavo
pranešimą, kuriuo AB ,,R-ų skirstomieji tinklai“ informavo konsorciumą, kad
pirkimo nugalėtoja pripažinta UAB ,,Fima”. Į UAB ,,S-ma Telas” pakartotinę
pretenziją dėl tokio sprendimo
neteisėtumo buvo atsakyta, kad 2003 m. lapkričio 20 d. su atsakovu UAB ,,Fima”
buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl pirkimas laikomas įvykusiu, o
ieškovų pretenzija nenagrinėtina. Ieškovų teigimu, atsakovo AB ,,R-ų
skirstomieji tinklai“ 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimas laimėjusiu pripažinti UAB ,,Fima” ir jo pagrindu 2003 m.
lapkričio 20 d. pasirašyta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra neteistėta,
nes taip atsakovas nenustatė pateiktų galutinių pasiūlymų preliminarios eilės
ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatų nustatytą galutinių pasiūlymų nagrinėjimo, lyginimo ir vertinimo
tvarką,  atėmė iš ieškovų teisę reikšti
pretenzijas dėl pasiūlymų įvertinimo rezultatų. Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija
prieš priimdama sprendimą dėl
laimėjusio pasiūlymo privalo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę ir ją
pateikti visiems kandidatams bei dalyviams. To paties straipsnio 5 dalis
reglamentuoja, kad perkančioji organizacija priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo gali tik tada, kai yra užbaigtas
tiekėjo pretenzijų ir skundų nagrinėjimas. Atsakovas nenustatė jokios
preliminarios pasiūlymų eilės, ieškovams nepranešė apie ją, todėl šie, negavę
jokio pranešimo apie preliminarių pasiūlymų eilę, negalėjo tinkamai įgyvendinti
jiems įstatymo suteiktų teisių į
pretenzijos pareiškimą ir išnagrinėjimą.  
Atsakovas nenagrinėjo ieškovų 2003 m. lapkričio 21 d. pretenzijos ir
taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 101
straipsnio 5 dalį.
Ieškovų teigimu, atsakovas nepagrįstai atmetė
ieškovų galutinį pasiūlymą dėl jų pasiūlymo neatitikimo sąlygų 7. 3. 1. 5,
7. 3. 1. 7, 7. 3. 1. 10. 1 punktams ir dėl labai mažos pasiūlymo kainos nepagrindimo.
Konsorciumas, savo darbams naudojantis įmonės „General elektric“ produktus, su
savo pasiūlymu perdavė šios įmonės reikalingą sutikimą. Taip pat buvo pateiktas
ir specialiai deryboms išduotas GE SAS 2003 m. rugpjūčio 27 d. sutikimo
platinti šios bendrovės produktus patvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovų
pasiūlymas atitiko Kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus 7. 3. 1. 5 punkto
reikalavimus. Perkančiajai organizacijai jau pirminio pasiūlymo pateikimo metu,
t. y. 2003 m. liepos 2 d. , konsorciumo vardu buvo paduotas reikalaujamas ir
pasiūlymo pateikimo metu galiojantis bei 7. 3. 1. 7 punkto reikalavimus
atitinkantis ISO 9001 sertifikatas. Ieškovų pateiktas pasiūlymas atitiko ir
kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus sąlygų 7. 3. 1. 10. 1 reikalavimus, nes
konsorciumas turėjo sėkmingą ir tam reikalingą patirtį per pastaruosius trejus
metus  mažiausiai trijuose projektuose,
kurie savo pobūdžiu ir sudėtingumu būtų panašūs į perkamus darbus. Dėl
pasiūlymo kainos  ieškovai nurodė, kad
2003 m. rugpjūčio 29 d. pateikė raštą su priedais, kuriame paaiškino jų
pasiūlymo kainos dydį. K-a buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad visi
numatyti konkurso sąlygose objektai šiuo metu yra integruoti į UAB ,,S-ma
Telas” sukurtą Vilniaus miesto SCADA sistemą GE SAS aparatūros ir programinės
įrangos bazėje. Šiai sistemai kuriamas projektas yra esamos sistemos išplėtimas
ir perkonfigūravimas. Dėl to sistemos išplėtimas praktiškai nesukelia didelių
darbo sąnaudų, nes pagrindiniai sprendimai
(duomenų bazės, aparatūros konfigūracijos) yra lengvai pritaikomi naujai
sistemos architektūrai. Taip pat buvo gautos išskirtinai palankios tiekimo
sąlygos iš partnerių. Realią pasiūlymo kainą patvirtina ir tas faktas, kad
skelbiant šį pirkimą pirmą kartą dar 2001 metais UAB ,,S-ma Telas” pasiūlymas
kainos prasme buvo panašus.
Ieškovų teigimu, atsakovo UAB ,,Fima” pasiūlymas
pripažintas laimėjusiu neteisėtai, nes jis neatitiko pirkimo dokumentų
reikalavimų, be to, jo pasiūlymo kaina buvo nepagrįstai didelė. Šios įmonės
sertifikato ISO 9001 galiojimas turėjo pasibaigti 2003 m. birželio l d. Jokių
duomenų apie šio sertifikato galiojimo pratęsimą nėra. UAB ,,Fima”, sprendžiant
pagal jų interneto tinklalapyje esančią reklaminę medžiagą, yra saugos srities
lyderė ir nelaikoma bendrove, besispecializuojančia atliekant panašaus kaip
ginčo pirkimo objektas darbus. Taigi atsakovo UAB ,,Fima”, kaip subjekto,
neturinčio reikiamos patirties, pasiūlymas neatitiko kvietimo pateikti
galutinius pasiūlymus 7. 3. 1. 7. ir 7. 3. l. 10. l. punktų reikalavimų ir negali būti
laikomas atitinkančiu konkurso sąlygas.
Ieškovų teigimu, jiems nebuvo išsiųstas pranešimas
apie pirkimo sutarties sudarymą per Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą. Atsakovo nepagrįsto
ir neteisėto sprendimo pripažinti UAB
,,Fima” pasiūlymą laimėjusiu pagrindu 2003 m. lapkričio 20 d. pasirašyta
viešojo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Viešųjų
pirkimų įstatymo normoms bei viešajai tvarkai.
Panaikinęs 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimą
pripažinti UAB ,,Fima” pasiūlymą laimėjusiu, teismas pagal CK
1. 78 straipsnio 5 dalį ir  6. 277 straipsnio 2 dalį ex officio turi
konstatuoti šio sprendimo pagrindu
2003 m. lapkričio 20 d. atsakovų AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” ir UAB ,,Fima”
sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties absoliutaus negaliojimo faktą ir
teisines pasekmes. Apie atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji tinklai“ padarytus
viešojo pirkimo procedūros pažeidimus liudija ir tas faktas, kad su UAB ,,Fima”
sudarytoje sutartyje buvo pakeistos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos, t. y.
sutartyje pakeistas kvietime pateikti galutinius pasiūlymus įtvirtintas perkamų
darbų atlikimo terminas.
Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, ieškovai prašė
teismo: 1) panaikinti 2003 m. lapkričio 14 d. atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai“ supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolu priimtą sprendimą, kuriuo: pripažinta, kad UAB
,,S-ma Telas” galutinis pasiūlymas neatitinka skelbto pirkimo sąlygų 7. 3. 1. 5,
7. 3. 1. 7, 7. 3. 1. 10. 1 punktų reikalavimų ir kad ieškovai nepagrindė labai mažos
kainos; atmestas UAB ,,S-ma Telas” pasiūlymas; pripažinta, kad UAB ,,Fima”
pasiūlymas tenkina 2003 m. rugpjūčio 12 d. sąlygose nurodytus reikalavimus ir
UAB „Fima” laikoma laimėjusia konkursą bei pakviesta sudaryti sutartį; 2)
įpareigoti atsakovą AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” laikantis pirkimo dokumentų
ir teisės aktų reikalavimų iš naujo objektyviai įvertinti jam pateiktus
galutinius pasiūlymus bei priimti naują sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo.  

II.          Pirmosios instancijos
teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

            Vilniaus apygardos teismas
2004 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį
patenkino iš dalies: panaikino 2003 m. lapkričio 14 d. atsakovo AB ,,R-ų
skirstomieji tinklai” supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolu
priimtą sprendimą, kuriuo: 1)
pripažinta, kad UAB ,,S-ma Telas” galutinis pasiūlymas neatitinka 2003 m.
rugpjūčio 12 d. Kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus 7. 3. 1. 5, 7. 3. 1. 7,
7. 3. 1. 10. 1 punktų reikalavimų ir yra nepagrįstas dėl labai mažos kainos; 2)
atmestas UAB ,,S-ma Telas” pasiūlymas; 3) pripažinta, kad UAB ,,Fima”
pasiūlymas laikomas laimėjusiu konkursą, o UAB ,,Fima” pakviesta sudaryti
sutartį; įpareigojo atsakovą AB ,,R-ų skirstomieji tinklai“ laikantis pirkimo
dokumentų ir teisės aktų reikalavimų iš naujo objektyviai įvertinti jam
pateiktus galutinius pasiūlymus bei priimti naują sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo; pripažino negaliojančia 2003 m.
lapkričio 20 d. rangos sutartį Nr. 10520/5/215,
sudarytą  UAB ,,Fima” ir AB ,,R-ų
skirstomieji tinklai”, dėl AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” filialo Vilniaus
elektros tinklų Vilniaus miesto šiaurinio ir Vilniaus miesto pietinio skyrių
informacijos surinkimo ir valdymo sistemos sukūrimo ir įdiegimo projektavimo,
personalo apmokymo paslaugų, programinės, aparatinės įrangos, montavimo -
derinimo darbų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Pirmosios instancijos
teismas byloje esančių įrodymų bei ieškovų ieškinio pareiškime nurodytų
faktinių aplinkybių pagrindu pripažino, kad atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai” viešojo pirkimo komisija pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir
skaidrumo principus. Pagal AB ,,R-ų skirstomieji tinklai“ Pirkimų tvarkos
10. 6. 2 punktą visiems pirkimo dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai
ir sudarytos vienodos galimybės. Ieškovams nebuvo suteikta pakankamai laiko
pasinaudoti teise į pretenziją, nes pretenzijai pateikti buvo skirta tik viena
diena. Taip atėmus iš vieno pirkimo dalyvio teisę į pretenziją, sudarius jam
sąlygas, kliudančias pareikšti pretenziją, pretenzijos ignoravimas ir jos
neišnagrinėjimas, pernelyg skubus sutarties sudarymas ir šios informacijos
nuslėpimas nuo kito viešojo pirkimo dalyvio rodo perkančiosios organizacijos
šališkumą. Teismas nusprendė, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo
dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kitus pirkimo
dokumentuose nustatytus reikalavimus, t. y. atitiko Kvietimo pateikti
galutinius pasiūlymus 7. 3. 1. 5, 7. 3. 1. 7, 7. 3. 1. 10. 1 punktų nuostatas. Teismas
nustatė, kad tiek ieškovų konsorciumo, tiek ir atsakovo UAB ,,Fima” kokybės
vadybos sistema pirkimų metu buvo galiojančios. Atmetusi šiuo pagrindu ieškovų
pasiūlymą, perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo principą atliekant
pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, nes sprendimai dėl dviejų skirtingų tiekėjų - konsorciumo ir UAB ,,Fima” -
buvo priimti taikant dvigubus reikalavimo standartus. Pirmosios instancijos
teismas taip pat pripažino neteisėtas ir nepagrįstas atsakovo AB ,,R-ų
skirstomieji tinklai“ sprendimo dalis
dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo šiems pasiūlius labai mažą kainą. Teismas
konstatavo, kad nebuvo pagrindo pripažinti konkursą laimėjusiu atsakovą UAB
,,Fima” ir kviesti jį sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija.
Teismas taip pat konstatavo, kad 2003 m. lapkričio
14 d. atsakovo sprendimas prieštarauja
viešųjų pirkinių tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti
perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant
tam skirtas lėšas. Atsakovo nepagrįstas sprendimas pripažinti UAB ,,Fima” pasiūlymą laimėjusiu bei šio sprendimo
pagrindu sudaryta sutartis prieštarauja imperatyviai Viešųjų
pirkimų įstatymo 4 straipsnio normai. Teismas nurodė,
kad viešųjų pirkimų santykių esmė yra perkančiosios organizacijos statusas ir
jos paslaugų specifika, o reikšmė visuomenei bei valstybei liudija apie tai,
kad šioje srityje sukoncentruotas ypatingas viešasis interesas. Visos
institucijos ar įstaigos privalo griežtai laikytis Viešųjų
pirkimų įstatymo reikalavimų, nes viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama
užtikrinti, jog racionaliai ir taupiai būtų naudojamos valstybės lėšos, kad
paslaugos būtų perkamos už palankią kainą, taip pat, kad visiems asmenims,
galintiems pateikti reikiamą prekę ar paslaugą, būtų sudarytos sąlygos pateikti
savo pasiūlymą ir lygiomis galimybėmis su kitais dalyvauti pirkimo procedūrose.
Panaikinus viešojo pirkimo komisijos sprendimą ir esant imperatyviems Viešųjų pirkimų
įstatymo reikalavimams negalėjo būti sudaryta atsakovų
rangos sutartis, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6. 255 straipsnio 1 dalies
reikalavimais,  ex officio taikė niekinio sandorio teisines pasekmes, nes laikė,
kad nagrinėjant šią bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu yra akivaizdus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nepateikė konkrečių
duomenų apie rangos sutarties ar jos dalies įvykdymą, teismas, neturėdamas
duomenų, kokia iš sutarties kilusios prievolės dalis yra įvykdyta, nurodė, kad
restitucijos klausimo išspręsti negali (CK 1. 80 straipsnis).
Teismas atsisakė patenkinti ieškovų reikalavimą
dėl atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” viešojo pirkimo komisijos 2003 m.
lapkričio 14 d. sprendimo dalies, kuria
buvo pripažinta, kad UAB ,,Fima” pasiūlymas tenkina 2003 m. rugpjūčio 12 d.
kvietimo sąlygose nurodytus reikalavimus, panaikinimo, pažymėjęs, kad šiam savo
reikalavimui pagrįsti ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų. Taip pat
pripažino, kad nelaikytinas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų
pažeidimu perkančiosios organizacijos pakeistas perkamų darbų atlikimo
terminas, nes, pratęsus konkurso terminus, sprendimas dėl konkurso rezultatų buvo priimtas tik 2003 m. lapkričio
14 d. , todėl akivaizdu, kad darbai negalėjo būti įvykdyti iki 2003 m. spalio l
d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 1 d.  
nutartimi atsakovų apeliacinius skundus patenkino iš dalies: Vilniaus
apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė
įpareigoti atsakovą AB „R-ų skirstomieji tinklai”, laikantis pirkimo dokumentų
ir teisės aktų reikalavimų, iš naujo objektyviai įvertinti jam pateiktus
galutinius pasiūlymus AB „R-ų skirstomieji tinklai” filialo Vilniaus elektros
tinklų Vilniaus miesto šiaurinių Vilniaus miesto pietinių skyrių informacijos
surinkimo ir valdymo sistemos paruošimo darbų pirkimui skelbiamų supaprastintų
derybų būdu bei priimti naują sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, panaikino ir
šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad nors pagal Viešųjų pirkimų įstyatymo 67 straipsnį vandentvarkos, energetikos, transporto ir
telekomunikacijų srityje veikiančioms organizacijoms organizuojant
supaprastintus pirkimus šio įstatymo ketvirto skyriaus nuostatos neprivalomos,
tačiau minėtos organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, privalo laikytis
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir kitų bendrųjų
viešųjų pirkimų nuostatų. Kolegija, sistemiškai aiškindama Viešųjų pirkimų
įstatymo 33, 100, 101 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad energetikos
organizacijoms, t. y. AB ,,R-ų skirstomieji tinklai”, taikoma pretenzinė
konkurso rezultatų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią pretenzijos
gali būti pateikiamos per 5 dienas nuo dienos, kai tiekėjas sužinojo apie savo
teisėtų interesų pažeidimą, ir perkančioji organizacija, gavusi pretenziją,
sustabdo pirkimo procedūras ir per 5 dienas ją išnagrinėja. Kolegijos teigimu,
AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” pažeidė pretenzijų nagrinėjimo tvarką.
Atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji tinklai”
privalėjo sudaryti konkurso nelaimėjusiems ieškovams UAB ,,S-ma Telas“ bei UAB
„A. Ž-io ir Ko“ galimybę pareikšti pretenziją ir nustatyti protingą terminą
sutarčiai su nugalėtoju UAB ,,Fima“ sudaryti. Suvaržydamas ieškovams teisę
pasinaudoti įstatymo nustatyta
pretenzine tvarka, atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes užkirto
ieškovams kelią sparčiai ir geranoriškai išspręsti ginčą, nesikreipiant į
teismą, kartu apsaugant  atsakovą AB
,,R-ų skirstomieji tinklai” nuo galimų jam žalingų pasekmių. V-indama AB
,,R-ų skirstomieji tinklai” elgesį po sprendimo konkurso nugalėtoju pripažinti UAB ,,Fima“, teisėjų kolegija
sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę gauti informaciją, dėl ko jų
pasiūlymai buvo atmesti. Taip AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” pažeidė Viešųjų
pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo
principą ir sudarė prielaidas įtarimams, kad pirkimas vyko nesąžiningai.
Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvadomis dėl ieškovų pasiūlymų atitikimo Kvietimo pateikti pasiūlymus
7. 3. 1. 5, 7. 3. 1. 7, 7. 3. 1. 10. 1 punktų reikalavimus, nurodžiusi, kad atsakovas AB
,,R-ų skirstomieji tinklai”, siekdamas įsigyti naudingiausią pasiūlymą, turėjo
teisę, kilus abejonių, prašyti ieškovų pateikti papildomos informacijos dėl jos
teisių į siekiamą įdiegti programą ir ISO 9001 sertifikato galiojimo. Kolegija
pažymėjo, kad AB ,,R-ų skirstomieji tinklai”, skelbdama Vilniaus miesto
šiaurinio ir pietinio skyrių informacijos surinkimo ir valdymo sistemų sukūrimo
darbų pardavimą, pasirinko mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl viešųjų
pirkimų komisija, vertindama pateiktus pasiūlymus, privalėjo pasiūlytoms
kainoms skirti išskirtinį dėmesį. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus,
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad komisija nepagrįstai atmetė ieškovų pasiūlymą dėl mažos
kainos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog
AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” supaprastintų pirkimų komisija, vykdydama
skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimą, pažeidė Viešųjų
pirkimų įstatymo normų reikalavimus ir atmesdama ieškovų pasiūlymą bei
pripažindama pirkimo nugalėtoju UAB ,,Fima“ priėmė neteisėtą sprendimą, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino. Atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tikslus bei
Viešųjų pirkimų įstatymo normų imperatyvų pobūdį, kolegija
sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo iniciatyva šią
sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.
Kolegija nurodė, kad pagal CK 1. 80  straipsnio 2 dalį pripažinus sandorį
negaliojančiu jo šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką gavo pagal
negaliojantį sandorį, tačiau, vadovaudamasi byloje pateiktais dokumentais,
kolegija pažymėjo, kad AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” ir UAB ,,Fima” 2003 m.
lapkričio 20 d. sudarytas sandoris įvykdytas (T. 5, b. l. 120-130), todėl
sutarties šalių grąžinimas į pirminę padėtį reikštų atliktų darbų ardymą ir
naujų darbų atlikimą, t. y. būtų susijęs su didelėmis papildomomis ir
neprotingomis išlaidomis, todėl, pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia,
restitucijos teisėjų kolegija netaikė. Kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu
atveju ieškovai UAB ,,S-ma Talas“ ir UAB „A. Ž-io ir Ko“, kurių teisėti
interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo 103 straipsnio nuostatas įgyja teisę
į patirtos žalos atlyginimą.
Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, įpareigojo AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai“ iš naujo įvertinti ginčo pirkimui pateiktus dokumentus ir priimti
naują sprendimą dėl laimėjimo
pasiūlymo, tačiau,  pažymėjo, kad
neteisėta sutartimi parduoti darbai jau atlikti, atlikinėti juos iš naujo
neprotinga ir viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimas ir laimėtojo nustatymas iš
naujo nesukurs ieškiniu pageidautų rezultatų ir teisinių pasekmių (pirkimo
sutarties sudarymo), todėl šią teismo sprendimo dalį  panaikino bei
nusprendė šią  ieškovų ieškinio dalį
atmesti.


III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai

            Kasaciniu skundu atsakovas
AB „R-ų skirstomieji tinklai” prašo teismo Vilniaus apygardos teismo 2004 m.
spalio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti, priimti naują
sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad AB „R-ų skirstomieji tinklai“
privalėjo taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 100
ir 101 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias pretenzijų pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką. AB „R-ų skirstomieji
tinklai“, kaip perkančiajai organizacijai, veikiančiai energetikos srityje,
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos taikomas  tik tiek, kiek tai numatyta  Viešųjų pirkimų įstatyme. Jame  detaliai
nurodyta, kokios jo nuostatos taikomos ir supaprastintiems pirkimams - tai
pirkimo principai ir skelbimo apie pirkimus tvarka. Visa kita turi būti
reglamentuota pačių įmonių pasitvirtinta tvarka. Įstatyme nenumatyta  jokių kitų, tarp jų ir bendrųjų Viešųjų
pirkimų įstatymo nuostatų,
taikymo šiems pirkimams, todėl visos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos
šiuo atveju neturėjo būti taikomos. Be to, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalį šio įstatymo
I bei II skyrių nuostatos taikomos tik tiems
perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, pirkimams, kurių
vertė yra ne mažesnė už Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje
nustatytą tarptautinio pirkimo vertės
ribą ir tiek, kiek neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus, reglamentuojančio
perkančiųjų organizacijų, veikiančių
vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimus, nuostatoms. Kadangi pirkimas neviršijo
17 264 000 Lt (5 000 000 EUR) ribos, tai įstatymo ir 56 straipsnis ir I bei II skyriaus nuostatos neturėjo būti
taikomos.
2. Pirkimo
sąlygų 1. 2 punkte buvo nurodyta, kad „pirkimas atliekamas pagal AB „R-ų
skirstomieji tinklai“ supaprastintų pirkimų tvarką“, patvirtintą AB R-ų
skirstomųjų tinklų 2003 m. kovo 25 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 4“, todėl
ieškovai apie tai privalėjo žinoti ir, dalyvaudami pirkimų konkurse, privalėjo
vadovautis būtent Pirkimų tvarkos nuostatomis, kurios  nenumato preliminarios eilės sudarymo. Preliminarios
eilės privalomo instituto nenumato ir viešuosius pirkimus reglamentuojančios ES
direktyvos, kurias įgyvendinant buvo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas,
to nenumato ir Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu,
Įmonių, veikiančių energetikos
srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti,
pirkimų tvarka. Dėl to preliminari eilė
neturėjo būti sudaryta ir ji negalėjo būti
pateikta pirkime dalyvavusiam ieškovų konsorciumui. Tai, kad ji nebuvo
sudaryta, nesuponavo nė vieno viešųjų pirkimų principo pažeidimo. Be to, ieškovai jokių pretenzijų dėl Pirkimų tvarkos, įskaitant ir dėl preliminariosios eilės nesudarymo,
nereiškė. Kasatorius taip pat pažymėjo, kad įstatymų
leidėjas, suteikdamas teisę vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje veikiančioms
perkančiosioms organizacijoms supaprastintus pirkimus vykdyti ne Viešųjų
pirkimų įstatymo, bet  perkančiųjų organizacijų patvirtinta tvarka,
atsižvelgdamas į minėtose srityse veikiančių organizacijų veiklos 
specifiką bei  didesnio
operatyvumo poreikį,  leido  deformalizuoti  supaprastintų pirkimų procedūras. Teiginiai, kad buvo reikalinga
laikytis tų pačių kaip ir Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų ir terminų, prieštarauja įstatymų leidėjo tikslui šiems
pirkimams nustatyti kitokį teisinį
reguliavimą.   Be to, nustatant tokį supaprastintų pirkimų
reguliavimą, įstatymų leidėjo diskrecija buvo apribota tarpvalstybiniais įsipareigojimais - vidaus teisės sistemą suderinti
su ES direktyvose (1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB   dėl  
subjektų,   vykdančių  savo 
veiklą vandens,  
energetikos,  transporto   ir 
telekomunikacijų sektoriuose,
viešojo pirkimo tvarkos suderinimo,  1998
m. vasario  16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 98/4/EEB, iš dalies
pakeičianti direktyvą 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo, 1992 m. vasario 25 d. Tarybos
direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų  pirkimų tvarkai  vandens, 
energetikos,  transporto  ar telekomunikacijų  srityje,  
suderinimo  ir kt. direktyvos) numatytu viešųjų pirkimų reguliavimu.
3. Pirkimų
tvarka nenustato, per kiek laiko nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo
priėmimo su pirkimo laimėtoju turi būti sudaryta sutartis, todėl tai, kad 2003
m. lapkričio 14 d. pirkimų komisijai priėmus sprendimą dėl laimėjusio
pasiūlymo, 2003 m. lapkričio 20 d. su UAB „Fima“ buvo sudaryta Rangos sutartis,
negalima laikyti pirkimo principų pažeidimu. Tiek ieškovams, tiek kitam konkurso dalyviui buvo sudarytos
vienodos sąlygos - UAB „Fima“ taip pat nebuvo sudaryta preliminari eilė, ji,
kaip ir ieškovai, buvo vertinta pagal paskelbtas vienodas šio pirkimo sąlygas.
G-mybė pateikti pretenziją dėl laimėjusio
pasiūlymo ir lygiateisiškumo principas nesietini. Juolab  kad Viešųjų
pirkimų įstatymų normos, reglamentuojančios pretenzinę ginčų sprendimų tvarką,
supaprastintiems pirkimams neturėtų būti taikomos. Dėl to  apeliacinės instancijos teismas, teisę į
pretenziją susiejęs su lygiateisiškumo
principo pažeidimu, netinkamai pritaikė materialines teisės normas.
4. Pretenzijos
pateikimas nėra privaloma išankstinė ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka prieš
kreipiantis į teismą dėl
konkurso rezultatų nuginčijimo. Taip pat galimybė pareikšti pretenziją nėra
konstitucinės teisės į teisminę pažeistų
teisių gynybą įgyvendinimo garantija ar prielaida. Tai, kad ieškovui
galbūt  buvo sudėtinga per trumpą
terminą pateikti pretenziją dėl laimėjusio pasiūlymo, nereiškia jo, kaip
pirkimų dalyvio esminių teisių pažeidimo, juolab
negalėjo savaime lemti 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimo dėl pirkimo rezultatų
neteisėtumo ir būti  šio sprendimo panaikinimo
pagrindas.
5. Teismo
argumentai, kad atsakovas pažeidė skaidrumo principą, t. y. kad buvo sudarytos
prielaidos įtarimams, jog pirkimas vyko nesąžiningai, nepagrįsti. Apie pirkimus buvo paskelbta
viešai, vokai su pirkimo dalyvių pasiūlymais buvo atplėšti bei pasiūlymų
esminiai duomenys (kaina ir pan. ) buvo paskelbti dalyvaujant pirkimo dalyvių atstovams (2003 m. rugpjūčio 19 d.
protokolas), apie sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo pirkimo dalyviai taip pat buvo informuoti Pirkimų
tvarkoje nustatytais terminais bei tvarka. Pirkimo skaidrumas nebuvo pažeistas. Be to, skaidrumo
principas, kaip ir visi kiti principai, negali būti ir nėra absoliutus.
Jis turi būti derinamas su kitais principais. Šiuo atveju vienas iš tokių principų,
taip pat įtvirtintų Pirkimo tvarkoje, yra
konfidencialumo principas. Didelę pirkimo dalyvių pasiūlymų  dalį sudaro konfidenciali informacija
(techniniai, marketingo sprendimai ir pan. ), turinti svarią reikšmę
konkurencinėje kovoje. T-ėl didesnis
nei yra būtina, t. y. numatyta Pirkimų tvarkoje, pirkimo dalyvio pateikto
pasiūlymo informacijos atskleidimas sąlygotų žalą pirkimo dalyvio
konkurencinėms pozicijoms ir nebūtų pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, pirkimo dalyviams, laikantis teisės aktų
reikalavimų, buvo atskleista pakankama su pirkimu susijusi informacija. Ji buvo
atkleista vienodai visiems pirkimo dalyviams, t. y. UAB „Fima“ taip pat nebuvo pateikta
daugiau informacijos apie ieškovų pasiūlymą. Tiek skaidrumo, tiek
lygiateisiškumo principai ir šiuo aspektu
nebuvo pažeisti.
6. Dėl teisės
normų,  reglamentuojančių perkančiosios
organizacijos pareigą patikrinti tiekėjų atitikimą minimaliems
pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pažeidimo
kasatorius nurodė, kad pagal Pirkimų tvarkos 6. 2. 1, 6. 2. 2 ir 6. 2. 4 punktus  tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami
vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir
procedūromis. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių
kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus. Tik nenustačius formalių trūkumų
(pažeidimų), pasiūlymas svarstomas iš esmės (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo
6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004). Ieškovų pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, nes
neatitiko kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus 7. 3. 1. 5, 7. 3. 1. 7 bei 7. 3. 1. 10. 1 punktuose nustatytų
minimalių kvalifikacinių reikalavimų, t. y.  
UAB „S-ma Telas“ nepateikė ISO
9001 sertifikato. UAB „A . Ž-io
ir Ko“ pateikė  ISO 9001 sertifikatą, kurio galiojimo data baigėsi 2003 m.
rugpjūčio 3 d. Sprendimą
dėl ieškovų
kvalifikacijos komisija priėmė 2003 m. lapkričio 14 d. Iki tol, kaip ir vėliau,
AB „R-ų skirstomieji tinklai“ jokių dokumentų apie ISO 9001 sertifikato galiojimo pratęsimą ieškovai
nepateikė, nors 2003 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 10520-465 komisija kreipėsi į ieškovus,
prašydama pateikti ISO 9001 sertifikatą arba jo pratęsimą dar 3 metų  laikotarpiui.  
Ieškovas naują ISO 9001
sertifikatą pateikė tik teismui, todėl apie jį Komisija nežinojo ir negalėjo
žinoti, juolab juo remtis priimdama sprendimą. Komisija, vertindama pasiūlymą, nagrinėja tik tiekėjo pateiktus
dokumentus, todėl tai, kad tiekėjas 2003 m. spalio 14 d. buvo gavęs ir turėjo
ISO 9001 sertifikato galiojimo pratęsimą, kurio nepateikė perkančiajai organizacijai, negali turėti įtakos Komisijos
sprendimo teisėtumui. Taigi teismas
ISO 9001 sertifikato pratęsimo turėjimo pagrindu pripažinęs neteisėtu Komisijos
sprendimą, netinkamai pritaikė
materialines teisės normas. Be to, UAB
„A. Ž-io ir Ko“ konkurso
metu pateiktas kokybės valdymo sistemos pagal ISO 9001 sertifikatas, kurio galiojimo terminas
baigėsi, pagal jo turinį yra išduotas darbams, nesusijusiems su valdymo sistemų kūrimu, diegimu bei
paleidimo/derinimo dispečeriniuose centruose darbų valdymo kokybe, todėl
laikytinas netinkamu ir dėl nurodytų priežasčių.
7.  Tiekėjų
kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose
nustatytais kriterijais, o šiame pirkime tiekėjo kvalifikaciją turėjo
patvirtinti ne tik anksčiau
atlikti darbai, bet ir ISO sertifikato turėjimas. Pagal konkurso sąlygas tiekėjai turėjo įrodyti sėkmingą patirtį per
pastaruosius trejus metus. ISO 9001 sertifikatas buvo išduotas ne  UAB „S-ma Telas“ , bet UAB „A. Ž-io ir Ko“,  kurio  atliktų darbų pobūdis - rekonstrukcija, remontas. Tik vieno iš Konsorciumo dalyvių
patirties vykdant panašius darbus turėjimas be galiojančio ISO sertifikato negalėjo
būti vertinamas kaip atitikimas minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikimas.
8. Dėl kvietimo pateikti galutinį pasiūlymą sąlygų 7. 3. 1. 5 punkte numatytas
reikalavimas pirkimo dalyviui pateikti trečiosios šalies sutikimą prekiauti jos
prekėmis,  apeliacinės instancijos
teismas nurodė, kad UAB „S-ma Telas“ naudoja įmonės  „General
E-ektric“ produktus ir pateikė šios įmonės sutikimą juos platinti. Tačiau pasiūlyme
buvo pateiktos ne tik „General E-ektric“ programos, bet ir specialiai adaptuoti
pastočių valdymo ir energijos vartojimo
apskaitos programiniai paketai. Į kai kuriuos iš ieškovų siūlomų programinės
įrangos paketų nuosavybės teisę turi AB „Lietuvos energija“. AB „Lietuvos energija“ 2003m. rugpjūčio 26 d.  rašte Nr. 170-4700 nurodė, kad visos turtinės
teisės, taip pat ir programinės įrangos platinimo teisė, neginčytinai priklauso
AB „Lietuvos energija“. Kasatoriaus teigimu, šis raštas reiškia
tiesiogines AB „Lietuvos energija“ pretenzijas į pirkimo objektui priskirtiną
įrangą, todėl teismo išvada, kad nėra aišku, kokį sutikimą iš AB „Lietuvos
energija“ privalėjo gauti ieškovai, yra
nepagrįsta. Ieškovai, o ne AB „R-ų skirstomieji tinklai“, privalėjo pašalinti
kilusias abejones dėl jų teisių į
siūlomą įrangą ir AB „Lietuvos energija“ pretenzijas (apie tai jie buvo
užklausti 2003 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 10520-466), tačiau to nebuvo
padaryta. Įrangos, į kurią yra reiškiamos trečiojo asmens pretenzijos, įsigijimas prieštarautų pirkėjo interesams. Dėl to
 ir šis ieškovų pateikto pasiūlymo atmetimo pagrindas yra pagrįstas ir
teisėtas, o teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas.
9. Vadovaujantis Kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus
sąlygų 10 skyriaus „Galutinių pasiūlymų nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas“ 10. 1. 2 punktu,
rangovo galutinis derybų pasiūlymas atmetamas, jeigu nepateikti 7. 3 ir 7. 4
punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys minimalią rangovo kvalifikaciją.
Kadangi konkurso dalyvis neatitiko
pagrindinių konkurso reikalavimų, tai jo pasiūlymą perkančioji organizacija ne
tik galėjo, bet ir privalėjo atmesti.
Toks komisijos sprendimas atitiko susiformavusią teismų praktiką (pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004).
10. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad komisija
nepagrįstai atmetė ieškovų pasiūlymą dėl mažos kainos. Pirkimų tvarkos 6. 2. 4 punkte numatyta,
kad „pasiūlymas turi būti atmestas, jeigu tiekėjas pasiūlė labai mažą kainą ir pareikalavus per nustatytą terminą
nepagrindė siūlomos kainos. “ Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat numatyta tokia
nuostata, ir ją įstatymo leidėjas formuluoja ne kaip perkančiosios
organizacijos teisę, o kaip pareigą pareikalauti labai mažos kainos pagrindimo. Konkurso dalyvis,
paprašytas pateikti labai mažos kainos pagrindimą, privalo ją pagrįsti ne
nurodomomis jam palankiomis aplinkybėmis ar savo pateiktais skaičiavimais, o
dokumentais, įrodančiais gamintojo savikainą, iš tiekėjo gaunamos įrangos
kainas ir pritaikytas nuolaidas, sutaupymą dėl valiutos svyravimo, planuojamą darbų laiką bei valandinių įkainių  sąmatomis, ir pan. B- koks labai mažos kainos pagrindimas negali būti
laikomas tinkamu. Priešingu atveju perkančioji organizacija neturėtų
galimybės patikrinti, ar iš tiesų konkurso dalyvis pateikė rinkos kainas
atitinkantį pasiūlymą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, AB
„R-ų skirstomieji tinklai“ supaprastintų pirkimų komisija, išnagrinėjusi ieškovų pateiktą
informaciją, nustatė, kad UAB „S-ma Telas“ nepagrindė labai mažos kainos
(2003-11-14 protokolas Nr. SSD-169), nes ieškovai, pateikdami nepagrįstą,
normalios verslo praktikos neatitinkantį pasiūlymą,
veikė nesąžiningai. Kasatorius pažymėjo, kad
ieškovai savo pasiūlyme pateikė kainą, kuri išsiskiria iš tiek šiame,
tiek kituose AB „R-ų skirstomieji tinklai“
vykdytuose pirkimų konkursuose pateiktose analogiškų paslaugų, darbų bei
įrangos pasiūlymuose nurodytų kainose.
UAB „S-ma Telas“ savo pasiūlytos
kainos pagrindimą pateikė 2003 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 188-03. V-u iš pagrindinių pateiktos kainos pagrindimo motyvų
ieškovai nurodė tai, kad 2001 m. jau buvo skelbtas Vilniaus SCADA
konkursas, kurio metu UAB „S-ma Telas“ pateikė 1 196 278,38 Lt su PVM kainą. Tačiau ieškovas nepaminėjo, kad jų pasiūlymo kaina
iš viso net nebuvo nagrinėta, nes visi
pateikti pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys techninių reikalavimų,
o  konkursas buvo nutrauktas, todėl toks siūlomos kainos
pagrindimas negalėjo būti laikomas pagrįstu. Apeliacinės instancijos
teismas taip pat nurodė, kad UAB „S-ma Telas“ bendradarbiavo su įmone „General
E-ectric“,  gaminančia aparatūrą ir
programinę įrangą, o JAV dolerio kursas lito atžvilgiu 2003 m. , palyginti su ankstesniais metais, buvo sumažėjęs. Tokie teismo teiginiai nepagrįsti, nes jokių
įrodymų, kad UAB „S-ma Telas“ iš anksto buvo susitarusi su „General E-ectric“
dėl fiksuotų įrangos kainų JAV doleriais prieš JAV dolerio kurso kritimą, byloje nėra. Teigdamas, kad pirkimo darbams įvykdyti galima
naudoti jau perkančiosios
organizacijos turimą įrangą, teismas taip pat netinkamai pritaikė materialinės
teisės normas ir pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą. Pirkimo sąlygų 4. 1 punkte numatyta, kad tiekiami
įrenginiai turi būti nauji, ne senesni
kaip 6 mėn. po pagaminimo.
11.   Teismas nepagrįstai ex officio (savo iniciatyva) pripažino
Rangos sutartį niekine, nes sudaryta Rangos
sutartis pagal visus požymius yra nuginčijamasis sandoris. Teismas nurodė, kad
Viešųjų pirkimų įstatymo normos yra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato
privalomą viešųjų pirkimų procedūrą ir nurodo, kokia tvarka ji atliekama.
Tačiau šiuo atveju pirkimams taikytinas ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o Pirkimų tvarka, kurios normos, negali būti
pripažįstamos imperatyviomis. Viešojo
intereso pažeidimas motyvuojamas būtinybe racionaliai ir taupiai naudoti
valstybės lėšas, tačiau nepagrindžiama, kur ir kokiu būdu ginčijamame
pirkime buvo naudojamos valstybės lėšos. Kasatorius pažymėjo, kad visi AB „R-ų
skirstomieji tinklai“ pirkimai buvo ir yra vykdomi bendrovės lėšomis.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas, pripažindamas rangos sutartį niekine, turėjo teisinį
pagrindą savo sprendimą grįsti ir CK 6. 225 straipsnio 1 dalimi. Tačiau tam  būtinas pagrindinių sutarčių teisės principų
pažeidimas. G-o atveju joks pagrindinių sutarčių teisės principų
pažeidimas nebuvo konstatuotas, todėl ši materialinė teisės norma negalėjo būti taikoma. Kadangi
Rangos sutartis yra nuginčijamasis sandoris,
o dėl Rangos sutarties nuginčijimo ieškovai nekėlė reikalavimų, tai manytina, kad
teismas ex officio (savo iniciatyva)
negalėjo pripažinti sutarties negaliojančia.
            Atsiliepime į kasacinį
skundą ieškovai UAB „S-ma Telas“ ir UAB „A. Ž-io ir Ko“, pritardami  apeliacinės instancijos teismo nutartyje
išdėstytiems motyvams,  prašo teismo
atsakovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą,
nurodydamas šiuos argumentus:
1. Ieškovai pažymėjo, kad energetikos srityje
veikiančios organizacijos supaprastintus pirkimus turi atlikti nepažeisdamos
Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų principų. Nepranešimas tiekėjui apie jo
pasiūlymo atmetimo priežastį, nesuteikimas jam prieš sprendimo dėl laimėjusio
pasiūlymo priėmimą protingo laiko ir galimybės pasinaudoti įstatymine teise
pareikšti pretenziją, pateiktos pretenzijos nenagrinėjimas, pirkimų nestabdymas
pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu yra laikytini dalyvio diskriminavimu, jo
lygiateisiškumo pažeidimu, pirkimo skaidrumo nepaisymu.
2. Ieškovai tik teisme turėjo galimybę sužinoti
apie savo pasiūlymo atmetimo priežastis ir pagrindus. Jie nesutiko su
kasatoriaus argumentais dėl skaidrumo principo derinimo su konfidencialumo
pareiga, nes ieškovų pasiūlymo atmetimo priežastys negali būti laikomos konfidencialia
informacija. Kasatoriai tokiais savo veiksmais diskriminavo ieškovus ir pažeidė
ieškovų teisę į informaciją bei Viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintą skaidrumo
principą.
3. Ieškovai nesutiko su kasacinio skundo
argumentais, kad ginčo pirkimas neviršijo 1 381 120 Lt (400 000 EUR), todėl
Viešųjų pirkimų įstatymo I ir II skyriaus nuostatos jiems negalėjo būti
taikomos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kasatoriaus vykdomo pirkimo
vertė viršija tarptautinio prekių pirkimo vertės ribą. Kita vertus, pagal
Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnį bet kuriuo atveju perkančioji
organizacija privalėjo vykdyti pareigas, įtvirtintas Viešųjų pirkimų įstatymo
33 straipsnyje. Kasatoriaus pareiga nagrinėti pretenzijas yra įstatyminė ir
privaloma kasatoriui. Tokia pareiga numatyta ir Supaprastintų pirkimų tvarkos
10. 8 punkte. Be to, nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad Europos Sąjungos
direktyvos nenumato privalomos pretenzinės ginčų sprendimo tvarkos, taip pat
nenustato terminų sutartims su laimėjusiu dalyviu sudaryti ar laukti pirkimo
dalyvių pretenzijų. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl
įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą
viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, suderinimo 1 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi
užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai būtų veiksmingai
peržiūrėti.
4. Kasatorių argumentai dėl teismo išvadų
susijusių su ieškovų neatitikimo Kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus sąlygų
nagrinėjimo klausimu, ieškovų teigimu, negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas,
nes jais tik pervertinamos teismų jau ištirtos ir įvertintos faktinės bylos
aplinkybės. Ieškovai, pritardami žemesnės instancijos teismų išvadoms, pažymėjo,
kad kasatoriaus argumentai dėl sertifikato ISO pasibaigusio galiojimo, ieškovų
reikiamos patirties neturėjimo, tiekėjo pareigos pagrįsti pernelyg mažą kainą
netinkamo vykdymo, AB „Lietuvos energija” turtinių teisių į ginčo pirkime
ieškovų pasiūlytą programinę įrangą neatitinka tikrovės.
5.   Teismų
sprendimas ex officio pripažinti
negaliojančia kasatoriaus ir UAB „Fima” sudarytą Rangos sutartį pagrįstas dėl
to, kad sudarant šią sutartį buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės
principai, sutarties šalies ir viešieji interesai. Be to, konstatavus viešojo
pirkimų komisijos sprendimo neteisėtumą, sudarytos Rangos sutarties absoliutaus
negaliojimo akivaizdumas tapo neabejotinas.
6. Nesutikdami su kasatoriaus argumentais, kad
pirkimai buvo vykdomi ne valstybės, o 
bendrovės lėšomis, ieškovai nurodė, kad kasatorius yra visuomeninis
elektros energijos tiekėjas ir viešas juridinis asmuo, kurio didžioji akcinio
kapitalo dalis priklauso valstybei, todėl valstybės ir visuomenės
suinteresuotumas tuo, kad pirkimai būtų vykdomi teisėtai, skaidriai,
racionaliai naudojant  į perkančiąją
organizaciją investuotą valstybės kapitalą, yra akivaizdus, todėl, pažeidus
viešuosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, nukenčia
viešasis interesas.
           
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nustatytos aplinkybės

Atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai” 2003 m. birželio 5 d. paskelbė R-ų skirstomųjų tinklų filialo Vilniaus
elektros tinklų Vilniaus miesto šiaurinių ir pietinių skyrių informacijos
susirinkimo ir valdymo sistemos paruošimo darbų pirkimą supaprastintų derybų būdu.
Ieškovai UAB ,,S-ma Telas“ ir UAB „A . Ž-io ir Ko“, įsteigę konsorciumą
dalyvauti paskelbtame viešajame pirkime, 2003 m. liepos 2 d. pateikė atsakovui
AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” pirminį pasiūlymą ir buvo pakviesti 2003 m.
rugpjūčio 4 d. dalyvauti derybose. Po derybų ieškovams buvo pasiūlyta pateikti
galutinius pasiūlymus, kuriuos ieškovai pateikė 2003 m. rugpjūčio 19 d. , o
rugpjūčio 29 d. , vykdydami atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” nurodymus
dėl pagrindimo pasiūlyme nurodytos kainos, pateikė paaiškinimus ir dokumentus
dėl pirkimo kainos. 2003 m. lapkričio 18 d. ieškovai gavo iš atsakovo AB ,,R-ų
skirstomieji tinklai” pranešimą, kad konkurso nugalėtoju pripažintas konkurse
taip pat dalyvavęs atsakovas UAB ,,Fima”. Ieškovai 2003 m. lapkričio 21 d. ,
vėliau gruodžio 4 d. kreipėsi į AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” su pretenzija
dėl  nepagrįsto viešųjų pirkimų komisijos
sprendimo ir prašė pateikti konsorciumo
pasiūlymo atmetimo motyvus. Atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji tinklai” 2003 m.
gruodžio 10 d. raštu pranešė ieškovams, kad pretenzijos nagrinėti negali, nes
2003 m. lapkričio 20 d. sudarė su konkurso laimėtoju UAB ,,Fima” sutartį. Dėl
ko atmetė ieškovų pasiūlymą, atsakovas nepaaiškino, tačiau nurodė,
kad Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

            Kasacinio
teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios
funkcijos atlikimas sudaro sąlygas įgyvendinti pagrindinę kasacijos užduotį –
užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą.
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės
taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik
teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia
kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą
pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali
būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti
kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus
pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos,
reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir
aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia
siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos
individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje
(norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).
Kasaciniame skunde keliamas Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatų, kai viešuosius pirkimus vykdo energetikos srityje veikiančios
organizacijos,  taikymo ir aiškinimo
klausimas, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

1. Kasatoriaus teigimu, energetikos srityje
veikiančioms įmonėms, vykdančioms pirkimus supaprastintų derybų būdu,  Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 7
dalies, 100 ir 101 straipsnių nuostatos, įpareigojančios perkančiąją
organizaciją nedelsiant pranešti pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie
pasiūlymų atmetimo priežastis, priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik
tada, kai bus išnagrinėtos pateikusių dalyvių pretenzijos ir skundai, bet ne
anksčiau, kaip po 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dalyviams dienos,
užtikrinti pirkimo dalyviams galimybę pareikšti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos
sprendimo ar veiksmų, priimti pretenziją nagrinėti, sustabdyti pirkimo
procedūrą pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu ir pan. , netaikomos. Savo
argumentus kasatorius grindžia Viešųjų pirkimų įstatymo 64 straipsnio 2 dalimi,
nustatančia, kad energetikos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos
supaprastintus pirkimus atlieka pačių patvirtinta tvarka.   Tai pateisinama energetikos srityje veikiančių
perkančiųjų organizacijų veiklos specifika, operatyvumo poreikiu. Be to, galimybė
pareikšti pretenziją nėra konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo
garantija ar prielaida.
            Su šiais kasacinio skundo
argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal kasatoriaus minėtą Viešųjų
pirkimų įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, energetikos srityje veikiančios
organizacijos supaprastintus pirkimus turi vykdyti vadovaudamosi Viešųjų
pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais viešųjų pirkimų skaidrumo,
nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais. Sprendžiant, ar kiekvienu
konkrečiu atveju viešieji pirkimai vykdomi laikantis  Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, būtina
įvertinti tai,  ko siekia įstatymų
leidėjas, taikydamas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus
organizacijų, veikiančių energetikos srityje, vykdomiems viešiesiems  pirkimams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešųjų pirkimų
teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti skaidrų viešųjų pirkimų vykdymą ne tik
tam, kad būtų racionaliai naudojamos valstybės lėšos, bet ir tam, kad būtų
užtikrinta sąžiningos  konkurencijos
laisvė. Dėl to vertinant viešuosius pirkimus, inter alia tuos, kuriuos vykdo energetikos ir kitose Viešųjų
pirkimų įstatyme nustatytose srityse veikiančios perkančiosios organizacijos, būtina
įvertinti, ar šių organizacijų patvirtinta viešųjų pirkimų tvarka užtikrinamas
tinkamas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų įgyvendinimas, nes tik
laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų galima
sąžiningos konkurencijos laisvė, kuriai užtikrinti skirtas ne tik Viešųjų
pirkimų įstatymas, bet ir ES direktyvos, reglamentuojančios subjektų,
veikiančių vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse,
viešuosius pirkimus (1993 m.
birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB  
dėl   subjektų,   vykdančių 
savo  veiklą vandens,   energetikos,  transporto  
ir  telekomunikacijų sektoriuose, viešojo pirkimo tvarkos
suderinimo,  1998 m. vasario  16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/4/EEB, iš dalies
pakeičianti direktyvą 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir
telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo, 1992 m. vasario
25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų
ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų 
pirkimų tvarkai  vandens,  energetikos, 
transporto  ar
telekomunikacijų  srityje,   suderinimo 
ir kt. direktyvos).
           
2. R-alavimas vykdant bet kokius viešuosius
pirkimus inter alia ir tuos, kuriuos
vykdo perkančiosios organizacijos, veikiančios energetikos srityje, užtikrinti
pirkimų dalyviams teisę reikšti pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl šios
priimamų sprendimų, ypač dėl konkretaus dalyvio pasiūlymo atmetimo, būtinybę
atmetant pasiūlymą aiškiai ir detaliai nurodyti dalyviui jo pasiūlymo atmetimo
priežastis ir suteikiant dalyviui teisę per protingą terminą, kuris šiuo
konkrečiu atveju reiškia realią galimybę pateikti savo nesutikimą ir
perkančiosios organizacijos pareigą pretenziją išnagrinėti ir pateikti išsamų bei
pagrįstą atsakymą, be abejo, įvertinus viešųjų pirkimų pobūdį šiuo konkrečiu
atveju, garantuoja realų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų
įgyvendinimą. Priešingu atveju nurodyti principai būtų deklaratyvaus pobūdžio
ir viešaisiais pirkimais nebūtų pasiekti jų teisinio reguliavimo tikslai. Dėl
to kasatoriaus Viešųjų pirkimų įstatyme ir ES direktyvose nustatytos galimybės
vykdyti viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka nuostatų interpretavimas,
ignoruojant būtinybę užtikrinti pirkimų dalyvių tinkamą pretenzijų nagrinėjimą,
ir pateisinant tai  energetikos ir kitose
Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytose srityse veikiančių organizacijų veiklos
specifika, atmestinas, nes priešingai, nei teigia kasatorius, atsižvelgiant į tokių
perkančiųjų organizacijų veiklos pobūdį, teikiamų paslaugų svarbą ir apimtis
valstybėje, negali būti pateisinamas Viešųjų pirkimų įstatymo normų aiškinimas,
kad tai neužtikrintų tinkamos pretenzijų nagrinėjimo tvarkos. Pareigą
užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti
veiksmingai peržiūrėti nustato ir 1992 m. vasario 25 d. ES direktyvos 92/13/EEB
1 straipsnio 1 dalis.
Dėl 
nurodytų priežasčių viešieji pirkimai inter alia, kuriuos vykdo organizacijos, veikiančios energetikos
srityje, turi būti vykdomi griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo V
skyriuje įtvirtintos pretenzijų ir skundų nagrinėjimo, taikinimo bei žalos
atlyginimo tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad atsižvelgiant
į  Viešųjų pirkimų
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus pagrindinius
viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kurie
įtvirtinti ir atsakovo AB ,,R-ų skirstomieji tinklai“ patvirtintos
Supaprastintų pirkimų tvarkos 1. 5 punkte, atsakovas AB ,,R-ų skirstomieji
tinklai“, vykdydamas supaprastintus pirkimus, privalėjo pirkimų dalyviams
sudaryti lygiateises sąlygas dalyvauti konkurse, netaikyti jiems dvigubų
standartų ir užtikrinti nekonfidencialios informacijos apie įvykusį pirkimą
viešumą bei galimybę, įvykus viešajam pirkimui, pasinaudoti pretenzine tvarka.

3. Byloje teismai nustatė, kad pirkimų komisija
atmetė dalyvio (ieškovų) pasiūlymą, konstatavusi ne tai, kad kito pirkimo dalyvio
pasiūlymas buvo geresnis (šiuo konkrečiu atveju dalyvių pasiūlymai nebuvo
lyginami), bet tai, kad pirkimo dalyvio pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose
nurodytų reikalavimų, tačiau apie tai ieškovams nebuvo pranešta. Ieškovai gavo
informaciją tik apie pirkimus laimėjusį pirkimo dalyvį (2003 m. spalio 18 d.
pirkimų komisijos sprendimu), tačiau komisijos sprendimo atmesti ieškovų
pasiūlymą priežastys ieškovams nebuvo nurodytos. Byloje taip pat nustatyta, kad
ieškovai pareiškė atsakovui pretenziją, prašydami nurodyti pasiūlymo atmetimo
priežastis, tačiau atsakovas tik po rangos sutarties sudarymo ir pakartotinės
pretenzijos pateikimo informavo ieškovus, kad jų pasiūlymas atmestas dėl viešųjų
pirkimų reikalavimų neatitikimo. Atsakovas nenurodė konkrečių ieškovų pasiūlymo
atmetimo priežasčių ir nagrinėjo ieškovų pretenzijos, motyvuodamas tuo,
kad  2003 m. lapkričio 20 d. sudarė su
konkurso laimėtoju UAB ,,Fima” sutartį.  
Teismai šiuos atsakovo veiksmus įvertino kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 4
straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principų
bei Viešųjų pirkimų įstatymo 101, 102 straipsnių pažeidimą.
Kolegija pažymi, kad, vykdant viešuosius pirkimus
organizacijoms, veikiančioms energetikos ir kitose Viešųjų pirkimų įstatymo 64
straipsnyje nurodytose srityse, turi būti užtikrinamos ne tik lygios teisės
visiems ūkio subjektams dalyvauti paskelbtose derybose, bet ir  suteikta galimybė revizuoti pirkimų komisijos
sprendimus, reikšti prieštaravimus ir pretenzijas. Pretenzijų nagrinėjimo
tvarka turi būti protinga ir sudaryti sąlygas visiems pirkimo dalyviams skųsti
pirkimus vykdančių organizacijos sprendimus, pateikti prieštaravimus. Skundo
nenagrinėjimas, ar priėmus sprendimą atmesti konkretų pasiūlymą, nepranešimas
apie tai pirkimo dalyviui, ir  pasiūlymo priežasčių
nenurodymas negali būti laikomi teisėtais, nes taip akivaizdžiai pažeidžiami
lygiateisiškumo, teisingumo principai bei viešųjų pirkimų dalyvio teisė į
informaciją. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su teismų
išvada, kad atsakovas, vykdydamas ginčijamą Vilniaus elektros tinklų Vilniaus
miesto šiaurinių ir Vilniaus miesto pietinių skyrių informacijos surinkimo ir
valdymo sistemos paruošimo darbų pirkimą supaprastintų derybų būdu,  pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje
įtvirtintus principus.

4. Kasatorius nurodo, kad skaidrumo principas ir pirkimo
dalyvio teisė į informaciją nebuvo pažeista, nes dėl laimėjusio dalyvio
pasiūlymo likęs pirkimo dalyvis buvo informuotas. Kolegija su šiuo kasatoriaus
argumentu nesutinka, nes, atmetus vieno ar kito pirkimo dalyvio pasiūlymą,
būtina apie tai informuoti pirkimo dalyvį, dėl kurio buvo priimtas sprendimas,
nurodant konkrečias pasiūlymo atmetimo priežastis, nes šioje konkrečioje
situacijoje vykdant ginčijamą Vilniaus elektros tinklų Vilniaus miesto
šiaurinių ir Vilniaus miesto pietinių skyrių informacijos surinkimo ir valdymo
sistemos paruošimo darbų pirkimą supaprastintų derybų būdu pirkimo dalyviai
nebuvo lyginti, o pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis galutinių pirkimo
dokumentuose nurodytų reikalavimų. Be to, apie šį sprendimą ieškovai nebuvo informuoti,
nebuvo nurodytos pasiūlymo atmetimo priežastys ir paskelbus laimėtoją.

5. Dėl kasatoriaus argumento, kad, vykdant
viešuosius pirkimus, būtina lakytis konfidencialumo principo, kolegija pažymi,
kad visais atvejais skaidrumas, kuris reiškia tinkamos informacijos apie
organizuojamus viešuosius pirkimus, jo sąlygas bei priežastis, dėl kurių atmetamas
vienas ar kitas dalyvio pasiūlymas, suteikimas, be abejo, turi būti derinamas
su konfidencialumo principu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nė vienas principas
nėra absoliutus, kolegija pažymi, kad visos informacijos, susijusios su
sprendimu atmesti pasiūlymą dėl to, kad jis neatitinka reikalavimų, bei priežasčių,
dėl kurių vienas ar kitas konkretaus dalyvio pasiūlymas atmetamas, nesuteikimas
pirkimų dalyviui negali būti pateisinamas būtinybe laikytis konfidencialumo
vykdant viešuosius pirkimus.
Kasatoriaus argumentas, kad jis suteikė ieškovui visą
informaciją, kurią suteikti reikalauja atsakovo patvirtinta viešųjų pirkimų
tvarka ir Viešųjų pirkimų įstatymas, kad pirkimų tvarka numato reikalavimą
informuoti visus pirkimų dalyvius apie laimėjusį pirkimus, bet ne pralaimėjusį dalyvį,
taip pat atmestinas. Kolegija pažymi, kad vykdydama viešuosius pirkimus perkančioji
organizacija yra įpareigota suteikti ne tik tą informaciją, kuri tiesiogiai
numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme ar atsakovo patvirtintoje pirkimų tvarkoje,
bet ir tą, kurios kiekvienu konkrečiu atveju reikalauja skaidrumo principas. Ieškovai
tik teisme turėjo galimybę sužinoti apie savo pasiūlymo atmetimo priežastis ir
pagrindus. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad ieškovų pasiūlymo atmetimo
priežastys negali būti laikomos konfidencialia informacija. Kasatoriais tokiais
savo veiksmais diskriminavo ieškovus ir pažeidė ieškovų teisę į informaciją bei
Viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

6. Kasatoriai teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo
naikinti pirkimų komisijos sprendimą, kad teismas nepagrįstai ex officio (savo iniciatyva) pripažino 2003
m. lapkričio 20 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „Fima“, niekine, nes
sudaryta rangos sutartis pagal visus požymius yra nuginčijamasis sandoris. Procedūriniai
viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti sudarytą
pirkimų sutartį niekine dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK
1. 80 straipsnis). Be to, pasak kasatoriaus, apeliacinio teismo procesinis sprendimas
leidžia daryti išvadą, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų nuginčijamųjų sandorių
institutas iš viso neegzistuoja, nes, panaikinus priimtą pirkimų komisijos
sprendimą, teismas pripažįsta niekine ir šio sprendimo pagrindu sudarytą
viešųjų pirkimų sutartį. Su šiais kasacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.
Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad
civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir
pareigas sudarydami sandorius (sutartis). Tokia civilinių santykių dalyvių
galimybė nustatyti tarpusavio teises ir pareigas sutarčių teisėje vadinama
sutarties laisvės principu. Šis principas yra būtina sėkmingo rinkos
funkcionavimo bet kurioje šalyje sąlyga, nes tik pripažįstant šalių autonomiją
(sutarties šalių laisvę) yra galima verslo laisvė, grindžiama privačia
iniciatyva ir atsakomybe. Kita vertus, laisvė sudarinėti sandorius (sutartis)
nėra absoliuti, ir, kaip matyti  iš CK 4  straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio, sutartinė
laisvė yra ribojama pirmiausia imperatyviomis teisės normomis (ius cogens).
Be to, sutarties šalių laisvę varžo ir teisės principai (sąžiningumo, šalių
lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių ir pan. ).
Pagal CK 1. 80  straipsnio
1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo
prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms (ius
cogens), t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti
visuomenės interesus, viešąją tvarką. Minėta, kad sandorio pripažinimas
negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant
dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra
atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius
santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės
interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais,
nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.
Jau buvo minėta, kad  Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti
racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų,
reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią  ir tinkamą veiklą gavimą, skatinti
konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir
skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos
su korupcija programos tikslus ir uždavinius (2005 m. rugpjūčio 23 d. Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas). Viešųjų
pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl
Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius
reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs.   Taigi, vertinant vykdomų viešųjų pirkimų
pagal Viešųjų pirkimų įstatymą teisėtumą, būtina preciziškai įvertinti
konkrečių pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų teisės normų pobūdį,
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas aiškinti ir vertinti taip, kad  būtų apgintas viešasis interesas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija
pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, teismui nustačius, kad pažeista viešųjų
pirkimų organizavimo, pretenzijų nagrinėjimo tvarka ir kad nepagrįstai
perkančioji organizacija atmetė vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą,
teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus
pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo
pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine.
Kolegija sprendžia, kad pirkimų komisijos
sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais
pažeidžiamos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Imperatyvių
teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme
nustatytų principų, dėl kurių  buvo
pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą, taip pat kai  priimtas pirkimų komisijos sprendimas leidžia
daryti išadą, kad neracionaliai panaudotos lėšos ir laimėtoju šiuo konkrečiu
atveju turėjo būti ne komisijos paskelbtas pirkimų dalyvis, bet būtent tas
dalyvis, kurio pasiūlymas buvo atmestas. Taigi sprendimas naikinamas tik tada,
jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y.  tiek 
konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų,
kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai
pažeidimai.
Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų
principų pažeidimas, ką pagrįstai konstatavo teismai šioje byloje, neabejotinai
reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą.   Panaikinus
sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimų komisijos sprendimo
pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas,
nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur), todėl nustačius, kad pirkimų komisijos
sprendimas priimtas, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus principus, bylą
nagrinėję teismai galėjo ir ex officio privalėjo pagal CK 1. 78 straipsnio
5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius,
nes  sandoriai, prieštaraujantys
imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl
negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Be to, kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas, pripažinęs 2003 m. lapkričio 20 d. rangos sutartį,
sudarytą su UAB „Fima“, niekine, pagrįstai pagal CK 6. 145 straipsnio 2
dalį  netaikė restitucijos, konstatavęs,
jog rangos sutartis įvykdyta ir todėl sutarties šalių grąžinimas į pirminę
padėtį būtų susijęs su didelėmis papildomomis ir neprotingomis išlaidomis. Kolegija
taip pat pažymi, kad šiuo atveju ieškovai, kurių teisėti interesai vykdant
viešąjį pirkimą buvo pažeisti, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnį turi
teisę į patirtos žalos atlyginimą.

7. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai
nepagrįstai sprendė dėl ieškovų pasiūlymo atitikimo Kvietimo pateikti
galutinius pasiūlymus  7. 3. 1. 5, 7. 3. 1. 7
ir 7. 3. 1. 10. 1 punktuose nustatytiems reikalavimams, t. y. kad atsakovas
nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neatitinka reikalavimų, nes neturi
galiojančio ISO 9001 sertifikato, neturi reikiamos patirties, trečiosios šalies
sutikimo prekiauti jos prekėmis, teisėjų kolegija, sutikdama su atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentais, pažymi, kad ieškovų atitikimo kvietimo pateikti
galutinius pasiūlymus reikalavimams klausimai yra fakto klausimai. Kasacinio
skundo argumentais atsakovas iš esmės pervertina teismų jau įvertintas bylos
aplinkybes, nes teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai ištyrė faktines
bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas. Kasacinės instancijos teismas
sprendžia tik teisės klausimus, todėl dėl šių argumentų gali pasisakyti tik
tiek, kiek jie susiję su materialinės teisės normų taikymu ir aiškinimu.
Kolegija pažymi, kad,  teismui sprendžiant, ar perkančioji organizacija
pagrįstai atmetė vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą, teismas turi
aiškintis, dėl kokių priežasčių šis pasiūlymas buvo atmestas ir ar pagrįstai
perkančioji organizacija atmetė konkretaus dalyvio pasiūlymą. Perkančiosios
organizacijos priimamų sprendimų pagrįstumą teismas turi vertinti viešųjų
pirkimų dalyviams keliamų reikalavimų ir konkretaus dalyvio pateikto pasiūlymo
bei visų kitų bylos aplinkybių kontekste pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus.
Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu; jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Ši norma įtvirtina laisvo
įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad galutinai ir privalomai įvertinti
įrodymus palikta teismo kompetencijai. L-o įrodymų vertinimo principas taip
pat reiškia tai, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos
galios, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas visų įrodymų lygybės principu,
laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę
ir nė vieno negalima iš anksto atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas
konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai
išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje
reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia
padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų
pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros
principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra
nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik
tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų
buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių
dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma  leidžia manyti esant labiau tikėtina
atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m.
kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š-uvienė v. Knygų
prekybos valstybinės firmos “Knyga” R-einių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001,
2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA” v.
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G-ė v. R. Š-a  ir kt. , Nr. 3K-3-294/2003 ir kt. ). Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo procesas nėra
begalinis. Teisės doktrina įrodinėjimo apimties kriterijumi laiko vadinamąjį protingo žmogaus etaloną.
 
  
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovų
pasiūlymas iš esmės atitiko atsakovo keliamus reikalavimus organizuojamų
viešųjų pirkimų dalyviams, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taigi ir
CPK 185 straipsnio, nepažeidė, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su
ieškovų pasiūlymo atitikimo atsakovo vykdytų viešųjų pirkimų reikalavimams,
vertinimu, atmetami.
Teisėjų kolegija, įvertinusi
kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti
ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes
jame nėra nustatyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai.

            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1
dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
            Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.



Teisėjai                                                                                     Č-a-
J-a-



D-ė A-ė



A-a- S-us


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt