TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
APŽVALGA
APŽVALgA


                                                                                                     PATVIRTINTA
                                                                                                      Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
                                                                                                      2005 m. bir­že­lio 23 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 54

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos tai­kant įsta­ty­mus,
reg­la­men­tuo­jan­čius tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti
sa­vo vai­kus, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­ga

Už­tik­ri­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
38 straips­nio 6 da­ly­je įtvir­tin­tą tė­vų tei­sę ir pa­rei­gą auk­lė­ti
sa­vo vai­kus do­rais žmo­nė­mis ir iš­ti­ki­mais pi­lie­čiais, iki pil­na­me­tys­tės
juos iš­lai­ky­ti bei šio straips­nio 2 da­ly­je vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­nę
pa­rei­gą sau­go­ti ir glo­bo­ti vai­kys­tę, ap­sau­gant 1989 m. lap­kri­čio
20 d. Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 27 straips­ny­je
nu­sta­ty­tą kiek­vie­no vai­ko tei­sę tu­rė­ti to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas,
ko­kių rei­kia jo fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam
vys­ty­mui­si, at­si­žvel­giant į tai, kad pa­grin­di­nės tei­sės ir pa­rei­gos,
su­si­ju­sios su vai­ko tei­sių įgy­ven­di­ni­mu, ten­ka vai­ko tė­vams, įver­ti­nant,
kad vai­ko tei­sės į iš­lai­ky­mą už­tik­ri­ni­mas su­da­ro są­ly­gas ki­toms
vai­ko tei­sėms (tei­sei į būs­tą, moks­lą, tin­ka­mas gy­ve­ni­mo są­ly­gas ir
kt. ), bū­ti­na ga­ran­tuo­ti tė­vų pa­rei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo
vai­kus vyk­dy­mą. Kai vai­ko tė­vai ne­įsten­gia vi­siš­kai įvyk­dy­ti sa­vo
pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­kus, kon­sti­tu­ci­nės vai­ko tei­sių ga­ran­ti­jos
įpa­rei­go­ja vals­ty­bę už­tik­rin­ti grei­tą bū­ti­nos fi­nan­si­nės pa­ra­mos
ga­vi­mą iš ki­tų šal­ti­nių. Ci­vi­li­nis ko­dek­sas ir Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­sas įtvir­ti­na tei­sės nor­mas, nu­sta­tan­čias ak­ty­vų teis­mo vaid­me­nį
už­tik­ri­nant vai­ko tei­sės į iš­lai­ky­mą įgy­ven­di­ni­mą. By­lą nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, ku­riais ša­lys
ne­si­re­mia, jei­gu ma­no, jog tai yra bū­ti­na tei­sin­gam by­los iš­spren­di­mui,
tu­ri tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus, t. y. ga­li pa­ten­kin­ti
dau­giau rei­ka­la­vi­mų, ne­gu jų bu­vo pa­reikš­ta, taip pat pri­im­ti spren­di­mą
dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti, ta­čiau yra tie­sio­giai su­si­ję
su pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ku ir pa­grin­du, vi­sas abe­jo­nes dėl iš­lai­ky­mo
dy­džio ar ki­tų reikš­min­gų ap­lin­ky­bių tu­ri ver­tin­ti vai­ko in­te­re­sų
nau­dai. To­kią ci­vi­li­nių by­lų nag­ri­nė­ji­mo spe­ci­fi­ką le­mia Lie­tu­vos
tei­sės sis­te­mo­je įtvir­tin­tas pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų
ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pas, įpa­rei­go­jan­tis at­si­žvelg­ti į vai­ko
in­te­re­sus iman­tis dėl vai­ko bet ko­kių veiks­mų. Ypač di­de­lė ci­vi­li­nių
by­lų ka­te­go­ri­jų ap­im­tis, ku­rio­se spren­džia­mas klau­si­mas dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo (ci­vi­li­nė­se by­lo­se dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo, tė­vų
val­džios ap­ri­bo­ji­mo, tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir kt. ), by­lų kie­kis, ne­vie­no­da
teis­mų prak­ti­ka šio­se by­lo­se le­mia bū­ti­nu­mą api­ben­drin­ti įsta­ty­mų,
reg­la­men­tuo­jan­čių tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus,
tai­ky­mą teis­mų prak­ti­ko­je.
Api­ben­dri­ni­mo tiks­las – iš­si­aiš­kin­ti, ar teis­mai tei­sin­gai tai­ko ma­te­ria­li­nės
ir pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas, nag­ri­nė­da­mi ci­vi­li­nes by­las ir tai­ky­da­mi
įsta­ty­mus, reg­la­men­tuo­jan­čius tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti
sa­vo vai­kus, ko­kių pa­žei­di­mų ir klai­dų da­ro­ma, at­skleis­ti jų prie­žas­tis
ir pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas dėl įsta­ty­mų tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo.
Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis ir sta­tis­ti­ka. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­muo­se 2002 m. bu­vo
už­ves­tos 4742 by­los, 2003 m. – 3113 by­los, 2004 m. – 3959 by­los,
ku­rio­se bu­vo spren­džia­mas iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mo klau­si­mas.
Dėl di­de­lio by­lų kie­kio api­ben­drin­ti pa­si­rink­ta tik da­lis iš­nag­ri­nė­tų
2003–2004 me­tais by­lų, per­žiū­rė­tų ape­lia­ci­ne tvar­ka. Iš vi­so api­ben­drin­tos
302 by­los.
Ben­dro­sios pa­sta­bos. Su­si­pa­ži­nus su gau­to­mis by­lo­mis nu­sta­ty­ta,
kad teis­mų prak­ti­ka tai­kant ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas gin­čo san­ty­kiams
reg­la­men­tuo­ti ir pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas, nu­sta­tan­čias šių gin­čų
nag­ri­nė­ji­mo tvar­ką, yra ne­vie­no­da. Teis­mų prak­ti­ko­je ky­la ne­aiš­ku­mų
nu­sta­tant vai­kų po­rei­kių tu­ri­nį, tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, pro­por­cin­gu­mą
tarp vai­kų po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, iš­lai­ky­mo dy­dį, kei­čiant
iš­lai­ky­mo for­mą ir dy­dį, ren­kant įro­dy­mus, bū­ti­nus by­lai tei­sin­gai
iš­spręs­ti.

1.
Tei­sės nor­mų tai­ky­mas

Gin­čo ma­te­ria­li­niai tei­si­niai san­ty­kiai reg­la­men­tuo­ja­mi
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio
ko­dek­so, ki­tų įsta­ty­mų, taip pat tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ir Eu­ro­pos
Są­jun­gos tei­sės ak­tų, to­dėl teis­mai nag­ri­nė­da­mi api­ben­dri­na­mos ka­te­go­ri­jos
by­las tu­ri tai­ky­ti šiuos tei­sės ak­tus:
1) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją (Žin. , 1992,
Nr. 33-1014);
2) kon­sti­tu­ci­nį ak­tą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­rys­tės Eu­ro­pos
Są­jun­go­je“, pri­im­tą 2004 m. lie­pos 13 d. įsta­ty­mu
Nr. IX-2343 (Žin. , 2004, Nr. 111-4123), ku­ris yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos su­de­da­mo­ji da­lis;
3) Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją,
iš da­lies pa­keis­tą pro­to­ko­lu Nr. 11, su pa­pil­do­mais pro­to­ko­lais
Nr. 1, 4, 6 ir 7 (Žin. , 2000, Nr. 96-3016);
4) Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ją (to­liau – Vai­ko
tei­sių kon­ven­ci­ja); Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsi­ga­lio­jo 1992 m.
ko­vo 1 d. , ra­ti­fi­kuo­ta 1995 m. lie­pos 3 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
įsta­ty­mu Nr. I–983 (Žin. , 1995, Nr. 60-1501);
5) Eu­ro­pos kon­ven­ci­ją dėl ne­san­tuo­ki­nių vai­kų tei­si­nio sta­tu­so
(Žin. , 1997, Nr. 60-1404), ra­ti­fi­kuo­ta 1996 m. rug­sė­jo
17 d. įsta­ty­mu Nr. I–1519 (Žin. , 1996, Nr. 92-2145);
6) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nį ko­dek­są (Žin. , 2000,
Nr. 74–2262); Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so
3. 194 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą (Žin. , 2004, Nr. 171-6319);
ki­tus ko­dek­so pa­kei­ti­mus ir pa­pil­dy­mus;
7) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo,
įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mą (Žin. , 2000, Nr. 74-2262);
8) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mą
Nr. I-1234 (Žin. , 1996, Nr. 33-807);
9) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są (Žin. ,
2002, Nr. 36-1340);
10) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo,
įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mą (Žin. , 2002, Nr. 36-1340);
11) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mą
(2004 m. ge­gu­žės 18 d. įsta­ty­mo Nr. IX-2237 (nuo
2004 m. lie­pos 1 d. ) re­dak­ci­ja (Žin. , 2004, Nr. 88-3208);
12) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mą (to­liau – Švie­ti­mo
įsta­ty­mas) (Žin. , 1991, Nr. 23-593; Žin. , 2003, Nr. 63-2853);
13) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lio­jo ug­dy­mo įsta­ty­mą (to­liau
– Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo įsta­ty­mas) (Žin. , 1998, Nr. 115-3228);
14) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mą (to­liau – In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mas)
(Žin. , 1998, Nr. 98-2706);
15) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą (Žin. , 2004, Nr. 83-2983);
17) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­ja­mų ga­ran­ti­jų įsta­ty­mą
(Žin. , 1990, Nr. 30-711);
18) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2004 m. bir­že­lio
28 d. nu­ta­ri­mu Nr. 801 pa­tvir­tin­tus Iš­mo­kų vai­kams sky­ri­mo
ir mo­kė­ji­mo nuo­sta­tus (Žin. , 2004, Nr. 100–3724);
19) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės  2002 m. gruo­džio 17 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 1983 pa­tvir­tin­tus Ben­druo­sius vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bų
nuo­sta­tus (Žin. , 2002, Nr. 120-5415);
20) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2000 m. gruo­džio
27 d. nu­ta­ri­mą Nr. 1506 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio
ko­dek­so įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­no pa­tvir­ti­ni­mo“ (Žin. , 2000,
Nr. 113-3631);
21) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nist­ro 2002 m.
gruo­džio 19 d. įsa­ky­mą Nr. 362 „Dėl ci­vi­li­nė­se by­lo­se dėl
teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo nau­do­ja­mų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų for­mų pa­tvir­ti­ni­mo“
(Žin. , 2002, Nr. 125-5689);
22) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro
2004 m. sau­sio 22 d. įsa­ky­mą Nr. V-17 „Dėl Lie­tu­vos hi­gie­nos
nor­mos HN 124:2004 „Vai­kų glo­bos įstai­gos. Ben­drie­ji svei­ka­tos sau­gos
rei­ka­la­vi­mai“ pa­tvir­ti­ni­mo“ ( Žin. , 2004, Nr. 45-1492);
23) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro
2005 m. va­sa­rio 22 d. įsa­ky­mą Nr. ISAK-255 „Dėl mai­ti­ni­mo
nor­mų“ (Žin. , 2005, Nr. 28-886).
Nag­ri­nė­da­mi ap­ta­ria­mos ka­te­go­ri­jos by­las, teis­mai tu­ri
tai­ky­ti tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės ak­tus (kai vie­na iš by­los ša­lių
gy­ve­na už­sie­nio vals­ty­bė­je ir bū­ti­na spręs­ti klau­si­mus dėl teis­mi­nio
pri­klau­so­mu­mo, tai­ky­ti­nos tei­sės, įro­dy­mų rin­ki­mo, pra­ne­ši­mų
įtei­ki­mo, spren­di­mų vyk­dy­mo ir ki­ta). Šiuos tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės
tei­sės klau­si­mus reg­la­men­tuo­ja dvi­ša­lės ar dau­gia­ša­lės tarp­tau­ti­nės
su­tar­tys (kon­ven­ci­jos) ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tai.
Lie­tu­vos Res­pub­li­ka yra su­da­riu­si šias dvi­ša­les (dau­gia­ša­les)
tarp­tau­ti­nes su­tar­tis dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių
ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos by­lo­se:
1) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir B-­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos su­tar­tį
dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir
bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1993 m. lie­pos 11 d. ;
Žin. , 1994, Nr. 43-779);
2) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, Es­ti­jos Res­pub­li­kos ir Lat­vi­jos
Res­pub­li­kos su­tar­tį dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių
(įsi­ga­lio­jo 1994 m. ba­lan­džio 3 d. ; Žin. , 1994,
Nr. 28-492);
3) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Ka­zach­sta­no Res­pub­li­kos su­tar­tį
dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir
bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1999 m. ba­lan­džio 8 d. ;
Žin. , 1998, Nr. 51-1399);
4) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos su­tar­tį dėl
tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos, dar­bo
ir bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1993 m. spa­lio 18 d. ;
Žin. , 1994, Nr. 14-234);
5) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Mol­do­vos Res­pub­li­kos su­tar­tį dėl
tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir bau­džia­mo­sio­se
by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1995 m. va­sa­rio 18 d. ; Žin. , 1995,
Nr. 19-440);
6) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos su­tar­tį dėl
tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir bau­džia­mo­sio­se
by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1995 m. sau­sio 21 d. ; Žin. , 1995,
Nr. 13-296);
7) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Tur­ki­jos Res­pub­li­kos su­tar­tį dėl
tei­si­nio ir teis­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ko­mer­ci­nė­se ir ci­vi­li­nė­se
by­lo­se (ra­ti­fi­kuo­ta 1996 m. va­sa­rio 6 d. ; Žin. , 1996,
Nr. 18-464);
8) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­tar­tį dėl tei­si­nės pa­gal­bos
ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir bau­džia­mo­sio­se by­lo­se
(įsi­ga­lio­jo 1994 m. lap­kri­čio 20 d. ; Žin. , 1994,
Nr. 91-1767);
9) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uz­be­kis­ta­no Res­pub­li­kos su­tar­tį
dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir
bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 1998 m. lie­pos 10 d. ;
Žin. , 1997, Nr. 101-2552);
10) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos su­tar­tį
dėl tei­si­nės pa­gal­bos ci­vi­li­nė­se ir bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo
2002 m. sau­sio 29 d. ; Žin. , 2001, Nr. 75-2642);
11) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Azer­bai­dža­no Res­pub­li­kos su­tar­tį
dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir
bau­džia­mo­sio­se by­lo­se (įsi­ga­lio­jo 2002 m. lap­kri­čio 22 d. ;
Žin. , 2002, Nr. 75-3217).
Teis­mai tu­ri tai­ky­ti dau­gia­ša­les tarp­tau­ti­nes su­tar­tis (kon­ven­ci­jas):
1) 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl iš­lai­ky­mo
prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės (įsi­ga­lio­jo 2001 m. rug­sė­jo
1 d. ; Žin. , 2001, Nr. 38-1291);
2) 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl spren­di­mų,
su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo (Sei­mo
ra­ti­fi­kuo­ta 2002 m. ba­lan­džio 2 d. įsta­ty­mu Nr. IX-83;
Žin. , 2002, Nr. 51-1930);
3) 1961 m. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl už­sie­nio vals­ty­bė­se iš­duo­tų
do­ku­men­tų le­ga­li­za­vi­mo pa­nai­ki­ni­mo (įsi­ga­lio­jo 1997 m. lie­pos
19 d. ; Žin. , 1997, Nr. 68-1699);
4) 1965 m. lap­kri­čio 15 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl teis­mi­nių
ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se
įtei­ki­mo už­sie­ny­je (Žin. , 2000, Nr. 44–1252);
5) 1968 m. Eu­ro­pos kon­ven­ci­ją dėl in­for­ma­ci­jos apie už­sie­nio
tei­sę (įsi­ga­lio­jo 1996 m. lap­kri­čio 17 d. ; Žin. , 1996,
Nr. 16-414);
6) 1970 m. ko­vo 18 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl įro­dy­mų ci­vi­li­nė­se
ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pa­ė­mi­mo už­sie­ny­je (įsi­ga­lio­jo
2000 m. spa­lio 1 d. (ga­lio­ja tik dėl ša­lių, pri­ta­ru­sių Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos pri­si­jun­gi­mui); Žin. , 2000, Nr. 44-1250);
7) 1977 m. Eu­ro­pos su­tar­tį dėl tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mų
per­da­vi­mo (įsi­ga­lio­jo 1996 m. lap­kri­čio 17 d. ; Žin. , 1996,
Nr. 18);
8) 1961 m. spa­lio 5 d. Kon­ven­ci­ją dėl val­džios ins­ti­tu­ci­jų
įga­lio­ji­mų ir tai­ky­ti­nos tei­sės ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos sri­ty­je
(įsi­ga­lio­jo 2002 m. sau­sio 22 d. ; Žin. , 2001, Nr. 75-2640).

Teis­mai tu­ri tai­ky­ti šiuos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus:
1) 2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tą (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo (Eu­ro­pos
Są­jun­gos ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas,
19 sky­rius; T. 4, p. 42).
2002 m. rug­pjū­čio 21 d. Ko­mi­si­jos reg­la­men­tą (EB)
Nr. 1496/2002, iš da­lies pa­kei­čian­tį Ta­ry­bos reg­la­men­to (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo I prie­dą (3 straips­nio
2 da­ly­je ir 4 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tos ju­ris­dik­ci­jos
tai­syk­lės) ir II prie­dą (kom­pe­ten­tin­gų teis­mų ir ins­ti­tu­ci­jų są­ra­šas)
(Eu­ro­pos Są­jun­gos ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis
lei­di­mas, 19 sky­rius; T. 6, p. 60);
2) 2001 m. ge­gu­žės 28 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tą (EB)
Nr. 1206/2001 dėl vals­ty­bių na­rių teis­mų tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo
ren­kant įro­dy­mus ci­vi­li­nė­se ar ko­mer­ci­nė­se by­lo­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos
ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas, 19 sky­rius;
T. 4, p. 121);
3) 2000 m. ge­gu­žės 29 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tą (EB)
Nr. 1348/2000 dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se
ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se įtei­ki­mo vals­ty­bė­se na­rė­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos
ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas, 19 sky­rius;
T. 1, p. 227).
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos III skir­snio Vi­suo­me­nė
ir vals­ty­bė 38 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad tė­vų tei­sė
ir pa­rei­ga auk­lė­ti sa­vo vai­kus do­rais žmo­nė­mis ir iš­ti­ki­mais pi­lie­čiais,
iki pil­na­me­tys­tės juos iš­lai­ky­ti. Tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos iš­lai­ky­ti
vai­kus kon­sti­tu­ci­nis įtvir­ti­ni­mas pa­ro­do jų svar­bą vals­ty­bės vi­suo­me­ni­nė­je
san­klo­do­je ir reg­la­men­tuo­ja­muo­se vi­suo­me­ni­niuo­se san­ty­kiuo­se
šei­mos tei­sės sri­ty­je. Šios tei­sės ir pa­rei­gos tie­sio­giai su­si­ju­sios
su ki­tu Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­tu
prin­ci­pu, kad vals­ty­bė sau­go ir glo­bo­ja šei­mą, mo­ti­nys­tę, tė­vys­tę
ir vai­kys­tę. Tuo at­ve­ju, jei tė­vai ne­įsten­gia ar dėl ki­tų prie­žas­čių
ne­iš­lai­ko sa­vo ne­pil­na­me­čių vai­kų, vai­kų iš­lai­ky­mo pa­rei­ga per­ei­na
vals­ty­bei. Be nu­ro­dy­tų kon­sti­tu­ci­nių nuo­sta­tų, teis­mams, spren­džiant
vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mus ir tai­kant juos reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės
ak­tus, taip pat svar­bu at­si­žvelg­ti ir į ki­tas kon­sti­tu­ci­nes nuo­sta­tas,
nu­ma­tan­čias, kad: su­tuok­ti­nių tei­sės šei­mo­je ly­gios (38 straips­nio
5 da­lis), ne­pil­na­me­čius vai­kus gi­na įsta­ty­mas (39 straips­nio
3 da­lis), įsta­ty­mas ir teis­mas sau­go, kad nie­kas ne­pa­tir­tų sa­va­va­liš­ko
ar ne­tei­sė­to ki­ši­mo­si į jo as­me­ni­nį ir šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą
(22 straips­nio 4 da­lis), nuo­sa­vy­bė ne­lie­čia­ma, nuo­sa­vy­bės
tei­ses sau­go įsta­ty­mas (23 straips­nio 1, 2 da­lys), įgy­ven­din­da­mas
sa­vo tei­ses ir nau­do­da­ma­sis sa­vo lais­vė­mis, žmo­gus pri­va­lo lai­ky­tis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos, ne­var­žy­ti ki­tų žmo­nių tei­sių
ir lais­vių (28 straips­nis), as­me­nims iki 16 me­tų moks­las pri­va­lo­mas
(41 straips­nio 1 da­lis), pri­ver­čia­ma­sis dar­bas drau­džia­mas
(48 straips­nio 3 da­lis).
Kon­sti­tu­ci­nio ak­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­rys­tės Eu­ro­pos
Są­jun­go­je“ 2 punk­te nu­sta­ty­ta, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės nor­mos
yra su­de­da­mo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­si­nės sis­te­mos da­lis. Jei­gu
tai ky­la iš su­tar­čių, ku­rio­mis grin­džia­ma Eu­ro­pos Są­jun­ga, Eu­ro­pos
Są­jun­gos tei­sės nor­mos tai­ko­mos tie­sio­giai, o tei­sės nor­mų ko­li­zi­jos
at­ve­ju jos tu­ri vir­še­ny­bę prieš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus ir
ki­tus tei­sės ak­tus.
Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
ak­tu­a­lios nuo­sta­tos yra tos, ku­rios nu­sta­to tei­sę į pri­va­taus ir šei­mos
gy­ve­ni­mo ger­bi­mą ir nu­ro­do, kad kiek­vie­nas tu­ri tei­sę į tai, jog bū­tų
ger­bia­mas jo pri­va­tus ir šei­mos gy­ve­ni­mas, būs­to ne­lie­čia­my­bė ir
su­si­ra­ši­nė­ji­mo slap­tu­mas; vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­tu­ri tei­sės
ap­ri­bo­ti nau­do­ji­mo­si šio­mis tei­sė­mis, iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­sta­ty­tus
at­ve­jus ir kai tai bū­ti­na de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je vals­ty­bės sau­gu­mo,
vi­suo­me­nės ap­sau­gos ar ša­lies eko­no­mi­nės ge­ro­vės in­te­re­sams sie­kiant
už­kirs­ti ke­lią vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mams ar nu­si­kal­ti­mams,
taip pat bū­ti­na žmo­nių svei­ka­tai ar mo­ra­lei ar­ba ki­tų as­me­nų tei­sėms
ir lais­vėms ap­sau­go­ti (Kon­ven­ci­jos 8 straips­nis). Su­tuok­ti­niai
tu­ri ly­gias ci­vi­li­nės tei­sės po­bū­džio tei­ses ir at­sa­ko­my­bę tar­pu­sa­vio
san­ty­kiuo­se bei sa­vo vai­kų at­žvil­giu tiek san­tuo­ką su­da­rius ir jai
tę­sian­tis, tiek ją nu­trau­kus. Vals­ty­bė tu­ri im­tis to­kių prie­mo­nių,
ko­kios yra bū­ti­nos vai­kų in­te­re­sams gin­ti (Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo
Nr. 7 5 straips­nis). Be to, bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į Kon­ven­ci­jos
6 straips­nį, nu­ma­tan­tį tei­sę į tei­sin­gą by­los nag­ri­nė­ji­mą. Kon­ven­ci­jos
14 straips­ny­je, įtvir­ti­nan­čia­me dis­kri­mi­na­ci­jos už­drau­di­mą,
nu­ma­ty­ta, kad nau­do­ji­ma­sis šio­je Kon­ven­ci­jo­je pri­pa­žin­to­mis tei­sė­mis
ir lais­vė­mis yra už­tik­ri­na­mas be jo­kios dis­kri­mi­na­ci­jos dėl as­mens
ly­ties, ra­sės, odos spal­vos, kal­bos, re­li­gi­jos, po­li­ti­nių ar ki­to­kių
pa­žiū­rų, tau­ti­nės ar so­cia­li­nės kil­mės, pri­klau­sy­mo tau­ti­nei ma­žu­mai,
nuo­sa­vy­bės, gi­mi­mo ar ki­tais pa­grin­dais.
Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 3 straips­ny­je įtvir­tin­tas vie­nas
iš pa­grin­di­nių šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pų
– pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo, nu­sta­tant,
kad iman­tis dėl vai­ko bet ko­kių veiks­mų, ne­svar­bu, ar tai da­ry­tų vals­ty­bi­nės
ar pri­va­čios įstai­gos, už­si­i­man­čios so­cia­li­niu ap­rū­pi­ni­mu, teis­mai,
ad­mi­nist­ra­ci­jos ar įsta­ty­mų lei­di­mo or­ga­nai, svar­biau­sia – vai­ko
in­te­re­sai (1 da­lis), vals­ty­bės da­ly­vės įsi­pa­rei­go­ja teik­ti
vai­kui to­kią ap­sau­gą ir glo­bą, ko­kios rei­kia jo ge­ro­vei, at­si­žvelg­da­mos
į jo tė­vų, glo­bė­jų ar ki­tų as­me­nų, at­sa­kan­čių už jį pa­gal įsta­ty­mą,
tei­ses ir pa­rei­gas, ir tam tiks­lui ima­si ati­tin­ka­mų tei­si­nių ir ad­mi­nist­ra­ci­nių
prie­mo­nių (2 da­lis). Kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ty­ta, kad vals­ty­bės da­ly­vės
pri­pa­žįs­ta kiek­vie­no vai­ko tei­sę tu­rė­ti to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas,
ko­kių rei­kia jo fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam
vys­ty­mui­si. Tė­vams ar­ba ki­tiems vai­ką auk­lė­jan­tiems as­me­nims ten­ka
di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė už gy­ve­ni­mo są­ly­gų, bū­ti­nų vai­kui vys­ty­tis,
su­da­ry­mą pa­gal jų su­ge­bė­ji­mus ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Vals­ty­bės
da­ly­vės, at­si­žvelg­da­mos į na­cio­na­li­nes są­ly­gas ir sa­vo ga­li­my­bes,
ima­si rei­kia­mų prie­mo­nių ir pa­de­da tė­vams bei ki­tiems vai­ką auk­lė­jan­tiems
as­me­nims šią tei­sę įgy­ven­din­ti, o pri­rei­kus tei­kia ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą
ir re­mia įvai­rias pro­gra­mas, ypač ap­rū­pi­ni­mo mais­tu, dra­bu­žiais, būs­tu.
Vals­ty­bės da­ly­vės ima­si vi­sų rei­kia­mų prie­mo­nių, kad vai­kas gau­tų
ge­res­nį iš­lai­ky­mą iš tė­vų ar ki­tų fi­nan­siš­kai už jį at­sa­kan­čių as­me­nų
tiek vals­ty­bės vi­du­je, tiek iš už­sie­nio. Jei fi­nan­siš­kai už vai­ką at­sa­kan­tis
as­muo ir vai­kas gy­ve­na skir­tin­go­se vals­ty­bė­se, vals­ty­bės da­ly­vės
ra­gi­na­mos pri­pa­žin­ti tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus ar­ba su­da­ry­ti
ki­tus ati­tin­ka­mus su­si­ta­ri­mus (Kon­ven­ci­jos 27 straips­nis).
Taip pat bū­ti­na at­si­žvelg­ti į ki­tas Kon­ven­ci­jo­je įtvir­tin­tas nuo­sta­tas
dėl vai­kų tur­ti­nių tei­sių ga­ran­ti­jų: eko­no­mi­nėms, so­cia­li­nėms ir
kul­tū­ri­nėms tei­sėms įgy­ven­din­ti vals­ty­bės da­ly­vės pa­nau­do­ja kiek
įma­no­ma dau­giau sa­vo tu­ri­mų iš­tek­lių, o pri­rei­kus pa­si­tel­kia ir
tarp­tau­ti­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą (Kon­ven­ci­jos 4 straips­nis). Vals­ty­bės
da­ly­vės ger­bia tė­vų ar­ba tam tik­rais at­ve­jais iš­plės­ti­nės šei­mos ar­ba
ben­druo­me­nės na­rių, jei to rei­ka­lau­ja vie­ti­niai pa­pro­čiai, glo­bė­jų
ar ki­tų pa­gal įsta­ty­mą už vai­ką at­sa­kin­gų as­me­nų at­sa­ko­my­bę, tei­ses
ir pa­rei­gas tin­ka­mai, pa­gal di­dė­jan­čius su­ge­bė­ji­mus, vai­ką pa­kreip­ti
ir, jam nau­do­jan­tis šia Kon­ven­ci­ja pri­pa­žin­to­mis tei­sė­mis, va­do­vau­ti
(Kon­ven­ci­jos 5 straips­nis). Vals­ty­bės da­ly­vės ga­ran­tuo­ja vai­kui,
su­ge­ban­čiam su­for­mu­luo­ti sa­vo pa­žiū­ras, tei­sę lais­vai jas reikš­ti
vi­sais jį lie­čian­čiais klau­si­mais; be to, vai­ko pa­žiū­roms, at­si­žvel­giant
į jo am­žių ir bran­du­mą, ski­ria­ma daug dė­me­sio. Vai­kui bū­ti­nai su­tei­kia­ma
ga­li­my­bė bū­ti iš­klau­sy­tam bet ko­kio jį lie­čian­čio teis­mi­nio ar ad­mi­nist­ra­ci­nio
nag­ri­nė­ji­mo me­tu tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vą ar ati­tin­ka­mą or­ga­ną
na­cio­na­li­nių įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka (Kon­ven­ci­jos
12 straips­nis). Vals­ty­bės da­ly­vės pri­pa­žįs­ta kiek­vie­no vai­ko
tei­sę nau­do­tis so­cia­li­niu ap­rū­pi­ni­mu, įskai­tant so­cia­li­nį drau­di­mą,
ir ima­si rei­kia­mų prie­mo­nių šiai tei­sei įgy­ven­din­ti pa­gal sa­vo įsta­ty­mus.
So­cia­li­nis ap­rū­pi­ni­mas pa­gal rei­ka­lin­gu­mą tei­kia­mas at­si­žvel­giant
į vai­ko ir as­me­nų, at­sa­kan­čių už vai­ko iš­lai­ky­mą, tu­ri­mus iš­tek­lius
ir ga­li­my­bes, taip pat ki­tas ap­lin­ky­bes (Kon­ven­ci­jos 26 straips­nis).
Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl ne­san­tuo­ki­nių vai­kų tei­si­nio sta­tu­so
6 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad ne­san­tuo­ki­nio vai­ko tė­vas ir mo­ti­na
tu­ri to­kias pa­čias pa­rei­gas iš­lai­ky­ti vai­ką, kaip ir jei jis bū­tų gi­męs
san­tuo­ko­je. Kai pa­rei­ga iš­lai­ky­ti san­tuo­ki­nį vai­ką pri­klau­so tam
tik­riems tė­vo ar­ba mo­ti­nos šei­mos na­riams, ši pa­rei­ga taip pat tai­ko­ma
ir dėl ne­san­tuo­ki­nio vai­ko.
Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo 19 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad, esant šei­mos
san­ty­kiams, at­si­ra­du­siems iki CK įsi­ga­lio­ji­mo (2001 m. lie­pos
1 d. ), šis ko­dek­sas tai­ko­mas toms tei­sėms ir pa­rei­goms, ku­rios at­si­ras
jam įsi­ga­lio­jus bei iš šių tei­sių ir pa­rei­gų at­si­ran­dan­čioms pa­sek­mėms.
Vai­kų iš­lai­ky­mo san­ty­kiai yra tęs­ti­nio po­bū­džio, iš­lai­ky­mo pa­rei­gos
dy­dis ga­li kis­ti pri­klau­so­mai nuo vai­kų po­rei­kių, at­si­ra­du­sių ne­pa­pras­tų
ap­lin­ky­bių, tė­vų ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties. Be to, 2000 m. CK nuo­sta­to­se
nu­ma­ty­tos nau­jos vai­kų iš­lai­ky­mo for­mos. Dėl to spren­džiant klau­si­mą
dėl vai­kų iš­lai­ky­mo po 2000 m. CK įsi­ga­lio­ji­mo (2001 m. lie­pos
1 d. ) tu­ri bū­ti tai­ko­mos šio ko­dek­so nuo­sta­tos.
Ci­vi­li­nio ko­dek­so tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė
3. 3 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ti šei­mos san­ty­kių tei­si­nio
reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pai: mo­no­ga­mi­jos, san­tuo­kos sa­va­no­riš­ku­mo,
su­tuok­ti­nių ly­gia­tei­siš­ku­mo, pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų
ap­sau­gos ir gy­ni­mo, vai­kų auk­lė­ji­mo šei­mo­je, mo­ti­nys­tės vi­so­ke­rio­pos
ap­sau­gos. Šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad šei­mos įsta­ty­mai
ir jų tai­ky­mas tu­ri už­tik­rin­ti šei­mos ir jos reikš­mės vi­suo­me­nė­je
stip­ri­ni­mą, šei­mos na­rių tar­pu­sa­vio at­sa­ko­my­bę už šei­mos iš­sau­go­ji­mą
ir vai­kų auk­lė­ji­mą, ga­li­my­bę vi­siems šei­mos na­riams tin­ka­mai įgy­ven­din­ti
sa­vo tei­ses ir ap­sau­go­ti ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo ne­tin­ka­mos ki­tų
šei­mos na­rių bei ki­tų as­me­nų ir ki­to­kių veiks­nių įta­kos. Šei­mos tei­sių
įgy­ven­di­ni­mo ir gy­ni­mo prin­ci­pai įtvir­tin­ti CK 3. 5 straips­ny­je,
su­tuok­ti­nių pa­rei­gos vai­kams – CK 3. 30 straips­ny­je, su­tuok­ti­nių
gin­čų dėl pa­rei­gų vyk­dy­mo ir tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ben­dro­sios nuo­sta­tos
– CK 3. 33 straips­ny­je, lai­ki­nas su­tuok­ti­nio tur­ti­nių tei­sių ap­ri­bo­ji­mas,
ku­ris ga­li bū­ti nau­do­ja­mas vai­ko tei­sei į iš­lai­ky­mą už­tik­rin­ti, –
CK 3. 34 straips­ny­je, tė­vų val­džios tu­ri­nys, tė­vų val­džios ly­gy­bė,
pri­va­lo­mas tė­vų val­džios vyk­dy­mas, tė­vų val­džios pa­bai­ga – ati­tin­ka­mai
CK 3. 155, 3. 156, 3. 159, 3. 160 straips­niuo­se. Vai­kų iš­lai­ky­mą tie­sio­giai
reg­la­men­tuo­jan­čios CK nor­mos įtvir­tin­tos XII sky­riaus ant­ra­ja­me
skir­sny­je Vai­kų ir tė­vų tar­pu­sa­vio iš­lai­ky­mo pa­rei­gos: tė­vų pa­rei­ga
ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus (3. 192 straips­nis), tė­vų su­si­ta­ri­mas
dėl sa­vo ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo (3. 193 straips­nis), iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mas (3. 194 straips­nis), iš­lai­ky­mo pa­rei­ga at­sky­rus vai­kus
nuo tė­vų (3. 195 straips­nis), iš­lai­ky­mo for­ma ir dy­dis
(3. 196 straips­nis), pri­vers­ti­nis įkei­ti­mas (hi­po­te­ka) iš­lai­ky­mo
iš­ieš­ko­ji­mui už­tik­rin­ti (3. 197 straips­nis), iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mas,
kai iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti mo­ka­mas dviem ar dau­giau vai­kų
(3. 198 straips­nis), pa­ja­mų, iš ku­rių iš­skai­to­mas pri­teis­tas iš­lai­ky­mas,
rū­šys (3. 199 straips­nis), iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo mo­men­tas
(3. 200 straips­nis), iš­lai­ky­mo dy­džio ir for­mos pa­kei­ti­mas (3. 201 straips­nis),
iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mas, kai vai­kui nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba)
(3. 202 straips­nis), iš­lai­ky­mo nau­do­ji­mas (3. 203 straips­nis),
vals­ty­bės iš­lai­ko­mi vai­kai (3. 204 straips­nis), pil­na­me­čių vai­kų
pa­rei­ga iš­lai­ky­ti sa­vo tė­vus (3. 205 straips­nis), at­si­sa­ky­mas
pri­teis­ti iš­lai­ky­mą tė­vams (3. 206 straips­nis), iš­lai­ky­mo in­dek­sa­vi­mas
(3. 208 straips­nis). Vai­ko, ku­riam nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba), iš­lai­ky­mą
reg­la­men­tuo­ja CK 3. 274–3. 276 straips­niai. Taip pat tai­ky­ti­nos ir
ki­tos, reikš­min­gos spren­džiant vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mus, ko­dek­so
nuo­sta­tos, reg­la­men­tuo­jan­čios: su­tuok­ti­nių at­sky­ri­mą ir iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mą (3. 43 straips­nio 2 da­lis), san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
są­ly­gas (3. 51 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas), pra­šy­mą nu­trauk­ti
san­tuo­ką (3. 51 straips­nio 2 da­lis), san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
tvar­ką (3. 53 straips­nio 3, 4 da­lys), klau­si­mus, ku­riuos teis­mas
spren­džia nu­trauk­da­mas san­tuo­ką (3. 59 straips­nis), lai­ki­ną­sias
ap­sau­gos prie­mo­nes (CK 3. 65 straips­nis), tei­sės nau­do­tis gy­ve­na­mą­ja
pa­tal­pa iš­li­ki­mą (CK 3. 71 straips­nis), pra­šy­mą dėl gy­ve­ni­mo sky­rium
(CK 3. 73 straips­nio 2 da­lis), klau­si­mus, iš­spren­džia­mus pri­imant
spren­di­mą dėl gy­ve­ni­mo sky­rium (3. 76 straips­nio 1 da­lis), šei­mos
tur­tą ir jo tei­si­nį re­ži­mą (CK 3. 84, 3. 85 straips­niai), vai­ko kil­mę
(CK 3. 137 straips­nis) ir ki­ta.
Tai­ky­da­mi Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so (to­liau – CPK) nuo­sta­tas
ci­vi­li­nė­se by­lo­se, ku­rio­se spren­džia­mas vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mas,
teis­mai tu­ri ypač at­si­žvelg­ti į ci­vi­li­nio pro­ce­so prin­ci­pus ir nuo­sta­tas,
ga­ran­tuo­jan­čias tin­ka­mą teis­mo pro­ce­są, šio­se by­lo­se, taip pat, kad
pa­di­din­tas vie­ša­sis in­te­re­sas šio­se by­lo­se le­mia CPK 7 straips­ny­je
įtvir­tin­to pro­ce­so kon­cen­tra­ci­jos ir eko­no­miš­ku­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mo
spe­ci­fi­ką, pa­gal ku­rią kuo grei­tes­nio pro­ce­so už­tik­ri­ni­mo naš­ta
per­ke­lia­ma pa­čiam teis­mui, jau pa­si­ren­gi­mo teis­mi­niam by­los nag­ri­nė­ji­mui
sta­di­jo­je iš­rei­ka­lau­jant vi­sus rei­ka­lin­gus įro­dy­mus. N-s teis­mas
ir tu­ri siek­ti, kad ci­vi­li­nė by­la bū­tų iš­nag­ri­nė­ta iš es­mės jau per
pir­mą­jį po­sė­dį, ta­čiau vie­šo­jo in­te­re­so vy­ra­vi­mas le­mia kaip ga­li­ma
iš­sa­mes­nio ir tei­sin­ges­nio by­los ap­lin­ky­bių iš­nag­ri­nė­ji­mo bū­ti­ny­bę.
Teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į XIX sky­riu­je nu­ma­ty­tus Šei­mos by­lų nag­ri­nė­ji­mo
ypa­tu­mus, va­do­vau­tis CPK 376 straips­nio nuo­sta­to­mis, kad by­lą
nag­ri­nė­jan­tis teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus,
ku­riais ša­lys ne­si­re­mia, jei­gu, jo nuo­mo­ne, tai yra bū­ti­na sie­kiant
tei­sin­gai iš­spręs­ti by­lą, pri­va­lo im­tis prie­mo­nių ša­lims su­tai­ky­ti,
taip pat siek­ti, kad bū­tų ap­sau­go­tos vai­kų tei­sės ir in­te­re­sai, at­si­žvelg­da­mas
į ieš­ki­nio pa­grin­dą su­da­ran­čias ir teis­mo po­sė­dy­je pa­aiš­kė­ju­sias
by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus,
t. y. ga­li pa­ten­kin­ti dau­giau rei­ka­la­vi­mų, ne­gu jų bu­vo pa­reikš­ta,
taip pat pri­im­ti spren­di­mą dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti,
ta­čiau yra tie­sio­giai su­si­ję su pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ku ir pa­grin­du,
jei­gu by­lo­je pa­reikš­tas vie­nas iš įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių
rei­ka­la­vi­mų, teis­mas, nu­sta­tęs, jog ten­kin­ti pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą
nė­ra pa­grin­do, ga­li sa­vo ini­cia­ty­va, kai yra pa­grin­das, tai­ky­ti
įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tą al­ter­na­ty­vų as­mens (ar vai­ko) tei­sių ar tei­sė­tų
in­te­re­sų gy­ni­mo bū­dą. Teis­mas tu­ri ak­ty­viai nau­do­tis vai­ko
tei­sių ap­sau­gos in­stru­men­tais pa­čios ci­vi­li­nės by­los nag­ri­nė­ji­mo
me­tu, kai yra pa­grin­das tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes –
lai­ki­ną ma­te­ria­li­nio iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mą (CPK 145 straips­nio
1 da­lies 11 punk­tas). Ieš­ki­nys dėl iš­lai­ky­mo ga­li bū­ti pa­reikš­tas
ne tik pa­gal at­sa­ko­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą (CPK 29 straips­nis), bet
ir pa­gal ieš­ko­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą (CPK 30 straips­nio 4 da­lis),
tei­sė pa­si­rink­ti vie­ną iš ke­lių teis­mų, ku­riems by­la teis­min­ga, pri­klau­so
ieš­ko­vui (CPK 30 straips­nio 12 da­lis). Ieš­ko­vai nuo žy­mi­nio
mo­kes­čio ci­vi­li­nė­se by­lo­se dėl iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mo at­lei­džia­mi
pa­gal CPK 83 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą, tuo tar­pu ki­ti
as­me­nys ap­skai­čiuo­jant žy­mi­nį mo­kes­tį tu­ri va­do­vau­tis CPK
85 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu ieš­ki­nio su­mą by­lo­se dėl
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis iš­ieš­ko­ji­mo ap­skai­čiuo­ti
pa­gal ben­drą iš­mo­kų už vie­ne­rius me­tus su­mą. Ieš­ki­ny­je dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo ar pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia ar gy­ve­ni­mo sky­rium (se­pa­ra­ci­jos)
pa­tvir­ti­ni­mo, jei­gu su­tuok­ti­niai tu­ri vai­kų, tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti
duo­me­nys apie vai­kus, rei­ka­la­vi­mas dėl jų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo
bei iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jei jų gy­ve­na­mo­ji vie­ta ir iš­lai­ky­mas
nė­ra nu­sta­ty­tas tė­vų su­si­ta­ri­mu (CPK 382 straips­nis). CPK
385 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad teis­mas, pri­im­da­mas
spren­di­mą nu­trauk­ti san­tuo­ką, pri­va­lo iš­spręs­ti pa­reikš­tų rei­ka­la­vi­mų
dėl vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mus. By­lo­se dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ieš­ko­vai
ga­li pa­reikš­ti rei­ka­la­vi­mus dėl vai­kų iš­lai­ky­mo (CPK
387 straips­nio 5 da­lis). Nu­sta­tęs tė­vys­tę, teis­mas taip pat iš­spren­džia
klau­si­mą dėl rei­ka­la­vi­mo pri­teis­ti vai­kui iš­lai­ky­mą, jei­gu toks
rei­ka­la­vi­mas by­lo­je bu­vo pa­reikš­tas, ar­ba šį klau­si­mą iš­spren­džia
sa­vo ini­cia­ty­va (CPK 392 straips­nis). CPK nu­sta­ty­ti ape­lia­ci­jos
ir ka­sa­ci­jos ap­ri­bo­ji­mai pri­klau­so­mai nuo gin­či­ja­mos su­mos by­lo­se
dėl iš­lai­ky­mo ne­tai­ko­mi (CPK 303, 341 straips­niai). At­kreip­ti­nas
teis­mų dė­me­sys į tai, kad vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mas (rei­ka­la­vi­mas)
taip pat ga­li bū­ti spren­džia­mas ir pa­gal CPK XXII sky­riu­je įtvir­tin­tas
do­ku­men­ti­nio pro­ce­so nuo­sta­tas bei CPK XXIII sky­riu­je nu­sta­ty­tus
by­lų dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo nag­ri­nė­ji­mo ypa­tu­mus. CPK
433 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad pa­reiš­ki­me dėl teis­mo
įsa­ky­mo iš­da­vi­mo dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, be ben­drų­jų rei­ka­la­vi­mų,
ke­lia­mų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų tu­ri­niui ir for­mai, tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta
sko­li­nin­ko gi­mi­mo da­ta ir vie­ta, iš­lai­ky­ti­nio gi­mi­mo da­ta, iš­lai­ky­ti­nio
gy­ve­na­mo­ji vie­ta, jei­gu pa­reiš­ki­mą pa­duo­da ne pats iš­lai­ky­ti­nas
as­muo, pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­dis kiek­vie­ną mė­ne­sį ir pri­teis­ti­no
iš­lai­ky­mo ter­mi­nas. Prie pa­reiš­ki­mo dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo tu­ri
bū­ti pri­dė­ti ati­tin­ka­mų ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų įra­šų nuo­ra­šai ir
duo­me­nys apie vi­sas sko­li­nin­ko gau­na­mas pa­ja­mas. Teis­mo įsa­ky­me,
iš­duo­da­ma­me pa­gal rei­ka­la­vi­mus dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, be CPK
436 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tų rei­ka­la­vi­mų, nu­ro­do­ma
sko­li­nin­ko gi­mi­mo da­ta ir vie­ta, iš­lai­ky­ti­nio gi­mi­mo da­ta, pri­tei­sia­mo
iš­lai­ky­mo dy­dis kiek­vie­ną mė­ne­sį ir pri­tei­sia­mo iš­lai­ky­mo ter­mi­nas
(CPK 346 straips­nio 3 da­lis). CPK 541 straips­nio 2 da­ly­je
nu­ma­ty­ta, kad, pri­im­da­mas spren­di­mą nu­trauk­ti san­tuo­ką vie­no su­tuok­ti­nio
pra­šy­mu, teis­mas taip pat tu­ri iš­spręs­ti su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių
vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir jų iš­lai­ky­mo ir ki­tus klau­si­mus, iš­sky­rus
at­ve­jus, kai tur­tas pa­da­ly­tas ben­dru su­tuok­ti­nių su­si­ta­ri­mu, pa­tvir­tin­tu
no­ta­ro, ar­ba yra įsi­tei­sė­jęs teis­mo spren­di­mas dėl ben­dro tur­to pa­da­li­ji­mo.
Pa­gal CPK 282 straips­nio 2 da­lį teis­mo spren­di­mai ir nu­tar­tys
dėl iš­lai­ky­mo yra sku­biai vyk­dy­ti­ni, ta­čiau teis­mo įsa­ky­mo dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo sku­biai vyk­dy­ti ne­ga­li­ma (CPK 436 straips­nio
7 da­lis). Iš­lai­ky­mo, mo­ka­mo vai­kams pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis,
iš­ieš­ko­ji­mas nu­sta­ty­tas CPK 742 straips­ny­je. CPK taip pat nu­sta­ty­ti
by­lo­se dėl vai­ko iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mo sko­li­nin­ko pa­ieš­kos ypa­tu­mai
(CPK 620 straips­nis), vyk­do­mo­jo do­ku­men­to dėl iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo
iš­da­vi­mas (CPK 646 straips­nio 1 da­lis), prieš­prie­ši­nių iš­ieš­ko­ti­nų
su­mų tar­pu­sa­vio įskai­ty­mo iš­ieš­kant iš­lai­ky­mą drau­di­mas (CPK
687 straips­nio 4 da­lis), jei­gu sko­li­nin­ko ban­ko są­skai­to­je
vi­siems pa­reikš­tiems rei­ka­la­vi­mams pa­ten­kin­ti lė­šų ne­pa­kan­ka, pir­mą­ja
ei­le nu­ra­šo­mos lė­šos iš­ieš­ko­ti iš­lai­ky­mui (CPK 689 straips­nio
5 da­lies 1 punk­tas). Iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mo iš sko­li­nin­ko
dar­bo už­mo­kes­čio ar ki­tų pa­ja­mų tvar­ka nu­sta­ty­ta CPK
733 straips­nių 4 ir 5 da­ly­se, iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mo iš sko­li­nin­ko
dar­bo už­mo­kes­čio ir ki­tų jo pa­ja­mų dy­dis – 736 straips­nio
1 da­lies 1 punk­te. Rei­ka­la­vi­mai iš­ieš­ko­ti iš­lai­ky­mą pa­ten­ki­na­mi
pir­mą­ja ei­le (CPK 754 straips­nio 2 da­lis). Spren­di­mo dėl iš­lai­ky­mo
at­grę­ži­mo ap­ri­bo­ji­mas įtvir­tin­tas CPK 762 straips­nio 3 da­ly­je.
Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­me nu­sta­to­mos ben­dro­sios
vai­ko tei­sių ap­sau­gos nuo­sta­tos ir prin­ci­pai (4 straips­nis), pa­grin­di­nės
vai­ko tei­sės ir lais­vės (II sky­rius) ir kt. Šio įsta­ty­mo 15 straips­nio
1 da­ly­je nu­ma­ty­ta vai­ko tei­sė į vals­ty­bės pa­ra­mą ir iš­lai­ky­mą,
21 straips­ny­je – tė­vų ar ki­tų tei­sė­tų vai­ko at­sto­vų pa­rei­ga auk­lė­ti,
pri­žiū­rė­ti ir iš­lai­ky­ti vai­ką, IV sky­riu­je – ne­ga­lios vai­ko tei­sės.
Šio įsta­ty­mo X sky­riu­je įtvir­tin­ta vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų
sis­te­ma, 58 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad vai­ko tei­sių
ap­sau­gą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je už­tik­ri­na: 1) vals­ty­bė ir jos ins­ti­tu­ci­jos;
2) vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos; 3) vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos,
ku­rių veik­la su­si­ju­si su vai­ko tei­sių ap­sau­ga. Vai­kų tei­sės yra
įtvir­tin­tos ir ki­tuo­se spe­cia­lią vi­suo­me­ni­nių san­ty­kių sri­tį reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se
įsta­ty­muo­se.
Švie­ti­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tos tė­vų, glo­bė­jų (rū­pin­to­jų) tei­sės
ir pa­rei­gos švie­ti­mo sri­ty­je, moks­lei­vių tei­sės ir pa­rei­gos (46,
47 straips­niai), reg­la­men­tuo­ta ma­te­ria­li­nė pa­ra­ma
(71 straips­nis) ir mo­kes­tis už švie­ti­mą (72 straips­nis), nu­sta­ty­tas
ve­žio­ji­mo, ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo iš­lai­dų pa­skirs­ty­mas
(36 straips­nis), for­ma­laus švie­ti­mo (pra­di­nio, pa­grin­di­nio, vi­du­ri­nio
ug­dy­mo, pro­fe­sio­na­laus mo­ky­mo ir kt. ), ne­for­ma­laus švie­ti­mo (iki­mo­kyk­li­nio,
prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ir kt. ) tiks­lai (7–15 straips­niai) ir ki­ta.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lio­jo ug­dy­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­ta
spe­cia­lių­jų po­rei­kių as­me­nų anks­ty­vo­jo ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo,
ben­dro­jo la­vi­ni­mo, pa­pil­do­mo ug­dy­mo, pro­fe­si­nio ir aukš­tes­nio­jo
mo­ky­mo, aukš­to­jo moks­lo ir su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo or­ga­ni­za­vi­mo pa­grin­dai,
ap­rū­pi­ni­mas ug­dy­mui skir­ta kom­pen­sa­ci­ne tech­ni­ka ir mo­ky­mo prie­mo­nė­mis
(25 straips­nis), spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų ir jų tė­vų, glo­bė­jų
(rū­pin­to­jų) tei­sės ir pa­rei­gos (32, 33 straips­niai).
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­me (nuo 2005 m. lie­pos 1 d. – Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mas) nu­sta­ty­tos ne­įga­lių­jų ly­gios tei­sės ir ga­li­my­bės vi­suo­me­nė­je,
ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos prin­ci­pai, api­brėž­ta so­cia­li­nės
in­teg­ra­ci­jos sis­te­ma ir jos prie­lai­dos bei są­ly­gos ir kt. Šio įsta­ty­mo
nuo­sta­to­mis teis­mas tu­ri va­do­vau­tis nu­sta­ty­da­mas ne­įga­laus vai­ko
po­rei­kių tu­ri­nį.
            Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
gy­ven­to­jų pa­ja­mų ga­ran­ti­jų įsta­ty­me nu­sta­ty­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų
rė­mi­mo prin­ci­pai at­si­žvel­giant į mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį ir kai­nų
di­na­mi­ką, api­brėž­ta mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gio są­vo­ka – šei­mos mė­ne­si­nių
pa­ja­mų su­ma, ten­kan­ti vie­nam žmo­gui per mė­ne­sį ir ga­ran­tuo­jan­ti vi­siems
mi­ni­ma­lų so­cia­liai pri­im­ti­ną po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mo ly­gį, ati­tin­kan­tį
or­ga­niz­mo mais­to po­rei­kius pa­gal fi­zio­lo­gi­nes nor­mas, taip pat mi­ni­ma­lius
dra­bu­žių, ava­ly­nės, bal­dų, ūki­nių, sa­ni­ta­ri­jos ir hi­gie­nos reik­me­nų,
bu­to, ko­mu­na­li­nių, bui­ti­nių, trans­por­to, ry­šių, kul­tū­ros ir švie­ti­mo
pa­slau­gų po­rei­kius (1 straips­nis).
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2000 m. gruo­džio
27 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1506 pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio
ko­dek­so įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ną, ku­riuo, at­si­žvel­giant į CK
3. 204 straips­nio nuo­sta­tas, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos
ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms pa­ve­dė pa­reng­ti Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų pa­tvir­tin­ti
vals­ty­bės tei­kia­mo iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiams vai­kams dy­dis, tvar­ka
ir są­ly­gos.
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ja dėl iš­lai­ky­mo
prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės reg­la­men­tuo­tos iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms
tai­ko­mų tei­sės nor­mų ko­li­zi­jos, kai teis­mui ci­vi­li­nė­je by­lo­je su
už­sie­nio ele­men­tu rei­kia spręs­ti klau­si­mą, ku­rios vals­ty­bės tei­sę
tai­ky­ti. Ši Kon­ven­ci­ja yra tai­ko­ma iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms, at­si­ran­dan­čioms
iš šei­mos san­ty­kių, tė­vys­tės ar mo­ti­nys­tės, san­tuo­kos ar gi­mi­nys­tės
pa­gal san­tuo­ką, įskai­tant iš­lai­ky­mo prie­vo­les ne­san­tuo­ki­niam vai­kui
(1 straips­nis). Kon­ven­ci­jos 4 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta
ben­dro­ji nuo­sta­ta, kad iš­lai­ky­mo pa­rei­gas reg­la­men­tuo­ja as­mens,
tu­rin­čio tei­sę į iš­lai­ky­mą, įpras­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės
vi­daus tei­sė.
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­jos dėl spren­di­mų,
su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo
1 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad ši Kon­ven­ci­ja yra tai­ko­ma su­si­ta­rian­čio­jo­je
vals­ty­bė­je teis­mo ar­ba ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos pri­im­tam
spren­di­mui dėl iš­lai­ky­mo pa­rei­gos, at­si­ran­dan­čios iš šei­mos san­ty­kių,
tė­vys­tės ar mo­ti­nys­tės, san­tuo­kos ar svai­nys­tės, įskai­tant iš­lai­ky­mo
pa­rei­gą ne­san­tuo­ki­niam vai­kui, ir sie­jan­čios: 1) as­me­nį, tu­rin­tį
tei­sę į iš­lai­ky­mą, ir as­me­nį, tu­rin­tį iš­lai­ky­mo pa­rei­gą; ar­ba 2)
as­me­nį, tu­rin­tį iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, ir vie­šą­ją įstai­gą, sie­kian­čią
su­si­grą­žin­ti as­me­niui, tu­rin­čiam tei­sę į iš­lai­ky­mą, su­teik­tas iš­mo­kas.
Ji taip pat yra tai­ko­ma spren­di­mui ar su­si­ta­ri­mui, kei­čian­čiam anks­tes­nį
spren­di­mą ar su­si­ta­ri­mą, net ir tuo at­ve­ju, jei jis yra ne su­si­ta­rian­čio­sios
vals­ty­bės kil­mės. Ji yra tai­ko­ma ne­pai­sant to, iš­lai­ky­mo rei­ka­la­vi­mas
yra tarp­tau­ti­nio ar vi­daus po­bū­džio, ir neat­si­žvel­giant į ša­lių na­cio­na­li­nę
pri­klau­so­my­bę ar įpras­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Jei spren­di­mas ar su­si­ta­ri­mas
yra su­si­jęs ne tik su iš­lai­ky­mo pa­rei­ga, Kon­ven­ci­ja ga­lio­ja tik
toms spren­di­mo ar su­si­ta­ri­mo da­lims, ku­rios yra su­si­ju­sios su iš­lai­ky­mo
pa­rei­go­mis (2, 3 straips­niai).
2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo (ga­lio­ja
nuo 2002 m. ko­vo 1 d. ) nu­sta­to Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės
ju­ris­dik­ci­jos ir jos teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir ko­mer­ci­nė­se
by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo klau­si­mus. Reg­la­men­to
5 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­ta spe­cia­lio­ji ju­ris­dik­ci­ja
iš­lai­ky­mo by­loms: vals­ty­bė­je na­rė­je nuo­lat gy­ve­nan­čiam as­me­niui
ki­to­je vals­ty­bė­je na­rė­je by­la dėl iš­lai­ky­mo ga­li bū­ti iš­kel­ta
kre­di­to­riaus nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios ar­ba gy­ve­na­mo­sios vie­tos
teis­muo­se ar­ba, jei­gu to­kia by­la yra su­si­ju­si su by­la dėl as­mens sta­tu­so,
teis­me, ku­ris pa­gal jam tai­ko­mą įsta­ty­mą tu­ri ju­ris­dik­ci­ją nag­ri­nė­ti
mi­nė­tas by­las, jei­gu to­kia ju­ris­dik­ci­ja nė­ra pa­grįs­ta vien tik vie­nos
iš ša­lių pi­lie­ty­be.
2001 m. ge­gu­žės 28 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 1206/2001 dėl vals­ty­bių na­rių teis­mų tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo
ren­kant įro­dy­mus ci­vi­li­nė­se ar ko­mer­ci­nė­se by­lo­se tai­ko­mas ci­vi­li­nėms
ar ko­mer­ci­nėms by­loms, tarp jų ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo by­loms, kai
vals­ty­bės na­rės teis­mas pa­gal tos vals­ty­bės tei­sės nuo­sta­tas pra­šo
ki­tos vals­ty­bės na­rės kom­pe­ten­tin­go teis­mo su­rink­ti įro­dy­mus ar­ba
tie­sio­giai su­rink­ti įro­dy­mus ki­to­je vals­ty­bė­je na­rė­je
(1 straips­nis). Šie pra­šy­mai per­duo­da­mi tie­sio­giai ki­tos vals­ty­bės
pra­šo­ma­jam teis­mui (2 straips­nis).
2000 m. ge­gu­žės 29 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 1348/2000 dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se
ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se įtei­ki­mo vals­ty­bė­se na­rė­se tai­ko­mas ci­vi­li­nėms
ir ko­mer­ci­nėms by­loms, ku­rio­se teis­mi­niai ar ne­teis­mi­niai do­ku­men­tai
tu­ri bū­ti per­duo­da­mi iš vie­nos vals­ty­bės na­rės į ki­tą, kad bū­tų jo­je
įteik­ti.

2.
Tei­sės prin­ci­pai tai­kant įsta­ty­mus, reg­la­men­tuo­jan­čius tė­vų pa­rei­gą
ma­te­ria­liai
iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus

Aiš­ki­nant ir tai­kant ma­te­ria­li­nes tei­sės nor­mas svar­bu at­si­žvelg­ti
tiek į ben­druo­sius, tiek į spe­cia­liuo­sius tei­sės prin­ci­pus ir jų įta­ką
reg­la­men­tuo­ja­mų tei­si­nių san­ty­kių sri­čiai. Tė­vų tei­sė ir pa­rei­ga
ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus yra ci­vi­li­nės tei­sės da­lies
šei­mos tei­sės ins­ti­tu­tas, to­dėl, be ben­drų­jų ci­vi­li­nių san­ty­kių
tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pų (CK 1. 2 straips­nis), tai­ky­ti­ni
šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo (CK 3. 3 straips­nis) ir
ki­ti prin­ci­pai, ku­rie įsta­ty­me at­ski­rai ne­iš­skir­ti, ta­čiau įtvir­tin­ti
at­ski­ro­se tei­sės nor­mo­se.
Pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo
prin­ci­pas (CK 3. 3 straips­nio 1 da­lis, Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos
3 straips­nio 1 da­lis), reiš­kian­tis, kad tiek pri­imant tei­sės ak­tus,
tiek juos tai­kant, tiek spren­džiant klau­si­mus, ku­rių tei­sės ak­tai ne­reg­la­men­tuo­ja,
vi­sa­da bū­ti­na įver­tin­ti spren­di­mą ar bet ko­kį ki­tą veiks­mą vai­ko in­te­re­sų
po­žiū­riu bei už­tik­rin­ti, kad jie ne­bū­tų pa­žeis­ti. Spren­di­mą dėl su­tuok­ti­nių
gin­čo teis­mas pri­va­lo pri­im­ti at­si­žvelg­da­mas į su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių
vai­kų ir vi­sos šei­mos in­te­re­sus (CK 3. 3 straips­nio 3 da­lis).
Šis prin­ci­pas ap­ta­ria­mų tei­si­nių san­ty­kių sri­ty­je yra pa­grin­di­nis
ir le­mia tai, kad teis­mai, spręs­da­mi vai­ko iš­lai­ky­mo klau­si­mus, pri­va­lo
at­si­žvelg­ti į jo in­te­re­sus ir po­rei­kius (CK 3. 192–3. 208 straips­niai),
vi­sas abe­jo­nes dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo
ir pan. tu­ri ver­tin­ti vai­ko in­te­re­sų nau­dai, vai­kams pri­klau­san­tis
tur­tas, taip pat ir iš­lai­ky­mas pri­va­lo bū­ti tvar­ko­mas ir nau­do­ja­mas
iš­im­ti­nai vai­kų in­te­re­sais (CK 3. 186 straips­nio 1 da­lis,
3. 203 straips­nio 1 da­lis), teis­mas ga­li at­si­sa­ky­ti tvir­tin­ti
su­tuok­ti­nių su­da­ry­tą su­tar­tį dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių,
jei ji pa­žei­džia su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sus (CK
3. 53 straips­nio 4 da­lis), ga­li at­si­sa­ky­ti nu­trauk­ti san­tuo­ką,
jei­gu san­tuo­kos nu­trau­ki­mas pa­da­ry­tų es­mi­nės tur­ti­nės ar ne­tur­ti­nės
ža­los ne­pil­na­me­čiams vai­kams (CK 3. 57 straips­nio 3 da­lis),
spręs­da­mas ci­vi­li­nes by­las ga­li tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes,
tarp jų ir lai­ki­no iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mą (CK 3. 65 straips­nis),
ga­li nu­kryp­ti nuo ben­dro su­tuok­ti­nių tur­to ly­gių da­lių prin­ci­po
at­si­žvelg­da­mas į jų ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sus (CK
3. 123 straips­nio 1 da­lis) ir ki­ta.
Teis­mų prak­ti­ko­je nu­ro­dy­tas prin­ci­pas tai­ko­mas la­bai pla­čiai,
t. y. ir spren­džiant klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo dy­džio ir for­mos nu­sta­ty­mo,
nag­ri­nė­jant įro­dy­mų pa­kan­ka­mu­mą, ir spren­džiant ki­tus su vai­kų tei­sė­mis
bei in­te­re­sais su­si­ju­sius klau­si­mus.
Pa­vyz­džiui, Drus­ki­nin­kų mies­to apy­lin­kės teis­mas
ci­vi­li­nė­je by­lo­je d. Na­ča­jus
v. m. R. Na­ča­jie­nė,
by­los Nr. 2-134-03/2004, spręs­da­mas pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą dėl iš­lai­ky­mo
dy­džio pa­kei­ti­mo, 2004 m. ba­lan­džio 19 d. spren­di­me nu­ro­dė,
kad aiš­ki­nant ir tai­kant CK 3. 201 straips­nio nuo­sta­tas dėl iš­lai­ky­mo
dy­džio ir for­mos pa­kei­ti­mo taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į CK
3. 3 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­tą pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių
ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pą. Šį prin­ci­pą įvai­riais as­pek­tais
daž­nai tai­kė ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Ga­ri­po­vai­tė v. S. Kau­li­nis, by­los
Nr. 3K-3-504/2004, iš­nag­ri­nė­ju­si at­sa­ko­vo ka­sa­ci­nį skun­dą dėl
tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, ku­riuo at­sa­ko­vas pra­šė
pa­nai­kin­ti teis­mų spren­di­mus dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo, ne tik at­me­tė ka­sa­to­riaus rei­ka­la­vi­mus, bet va­do­vau­da­ma­si
ap­ta­ria­mu prin­ci­pu by­los ne­per­duo­ti nag­ri­nė­ti iš nau­jo že­mes­nės
ins­tan­ci­jos teis­mui, iš­rei­ka­la­vo duo­me­nis apie at­sa­ko­vo tu­ri­mą
ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir 2004 m. spa­lio 4 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė
teis­mo spren­di­mo da­lį dėl iš­lai­ky­mo, pa­di­din­da­ma iš at­sa­ko­vo pri­teis­tą
iš­lai­ky­mo dy­dį.
Tė­vų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas (Kon­sti­tu­ci­jos
38 straips­nio 5 da­lis, Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7, iš da­lies pa­keis­to
pro­to­ko­lu Nr. 11, 5 straips­nis, CK 3. 3 straips­nio 1 da­lis,
3. 26 straips­nis) reiš­kian­tis, kad tė­vo ir mo­ti­nos tei­sės ir pa­rei­gos
sa­vo vai­kams yra ly­gios ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie yra su­si­tuo­kę,
ar ne­su­si­tuo­kę, jiems san­tuo­ką nu­trau­kus, teis­mui pri­pa­ži­nus ją ne­ga­lio­jan­čia
ar tė­vams gy­ve­nant sky­rium, to­dėl jie tu­ri ly­gias tei­ses ir pa­rei­gas
sa­vo vai­kams ir kon­sti­tu­ci­nės iš­lai­ky­mo tei­sės ir pa­rei­gos at­žvil­giu
(Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl ne­san­tuo­ki­nių vai­kų tei­si­nio sta­tu­so
6 straips­nis, CK 3. 156 straips­nis, 3. 192 straips­nio 3 da­lis,
Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 21 straips­nio 2 da­lis).
Tė­vų val­džios ly­gy­bės prin­ci­pas ne­reiš­kia, kad tė­vas ir mo­ti­na tu­ri
vi­siš­kai vie­no­das kon­kre­čias tei­ses ir pa­rei­gas sa­vo vai­kams, nes
kon­kre­čios tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos vai­kams pri­klau­so nuo fak­ti­nių by­los
ap­lin­ky­bių, pa­vyz­džiui, nuo to, su ku­riuo iš tė­vų nu­sta­ty­ta ne­pil­na­me­čio
vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta, ko­kia yra kiek­vie­no iš tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis
ir pan. Ta­čiau šis prin­ci­pas reiš­kia, kad, esant vie­no­doms fak­ti­nėms ap­lin­ky­bėms,
tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos vai­kams tu­ri bū­ti ly­gios. Šio prin­ci­po tu­ri
bū­ti lai­ko­ma­si pa­skirs­tant iš­lai­ky­mo pa­rei­gą tarp vai­ko tė­vų pro­por­cin­gai
jų tur­ti­nei pa­dė­čiai (CK 3. 192 straips­nio 3 da­lis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Man­ku­vie­nė
v. A. Man­kus, by­los Nr. 3K-3-173/2004, pa­žy­mė­jo, kad tė­vai tu­ri
ly­gias tei­ses ir pa­rei­gas sa­vo vai­kams (CK 3. 156 straips­nis), jų pa­rei­ga
iš­lai­ky­ti vai­kus taip pat yra ly­gi. Kar­tu ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad tė­vų
tur­ti­nės ga­li­my­bės iš­lai­ky­ti vai­kus ga­li bū­ti ne­vie­no­dos, pa­gal
įsta­ty­mą tė­vai iš­lai­ky­mą vai­kams tu­ri teik­ti pro­por­cin­gai sa­vo tur­ti­nei
pa­dė­čiai.
Ne­si­ki­ši­mo į pri­va­čius san­ty­kius prin­ci­pas (Kon­sti­tu­ci­jos
22 straips­nis, Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 8 straips­nis, CK 1. 2 straips­nis) nė­ra ab­so­liu­tus,
ga­li­mi šio prin­ci­po tei­si­niai ri­bo­ji­mai, kai bū­ti­na ap­gin­ti vai­ko
tei­ses ir vie­šą­jį in­te­re­są. Tai pa­grįs­ta ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 8 straips­nio
2 da­lies nuo­sta­to­mis, nu­ma­tan­čio­mis, kad val­džios pa­rei­gū­nai
tu­ri tei­sę kiš­tis į pri­va­tų as­mens gy­ve­ni­mą, kai tai bū­ti­na de­mo­kra­tinėje
vi­suo­me­nė­je žmo­nių tei­sėms ir lais­vėms ap­sau­go­ti. Šei­mos tei­sės į
pri­va­tų gy­ve­ni­mą ap­sau­ga ne­ga­li su­da­ry­ti są­ly­gų šei­mo­je au­gan­čių
vai­kų tei­sių pa­žei­di­mams, to­dėl įsta­ty­mų nu­ma­ty­tos įvai­rios prie­mo­nės
gin­ti vai­ko tei­ses šei­mo­je, tarp ku­rių – ir vai­kų tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos
ir pro­ku­ro­ro tei­sė reikš­ti ieš­ki­nį dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo (CK
3. 194 straips­nio 1 da­lis, 3. 201 straips­nis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad vai­kų tei­sų ap­sau­gos
ins­ti­tu­ci­jos ir pro­ku­ro­rai, gin­da­mi vai­kų tei­ses, daž­niau­siai į
teis­mą krei­pia­si pa­teik­da­mi ieš­ki­nius dėl tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo,
tarp jų ir dėl rei­ka­la­vi­mo iš tė­vų pri­teis­ti vai­kams iš­lai­ky­mą.
Pa­vyz­džiui, Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos
Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba 2003 m. spa­lio 6 d. krei­pė­si į
Va­rė­nos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą dėl ne­ter­mi­nuo­to tė­vų val­džios
V. Žu­kaus­kie­nei ir V. Žu­kaus­kui dėl tri­jų vai­kų ap­ri­bo­ji­mo.
Kar­tu su šiuo rei­ka­la­vi­mu bei rei­ka­la­vi­mu nu­sta­ty­ti nuo­la­ti­nę
glo­bą ir pa­skir­ti glo­bė­jus rei­ka­lau­jant pri­teis­ti iš ne­pil­na­me­čių
vai­kų tė­vų iš­lai­ky­mą pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis (Va­rė­nos ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo ci­vi­li­nė by­la Nr. N2-562-03/2003).
Ki­to­je Kau­no ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je Nr. N-2-63-04/03 Kau­no ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė
krei­pė­si į teis­mą taip pat dėl tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo ir iš­lai­ky­mo
iš ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vo pri­tei­si­mo.
Nuo­sa­vy­bės ne­lie­čia­mu­mo prin­ci­pas (Kon­sti­tu­ci­jos
23 straips­nis, Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 1, iš da­lies pa­keis­to pro­to­ko­lu
Nr. 11, 1 straips­nis, CK 1. 2 straips­nis) nė­ra ab­so­liu­tus,
vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai, vyk­dant kon­sti­tu­ci­nę pa­rei­gą
iš­lai­ky­ti vai­kus, įsta­ty­mo nu­ma­ty­tas tė­vų nuo­sa­vy­bės tei­sių ap­ri­bo­ji­mas
pri­tei­siant iš­lai­ky­mą, nu­sta­tant pri­vers­ti­nį įkei­ti­mą (hi­po­te­ką),
pa­lie­kant tei­se nau­do­tis gy­ve­na­mą­ja pa­tal­pa uzuf­ruk­to tei­se, tai­kant
šei­mos tur­to tei­si­nį re­ži­mą.
Vai­kų tei­sių (tarp jų ir iš­lai­ky­mo) už­tik­ri­ni­mas yra pri­ori­te­ti­nė
tė­vų pa­rei­ga. Šis prin­ci­pas grin­džia­mas nu­ro­dy­to­mis kon­sti­tu­ci­nė­mis
so­cia­li­nės san­klo­dos nuo­sta­to­mis, ku­rio­se įtvir­tin­tos bū­tent tė­vų
tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti sa­vo vai­kus do­rais žmo­nė­mis ir iš­ti­ki­mais
pi­lie­čiais, iki pil­na­me­tys­tės juos iš­lai­ky­ti (Kon­sti­tu­ci­jos
38 straips­nio 6 da­lis). Šis prin­ci­pas įtvir­tin­tas ir Vai­ko tei­sių
kon­ven­ci­jos 27 straips­nio 2 da­ly­je, nu­ma­tan­čio­je, kad tė­vams
ar­ba ki­tiems vai­ką auk­lė­jan­tiems as­me­nims ten­ka pa­grin­di­nė at­sa­ko­my­bė
(the pri­ma­ry res­pon­si­bi­li­ty) už gy­ve­ni­mo są­ly­gų, bū­ti­nų
vai­kui vys­ty­tis, su­da­ry­mą pa­gal jų su­ge­bė­ji­mus ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes.
Šis prin­ci­pas taip pat įtvir­tin­tas ir CK 3. 163 straips­nio 1 da­ly­je,
ku­rio­je nu­ma­ty­ta, kad ne­pil­na­me­čių vai­kų tei­sių įgy­ven­di­ni­mą už­tik­ri­na
tė­vai, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 4 straips­nio
7 punk­te – vai­ko tei­ses pir­miau­siai pri­va­lo už­tik­rin­ti tė­vai ir
ki­ti tei­sė­ti jo at­sto­vai.
Tė­vų tei­sių ir pa­rei­gų iš­lai­ky­ti vai­kus im­pe­ra­ty­vu­mo prin­ci­pas
reiš­kia, kad šios tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos yra as­me­ni­nio po­bū­džio ir
jų įgy­ven­di­ni­mas ne­ga­li bū­ti per­leis­tas ki­tiems as­me­nims, tė­vai ne­ga­li
su­si­tar­ti dėl šios tei­sės at­si­sa­ky­mo, toks at­si­sa­ky­mas ne­ga­lio­ja
(CK 3. 5 straips­nio 1 da­lis, 3. 159 straips­nio 1 da­lis),
ta­čiau tė­vai ga­li su­si­tar­ti dėl iš­lai­ky­mo tvar­kos ir for­mos (CK
3. 192 straips­nio 1 da­lis), t. y. kaip vai­ko iš­lai­ky­mas bus
įgy­ven­din­tas, ko­kiu bū­du kiek­vie­nas iš tė­vų pri­si­dės prie vai­ko iš­lai­ky­mo.
Nu­ro­dy­to prin­ci­po ak­tu­a­lu­mas taip pat at­si­sklei­džia ir tais
at­ve­jais, kai dar prieš gims­tant vai­kui vai­ko mo­ti­na pa­reiš­kia vai­ko
tė­vui, kad iš­lai­ky­mo ne­rei­ka­laus.
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je L. Za­gors­kie­nė v. G. Pu­ro­nas dėl tė­vys­tės ir vai­ko
gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los
Nr. N-2-2075-19/2004, at­sa­ko­vas at­si­lie­pi­me į ieš­ki­nį nu­ro­dė,
kad ieš­ko­vė dar prieš gims­tant kū­di­kiui pa­ža­dė­jo, jog ma­te­ria­li­nio
iš­lai­ky­mo iš at­sa­ko­vo ne­rei­ka­laus.
Pa­žy­mė­ti­na, kad toks vai­ko mo­ti­nos pa­reiš­ki­mas ar vai­ko tė­vų
su­si­ta­ri­mas iki vai­ko gi­mi­mo ar po jo ne­su­ke­lia jo­kių tei­si­nių pa­sek­mių.
Vai­kų tur­ti­nių tei­sių (tarp jų ir tei­sės į iš­lai­ky­mą) sa­va­ran­kiš­ku­mo
prin­ci­pas reiš­kia, kad vai­ko tur­tas ir tur­ti­nės tei­sės yra at­skir­tos
nuo tė­vų ir ki­tų as­me­nų tur­to ir tur­ti­nių tei­sių. Vai­kas yra sa­va­ran­kiš­kas
tei­sės sub­jek­tas, jo tei­sė į iš­lai­ky­mą yra jo pri­gim­ti­nė kon­sti­tu­ci­nė
as­me­ni­nė tur­ti­nė tei­sė (Kon­sti­tu­ci­jos 18 straips­nis,
38 straips­nio 5 da­lis, CK 3. 161 straips­nis,
3. 185 straips­nis). Vai­ko, kaip sa­va­ran­kiš­ko tei­sės sub­jek­to, sta­tu­sas
yra pa­brė­žia­mas ir CK tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė XI sky­riu­je
įtvir­ti­nant at­ski­rą ant­rą­jį skir­snį Vai­kų tei­sės ir pa­rei­gos. CK
3. 161 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad vai­kai ne­tu­ri nuo­sa­vy­bės
tei­sės į tė­vų tur­tą, o tė­vai – į vai­kų tur­tą. Vai­kui pri­teis­tas iš­lai­ky­mas
yra ne­pil­na­me­čio vai­ko nuo­sa­vy­bė, ku­rią tvar­ko vai­ko tė­vas (mo­ti­na)
uzuf­ruk­to tei­sė­mis iš­im­ti­nai vai­ko in­te­re­sais (CK 3. 185 straips­nis,
3. 186 straips­nio 1 da­lis, 3. 203 straips­nio 1 da­lis).
Kai vai­kui yra nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba), iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas
vai­kui, iš­ieš­ko­mų lė­šų ir (ar) tur­to tvar­ky­to­ju ski­ria­mas glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas), ku­ris gau­na­mą iš­lai­ky­mą tvar­ko CK ket­vir­to­sios kny­gos
nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tur­to ad­mi­nist­ra­vi­mą, nu­sta­ty­ta tvar­ka
(CK 3. 275 straips­nis, 4. 236–4. 252 straips­niai).
Teis­mas, aiš­kin­da­mas ir tai­ky­da­mas tei­sės nor­mas dėl vai­kų iš­lai­ky­mo,
taip pat tu­ri va­do­vau­tis sis­te­mi­niu tei­sės aiš­ki­ni­mo me­to­du, įtvir­tin­tu
CK 1. 9 straips­nio 1 da­ly­je ir rei­ka­lau­jan­čiu aiš­kin­tis tai­ko­mos
tei­sės nor­mos sis­te­mi­nius ry­šius su Kon­sti­tu­ci­ja, ben­drai­siais tei­sės
prin­ci­pais, tarp­tau­ti­ne tei­se, ki­to­mis to pa­ties įsta­ty­mo tei­sės
nor­mo­mis ir pa­na­šiai. Ci­vi­li­nio ko­dek­so tre­čio­sios kny­gos XII sky­riaus
ant­ro­jo skir­snio nor­mas, nu­sta­tan­čias tė­vų pa­rei­gą iš­lai­ky­ti sa­vo
vai­kus (CK 3. 192–3. 208 straips­niai), bū­ti­na aiš­kin­ti ir tai­ky­ti ne
izo­liuo­tai, o kaip su­de­da­mą­ją vi­so Ci­vi­li­nio ko­dek­so ir tei­sės sis­te­mos
da­lį vai­kų tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je, at­si­žvel­giant į aiš­ki­na­mos nor­mos
tiks­lus. Šei­mos įsta­ty­mų tiks­lai yra api­brėž­ti CK 3. 3 straips­nio
2 da­ly­je, Kon­sti­tu­ci­jos 38, 39 straips­niuo­se, Vai­ko tei­sių
kon­ven­ci­jos 3, 27 straips­niuo­se ir kt. Dėl to, tai­kant ir aiš­ki­nant
šios sri­ties įsta­ty­mus, kiek­vie­nai nor­mai bū­ti­na su­teik­ti to­kią
reikš­mę, ku­ri ati­tik­tų jo­je nu­ma­ty­tus šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo
tiks­lus (CK 1. 9 straips­nio 3 da­lis).
Nu­ro­dy­tu tei­sės aiš­ki­ni­mo prin­ci­pu bu­vo va­do­vau­ja­ma­si
at­sklei­džiant CK 3. 201 straips­nio 3 da­lies tu­ri­nį Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. sau­sio 17 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je
J. Ja­ki­ma­vi­čie­nė v. P. Ja­ki­ma­vi­čius, by­los
Nr. 3K-7-96/2003, ir 2004 m. rug­sė­jo 13 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je
ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Ma­li­no v. m. Ma­li­no,
by­los Nr. 3K-3-434/2004, kon­sta­tuo­jant, kad iš­lai­ky­mo bū­do pa­kei­ti­mo
są­ly­gos yra nu­ma­ty­tos Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3. 201 straips­nio
3 da­ly­je. Šio­je tei­sės nor­mo­je nė­ra nu­ro­dy­ta, ko­kioms są­ly­goms
esant ga­li­mas iš­lai­ky­mo bū­do pa­kei­ti­mas. Tik­ro­ji nor­mos pras­mė ga­li
bū­ti nu­sta­ty­ta sis­te­miš­kai ana­li­zuo­jant vi­są straips­nio tu­ri­nį,
at­si­žvel­giant į iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to tiks­lą (Ci­vi­li­nio ko­dek­so
1. 9 straips­nis) ir va­do­vau­jan­tis pri­ori­te­ti­nės vai­ko in­te­re­sų
ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pu (Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3. 3 straips­nis).
Rung­ty­niš­ku­mo ir dis­po­zi­ty­vu­mo prin­ci­pai (CPK 12,
13 straips­niai) ap­ta­ria­mos ka­te­go­ri­jos by­lo­se yra ri­bo­ja­mi
vie­šo­jo in­te­re­so – vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų la­bui. By­lą nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, nu­sta­ty­ti įro­di­nė­ji­mo
da­ly­ką, iš­ei­ti už ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mo ri­bų, tai­ky­ti ki­tą nei rei­ka­lau­ja
ša­lys vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų gy­ni­mo bū­dą (CPK 376 straips­nis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si ci­vi­li­nę
by­lą d. Kor­sa­ko­vas v.
T. Kor­sa­kie­nė dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui dy­džio ir for­mos
pa­kei­ti­mo, by­los Nr. 3K-3-286/2004, pa­žy­mė­jo, kad šei­mos tei­si­nių
san­ty­kių spe­ci­fi­ka ir šei­mos tei­sės nor­mo­mis gi­na­mos ver­ty­bės le­mia
šei­mos by­lų nag­ri­nė­ji­mo ci­vi­li­nio pro­ce­so ypa­tu­mus (CK XIX sky­rius).
Pa­gal CPK 376 straips­nio 1 da­lį by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas
tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, ku­riais ša­lys ne­si­re­mia,
jei­gu, jo nuo­mo­ne, tai yra bū­ti­na sie­kiant tei­sin­gai iš­spręs­ti by­lą.
Teis­mo ak­ty­vus vaid­muo ci­vi­li­nia­me pro­ce­se yra itin reikš­min­gas by­lo­se,
su­si­ju­sio­se su vai­kų tei­sė­mis ir in­te­re­sais. Šie ci­vi­li­nio pro­ce­so
ypa­tu­mai le­mia ir kai ku­rių ki­tų ci­vi­li­nio pro­ce­so prin­ci­pų tai­ky­mą:
run­gi­mo­si (CPK 12 straips­nis), dis­po­zi­ty­vu­mo (CPK 13 straips­nis),
įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos (CPK 178 straips­nis). Skir­tin­gai nei tai­kant
šiuos prin­ci­pus by­lo­se, ku­rio­se nė­ra vie­šo­jo in­te­re­so, šei­mos by­lo­se
teis­mas pats spren­džia, kiek ir ko­kių įro­dy­mų rei­kia by­lo­je pri­im­ti
tei­sė­tą ir pa­grįs­tą spren­di­mą, ne tik ti­ria ir ver­ti­na ša­lių nu­ro­do­mus
fak­tus ir pa­teik­tus įro­dy­mus, bet ir spren­džia dėl by­lo­je tei­siš­kai
reikš­min­gų fak­tų bei rink­ti­nų įro­dy­mų, be to, ga­li pri­im­ti to­kį
spren­di­mą, ko­kio nė vie­na iš ša­lių ne­pra­šo, pa­keis­ti rei­ka­la­vi­mo
pa­grin­dą. N-s ša­lims iš­lie­ka pa­rei­ga įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis
grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus (CPK 178 straips­nis),
ta­čiau kai ob­jek­ty­viai nė­ra ga­li­my­bių įro­dy­ti tam tik­rų tei­siš­kai
reikš­min­gų ap­lin­ky­bių, teis­mas vi­sas abe­jo­nes tu­ri ver­tin­ti vai­ko
in­te­re­sų nau­dai ir pri­im­ti vai­ko tei­ses ir in­te­re­sus ap­sau­gan­tį
teis­mo spren­di­mą. CPK 17 straips­ny­je įtvir­tin­tas ša­lių pro­ce­si­nis
ly­gia­tei­siš­ku­mas šio­se ka­te­go­ri­jos by­lo­se la­biau­siai reiš­kia­si
ly­gio­mis ga­li­my­bė­mis nau­do­tis pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis (pa­teik­ti
įro­dy­mus, reikš­ti pra­šy­mus ir kt. ).

3.
Vai­ko tei­sės į iš­lai­ky­mą ap­sau­gos prie­mo­nės

Teis­mas by­lo­se dėl iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mo ga­li tai­ky­ti
šias vai­ko tei­sių į iš­lai­ky­mą ap­sau­gos prie­mo­nes: lai­ki­no iš­lai­ky­mo
ne­pil­na­me­čiams vai­kams pri­tei­si­mas (CK 3. 65 straips­nio 2 da­lies
4 punk­tas, CK 3. 196 straips­nio 2 da­lis); pri­vers­ti­nis kon­kre­taus
sko­li­nin­ko tur­to įkei­ti­mas (hi­po­te­ka) (CK 3. 197 straips­nis). Pri­rei­kus
teis­mas ga­li tai­ky­ti ir ki­tas CK 3. 65 straips­ny­je ir CPK
145 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tas lai­ki­ną­sias ap­sau­gos
prie­mo­nes: 1) įpa­rei­go­ti vie­ną su­tuok­ti­nį ne­truk­dy­ti ki­tam su­tuok­ti­niui
nau­do­tis tam tik­ru tur­tu; 2) areš­tuo­ti tur­tą, kol bus iš­spręs­tas
jo pri­klau­so­my­bės nuo­sa­vy­bės tei­se vie­nam su­tuok­ti­niui klau­si­mas,
taip pat sie­kiant už­tik­rin­ti iš­lai­ky­mo mo­kė­ji­mą; 3) areš­tuo­ti
vie­no su­tuok­ti­nio tur­tą, ku­rio ver­te bū­tų ga­li­ma už­tik­rin­ti teis­mo
iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mą ki­tam su­tuok­ti­niui ir kt. Teis­mas esant ieš­ko­vo
ar pa­reiš­kė­jo pra­šy­mui ar sa­vo ini­cia­ty­va ga­li tai­ky­ti vie­ną ar ke­lias
CK 3. 65 straips­ny­je ir CPK 145 straips­ny­je nu­sta­ty­tas lai­ki­ną­sias
ap­sau­gos prie­mo­nes. Lai­ki­nas iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mas vai­kui yra lai­ki­no­ji
ap­sau­gos prie­mo­nė (CK 3. 65 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tas,
3. 196 straips­nio 2 da­lis, CPK 145 straips­nio 1 da­lies
11 punk­tas), skir­ta ap­sau­go­ti vai­ko in­te­re­sus ci­vi­li­nės by­los
nag­ri­nė­ji­mo me­tu, nes vai­ko iš­lai­ky­mas iš es­mės skir­tas vai­ko kas­die­niams
po­rei­kiams ten­kin­ti, tuo tar­pu ci­vi­li­nės by­los nag­ri­nė­ji­mas, ku­rio­je
spren­džia­mas iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mo klau­si­mas (san­tuo­kos nu­trau­ki­mo,
tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir kt. ), ga­li truk­ti tam tik­rą lai­ką, ku­rio me­tu
vai­ko in­te­re­sai tu­ri bū­ti ap­sau­go­ti. Teis­mo spren­di­mu pri­tei­siant
iš­lai­ky­mą vai­kui at­si­žvel­gia­ma į pri­teis­tą lai­ki­ną iš­lai­ky­mą.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai tai­ko lai­ki­ną­ją
ap­sau­gos prie­mo­nę – lai­ki­no iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mą, pa­vyz­džiui:
Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Ra­gaus­kai­tė v. N. Sa­ka­laus­kas, by­los
Nr. 2-3574-22/2004, dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam sū­nui pri­tei­si­mo
iš­nag­ri­nė­jo ieš­ko­vės pra­šy­mą tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes
pri­tei­siant lai­ki­ną iš­lai­ky­mą, ir, at­si­žvel­gęs į tai, kad at­sa­ko­vas
vi­siš­kai ne­tei­kia iš­lai­ky­mo vai­kui, o ieš­ko­vė pa­ja­mų ne­tu­ri, pri­tei­sė
lai­ki­ną iš­lai­ky­mą po 150 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų
iki by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo teis­me.
To­kios lai­ki­no­sios ap­sau­gos prie­mo­nės tai­ky­mas at­si­žvel­giant
į mi­nė­tus teis­mo ar­gu­men­tus ir tai, kad ieš­ko­vė nu­ro­dė daug by­lo­je
rink­ti­nų įro­dy­mų apie at­sa­ko­vo tur­ti­nę pa­dė­tį, kas le­mia il­ges­nį
by­los nag­ri­nė­ji­mą, yra vi­siš­kai pa­grįs­tas. Šiai lai­ki­na­jai ap­sau­gos
prie­mo­nei tai­ky­ti pa­kan­ka pa­grįs­tų abe­jo­nių, kad ga­li bū­ti pa­žeis­ta
vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sė ci­vi­li­nės by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu. Rei­ka­la­vi­mo
pri­teis­ti iš­lai­ky­mą pa­tei­ki­mo teis­mui fak­tas pa­tvir­ti­na ga­li­mą
vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės pa­žei­di­mą, to­dėl esant ša­lies pra­šy­mui teis­mas
tu­ri ją tai­ky­ti.
Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas, ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Zlo­tov­ska­ja v. N. Age­je­vas 2004 m. ko­vo
1 d. nu­tar­ti­mi pri­teis­da­mas iš at­sa­ko­vo lai­ki­ną iš­lai­ky­mą sū­nui
po 500 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų, pa­grįs­tai at­si­žvel­gė
į ieš­ko­vės gau­na­mas ma­žas pa­ja­mas ir jos ar­gu­men­tus, kad at­sa­ko­vas
ne­tei­kia iš­lai­ky­mo vai­kui. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. ge­gu­žės 3 d. nu­tar­ti­mi
pa­lik­da­ma ne­pa­keis­tą šią pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį pa­grįs­tai
mo­ty­va­vo, kad vai­kui iš­lai­ky­mas rei­ka­lin­gas nuo­lat, ne­žiū­rint ša­lių
gin­čų, tuo tar­pu tarp ša­lių gin­čas yra ki­lęs, to­dėl yra tei­si­nis pa­grin­das
tai­ky­ti šią lai­ki­ną­ją ap­sau­gos prie­mo­nę.
Teis­mui nu­sta­čius, kad vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lės re­a­liam
įvyk­dy­mui už­tik­rin­ti tiks­lin­ga tai­ky­ti pri­vers­ti­nį įkei­ti­mą (hi­po­te­ką),
teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis CK 3. 197 straips­niu, ga­li tiek ša­lies,
tiek sa­vo ini­cia­ty­va nu­sta­ty­ti pri­vers­ti­nį kon­kre­taus sko­li­nin­ko
tur­to įkei­ti­mą (hi­po­te­ką). Pri­vers­ti­nis įkei­ti­mas (hi­po­te­ka) ga­li
bū­ti teis­mo nu­sta­ty­tas tiek prieš teis­mui pri­imant spren­di­mą dėl iš­lai­ky­mo
vai­kui pri­tei­si­mo iš es­mės, tiek pri­imant to­kį spren­di­mą ar jį pri­ėmus.
Jei­gu teis­mo spren­di­mo dėl iš­lai­ky­mo iš­ieš­ko­ji­mo ne­vyk­do­ma, tai
iš­ieš­ko­ma iš įkeis­to tur­to įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka (CPK XXXVI sky­rius).
Teis­mui nu­sta­tant pri­vers­ti­nę hi­po­te­ką tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si
CK ket­vir­to­sios kny­gos Daik­ti­nė tei­sė XI sky­riaus nuo­sta­to­mis. Hi­po­te­kos
ob­jek­tu ga­li bū­ti at­ski­ri vie­ša­me re­gist­re re­gist­ruo­ja­mi, iš ci­vi­li­nės
apy­var­tos ne­iš­im­ti ne­kil­no­ja­mie­ji daik­tai, ku­rie ga­li bū­ti pa­teik­ti
par­duo­ti vie­šo­se var­žy­ty­nė­se, no­rint įkeis­ti tam pa­čiam sa­vi­nin­kui
pri­klau­san­čio daik­to da­lį, to­ji da­lis tu­ri bū­ti tiks­liai
api­brėž­ta ir įre­gist­ruo­ta vie­ša­me re­gist­re kaip at­ski­ras ob­jek­tas
(CK 4. 171 straips­nio 1, 6 da­lys). Pri­vers­ti­nės hi­po­te­kos ob­jek­tu
tu­ri bū­ti pa­ren­ka­mas toks daik­tas, ku­rį par­da­vus bū­tų vi­siš­kai pa­ten­kin­ti
kre­di­to­riaus rei­ka­la­vi­mai, o sko­li­nin­kas nu­ken­tė­tų kuo ma­žiau (CK
4. 171 straips­nio 11 da­lis). Hi­po­te­ka re­gist­ruo­ja­ma hi­po­te­kos
re­gist­re hi­po­te­kos tei­sė­jo spren­di­mu (CK 4. 185 straips­nio
1–3 da­lys), to­dėl teis­mui pri­ėmus spren­di­mą, ku­riuo įstei­gia­ma
pri­vers­ti­nė hi­po­te­ka, šio spren­di­mo nuo­ra­šai iš­siun­čia­mi by­los ša­lims,
tre­tie­siems as­me­nims, vie­šo re­gist­ro tvar­ky­to­jui, ku­ria­me įre­gist­ruo­tas
daik­tas ir daik­ti­nės tei­sės į jį, hi­po­te­kos tei­sė­jui (CPK
275 straips­nis). Pri­vers­ti­niam įkei­ti­mui (kai įkei­ti­mas at­si­ran­da
įsta­ty­mo ar teis­mo spren­di­mo pa­grin­du) mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ko­mos
CK ket­vir­to­sios kny­gos nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios pri­vers­ti­nę hi­po­te­ką
(CK 4. 199 straips­nio 2 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad
teis­mų prak­ti­ko­je pri­vers­ti­nė hi­po­te­ka, kaip vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės
re­a­laus įvyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mas, nė­ra daž­nai tai­ko­ma.
Vil­niaus mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je S. Pet­ri­kie­nė v. G. Pet­ri­kas dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
dėl at­sa­ko­vo kal­tės, vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo, by­los Nr. 2-1090-13/2004, 2004 m. ko­vo 31 d.
spren­di­mu, be ki­tų klau­si­mų, pri­tei­sęs iš­lai­ky­mą ša­lių ne­įga­liam
sū­nui ir jį pri­žiū­rin­čiai ieš­ko­vei, šių at­sa­ko­vo prie­vo­lių įvyk­dy­mui
už­tik­rin­ti nu­sta­tė at­sa­ko­vui pri­klau­san­čiam bu­tui pri­vers­ti­nę hi­po­te­ką.
Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas pri­vers­ti­nę hi­po­te­ką, pa­grįs­tai at­si­žvel­gė
į tai, kad at­sa­ko­vas ven­gė mo­kė­ti anks­tes­niu teis­mo spren­di­mu pri­teis­tą
iš­lai­ky­mą.
Sie­kiant už­tik­rin­ti vai­ko tei­ses į iš­lai­ky­mą ga­li bū­ti reiš­kia­mas
Pau­lia­no ieš­ki­nys (CK 6. 66, 6. 67 straips­niai) ar (ir) ne­tie­sio­gi­nis
ieš­ki­nys (CK 6. 68 straips­nis).
Pau­lia­no ieš­ki­niu
sie­kia­ma ap­gin­ti vai­ką nuo ne­są­ži­nin­gų tė­vo (mo­ti­nos) veiks­mų, ku­riais
šis, siek­da­mas iš­veng­ti prie­vo­lės dėl iš­lai­ky­mo vyk­dy­mo, pa­blo­gi­na
sa­vo tur­ti­nę pa­dė­tį, per­leis­da­mas tur­tą ki­tiems as­me­nims. To­kio
ieš­ki­nio tiks­las – tai­kant res­ti­tu­ci­ją su­grą­žin­ti tė­vo (mo­ti­nos)
tur­tą, ku­rį šis ne­są­ži­nin­gai per­lei­do tre­tie­siems as­me­nims, ir su­grą­žin­to
tur­to są­skai­ta pa­ten­kin­ti rei­ka­la­vi­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo. Pau­lia­no
ieš­ki­nį, gin­čy­da­mas iš­lai­ky­mą pri­va­lan­čio teik­ti tė­vo su­da­ry­tą
san­do­rį, ir ne­tie­sio­gi­nį ieš­ki­nį, rei­ka­lau­jant iš tre­čio­jo as­mens
– iš­lai­ky­mą pri­va­lan­čio teik­ti tė­vo sko­li­nin­ko įvyk­dy­ti sa­vo prie­vo­lę,
teis­me tu­ri tei­sę pa­reikš­ti ki­tas iš tė­vų, vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas),
vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja ar pro­ku­ro­ras, taip
pat pats ne­pil­na­me­tis, su­lau­kęs 14 me­tų am­žiaus (CPK 38 straips­nio
3 da­lis, 49 straips­nis, CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis). Pau­lia­no
ieš­ki­nio fak­ti­nis pa­grin­das – vai­ko tur­ti­nių tei­sių į iš­lai­ky­mą
pa­žei­di­mas, kai tė­vas, pri­va­lan­tis teik­ti iš­lai­ky­mą sa­vo vai­kui,
su­da­ro san­do­rį su tre­čiuo­ju as­me­niu, ir taip su­ma­ži­na sa­vo mo­ku­mą,
ir dėl to at­si­ran­da re­a­lus pa­vo­jus vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės vi­sa­pu­siš­kam
įgy­ven­di­ni­mui.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad Pau­lia­no ieš­ki­nys,
kaip vai­ko tei­sių ap­sau­gos prie­mo­nė, prak­ti­ko­je kar­tais tai­ko­ma.
Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je V. Ti­mo­fe­je­va v. L. Ti­mo­fe­je­vas, tre­tie­ji as­me­nys
S. Mo­tie­jū­nie­nė, J. Mo­tie­jū­nas dėl san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo
ne­ga­lio­jan­čiu ir iš­lai­ky­mo dy­džio ir for­mos pa­kei­ti­mo, by­los
Nr. N-2-0073-02/2004, ieš­ko­vė rei­ka­lau­da­ma pri­pa­žin­ti at­sa­ko­vo
ir tre­čių­jų as­me­nų su­da­ry­tą bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį nu­ro­dė,
kad ši su­da­ry­ta sie­kiant iš­veng­ti teis­mo pri­teis­to iš­lai­ky­mo dviem
ne­pil­na­me­tėms duk­te­rims mo­kė­ji­mo, at­sa­ko­vas ke­ti­na iš­vyk­ti dirb­ti
į už­sie­nio vals­ty­bę, vie­ne­rius me­tus iš­lai­ky­mo ne­tei­kia, o gau­tus
pi­ni­gus už par­duo­tą bu­tą pa­nau­do­jo ne iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mui pa­deng­ti,
o sa­vo as­me­ni­niams in­te­re­sams ten­kin­ti. Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas 2004 m. va­sa­rio 24 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė ne­nu­sta­tęs
Pau­lia­no ieš­ki­nio tai­ky­mo są­ly­gų, nes skun­džia­mu san­do­riu at­sa­ko­vas
ne­pa­žei­dė ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sų, ne­sie­kė iš­veng­ti iš­lai­ky­mo
prie­vo­lės įvyk­dy­mo. At­sa­ko­vas tu­ri ki­to tur­to, iš ku­rio ga­li bū­ti
nu­kreip­tas iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo iš­ieš­ko­ji­mas.
Ne­tie­sio­gi­nio ieš­ki­nio fak­ti­nis pa­grin­das – tė­vo, pri­va­lan­čio
teik­ti iš­lai­ky­mą vai­kui, sa­vo vyk­dy­ti­no rei­ka­la­vi­mo tei­sės ne­įgy­ven­di­ni­mas
sko­li­nin­kui, dėl to at­si­ran­da re­a­lus pa­vo­jus vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės
vi­sa­pu­siš­kam įgy­ven­di­ni­mui.
Teis­mas, spręs­da­mas dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo, taip
pat ga­li tai­ky­ti ir ki­tas įsta­ty­me nu­ma­ty­tas prie­mo­nes vai­ko ma­te­ria­lio­sioms
tei­sėms už­tik­rin­ti: tei­sės nau­do­tis gy­ve­na­mą­ja pa­tal­pa pa­li­ki­mą
uzuf­ruk­to tei­se (CK 3. 71 straips­nio 1, 2 da­lys,
3. 234 straips­nio 5 da­lis), lai­ki­ną su­tuok­ti­nių tur­ti­nių tei­sių
ap­ri­bo­ji­mą (CK 3. 34, 3. 35 straips­niai), šei­mos tur­to tei­si­nį re­ži­mą
(CK 3. 185 straips­nis) ir ki­ta.
Kai gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa (na­mas, bu­tas) nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so
tik vie­nam su­tuok­ti­niui ir vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­sta­to­ma su tuo
iš tė­vų, ku­ris nė­ra gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos sa­vi­nin­kas, už­tik­ri­nant
vai­ko tei­sę į būs­tą, teis­mui su­tei­kia­ma tei­sė nu­sta­ty­ti uzuf­ruk­tą
į gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą ne­pil­na­me­čiams vai­kams ir su­tuok­ti­niui,
ku­ris nė­ra gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos sa­vi­nin­kas (CK 3. 71 straips­nis).
Gy­ve­na­ma­sis na­mas ar bu­tas, pri­klau­sęs nuo­sa­vy­bės tei­se vie­nam
su­gy­ven­ti­niui prieš pra­de­dant jų ben­drą gy­ve­ni­mą, esant CK
3. 234 straips­ny­je 5 da­ly­je nu­sta­ty­tiems pa­grin­dams, ga­li bū­ti
pa­lik­tas uzuf­ruk­to tei­se ki­tam, jei­gu su­gy­ven­ti­niai tu­ri ben­drų ne­pil­na­me­čių
vai­kų.
Pa­li­ki­mas tei­sės nau­do­tis gy­ve­na­mą­ja pa­tal­pa uzuf­ruk­to
tei­se ga­li bū­ti tai­ko­mas ir tė­vo (mo­ti­nos) gy­ve­na­ma­jam būs­tui, kai
vai­kas yra gi­męs ne­su­si­tuo­ku­siems tė­vams (Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl
ne­san­tuo­ki­nių vai­kų tei­si­nio sta­tu­so 6 straips­nio 1 da­lis,
CK 3. 4 straips­nis, 3. 71 straips­nis, 3. 156 straips­nio
2 da­lis). Uzuf­ruk­to nu­sta­ty­mas tė­vo (mo­ti­nos) būs­tui ne­at­lei­džia
tė­vo (mo­ti­nos) nuo pa­rei­gos teik­ti iš­lai­ky­mą vai­kui pa­gal CK
3. 192 straips­nio 2, 3 da­ly­se įtvir­tin­tus prin­ci­pus, ta­čiau į
tai at­si­žvel­gia­ma pa­skirs­tant kon­kre­čią iš­lai­ky­mo pa­rei­gą. Uzuf­ruk­tas
ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas su­in­te­re­suo­to as­mens pra­šy­mu ar teis­mo ini­cia­ty­va
(CK 3. 71 straips­nio 1 da­lis, CPK 376 straips­nis). Uzuf­ruk­tas,
at­si­žvel­giant į gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos dy­dį, vai­kų skai­čių, jų am­žių
ir ly­tį, ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas tiek į vi­są gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą, tiek
į jos da­lį. Uzuf­ruk­tas nu­sta­to­mas api­brėž­tam ter­mi­nui: iki vai­kas
(vai­kai) su­lauks pil­na­me­tys­tės; gy­ve­ni­mo truk­mei, jei­gu vai­kas yra
ne­įga­lus (CK 3. 71 straips­nis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai jau pra­de­da
tai­ky­ti nu­ro­dy­tas vai­ko tei­sių ap­sau­gos prie­mo­nes.
Daik­to su­lai­ky­mo tei­sę, kol bus pa­ten­kin­tas rei­ka­la­vi­mas,
ga­li tai­ky­ti vai­ko tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas (rū­pin­to­jas) tei­sė­tai
val­dan­tis sko­li­nin­kui pri­klau­san­tį daik­tą ir tu­rin­tis rei­ka­la­vi­mo
tei­sę į daik­to sa­vi­nin­ką. Daik­to su­lai­ky­mo tei­sė ne­ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­ma,
jei­gu nė­ra su­ėjęs rei­ka­la­vi­mo įvyk­dy­mo ter­mi­nas. Tuo at­ve­ju, kai
vai­ko tė­vas (mo­ti­na) yra įsi­sko­li­nęs vai­kui dėl iš­lai­ky­mo ne­tei­ki­mo,
esant įsta­ty­me nu­sta­ty­toms są­ly­goms (CK 4. 229 straips­nis), kre­di­to­rius
ga­li pa­si­nau­do­ti daik­to su­lai­ky­mo tei­se iki bus pa­deng­ta vai­ko iš­lai­ky­mo
įsi­sko­li­ni­mo su­ma (CK 4. 229–4. 235, 6. 69 straips­niai).
Teis­mas, pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiams vai­kams, ga­li
pri­pa­žin­ti šei­mos tur­tu gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą, ku­rio­je gy­ve­na ne­pil­na­me­čiai
vai­kai, ir pri­teis­ti iš­lai­ky­mą (CK 3. 84, 3. 85 straips­niai).
Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas 2002 m.
ko­vo 26 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je d. B-­ke­vi­čie­nė v. P. B-­ke­vi­čius dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo, vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo bei iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiams
vai­kams pri­tei­si­mo, at­si­žvel­gęs į tai, kad at­sa­ko­vas nie­kur ne­dir­ba,
jo gau­na­mos pa­ja­mos ne­nu­ola­ti­nės, ieš­ko­vė su vai­kais gy­ve­na sa­vo
tė­vų bu­te, lai­kė, kad ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sus la­biau­siai ati­tiks
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mas tur­tu, ir pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo P. B-­ke­vi­čiaus
dviem ne­pil­na­me­čiams vai­kams iš­lai­ky­ti bu­tą Klai­pė­do­je. Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
2002 m. ge­gu­žės 29 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. gruo­džio 18 d. nu­tar­ti­mi
(ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-1579/2002) pa­nai­kin­da­ma teis­mų
spren­di­mo ir nu­tar­ties da­lis dėl iš­lai­ky­mo ir per­duo­da­ma šią by­los
da­lį nag­ri­nė­ti iš nau­jo apy­lin­kės teis­mui, nu­ro­dė, kad šei­mos tei­si­nių
san­ty­kių by­lo­se teis­mas tu­ri bū­ti ak­ty­ves­nis, to­dėl tu­rė­tų iš­si­aiš­kin­ti,
ar at­sa­ko­vui as­me­ni­nės nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tis bu­tas Klai­pė­dos
mies­te ne­pri­pa­žin­ti­nas šei­mos tur­tu. Re­mian­tis CK 3. 84 straips­nio
2 da­li­mi, šei­mos tur­tu ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas tur­tas, nuo­sa­vy­bės
tei­se pri­klau­san­tis vie­nam ar­ba abiem su­tuok­ti­niams, pa­gal šio
straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą – tai ga­li bū­ti šei­mos gy­ve­na­mo­ji
pa­tal­pa. By­los duo­me­ni­mis, ša­lys gin­čo bu­te gy­ve­no, ieš­ko­vė dir­ba
ir gy­ve­na Klai­pė­dos mies­te, su ja li­ko gy­ven­ti ša­lių ma­ža­me­čiai vai­kai,
to­dėl, tei­sė­jų ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, gin­čo bu­tas ga­lė­tų bū­ti pri­pa­žin­tas
šei­mos tur­tu, o iš­lai­ky­mas pri­teis­tas pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, nu­sta­čius
tė­vo gau­na­mas pa­ja­mas iš že­mės ūkio pro­duk­ci­jos. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, kad san­tuo­kos pa­si­bai­gi­mas pa­nai­ki­na šei­mos tur­to tei­si­nį
re­ži­mą tik dėl bu­vu­sių su­tuok­ti­nių, ta­čiau šis re­ži­mas lie­ka ga­lio­ti
dėl ki­tų įsta­ty­mo sau­go­mų sub­jek­tų – ne­pil­na­me­čių vai­kų. Vai­kui
šei­mos tur­to tei­si­nis re­ži­mas pa­si­bai­gia jam su­lau­kus pil­na­me­tys­tės.
Teis­mas tu­ri at­kreip­ti pro­ce­so da­ly­vių dė­me­sį į ga­li­my­bę
tai­ky­ti lai­ki­ną su­tuok­ti­nio tur­ti­nių tei­sių, tei­sių ir pa­rei­gų na­mų
ūky­je ri­bo­ji­mą, kai su­tuok­ti­nio veiks­mai ke­lia grės­mę tur­ti­niams
šei­mos in­te­re­sams (CK 3. 34, 3. 35 straips­niai). Kai vie­nas iš vai­ko
tė­vų gy­ve­nant san­tuo­ko­je iš es­mės pa­žei­džia sa­vo san­tuo­ki­nes pa­rei­gas
ir sa­vo veiks­mais ke­lia grės­mę tur­ti­niams šei­mos in­te­re­sams, ben­dras
šei­mos pa­ja­mas iš­lei­džia tik sa­vo as­me­ni­niams po­rei­kiams ir ne­si­rū­pi­na
ben­drais šei­mos rei­ka­lais, nau­do­ja šei­mos lė­šas lo­ši­mams, be ki­to su­tuok­ti­nio
su­ti­ki­mo ne­pro­tin­gai in­ves­tuo­ja ben­dras lė­šas, ne­si­rū­pi­na ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mu, įsta­ty­mas ki­tam su­tuok­ti­niui su­tei­kia tei­sę kreip­tis
į teis­mą ir rei­ka­lau­ti, kad bū­tų už­draus­ta ki­tam su­tuok­ti­niui be jo
su­ti­ki­mo dis­po­nuo­ti ben­dru tur­tu (CK 3. 34 straips­nis). Šis drau­di­mas
tai­ko­mas tiems veiks­mams ir san­do­riams, ku­riems įsta­ty­mo ne­nu­sta­ty­ta
pri­va­lo­mo ra­šy­ti­nio ki­to su­tuok­ti­nio su­ti­ki­mo. To­kį drau­di­mą
teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ne il­giau kaip dve­jiems me­tams, rei­ka­la­vi­mas
nag­ri­nė­ja­mas CPK 579–582 straips­nių nu­sta­ty­ta tvar­ka.

4.
Vai­kų iš­lai­ky­mo dy­dis

Iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri bū­ti pro­por­cin­gas ne­pil­na­me­čių vai­kų
po­rei­kiams bei jų tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai ir už­tik­rin­ti bū­ti­nas vai­kui
vys­ty­tis są­ly­gas (CK 3. 192 straips­nio 2 da­lis). Vai­kų iš­lai­ky­mo
dy­dis nu­lem­tas iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to pa­skir­ties – su­da­ry­ti vai­kams
to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas, ko­kių rei­kia jų vi­sa­pu­siš­kam ir har­mo­nin­gam
vys­ty­mui­si. Įsta­ty­me įtvir­tin­tas vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės
pa­dė­ties ba­lan­so prin­ci­pas įga­li­na tiek vai­ko tė­vus iš­lai­kant vai­ką
ben­dru su­si­ta­ri­mu, tiek klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo dy­džio spren­džiant
teis­me, at­ras­ti vai­ko ir tė­vų in­te­re­sų pu­siau­svy­rą, pri­ori­te­tą
tei­kiant vai­ko in­te­re­sams. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo
dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus: 1) kon­kre­taus
vai­ko po­rei­kius; 2) abie­jų tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.

4. 1.
Vai­ko po­rei­kiai

Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti
vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai
kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys iš­lai­ky­mo dy­dį ir for­mą. Ben­dri­ne pras­me
žo­dis „po­rei­kis“ reiš­kia „tai, ko rei­kia, ko nors reik­me“, „in­te­re­sas“
yra „svar­bus, rū­pi­mas da­ly­kas; rei­ka­las, nau­da” (Da­bar­ti­nės lie­tu­vių
kal­bos žo­dy­nas. Vil­nius: Moks­lo ir en­cik­lo­pe­di­jų lei­dy­bos ins­ti­tu­tas,
2000. P. 577, 215. ).
Ana­li­zuo­da­mi kon­kre­taus vai­ko po­rei­kio tu­ri­nį ir ap­im­tį
teis­mai tu­ri at­si­žvelg­ti į tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tas vai­ko tei­ses,
į po­rei­kius bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti. Bū­ti­noms
vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti tu­ri bū­ti pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai
mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui,
kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui.
Iš by­lo­se pa­teik­tų duo­me­nų ma­ty­ti, kad ša­lys vai­ko po­rei­kius
įro­di­nė­ja pa­teik­da­mos vai­ko po­rei­kių de­ta­lius ap­skai­čia­vi­mus, iš
ku­rių teis­mas ga­li spręs­ti, kiek kon­kre­čiai iš­lei­džia­ma lė­šų vai­ko
at­ski­riems po­rei­kiams ten­kin­ti per mė­ne­sį.
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Ra­gaus­kai­tė v. N. Sa­ka­laus­kas, by­los
Nr. 2-3574-22/2004, dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam sū­nui pri­tei­si­mo,
ieš­ko­vė sū­naus po­rei­kius įro­di­nė­jo pa­teik­da­ma de­ta­lų vai­ko po­rei­kių
mais­tui, ap­ran­gai, la­vi­ni­mui, hi­gie­nos reik­me­nims, ki­toms iš­lai­doms
(vais­tams, gy­dy­to­jo pa­slau­goms, ko­mu­na­li­niams pa­tar­na­vi­mams ir
kt. ) ap­skai­čia­vi­mą. Pa­teik­tas de­ta­lus ap­skai­čia­vi­mas bu­vo su­skirs­ty­tas
į dvi da­lis: ne­pil­na­me­čio vai­ko po­rei­kiams iki tre­jų me­tų ir po tre­jų
me­tų am­žiaus. Vai­ko iki tre­jų me­tų po­rei­kiams pa­ten­kin­ti ieš­ko­vė ap­skai­čia­vo
iš vi­so 722 Lt per mė­ne­sį, nuo tre­jų me­tų – 1026 Lt. At­sa­ko­vas
at­si­lie­pi­me į ieš­ki­nį nu­ro­dė, kad ieš­ko­vės nu­ro­dy­ta vai­ko iš­lai­ky­mo
su­ma yra per di­de­lė, jam tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma apie 600–700 Lt per
mė­ne­sį. Teis­mas, at­si­žvel­gęs į ša­lių tur­ti­nę pa­dė­tį, lai­kė, kad vai­ko
po­rei­kiams pa­ten­kin­ti rei­kia skir­ti 900 Lt per mė­ne­sį, at­sa­ko­vas
pa­gal sa­vo tur­ti­nę pa­dė­tį tu­ri ten­kin­ti 2/3 da­lis (600 Lt)
šio iš­lai­ky­mo, ieš­ko­vė – 1/3 da­lį.
At­kreip­ti­nas teis­mų dė­me­sys į tai, kad dau­ge­liu at­ve­jų vai­kų
po­rei­kių ša­lys ne­įro­di­nė­ja by­lo­se, ku­rio­se rei­ka­la­vi­mas dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo nė­ra vie­nin­te­lis, ypač tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo by­lo­se nu­ro­do­mos tik tos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės ir jas pa­grin­džian­tys
įro­dy­mai, ku­rie pa­tvir­ti­na tė­vys­tę, ta­čiau ne­pa­grin­džia iš­lai­ky­mo
dy­džio.
J. Ja­nu­lai­ty­tei krei­pu­sis į Vil­ka­viš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam
vai­kui pri­tei­si­mo, by­los Nr. 2A-261/2004, ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me ša­lia
fak­ti­nių ap­lin­ky­bių dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo tik nu­ro­dė, kad ji vie­na
iš­lai­ko vai­ką, yra be­dar­bė, ta­čiau vi­siš­kai ne­nu­ro­dė ir by­lo­je ne­įro­di­nė­jo
fak­ti­nių ap­lin­ky­bių, pa­tvir­ti­nan­čių kon­kre­čius vai­ko po­rei­kius.
Vil­ka­viš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. gruo­džio 5 d.
spren­di­mu pri­tei­sęs iš at­sa­ko­vo sū­nui iš­lai­ky­ti po 250 Lt kas
mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų iš­lai­ky­mo dy­dį nu­sta­tė dau­giau­sia
at­si­žvel­gęs į vals­ty­bės ski­ria­mos pa­šal­pos vai­kams, ne­te­ku­siems tė­vų
glo­bos, dy­dį (500 Lt).
Ana­lo­giš­ka si­tu­a­ci­ja bu­vo ir Ra­sei­nių ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Ši­mė­nai­tė v. K. L-­ke­vi­čius,
by­los Nr. 29-35/2004, ku­rio­je teis­mas 2004 m. ko­vo
29 d. spren­di­mu iš at­sa­ko­vo pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą dviem ne­pil­na­me­čiams
vai­kams po 150 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ap­si­ri­bo­jo
tik tei­gi­niu, kad ieš­ko­vės pra­šo­ma pa­ten­kin­ti iš­lai­ky­mo su­ma ga­li
pa­ten­kin­ti ne­pil­na­me­čių vai­kų po­rei­kius.
At­kreip­ti­nas teis­mų dė­me­sys į tai, kad nu­sta­ta­ty­da­mas vai­ko
po­rei­kius, teis­mas tu­ri ap­skai­čiuo­ti tik to­kias iš­lai­das vai­ko po­rei­kiams
ten­kin­ti, ku­rios yra pa­grįs­tos ir ra­cio­na­lios, pa­ten­kin­tų kiek­vie­ną
iš ap­ta­ria­mų vai­ko po­rei­kių.
Vai­ko po­rei­kiai mais­tui nu­sta­to­mi at­si­žvel­giant į įsta­ty­me
nu­sta­ty­tą vai­ko tei­sę bū­ti pa­kan­ka­mai ap­rū­pin­tam mais­tu, kad vai­kas
tu­rė­tų tiek ir to­kios ko­ky­bės mais­to, ku­ris pa­ten­kin­tų jo vi­sa­pu­siš­ką
fi­zio­lo­gi­nį vys­ty­mą­si (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo
8 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas, 11 straips­nis). Ne­ga­li­ma
už­tik­rin­ti de­ra­mo vai­kų fi­zi­nio, pro­ti­nio, dva­si­nio, mo­ra­li­nio
ir so­cia­li­nio vys­ty­mo­si, jei jie ne­pa­kan­ka­mai mai­ti­na­mi. Vai­ko
mais­to po­rei­kiai pri­klau­so nuo vai­ko am­žiaus, in­di­vi­du­a­lių vai­ko
au­gi­mo ir ki­tų ap­lin­ky­bių. Teis­mui nu­sta­tant mi­ni­ma­lius vai­ko po­rei­kius
mais­tui at­si­žvelg­ti­na į vai­kams ir mo­ki­niams nu­sta­ty­tas vie­nos die­nos
mai­ti­ni­mo nor­mas. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro
2005 m. va­sa­rio 22 d. įsa­ky­mu Nr. ISAK-255 nu­sta­ty­tos mi­nis­te­ri­jai
pa­val­džių įstai­gų vai­kams ir mo­ki­niams vie­nos die­nos mai­ti­ni­mo nor­mos
(iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams – 7 Lt; ben­dra­bu­ty­je gy­ve­nan­tiems
mo­kyk­li­nio am­žiaus – 8,2 Lt; mo­kyk­li­nio am­žiaus, ku­rie mo­ko­si
įstai­go­se, bet ne­gy­ve­na ben­dra­bu­čiuo­se, – 5,2 Lt; Sa­na­to­ri­nių
in­ter­na­ti­nių mo­kyk­lų – 8,9 Lt ir kt. ). Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2004 m. sau­sio 22 d. įsa­ky­mu
Nr. V-17 pa­tvir­tin­tos Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mos HN 124:2004 „Vai­kų
glo­bos įstai­gos. Ben­drie­ji svei­ka­tos sau­gos rei­ka­la­vi­mai“
2 prie­de nu­sta­ty­ta mais­to pro­duk­tų pa­ros nor­ma vai­kui.
Teis­mų prak­ti­ko­je įro­di­nė­jant vai­ko po­rei­kius mais­tui daž­nai
yra pa­tei­kia­mas ap­skai­čia­vi­mas, iš ku­rio ma­ty­ti, kiek lė­šų iš­lei­džia­ma
vai­ko mais­tui per die­ną, ati­tin­ka­mai ap­skai­čiuo­jant vai­ko po­rei­kius
per mė­ne­sį.
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Ra­gaus­kai­tė v. N. Sa­ka­laus­kas, by­los
Nr. 2-3574-22/2004, ieš­ko­vės pa­teik­ta­me de­ta­lia­me ap­skai­čia­vi­me
nu­ro­dy­ta, kad sū­naus iki tre­jų me­tų mais­to po­rei­kiams pa­ten­kin­ti
per die­ną rei­kia iš­leis­ti 8 Lt, nuo tre­jų me­tų – 14 Lt.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je T. B-ė v. J. Pi­pa, by­los Nr. 2-205-07/2003,
ieš­ko­vė pa­teik­da­ma vai­ko po­rei­kių ap­skai­čia­vi­mą nu­ro­dė, kad vai­ko
po­rei­kiams mais­tui per mė­ne­sį iš­lei­džia­ma 390 Lt. At­sa­ko­vas šio­je
by­lo­je nu­ro­dė, kad duk­ters mais­tui per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­kai yra rei­ka­lin­ga
320 Lt su­ma. At­sa­ko­vas pa­žy­mė­jo, kad duk­te­riai ben­drau­jant su
at­sa­ko­vu sa­vait­ga­liais ir atos­to­gų me­tu jis ap­mo­kės už šios iš­lai­ky­mą,
o ieš­ko­vė tuo me­tu iš­lai­dų ne­tu­rės. Ta­čiau Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
teis­mas 2003 m. sau­sio 14 d. spren­di­mu nu­sta­ty­da­mas iš­lai­ky­mo
dy­dį ne­lai­kė, kad ieš­ko­vės nu­ro­dy­tos iš­lai­dos vai­ko po­rei­kiams
mais­tui ten­kin­ti ga­li bū­ti ma­ži­na­mos.
Vai­ko po­rei­kis tu­rė­ti gy­ve­na­mą­jį būs­tą už­tik­ri­na­mas tei­sės
ak­tuo­se įtvir­ti­nant vai­ko tei­sę į gy­ve­na­mą­jį būs­tą (Vai­ko tei­sių
ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 13 straips­nis). Šią tei­sę tu­ri įgy­ven­din­ti
abu vai­ko tė­vai. Vai­ko būs­tas tu­ri už­tik­rin­ti ki­tų vai­ko tei­sių,
t. y. tei­sės į svei­ką ir sau­gią ap­lin­ką (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų
įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 punk­tas), tei­sės į as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą,
as­mens ne­lie­čia­my­bę, gar­bę ir oru­mą (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų
įsta­ty­mo 10 straips­nis), tei­sės į moks­lą (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos
pa­grin­dų įsta­ty­mo 14, 35 straips­niai), tei­sės į po­il­sį ir lais­va­lai­kį
(Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 16 straips­nis) ir kt. ,
įgy­ven­di­ni­mą. Tuo at­ve­ju, kai tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, vai­ko
tei­sei į būs­tą už­tik­rin­ti tu­ri bū­ti ski­ria­ma tiek lė­šų, kad vai­kui
bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė tu­rė­ti at­ski­rą kam­ba­rį, būs­tas tu­rė­tų pa­to­gu­mus,
ku­rie ga­li­mi vai­ko ir tė­vo (mo­ti­nos) gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je. Iš­lai­das,
su­si­ju­sias su vai­ko tei­sės į gy­ve­na­mą­jį būs­tą ten­ki­ni­mu, su­da­ro:
tin­ka­mo būs­to nuo­mos iš­lai­dos, iš­lai­dos būs­to prie­žiū­rai, re­mon­tui,
šil­dy­mui, ko­mu­na­li­nių pa­tar­na­vi­mų iš­lai­dos ir ki­tos, ten­kan­čios
vai­ko da­liai.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad kai ku­rio­se by­lo­se
aiš­ki­na­ma­si, kiek iš­lai­dų ten­ka šiam vai­ko po­rei­kiui pa­ten­kin­ti,
pa­vyz­džiui:
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je T. B-ė v. J. Pi­pa, by­los Nr. 2-205-07/2003,
ieš­ko­vė pa­teik­da­ma vai­ko po­rei­kių ap­skai­čia­vi­mą nu­ro­dė, kad vai­ko
da­liai ap­mo­kant už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, bu­to nu­omą, te­le­fo­ną ir
in­ter­ne­tą iš­lei­džia­ma 588 Lt per mė­ne­sį. At­sa­ko­vas at­si­lie­pi­me
su to­kia iš­lai­dų su­ma ne­su­ti­ko, nu­ro­dė, kad ji yra per di­de­lė, ieš­ko­vė
ne­pa­grįs­tai rei­ka­lau­ja pri­teis­ti pu­sę iš­lai­dų, pa­ti­ria­mų gy­ve­na­ma­jam
būs­tui iš­lai­ky­ti, ieš­ko­vei ne­bū­ti­na nuo­mo­ti di­de­lį tri­jų kam­ba­rių
bu­tą, o duk­te­riai iš­lai­ky­ti šiam po­rei­kiui pa­ten­kin­ti pa­kan­ka
60 Lt kas mė­ne­sį. Teis­mas su to­kiais at­sa­ko­vo ar­gu­men­tais iš da­lies
su­ti­ko ir pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo duk­te­riai iš­lai­ky­ti iš vi­so po
450 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų.
Vai­ko po­rei­kiai ap­ran­gai nu­sta­to­mi at­si­žvel­giant į tai, kad
vai­kas tu­ri tu­rė­ti to­kią ap­ran­gą, ku­ri už­tik­rin­tų jo svei­ka­tos sau­gu­mą
ir ne­pa­žeis­tų vai­ko oru­mo. Iš­lai­dos vai­ko ap­ran­gos po­rei­kiams ten­kin­ti
nu­sta­to­mos to­kio dy­džio, kad vai­kas tu­rė­tų ap­ran­gos ir apa­vo kom­plek­tus
me­tų (žie­mos, pa­va­sa­rio, va­sa­ros, ru­dens) se­zo­nams, spor­ti­nę, lais­va­lai­kio
ap­ran­gą, ati­tin­kan­čią vai­ko ūgį ir dy­dį. Nu­sta­tant šiuos vai­ko po­rei­kius
at­si­žvelg­ti­na į vai­ko ap­rū­pi­ni­mo ap­ran­ga mi­ni­ma­lias nor­mas.
Orien­ta­ci­niais kri­te­ri­jais nu­sta­tant šias nor­mas ga­li bū­ti Lie­tu­vos
hi­gie­nos nor­mos HN 124:2004 „Vai­kų glo­bos įstai­gos. Ben­drie­ji svei­ka­tos
sau­gos rei­ka­la­vi­mai“ 1 prie­de nu­sta­ty­tos vai­kų glo­bos įstai­gų,
spe­cia­lių­jų vai­kų auk­lė­ji­mo ir glo­bos na­mų vai­kų ap­rū­pi­ni­mo ap­ran­ga
ir minkš­tuo­ju in­ven­to­riu­mi mi­ni­ma­lios nor­mos, ku­rio­se nu­sta­ty­ta,
kad, pa­vyz­džiui, žie­mi­nis pal­tas – 1 vie­ne­tas 3 me­tams, de­mi­se­zo­ni­nis
pal­tas (pus­pal­tis, striu­kė) – 1 vie­ne­tas 3 me­tams, žie­mi­nis
gal­vos ap­dan­ga­las – 1 vie­ne­tas 3 me­tams, med­vil­ni­niai vir­šu­ti­niai
marš­ki­niai (džem­pe­riai) – 3 vie­ne­tai 3 me­tams ir kt.
Teis­mų prak­ti­ko­je iš­lai­dos vai­ko po­rei­kiams ap­ran­gai pa­ten­kin­ti
įro­di­nė­ja­mos pa­tei­kiant me­ti­nę iš­lai­dų vai­ko ap­ran­gai su­ves­ti­nę,
jos pa­grin­du ap­skai­čiuo­jant mė­ne­siui ten­kan­čią iš­lai­dų da­lį, pa­vyz­džiui:
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Ra­gaus­kai­tė v. N. Sa­ka­laus­kas ap­skai­čiuo­ta, kad
sū­naus iki tre­jų me­tų ap­ran­gos po­rei­kiams pa­ten­kin­ti per me­tus rei­kia
1179 Lt, nuo tre­jų me­tų – 1694 Lt.
Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas iš­lai­ky­mo dy­dį, nu­ro­dė, kad to­kia iš­lai­dų
šiems po­rei­kiams ten­kin­ti su­ma yra per di­de­lė.
Vai­ko po­rei­kiai moks­lui nu­sta­to­mi at­si­žvel­giant į tė­vų pa­rei­gą
su­da­ry­ti ma­te­ria­li­nes są­ly­gas vai­kams mo­ky­tis iki įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­to
am­žiaus, už­tik­rin­ti vai­ko pa­ren­gi­mą mo­kyk­lai, mo­ky­mą­si pa­gal ug­dy­mo
pro­gra­mą, vys­ty­ti vai­ko ge­bė­ji­mus (Kon­sti­tu­ci­jos 41 straips­nis,
Švie­ti­mo įsta­ty­mo 7–16, 46 straips­niai, 47 straips­nio 2 da­lis).
Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti,
ko­kios iš­lai­dos yra bū­ti­nos kon­kre­taus vai­ko mo­ky­mo ir ne­for­ma­laus
ug­dy­mo, iki­mo­kyk­li­nio ir spe­cia­laus ug­dy­mo iš­lai­doms pa­deng­ti.
Šias iš­lai­das su­da­ro iš­lai­dos mo­ky­mo­si prie­mo­nėms įsi­gy­ti, mo­kes­tis
už moks­lą, po­pa­mo­ki­nę prie­žiū­rą ir veik­lą, ap­mo­kė­ji­mas re­pe­ti­to­riams,
trans­por­to ir ki­tos bū­ti­nos iš­lai­dos (Švie­ti­mo įsta­ty­mo
72 straips­nis, Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo 5 straips­nis ir
kt. ).
Teis­mų prak­ti­ko­je iš­lai­dos šiems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti įro­di­nė­ja­mos
pa­tei­kiant su­ves­ti­nes iš­lai­dų, skir­tų mo­ky­mo­si prie­mo­nėms (kny­goms,
są­siu­vi­niams, ra­šy­mo prie­mo­nėms, pra­ty­boms ir kt. ) įsi­gy­ti, pa­pil­do­miems
už­kla­si­nio ug­dy­mo bū­re­liams ap­mo­kė­ti, trans­por­to iš­lai­das ir ki­tus
įro­dy­mus.
Drus­ki­nin­kų mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je d. Na­ča­jus v. m. R. Na­ča­jie­nė, by­los
Nr. 2-134-03/2004, bu­vo pa­teik­tas pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės
raš­tas, ku­ria­me nu­ro­dy­ta, kad ša­lių sū­nus lan­ko įvai­rius bū­re­lius
ir pra­il­gin­tą die­nos gru­pę, už ku­rią rei­kia mo­kė­ti. Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas
iš­lai­ky­mo dy­dį, pa­grįs­tai at­si­žvel­gė į šiuos vai­ko po­rei­kius.
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Ra­gaus­kai­tė v. N. Sa­ka­laus­kas ša­lių sū­nui iki tre­jų
me­tų ieš­ko­vės ap­skai­čiuo­ta 54 Lt iš­lai­dų su­ma la­vi­ni­mo po­rei­kiams
per mė­ne­sį, nuo tre­jų me­tų – 77 Lt.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je T. B-ė v. J. Pi­pa, by­los Nr. 2-205-07/2003,
ieš­ko­vė įro­di­nė­da­ma iš­lai­das vai­ko po­rei­kiams moks­lui teis­mui pa­tei­kė
pa­pil­do­mo vai­ko mo­ky­mo su­tar­tį, pa­gal ku­rią ji kas mė­ne­sį už šias
pa­slau­gas mo­ka 200 Lt.
Vai­ko po­rei­kiai svei­ka­tai nu­sta­to­mi at­si­žvel­giant į tai, kad
tė­vų pa­rei­ga au­gi­nant vai­ką įgy­ven­di­na­ma su­da­rant to­kias gy­ve­ni­mo
są­ly­gas, kad jis aug­tų svei­kas, o jei vai­kui ky­la svei­ka­tos pro­ble­mų,
pa­si­rū­pin­ti, kad jam bū­tų su­teik­tos vals­ty­bės lai­duo­ja­mos (ne­mo­ka­mos),
o rei­kia­mais at­ve­jais ir mo­ka­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos
(Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 24 straips­nis, CK 3. 155 straips­nio
2 da­lis, Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 85 straips­nio 2 da­lis).
Ma­te­ria­li­niai vai­ko po­rei­kiai svei­ka­tai pri­klau­so nuo vai­ko svei­ka­tos
būk­lės. Tuo at­ve­ju, kai vai­kas tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų ir yra bū­ti­nos
iš­lai­dos vai­ko gy­dy­mui (vais­tams, pro­ce­dū­roms ir kt. ), teis­mas, at­si­žvelg­da­mas
į gy­dy­to­jų iš­va­das, tu­ri nu­sta­ty­ti, ko­kios iš­lai­dos yra bū­ti­nos
vai­ko svei­ka­tai už­tik­rin­ti ir (ar) vai­ką gy­dy­ti. Tai ga­li bū­ti ra­šy­ti­niai
įro­dy­mai iš svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų apie vai­ko svei­ka­tos
būk­lę, gy­dy­ti tai­ko­mus me­di­ka­men­tus, fi­zio­te­ra­pi­jos prie­mo­nes
ir ki­ta.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai aiš­ki­na­si
vai­ko po­rei­kius svei­ka­tai, ku­rie by­lo­se įro­di­nė­ja­mi įvai­rio­mis
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Ven­čie­nė v. A. Ven­čius, by­los
Nr. N-2-2116-09/2003, ieš­ko­vė ap­skųs­da­ma pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą, ku­riuo ša­lių duk­te­rims iš at­sa­ko­vo bu­vo pri­teis­tas
iš­lai­ky­mas po 125 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų, duk­te­rų
po­rei­kius svei­ka­tai įro­di­nė­jo iš­ra­šais iš me­di­ci­ni­nių do­ku­men­tų
ir vais­ti­nės pa­žy­mo­mis apie vais­tų kai­nas. N-s šie įro­dy­mai bu­vo pa­teik­ti
tik ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, ta­čiau Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai juos pri­ėmė ir
va­do­va­vo­si nu­sta­ty­da­ma vai­kų po­rei­kių tu­ri­nį, 2003 m. lap­kri­čio
24 d. nu­tar­ti­mi pa­di­din­da­ma pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­dį po
200 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų kiek­vie­nai duk­te­riai.
Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas
2004 m. ba­lan­džio 22 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je
A. N-­ja­lis v. A. N-­ja­lie­nė dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių
su­tar­ties są­ly­gos dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui pa­kei­ti­mo,
nu­sta­ty­da­mas vai­ko po­rei­kius svei­ka­tai, pa­grįs­tai at­si­žvel­gė į ša­lių
duk­te­riai rei­ka­lin­gą spe­cia­lią prie­žiū­rą, nes jai diag­no­zuo­ta pė­du­čių
de­for­ma­ci­ja ir stu­bu­ro iš­kry­pi­mas, to­dėl bū­ti­nos pa­pil­do­mos iš­lai­dos
per­kant or­to­pe­di­nę ava­ly­nę, stu­bu­ro įtva­rą, rei­ka­lin­gi ma­sa­žai,
už­si­ė­mi­mai ba­sei­ne, mais­to pa­pil­dai kau­lams stip­rin­ti.
Nu­sta­ty­da­mas ne­įga­laus vai­ko po­rei­kius teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti
į tai, kad ne­ga­lios vai­kas tu­ri ly­gias tei­ses su svei­kais vai­kais ak­ty­viai
gy­ven­ti, vys­ty­tis, įgy­ti iš­si­moks­li­ni­mą, ati­tin­kan­tį jo fi­zi­nes,
pro­ti­nes ga­lias ir pa­gei­da­vi­mus, dirb­ti jam tin­ka­mą dar­bą, da­ly­vau­ti
kū­ry­bi­nė­je bei vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je (Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų
įsta­ty­mo 28 straips­nis, Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mo 3, 7–15 straips­niai). Teis­mas, spręs­da­mas dėl ne­įga­laus
vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri at­si­žvelg­ti į ne­įga­lu­mo po­bū­dį ir ly­gį,
į ne­įga­laus vai­ko svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų, me­di­ci­ni­nės ir so­cia­li­nės
re­a­bi­li­ta­ci­jos bei ap­lin­kos pri­tai­ky­mo bū­ti­nas iš­lai­das. Spe­cia­lių­jų
po­rei­kių vai­kas mo­kyk­lo­je ir na­muo­se ap­rū­pi­na­mas spe­cia­lio­mis mo­ky­mo
prie­mo­nė­mis ir ug­dy­mui skir­ta kom­pen­sa­ci­ne tech­ni­ka (Švie­ti­mo
įsta­ty­mo 72 straips­nio 6 da­lis). Kai vals­ty­bės tei­kia­mos pa­ra­mos
iš­lai­doms spe­cia­lie­siems po­rei­kiams pa­deng­ti ne­pa­kan­ka, jas pa­den­gia
vai­ko tė­vai (CK 3. 192 straips­nio 1 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­muo­se bu­vo
spręs­tos by­los, ku­rio­se bu­vo pa­reikš­ti ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mai dėl
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ne­įga­liam vai­kui.
Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je S. Pet­ri­kie­nė v. G. Pet­ri­kas dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
dėl at­sa­ko­vo kal­tės, vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo
ne­įga­liam vai­kui ir jo mo­ti­nai (ieš­ko­vei) pri­tei­si­mo, by­los
Nr. 2-1090-13/2004, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si ša­lių ape­lia­ci­nius skun­dus ir pa­lik­da­ma
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo 2004 m. lie­pos 7 d. spren­di­mą,
ku­riuo iš at­sa­ko­vo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas po 250 Lt kas mė­ne­sį
mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ne­įga­liam sū­nui ir 150 Lt jį pri­žiū­rin­čiai
mo­ti­nai (ieš­ko­vei), pa­grįs­tai at­si­žvel­gė į vai­ko ne­įga­lu­mo ly­gį,
kad vai­kas yra vi­siš­kai ne­įga­lus, bū­da­mas sep­ty­ne­rių me­tų sa­va­ran­kiš­kai
ne­sto­vi, ne­sė­di, jam rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra, ne­ga­li bū­ti
pa­lie­ka­mas vie­nas, kas­dien tu­ri bū­ti nu­ve­ža­mas į vai­kų in­va­li­dų
ug­dy­mo cen­trą, gy­do­mas sta­cio­na­re ir kt.
Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je S. Po­vlav­skie­nė v. A. Po­vlav­skis dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo,
vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, tur­to pa­da­li­ji­mo ir iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo, by­los Nr. Ņ2-1624-12/04, ieš­ko­vė įro­di­nė­da­ma ne­įga­lios
duk­ters po­rei­kius nu­ro­dė, kad ne­pil­na­me­tei duk­te­riai dėl jos ne­įga­lu­mo
rei­ka­lin­gos pa­pil­do­mos iš­lai­dos, rei­kia pirk­ti klau­sos apa­ra­tą, jį
pri­žiū­rė­ti, skir­ti lė­šų pa­pil­do­mam la­vi­ni­mui, spor­to ir me­no už­si­ė­mi­mams.
Tiek pir­mo­sios ins­tan­ci­jos, tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
spręs­da­mi iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­mo klau­si­mą į šiuos ieš­ko­vės ar­gu­men­tus
pa­grįs­tai at­si­žvel­gė.
Vai­ko ma­te­ria­li­niai po­rei­kiai taip pat yra bū­ti­ni už­tik­ri­nant
vai­ko tei­sę į po­il­sį ir lais­va­lai­kį (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos
31 straips­nis, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo
16 straips­nis). Pa­rei­ga rū­pin­tis vai­ko lais­va­lai­kiu reiš­kia tai,
kad bū­ti­na su­da­ry­ti vai­kui ma­te­ria­li­nes są­ly­gas vi­sa­pu­siš­kai da­ly­vau­ti
kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me, at­si­žvel­giant į jo am­žių, rai­dos ly­gį, leis­ti
lais­va­lai­kį taip, kiek rei­kia vai­ko psi­cho­lo­gi­nei, fi­zi­nei ir do­ro­vi­nei
rai­dai. Vai­kui, at­si­žvel­giant į jo ge­bė­ji­mus ir no­rus, taip pat tu­ri
bū­ti su­da­ry­tos ma­te­ria­li­nės są­ly­gos da­ly­vau­ti įvai­riuo­se pa­pil­do­muo­se
už­si­ė­mi­muo­se, spor­to, kul­tū­ros ren­gi­niuo­se, lan­ky­ti te­at­rus, kon­cer­tus,
vai­kų atos­to­gų sto­vyk­las, įgy­ti vai­kui rei­kia­mų prie­mo­nių žai­di­mams
ir pa­na­šiai. Ma­ža­me­čiams vai­kams ypač svar­bi tei­sė žais­ti. Iš pa­teik­tų
api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad ša­lys, ap­skai­čiuo­da­mos iš­lai­ky­mo dy­dį,
re­tai ka­da at­si­žvel­gia į šiuos vai­ko po­rei­kius, to­dėl teis­mas, ne­pri­klau­so­mai
nuo ša­lies rei­ka­la­vi­mų, tu­ri įver­tin­ti pro­tin­gas iš­lai­das šiems vai­ko
po­rei­kiams pa­ten­kin­ti ir įtrauk­ti jas į ap­skai­čiuo­ja­mą ben­drą iš­lai­ky­mo
su­mą.
Pa­žy­mė­ti­na, kad ga­li bū­ti ap­skai­čiuo­ja­mi ir vai­ko po­rei­kiai,
ku­rie ne­pa­ten­ka į pir­miau nu­ro­dy­tas vai­ko po­rei­kių gru­pes, ta­čiau
yra bū­ti­ni vai­kui.

4. 2.
Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis

Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis yra fak­ti­nė ap­lin­ky­bė, tu­rin­ti reikš­mės
pri­teis­ti­nam iš­lai­ky­mo dy­džiui (CPK 3. 192 straips­nio 2 da­lis),
to­dėl vi­sa­pu­siš­kas jos nu­sta­ty­mas yra bū­ti­na są­ly­ga tin­ka­mai įgy­ven­di­nant
tė­vų iš­lai­ky­mo pa­rei­gą. Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį,
tu­ri iš­si­aiš­kin­ti kiek­vie­no iš tė­vų gau­na­mas pa­ja­mas ir tu­ri­mą
tur­tą, ki­tus pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus vai­kus.
Nu­sta­ty­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį teis­mas tu­ri įver­tin­ti
kiek­vie­no iš tė­vų: 1) vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, tarp jų – dar­bo už­mo­kes­tį
ir ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas (maist­pi­ni­gius, but­pi­ni­gius,
prie­dus, pre­mi­jas ir kt. ), au­to­ri­nius at­ly­gi­ni­mus, pen­si­jas, sti­pen­di­jas,
so­cia­li­nes pa­šal­pas, pa­ja­mas iš ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los, tur­to
nuo­mos, di­vi­den­dus, gau­na­mus iš ak­ci­jų ir pa­jų; 2) pi­ni­gi­nes lė­šas
ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; 3) kil­no­ja­mą­jį (au­to­mo­bi­lius,
lai­vus, ki­tas trans­por­to prie­mo­nes, ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus,
bran­gak­me­nius ir kt. ) ir ne­kil­no­ja­mą­jį (gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus,
ki­tus pa­sta­tus, že­mę, miš­ką ir kt. ) tur­tą; 4) ver­ty­bi­nius po­pie­rius
(ak­ci­jas, pa­jus); 5) ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir
kt. ) bei jų tur­tą; 6) fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, ki­tus iš­lai­ky­ti­nius.
V-­tin­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį pri­tei­siant iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiam
vai­kui bei iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą, teis­mas tu­ri ver­tin­ti by­los nag­ri­nė­ji­mo
me­tu esan­čią tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.
Įro­dy­mus dėl tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pa­tei­kia ša­lys (CPK
178 straips­nis) ir pri­rei­kus teis­mas juos iš­si­rei­ka­lau­ja sa­vo
ini­cia­ty­va (CPK 376 straips­nio 1 da­lis). Rink­da­mas įro­dy­mus
sa­vo ini­cia­ty­va teis­mas at­si­žvel­gia į ieš­ko­vo nu­ro­dy­tą in­for­ma­ci­ją
dėl tė­vo (mo­ti­nos) tu­ri­mo tur­to. Tė­vų vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lė yra
abi­pu­sė, to­dėl abu tė­vai tu­ri pro­ce­si­nę pa­rei­gą pa­teik­ti įro­dy­mus,
pa­tvir­ti­nan­čius jų ga­li­my­bes teik­ti iš­lai­ky­mą. Ka­dan­gi iš­lai­ky­mas
ski­ria­mas tik vai­kui ir jo in­te­re­sų pa­ten­ki­ni­mui, tai teis­mas sa­vo
ini­cia­ty­va ga­li ir tu­ri rink­ti įro­dy­mus, nu­sta­ty­da­mas svar­bias ap­lin­ky­bes,
įro­dan­čias pa­grin­dą keis­ti iš­lai­ky­mo dy­dį ar for­mą (CPK 178,
179 straips­niai, CK 3. 3 straips­nis) (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. ko­vo
19 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je L. Ba­ra­naus­kie­nė v.
V. Ba­ra­naus­kas, by­los Nr. 3K-3-369/2003). Teis­mas ne­ga­li
pri­teis­ti vai­ko iš­lai­ky­mui dau­giau, ne­gu tai ob­jek­ty­viai lei­džia jo
tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. va­sa­rio 19 d. nu­tar­tis
ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. A-a- v. G. A-ie­nė, by­los
Nr. 3K-3-251/2003).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai tei­sin­gai
tai­ko šias įro­di­nė­ji­mo tai­syk­les, pa­vyz­džiui:
Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je V. Je­fi­mo­vas v. d. Je­fi­mo­vie­nė
dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo, by­los Nr. 2-1191-03/2003, ieš­ko­vui pa­tei­kus
ape­lia­ci­nį skun­dą ir nu­ro­džius, kad apy­lin­kės teis­mas ne­pa­grįs­tai
ne­pa­si­nau­do­jo sa­vo tei­sė­mis ir ga­li­my­bė­mis pa­rei­ka­lau­ti duo­me­nis
apie ieš­ko­vo dar­bo už­mo­kes­tį tie­sio­giai iš dar­bo­vie­tės, at­sa­ko­vė
at­si­lie­pi­me pa­grįs­tai nu­ro­dė, kad pats ieš­ko­vas ne­vyk­do sa­vo pa­rei­gos
pa­teik­ti įro­dy­mus, o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas to­kį ieš­ko­vo
ar­gu­men­tą pa­grįs­tai at­me­tė.
Teis­mas, kai yra pa­grin­das, už­klau­sia tė­vo (mo­ti­nos) dar­bo­vie­tes
apie gau­na­mą dar­bo už­mo­kes­tį ir ki­tas su dar­bo už­mo­kes­čiu su­si­ju­sias
pa­ja­mas, vals­ty­bės įmo­nės Re­gist­rų cen­tro te­ri­to­ri­nį sky­rių ar cen­tri­nę
įmo­nės būs­ti­nę apie tė­vo (mo­ti­nos) nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mą ne­kil­no­ja­mą­jį
tur­tą ir daik­ti­nes tei­ses bei jo var­du įre­gist­ruo­tus ju­ri­di­nius as­me­nis;
ki­tus re­gist­ruo­ja­mų daik­tų ir daik­ti­nių tei­sių į juos re­gist­rus apie
nuo­sa­vy­bės tei­se tė­vo (mo­ti­nos) tu­ri­mus daik­tus ir daik­ti­nes tei­ses;
ban­kus apie tu­ri­mas pi­ni­gi­nes lė­šas (tiek at­si­skai­to­mo­sio­se są­skai­to­se,
tiek in­dė­lių ar ki­ta for­ma), vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos apie
de­kla­ruo­tą tur­tą (pra­šant pa­teik­ti de­kla­ra­ci­jas), vals­ty­bės įmo­nę
„Re­git­ra“ (L-­kal­nio g. 97, 02121 Vil­nius) ar jos fi­lia­lus apie tė­vo
(mo­ti­nos) var­du įre­gist­ruo­tas trans­por­to prie­mo­nes (žr. : Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mą, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 25 d.
įsa­ky­mu Nr. 260 pa­tvir­tin­tas Ke­lių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­vi­mo
tai­syk­les). Taip pat teis­mas ga­li už­klaus­ti ir ki­tus as­me­nis, ku­rie
ga­li tu­rė­ti in­for­ma­ci­jos apie tė­vo (mo­ti­nos) tur­tą, pa­vyz­džiui, už­klaus­ti
ati­tin­ka­mas įmo­nes apie as­me­niui pri­klau­san­čias jų ak­ci­jas, AB „Lie­tu­vos
Cen­tri­nis V-­ty­bi­nių Po­pie­rių De­po­zi­to­riu­mas“ (Kon­sti­tu­ci­jos
pr. 23, 08105 Vil­nius) dėl tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos apie as­mens ak­ci­jas.
V-­tin­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į
pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pą
(CK 3. 3 straips­nio 1 da­lis), le­mian­tį, kad vi­sos abe­jo­nės dėl
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo ir pan. tu­ri bū­ti
ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai. Dėl to jei yra pa­grįs­tų abe­jo­nių
dėl tik­ro­sios tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, jų gau­na­mų pa­ja­mų ir pan. ,
teis­mas ją tu­ri ver­tin­ti vai­ko in­te­re­sų nau­dai, t. y. lai­ky­ti,
kad pa­dė­tis lei­džia pri­teis­ti vai­ko po­rei­kius ati­tin­kan­tį iš­lai­ky­mo
dy­dį.
Teis­mų prak­ti­ka ro­do, kad teis­mai ver­tin­da­mi įro­dy­mus dėl tė­vų
tur­ti­nės pa­dė­ties šio prin­ci­po lai­ko­si.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si ci­vi­li­nę by­lą
L. Sir­tau­tai­tė v. E. J-a­pa­vi­čius (Vil­niaus mies­to 1-ojo
apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė by­la Nr. N-2-2355-31/2003) ir
2004 m. va­sa­rio 25 d. nu­tar­ti­mi pa­lik­da­ma ne­pa­keis­tą pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo iš at­sa­ko­vo sū­nui iš­lai­ky­ti
pri­teis­ta po 300 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir
5400 Lt iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas, at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus
ir įro­dy­mus dėl to, kad jis ne­tu­ri pa­ja­mų, nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas Vil­niaus
dar­bo bir­žo­je už­si­re­gist­ra­vo tik po teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo, tai
at­li­ko siek­da­mas gau­ti įro­dy­mus dėl pa­ja­mų ne­tu­rė­ji­mo, pa­žy­mė­jo,
kad są­ži­nin­go ir rū­pes­tin­go as­mens, ku­ris tu­ri pa­rei­gą iš­lai­ky­ti
sa­vo ne­pil­na­me­tį vai­ką, el­ge­sio stan­dar­tai rei­ka­lau­ja im­tis vi­sų
jam pri­ei­na­mų prie­mo­nių, kad gau­tų pa­ja­mas, pa­kan­ka­mas vai­kui iš­lai­ky­ti,
tuo tar­pu at­sa­ko­vas sa­vo įmo­nė­je jo­kios veik­los ne­vyk­do, dar­bo iki
teis­mo spren­di­mo ne­ieš­ko­jo, ne­si­ė­mė jo­kių re­a­lių veiks­mų sa­vo tur­ti­nei
pa­dė­čiai pa­ge­rin­ti.
Ta­čiau iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad kar­tais teis­mai
tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai iš­si­aiš­kin­ti ski­ria ma­žai dė­me­sio ta­da,
kai by­lo­je yra spren­džia­ma ke­le­tas rei­ka­la­vi­mų (san­tuo­kos nu­trau­ki­mo,
vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo,
tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir kt. ).
Ro­kiš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą O. T-­kie­nė v. R. T-­ka ir at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nį
ieš­ko­vei, by­los Nr. N2-475-03/2004, dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo dėl
su­tuok­ti­nio kal­tės, vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo
vai­kams pri­tei­si­mo, 2004 m. bir­že­lio 15 d. spren­di­mu iš­sa­miai
iš­ana­li­za­vo san­tuo­kos nu­trau­ki­mo prie­žas­tis ir vai­kų gy­ve­na­mo­sios
vie­tos nu­sta­ty­mo klau­si­mą, ta­čiau ne­vi­siš­kai iš­ty­rė at­sa­ko­vo tur­ti­nę
pa­dė­tį ir ne­pil­na­me­čiams vai­kams iš­lai­ky­ti pri­tei­sė tik po
100 Lt pe­ri­odi­nių iš­mo­kų kas mė­ne­sį.

5.
Vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties bei tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties
tar­pu­sa­vio
pro­por­cin­gu­mas ir kon­kre­taus iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­mas

Nu­sta­tant vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pro­por­cin­gu­mą
tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, ko­kia da­li­mi tė­vų gau­na­mos pa­ja­mos ir tu­ri­mas
tur­tas, t. y. tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis, ga­li už­tik­rin­ti vai­kų po­rei­kių
ten­ki­ni­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas
mak­si­ma­liai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dy­dis (CK
3. 192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri
pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius.
Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti
pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas.
Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas
at­si­žvel­giant į CK 6. 461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad
vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną
mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA) (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tis
ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. S-­ke­vič v. m. S-­ke­vič,
by­los Nr. 3K-3-259/2004; Teis­mų prak­ti­ka 22, p. 13–22).
Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki
ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti
ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo
dy­dis, at­si­žvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti
ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį (Gy­ven­to­jų pa­ja­mų ga­ran­ti­jų
įsta­ty­mo 1 straips­nis).
Iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas ir iš tė­vo (mo­ti­nos), gau­nan­čio
tik mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą, se­nat­vės pen­si­ją ar ki­to­kias mi­ni­ma­lias
pa­ja­mas. Sun­ki tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis tu­ri reikš­mės iš­lai­ky­mo dy­džiui,
ta­čiau ne­ga­li bū­ti pa­grin­das at­leis­ti tė­vą (mo­ti­ną) nuo pa­rei­gos
iš­lai­ky­ti vai­kus. Teis­mai daž­niau­siai tin­ka­mai tai­ko šias tei­sės nor­mas,
iš­lai­ky­mą pri­tei­sia ir iš tė­vų, ku­rių tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ci­vi­li­nė­je by­lo­je N. B-ė
v. A. B-a-, by­los Nr. 2-1213-02/2003, su­ma­žin­da­ma iš at­sa­ko­vo
sū­nui pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­dį nuo 150 Lt iki 125 Lt kas mė­ne­sį
mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą nuo
4500 Lt iki 663 Lt, kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vas šiuo me­tu yra be­dar­bis,
re­a­liai ne­tu­ri lė­šų teik­ti ma­te­ria­li­nio iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam
sū­nui, ta­čiau dėl sun­kios ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties ne­ga­li bū­ti at­leis­tas
nuo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, nes tė­vų tei­kia­mas
iš­lai­ky­mas yra ne­pil­na­me­čių vai­kų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.
Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dį, kai tė­vo (mo­ti­nos)
ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis yra sun­ki, tu­ri iš­si­aiš­kin­ti, dėl ko­kių prie­žas­čių
ji yra sun­ki. Tuo at­ve­ju, kai tė­vo (mo­ti­nos) sun­ki pa­dė­tis at­si­ra­do
dėl jų ne­tin­ka­mo el­ge­sio (gir­ta­vi­mo, nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo, pi­ni­gų
švais­ty­mo azar­ti­niams lo­ši­mams ir pan. ), iš­lai­ky­mo dy­dis ne­ga­li bū­ti
ma­ži­na­mas re­mian­tis šio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Jei tė­vai tu­ri ati­tin­ka­mų
pa­ja­mų ar tur­to, vai­kui tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas ati­tin­kan­tis jų po­rei­kius
iš­lai­ky­mas. Tė­vų ne­at­sa­kin­gu­mas vai­kų at­žvil­giu, ne­de­ra­mas ža­lin­gą
įta­ką da­ran­tis tė­vų el­ge­sys, dėl ko bu­vo nuo­la­ti­nai ap­ri­bo­tos tė­vys­tės
tei­sės, taip pat pri­pa­žin­ti­nos to­mis prie­žas­ti­mis, ku­rios ne­pa­tei­si­na
iš­lai­ky­mo dy­džio ma­ži­ni­mo. Ne­tin­ka­mas tė­vų pa­rei­gų vyk­dy­mas ar
vi­siš­kas jų ne­vyk­dy­mas yra pa­tei­si­na­mi tik iš­im­ti­niais, ne­pri­klau­san­čiais
nuo tė­vų va­lios at­ve­jais, vi­sais ki­tais at­ve­jais tė­vams, ob­jek­ty­viai
esant pa­jė­giems teik­ti iš­lai­ky­mą, pri­va­lu teik­ti to­kio dy­džio iš­lai­ky­mą,
ku­ris leis­tų už­tik­rin­ti bū­ti­nas vai­kui vys­ty­tis są­ly­gas (CK
3. 192 straips­nio 2 da­lis). Tai reiš­kia, kad tė­vai pri­va­lo iš
anks­to įver­tin­ti tur­ti­nę pa­dė­tį, sa­vo pa­si­ren­gi­mą rei­kia­mai pa­si­rū­pin­ti
vai­ku. Prie­šin­gu at­ve­ju, tė­vams ne­įver­ti­nus sa­vo pa­si­ren­gi­mo už­au­gin­ti
vai­ką, ug­dy­ti jo as­me­ny­bę, su­da­rant bū­ti­nas są­ly­gas vai­kui vys­ty­tis,
at­sa­ko­my­bė už są­mo­nin­gai pri­si­im­tą per­ne­lyg di­de­lę so­cia­li­nę
ri­zi­ką ir pa­sek­mes ten­ka pa­tiems tė­vams (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. ba­lan­džio
26 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. S-­ke­vič v. m. S-­ke­vič, by­los
Nr. 3K-3-259/2004; Teis­mų prak­ti­ka 22, p. 13–22).
Kaip ma­ty­ti iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų, teis­mas at­si­žvel­gia
į ap­tar­tus tė­vų prie­vo­lės iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus
bruo­žus.
Pa­vyz­džiui,
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­nag­ri­nė­ju­si ci­vi­li­nę by­lą Č. Ko­lo­jans­kas v. L. Ko­lo­jans­kie­nė
dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo, tė­vys­tės nu­gin­či­ji­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo,
by­los Nr. 2A-1103/2004, 2004 m. rug­sė­jo 22 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko
ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo iš ieš­ko­vo
pri­teis­tas ne­pil­na­me­tei duk­te­riai iš­lai­ky­mas po 200 Lt kas mė­ne­sį
mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų, at­me­tė ieš­ko­vo ar­gu­men­tus dėl sun­kios
jo tur­ti­nės pa­dė­ties, nu­ro­dė ap­tar­tus iš­lai­ky­mo pa­rei­gos bruo­žus,
pa­žy­mė­da­ma, kad ieš­ko­vas yra dar­bin­go am­žiaus, svei­kas žmo­gus, nuo­sa­vy­bės
tei­se val­do 7,40 ha že­mės skly­pą, ver­čia­si že­mės ūkio pro­duk­tų pre­ky­ba,
to­dėl ga­li teik­ti pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­dį.
Vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­mo tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos
vai­ko in­te­re­sų nau­dai. Dėl to kai yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, ro­dan­čių,
kad tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis ar gau­na­mos pa­ja­mos yra di­des­nės
nei teis­mo su­rink­tuo­se įro­dy­muo­se, teis­mas ga­li įpa­rei­go­ti tė­vą
(mo­ti­ną) pa­teik­ti jo tik­rą­ją tur­ti­nę pa­dė­tį pa­grin­džian­čius įro­dy­mus
(duo­me­nis apie vi­sas gau­na­mas pa­ja­mas ir pan. ), o jų ne­pa­tei­kus, vi­sas
abe­jo­nes ver­tin­ti vai­ko in­te­re­sų nau­dai (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. ba­lan­džio
19 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je d. Kor­sa­ko­vas v.
T. Kor­sa­kie­nė, by­los Nr. 3K-3-286/2004).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai ne vi­sa­da
tin­ka­mai tai­ko pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės
pa­dė­ties, ne­su­tei­kia pri­ori­te­to vai­ko in­te­re­sams pa­ten­kin­ti.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės
S. Stul­gy­tės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui d. Jo­nai­čiui
2004 m. spa­lio 21 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2004 m. ge­gu­žės 14 d. spren­di­mo da­lį, ku­ria iš at­sa­ko­vo
pri­teis­ta po 250 Lt pe­ri­odi­nių iš­mo­kų kas mė­ne­sį, iš­lai­ky­mo dy­dį
su­ma­ži­no iki 150 Lt. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2005 m. va­sa­rio 28 d. nu­tar­ti­mi
(by­los Nr. 3K-3-134/2005) pa­nai­kin­da­ma šią ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mo da­lį kon­sta­ta­vo ne­tin­ka­mą CK 3. 192 straips­nio
2 da­lies nor­mos tai­ky­mą, nu­ro­dė, kad ko­le­gi­ja, su­ma­žin­da­ma
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­sta­ty­tą kas mė­ne­sį vai­kui iš­lai­ky­ti
mo­kė­ti­nų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų su­mą nuo 250 Lt iki 150 Lt, at­si­žvel­gė
į by­lo­je esan­čius ra­šy­ti­nius įro­dy­mus apie at­sa­ko­vo gau­na­mas pa­ja­mas
ir pel­ną iš ant­sto­lio veik­los, taip pat į tai, kad at­sa­ko­vui nuo­sa­vy­bės
tei­se pri­klau­so 45/100 da­lys dvie­jų kam­ba­rių bu­to Vil­niu­je, kad at­sa­ko­vas
mo­ka kas mė­ne­sį po 150 Lt ne­pil­na­me­čiam sū­nui iš pir­mo­sios san­tuo­kos
iš­lai­ky­ti. Ta­čiau tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad by­lo­je esant su­rink­tiems
įro­dy­mams, pa­tvir­ti­nan­tiems, kad at­sa­ko­vas nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri
že­mės skly­pą ir gy­ve­na­mą­jį na­mą Vil­niu­je, taip pat di­de­les pi­ni­gi­nių
lė­šų su­mas, ne­bu­vo pa­grin­do ma­žin­ti iš­lai­ky­mo dy­džio.
Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pro­por­cin­gu­mą ir pa­skirs­tant
iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo
prie­vo­lė­je (CK 3. 192 straips­nio 3 da­lis). Nu­sta­čius kiek­vie­no
iš tė­vų da­lį iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je, ap­skai­čiuo­ja­mas kiek­vie­no jų
teik­ti­nas kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dy­dis. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas
yra nu­ro­dęs, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų
įsta­ty­mo 13 straips­nis nu­sta­to vai­ko tei­sę į gy­ve­na­mą­jį būs­tą,
ku­rios įgy­ven­di­ni­mą pri­va­lo už­tik­rin­ti abu vai­ko tė­vai (Įsta­ty­mo
4 straips­nio 7 punk­tas, CK 3. 156 straips­nio 2 da­lis).
Tuo at­ve­ju, kai vai­kui gy­ve­na­mą­jį būs­tą už­tik­ri­na vie­nas iš sky­rium
gy­ve­nan­čių tė­vų, į šią ap­lin­ky­bę at­si­žvel­gia­ma pri­tei­siant iš­lai­ky­mą
vai­kams iš ki­to tė­vo ir nu­sta­tant jo dy­dį (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. ba­lan­džio
19 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je d. Kor­sa­ko­vas
v. T. Kor­sa­kie­nė, by­los Nr. 3K-3-286/2004).
Nu­sta­ty­da­mas tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pro­por­cin­gu­mą, kai iš­lai­ky­mas
yra pri­tei­sia­mas vai­kams skir­tin­gų tė­vų, tu­ri bū­ti įver­tin­ta vi­sų
ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis ir su­ras­tas pro­tin­gas pro­por­cin­gu­mas.
Teis­mų prak­ti­ka ro­do, kad teis­mai ne vi­sa­da aiš­ki­na­si vi­sų
ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.
Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą Nr. N-2-2486-09/2003 dėl iš­lai­ky­mo dy­džio ir for­mos
pa­kei­ti­mo, ku­rio­je ieš­ko­vas d. S-­ke­vi­čius
pra­šė pa­keis­ti teis­mo pri­teis­tą iš­lai­ky­mą duk­te­riai, gi­mu­siai pir­mo­jo­je
san­tuo­ko­je su at­sa­ko­ve R. S-­ke­vi­čie­ne, pri­tei­siant iš­lai­ky­mą
po 400 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Ieš­ko­vas sa­vo
rei­ka­la­vi­mo pa­grin­di­niu mo­ty­vu nu­ro­dė tai, kad yra su­kū­ręs nau­ją
šei­mą su E. S-­ke­vi­čie­ne, su ku­ria au­gi­na sū­nų ir su su­tuok­ti­ne
yra su­da­ręs jo iš­lai­ky­mo su­si­ta­ri­mą, ku­riuo įsi­pa­rei­go­jo teik­ti
sū­nui iš­lai­ky­mą po 400 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų.
Teis­mas, spręs­da­mas šią by­lą, tu­rė­jo iš­si­aiš­kin­ti vi­sų vai­kų tė­vų
tur­ti­nę pa­dė­tį, jų gau­na­mas pa­ja­mas, tarp jų –  ir at­sa­ko­vo iš­lai­ko­mo sū­naus mo­ti­nos
E. S-­ke­vi­čie­nės, ir, at­si­žvelg­da­mas į jos tur­ti­nę pa­dė­tį, nu­sta­ty­ti
ieš­ko­vo prie­vo­lės sū­nui dy­dį. Pa­teik­tas
su­si­ta­ri­mas, ku­riuo ieš­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo teik­ti sa­vo sū­nui iš­lai­ky­mą,
šiuo at­ve­ju teis­mui nė­ra pri­va­lo­mas.
Ki­to iš tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties tiek apy­lin­kės,
tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­si­aiš­ki­no ir Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Že­ko­ny­tė v.
J. Pi­lis, by­los Nr. 2-1692-05/2003. Spręs­da­mas iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti­no
iš­lai­ky­mo dy­džio ša­lių sū­nui klau­si­mą, teis­mas at­si­žvel­gė į tai,
kad at­sa­ko­vas tu­ri ki­tą iš­lai­ky­ti­nį sū­nų, ku­rio mo­ti­na yra
V. Pi­lie­nė ir ku­rios nau­dai pa­gal Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2000 m. ge­gu­žės 29 d. vyk­do­mą­jį raš­tą iš at­sa­ko­vo
dar­bo už­mo­kes­čio ir jam pri­ly­gin­tų iš­mo­kų iš­ieš­ko­mi 25 proc.
iš­lai­ky­mo.
Pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą dviem ar dau­giau vai­kų teis­mas tu­ri va­do­vau­tis
CK 3. 198 straips­ny­je įtvir­tin­tu vai­kų ly­gy­bės prin­ci­pu, reiš­kian­čiu,
kad ne­pri­klau­so­mai nuo to, vai­kai gi­mę san­tuo­ko­je ar ne, iš vie­nos ar
iš skir­tin­gų san­tuo­kų, tų pa­čių ar skir­tin­gų tė­vų, tu­ri vie­no­dą tei­sę
į iš­lai­ky­mą. Vie­no­dos tei­sės į iš­lai­ky­mą tu­rė­ji­mas ne­reiš­kia, kad
dviem ir dau­giau vai­kams tu­ri bū­ti pri­teis­tos vi­siš­kai vie­no­das iš­lai­ky­mas
iš to pa­ties iš­lai­ky­ti pri­va­lan­čio tė­vo. Kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dy­dis
kiek­vie­nam vai­kui pri­klau­so nuo in­di­vi­du­a­lių vai­ko po­rei­kių ir nuo
ki­to vai­ko tė­vo tur­ti­nės pa­dė­ties (CK 3. 192 straips­nio 2 da­lis).
Tais at­ve­jais, kai pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mas dviem ir dau­giau vai­kų vi­sų
pir­ma tu­ri bū­ti už­tik­rin­tas pro­tin­gas vi­sų vai­kų in­te­re­sų ba­lan­sas.
Teis­mas, pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą dviem ar dau­giau vai­kų, tu­ri nu­sta­ty­ti
to­kį iš­lai­ky­mo dy­dį, ku­ris bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti bent mi­ni­ma­lius
vi­sų vai­kų po­rei­kius (CK 3. 198 straips­nio 1 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai pri­teis­da­mi
iš­lai­ky­mą, kai sko­li­nin­kas tu­ri du ir dau­giau vai­kų, ne vi­sa­da lai­ko­si
šių prin­ci­pų.
Skuo­do ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je R. Vaš­ky­tė v. R. Sir­pu­tis dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir
ma­te­ria­li­nio iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los Nr. 2-31/2004, pri­teis­da­mas
iš­lai­ky­mą iš at­sa­ko­vo ne­san­tuo­ki­niam sū­nui po 125 Lt kas mė­ne­sį
mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų, iš es­mės ne­ver­ti­no nu­ro­dy­tų kri­te­ri­jų,
at­si­žvel­gė tik į at­sa­ko­vo ga­li­my­bes teik­ti iš­lai­ky­mą pa­gal jo gau­na­mas
pa­ja­mas. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si šią by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2004 m.
ba­lan­džio 15 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo
da­lį dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui pri­tei­si­mo pa­kei­tė, iš­lai­ky­mo
su­mą pa­di­di­no iki 170 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai at­si­žvel­gė į tai, kad at­sa­ko­vas san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių su­tar­ti­mi įsi­pa­rei­go­jo dviem duk­te­rims, gi­mu­sioms
san­tuo­ko­je, mo­kė­ti po 170 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų
iš­lai­ky­mą, to­dėl tu­ri teik­ti vie­no­do dy­džio iš­lai­ky­mą ir sa­vo ne­san­tuo­ki­niam
sū­nui. Ta­čiau tiek pir­mo­sios, tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­ty­rė vi­sų ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties sie­kiant su­ras­ti
pro­tin­gą pro­por­cin­gu­mą.

6.
Vai­kų iš­lai­ky­mo for­ma

Teis­mas ga­li pri­teis­ti iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiams vai­kams iš
jų tė­vo (mo­ti­nos) ar abie­jų tė­vų, ku­rie ne­vyk­do pa­rei­gos iš­lai­ky­ti
sa­vo vai­kus, šio­mis for­mo­mis: 1) kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis; 2) kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma; 3) pri­tei­siant vai­kui
tam tik­rą tur­tą (CK 3. 196 straips­nio 1 da­lis). Įsta­ty­me įtvir­tin­tos
iš­lai­ky­mo for­mos su­tei­kia teis­mui ga­li­my­bę už­tik­rin­ti vai­ko iš­lai­ky­mo
tei­sės įgy­ven­di­ni­mą jam nau­din­giau­siu bū­du. Teis­mas nė­ra sais­to­mas
ša­lių pa­teik­tais rei­ka­la­vi­mais dėl iš­lai­ky­mo for­mos ir sa­vo ini­cia­ty­va
ga­li pri­teis­ti iš­lai­ky­mą to­kia for­ma, ku­rios nė­ra nu­ro­dy­ta ieš­ki­nio
rei­ka­la­vi­me. Teis­mas esant bū­ti­ny­bei ga­li pri­teis­ti iš­lai­ky­mą ke­lio­mis
CK 3. 196 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­to­mis for­mo­mis, pa­vyz­džiui,
pri­teis­da­mas vai­kui pe­ri­odi­nes iš­mo­kas ir per­duo­da­mas tam tik­rą
tur­tą ar pri­teis­da­mas vien­kar­ti­nę pi­ni­gų su­mą.
Pa­rink­da­mas iš­lai­ky­mo for­mą teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai,
kad iš­lai­ky­mas sa­vo pri­gim­ti­mi skir­tas ne­pil­na­me­čių vai­kų kas­die­niams
po­rei­kiams ten­kin­ti: mais­tui, ap­ran­gai, gy­ve­na­ma­jam būs­tui, svei­ka­tai,
moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui ir kt. Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų
ma­ty­ti, kad ieš­ko­vai by­lo­se pra­šo nu­sta­ty­ti iš­lai­ky­mą pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis ir teis­mai iš­lai­ky­mą daž­niau­siai pri­tei­sia šia for­ma.
Pa­rink­da­mas iš­lai­ky­mo for­mą teis­mas taip pat tu­ri at­si­žvelg­ti
į vai­ko tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, jų tur­to ir pa­ja­mų struk­tū­rą, gau­na­mų
pa­ja­mų dy­dį, pe­ri­odiš­ku­mą, ga­ran­ti­jas dėl pa­ja­mų pa­sto­vu­mo, ki­to
tė­vo ge­bė­ji­mą tvar­ky­ti vai­ko iš­lai­ky­mui skir­tas lė­šas ir tur­tą iš­im­ti­nai
jo in­te­re­sams ir ki­tas ap­lin­ky­bes. Teis­mas tu­ri nu­sta­ty­ti, kuo pa­rink­ta
iš­lai­ky­mo for­ma yra ge­riau ati­tin­kan­ti vai­ko tei­ses ir in­te­re­sus
ir at­si­žvelg­da­mas į by­los ap­lin­ky­bes vai­ko in­te­re­sais nu­sta­ty­ti
ki­tą for­mą nei pra­šė ieš­ko­vas (CPK 376 straips­nio 3 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai daž­nai pa­ren­ka
iš­lai­ky­mo for­mą ne­pri­klau­so­mai nuo ša­lies rei­ka­la­vi­mų, at­si­žvel­gia
į iš­lai­ky­mo pri­gim­tį ir tiks­lus.
Šiau­lių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą F. I-a­naus­kie­nė v. J. I-a­naus­kas, by­los
Nr. N2-370-04/2003, ku­rio­je ieš­ko­vė pra­šė pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
iš­lai­ky­mą sū­nui, pri­tei­siant iš at­sa­ko­vo sū­nui jam ten­kan­čią ben­dro­sios
jung­ti­nės nuo­sa­vy­bės da­lį, 2003 m. lap­kri­čio 26 d. spren­di­mu
pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo sū­nui iš­lai­ky­ti po 200 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų
pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Teis­mas mo­ty­va­vo, kad iš­lai­ky­mą pri­tei­sus tur­to da­li­mi
ne­bus gau­ta pa­ja­mų vai­kui iš­lai­ky­ti. Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne
tvar­ka ir 2004 m. va­sa­rio 24 d. nu­tar­ti­mi pa­lik­da­ma ne­pa­keis­tą
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lį dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų
iš­lai­ky­mo, pa­žy­mė­jo, kad at­sa­ko­vas gau­na iš vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio
drau­di­mo fon­do biu­dže­to pe­ri­odi­nes iš­mo­kas, ku­rių da­lį ga­li skir­ti
ne­pil­na­me­čiam vai­kui iš­lai­ky­ti, be to, tu­ri įre­gist­ra­vęs ir ver­čia­si
in­di­vi­du­a­lia veik­la, iš ku­rios pa­ja­mų taip pat ga­li bū­ti mo­ka­mos
pe­ri­odi­nės iš­mo­kos. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat pa­grįs­tai at­si­žvel­gė
į at­sa­ko­vo in­te­re­sus, kad pri­tei­sus jam ten­kan­čią tur­to da­lį ne­pil­na­me­čiam
vai­kui iš­lai­ky­ti, jis, bū­da­mas in­va­li­das, ne­tek­tų vie­nin­te­lės gy­ve­na­mo­sios
vie­tos.
Iš­lai­ky­mas kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas tuo
at­ve­ju, kai tai lei­džia iš­lai­ky­mą pri­va­lan­čio mo­kė­ti vai­ko tė­vo
(mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis, kai tai tiks­lin­ga sie­kiant ap­sau­go­ti vai­ko
iš­lai­ky­mo tei­sės įgy­ven­di­ni­mą nuo ga­li­mo tė­vo (mo­ti­nos) ne­mo­ku­mo,
pri­tei­siant įsi­sko­li­ni­mą ir ki­ta. Vi­sas iš­lai­ky­mo dy­dis kon­kre­čia
pi­ni­gų su­ma nu­sta­to­mas pa­dau­gi­nus vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo dy­dį
iš mė­ne­sių skai­čiaus iki vai­ko pil­na­me­tys­tės. Iš­lai­ky­mas kon­kre­čia
pi­ni­gų su­ma ga­li bū­ti pri­tei­sia­mas ir tais at­ve­jais, kai at­si­ran­da
pa­pil­do­mų vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dų (vai­ko li­ga, su­ža­lo­ji­mas, slau­gy­mas
ar nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra), taip pat vai­ko bū­si­mos gy­dy­mo iš­lai­dos (CK
3. 201 straips­nio 2 da­lis). To­kiu at­ve­ju teis­mas ga­li pri­teis­ti
ir vien­kar­ti­nę pi­ni­gų su­mą, ku­ri pa­deng­tų pa­pil­do­mas vai­ko prie­žiū­ros
iš­lai­das, kar­tu pa­lie­ka­mas ir iš­lai­ky­mas kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis. Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai iš­lai­ky­mą
kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma daž­niau­siai pri­tei­sia tais at­ve­jais, kai at­si­ran­da
vien­kar­ti­nių pa­pil­do­mų vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dų ar pri­tei­sia­mas
iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas.
Iš­lai­ky­mas pri­tei­siant vai­kui nuo­sa­vy­bės tei­se tam tik­rą tė­vo
(mo­ti­nos) tur­tą ga­li­mas ta­da, kai tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tur­to, ku­rį
nau­do­jant ar re­a­li­za­vus bū­tų gau­na­ma pa­ja­mų vai­kui iš­lai­ky­ti bei
ki­taip ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo šia for­ma, tu­ri at­si­žvelg­ti į ga­li­mo pri­teis­ti tur­to rū­šį,
tė­vo (mo­ti­nos) ge­bė­ji­mus tvar­ky­ti vai­kui pri­teis­ti­ną tur­tą, bū­si­mas
tur­to iš­lai­ky­mo iš­lai­das, tur­to lik­vi­du­mą ir ki­ta. Tur­to ver­tė nu­sta­to­ma
re­mian­tis ver­te, nu­sta­ty­ta pa­gal rin­kos kai­nas, esan­čias spren­di­mo
pri­ėmi­mo me­tu (CK 3. 4, 3. 119 straips­niai). Rin­kos ver­tė ga­li
bū­ti nu­sta­to­ma re­mian­tis in­ven­to­ri­za­ci­niais duo­me­ni­mis, tur­to
ver­tin­to­jų pa­teik­tais duo­me­ni­mis ir ki­tais įro­dy­mais. Pri­teis­da­mas
vai­kui iš­lai­ky­mą tur­to da­li­mi, pa­vyz­džiui, bu­to da­li­mi, teis­mas
spren­di­me nu­sta­to pri­teis­ti­nos da­lies dy­dį ir pri­rei­kus nu­sta­to
nau­do­ji­mo­si tur­tu tvar­ką.
Kon­kre­ti pi­ni­gų su­ma ar tur­tas na­tū­ra pa­pras­tai pri­teis­ti­nas
tais at­ve­jais, kai teik­ti iš­lai­ky­mą pri­va­lan­tis vai­ko tė­vas ne­tu­ri
nuo­la­ti­nių pa­ja­mų, o iš by­los ap­lin­ky­bių ne­ga­li­ma spręs­ti, kad iš­lai­ky­mą
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis tė­vas lai­ku ir vi­siš­kai teiks iš tu­ri­mų san­tau­pų
ar ki­to tur­to gau­na­mų pa­ja­mų, ar kai teis­mas vai­kui pri­tei­sia iš­lai­ky­mo
įsi­sko­li­ni­mą ir kt. Pri­tei­siant iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą ir spren­džiant
klau­si­mą, ku­ria for­ma – vien­kar­ti­ne pi­ni­gų su­ma ar tur­tu – jį pri­teis­ti,
be to, kad rei­kia at­si­žvelg­ti į vai­ko po­rei­kių tu­ri­nį, taip pat bū­ti­na
at­si­žvelg­ti į ga­li­mo pri­teis­ti tur­to rū­šį, tė­vo (mo­ti­nos) ge­bė­ji­mą
tin­ka­mai tvar­ky­ti tur­tą ir ki­ta.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad ša­lys rei­ka­lau­ja,
o teis­mai iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą daž­niau­siai pri­tei­sia kon­kre­čia
pi­ni­gų su­ma.
Vil­niaus mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je V. Šu­me­lie­nė v. E. Char­ko­vas dėl vai­ko gy­ve­na­mo­sios
vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los
Nr. 2-4626-13/2004, pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo ne­pil­na­me­tei duk­te­riai
iš­lai­ky­ti po 250 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir
9000 Lt iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą už tre­jus me­tus.
Toks iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo ir pa­ties iš­lai­ky­mo for­mos nu­sta­ty­mas
yra daž­niau­sias teis­mų prak­ti­ko­je, ir tai ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sus,
nes iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą pri­tei­sus šia for­ma ope­ra­ty­viau­siai
kom­pen­suo­ja­mi vai­ko tu­rė­ti po­rei­kių ten­ki­ni­mo trū­ku­mai.
Teis­mas, pa­rink­da­mas iš­lai­ky­mo for­mą ir kon­kre­tų iš­lai­ky­mui
pri­teis­ti­ną tur­tą, tu­ri su­ras­ti vai­ko in­te­re­sų ir tė­vo (mo­ti­nos)
bei jo vi­sos šei­mos in­te­re­sų pu­siau­svy­rą, rem­tis CK 1. 5 straips­nio
4 da­ly­je įtvir­tin­tais tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo
prin­ci­pais. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra nu­ro­dęs, kad jei tur­to
per­da­vi­mu vai­kams ga­li­ma lik­vi­duo­ti įsi­sko­li­ni­mą ir už­tik­rin­ti
bū­si­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų įvyk­dy­mą, o jo ati­da­vi­mas na­tū­ra vai­kams
yra nau­din­gas, tai ne­bū­tų pro­tin­ga vien for­ma­liais su­me­ti­mais vers­ti
nau­do­tis pri­vers­ti­ne iš­ieš­ko­ji­mo tvar­ka (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nės tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. sau­sio 17 d. nu­tar­tis, ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Ja­ki­ma­vi­čie­nė
v. P. Ja­ki­ma­vi­čius, by­los Nr. 3K-7-96/2003).

7.
Vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio ir for­mos pa­kei­ti­mas

CK 3. 201 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad teis­mas ga­li
pa­gal vai­ko, jo tė­vo (mo­ti­nos) ar­ba vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos
ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį su­ma­žin­ti ar­ba pa­di­din­ti pri­teis­to
iš­lai­ky­mo dy­dį, jei­gu po teis­mo spren­di­mo, ku­riuo bu­vo pri­teis­tas
iš­lai­ky­mas, pri­ėmi­mo iš es­mės pa­si­kei­tė ša­lių tur­ti­nė pa­dė­tis.
Teis­mas tu­ri tei­sę pa­keis­ti iš­lai­ky­mo dy­dį ne vi­sais at­ve­jais, kai
pa­si­kei­čia fak­ti­nės ap­lin­ky­bės, su­da­ran­čios pa­grin­dą per­žiū­rė­ti
iš­lai­ky­mo dy­džio klau­si­mą, o tik tais at­ve­jais, kai tos ap­lin­ky­bės
pa­si­kei­tė iš es­mės ir yra tiks­lin­ga per­žiū­rė­ti iš­lai­ky­mo dy­dį. Nuo­sta­tą,
kad iš­lai­ky­mas ga­li bū­ti per­žiū­ri­mas tik ta­da, kai iš es­mės pa­si­kei­tė
ša­lių tur­ti­nė pa­dė­tis, sis­te­miš­kai aiš­ki­nant su CK 3. 192 straips­nio
2 da­li­mi, da­ry­ti­na iš­va­da, kad iš­lai­ky­mo dy­džio per­žiū­rė­ji­mas
ga­li­mas ir iš es­mės pa­si­kei­tus ne­pil­na­me­čių vai­kų po­rei­kiams. Ap­lin­ky­bės,
le­mian­čios ša­lių tur­ti­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mą iš es­mės, yra la­bai
įvai­rios: tai ir ša­lių gau­na­mų pa­ja­mų žy­mus su­ma­žė­ji­mas, pa­pil­do­mų
iš­lai­ky­mo prie­vo­lių at­si­ra­di­mas ar iš­lai­ky­mo prie­vo­lės ki­tiems
as­me­nims pa­di­dė­ji­mas, svei­ka­tos žy­mus pa­blo­gė­ji­mas, dėl ko pa­di­dė­ja
tė­vo (mo­ti­nos) bū­ti­nos iš­lai­dos ir kt. Pa­pras­tai ne­pil­na­me­čių vai­kų
po­rei­kiai di­dė­ja au­gant vai­kams. Teis­mas kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju
spren­džia, ar vai­ko po­rei­kiai pa­si­kei­tė tiek, kad yra pa­grin­das pa­keis­ti
iš­lai­ky­mo dy­dį. Pa­žy­mė­ti­na, kad teis­mas tu­ri siek­ti vai­kų iš­lai­ky­mo
tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mo, to­dėl pa­keis­ti vai­kų iš­lai­ky­mo dy­dį
ir for­mą ga­li tik aiš­kiai nu­sta­tęs įsta­ty­me įtvir­tin­tus iš­lai­ky­mo
dy­džio ir for­mos pa­kei­ti­mo pa­grin­dus.
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2004 m. sau­sio
28 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo V. A-­raus­ko
ieš­ki­nį at­sa­ko­vei G. Goš­tau­tie­nei, tre­čia­jam as­me­niui Kau­no
mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bai,
su­ma­ži­no iš ieš­ko­vo duk­te­riai pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­dį nuo
350 Lt iki 225 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų, at­si­žvel­gė
į duk­ters po­rei­kių dy­dį ir abie­jų tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį. Kau­no apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­ma­žin­tą iš­lai­ky­mo
dy­dį pa­di­di­no iki 250 Lt, at­si­žvel­gė į abie­jų by­los ša­lių pa­ja­mų
ir iš­lai­dų pa­di­dė­ji­mą, ne­di­de­lį jų duk­ters po­rei­kių pa­si­kei­ti­mą,
sie­kė iš­sau­go­ti pro­tin­gą vai­ko in­te­re­sų, jo po­rei­kių ten­ki­ni­mo
ir tė­vų ga­li­my­bių pu­siau­svy­rą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­lik­da­ma šią ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mo da­lį ne­pa­keis­tą, nu­ro­dė, kad CK 3. 192 straips­nio
2 da­lies pa­skir­tis – už­tik­rin­ti vai­ko po­rei­kius ati­tin­kan­tį iš­lai­ky­mą,
ne­pa­žei­džiant jį tei­kian­čių vai­ko tė­vų tei­sė­tų in­te­re­sų, pro­por­cin­gu­mo
prin­ci­po, rei­ka­lau­jan­čio nu­sta­ty­ti vai­kų ir tė­vų tur­ti­nių in­te­re­sų
pu­siau­svy­rą. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad to­kia pa­ti ir CK 3. 201 straips­nio
1 da­lies pa­skir­tis. Ši da­lis įgy­ven­di­na CK 3. 192 straips­nio
2 da­lies prin­ci­pi­nes nuo­sta­tas tais at­ve­jais, kai pa­aiš­kė­ja,
kad teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mas ne­ati­tin­ka pro­por­cin­gu­mo
rei­ka­la­vi­mo. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad po teis­mo spren­di­mo, ku­riuo ne­gin­čo
tvar­ka pri­teis­tas iš­lai­ky­mas vai­kui, nu­sta­čius, jog spren­di­me nu­sta­ty­tas
iš­lai­ky­mas ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo nuo­sta­tų dėl jo pro­por­cin­gu­mo,
t. y. pri­va­lan­čio­jo jį teik­ti ga­li­my­bių ar vai­ko po­rei­kių, yra
pa­grin­das kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niu dėl pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­džio
pa­kei­ti­mo, nors ša­lių tur­ti­nė pa­dė­tis re­a­liai ne­pa­si­kei­tė.
Iš­lai­ky­mo dy­dis ga­li bū­ti su­ma­žin­tas, jei­gu tė­vas (mo­ti­na),
mo­kan­tis iš­lai­ky­mą vai­kui, tu­ri ki­tų ne­pil­na­me­čių vai­kų, ku­rie
yra ma­žiau ma­te­ria­liai ap­rū­pin­ti nei iš­lai­ky­mą gau­nan­tis vai­kas.
Nu­sta­ty­da­mas šią ap­lin­ky­bę, teis­mas at­si­žvel­gia į vai­kų skai­čių,
ku­riuos iš­lai­ko tė­vas (mo­ti­na), mo­kan­tis iš­lai­ky­mą, į šių vai­kų ki­to
iš tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį ir gau­na­mas pa­ja­mas, taip pat į ki­tus iš­lai­ky­ti­nius,
ku­riuos jis pri­va­lo iš­lai­ky­ti pa­gal įsta­ty­mą. Neat­si­žvel­gia­ma į iš­lai­ky­ti­nius,
ku­rių mo­kan­tis iš­lai­ky­mą as­muo ne­pri­va­lo iš­lai­ky­ti (pa­vyz­džiui,
iš­lai­ko dar­bin­gą su­tuok­ti­nį). Iš­lai­ky­mo dy­dis taip pat ga­li bū­ti
su­ma­žin­tas, kai tė­vas (mo­ti­na), mo­kan­tis iš­lai­ky­mą, ta­po ne­įga­lus
ir dėl ne­įga­lu­mo pa­di­dė­jo jo iš­lai­dos, pa­blo­gė­jo jo tur­ti­nė pa­dė­tis,
ta­po ne­dar­bin­gas ir ki­ta. Jei­gu dėl ne­įga­lu­mo as­mens tur­ti­nė pa­dė­tis
žy­miai ne­pa­blo­gė­jo, nė­ra pa­grin­do ma­žin­ti iš­lai­ky­mą. Ta­čiau
tuo at­ve­ju, kai tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis pa­blo­gė­ja dėl jo pa­ties
ne­tin­ka­mo el­ge­sio (gir­ta­vi­mo, nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo, pi­ni­gų švais­ty­mo
azar­ti­niams lo­ši­mams ir pan. ), iš­lai­ky­mo dy­dis ne­tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­mas.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai, spręs­da­mi
iš­lai­ky­mo dy­džio su­ma­ži­ni­mo klau­si­mą, pro­tin­gai ver­ti­na tė­vo (mo­ti­nos)
tur­ti­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mą, at­si­žvel­gia į bū­ti­nus vai­kų po­rei­kius.
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je by­lo­je
R. R-­kus v. S. R-­kie­nė, by­los Nr. 2-13022/2003, dėl iš­lai­ky­mo
su­ma­ži­ni­mo 2003 m. gruo­džio 8 d. spren­di­mu su­ma­ži­no Vil­niaus
mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. rug­sė­jo 30 d. spren­di­mu
pa­tvir­tin­tos san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių su­tar­ties 3 punk­te
nu­sta­ty­tą 1000 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų dviem
vai­kams iš­lai­ky­mą, pri­tei­sė iš ieš­ko­vo po 300 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų
pe­ri­odi­nių iš­mo­kų kiek­vie­nam vai­kui. Teis­mas pa­grįs­tai at­si­žvel­gė
į tai, kad tvir­ti­nant san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių su­tar­tį ieš­ko­vo
dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo 660 Lt, ta­čiau jis įsi­pa­rei­go­jo abiem vai­kams
mo­kė­ti 1000 Lt iš­lai­ky­mo kas mė­ne­sį. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad
toks skir­tu­mas pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vas tu­rė­jo pa­pil­do­mų lė­šų, ku­rias
jis įvar­di­jo kaip san­tau­pas ne kre­di­to įstai­go­je, nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas
šiuo me­tu dir­ba sa­vo pa­ties įsteig­to­je 10 000 Lt įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą
tu­rin­čio­je be­dro­vė­je di­rek­to­riu­mi, dar­bo už­mo­kes­čio dy­dis –
383,70 Lt kas mė­ne­sį, jo pra­šo­mo pri­teis­ti iš­lai­ky­mo dy­dis –
150 Lt kas mė­ne­sį kiek­vie­nam vai­kui ir gau­na­mas dar­bo už­mo­kes­tis
ne­pa­nei­gia ieš­ko­vo pa­pil­do­mų pa­ja­mų ir san­tau­pų tu­rė­ji­mo. Teis­mas
taip pat pa­grįs­tai at­si­žvel­gė į tai, kad ieš­ko­vas po mė­ne­sio veik­los
ben­dro­vės įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą pa­di­di­no dvi­gu­bai ir at­me­tė ieš­ko­vo
ar­gu­men­tą, kad jis ne­ga­li sau mo­kė­ti di­des­nio dar­bo už­mo­kes­čio,
nes no­ri, kad ben­dro­vė veik­tų pel­nin­gai.
Be ap­tar­tų at­ve­jų, ka­da ga­li bū­ti pa­keis­tas iš­lai­ky­mo dy­dis,
įsta­ty­mas (CK 3. 201 straips­nio 2 da­lis) nu­ma­to spe­cia­lų iš­lai­ky­mo
dy­džio pa­kei­ti­mo (jį pa­di­di­nant) pa­grin­dą – kai at­si­ran­da pa­pil­do­mų
vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dų (vai­ko li­ga, su­ža­lo­ji­mas, slau­gy­mas ar
nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra). Pri­tei­sus iš­lai­ky­mą kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis ar tam tik­ru tur­tu ir nu­sta­čius CK
3. 201 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­tus pa­grin­dus, iš­lai­ky­mas
ga­li bū­ti pa­di­din­tas pri­tei­siant pa­pil­do­mas vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­das
vie­na­kar­ti­ne pi­ni­gų su­ma ar pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis tam tik­rą lai­ką.
Pri­rei­kus teis­mas ga­li pri­teis­ti at­ly­gin­ti ir bū­si­mas vai­ko gy­dy­mo
iš­lai­das. Ap­tar­tų pa­pil­do­mų vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dų pri­tei­si­mas
ne­tu­ri įta­kos pri­teis­tam pa­grin­di­niam iš­lai­ky­mui.
Teis­mų prak­ti­ko­je yra at­ve­jų, kai bu­vo nag­ri­nė­tas iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mas pa­pil­do­moms iš­lai­doms, ne­pa­ten­kan­čioms į vai­ko prie­žiū­ros
iš­lai­das, pa­deng­ti.
Pa­vyz­džiui, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. lap­kri­čio 16 d. nu­tar­ti­mi
ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Zlo­tov­ska­ja v. N. Age­je­vas pri­tei­sė
ieš­ko­vei jos tu­rė­tų 3300 Lt pa­pil­do­mų vai­ko kam­ba­rio įren­gi­mo
iš­lai­dų.
CK 3. 201 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad teis­mas pa­gal
šio straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­tų as­me­nų pra­šy­mą ga­li pa­keis­ti
pri­teis­to iš­lai­ky­mo for­mą. Iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo pa­grin­dų
įsta­ty­me tie­sio­giai ne­nu­sta­ty­ta, to­dėl teis­mas, spręs­da­mas iš­lai­ky­mo
for­mos pa­kei­ti­mo klau­si­mą, tu­ri va­do­vau­tis ben­drai­siais šei­mos tei­si­nius
san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čiais prin­ci­pais, at­si­žvelg­ti į vai­kų iš­lai­ky­mo
ins­ti­tu­to pa­skir­tį. Kaip ir ki­to­se šei­mos by­lo­se teis­mas, spręs­da­mas
iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo klau­si­mą, vi­sų pir­ma tu­ri at­si­žvelg­ti
į vie­ną iš pa­grin­di­nių šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo
prin­ci­pų, nu­ma­ty­tų CK 3. 3 straips­nio 1 da­ly­je, t. y. į
pri­ori­te­ti­nės vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pą,
reiš­kian­tį, kad teis­mas, pri­im­da­mas spren­di­mą, vi­sų pir­ma tu­ri tai
įver­tin­ti vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų at­žvil­giu, t. y. pri­ori­te­tiš­kai
at­si­žvelg­ti, už­tik­rin­ti jų ap­sau­gą. Teis­mui nu­sta­čius, kad pa­kei­tus
iš­lai­ky­mo for­mą bus tvir­čiau ap­sau­go­ti vai­ko in­te­re­sai, ieš­ki­nys
dėl iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo tu­rė­tų bū­ti ten­kin­ti­nas. Mi­nė­to­je
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nės
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. sau­sio 17 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je
ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Ja­ki­ma­vi­čie­nė v. P. Ja­ki­ma­vi­čius,
by­los Nr. 3K-7-96/2003, nu­ro­dy­ta, kad Ci­vi­li­nio ko­dek­so
3. 201 straips­nio 1 ir 2 da­lių pa­grin­das pa­keis­ti pri­teis­to iš­lai­ky­mo
dy­dį yra iš es­mės pa­si­kei­tu­si ša­lių tur­ti­nė pa­dė­tis ar­ba at­si­ra­dę
pa­pil­do­mi vai­ko po­rei­kiai. Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant straips­nio
nuo­sta­tas, šios ap­lin­ky­bės tai­ky­ti­nos ir 3 da­ly­je nu­ma­ty­tu at­ve­ju,
kai spren­džia­ma dėl iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Jei­gu ne­vyk­do­ma pa­rei­ga
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis teik­ti vai­kui iš­lai­ky­mą ir dėl to su­si­da­ro
sko­li­nin­ko įsi­sko­li­ni­mas, tai įsi­sko­li­ni­mo su­si­da­ry­mas ga­li bū­ti
trak­tuo­ja­mas kaip sko­li­nin­ko tur­ti­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mas, ku­ris
yra pa­grin­das per­žiū­rė­ti tei­kia­mo iš­lai­ky­mo for­mą, nes ky­la grės­mė
vai­ko in­te­re­sams. Iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis di­de­lis įsi­sko­li­ni­mas
ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­grin­das per­svars­ty­ti vai­ko iš­lai­ky­mo
tei­ki­mo for­mą pa­gal CK 3. 201 straips­nio 3 da­lį, jei­gu ki­to­kios
for­mos tai­ky­mas yra įma­no­mas ir nau­din­gas vai­ko in­te­re­sų po­žiū­riu.
Jei nuo­la­ti­nio lė­šų šal­ti­nio nė­ra nei įmo­koms, nei sko­lai pa­deng­ti,
tai ga­li bū­ti svars­to­ma dėl su­si­da­riu­sio įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mo
iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja šio­je by­lo­je at­si­žvel­gė
į tai, kad vie­nas iš vai­kų jau ta­po pil­na­me­tis, ki­tam iki pil­na­me­tys­tės
ne­daug li­ko, jiems rei­ka­lin­gos at­ski­ros pa­tal­pos gy­ven­ti, to­dėl gy­ve­na­mo­sios
pa­tal­pos ga­vi­mas nuo­sa­vy­bės tei­se už­tik­ri­na vai­kų re­a­lias reik­mes,
jų in­te­re­sų ne­ati­tin­ka to­les­nis įsi­sko­li­ni­mo pa­li­ki­mas, jei nė­ra
re­a­lių ga­li­my­bių jį pa­deng­ti.
Tai, kad iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mas ga­li­mas tik va­do­vau­jan­tis
vai­ko tei­sė­mis ir in­te­re­sais, kon­sta­tuo­ta ir ki­to­je Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Ma­li­nas v. m. Ma­li­na, by­los
Nr. 3K-3-434/2004, ku­rio­je ieš­ko­vas krei­pė­si į teis­mą pra­šy­da­mas
pa­keis­ti teis­mo spren­di­mu iš jo pri­teis­tą iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiam
sū­nui tur­tu (1/2 da­lis bu­to) į ati­tin­ka­mos ver­tės kon­kre­čią pi­ni­gų
su­mą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja 2004 m. rug­sė­jo 13 d. nu­tar­ti­mi pa­lik­da­ma ne­pa­keis­tą
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo ieš­ki­nys bu­vo at­mes­tas,
nu­ro­dė, kad ša­lių ne­pil­na­me­čiam sū­nui pri­teis­tas tur­tas ga­li bū­ti
nau­do­ja­mas vai­ko in­te­re­sais įvai­riais bū­dais, by­lo­je nė­ra duo­me­nų,
kad at­sa­ko­vė sū­nui pri­teis­tą tur­tą ad­mi­nist­ruo­ja neat­si­žvelg­da­ma
į jo in­te­re­sus. Vai­kui pri­teis­tas iš­lai­ky­mas tur­tu yra vai­ko nuo­sa­vy­bė
ir šia for­ma pri­teis­tas iš­lai­ky­mas ga­li bū­ti kei­čia­mas tik vai­ko in­te­re­sais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė, kad gy­ve­ni­me ga­li­mos įvai­rios si­tu­a­ci­jos,
pa­vyz­džiui, vai­kui pri­teis­tas tur­tas su­nai­ki­na­mas ar­ba dėl ki­tos
prie­žas­ties ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas vai­ko po­rei­kiams ten­kin­ti, ir
to­kio po­bū­džio ap­lin­ky­bės ga­li su­da­ry­ti prie­lai­das teis­mui spręs­ti
vai­kui nu­sta­ty­to iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo klau­si­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kar­tu pa­brė­žė, kad CK 3. 201 straips­nio 3 da­ly­je ne­nu­sta­ty­ta
ap­ri­bo­ji­mų vie­ną iš­lai­ky­mo for­mą pa­keis­ti bet ku­ria ki­ta CK
3. 196 straips­ny­je nu­ma­ty­ta iš­lai­ky­mo for­ma, ir kad CK 3. 201 straips­ny­je
nu­ma­ty­ta teis­mo dis­kre­ci­jos tei­sė, bet ne pa­rei­ga ten­kin­ti pra­šy­mą
dėl iš­lai­ky­mo dy­džio ar for­mos pa­kei­ti­mo reiš­kia, jog toks pra­šy­mas
ga­li bū­ti ten­ki­na­mas tik teis­mui nu­sta­čius kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju
reikš­min­gas ap­lin­ky­bes.
Teis­mų prak­ti­ka ro­do, kad teis­mai iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo
klau­si­mą spren­džia at­si­žvelg­da­mi į nu­ro­dy­tus iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo
kri­te­ri­jus, va­do­vau­ja­si pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų
ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pu.
 Šal­či­nin­kų ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs ci­vi­li­nė­je by­lo­je R. Sad­re­je­vas v.
J. Sad­re­je­va ir at­sa­ko­vės prie­šieš­ki­nį ieš­ko­vui, by­los
Nr. N2-715-05/2004, 2004 m. lie­pos 30 d. spren­di­mu pa­kei­tė
teis­mo pri­teis­tą iš­lai­ky­mą po 1/4 da­lį dar­bo už­mo­kes­čio, bet ne
ma­žiau kaip 1 MGL, pri­tei­sė iš ieš­ko­vo sū­nui iš­lai­ky­ti
370 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Teis­mas pa­keis­da­mas
iš­lai­ky­mo for­mą lai­kė, kad iš­lai­ky­mas pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis už­tik­rins
vai­ko iš­lai­ky­mo sta­bi­lu­mą, ir nu­sta­ty­da­mas pe­ri­odi­nių iš­mo­kų dy­dį
at­si­žvel­gė į fak­tiš­kai vai­ko gau­na­mo iš­lai­ky­mo dy­dį pa­gal kei­čia­mą
teis­mo spren­di­mą, siek­da­mas, jog pri­teis­tas iš­lai­ky­mas ne­bū­tų ma­žes­nis
už gau­na­mą.
To­kia teis­mų prak­ti­ka ati­tin­ka CK įtvir­tin­tus prin­ci­pus ir
nuo­sta­tas dėl iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Ta­čiau tam tik­rais at­ve­jais
yra su­dė­tin­ga nu­sta­ty­ti, ko­kia iš­lai­ky­mo for­ma la­biau ati­tin­ka
vai­ko in­te­re­sus, nes tai pri­klau­so nuo įvai­rių prie­žas­čių, ku­rios tęs­ti­niuo­se
san­ty­kiuo­se kei­čia­si, to­dėl teis­mas tu­ri nu­sta­ty­ti to­kią iš­lai­ky­mo
for­mą, ku­ri la­biau­siai ap­sau­go­tų vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės įgy­ven­di­ni­mą
ne­pri­klau­so­mai nuo be­si­kei­čian­čių fak­ti­nių ap­lin­ky­bių.
Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui 2003 m. spa­lio
3 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Vil­kan­cie­nė v. T. Vil­kan­cas,
by­los Nr. 2-1134-02/2003, dėl iš­lai­ky­mo for­mos vai­kams pa­kei­ti­mo
ir san­tuo­ko­je įgy­to tur­to pa­da­li­ji­mo pa­kei­tus Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 1999 m. ko­vo 18 d. nu­ta­ri­mu pri­teis­tą iš­lai­ky­mą ke­tu­riems
ne­pil­na­me­čiams vai­kams pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis ir pri­tei­sus iš at­sa­ko­vo
jam pri­klau­san­čią 1/3 da­lį gy­ve­na­mo­jo na­mo kiek­vie­nam vai­kui
po 1/12 jo da­lies, nu­ro­dė, kad to­kia iš­lai­ky­mo for­ma pa­si­rink­ta at­si­žvel­giant
į su­si­da­riu­sį iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą, kad skir­tin­gų ly­čių vai­kams
rei­kia at­ski­rų gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų, ša­lys, gy­ven­da­mos vie­na­me na­me,
nuo­lat kon­flik­tuo­ja, dėl to ken­čia vai­kai, taip pat į tai, jog at­sa­ko­vas
jo­kiais veiks­mais ne­sie­kė pa­deng­ti at­si­ra­du­sio įsi­sko­li­ni­mo, tuo
tar­pu per­da­vus tur­tą vai­kams at­sa­ko­vas ne­teks pa­rei­gos mo­kė­ti pe­ri­odi­nes
iš­mo­kas. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja 2003 m. gruo­džio 29 d. nu­tar­ti­mi šį teis­mo spren­di­mą
pa­kei­tė ir pa­nai­ki­no jo da­lį dėl iš­lai­ky­mo for­mos vai­kams pa­kei­ti­mo
ir nuo­sa­vy­bės tei­sės į gy­ve­na­mo­jo na­mo da­lį pri­tei­si­mo, šią ieš­ki­nio
da­lį at­me­tė. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­si­žvel­gė į iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to
tiks­lą nuo­lat teik­ti lė­šas vai­kų pra­gy­ve­ni­mui, į tai, kad at­sa­ko­vas
tu­ri že­mės skly­pą, į ku­rį ga­li­ma nu­kreip­ti iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo
iš­ieš­ko­ji­mą, kad na­mo da­lys tarp ša­lių ga­li bū­ti ati­da­ly­tos, o pri­teis­ti­na
na­mo da­lies ver­tė vai­kams du kar­tus ma­žes­nė už iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą
ir bū­si­mas iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nes iš­mo­kas, ir į tai, kad pri­tei­sus
vai­kams tur­tą at­si­ras nau­jų tur­to sa­vi­nin­kų prie­vo­lių (mo­kė­ti mo­kes­čius,
iš­lai­ky­ti tur­tą). Įver­ti­nu­si vi­sas by­los fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, kad iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mas šio­je
kon­kre­čio­je by­lo­je ne­ati­tin­ka ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sų.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai ten­kin­da­mi
ieš­ki­nius dėl iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo lai­kė­si nu­ro­dy­tų iš­lai­ky­mo
for­mos pa­kei­ti­mo są­ly­gų.
Pa­vyz­džiui, Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je J. J-­šai­tie­nė v. V. J-­šai­tis, by­los
Nr. 2-7008/2003, 2003 m. bir­že­lio 16 d. spren­di­mu pa­kei­tė
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 1999 m. bir­že­lio 2 d. spren­di­mu
iš at­sa­ko­vo dviem ne­pil­nam­tėms duk­te­rims pri­teis­to iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis for­mą ir iš at­sa­ko­vo pri­tei­sė duk­te­rims iš­lai­ky­mą jam
pri­klau­san­čia bu­to da­li­mi (po 1/4 da­lį bu­to kiek­vie­nai duk­te­riai).
Teis­mas, pa­keis­da­mas iš­lai­ky­mo for­mą, pa­grįs­tai įver­ti­no at­sa­ko­vo
iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą, kas mė­ne­sį at­sa­ko­vo teik­tų pe­ri­odi­nių
iš­mo­kų vai­kų iš­lai­ky­mui dy­dį – ma­žiau nei po 10 Lt, at­sa­ko­vo vi­siš­kai
ma­žas pa­ja­mas, vai­kų po­rei­kius gy­ve­na­ma­jam būs­tui ir pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo,
kad to­kios iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mas la­biau ati­tiks ne­pil­na­me­čių
vai­kų in­te­re­sus (CK 3. 3 straips­nio 1 da­lis).

8.
Iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mas

CK nu­ma­ty­tas pri­va­lo­mas iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mas to­kiais
at­ve­jais: kai san­tuo­ka yra pri­pa­žįs­ta­ma ne­ga­lio­jan­čia (CK
3. 43 straips­nio 2 da­lis), kai san­tuo­ka yra nu­trau­kia­ma (CK
3. 53 straips­nio 3, 4 da­lys, 3. 59 straips­nis,
3. 62 straips­nio 3 da­lis), kai teis­mas pri­ima spren­di­mą dėl su­tuok­ti­nių
gy­ve­ni­mo sky­rium (CK 3. 76 straips­nio 1 da­lis), nu­sta­to tė­vys­tę
(CPK 392 straips­nis).
Iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mas ga­li­mas ir ta­da, kai tė­vai nė­ra nu­trau­kę
san­tuo­kos, ne­pa­tvir­tin­tas jų gy­ve­ni­mas sky­rium ar vai­ko tė­vai nė­ra
su­si­tuo­kę ir vie­nas iš tė­vų (ar abu tė­vai) ne­vyk­do sa­vo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti
vai­kus. Iš­lai­ky­mas taip pat pri­tei­sia­mas, jei­gu san­tuo­ka nu­trauk­ta
pa­gal įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ga­lio­ju­sias iki 2000 m. CK įsi­ga­lio­ji­mo
2001 m. lie­pos 1 d. , ir iš­lai­ky­mas vai­kui nė­ra pri­teis­tas.
Įsta­ty­mo im­pe­ra­ty­viai nu­ma­ty­ta, kad teis­mas, nu­trauk­da­mas
san­tuo­ką vie­no su­tuok­ti­nio pra­šy­mu ar dėl su­tuok­ti­nio (su­tuok­ti­nių)
kal­tės, tu­ri iš­spręs­ti su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo
klau­si­mus (CK 3. 59 straips­nis, 3. 62 straips­nio 3 da­lis, CPK
541 straips­nio 2 da­lis). Ša­lims pa­reiš­kus rei­ka­la­vi­mą nu­trauk­ti
san­tuo­ką taip pat tu­ri bū­ti pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas ir dėl iš­lai­ky­mo
vai­kams pri­tei­si­mo ar­ba pa­teik­tas tė­vų su­si­ta­ri­mas dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo (CPK 382 straips­nio 3 punk­tas). Pra­šy­me nu­trauk­ti
san­tuo­ką vie­no su­tuok­ti­nio pra­šy­mu pa­reiš­kė­jas tu­ri nu­ro­dy­ti,
kaip jis vyk­dys sa­vo pa­rei­gas, tarp jų – ir iš­lai­ky­mo pa­rei­gą ne­pil­na­me­čiams
vai­kams, bei nu­ro­dy­ti rei­ka­la­vi­mą ir jo pa­grin­dą pri­teis­ti iš­lai­ky­mą
ne­pil­na­me­čiams vai­kams iš ki­to su­tuok­ti­nio (CPK 539 straips­nio
3 da­lies 3 punk­tas). Ieš­ko­vas, kreip­da­ma­sis į teis­mą dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo dėl su­tuok­ti­nio kal­tės, pri­va­lo nu­ro­dy­ti vai­ko (vai­kų)
in­di­vi­du­a­lius po­rei­kius ir pa­teik­ti įro­dy­mus dėl jo tur­ti­nės pa­dė­ties,
esant ga­li­my­bei, pa­teik­ti įro­dy­mus dėl ki­to su­tuok­ti­nio tur­ti­nės
pa­dė­ties ar­ba tik nu­ro­dy­ti tu­ri­mus duo­me­nis apie ki­to su­tuok­ti­nio
tur­ti­nę pa­dė­tį. Ieš­ki­niui ne­ati­tin­kant jo tu­ri­niui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų,
teis­mas nu­sta­to ter­mi­ną trū­ku­mams pa­ša­lin­ti (CPK 115 straips­nio
2 da­lis), lai­ku šių ne­pa­ša­li­nus – pa­reiš­ki­mą pa­lie­ka ne­nag­ri­nė­tą
(CPK 296 straips­nio 1 da­lies 11 punk­tas).
Tė­vų pa­rei­ga iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus iš­lie­ka
ir at­sky­rus vai­kus nuo tė­vų ar­ba ap­ri­bo­jus tė­vų val­džią, iš­sky­rus
at­ve­jus, kai vai­kas įvai­ki­na­mas (CK 3. 195 straips­nis). N-s įsta­ty­me
im­pe­ra­ty­viai nė­ra nu­ro­dy­ta, kad to­kiais at­ve­jais teis­mas pri­va­lo
spręs­ti ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mus, ta­čiau pa­gal CPK
376 straips­nio 1 da­lį teis­mas pri­va­lo im­tis prie­mo­nių, kad bū­tų
ap­sau­go­tos vai­kų tei­sės ir in­te­re­sai. Dėl to iš tu­ri­mų duo­me­nų ma­ty­da­mas,
kad iš­lai­ky­mo vai­ko tė­vai ar­ba vie­nas iš jų ne­tei­kia, teis­mas pri­va­lo
iš­spręs­ti iš­lai­ky­mo klau­si­mą sa­vo ini­cia­ty­va ne­pri­klau­so­mai nuo
to, ar toks rei­ka­la­vi­mas bu­vo pa­reikš­tas, taip pat įpa­rei­go­ti vals­ty­bi­nę
vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ją pa­si­rū­pin­ti vai­ko gy­ve­ni­mo ir
iš­lai­ky­mo są­ly­go­mis (CPK 376 straips­nio 1 da­lis,
406 straips­nio 3 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai ap­ri­bo­jus
tė­vų val­džią ne vi­sa­da sa­vo ini­cia­ty­va ima­si spręs­ti ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mą.
Vil­niaus mies­to 1-ajam apy­lin­kės teis­mui
2003 m. ba­lan­džio 20 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal
ieš­ko­vo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos
de­par­ta­men­to Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ieš­ki­nį at­sa­ko­vams
R. Fai­zu­li­nui ir I. Ra­de­vi­čie­nei dėl ne­ter­mi­nuo­tos tė­vų
val­džios ap­ri­bo­ji­mo, ne­pil­na­me­tės glo­bos ir gy­ve­na­mo­sios vie­tos
nu­sta­ty­mo, by­los Nr. N-2-3122-10/2003, ap­ri­bo­jus at­sa­ko­vų tė­vų
val­džią duk­ters at­žvil­giu ir įstei­gus jai nuo­la­ti­nę rū­py­bą ne­si­ė­mė
prie­mo­nių spręs­ti iš­lai­ky­mo iš tė­vų pri­tei­si­mo klau­si­mą, nors iš by­los
duo­me­nų ma­ty­ti, kad at­sa­ko­vai ne­vyk­do sa­vo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti
vai­kus.

8. 1.
Iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mas, vai­ko tė­vams nu­trau­kiant san­tuo­ką
abie­jų su­tuok­ti­nių ben­dru su­ti­ki­mu ar­ba pa­tvir­ti­nant
su­tuok­ti­nių
gy­ve­ni­mą sky­rium

Pa­gal CK 3. 193 straips­nį tais at­ve­jais, kai tė­vai kei­čia tar­pu­sa­vio
ci­vi­li­nį tei­si­nį sta­tu­są – nu­trau­kia san­tuo­ką ben­dru su­ti­ki­mu
(CK 3. 51 straips­nis) ar­ba pra­de­da gy­ven­ti sky­rium (CK
3. 73 straips­nis), su­da­ro su­tar­tį, ku­rio­je nu­ma­to tar­pu­sa­vio pa­rei­gas
ma­te­ria­liai iš­lai­kant sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, taip pat to­kio iš­lai­ky­mo
tvar­ką, dy­dį ir for­mas. To­kia tė­vų su­da­ry­ta su­tar­tis per­žiū­ri­ma
teis­mo, kad ati­tik­tų įsta­ty­mų ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ir vi­sų pir­ma
vie­šo­jo in­te­re­so – vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų – at­žvil­giu. Teis­mas
įsi­ti­ki­na, kad to­kia su­tar­tis ne­pri­eš­ta­rau­ja vie­ša­jai tvar­kai ir
ne­pa­žei­džia su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių vai­kų ar vie­no su­tuok­ti­nio
tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų (CK 3. 53 straips­nis). Vai­ko tė­vai teis­mui
tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus, pa­tvir­ti­nan­čius kiek­vie­no iš jų tur­ti­nę pa­dė­tį
ir in­di­vi­du­a­lius vai­ko po­rei­kius, nes teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar
su­da­ry­ta su­tar­tis dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių ar gy­ve­ni­mo sky­rium
pa­sek­mių ati­tin­ka įsta­ty­mo CK 3. 192 straips­nio 2 da­ly­je ke­lia­mus
rei­ka­la­vi­mus, kad iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri bū­ti pro­por­cin­gas ne­pil­na­me­čių
vai­kų po­rei­kiams bei jų tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai ir už­tik­rin­ti bū­ti­nas
vai­kui vys­ty­tis są­ly­gas. Teis­mas, sa­vo spren­di­mu nu­trauk­da­mas san­tuo­ką
ar pa­tvir­tin­da­mas gy­ve­ni­mą sky­rium, pa­tvir­ti­na ir su­tuok­ti­nių pa­teik­tą
su­tar­tį dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ar gy­ve­ni­mo sky­rium pa­sek­mių, su­tar­ties
tu­ri­nys įtrau­kia­mas į teis­mo spren­di­mą (CK 3. 53 straips­nio
2 da­lis, 3. 76 straips­nio 4 da­lis, CPK 541 straips­nis).
Teis­mas ga­li ne­tvir­tin­ti to­kios ša­lių pa­teik­tos su­tar­ties, jei nu­spren­džia,
kad ja­me nu­sta­ty­ta vai­ko iš­lai­ky­mo tvar­ka, dy­dis ir for­ma ne­ati­tin­ka
ar pa­žei­džia vai­ko tei­ses ir in­te­re­sus, įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Vai­kų in­te­re­sus pa­žei­džian­čio­mis pri­pa­žin­ti­nos su­tar­ties są­ly­gos,
da­ran­čios jų iš­lai­ky­mą pri­klau­so­mą nuo tam tik­rų są­ly­gų įvyk­dy­mo,
taip pat nu­sta­tan­čios aki­vaiz­džiai per ma­žą, at­si­žvel­giant į iš­lai­ky­mą
mo­kan­čio tė­vo ar mo­ti­nos pa­ja­mas ir vai­kų po­rei­kius, iš­lai­ky­mo dy­dį,
taip pat kai iš­lai­ky­mo for­ma ne­ati­tin­ka re­a­lių vai­ko po­rei­kių ir
pan. To­kiu at­ve­ju teis­mas ša­lims ga­li pa­siū­ly­ti su­da­ry­ti įsta­ty­mus
ati­tin­kan­čią su­tar­tį ir pa­ko­re­guo­ti su­tar­ties są­ly­gas dėl vai­kų
iš­lai­ky­mo. Kol su­tuok­ti­niai su­da­rys nau­ją su­tar­tį, teis­mas by­lą
dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo su­stab­do. Jei­gu per še­šis mė­ne­sius nuo by­los
su­stab­dy­mo die­nos su­tuok­ti­niai ne­įvyk­do teis­mo nu­ro­dy­mų dėl su­tar­ties
tu­ri­nio, teis­mas pra­šy­mą pa­lie­ka ne­nag­ri­nė­tą (CK 3. 53 straips­nio
4 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai ne vi­sa­da
iš­sa­miai pa­tik­rin­da­vo, ar su­tuok­ti­nių su­da­ry­tos su­tar­ties dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių są­ly­gos, nu­sta­tan­čios iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiams
vai­kams, ati­tin­ka vai­ko tei­ses ir in­te­re­sus.
Prie­nų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal pa­reiš­kė­jų m. Šlium­pie­nės
ir J. Šlium­pos pra­šy­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo abie­jų su­tuok­ti­nių
ben­dru su­ti­ki­mu, by­los Nr. 2-44-05/2004, 2004 m. lie­pos
26 d. spren­di­mu pa­reiš­kė­jų pra­šy­mą ten­ki­no, san­tuo­ką nu­trau­kė
ir pa­tvir­ti­no su­tar­tį dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­sek­mių, pa­gal ku­rią
iš J. Šlium­pos ne­pil­na­me­čiam sū­nui, gim. 1991 m. , iš­lai­ky­ti
pri­tei­sė po 50 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Teis­mas
spren­di­me tik kon­sta­ta­vo, kad su­tuok­ti­nių pa­teik­ta su­tar­tis dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių ati­tin­ka įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, ne­pri­eš­ta­rau­ja
vie­ša­jai tvar­kai ir iš es­mės ne­pa­žei­džia su­tuok­ti­nių in­te­re­sų (CK
3. 53 straips­nio 3, 4 da­lys), ta­čiau ne­ty­rė ir ne­pa­si­sa­kė dėl
ne­pil­na­me­čio vai­ko po­rei­kių ir dėl to, ar iš tė­vo pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mo
dy­dis, ku­ris nu­sta­ty­tas su­tuok­ti­nių pa­teik­to­je su­tar­ty­je
(50 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų) už­tik­rins bent bū­ti­nų
vai­ko po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mą.
CK 3. 193 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ne­pil­na­me­čių
vai­kų tė­vai ga­li su­da­ry­ti su­tar­tį dėl sa­vo vai­kų ma­te­ria­li­nio iš­lai­ky­mo
taip pat ir nu­trauk­da­mi san­tuo­ką ki­tais pa­grin­dais: vie­no su­tuok­ti­nio
pra­šy­mu (CK 3. 55 straips­nis), dėl vie­no ar abie­jų su­tuok­ti­nių kal­tės
(CK 3. 60 straips­nis), kai gy­ve­ni­mas sky­rium pa­tvir­ti­na­mas vie­no
su­tuok­ti­nio pra­šy­mu (CK 3. 73 straips­nio 1 da­lis). To­kiai su­tar­čiai
dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ko­mos
CK 3. 53 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tos. Kai su­tar­ties są­ly­gos pa­žei­džia
ne­pil­na­me­čių vai­kų in­te­re­sus ar prieš­ta­rau­ja vie­ša­jai tvar­kai ar­ba
su­tuok­ti­niai ne­ga­li su­si­tar­ti, teis­mas ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo
klau­si­mus iš­spren­džia ben­dra tvar­ka (CK 3. 59 straips­nis).
By­los dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo abie­jų su­tuok­ti­nių ben­dru su­ti­ki­mu
ar vie­no su­tuok­ti­nio pra­šy­mu nag­ri­nė­ja­mos ypa­tin­go­sios tei­se­nos
tvar­ka (CK XXXV sky­rius). Dėl gy­ve­ni­mo sky­rium pa­tvir­ti­ni­mo į teis­mą
ga­li kreip­tis tiek vie­nas su­tuok­ti­nis, tiek abu su­tuok­ti­niai ben­dru
pra­šy­mu (CK 3. 73 straips­nis), ta­čiau abiem at­ve­jais teis­mas, pri­im­da­mas
spren­di­mą dėl su­tuok­ti­nių gy­ve­ni­mo sky­rium, be ki­tų klau­si­mų, pri­va­lo
iš­spręs­ti vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mą (CK 3. 76 straips­nis).
CK 3. 53 straips­nio 3 da­ly­je ir 3. 76 straips­nio
5 da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė pa­keis­ti teis­mo spren­di­mu dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo ar gy­ve­ni­mo sky­rium pa­sek­mių pa­tvir­ti­ni­mo da­lį dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo, jei­gu pri­ėmus spren­di­mą iš es­mės pa­si­kei­tė tė­vų
tur­ti­nė pa­dė­tis, vai­ko po­rei­kiai. Tai ga­li bū­ti su­tuok­ti­nio li­ga,
ne­dar­bin­gu­mas, ne­pil­na­me­čių vai­kų li­ga ir ki­tos svar­bios ap­lin­ky­bės,
le­mian­čios tei­sės į iš­lai­ky­mą dy­džio pa­kei­ti­mą. Kreip­tis į teis­mą
dėl su­tar­ties są­ly­gų ir teis­mo spren­di­mo da­lies, ku­ria pa­tvir­tin­tas
ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mas, pa­kei­ti­mo ga­li vai­kas, vai­ko tė­vas
(mo­ti­na) ar­ba abu tė­vai, jei­gu su­si­ta­ria dėl nau­jų su­tar­ties są­ly­gų.
Su­tar­ties są­ly­gų dėl vai­ko iš­lai­ky­mo pa­kei­ti­mo klau­si­mus teis­mas
spren­džia ypa­tin­gą­ja tei­se­na mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ky­da­mas
CPK XXXV sky­riaus nuo­sta­tas (CPK 538 straips­nio 5 da­lis). Tuo at­ve­ju,
kai ša­lys ne­su­si­ta­ria dėl su­tar­ties są­ly­gų pa­kei­ti­mo, teis­mo spren­di­mu
pa­tvir­tin­tas ša­lių su­si­ta­ri­mas dėl vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio ir (ar)
for­mos pa­kei­ti­mo spren­džia­mas gin­čo tei­se­nos tvar­ka va­do­vau­jan­tis
CK 3. 201 straips­niu.
Teis­mų prak­ti­ka ro­do, kad teis­mai by­las dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
pa­sek­mių su­tar­ties są­ly­gų pa­kei­ti­mo nag­ri­nė­ja gin­čo tei­se­nos
tvar­ka.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal d. B-­ta­šie­nės
ir R. B-­ta­šiaus pra­šy­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo abie­jų su­tuok­ti­nių
ben­dru su­ti­ki­mu, by­los Nr. N-2-1531-12/04, 2004 m. ko­vo
25 d. spren­di­mu ten­ki­no pa­reiš­ki­mą ir pa­tvir­ti­no san­tuo­kos nu­trau­ki­mo
pa­sek­mių su­tar­tį, ku­ria vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­sta­ty­ta su mo­ti­na
ir iš tė­vo vai­kui pri­teis­tas iš­lai­ky­mas. Šį teis­mo spren­di­mą vai­ko
tė­vui ap­skun­dus ape­lia­ci­ne tvar­ka, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. ge­gu­žės 20 d. nu­tar­ti­mi
ape­lia­ci­nį skun­dą pa­grįs­tai at­me­tė, nu­ro­dy­da­ma, kad pa­reiš­kė­jui
ma­nant, jog po san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­si­kei­tė fak­ti­nės ap­lin­ky­bės,
jis tu­ri tei­sę pa­gal CK 3. 53 straips­nį kreip­tis į teis­mą dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių su­tar­ties są­ly­gų pa­kei­ti­mo, o ne pra­šy­ti ape­lia­ci­ne
tvar­ka pa­nai­kin­ti teis­mo spren­di­mą, ku­riuo bu­vo ši su­tar­tis pa­tvir­tin­ta,
nes pats pri­pa­žįs­ta, kad su­da­ry­ta su­tar­tis ati­ti­ko abie­jų ša­lių va­lią
ir tik po jos pa­tvir­ti­ni­mo pa­si­kei­tė fak­ti­nės ap­lin­ky­bės.
CK 3. 193 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad kai vie­nas
iš tė­vų ne­vyk­do teis­mo pa­tvir­tin­tos jų su­tar­ties dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo, ki­tas iš tė­vų įgy­ja tei­sę kreip­tis į teis­mą dėl vyk­do­mo­jo
raš­to iš­da­vi­mo (CPK 584 straips­nis). Vyk­do­ma­sis raš­tas iš­duo­da­mas
nuo pra­šy­mo pa­da­vi­mo die­nos.

8. 2.
Iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mas, kai nu­sta­to­ma vai­ko tė­vys­tė

Nu­sta­čius tė­vys­tę, teis­mas at­sa­ko­vą pri­pa­žįs­ta vai­ko tė­vu,
o vai­ką – at­sa­ko­vo vai­ku, ir iš­spren­džia klau­si­mą dėl rei­ka­la­vi­mo
pri­teis­ti vai­kui iš­lai­ky­mą, jei­gu toks rei­ka­la­vi­mas by­lo­je bu­vo
pa­reikš­tas, ar­ba šį klau­si­mą iš­spren­džia sa­vo ini­cia­ty­va (CPK
392 straips­nio 1 da­lis). Kai vai­ko kil­mė iš tė­vo (mo­ti­nos) yra
nu­sta­ty­ta ne šiam gi­mus, o esant vy­res­niam, tė­vų ir vai­kų tar­pu­sa­vio
tei­sės ir pa­rei­gos taip pat at­si­ran­da nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos, ta­čiau
iš­lai­ky­mo sri­ty­je įsta­ty­mo jos gi­na­mos iš da­lies, ri­bo­jant iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo ter­mi­ną tre­jais me­tais iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos
(CK 3. 200 straips­nis).
Teis­mų prak­ti­ka ro­do, kad nu­sta­čius vai­ko tė­vys­tę teis­mai ne
vi­sa­da tin­ka­mai nu­sta­tė iš­lai­ky­mo prie­vo­lės at­si­ra­di­mo mo­men­tą.
Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Či­bins­kie­nė v. G. Krau­je­lis, by­los
Nr. N-2-86-22/2003, 2003 m. ge­gu­žės 14 d. spren­di­mu ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no iš da­lies, nu­sta­tė, kad at­sa­ko­vas yra E. M-­kū­nai­tės
ir m. M-­kū­no tė­vas, iš
at­sa­ko­vo vai­kams pri­tei­sė iš­lai­ky­mą nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me die­nos
2002 m. gruo­džio 13 d. , nes lai­kė, kad nuo šios die­nos at­si­ra­do
tei­sė į iš­lai­ky­mą. Rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti vai­kams iš­lai­ky­mą už tre­jus
me­tus iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo teis­me die­nos teis­mas at­me­tė nu­ro­dy­da­mas,
kad su ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mu su­si­ju­sios prie­vo­lės at­si­ran­da
pa­gal įsta­ty­mą tė­vams, ku­rių tė­vys­tė yra įfor­min­ta, o vai­ko ir jo bio­lo­gi­nio
tė­vo ne­sie­ja tei­si­nė iš­lai­ky­mo prie­vo­lė, jos ne­ga­li­ma pri­vers­ti
vyk­dy­ti teis­mo tvar­ka. To­kios pa­čios nuo­mo­nės lai­kė­si ir ape­lia­ci­ne
tvar­ka by­lą nag­ri­nė­ju­si Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. lie­pos 21 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ku­si
ne­pa­keis­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir kon­sta­ta­vu­si,
kad tik nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tvir­tin­ta vai­ko kil­mė su­ke­lia tei­si­nes
pa­sek­mes, tarp jų – ir tė­vo pa­rei­gą teik­ti vai­kams iš­lai­ky­mą. Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
2004 m. sau­sio 7 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je by­lo­je
Nr. 3K-3-23/2004 (nu­tar­tis pa­skelb­ta Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo biu­le­te­ny­je
Teis­mų prak­ti­ka 21, p. 29-32), ne­su­tik­da­ma su to­kia teis­mų nuo­mo­ne,
kon­sta­ta­vo, kad re­mian­tis CK 3. 200 straips­niu iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti
pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, o to­kią tei­sę
at­sa­ko­vo ne­pil­na­me­čiai vai­kai pa­gal kil­mę įgi­jo nuo jų gi­mi­mo die­nos
(CK 3. 137 straips­nio 1 da­lis), ku­ri tik bu­vo pa­tvir­tin­ta CK
3. 138–3. 140 straips­nių nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo,
kad pa­gal CK 3. 137 straips­nio nuo­sta­tas vai­ko kil­mės iš tė­vų pa­tvir­ti­ni­mas
ne­sie­ja­mas su vai­ko gi­mi­mo įra­šo pa­da­ry­mo da­ta ar­ba su teis­mo
spren­di­mo, nu­sta­tan­čio tė­vys­tę, pri­ėmi­mo (įsi­tei­sė­ji­mo) da­ta, nes
vai­ko kil­mė yra kil­di­na­ma iš jo gi­mi­mo iš kon­kre­čių tė­vų ir nuo jo gi­mi­mo
die­nos. Šio­je by­lo­je vai­kų kil­mė iš tė­vo nu­sta­ty­ta ne nuo gi­mi­mo
die­nos, o vė­liau, ta­čiau ir šiuo at­ve­ju tė­vų ir vai­kų tar­pu­sa­vio tei­sės
ir pa­rei­gos at­si­ra­do nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos, kaip tai nu­ma­ty­ta CK
3. 137 straips­nio 3 da­ly­je.
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je L. Za­gors­kie­nė v. G. Pu­ro­nas dėl tė­vys­tės ir vai­ko
gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo bei iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los
Nr. N-2-2075-19/2004, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. spa­lio 19 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no
Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo 2004 m. bir­že­lio 1 d.
spren­di­mo da­lį, ku­ria at­mes­tas ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti iš­lai­ky­mo
įsi­sko­li­ni­mą už pra­ėju­sių tre­jų me­tų lai­ko­tar­pį iki ieš­ki­nio pa­da­vi­mo
die­nos ir už vi­są šį lai­ko­tar­pį pri­tei­sė iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus, kad iš­lai­ky­mo
prie­vo­lė at­si­ra­do tik įsi­tei­sė­jus teis­mo spren­di­mui, ku­riuo nu­sta­ty­ta
tė­vys­tė.
Ta­čiau api­ben­drin­tų ci­vi­li­nių by­lų me­džia­ga ro­do, kad by­lo­se
dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo tiek ša­lys, tiek
teis­mai per ma­žai dė­me­sio ski­ria tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai ir vai­kų po­rei­kių
tu­ri­niui iš­si­aiš­kin­ti, daž­nai jo vi­siš­kai ne­si­aiš­ki­na, va­do­vau­ja­si
tik ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tu iš­lai­ky­mo dy­džiu.
Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą A. Gau­du­ty­tė v. A. Ži­ve­lis dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo
ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los Nr. N2-4872/2004, 2004 m. rug­pjū­čio
24 d. spren­di­mu pa­ten­ki­no ieš­ki­nį, nu­ro­dy­da­mas, kad ieš­ko­vės
pra­šo­mas pri­teis­ti iš­lai­ky­mo dy­dis po 200 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų
pe­ri­odi­nių iš­mo­kų yra ne­di­de­lis, at­sa­ko­vas ne­pa­tei­kė įro­dy­mų,
kad šios su­mos ne­ga­li mo­kė­ti, to­dėl ji ir yra pri­teis­ti­na.
Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą N. Bui­vy­dai­tė v. E. Ša­pu­čius dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo
ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los Nr. 2-660-04/2004, nu­sta­tė, kad at­sa­ko­vas
yra ša­lių sū­naus tė­vas, ta­čiau pri­teis­da­mas iš at­sa­ko­vo mi­ni­ma­laus
gy­ve­ni­mo ly­gio dy­džio iš­lai­ky­mą vi­siš­kai ne­si­aiš­ki­no ne­pil­na­me­čio
vai­ko po­rei­kių, o iš­lai­ky­mo dy­dį nu­sta­tė tik at­si­žvelg­da­mas į by­lo­je
esa­mus duo­me­nis apie at­sa­ko­vo tur­ti­nę pa­dė­tį.

9.
Iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mas by­lo­se dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo
CPK
XXIII sky­riaus nu­sta­ty­ta tvar­ka

Iš­lai­ky­mas vai­kams ga­li bū­ti pri­teis­tas iš­duo­dant teis­mo įsa­ky­mą
CPK XXIII sky­riaus nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­reiš­ki­mo dėl teis­mo įsa­ky­mo
iš­da­vi­mo for­mai ir tu­ri­niui ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai nu­sta­ty­ti CPK
433 straips­ny­je ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nist­ro
2002 m. gruo­džio 19 d. įsa­ky­me Nr. 362 „Dėl ci­vi­li­nė­se by­lo­se
dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo nau­do­ja­mų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų for­mų
pa­tvir­ti­ni­mo“ (Žin. , 2002, Nr. 125-5689). CPK 433 straips­nio
2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad pa­reiš­ki­me dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
taip pat nu­ro­do­ma sko­li­nin­ko gi­mi­mo da­ta ir vie­ta, iš­lai­ky­ti­nio
gi­mi­mo da­ta, iš­lai­ky­ti­nio gy­ve­na­mo­ji vie­ta, jei­gu pa­reiš­ki­mą pa­duo­da
ne pats iš­lai­ky­ti­nas as­muo, pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­dis kiek­vie­ną
mė­ne­sį ir pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo ter­mi­nas. Prie pa­reiš­ki­mo dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti ati­tin­ka­mų ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų
įra­šų nuo­ra­šai ir duo­me­nys apie vi­sas sko­li­nin­ko gau­na­mas pa­ja­mas.
Nu­ro­dy­ta­me tei­sin­gu­mo mi­nist­ro įsa­ky­me, ku­riuo pa­tvir­tin­ta pa­reiš­ki­mo
dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo for­ma, nu­ro­dy­ta, kad prie šio pa­reiš­ki­mo
tu­ri bū­ti pri­dė­ta iš­lai­ky­ti­nio gi­mi­mo liu­di­ji­mo nuo­ra­šas, pa­žy­ma
iš as­mens, pri­va­lan­čio teik­ti iš­lai­ky­mą, dar­bo­vie­tės apie jo už­dar­bio
(pa­ja­mų) dy­dį ir apie tai, ar iš jo už­dar­bio (pa­ja­mų) da­ro­mos iš­skai­tos
pa­gal ki­tus vyk­do­muo­sius do­ku­men­tus; duo­me­nys apie sko­li­nin­ko ki­tas
pa­ja­mas ar tu­ri­mą tur­tą; jei­gu iš­lai­ky­ti­niui pa­skir­ta glo­ba ar rū­py­ba,
tai liu­di­jan­čio do­ku­men­to nuo­ra­šas; do­ku­men­tai, pa­tvir­ti­nan­tys
tei­sę at­sto­vau­ti, jei­gu pa­reiš­ki­mą pa­duo­da at­sto­vas, ir ki­ti do­ku­men­tai,
pa­tvir­ti­nan­tys kre­di­to­riaus rei­ka­la­vi­mą. Šiuo tei­sin­gu­mo mi­nist­ro
įsa­ky­mu taip pat pa­tvir­tin­ta ir teis­mo įsa­ky­mo dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
for­ma.
Iš­duo­dant teis­mo įsa­ky­mą, iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas kas mė­ne­sį
mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, iš­im­ti­niais at­ve­jais – ki­to­mis
CK 3. 196 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to­mis for­mo­mis, iš­sky­rus
ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu (CPK 431 straips­nio 1 da­lis).
Jei­gu teis­mas tai­ko lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes, teis­mo
įsa­ky­mo nuo­ra­šas jo iš­da­vi­mo die­ną iš­siun­čia­mas ant­sto­liui, tur­to
re­gist­ro tvar­ky­to­jui ar ki­tam vyk­dy­to­jui (CPK 436 straips­nio
6 da­lis).
Sko­li­nin­kui pra­ne­šant apie teis­mo iš­duo­tą įsa­ky­mą, pra­ne­ši­me
tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas siū­ly­mas ne vė­liau kaip per dvi­de­šimt die­nų nuo
pra­ne­ši­mo sko­li­nin­kui įtei­ki­mo die­nos per­duo­ti kon­kre­čią pi­ni­gų
su­mą ar tam tik­rą tur­tą, kai iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas šio­mis iš­lai­ky­mo
for­mo­mis, ar kreip­tis į darb­da­vį ar ki­tus iš­mo­kas iš­mo­kan­čius as­me­nis,
kad bū­tų iš­skai­to­mos įsa­ky­me nu­sta­ty­tos pe­ri­odi­nės iš­mo­kos, ir
apie teis­mo įsa­ky­mo įvyk­dy­mą pra­neš­ti teis­mui ar­ba pa­reikš­ti prieš­ta­ra­vi­mus
dėl kre­di­to­riaus pa­teik­to rei­ka­la­vi­mo (CPK 437 straips­nio
2 da­lies 1 punk­tas). Teis­mo įsa­ky­mas įsi­tei­sė­ja, jei­gu per
20 die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ir teis­mo įsa­ky­mo nuo­ra­šo įtei­ki­mo die­nos,
as­muo, iš ku­rio pri­teis­tas iš­lai­ky­mas, ne­pa­reiš­kia prieš­ta­ra­vi­mų
ir ne­įvyk­do teis­mo pra­ne­ši­me sko­li­nin­kui pa­teik­to siū­ly­mo (CPK
436 straips­nio 7 da­lis, 437 straips­nio 2 da­lies
1 punk­tas). Pa­reiš­kus prieš­ta­ra­vi­mą, ci­vi­li­nė by­la dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo nag­ri­nė­ja­ma pa­gal ieš­ki­nio tei­se­nos tai­syk­les, jei­gu
pa­reiš­kia­mas ieš­ki­nys as­me­nų, ku­rie tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą
dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo (CPK 439 straips­nio 3 da­lis, CK
3. 194 straips­nio 1 da­lis). Teis­mo įsa­ky­mas yra vyk­do­ma­sis do­ku­men­tas
(CPK 587 straips­nio 2 punk­tas), tu­ri ati­tik­ti vi­sus vyk­do­ma­jam
do­ku­men­tui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus (CPK 436 straips­nio 4 da­lis),
to­dėl jam įsi­tei­sė­jus vyk­do­ma­sis raš­tas nė­ra iš­duo­da­mas, o vyk­do­mas
pats teis­mo įsa­ky­mas.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­muo­se yra nag­ri­nė­ja­mos
by­los dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo iš­duo­dant teis­mo įsa­ky­mą. Ka­dan­gi
bu­vo pa­rei­ka­lau­tos api­ben­drin­ti tik tos by­los, ku­rios bu­vo per­žiū­rė­tos
ape­lia­ci­ne tvar­ka, tai vi­so­se jo­se po teis­mo įsa­ky­mo pri­ėmi­mo bu­vo
pa­reikš­ti prieš­ta­ra­vi­mai ir rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti iš­lai­ky­mą bu­vo
iš­spręs­tas ieš­ki­ni­nės tei­se­nos tvar­ka.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­se
by­lo­se Nr. 2-2121-02/2003, Nr. 2-1213-02/2003,
Nr. 2-1968-15/2003 iš­nag­ri­nė­jęs kre­di­to­rių pa­reiš­ki­mus dėl teis­mo
įsa­ky­mo iš­da­vi­mo vi­sais at­ve­jais juos ten­ki­no, pri­tei­sė iš sko­li­nin­kų,
vai­kų tė­vų, ati­tin­ka­mai 200 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų,
150 Lt pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir 10 800 Lt iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo
bei dviem vai­kams po 125 Lt pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Pir­mo­jo­je by­lo­je
sko­li­nin­kui pa­reiš­kus prieš­ta­ra­vi­mus, kre­di­to­riui pa­tei­kus ieš­ki­nį
ir iš­spren­dus by­lą ieš­ki­ni­nės tei­se­nos tvar­ka, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mu pri­teis­tas iš­lai­ky­mas bu­vo su­ma­žin­tas iki
125 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų. Ape­lia­ci­ne tvar­ka
by­lą iš­nag­ri­nė­ju­si Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. rug­sė­jo 17 d. nu­tar­ti­mi,
at­si­žvel­gu­si į ieš­ko­vės tur­ti­nę pa­dė­tį, at­sa­ko­vo, II gru­pės in­va­li­do,
ne­dar­bin­gu­mą, jo vie­nin­te­les gau­na­mas pa­ja­mas – in­va­li­du­mo pen­si­ją
bei į tai, kad jis pri­va­lo iš­lai­ky­ti sa­vo ki­tą vai­ką, pri­teis­to iš­lai­ky­mo
dy­dį su­ma­ži­no iki 60 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų.
Teis­mas, iš­duo­da­mas teis­mo įsa­ky­mą, iš es­mės ne­tik­ri­na kre­di­to­riaus
pa­reikš­to rei­ka­la­vi­mo pa­grįs­tu­mo, o tik at­lie­ka kre­di­to­riaus pa­teik­to
pa­reiš­ki­mo ty­ri­mą, ku­ria­me, be ben­drų­jų rei­ka­la­vi­mų, tu­ri bū­ti
nu­ro­dy­tas reiš­kia­mas rei­ka­la­vi­mas ir jo fak­ti­nis pa­grin­das, pa­gal
ku­riuos teis­mas ver­ti­na pa­reiš­ki­mo iš­duo­ti teis­mo įsa­ky­mą pa­grįs­tu­mą
(CPK 433 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas).

10.
Iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo mo­men­tas ir ter­mi­nas

Teis­mas iš­lai­ky­mą pri­tei­sia nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo
die­nos, ta­čiau iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas ne­ga­li bū­ti iš­ieš­ko­tas
dau­giau kaip už tre­jus me­tus iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos (CK
3. 200 straips­nis). Pa­gal CK 3. 192 straips­nio 1 da­lį tė­vai
pri­va­lo ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo tei­sės
į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, t. y. nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos.
Vai­ko ir tė­vų tar­pu­sa­vio tei­sės ir pa­rei­gos, tarp jų – ir dėl iš­lai­ky­mo,
yra grin­džia­mos vai­ko iš tė­vų kil­me, ku­ri pa­tvir­ti­na­ma nuo vai­ko gi­mi­mo
die­nos ir nuo tos die­nos su­ku­ria su ja su­si­ju­sias, įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas
tei­ses ir pa­rei­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 7 straips­nis, CK
3. 137 straips­nis). Vai­ko kil­mės iš tė­vų pa­tvir­ti­ni­mas ne­sie­ja­mas
su vai­ko gi­mi­mo įra­šo pa­da­ry­mo da­ta, taip pat su teis­mų spren­di­mų,
nu­sta­tan­čių tė­vys­tę (mo­ti­nys­tę), įsi­tei­sė­ji­mo da­ta. Vai­ko kil­mės
pa­tvir­ti­ni­mas sie­ja­mas su jo gi­mi­mo die­na ir nuo jos at­si­ran­da su
kil­me su­si­ju­sios vai­kų ir tė­vų tar­pu­sa­vio tei­sės ir pa­rei­gos.
Tuo at­ve­ju, jei tė­vas (mo­ti­na), vyk­dęs iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, ją
vyk­dy­ti nu­trau­kia, iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas nuo ta­da, kai tė­vas (mo­ti­na)
pra­de­da ne­vyk­dy­ti pa­rei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius
vai­kus. Pa­rei­ga ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti vai­kus su­si­ju­si su gy­vy­biš­kai
svar­bių vai­kų vys­ty­mo­si po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mu, to­dėl ji tu­ri bū­ti
tei­kia­ma nuo­lat, be per­trau­kų ir rei­kia­mo dy­džio bei for­mos. Į tai
teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti, nu­sta­ty­da­mas, nuo ka­da pri­teis­ti iš­lai­ky­mą,
o jei tė­vas (mo­ti­na) iš­lai­ky­mą yra tei­kęs – nuo ka­da nu­trū­ko vai­ko
iš­lai­ky­mo pa­rei­gos vyk­dy­mas. Tai, kad mo­ti­na (tė­vas) ne­si­krei­pė
lai­ku į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui, ne­tu­ri
reikš­mės iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo pri­tei­si­mui, ta­čiau jis pri­tei­sia­mas
ne dau­giau kaip už tre­jus me­tus iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai, nu­sta­ty­da­mi
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo mo­men­tą, aiš­ki­na­si, nuo ka­da tė­vai ne­vyk­do
pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus.
Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Zlo­tov­ska­ja v. N. Age­je­vas, iš­nag­ri­nė­jęs rei­ka­la­vi­mą
pri­teis­ti iš­lai­ky­mą, ver­ti­no by­lo­je esan­čius ra­šy­ti­nius ir ki­tus
įro­dy­mus, pa­tvir­ti­nan­čius iki ka­da at­sa­ko­vas tei­kė iš­lai­ky­mą vai­kui,
nu­sta­tė, kad pas­ku­ti­nį kar­tą at­sa­ko­vas iš­lai­ky­mą vai­kui tei­kė
2003 m. gruo­džio mė­ne­sį, ir nuo ta­da pri­tei­sė iš­lai­ky­mą.
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja ci­vi­li­nė­je by­lo­je d. J-­mon­tie­nė
v. V. N-­sė­da, by­los Nr. 3A-556/2004, pa­keis­da­ma Klai­pė­dos
mies­to 1-osios apy­lin­kės teis­mo 2004 m. ko­vo 29 d. spren­di­mo
da­lį, ku­ria nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mo iš at­sa­ko­vo pri­tei­si­mo mo­men­tas
nuo 2003 m. lap­kri­čio 28 d. (ieš­ki­nio pa­da­vi­mo die­nos), nu­sta­tė
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo mo­men­tą nuo 2003 m. sau­sio 1 d. ,
t. y. nuo ta­da, kai, pa­gal by­los duo­me­nis, at­sa­ko­vas nu­trau­kė iš­lai­ky­mo
tei­ki­mą vai­kui.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si ci­vi­li­nę
by­lą V. Kuo­die­nė v. d. Kuo­dis,
by­los Nr. 2A-201/2003, dėl ma­te­ria­li­nio iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiui
vai­kui pri­tei­si­mo at­me­tė at­sa­ko­vės ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tą,
kad tei­sė į iš­lai­ky­mą at­si­ran­da nuo mo­men­to, kai ša­lys pra­de­da gy­ven­ti
sky­rium, pa­grįs­tai nu­ro­dė, kad tei­sė į iš­lai­ky­mą at­si­ran­da nuo pa­rei­gos
ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­tį vai­ką ne­vyk­dy­mo pra­džios.
Ka­dan­gi tei­sė rei­ka­lau­ti iš­lai­ky­mo teis­me at­si­ran­da, kai
vai­ko tė­vas (mo­ti­na) ne­be­vyk­do sa­vo pa­rei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti
ne­pil­na­me­čius vai­kus, tai ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
rei­kia nu­ro­dy­ti da­tą, nuo ku­rios pra­šo­ma jį pri­teis­ti. Teis­mas, pri­teis­da­mas
iš­lai­ky­mą, už lai­ko­tar­pį, pra­ėju­sį nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo
iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo die­nos, iš sko­li­nin­ko pri­tei­sia įsi­sko­li­ni­mą.
Iš­lai­ky­mą teis­mas pri­tei­sia iki vai­kas su­lau­kia pil­na­me­tys­tės.
Ta­čiau iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ter­mi­nas ga­li bū­ti ne­su­si­jęs su vai­ko
pil­na­me­tys­tės įgi­ji­mu tais at­ve­jais, kai: 1) vai­kas yra ne­dar­bin­gas
dėl in­va­li­du­mo, ku­ris jam ne­pil­na­me­čiui nu­sta­ty­tas; 2) kai vai­kui
bū­ti­na pa­ra­ma, jis mo­ko­si vi­du­ri­nių, aukš­tų­jų ar pro­fe­si­nių mo­kyk­lų
die­ni­niuo­se sky­riuo­se ir yra ne vy­res­nis ne­gu 24 me­tų (CK
3. 194 straips­nio 3 da­lis). Pa­rei­gos rū­pin­tis vai­ku, auk­lė­ti
jį ir iš­lai­ky­ti, su­da­ry­ti nor­ma­lias gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos są­ly­gas
ky­la iš tė­vų pri­gim­ti­nės prie­vo­lės bū­ti at­sa­kin­giems už vai­kų pa­dė­tį
iki jiems su­lau­kiant pil­na­me­tys­tės. Vai­kui su­lau­kus pil­na­me­tys­tės
(18 me­tų) iš­nyks­ta tė­vams tei­si­nė pa­rei­ga iš­lai­ky­ti vai­ką, lai­ko­ma,
kad vai­kas yra tiek fi­ziš­kai, tiek psi­chiš­kai su­bren­dęs, dar­bin­gas ir
pats ga­li sa­ve iš­lai­ky­ti (CK 3. 192 straips­nis, 3. 194 straips­nio
3 da­lis).
Kai vai­kas, dar bū­da­mas ne­pil­na­me­tis, ta­po ne­dar­bin­gas dėl
ne­įga­lu­mo (pvz. , gi­mė fi­ziš­kai ar psi­chiš­kai ne­įga­lus ar ta­po ne­įga­lus
dėl vai­kys­tė­je per­sirg­tos li­gos ir pan. ) tė­vų pa­rei­ga iš­lai­ky­ti ne­dar­bin­gą
vai­ką iš­lie­ka ir šiam su­lau­kus pil­na­me­tys­tės (CK 3. 194 straips­nio
3 da­lis). Dėl to pri­tei­siant iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiam vai­kui, ku­ris
ati­tin­ka­mos ko­mi­si­jos pri­pa­žin­tas ne­įga­lus, ne­dar­bin­gas ar iš da­lies
dar­bin­gas dėl ne­įga­lu­mo, iš­lai­ky­mo ter­mi­nas nu­sta­to­mas iki vai­ko
gy­vos gal­vos ar­ba iki jis taps vi­siš­kai dar­bin­gas pri­klau­so­mai nuo ko­mi­si­jos
iš­va­dos (In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 3 straips­nis,
4 straips­nio 1 da­lies 1, 2 punk­tai (2004 m. sau­sio
20 d. , Nr. IX-1967); Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mo 18 straips­nio 1 da­lis, 19 straips­nis ir
20 straips­nio 2 da­lis (pri­im­tas 2004 m. ge­gu­žės
11 d. , Nr. IX-2228, įsi­ga­lios 2005 m. lie­pos 1 d. ).
Tė­vų prie­vo­lė iš­lai­ky­ti vai­kus bai­gia­si, jei­gu yra įsta­ty­me
nu­ma­ty­ti pa­grin­dai: vai­kas su­lau­kia pil­na­me­tys­tės (18 me­tų);
ne­pil­na­me­tis eman­ci­puo­ja­mas; vai­kas įvai­ki­na­mas; vai­kas mirš­ta
(CK 3. 194 straips­nio 4 da­lis).
Kai tė­vas (mo­ti­na), iš ku­rio bu­vo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas, mirš­ta,
iš­lai­ky­mo prie­vo­lė vyk­do­ma pa­li­ki­mu, kiek lei­džia pa­vel­di­mas tur­tas,
ne­svar­bu, ko­kiu bū­du pri­im­tas pa­li­ki­mas (CK 3. 194 straips­nio
5 da­lis). Mi­rus sko­li­nin­kui, vai­ko tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas (rū­pin­to­jas),
vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba ar pro­ku­ro­ras tu­ri per tris mė­ne­sius
nuo pa­li­ki­mo at­si­ra­di­mo die­nos pa­reikš­ti rei­ka­la­vi­mą pri­ėmu­siems
pa­li­ki­mą įpė­di­niams, tes­ta­mento vyk­dy­to­jui ar­ba pa­li­ki­mo ad­mi­nist­ra­to­riui
dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lės vyk­dy­mo pa­li­ki­mu (CK 5. 63 straips­nis).
Teis­mas ga­li pra­tęs­ti įsta­ty­me nu­sta­ty­tą tri­jų mė­ne­sių ter­mi­ną,
jei­gu ter­mi­nas bu­vo pra­leis­tas dėl svar­bių prie­žas­čių ir nuo pa­li­ki­mo
at­si­ra­di­mo die­nos ne­pra­ėjo dau­giau kaip tre­ji me­tai (CK
5. 63 straips­nio 4 da­lis). To­kiu at­ve­ju iš­lai­ky­mo prie­vo­lei
įvyk­dy­ti nu­sta­to­mas iš­lai­ky­mas tvir­ta pi­ni­gų su­ma ar­ba tur­tu,
kiek lei­džia pa­vel­di­mas tur­tas (CK 3. 196 straips­nio 1 da­lies
2, 3 punk­tai).
Vai­kas pa­vel­di pa­gal įsta­ty­mą ne­pri­klau­so­mai nuo prie­vo­lės
dėl iš­lai­ky­mo pa­li­ki­mu vyk­dy­mo (CK 5. 5 straips­nio 1 da­lies
1 punk­tas, 5. 11 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai ne daž­nai
su­si­du­ria su iš­lai­ky­mo pa­rei­gos vyk­dy­mu iš įpė­di­nių pa­vel­dė­to
tur­to.
Kau­no ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je by­lo­je
R. Re­mei­kie­nė v. G. Ka­ti­naus­kie­nė dėl pa­vel­di­mo tur­to da­lies
nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los Nr. 2-64-03/04,
2004 m. rug­pjū­čio 17 d. spren­di­mu ten­ki­no ieš­ki­nio da­lį dėl
pri­va­lo­mo­sios da­lies mi­ru­sio­jo as­mens ne­pil­na­me­čiam vai­kui ir su­tuok­ti­niui
nu­sta­ty­mo, ta­čiau at­me­tė ieš­ki­nio da­lį dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
iš at­sa­ko­vės pa­vel­dė­tos tur­to da­lies, nes iš ve­lio­nio teis­mo spren­di­mu
ne­bu­vo pri­teis­ta iš­lai­ky­mo. Teis­mas nu­ro­dė, kad ne­pil­na­me­tei duk­te­riai
nu­sta­ty­ta pri­va­lo­mo­ji pa­li­ki­mo da­lis, tu­rin­ti tiks­li­nę pa­skir­tį
– ap­sau­go­ti įpė­di­nio, ku­rį rei­kia iš­lai­ky­ti, tur­ti­nius in­te­re­sus.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­nag­ri­nė­ju­si šią by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2004 m. gruo­džio
8 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko
ne­pa­keis­tą, at­me­tė ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tą dėl iš­lai­ky­mo iš
pa­vel­dė­to tur­to pri­tei­si­mo, nu­ro­dė, kad ne­pil­na­me­tė duk­tė nė­ra
kre­di­to­rė, nes iš­lai­ky­mo teis­mo spren­di­mu ne­pil­na­me­tei duk­te­riai
iš ve­lio­nio ne­bu­vo pri­teis­ta.

11. D-y­vau­jan­tys
by­lo­je as­me­nys

Kreip­tis į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ga­li vie­nas iš tė­vų
ar vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas), vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos
ins­ti­tu­ci­ja ar pro­ku­ro­ras (CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 19 straips­nio 2 da­lis).
Kai vai­ko iš­lai­ky­mo pa­rei­gos ne­vyk­do vie­nas iš tė­vų, ieš­ki­nys pa­reiš­kia­mas
šią pa­rei­gą ne­vyk­dan­čiam vai­ko tė­vui ar mo­ti­nai, o pa­rei­gą vyk­dan­tis
vai­ko tė­vas (ar mo­ti­na) įtrau­kia­mas da­ly­vau­ti by­lo­je tre­čiuo­ju as­me­niu,
ne­pa­reiš­kian­čiu sa­va­ran­kiš­kų rei­ka­la­vi­mų (CPK 47 straips­nio
1 da­lis). Taip pat į by­lą tre­čiuo­ju as­me­niu, ne­pa­reiš­kian­čiu sa­va­ran­kiš­kų
rei­ka­la­vi­mų, ga­li įsto­ti ar teis­mo ini­cia­ty­va ga­li bū­ti įtrau­kia­mi
ki­ti as­me­nys, jei­gu by­los iš­spren­di­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos jų tei­sėms
ar­ba pa­rei­goms (CPK 47 straips­nis).
Jei­gu rei­ka­la­vi­mas
pri­teis­ti iš­lai­ky­mą vai­kui pa­reikš­tas san­tuo­kos nu­trau­ki­mo by­lo­je
ar by­lo­je dėl su­tuok­ti­nių gy­ve­ni­mo sky­rium pa­tvir­ti­ni­mo, ar by­lo­je
dėl tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo, by­lo­je da­ly­vau­ja vals­ty­bi­nė vai­ko
tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pa­tei­kia iš­va­dą dėl gin­čo (CK
3. 80 straips­nis, 3. 178 straips­nis, CPK 404 straips­nio
1 da­lis). Teis­mas šiai ins­ti­tu­ci­jai taip pat ga­li pa­ves­ti su­rink­ti
įro­dy­mus, ku­rie pa­tvir­tin­tų reikš­min­gus fak­tus spren­džiant iš­lai­ky­mo
vai­kams pri­tei­si­mo klau­si­mą. Ne­pil­na­me­tis vai­kas, kai tė­vai pa­žei­džia
jo tei­ses į iš­lai­ky­mą, tu­ri tei­sę jas gin­ti (CK 3. 164 straips­nio
2 da­lis, CPK 38 straips­nio 3 da­lis). Vai­kas iki 14 me­tų
am­žiaus tu­ri tei­sę sa­va­ran­kiš­kai kreip­tis gy­ny­bos į vals­ty­bi­nę vai­ko
tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ją – ra­jo­no mies­to vai­ko tei­sių ap­sau­gos
tar­ny­bą, ku­ri tu­ri kreip­tis į teis­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo, nu­sta­čiu­si,
kad tė­vai pa­žei­džia šias vai­ko tei­ses (CK 3. 163 straips­nio 4 da­lis,
CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis). Ne­pil­na­me­čiai nuo 14 me­tų
tu­ri tei­sę sa­va­ran­kiš­kai kreip­tis ir į teis­mą dėl sa­vo tei­sių ir įsta­ty­mų
sau­go­mų in­te­re­sų gy­ny­bos, jei­gu jų tei­ses į iš­lai­ky­mą pa­žei­džia
tė­vai (CK 2. 8 straips­nis, 3. 164 straips­nio 2 da­lis, CPK
38 straips­nio 3 da­lis). Tuo at­ve­ju, kai ne­pil­na­me­tis vai­kas,
su­lau­kęs 14 me­tų, sa­va­ran­kiš­kai ne­ga­li įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sių
dėl iš­lai­ky­mo lė­šų tvar­ky­mo, jo tei­ses gi­na vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių
ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja ar pro­ku­ro­ras kreip­da­ma­sis į teis­mą su pra­šy­mu
pa­skir­ti ne­pil­na­me­čiui pri­klau­san­čio tur­to ad­mi­nist­ra­to­rių (CK
3. 163 straips­nio 4 da­lis, 3. 185 straips­nio 3 da­lis).
Kai vai­kas yra pil­na­me­tis
ir ne­dar­bin­gas dėl ne­įga­lu­mo, ku­ris jam ne­pil­na­me­čiui nu­sta­ty­tas,
ir jam bū­ti­na pa­ra­ma, o tė­vas (mo­ti­na) ar abu tė­vai ma­te­ria­li­nės pa­ra­mos
jam ne­tei­kia, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
taip pat pats vai­kas (CK 2. 5 straips­nio 1 da­lis,
3. 194 straips­nio 3 da­lis, CPK 5 straips­nio 1 da­lis,
38 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai dėl ne­įga­lu­mo
po­bū­džio vai­kas pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu (CK 2. 10 straips­nis).
Pa­teik­to­se api­ben­drin­ti
by­lo­se nė­ra nė vie­no at­ve­jo, kai į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
krei­pė­si pats ne­pil­na­me­tis vai­kas. Daž­niau­siai į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo krei­pia­si vie­nas iš vai­ko tė­vų. Tai pa­tvir­ti­na, kad pa­ties
vai­ko krei­pi­ma­sis dėl iš­lai­ky­mo yra iš­im­tis, nes vals­ty­bės tei­si­nė
sis­te­ma už­tik­ri­na vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų, tarp jų – ir tei­sės į iš­lai­ky­mą,
gy­ny­bą, ku­rią įgy­ven­di­na ki­ti as­me­nys (tė­vai, vals­ty­bi­nės vai­ko
tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, glo­bė­jai (rū­pin­to­jai) ir ki­ti as­me­nys),
ne­per­kel­da­mi šios naš­tos pa­tiems ne­pil­na­me­čiams vai­kams.

12.
Teis­mo spren­di­mas

Be ben­drų­jų teis­mo
spren­di­mui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, teis­mo spren­di­mo, ku­riuo spren­džia­mas
iš­lai­ky­mo vai­kams (vai­kui) pri­tei­si­mo klau­si­mas, mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je
da­ly­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos teis­mo nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės
dėl in­di­vi­du­a­lių ne­pil­na­me­čių vai­kų po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties
(CPK 270 straips­nio 4 da­lis). Teis­mas tu­ri ap­tar­ti įro­dy­mus,
pa­tvir­ti­nan­čius in­di­vi­du­a­lius vai­ko po­rei­kius (mais­tui, ap­ran­gai,
būs­tui, moks­lui, svei­ka­tai, po­il­siui ir lais­va­lai­kiui, už­kla­si­nei
ir ki­to­kiai veik­lai), nu­ro­dy­ti juos spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je
ir pa­da­ry­ti iš­va­dą dėl vai­ko po­rei­kius ten­kin­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio
ir for­mos. Teis­mas taip pat tu­ri ap­tar­ti įro­dy­mus dėl vai­ko tė­vų tur­ti­nės
pa­dė­ties, nu­ro­dy­ti kiek­vie­no iš vai­ko tė­vų tu­ri­mą tur­tą, gau­na­mas
pa­ja­mas, ki­tus kiek­vie­no iš tė­vų pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus as­me­nis
ir ki­tas ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai.
Teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je taip pat tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti
ar­gu­men­tai, ku­riais re­mian­tis nu­sta­to­mas kon­kre­tus iš­lai­ky­mo pa­rei­gos
pa­skirs­ty­mas tarp vai­ko tė­vų, įgy­ven­di­nant iš­lai­ky­mo pa­rei­gos pa­skirs­ty­mo
tarp tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pą, įtvir­tin­tą CK
3. 192 straips­nio 3 da­ly­je.
Teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je, ten­ki­nant ieš­ki­nio
rei­ka­la­vi­mo da­lį dėl iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mo ar teis­mui pri­tei­siant
iš­lai­ky­mą sa­vo ini­cia­ty­va, teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti, nuo ko­kio mo­men­to,
ko­kio dy­džio ir for­mos ir ko­kiam ter­mi­nui pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mas
(CPK 270 straips­nio 5 da­lies 1 punk­tas, CK 3. 194, 3. 196,
3. 200 straips­niai). Iš­lai­ky­mas vi­sais at­ve­jais pri­tei­sia­mas ne­pil­na­me­čiam
vai­kui, t. y. vai­ko nuo­sa­vy­bėn. Tai le­mia 2000 m. CK įtvir­tin­tas
vai­ko, kaip sa­va­ran­kiš­ko tei­sės sub­jek­to, tei­si­nis sta­tu­sas, vai­kų
ir tė­vų tur­to at­sky­ri­mo prin­ci­pas (CK 3. 185 straips­nio 1 da­lis),
pa­gal ku­rį ne­pil­na­me­tis yra nuo­sa­vy­bės tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tas,
tam tik­ro tur­to sa­vi­nin­kas. Be to, pri­tei­sus iš­lai­ky­mą kas mė­ne­sį
mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, kad iš­lai­ky­mo su­ma in­dek­suo­ja­ma kas­met
Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka at­si­žvel­giant į in­flia­ci­ją (CK
3. 208 straips­nis). To­kio teis­mo pri­teis­to iš­lai­ky­mo in­dek­sa­ci­ją
re­a­liai įvyk­do teis­mo spren­di­mą vyk­dan­tys sub­jek­tai. At­kreip­ti­nas
dė­me­sys į tai, kad iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai
ne vi­sa­da nu­ro­do šią iš­lai­ky­mo in­dek­sa­vi­mo tvar­ką.
Tai, kad teis­mas tu­ri pri­teis­ti iš­lai­ky­mą vai­kui, o ne jo įsta­ty­mi­niam
at­sto­vui (vie­nam iš tė­vų, glo­bė­jui, rū­pin­to­jui ir kt. ), pa­tvir­ti­na
ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jų su­for­muo­ta prak­ti­ka.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. ko­vo 8 d. nu­tar­ty­je ci­vi­li­nė­je
by­lo­je I. Man­ku­vie­nė v. A. Man­kus, by­los
Nr. 3K-3-173/2004, nu­ro­dė, kad nau­ja­ja­me Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se,
skir­tin­gai ne­gu prieš tai ga­lio­ju­sia­me San­tuo­kos ir šei­mos ko­dek­se,
vai­kas pri­pa­žįs­ta­mas sa­va­ran­kiš­ku ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių
sub­jek­tu. Tai reiš­kia tė­vų ir vai­kų tur­ti­nių tei­sių at­sky­ri­mo prin­ci­po
įtvir­ti­ni­mą ša­lies tei­sės sis­te­mo­je. Į tai at­si­žvelg­ti­na tai­kant
ir aiš­ki­nant CK 3. 192, 3. 194, 3. 196 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas
nor­mas dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui. Nu­ro­dy­tų
CK straips­nių pa­grin­du iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas vai­kui, o ne jo
įsta­ty­mi­niams at­sto­vams, tai tu­ri bū­ti aiš­kiai nu­ro­dy­ta teis­mo
spren­di­me.
Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. lie­pos
21 d. spren­di­mu pri­tei­sė ieš­ko­vei iš at­sa­ko­vo ne­pil­na­me­čių
K. Man­ku­tės ir I. Man­ku­tės iš­lai­ky­mui po 400 Lt kas mė­ne­sį
kiek­vie­nai iki pil­na­me­tys­tės, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šį
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas spren­di­me ne­tiks­liai su­for­mu­la­vo, kam – vai­kams
ar jų mo­ti­nai – pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mas; ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­pa­ša­li­no šio ne­tiks­lu­mo. Tais at­ve­jais, kai
iš­lai­ky­mas yra pri­tei­sia­mas dviem ir dau­giau vai­kų, teis­mas re­zo­liu­ci­nė­je
spren­di­mo da­ly­je tu­ri nu­sta­ty­ti kiek­vie­nam vai­kui pri­teis­ti­ną iš­lai­ky­mo
dy­dį, for­mą, mo­men­tą ir ter­mi­ną.
Teis­mo spren­di­mu ar teis­mo įsa­ky­mu dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
teis­mas tu­ri pa­skir­ti tė­vą (mo­ti­ną) ar glo­bė­ją (rū­pin­to­ją), tvar­ky­sian­tį
vai­kui iš­lai­ky­ti skir­tas lė­šas. Vai­kui iš­lai­ky­ti skir­tų lė­šų tvar­ky­to­jas
(uzuf­ruk­to­rius, tur­to ad­mi­nist­ra­to­rius) tu­ri bū­ti nu­ro­do­mas ir ta­da,
kai vai­ko iš­lai­ky­mo klau­si­mas iš­spren­džia­mas tė­vų su­si­ta­ri­mu (CK
3. 190 straips­nis). Tė­vas (mo­ti­na) pri­teis­tą vai­kui iš­lai­ky­mą
tvar­ko uzuf­ruk­to tei­sė­mis (CK 3. 185 straips­nio 1 da­lis). Vie­nas
iš tė­vų, ku­ris at­skir­tas nuo vai­kų ar­ba ku­rio tė­vų val­džia ap­ri­bo­ta
(CK 3. 179–3. 183 straips­niai), ne­tu­ri uzuf­ruk­to tei­sės, ne­pil­na­me­čių
vai­kų tur­tą uzuf­ruk­to tei­se tvar­ko tas iš tė­vų, ku­ris nė­ra at­skir­tas
nuo vai­kų ir ku­rio tė­vų val­džia ne­ap­ri­bo­ta (CK 3. 190 straips­nio
1 da­lis). Nu­trau­kus san­tuo­ką ar pa­tvir­ti­nus gy­ve­ni­mą sky­rium,
iš­lai­ky­mui pri­teis­tą tur­tą tvar­ko uzuf­ruk­to tei­se tas iš tė­vų, su ku­riuo
lie­ka gy­ven­ti vai­kas (CK 3. 190 straips­nio 1 da­lis). Kai gy­ve­nant
san­tuo­ko­je pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mas iš tė­vo (mo­ti­nos), ku­ris ne­tei­kia
iš­lai­ky­mo vai­kui, uzuf­ruk­to tei­sė nu­sta­to­ma ki­tam iš tė­vų. Tė­vo
(mo­ti­nos) uzuf­ruk­to tei­sės į vai­kų tur­tą, tarp jų – ir į iš­lai­ky­mą,
yra spe­ci­fi­nė, to­dėl CK 4. 141–4. 159 straips­niai, reg­la­men­tuo­jan­tys
uzuf­ruk­tą kaip daik­ti­nę tei­sę, tai­ko­mi tiek, kiek šių san­ty­kių ne­reg­la­men­tuo­ja
CK tre­čio­sios kny­gos nuo­sta­tos (CK 3. 1, 3. 185, 3. 186, 3. 203 ir ki­ti
straips­niai). Tė­vai uzuf­ruk­to tei­sę pri­va­lo nau­do­ti ne sa­vo as­me­ni­niams
po­rei­kiams ten­kin­ti, o iš­im­ti­nai vai­kų in­te­re­sams (CK
3. 186 straips­nio 1 da­lis, 3. 203 straips­nio 1 da­lis). Ne­pil­na­me­čiams
vai­kams pri­klau­san­čio tur­to duo­da­mi vai­siai ir pa­ja­mos pri­klau­so
vai­kams (CK 4. 53 straips­nio 1 da­lis), to­dėl pa­gal tė­vų prie­vo­les
ne­ga­li­ma iš­ieš­ko­ti iš šio tur­to. Skir­tin­gai nei nu­ma­ty­ta CK
4. 142 straips­nio 2 da­ly­je, ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mui
skir­to tur­to uzuf­ruk­to tei­sė ga­li bū­ti ir su­nau­do­ja­miems kil­no­ja­mie­siems
ir ne­kil­no­ja­mie­siems daik­tams, ku­rie yra nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tai.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai spren­di­mu
daž­niau­siai ne­nu­sta­to as­mens, tvar­ky­sian­čio ne­pil­na­me­čių vai­kų
tur­tą uzuf­ruk­to tei­sė­mis, ta­čiau yra ir iš­im­čių.
Ro­kiš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2004 m.
bir­že­lio 15 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je O. T-­kie­nė v.
R. T-­ka dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo dėl su­tuok­ti­nio kal­tės, vai­kų
gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los
Nr. N2-475-03/2004, nu­sta­tė ša­lių dvie­jų ne­pil­na­me­čių vai­kų gy­ve­na­mą­ją
vie­tą su ieš­ko­ve ir jai pa­ve­dė tvar­ky­ti jų tur­tą uzuf­ruk­to tei­se.
Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je I. Ka­ba­je­va v. N. Ke­ris dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo, ne­pil­na­me­čio
vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, by­los
Nr. N-2-0051-04, 2004 m. ko­vo 18 d. spren­di­mu pri­teis­da­mas
iš at­sa­ko­vo iš­lai­ky­mą ša­lių sū­nui kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis, pa­ve­dė šio­mis lė­šo­mis dis­po­nuo­ti įsta­ty­mi­niam vai­ko
at­sto­vui – vai­ko mo­ti­nai.
Kai vai­kui yra nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba), iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas
vai­kui, iš­ieš­ko­mų lė­šų ir (ar) tur­to tvar­ky­to­ju ski­ria­mas glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas), ku­ris gau­na­mą iš­lai­ky­mą tvar­ko CK ket­vir­to­sios kny­gos
nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tur­to ad­mi­nist­ra­vi­mą, nu­sta­ty­ta tvar­ka
(CK 3. 275 straips­nis, 4. 236–4. 252 straips­niai). Teis­mo spren­di­me,
ku­riuo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas vai­kui, ku­riam pa­skir­ta glo­ba (rū­py­ba),
tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas ne tik ski­ria­mas vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas),
bet ir iš­lai­ky­mo vai­kui pri­teis­to tur­to ir ki­to tur­to, ku­riam rei­ka­lin­gas
tur­to ad­mi­nist­ra­vi­mas, ad­mi­nist­ra­to­rius (CPK 493 straips­nio
2 da­lis, 504 straips­nio 3 da­lis).
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mai, spręs­da­mi
klau­si­mą dėl glo­bos (rū­py­bos) pa­sky­ri­mo, pri­tei­sia iš­lai­ky­mą vai­kams.
Va­rė­nos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių
ap­sau­gos tar­ny­ba v. V. Žu­kaus­kie­nė ir V. Žu­kaus­kas, by­los
Nr. N2-562-03/2003, teis­mas, nu­sta­tęs trims vai­kams nuo­la­ti­nę glo­bą
ir pa­sky­ręs glo­bė­jus, pri­tei­sė iš at­sa­ko­vų iš­lai­ky­mą ne vai­kų glo­bė­jams,
o pa­tiems ne­pil­na­me­čiams vai­kams.
13.
Iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mas

N-s iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kaip
nau­do­ja­mas vai­kams pri­teis­tas ir iš­ieš­ko­tas iš­lai­ky­mas, nes nė­ra
by­lų, ku­rio­se bū­tų reikš­tas ieš­ki­nys dėl ne vai­ko in­te­re­sais pa­nau­do­to
iš­lai­ky­mo ir pan. , ta­čiau iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą tiks­lin­ga ap­tar­ti,
nes tik tin­ka­mas jo pa­nau­do­ji­mas už­tik­ri­na vai­ko iš­lai­ky­mo tei­sės
re­a­lų įgy­ven­di­ni­mą. Įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta, kad vai­kui skir­tas iš­lai­ky­mas
pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (CK 3. 203 straips­nio
1 da­lis). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas tė­vo (mo­ti­nos),
glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti.
Vi­sos pi­ni­gi­nės su­mos ir tur­tas, gau­na­mi kaip iš­lai­ky­mas, pir­miau­sia
pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mi bū­ti­niau­siems vai­ko po­rei­kiams ten­kin­ti.
Tai, kas su­tau­po­ma iš iš­lai­ky­mui gau­na­mų su­mų (ar tur­to), tu­ri bū­ti
sau­giai in­ves­tuo­ja­ma ar­ba lai­ko­ma vai­ko var­du ati­da­ry­to­je ban­ko
są­skai­to­je (CK 3. 186, 3. 203, 3. 275–3. 276 straips­niai).
Kai vie­nas iš vai­ko tė­vų, vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas) ar ki­ti
as­me­nys pa­nau­do­ja vai­kui skir­tą iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sais (su­nau­do­ja
jį sa­vo as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti, iš­švais­to, per­lei­džia ki­tiems
as­me­nims ir pan. ), to­kie as­me­nys pri­va­lo at­ly­gin­ti vai­kui pa­da­ry­tus
nuos­to­lius. Vai­kui skir­tas iš­lai­ky­mas, ku­rį jo tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas) pa­nau­do­ja ne vai­ko in­te­re­sams, yra iš­ieš­ko­mas iš as­mens,
pa­nau­do­ju­sio iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sams, tur­to pa­gal vai­ko at­sto­vų,
vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį
(CK 3. 203 straips­nio 2 da­lis).
Iš­lai­ky­mą tvar­kan­tys as­me­nys iš­lai­ky­mui skir­tas pi­ni­gų su­mas
ir tur­tą tu­ri tvar­ky­ti rem­da­mie­si ap­dai­raus, rū­pes­tin­go ir ati­daus
žmo­gaus (bo­nus pa­ter fa­mi­lias) el­ge­sio stan­dar­tu. Vai­kų po­rei­kiams
ten­kin­ti skir­tos pi­ni­gų su­mos tu­ri bū­ti ra­cio­na­liai pa­nau­do­ja­mos,
su­tau­py­tos iš­lai­ky­mui skir­tos pi­ni­gų su­mos tu­ri bū­ti sau­giai lai­ko­mos
ban­ke ar ki­to­je kre­di­to įstai­go­je, ar­ba sau­giai in­ves­tuo­ja­mos. Ne­pil­na­me­čio
vai­ko iš­lai­ky­mui pri­teis­tas kil­no­ja­ma­sis ir ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas
tu­ri bū­ti sau­giai lai­ko­mas ir tvar­ko­mas, ra­cio­na­liai nau­do­ja­mas,
sie­kiant gau­ti vai­ko po­rei­kiams ten­kin­ti pi­ni­gi­nių lė­šų. Kai iš par­duo­to
iš­lai­ky­mui pri­teis­to tur­to gau­tų lė­šų ar lė­šų, gau­tų pri­tei­sus iš­lai­ky­mą
vien­kar­ti­ne pi­ni­gų su­ma įgy­ja­mas ki­tas tur­tas, vai­kas yra šio tur­to
sa­vi­nin­kas ar ben­dra­tur­tis pro­por­cin­gai jam pri­klau­san­čių įdė­tų lė­šų
da­liai (CK 3. 161 straips­nio 4 da­lis, 4. 72 straips­nis). Pa­vyz­džiui,
įgi­jus ne­kil­no­ja­mą­jį daik­tą (pa­vyz­džiui, bu­tą), su­tar­ty­je ir vie­ša­me
re­gist­re ne­pil­na­me­tis pri­va­lo bū­ti nu­ro­dy­tas ne­kil­no­ja­mo­jo
daik­to sa­vi­nin­ku ar ben­dra­tur­čiu.

14.
By­lų su tarp­tau­ti­niu (už­sie­nio) ele­men­tu nag­ri­nė­ji­mas

Tarp­tau­ti­nis (už­sie­nio) ele­men­tas by­lo­se, ku­rio­se spren­džia­mas
vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mas, yra ta­da, kai vie­na iš ša­lių (tė­vas, mo­ti­na)
gy­ve­na už­sie­nio vals­ty­bė­je, yra už­sie­nio pi­lie­tis ar as­muo be pi­lie­ty­bės,
vai­kai gy­ve­na už­sie­nio vals­ty­bė­je, tė­vo (mo­ti­nos) tur­tas yra už­sie­nio
vals­ty­bė­je. Šiais at­ve­jais teis­mams ten­ka spręs­ti klau­si­mus dėl teis­min­gu­mo
ir tai­ky­ti­nos tei­sės, teis­mo pra­ne­ši­mų ir šau­ki­mų įtei­ki­mo, įro­dy­mų,
bū­ti­nų nu­sta­ty­ti fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, su­rin­ki­mo. Šie klau­si­mai
ap­tar­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2000 m. gruo­džio
21 d. nu­ta­ri­me Nr. 28 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos,
tai­kant tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės nor­mas“ bei 2002 m. bir­že­lio
21 d. nu­ta­ri­me Nr. 35 „Dėl įsta­ty­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je,
nu­sta­tant ne­pil­na­me­čių vai­kų gy­ve­na­mą­ją vie­tą, tė­vams gy­ve­nant
sky­rium“.
In­for­ma­ci­ją apie Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus ir jų tai­ky­mą
teis­mai ga­li ras­ti in­ter­ne­to pus­la­piuo­se, ku­rių ad­re­sai:
http://www. eu­ro­ci­vil. in­fo;
http://www3. lrs. lt/n/eu/DPaieskaeu. html;
http://www. eu­ro­pa. eu. int/in­dex_lt. htm.
In­for­ma­ci­ją apie Ha­gos tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės kon­fe­ren­ci­jos
pri­im­tas kon­ven­ci­jas ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­to pus­la­py­je, ku­rio ad­re­sas:
http://www. hcch. net.

14. 1.
Teis­min­gu­mas

By­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas pri­va­lo sa­vo ini­cia­ty­va ex of­fi­cio
pa­tik­rin­ti, ar by­la jam yra teis­min­ga. Jei­gu teis­mas jau po by­los iš­kė­li­mo
kon­sta­tuo­ja, kad by­la nė­ra teis­min­ga Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mams,
pa­reiš­ki­mas pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas (CPK 782 straips­nis).
Teis­min­gu­mo klau­si­mas yra spren­džia­mas at­si­žvel­giant į tai,
ar yra ga­lio­jan­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir už­sie­nio vals­ty­bės tarp­tau­ti­nė
su­tar­tis, ku­rio­je iš­spręs­ti teis­min­gu­mo klau­si­mai. Jei­gu to­kia su­tar­tis
yra ga­lio­jan­ti, tai tu­ri bū­ti tai­ko­mos tarp­tau­ti­nės su­tar­ties nuo­sta­tos,
o ne teis­min­gu­mo tai­syk­lės, nu­sta­ty­tos Lie­tu­vos vi­daus tei­sė­je
(CPK 784, 785 straips­niai). Kai yra dau­gia­ša­lė ir dvi­ša­lė tarp­tau­ti­nė
su­tar­tis teis­min­gu­mo klau­si­mais, pri­ori­te­tas su­tei­kia­mas dau­gia­ša­lė­je
tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­toms teis­min­gu­mo tai­syk­lėms, iš­sky­rus
at­ve­jus, kai dau­gia­ša­lė­je tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta, kad
ji ne­tu­ri įta­kos vals­ty­bių – su­tar­ties da­ly­vių – su­da­ry­toms dvi­ša­lėms
tarp­tau­ti­nėms su­tar­tims. Jei­gu spren­džia­mas klau­si­mas, ku­rios vals­ty­bės
teis­mui Lie­tu­vos ar Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rės teis­min­ga by­la, tu­ri bū­ti
va­do­vau­ja­ma­si 2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­to
(EB) Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se
ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo nuo­sta­to­mis.
Teis­mas, spręs­da­mas, ar by­la su tarp­tau­ti­niu (už­sie­nio) ele­men­tu
yra teis­min­ga Lie­tu­vos teis­mams, tu­ri ap­svars­ty­ti klau­si­mą, ar pri­im­tas
by­lo­je spren­di­mas bū­tų pri­pa­žįs­ta­mas ir vyk­do­mas už­sie­nio vals­ty­bė­je.
Jei­gu pri­im­tą teis­mo spren­di­mą teks pri­pa­žin­ti ir vyk­dy­ti už­sie­nio
vals­ty­bė­je, o su ta vals­ty­be Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si tarp­tau­ti­nės
dvi­ša­lės (dau­gia­ša­lės) su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos ar ta vals­ty­bė
nė­ra 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­jos dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių
su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo na­rė ar Eu­ro­pos
Są­jun­gos na­rė, teis­mo spren­di­mas ga­li lik­ti ne­įvyk­dy­tas. To­kiu at­ve­ju
teis­mas tu­ri aiš­kin­tis, ar by­la nė­ra teis­min­ga at­sa­ko­vo gy­ve­na­mo­sios
vie­tos vals­ty­bės teis­mui.
Teis­mas, spręs­da­mas teis­min­gu­mo klau­si­mą, taip pat tu­ri at­si­žvelg­ti
į ša­lių ir įro­dy­mų bu­vi­mo vie­tą. Jei­gu ir at­sa­ko­vas, ir dau­gu­ma įro­dy­mų
yra už­sie­nio vals­ty­bė­je, su ku­ria Lie­tu­va nė­ra pa­si­ra­šiu­si tarp­tau­ti­nės
dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos, iš­nag­ri­nė­ti by­lą Lie­tu­vos
teis­me bū­tų la­bai su­dė­tin­ga. To­kiu at­ve­ju, jei­gu by­la pa­gal CPK nor­mas
ne­pri­klau­so iš­im­ti­nei Lie­tu­vos teis­mų ju­ris­dik­ci­jai, o yra teis­min­ga
ir at­sa­ko­vo bei dau­gu­mos įro­dy­mų bu­vi­mo vie­tos vals­ty­bės teis­mams,
ar­ba vals­ty­bės teis­mams, ku­rio­je pri­im­tą spren­di­mą teks pri­pa­žin­ti
ir vyk­dy­ti (kai yra ri­zi­ka, kad teis­mo spren­di­mas ga­li bū­ti ne­įvyk­dy­tas),
va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos CPK 137 straips­nio 2 da­lies
2 punk­tu, pa­reiš­ki­mą rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­siū­lant
ieš­ko­vui kreip­tis į ati­tin­ka­mos už­sie­nio vals­ty­bės teis­mą.
Iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo rei­ka­la­vi­mas ga­li bū­ti iš­kel­tas tiek
by­lo­se, ku­rios yra šei­mos tei­si­nių san­ty­kių by­los pa­gal CPK
784 straips­nį, tiek tė­vų ir vai­kų tei­si­nių san­ty­kių by­los pa­gal
CPK 785 straips­nį, to­dėl spren­džiant iš­im­ti­nės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
teis­mų ju­ris­dik­ci­jos klau­si­mą tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si šio­mis nuo­sta­to­mis.
CPK 784 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­ta, kad jei­gu abie­jų su­tuok­ti­nių
nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, jų šei­mos
by­las nag­ri­nė­ja iš­im­ti­nai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mai,
785 straips­nio 1 da­ly­je – kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mai
iš­im­ti­nai nag­ri­nė­ja tė­vų ir vai­kų tei­si­nių san­ty­kių, įvai­ki­ni­mo
tei­si­nių san­ty­kių by­las, jei­gu nors vie­na iš ša­lių yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pi­lie­tis ar­ba as­muo be pi­lie­ty­bės ir tos ša­lies nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji
vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Be to, šio straips­nio 2 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad jei­gu abie­jų ša­lių nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra
Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, jų by­las, nu­ro­dy­tas šio straips­nio 1 da­ly­je,
nag­ri­nė­ja iš­im­ti­nai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mai.
Iš pa­teik­tų api­ben­drin­ti by­lų ma­ty­ti, kad teis­mams ap­ta­ria­mos
ka­te­go­ri­jos by­lo­se te­ko spręs­ti teis­min­gu­mo klau­si­mus.
Į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mą 2003 m. rug­pjū­čio
14 d. su ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mu krei­pu­sis Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiui
B-­hard Wei­ser, at­sa­ko­vei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tei V-ai
Ab­du­li­nai, dėl iš­lai­ky­mo ša­lių ne­pil­na­me­tei duk­te­riai, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos pi­lie­tei iš ieš­ko­vo pri­tei­si­mo, Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mas 2003 m. lap­kri­čio 3 d. nu­tar­ti­mi pa­reiš­ki­mą pa­li­ko
ne­nag­ri­nė­tą. Teis­mas sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad Vo­kie­ti­jos
Ham­burg-Al­to­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me 2003 m. rug­pjū­čio
22 d. at­sa­ko­vė iš­kė­lė ci­vi­li­nę by­lą Nr. 354 F 143/03 dėl iš­lai­ky­mo
ša­lių ne­pil­na­me­tei duk­te­riai pri­tei­si­mo iš ieš­ko­vo, to­dėl abi by­los
yra ta­pa­čios. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad ieš­ko­vo pa­reikš­tas ieš­ki­nys
bei įsta­ty­mo nuo­sta­tos, pa­gal ku­rias spren­džiant vai­kų iš­lai­ky­mo
klau­si­mą bū­ti­na nu­sta­ty­ti tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, le­mia tai, kad dau­gu­ma
įro­dy­mų yra už­sie­nio vals­ty­bė­je, to­dėl by­lą iš­nag­ri­nė­ti Lie­tu­vos
teis­me dėl dau­gu­mos įro­dy­mų bu­vi­mo Vo­kie­ti­jo­je, su ku­ria Lie­tu­va
nė­ra pa­si­ra­šiu­si tarp­tau­ti­nės dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos,
bū­tų la­bai su­dė­tin­ga. Teis­mas taip pat at­si­žvel­gė į tai, kad Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos teis­mui pri­ėmus spren­di­mą ga­li kil­ti jo pri­pa­ži­ni­mo ir
vyk­dy­mo Vo­kie­ti­jo­je klau­si­mas, ta­čiau dėl Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos
tarp­tau­ti­nės dvi­ša­lės su­tar­ties ne­bu­vi­mo, teis­mo spren­di­mas ga­li
lik­ti ne­įvyk­dy­tas. Teis­mas pa­lik­da­mas pa­reiš­ki­mą ne­nag­ri­nė­tą at­si­žvel­gė
į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2000 m. gruo­džio
21 d. nu­ta­ri­mo Nr. 28 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos,
tai­kant tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės nor­mas“ 20 punk­tą, ku­ria­me
nu­ma­ty­ta, kad jei­gu by­la yra teis­min­ga tiek už­sie­nio vals­ty­bės teis­mui,
tiek Lie­tu­vos teis­mui ir yra duo­me­nų, kad pa­gal ta­pa­tų ieš­ki­nį ci­vi­li­nė
by­la yra iš­kel­ta už­sie­nio vals­ty­bės teis­me, tai teis­mas tu­ri at­si­sa­ky­ti
pri­im­ti pa­reiš­ki­mą. Jei­gu to­kia ap­lin­ky­bė pa­aiš­kė­ja po ci­vi­li­nės
by­los iš­kė­li­mo Lie­tu­vos teis­me, teis­mas pa­reiš­ki­mą tu­ri pa­lik­ti
ne­nag­ri­nė­tą.
At­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad ši by­la bu­vo nag­ri­nė­ta iki
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je, to­dėl jos teis­min­gu­mas
teis­mo pa­grįs­tai ne­bu­vo spren­džia­mas pa­gal nu­ro­dy­to Ta­ry­bos reg­la­men­to
nuo­sta­tas.
14. 2.
Tai­ky­ti­na tei­sė

Teis­mas, pri­ėmęs nag­ri­nė­ti ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mą by­lo­je, ku­rio­je
spren­džia­mas vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mas ir ku­rio­je yra už­sie­nio
(tarp­tau­ti­nis) ele­men­tas, ex of­fi­cio pri­va­lo nu­spręs­ti, ko­kios
vals­ty­bės tei­sė tu­ri bū­ti tai­ko­ma nag­ri­nė­jant by­lą.
Iš­lai­ky­mo san­ty­kiams tai­ky­ti­na tei­sė nu­sta­to­ma pa­gal
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms
tai­ky­ti­nos tei­sės (CK 1. 36 straips­nis). Kon­ven­ci­jo­je nu­sta­ty­ta
tai­ky­ti­na tei­sė tai­ko­ma neat­si­žvel­giant į abi­pu­siš­ku­mo prin­ci­pą
ir į tai, yra ji su­si­ta­rian­čio­sios vals­ty­bės tei­sė ar ne, t. y. ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar už­sie­nio vals­ty­bė yra šios kon­ven­ci­jos da­ly­vė (Kon­ven­ci­jos
3 straips­nis). Iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ko­ma as­mens, tu­rin­čio
tei­sę į iš­lai­ky­mą (vai­ko), gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės tei­sė. Pa­si­kei­tus
as­mens, tu­rin­čio tei­sę į iš­lai­ky­mą gy­ve­na­ma­jai vie­tai, nau­jos gy­ve­na­mo­sios
vie­tos vals­ty­bės tei­sė tai­ko­ma nuo to­kio pa­si­kei­ti­mo mo­men­to (Kon­ven­ci­jos
4 straips­nis). At­kreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad Kon­ven­ci­jos
4 straips­nis yra ben­dro­ji ko­li­zi­nė nor­ma, ku­rios iš­im­tis nu­sta­to
Kon­ven­ci­jos 5–7 ir ki­ti straips­niai. Iš­lai­ky­mo tei­si­niams san­ty­kiams
tai­ky­ti­na ar­ba vai­ko pi­lie­ty­bės vals­ty­bės tei­sė, ar­ba jo nuo­la­ti­nės
gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės tei­sė, at­si­žvel­giant į tai, ku­rios
tei­sės nuo­sta­tos la­biau gi­na vai­ko in­te­re­sus. Nu­sta­tant iš­lai­ky­mo
dy­dį bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vai­ko po­rei­kius ir tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nes
ga­li­my­bes, nors tai­ky­ti­na tei­sė ir nu­ma­ty­tų ki­taip (Kon­ven­ci­jos
11 straips­nio 2 da­lis).
Kai iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės klau­si­mai reg­la­men­tuo­ti
Lie­tu­vos dvi­ša­lė­je tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je dėl tei­si­nės pa­gal­bos
ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos by­lo­se,
teis­mas tu­ri tai­ky­ti dvi­ša­lė­je tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas
ko­li­zi­nes nor­mas (Kon­ven­ci­jos 19 straips­nis).
Vil­niaus mies­to 1-a-is apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės E. Se­mi­lit ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
E. V. Se­mi­li­tui, gy­ve­nan­čiam Uk­rai­nos Res­pub­li­ko­je, dėl
iš­lai­ky­mo sū­nui pri­tei­si­mo, tai­kė CK nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias
iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mą, 2003 m. bir­že­lio 26 d. spren­di­mu ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no ir pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo 4500 Lt iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo
ir 250 Lt kas mė­ne­sį mo­ka­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų.
Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­tar­tį dėl tei­si­nės
pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, šei­mos ir bau­džia­mo­sio­se
by­lo­se 28 straips­nio 3 da­lį, jei­gu ku­rio nors iš tė­vų ir vai­kų
gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra ki­tos su­si­ta­rian­čio­sios ša­lies te­ri­to­ri­jo­je,
jų tei­si­nius san­ty­kius re­gu­liuo­ja įsta­ty­mai su­si­ta­rian­čio­sios ša­lies,
ku­rios pi­lie­tis yra vai­kas. Dėl to at­si­žvel­giant į tai, kad ieš­ko­vė su
vai­ku, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiu, gy­ve­na Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je,
teis­mas tei­sin­gai by­lo­je tai­kė Lie­tu­vos tei­sę.
Teis­mai, tai­ky­da­mi 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją
dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės, tu­ri at­si­žvelg­ti į
tai, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo dėl Kon­ven­ci­jos dėl iš­lai­ky­mo
pa­rei­goms tai­ky­ti­nos tei­sės ra­ti­fi­ka­vi­mo 2 straips­ny­je Lie­tu­vos
Res­pub­li­ka pa­da­rė iš­ly­gą, jog Lie­tu­vos Res­pub­li­kos val­džios ins­ti­tu­ci­jos
tai­kys vi­daus tei­sę, jei ir as­muo, tu­rin­tis tei­sę į iš­lai­ky­mą, ir as­muo,
tu­rin­tis iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą ir jei as­mens, tu­rin­čio iš­lai­ky­mo
pa­rei­gą, įpras­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je.
Įpras­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta lai­ko­ma nuo­la­ti­nė as­mens gy­ve­na­mo­ji
vie­ta, ku­ri nu­sta­to­ma pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so ant­ro­sios kny­gos As­me­nys
ket­vir­to­jo skir­snio nor­mas.

14. 3.
P-e­ši­mų ir šau­ki­mų įtei­ki­mas

As­me­nims, esan­tiems
už­sie­nio vals­ty­bė­se, pra­ne­ši­mai ar šau­ki­mai siun­čia­mi Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos su už­sie­nio vals­ty­bė­mis su­da­ry­to­se tarp­tau­ti­nė­se
dvi­ša­lė­se su­tar­ty­se dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se,
ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos by­lo­se nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tais at­ve­jais, kai
as­muo yra už­sie­nio vals­ty­bė­je, su ku­ria Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si dvi­ša­lės
su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos, teis­mo pra­ne­ši­mų ir šau­ki­mų tvar­ka
nu­sta­to­ma pa­gal 1965 m. Ha­gos kon­ven­ci­jos dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių
do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se įtei­ki­mo už­sie­ny­je
(su pa­reiš­ki­mais, nu­sta­ty­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­ven­ci­jos
dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se ar ko­mer­ci­nė­se
by­lo­se įtei­ki­mo už­sie­ny­je ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mo 2 straips­ny­je
(Žin. , 2000, Nr. 44) nuo­sta­tas, jei už­sie­nio vals­ty­bė yra šios Kon­ven­ci­jos
da­ly­vė. Jei­gu už­sie­nio vals­ty­bė nė­ra šios Kon­ven­ci­jos da­ly­vė, tai
pra­ne­ši­mai ar šau­ki­mai tu­ri bū­ti siun­čia­mi lai­kan­tis di­plo­ma­ti­nio
su­si­ži­no­ji­mo tvar­kos. Teis­mas tu­ri siųs­ti pra­šy­mą su­teik­ti pa­gal­bą
ir vi­sus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo
mi­nis­te­ri­jai, o ši – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai,
ku­ri per Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nes ar kon­su­li­nes įstai­gas už­sie­nio
vals­ty­bė­je per­duo­da juos tam tik­rai už­sie­nio vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jai
vyk­dy­ti  abi­pu­siš­ku­mo pa­grin­du.
P-e­ši­mas apie pra­ne­ši­mų, šau­ki­mų ar ki­to­kių do­ku­men­tų įtei­ki­mą
teis­mui tu­ri grįž­ti ana­lo­giš­ka at­virkš­ti­ne tvar­ka. Tuo at­ve­ju, jei
vals­ty­bė, ku­rio­je rei­kia įteik­ti pra­ne­ši­mą ar šau­ki­mą yra Eu­ro­pos
Są­jun­gos na­rė, tai­ky­ti­nas 2000 m. ge­gu­žės 29 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas
(EB) Nr. 1348/2000 dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se
ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se įtei­ki­mo vals­ty­bė­se na­rė­se. Šis Reg­la­men­tas
ne­tai­ko­mas ta­da, kai nė­ra ži­no­mas as­mens, ku­riam tu­ri bū­ti įteik­ti
do­ku­men­tai, ad­re­sas (1 straips­nis). Pa­gal ben­drą­sias nuo­sta­tas
teis­mo do­ku­men­tai įtei­kia­mi per per­duo­dan­čias ir gau­nan­čias agen­tū­ras,
ku­rias pa­ski­ria kiek­vie­na vals­ty­bė (2 straips­nis). Reg­la­men­te
taip pat nu­ma­ty­tas teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų per­da­vi­mas
kon­su­li­niais ar­ba di­plo­ma­ti­niais ka­na­lais, tie­sio­giai per sa­vo di­plo­ma­ti­nius
ar kon­su­li­nius at­sto­vus, taip pat teis­mi­nių do­ku­men­tų įtei­ki­mas tie­sio­giai
per teis­mo pa­rei­gū­nus, tar­nau­to­jus ar ki­tus vals­ty­bės na­rės, į ku­rią
krei­pia­ma­si, kom­pe­ten­tin­gus as­me­nis (12, 13, 15 straips­niai).

14. 4.
Įro­dy­mų rin­ki­mas

Teis­mas įro­dy­mų rin­ki­mo
pro­ce­se tu­ri bū­ti itin ak­ty­vus, kai spren­džia­mas iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
vai­kams klau­si­mas. CPK 376 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad
by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus,
ku­riais ša­lys ne­si­re­mia, jei­gu, jo nuo­mo­ne, tai yra bū­ti­na sie­kiant
tei­sin­gai iš­spręs­ti by­lą. Be to, pa­gal to pa­ties straips­nio 3 da­lį
teis­mas nė­ra ap­ri­bo­tas pa­reikš­to ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mu ir da­ly­ku.
Teis­mas, spręs­da­mas iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo klau­si­mą, tu­ri iš­tir­ti
už­sie­nio vals­ty­bė­je esan­čios by­los ša­lies (tė­vo, mo­ti­nos) tur­ti­nę
pa­dė­tį, su­rink­ti įro­dy­mus apie jų tu­ri­mą ne­kil­no­ja­mą­jį ir kil­no­ja­mą­jį
tur­tą, vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas. Ta­čiau itin svar­bu at­si­žvelg­ti
į tai, kad įro­dy­mų pa­tei­ki­mas yra kiek­vie­nos iš ša­lių įsta­ty­mi­nė pa­rei­ga
(CPK 178 straips­nis), teis­mas rei­ka­la­vi­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo tu­ri spręs­ti ope­ra­ty­viai per kiek įma­no­ma trum­pes­nį lai­ką
ir kuo eko­no­miš­kiau (CPK 7 straips­nio 1 da­lis), nes nuo to pri­klau­so
vie­šo­jo in­te­re­so – vai­ko tei­sių – ap­sau­ga, to­dėl įro­dy­mų rin­ki­mas
už­sie­nio vals­ty­bė­je ne­ga­li pa­žeis­ti šių prin­ci­pi­nių nuo­sta­tų. Tuo
at­ve­ju, jei teis­mui ne­pa­vyks­ta gau­ti įro­dy­mų, pa­ti­ki­mai pa­tvir­ti­nan­čių
ša­lies tur­ti­nę pa­dė­tį, vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­mo
tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai. Įro­dy­mai, esan­tys už­sie­nio
vals­ty­bė­je, ren­ka­mi tarp­tau­ti­nių dvi­ša­lių su­tar­čių dėl tei­si­nės
pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos
by­lo­se nu­sta­ty­ta tvar­ka. Jei­gu tarp Lie­tu­vos ir už­sie­nio vals­ty­bės,
ku­rio­je rei­kia su­rink­ti įro­dy­mus, nė­ra su­da­ry­tos dvi­ša­lės su­tar­ties
dėl tei­si­nės pa­gal­bos, ta­čiau už­sie­nio vals­ty­bė yra 1970 m. Ha­gos
kon­ven­ci­jos dėl įro­dy­mų ci­vi­li­nė­se ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pa­ė­mi­mo
už­sie­ny­je da­ly­vė, tai įro­dy­mai ren­ka­mi šios Kon­ven­ci­jos nu­sta­ty­ta
tvar­ka. Jei­gu už­sie­nio vals­ty­bė, ku­rio­je rei­kia su­rink­ti įro­dy­mus,
yra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, teis­mai tu­ri tai­ky­ti 2001 m. ge­gu­žės
28 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tą (EB) Nr. 1206/2001 dėl vals­ty­bių na­rių
teis­mų tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ren­kant įro­dy­mus ci­vi­li­nė­se
ar ko­mer­ci­nė­se by­lo­se. Jei­gu su už­sie­nio vals­ty­be Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si
dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir ši vals­ty­bė nė­ra nu­ro­dy­tos
kon­ven­ci­jos da­ly­vė ar Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, pra­šy­mai su­teik­ti
tei­si­nę pa­gal­bą ga­li bū­ti tei­kia­mi ir vyk­do­mi di­plo­ma­ti­niais ka­na­lais
abi­pu­siš­ku­mo pa­grin­du, t. y. krei­pian­tis į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją,
o šiai – į Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, ku­ri per Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nes
ar kon­su­li­nes įstai­gas krei­pia­si į kom­pe­ten­tin­gas už­sie­nio vals­ty­bės
ins­ti­tu­ci­jas.

14. 5.
Teis­mo spren­di­mo pri­pa­ži­ni­mas ir vyk­dy­mas

Teis­mo spren­di­mo, ku­riuo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas vai­kui ir pri­im­tas
už­sie­nio vals­ty­bė­je, pri­pa­ži­ni­mas ir vyk­dy­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
vyk­do­mas pa­gal CPK VII da­lies LX sky­riaus ket­vir­to­jo–­sep­tin­to­jo
skir­snio nuo­sta­tas, taip pat pa­gal tarp­tau­ti­nes su­tar­tis bei Eu­ro­pos
Są­jun­gos reg­la­men­tų nor­mas (CPK 3 straips­nio 5 da­lis,
810 straips­nio 1, 5 da­lys, 818 straips­nis). Dėl to spręs­da­mas
už­sie­nio vals­ty­bės teis­mo spren­di­mo pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo klau­si­mą
teis­mas tu­ri va­do­vau­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir už­sie­nio vals­ty­bės
su­da­ry­tos tarp­tau­ti­nės dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos
nuo­sta­to­mis, 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ja dėl spren­di­mų,
su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo, jei
už­sie­nio vals­ty­bė yra šios kon­ven­ci­jos
na­rė. Tai­ky­da­mas Kon­ven­ci­ją dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo
pa­rei­goms, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos įsta­ty­mo dėl Kon­ven­ci­jos dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių su
iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo
2 straips­nio nuo­sta­tas, ku­rio­se Lie­tu­vos Res­pub­li­ka pa­da­rė iš­ly­gas,
pa­si­lik­da­ma tei­sę tam tik­rais at­ve­jais pa­gal Kon­ven­ci­ją ne­pri­pa­žin­ti
ir ne­vyk­dy­ti už­sie­nio vals­ty­bės teis­mo pri­im­to spren­di­mo.
Tuo at­ve­ju, jei teis­mo spren­di­mas pri­im­tas už­sie­nio vals­ty­bė­je
Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė­je, teis­mo spren­di­mui pri­pa­žin­ti ir vyk­dy­ti
tai­ky­ti­nas 2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 44/ 2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se
ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo. Pa­gal Reg­la­men­to
66 straips­nio 1 da­lį šis tai­ko­mas tik by­loms, ku­rios iš­ke­lia­mos,
ir do­ku­men­tams, ku­rie for­ma­liai pa­ren­gia­mi ar­ba įre­gist­ruo­ja­mi
kaip au­ten­tiš­ki do­ku­men­tai po šio Reg­la­men­to įsi­ga­lio­ji­mo,
t. y. po 2004 m. ge­gu­žės 1 d.




Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt