Paieška : Teismų praktika APŽVALGAAPŽVALgA                                                                                                     PATVIRTINTA                                                                                                     Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to                                                                                                  TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13581: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
APŽVALGA
APŽVALgA


                                                                                                    PATVIRTINTA
                                                                                                     Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
                                                                                                     2005 m. bir­že­lio 23 d. nu­ta­ri­mu Nr. 53

Teis­mų prak­ti­kos tai­kant
Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias by­lų pro­ce­są
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­ga

Api­ben­dri­ni­mo tiks­las ir ap­im­tis

2003 m. ge­gu­žės 1 d. įsi­ga­lio­jęs nau­ja­sis Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas (pa­tvir­tin­tas 2002 m. ko­vo
14 d. įsta­ty­mu Nr. IX-785) pa­kei­tė ga­na daug by­lų pro­ce­są ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­me reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mų nuo­sta­tų. To­dėl Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ėmė­si nau­jos (su­si­klos­čiu­sios po nau­jo­jo BPK
įsi­ga­lio­ji­mo) prak­ti­kos, tai­kant šias nor­mas, api­ben­dri­ni­mo. Bu­vo
sie­kia­ma nu­sta­ty­ti, ar vie­no­dai teis­mai su­pran­ta ape­lia­ci­nį pro­ce­są
reg­la­men­tuo­jan­čias BPK nor­mas, ar tin­ka­mai jas tai­ko; iš­aiš­kin­ti
nor­mų, ku­rias teis­mai tai­ko ne­vie­no­dai, taip pat tų, ku­rios daž­niau­siai
pa­žei­džia­mos, tu­ri­nį ir pras­mę, sie­kiant, kad teis­mai jas tai­ky­tų tei­sin­gai,
tiks­liai ir vie­no­dai. Teis­mų prak­ti­kai api­ben­drin­ti bu­vo pa­rei­ka­lau­ta
by­lų, ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­tų 2004 me­tais. Gau­tos 143 by­los,
ku­rio­se nuosp­ren­džių (nu­tar­čių) tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas pa­tik­rin­tas
ape­lia­ci­ne tvar­ka. Šio­se by­lo­se bu­vo pri­im­ti to­kie spren­di­mai: 64
nuosp­ren­džiai pa­keis­ti, 3 nuosp­ren­džiai pa­nai­kin­ti, 8 by­lo­se pri­im­tas
nau­jas nuosp­ren­dis, 68 by­lo­se ape­lia­ci­niai skun­dai at­mes­ti. Iš pa­teik­tų
skai­čių ne­ga­li­ma spręs­ti apie by­lų nag­ri­nė­ji­mo ape­lia­ci­ne tvar­ka
sta­tis­ti­kos ro­dik­lius, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mų dar­bą, nes bu­vo
pa­rei­ka­lau­tos ne vi­sos per 2004 me­tus ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­tos
by­los. Teis­mai jas at­siun­tė pa­si­rink­ti­nai. Api­ben­dri­nant prak­ti­ką
bu­vo ana­li­zuo­ja­mos ir ka­sa­ci­nė­se by­lo­se pri­im­tos nu­tar­tys, ku­rio­mis
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mai pa­nai­kin­ti ar­ba pa­keis­ti.
Per 2004 me­tus bu­vo pri­im­tos 173 to­kios nu­tar­tys, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mai bu­vo pa­nai­kin­ti 54 by­lo­se, o pa­keis­ti 119 by­lų.

Ne­įsi­tei­sė­ju­sių
nuosp­ren­džio ir nu­tar­ties ap­skun­di­mas

Ga­vęs ape­lia­ci­nį skun­dą, teis­mas pa­tik­ri­na, ar jį pa­da­vė
tu­rin­tis tei­sę ap­skųs­ti teis­mo nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) as­muo (BPK 312
straips­nis), ar skun­das su­ra­šy­tas lai­kan­tis BPK 313 straips­nio 1 da­ly­je
nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Skun­das, su­ra­šy­tas pa­žei­džiant įsta­ty­mo
rei­ka­la­vi­mus, tu­ri bū­ti grą­ži­na­mas jį pa­da­vu­siam as­me­niui (BPK
323 straips­nio 1 da­lis). Prie to­kių pa­žei­di­mų pri­skir­ti­na ne tik tai,
kad skun­das ape­lian­to ne­pa­si­ra­šy­tas, bet ir tai, kad ja­me ne­nu­ro­dy­ta
by­la, dėl ku­rios pa­duo­da­mas skun­das, nuosp­ren­džio es­mė, kad ape­lian­tas
ne­su­for­mu­la­vo sa­vo pra­šy­mų, ne­nu­ro­dė nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo pa­grin­dų
bei mo­ty­vų ir pan. To­dėl ne­pri­tar­ti­na to­kiai teis­mų prak­ti­kai, kai
įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų ne­ati­tin­kan­tys skun­dai yra pri­ima­mi ir nag­ri­nė­ja­mi.
Pa­vyz­džiui, Kau­no apy­gar­dos teis­mas (ape­lia­ci­nė by­la
Nr. 1A-662/2004) iš­nag­ri­nė­jo nu­teis­to­jo V. J. ape­lia­ci­nį
skun­dą, nors jis ape­lian­to ne­pa­si­ra­šy­tas, ja­me ne­su­for­mu­luo­ti
nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo pa­grin­dai bei mo­ty­vai. Skun­de nu­ro­do­ma tik
tai, kad su nuosp­ren­džiu nu­teis­ta­sis  ne­su­tin­ka ir pra­šo jį iš nau­jo teis­ti.
Teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo me­tu bu­vo at­kreip­tas
dė­me­sys į tai, kad grą­ži­nant įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų ne­ati­tin­kan­tį
skun­dą ape­lian­tui lyd­raš­ty­je rei­kė­tų pa­aiš­kin­ti, ko­kias tei­si­nes
pa­sek­mes skun­do grą­ži­ni­mas su­ke­lia. Bū­tent rei­kia iš­aiš­kin­ti, kad,
iš­tai­sius skun­do trū­ku­mus, jį ga­li­ma vėl pa­duo­ti, jei­gu dar ne­pa­si­bai­gęs
nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo ter­mi­nas; jei­gu šis ter­mi­nas jau pa­si­bai­gęs,
tu­rin­tis tei­sę pa­duo­ti ape­lia­ci­nį skun­dą as­muo tu­ri tei­sę pra­šy­ti
nuosp­ren­dį pri­ėmu­sį teis­mą pra­leis­tą ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Toks iš­aiš­ki­ni­mas
pa­de­da as­me­nims, tu­rin­tiems tei­sę ap­skųs­ti teis­mo nuosp­ren­dį ape­lia­ci­ne
tvar­ka, siek­ti by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Pa­gal ga­lio­jan­tį BPK ape­lian­tai ne­tu­ri tei­sės pa­duo­tų
ape­lia­ci­nių skun­dų pa­keis­ti ar pa­pil­dy­ti. Ki­ti to pa­ties ape­lian­to
skun­dai, t. y. ant­ra­sis, tre­čia­sis ir t. t. , ver­tin­ti­ni kaip
ape­lia­ci­nio skun­do pa­pil­dy­mai ir grą­žin­ti­ni juos pa­da­vu­siems as­me­nims.
Ape­lian­tai pa­duo­tus skun­dus ga­li tik at­šauk­ti. Tei­sę at­šauk­ti skun­dą
tu­ri jį pa­da­vęs as­muo, pro­ku­ro­ro pa­duo­tą skun­dą ga­li at­šauk­ti ir
aukš­tes­ny­sis pro­ku­ro­ras (BPK 316 straips­nis), o gy­nė­jo ape­lia­ci­nį
skun­dą ga­li at­šauk­ti ir nu­teis­ta­sis (iš­tei­sin­ta­sis), jei­gu jis nė­ra
as­muo, ku­ris dėl fi­zi­nių ar psi­chi­nių trū­ku­mų ne­ga­li pats pa­si­nau­do­ti
tei­se į gy­ny­bą, ar­ba ne­pil­na­me­tis (BPK 312 straips­nio 5 da­lis). Įsta­ty­mas
ne­įpa­rei­go­ja nu­ro­dy­ti jo­kių skun­do at­šau­ki­mo mo­ty­vų. To­dėl pri­tar­ti­na
teis­mų prak­ti­kai, kai pri­imant ape­lian­to ar ki­to įsta­ty­mo įga­lio­to
šį veiks­mą at­lik­ti as­mens pa­reiš­ki­mą dėl skun­do at­šau­ki­mo jo­kių mo­ty­vų
ne­rei­ka­lau­ja­ma.
Štai ape­lia­ci­nė­je by­lo­je Nr. 1A-927/2004 Vil­niaus
apy­gar­dos vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas 2004 m. lap­kri­čio
19 d. raš­tu at­šau­kė dėl Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo
2004 m. rug­sė­jo 28 d. nuosp­ren­džio pa­duo­tą Vil­niaus ra­jo­no
apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros ape­lia­ci­nį skun­dą, ku­riuo bu­vo pra­šo­ma su­griež­tin­ti
baus­mę nu­teis­ta­jam V. O. , ne­nu­ro­dy­da­mas jo­kių mo­ty­vų. At­šau­kus
pro­ku­ra­tū­ros skun­dą, teis­mas by­lą iš­nag­ri­nė­jo tik pa­gal nu­teis­to­jo
ape­lia­ci­nį skun­dą, ku­rį nu­ta­rė pa­ten­kin­ti iš da­lies – pa­keis­ti
lais­vės at­ėmi­mo baus­mės at­li­ki­mo vie­tą iš pa­tai­sos na­mų į at­vi­rą­ją
ko­lo­ni­ją.

Ape­lia­ci­nio skun­do ri­bos

Nuosp­ren­džių (nu­tar­čių) tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas pa­tik­ri­na­mas
ne­vir­ši­jant ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bų ir tik dėl tų as­me­nų, dėl ku­rių
pa­duo­ti skun­dai. Vir­šy­ti ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas lei­džia­ma tik BPK
320 straips­nio 3 ir 5 da­ly­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais.
Ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas api­brė­žia ape­lian­to pra­šy­mai,
nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­skun­di­mo pa­grin­dai ir mo­ty­vai. Ben­dres­nio
po­bū­džio pra­šy­mais pa­pras­tai nu­sta­to­mos pla­tes­nės ape­lia­ci­nio
skun­do ri­bos ne­gu tais at­ve­jais, kai pra­šy­mai su­for­mu­luo­ti la­bai
kon­kre­čiai. Pa­vyz­džiui, nu­teis­ta­jam pra­šant jį iš­tei­sin­ti, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ga­li švel­nin­ti nuosp­ren­dį bet ku­riais šio teis­mo
nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Tuo tar­pu pra­šy­mas tik ki­taip iš­spręs­ti ci­vi­li­nį
ieš­ki­nį ne­su­tei­kia įga­lio­ji­mų ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui
spręs­ti ki­tų klau­si­mų. To­dėl ne­pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai, kai ap­skųs­to
nuosp­ren­džio tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas tik­ri­na­mas ne­pai­sant ape­lia­ci­nio
skun­do ri­bų.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas 2004 m. spa­lio
20 d. bau­džia­mą­ją by­lą (Nr. 1A-601/2004) ape­lia­ci­ne tvar­ka
nag­ri­nė­jo tik pa­gal vie­no iš dvie­jų to­je by­lo­je nu­teis­tų as­me­nų
ape­lia­ci­nį skun­dą, ku­riuo nu­teis­ta­sis gin­či­jo tik ci­vi­li­nio ieš­ki­nio
klau­si­mus. To­je by­lo­je D. M. ir R. Š. nu­teis­ti už ben­dri­nin­kų
gru­pės pa­da­ry­tus va­gys­tę ir plė­ši­mą įsi­brau­nant į pa­tal­pą (plė­ši­mas
pa­da­ry­tas dar ir pa­si­sa­vi­nant po­li­ci­jos pa­rei­gū­no var­dą), iš abie­jų
nu­teis­tų­jų nu­ken­tė­ju­sia­jai G. S. pri­teis­ta 104,5 Lt nu­si­kal­ti­mais
pa­da­ry­tai ža­lai at­ly­gin­ti. D. M. sa­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de nu­ro­dė,
kad pu­sę nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los jis yra nu­ken­tė­ju­sia­jai at­ly­gi­nęs,
to­dėl li­ku­sią ža­los da­lį pra­šė pri­teis­ti tik iš ki­to nu­teis­to­jo.
Šio­je by­lo­je pri­im­tos nu­tar­ties, ku­ria nu­teis­to­jo D. M. ape­lia­ci­nis
skun­das bu­vo at­mes­tas, tu­ri­nys pa­tvir­ti­na, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas tik­ri­no ne tik ci­vi­li­nio ieš­ki­nio iš­spren­di­mo tei­sin­gu­mą,
bet ir nu­teis­to­jo nu­si­kals­ta­mų vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mo, jam pa­skir­tos
baus­mės tin­ka­mu­mo klau­si­mus. Nu­tar­ty­je ra­šo­ma: „. . . Apy­gar­dos teis­mas
pil­nai ir vi­sa­pu­siš­kai iš­ty­rė nu­teis­ta­jam in­kri­mi­nuo­tų nu­si­kals­ta­mų
vei­kų pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes bei tei­sin­gai kva­li­fi­ka­vo jo nu­si­kals­ta­mas
vei­kas pa­gal BK 178 str. 2 d. , 180 str. 2 d. ir 289 str. Šių ap­lin­ky­bių
ape­lia­ci­nia­me skun­de ne­gin­či­ja ir pats nu­teis­ta­sis. Apy­gar­dos teis­mas
nu­teis­ta­jam D. M. pa­sky­rė tin­ka­mą baus­mę. . . “ Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
nu­tar­ty­je pa­ti pa­žy­mė­ju­si, kad vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mo ape­lian­tas
ne­gin­či­ja, per­ei­na prie jam pa­skir­tos baus­mės ana­li­zės, nors baus­mės
ape­lian­tas taip pat ne­gin­či­ja. Tai aki­vaiz­dus ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų
ne­pai­sy­mas.
Nu­teis­to­jo pa­dė­tis ne­ga­li bū­ti pa­blo­gin­ta la­biau,
nei to pra­šo­ma ape­lia­ci­nia­me skun­de (BPK 320 straips­nio 4 da­lis). Be
to, nu­teis­to­jo pa­dė­tį ga­li­ma pa­blo­gin­ti tik tais pa­grin­dais, ku­rie
nu­ro­dy­ti pro­ku­ro­ro, pri­va­taus kal­tin­to­jo, nu­ken­tė­ju­sio­jo ar ci­vi­li­nio
ieš­ko­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de.
Štai Pa­ne­vė­žio mies­to apy­gar­dos teis­mo 2004 m.
ba­lan­džio 26 d. nuosp­ren­džiu, V. B. nu­teis­tas pa­gal BK 135
straips­nio 1 da­lį lais­vės at­ėmi­mu vie­ne­riems me­tams. Pro­ku­ro­ras ape­lia­ci­niu
skun­du pra­šė pa­skir­ti pen­ke­rių me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, teig­da­mas,
kad pa­skir­ta baus­mė aiš­kiai per švel­ni. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas
2004 m. bir­že­lio 30 d. nuosp­ren­džiu (ape­lia­ci­nė by­la
Nr. 1A-395/2004) ten­ki­no pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nį skun­dą ir pa­kei­tė
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nuosp­ren­dį,
V. B. pa­gal BK 135 straips­nio 1 da­lį pa­skir­da­mas tre­jų me­tų lais­vės
at­ėmi­mo baus­mę. Šiuo at­ve­ju nu­teis­to­jo pa­dė­tis ne­bu­vo pa­blo­gin­ta
la­biau, nei to pra­šė sa­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de pro­ku­ro­ras.
Esant tam tik­roms są­ly­goms, BPK 320 straips­nio 5 da­lies
nuo­sta­tą apie ga­li­my­bę švel­nin­ti nuosp­ren­dį nu­teis­tie­siems, dėl ku­rių
jis ne­ap­skųs­tas, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri su­pras­ti ne
tik kaip jam su­teik­tą tei­sę, bet ir kaip pa­rei­gą, nes kiek­vie­nas nuosp­ren­dis
tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Taip ši nuo­sta­ta trak­tuo­ti­na ta­da,
kai ape­lian­tui nuosp­ren­dis kei­čia­mas, tai­kant švel­nes­nį įsta­ty­mą.
Jei­gu švel­nes­nio įsta­ty­mo tai­ky­mo pa­grin­dai lie­čia ir ki­tus nu­teis­tuo­sius,
dėl ku­rių nuosp­ren­dis ne­ap­skųs­tas, švel­nes­nis įsta­ty­mas ne tik ga­li,
bet ir tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tas ir ki­tiems nu­teis­tie­siems.
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2004 m. ko­vo
8 d. nuosp­ren­džiu A. G. , M. K. , K. Š. , G. Ž. bu­vo
nu­teis­ti pa­gal BK 180 straips­nio 2 da­lį už plė­ši­mą įsi­brau­nant į pa­tal­pą.
Šį nuosp­ren­dį ape­lia­ci­ne tvar­ka ap­skun­dė tik trys nu­teis­tie­ji. Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nis teis­mas 2004 m. lap­kri­čio 15 d. nuosp­ren­dy­je
(ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-377/2004) pa­da­rė iš­va­dą, kad by­lo­je ne­su­rink­ta
įro­dy­mų, jog nu­teis­tie­ji sve­ti­mą tur­tą už­val­dė įsi­brau­da­mi į pa­tal­pą.
Ši iš­va­da bu­vo skir­ta vi­siems nu­teis­tie­siems. To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­kei­tė 2004 m. ko­vo 8 d. nuosp­ren­dį ir skun­do ne­pa­da­vu­siam
nu­teis­ta­jam, pri­tai­kęs BPK 320 straips­nio 5 da­lį. Teis­mas vi­sų ke­tu­rių
nu­teis­tų­jų nu­si­kals­ta­mą vei­ką per­kva­li­fi­ka­vo iš BK 180 straips­nio
2 da­lies į BK 180 straips­nio 1 da­lį ir su­švel­ni­no jiems pa­skir­tas baus­mes.
To­kiai teis­mų prak­ti­kai pri­tar­ti­na. I- at­virkš­čiai –
ne­pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai, kai pa­da­ro­ma iš­va­da, kad skun­dų ne­pa­da­vu­siems
nu­teis­tie­siems nuosp­ren­džio švel­nin­ti ne­ga­li­ma. Esą taip bū­tų vir­šy­tos
ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bos. To­kia iš­va­da prieš­ta­rau­ja BPK 320 straips­nio
5 da­lies tu­ri­niui ir to pa­ties ko­dek­so 1 straips­ny­je įtvir­tin­tai bau­džia­mo­jo
pro­ce­so pa­skir­čiai – už­tik­rin­ti tin­ka­mą bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­tai­ky­mą,
kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­ręs as­muo bū­tų tei­sin­gai nu­baus­tas. Ne­pri­tai­kius
švel­nes­nio įsta­ty­mo, kai tam bu­vo pa­grin­das ir są­ly­gos, as­muo lie­ka
nu­teis­tas už sun­kes­nį nu­si­kal­ti­mą, nei tas, ku­rį jis yra pa­da­ręs.
Prie­šin­go, nei pra­šo ape­lian­tas, spren­di­mo pri­ėmi­mas
ta­da, kai vie­toj nu­teis­to­jo pa­dė­ties pa­blo­gi­ni­mo pa­gal pro­ku­ro­ro,
pri­va­taus kal­tin­to­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo pra­šy­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pri­ima iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį BPK 329 straips­nio 1 da­lies
1 punk­te nu­ma­ty­tais pa­grin­dais, taip pat ne­lai­ko­mas ape­lia­ci­nio
skun­do ri­bų vir­ši­ji­mu. To­kiais at­ve­jais nuosp­ren­dy­je, be spren­di­mo
bu­vu­sį nu­teis­tą­jį iš­tei­sin­ti, tu­ri bū­ti nu­ro­do­mas ir spren­di­mas
pro­ku­ro­ro, pri­va­taus kal­ti­na­mo­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo ape­lia­ci­nį
skun­dą at­mes­ti.


By­los nag­ri­nė­ji­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
po­sė­dy­je
 ir šios ins­tan­ci­jos
teis­mo pri­ima­mi spren­di­mai

By­los pa­ren­gi­mo nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je sta­di­jo­je
pra­ne­šė­jas tu­ri nu­ma­ty­ti, ar bus at­lie­ka­mas įro­dy­mų ty­ri­mas, nes
nuo to pri­klau­so šauk­ti­nų į teis­mo po­sė­dį as­me­nų ra­tas, ki­tų pa­ren­gia­mų­jų
veiks­mų ap­im­tis. Ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je įro­dy­mų ty­ri­mą bū­ti­na
at­lik­ti, jei pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas jį at­li­ko ne­iš­sa­miai.
To­dėl ne­pri­tar­ti­na ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų prak­ti­kai, kai
ne­at­lie­ka­mas įro­dy­mų ty­ri­mas by­lo­se, ku­rio­se pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­pa­ša­li­no iš­tir­tų įro­dy­mų prieš­ta­ra­vi­mų, ne­iš­ty­rė da­lies
es­mi­nių by­los ap­lin­ky­bių ir kt. To­kiais at­ve­jais pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo at­lik­tas įro­dy­mų ty­ri­mas lie­ka ne­iš­sa­mus. Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas šio trū­ku­mo iš­tai­sy­ti ne­ga­li, nes ka­sa­ci­nis pro­ce­sas įro­dy­mų
ty­ri­mo ne­nu­ma­to. To­dėl nu­sta­tęs šį trū­ku­mą, ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džius (nu­tar­tis) pa­nai­kin­da­vo,
grą­žin­da­mas by­las iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Pa­vyz­džiui, R-­vi­liš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo
2004 m. va­sa­rio 17 d. nuosp­ren­džiu S. J. bu­vo nu­teis­tas
pa­gal BK 178 straips­nio 1 da­lį už tai, kad jis 2003 m. spa­lio 20 d. R-­vi­liš­kio
ra­jo­ne iš ga­nyk­los pa­gro­bė S. M. pri­klau­san­čią kar­vę; pa­gal BK
178 straips­nio 2 da­lį – už tai, kad bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio
įsi­bro­vė į dar­ži­nę ir pa­gro­bė S. N. pri­klau­san­tį dvi­ra­tį. Šiau­lių
apy­gar­dos teis­mas 2004 m. ge­gu­žės 5 d. nu­tar­ti­mi at­me­tė nu­teis­to­jo
ape­lia­ci­nį skun­dą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas 2004 m. spa­lio
19 d. nu­tar­ti­mi (ka­sa­ci­nė by­la Nr. 2K-560/2004) Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo 2004 m. ge­gu­žės 5 d. nu­tar­tį pa­nai­ki­no ir by­lą per­da­vė
iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka. Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­ta­sis
S. J. pra­šė dėl kar­vės va­gys­tės jį iš­tei­sin­ti, nes šio nu­si­kal­ti­mo
jis nė­ra pa­da­ręs. Skun­de ka­sa­to­rius tei­gė, kad liu­dy­to­jas P. G.
jį ap­kal­bė­jo. Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo,
kad, at­mes­da­ma ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tą, jog teis­mo iš­va­dos
dėl kar­vės va­gys­tės ne­ati­tin­ka fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių, Šiau­lių
apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja jo iš es­mės ne­ana­li­za­vo, ne­ty­rė
ir ne­įver­ti­no, o nu­ro­dė, kad jis yra ne­pa­grįs­tas, nes pa­neig­tas ob­jek­ty­viais
by­los duo­me­ni­mis. Už kar­vės va­gys­tę S. J. bu­vo nu­teis­tas iš es­mės
re­mian­tis vien tik liu­dy­to­jo P. G. pa­ro­dy­mais. P. G. tei­gė,
kad nu­teis­ta­sis te­le­fo­nu jam pa­siū­lė pirk­ti kar­vę, kad po to jie su­si­ti­ko
ir san­do­ris įvy­ko tą pa­čią die­ną. Sa­vo tei­gi­niams pa­tvir­tin­ti šis
liu­dy­to­jas pa­tei­kė mo­bi­lio­jo te­le­fo­no, ku­riuo nau­do­jo­si, po­kal­bių
iš­klo­ti­nę. Ta­čiau jo­je nu­si­kal­ti­mo die­ną skam­bu­čių ne­už­fik­suo­ta.
Abie­jų ins­tan­ci­jų teis­mai šio do­ku­men­to tu­ri­nio ne­iš­ty­rė ir ne­įver­ti­no.
Be to, P. G. pir­mi­niuo­se pa­ro­dy­muo­se ir at­pa­ži­ni­mo me­tu nu­ro­dė
skir­tin­gus duo­me­nis apie S. J. iš­vaiz­dą. Ki­ti trys by­lo­je ap­klaus­ti
liu­dy­to­jai jo­kių duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių nu­teis­to­jo S. J. da­ly­va­vi­mą
va­giant kar­vę, ne­pa­tei­kė. Jie tik nu­ro­dė, kad 2003 m. spa­lio vi­du­ry­je
ma­tė ga­nyk­lo­je švie­sų au­to­mo­bi­lį su prie­ka­ba, skir­ta gy­vu­liams
vež­ti. To­dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, kad R-­vi­liš­kio ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą ir pri­im­da­mas nuosp­ren­dį, ne­pa­ša­li­no
įro­dy­mų prieš­ta­ra­vi­mų ir taip pa­žei­dė BPK 20 straips­nio 5 da­lies rei­ka­la­vi­mus,
o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šio pa­žei­di­mo ne­iš­tai­sė, ne­iš­sa­miai
iš­nag­ri­nė­jo es­mi­nius ape­lian­to ar­gu­men­tus, taip pa­žeis­da­mas BPK
320 ir 324 straips­nių rei­ka­la­vi­mus. Kon­sta­ta­vu­si, kad tie pa­žei­di­mai
su­kliu­dė ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai
iš­nag­ri­nė­ti by­lą ir pri­im­ti tei­sin­gą nu­tar­tį, ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja juos pri­pa­ži­no es­mi­niais (BPK 369 straips­nio
3 da­lis), dėl to pa­nai­ki­no ap­skųs­tą nu­tar­tį ir per­da­vė by­lą iš nau­jo
nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Siek­da­mas tin­ka­mai pa­rink­ti rei­kia­mą spren­di­mų, pri­ima­mų
iš­nag­ri­nė­jus by­lą, rū­šį (BPK 326 straips­nis), ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas vi­sų pir­ma tu­ri kruopš­čiai pa­tik­rin­ti (ne­vir­ši­jant ape­lia­ci­nių
skun­dų ri­bų), ar ne­pa­da­ry­ta įsta­ty­mo pa­žei­di­mų ti­riant by­lą ar nag­ri­nė­jant
ją teis­me. Nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus ir trū­ku­mus bū­ti­na tei­sin­gai ir
tiks­liai tei­siš­kai įver­tin­ti, t. y. nu­sta­ty­ti jų po­bū­dį ir nu­spręs­ti,
ar jie yra pa­grin­das: 1) nuosp­ren­džiui (nu­tar­čiai) pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti
by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti teis­me ar­ba nuosp­ren­džiui pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti
by­lą pro­ku­ro­rui; 2) nuosp­ren­džiui (nu­tar­čiai) pa­keis­ti; 3) nuosp­ren­džiui
pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją nuosp­ren­dį; 4) nu­tar­čiai pa­nai­kin­ti,
nuosp­ren­džiui pa­nai­kin­ti ir nu­trauk­ti by­lą.
Iš­nag­ri­nė­jęs by­lą teis­mo po­sė­dy­je, dėl ap­skųs­to
nuosp­ren­džio ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ima nu­tar­tį (BPK
326 straips­nio 1 da­lis) ar­ba nuosp­ren­dį (BPK 326 straips­nio 2, 4 da­lys),
dėl ap­skųs­tos nu­tar­ties – nu­tar­tį (BPK 326 straips­nio 5, 6 da­lys). Pa­žy­mė­ti­na,
kad BPK 326 straips­nis reg­la­men­tuo­ja tik ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­me pri­ima­mų spren­di­mų rū­šis. Tų spren­di­mų pri­ėmi­mo pa­grin­dus nu­sta­to
BPK 327–329 straips­niai. Pri­ima­mo spren­di­mo rū­šis pa­ren­ka­ma pa­gal by­lo­je
nu­sta­ty­tą (us) to spren­di­mo pri­ėmi­mo pa­grin­dą(us). Dėl ne­tiks­laus ar
ne­tin­ka­mo pri­ima­mo spren­di­mo pa­grin­do (ų) nu­sta­ty­mo pa­da­ro­ma
klai­dų ir pa­ren­kant to spren­di­mo rū­šį.
Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 1A-790/2004 Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja Mo­lė­tų
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2004 m. rug­pjū­čio 17 d. nuosp­ren­dį
pa­kei­tė nu­tar­ti­mi, nors pri­ėmė to­kio tu­ri­nio spren­di­mą: „G. J.
ir J. K. tai­ky­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 75 str. ir jiems pa­skir­tų
lais­vės at­ėmi­mo baus­mių vyk­dy­mą ati­dė­ti dve­jų me­tų ter­mi­nui. . . “
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je ne­su­for­mu­la­vo ir ne­nu­ro­dė
jo­kio ap­skųs­to pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo
pro­ce­si­nio pa­grin­do, tik prieš re­zo­liu­ci­nę nu­tar­ties da­lį pa­žy­mė­jo,
kad ji va­do­vau­ja­si BPK 326 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu. Iš pri­im­to
spren­di­mo tu­ri­nio ma­ty­ti, kad ap­skųs­tas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­dis bu­vo pa­keis­tas dėl ne­tin­ka­mo bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo tai­ky­mo:
esant pa­grin­dui tai­ky­ti BK 75 straips­nį, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas
šios nor­mos ne­bu­vo pri­tai­kęs (BPK 328 straips­nio 1 punk­tas).
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. ba­lan­džio 29 d. nu­tar­ti­mi (ape­lia­ci­nė
by­la Nr. 1A -368/2004), va­do­vau­da­ma­si BPK 326 straips­nio 1 da­lies
3 punk­tu, 328 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu, pa­kei­tė Va­rė­nos ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo 2004 m. va­sa­rio 25 d. nuosp­ren­dį dėl ne­tin­ka­mo
BK 63 straips­nio nuo­sta­tų tai­ky­mo. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­sta­tė, kad pa­skir­da­mas
nu­teis­ta­jam S. A. su­ben­drin­tą baus­mę pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas be pa­grin­do tai­kė abu baus­mių su­ben­dri­ni­mo bū­dus: pir­miau­sia
apė­mi­mo bū­du su­ben­dri­no ap­skųs­tu nuosp­ren­džiu nu­teis­ta­jam pa­gal
BK 182 straips­nio 1 da­lį ir pa­gal BK 183 straips­nio 1 da­lį pa­skir­tas
baus­mes, o po to šią baus­mę da­li­nio su­dė­ji­mo bū­du su­ben­dri­no su Drus­ki­nin­kų
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2002 m. spa­lio 2 d. nuosp­ren­džiu pa­skir­ta
baus­me. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ta­rė vi­sas S. A. pa­skir­tas baus­mes
su­ben­drin­ti per vie­ną kar­tą, jas iš da­lies su­de­dant.
Taip pat dėl ne­tin­ka­mo BK 63 straips­nio nuo­sta­tų tai­ky­mo
bu­vo pa­keis­tas Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo 2004 m. rug­sė­jo
16 d. nuosp­ren­dis. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2004 m. lap­kri­čio 22 d. nu­tar­ti­mi
(ape­lia­ci­nė by­la Nr. 2A-370/2004) nu­sta­tė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­rin­ko ne­tin­ka­mą baus­mių su­ben­dri­ni­mo bū­dą: esant ide­a­liai
nu­si­kals­ta­mų vei­kų su­tap­čiai tai­kė ne baus­mių apė­mi­mą, o da­li­nį jų
su­dė­ji­mą. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis BPK
328 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, šią klai­dą iš­tai­sė: nu­teis­tie­siems
V. M. ir A. O. pa­skir­tas baus­mes su­ben­dri­no apė­mi­mo bū­du,
dėl to abiem nu­teis­tie­siems su­trum­pė­jo jiems pa­skir­tos lais­vės at­ėmi­mo
baus­mės truk­mė.
Pir­muo­ju at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ima­mo
spren­di­mo pa­grin­do ap­skri­tai ne­nu­ro­dė, ant­ruo­ju – jį nu­ro­dė ne­tei­sin­gai,
tre­čiuo­ju – pro­ce­si­nį pa­grin­dą nu­ro­dė be­veik tei­sin­gai (BPK 328
straips­nis ne­tu­ri da­lių – tik punk­tus). Vi­sais tri­mis at­ve­jais ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tei­sin­gai pa­rin­ko pri­ima­mo spren­di­mo rū­šį.
Va­do­vau­da­ma­sis BPK 326 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 328 straips­nio 1
punk­tu, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­rė­jo pri­im­ti nuosp­ren­dį,
o ne nu­tar­tį.
Tais at­ve­jais, kai vie­no­je by­lo­je rei­kia pri­im­ti
spren­di­mus, nu­ma­ty­tus BPK 326 straips­nio tiek pir­mo­jo­je, tiek ant­ro­jo­je
ar ket­vir­to­jo­je da­ly­se, tu­ri bū­ti su­ra­šo­mas vie­nas pro­ce­si­nis do­ku­men­tas
– nuosp­ren­dis (BPK 330 straips­nis).

Pa­grin­dai: 1) nuosp­ren­džiui pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti
by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti teis­me ar­ba nuosp­ren­džiui pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti
by­lą pro­ku­ro­rui;
2) nuosp­ren­džiui pa­keis­ti; 3) nuosp­ren­džiui
pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją nuosp­ren­dį; 4) nuosp­ren­džiui pa­nai­kin­ti
ir nu­trauk­ti by­lą.

Ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je pri­ima­mo spren­di­mo pa­grin­dai
tu­ri bū­ti tiks­liai su­for­mu­luo­ti, nu­ro­dant ati­tin­ka­mą BPK straips­nį,
jo da­lį ar punk­tą, ku­ria­me šis pa­grin­das nu­ma­ty­tas.
Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tas ir by­la per­duo­ta
iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui tais at­ve­jais, kai
by­lą iš­nag­ri­nė­jo ša­liš­kas teis­mas ar­ba ji iš­nag­ri­nė­ta pa­žei­džiant
BPK 224 ir 225 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas teis­min­gu­mo tai­syk­les (BPK
326 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). Ša­liš­ku vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas
teis­mas, kai by­lą nag­ri­nė­jo nors vie­nas tei­sė­jas, ne­ga­lė­jęs da­ly­vau­ti
pro­ce­se dėl BPK 58 straips­ny­je iš­var­dy­tų prie­žas­čių. Nu­ša­li­ni­mo pa­grin­dai
ga­li pa­aiš­kė­ti ne tik iki įro­dy­mų ty­ri­mo teis­me pra­džios, bet ir vė­les­nė­se
pro­ce­so sta­di­jo­se. Ta­čiau pa­gal BPK 58 straips­nio, 59 straips­nio 1 da­lies
pras­mę nu­ša­li­ni­mo pa­grin­das tu­ri eg­zis­tuo­ti iki pra­de­dant nag­ri­nė­ti
by­lą teis­me (tai tei­sė­jo gi­mi­nys­tės ry­šiai, anks­tes­nis da­ly­va­vi­mas
by­lo­je, jo su­in­te­re­suo­tu­mas by­los baig­ti­mi ir kt. ). P-s by­los nag­ri­nė­ji­mas
ne­ga­li bū­ti nu­ša­li­ni­mo pa­grin­das.
Pa­vyz­džiui, ka­sa­ci­nė­je by­lo­je (Nr. 2K-13/2005)
bu­vo pri­im­tas spren­di­mas nu­teis­to­jo J. Ch. ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti,
nors vie­nas iš ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tų bu­vo tei­gi­nys, kad by­lą iš­nag­ri­nė­jo
ša­liš­kas tiek pir­mo­sios ins­tan­ci­jos, tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas. Tei­gi­nį apie teis­mo ša­liš­ku­mą nu­teis­ta­sis grin­dė ver­tin­da­mas
tiek pir­mo­sios, tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo pri­im­tus pro­ce­si­nius
spren­di­mus: pra­šy­mų iš­spren­di­mą, at­si­sa­ky­mą grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui
pa­pil­dy­ti ir kt. Nu­tar­ty­je ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad neut­ra­lių (ne­ša­liš­kų) pro­ce­si­nių spren­di­mų
pri­im­ti ne­įma­no­mą: pra­šy­mus ga­li­ma pa­ten­kin­ti ar­ba at­mes­ti, kal­ti­na­mą­jį
ga­li­ma nu­teis­ti ar­ba iš­tei­sin­ti ir pan. To­dėl vie­no­kio ar ki­to­kio
pro­ce­si­nio spren­di­mo pri­ėmi­mas ne­ga­li bū­ti pa­grin­das tei­sė­ją (ar
tei­sė­jų ko­le­gi­ją) nu­ša­lin­ti. Dėl ap­tar­tų prie­žas­čių ka­sa­to­riaus
tei­gi­niai tiek apie pir­mo­sios, tiek apie ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
ša­liš­ku­mą bu­vo pri­pa­žin­ti ne­pa­grįs­tais.
Nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas ir by­la per­duo­da­ma pro­ku­ro­rui
tais at­ve­jais, kai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo su­ra­šy­tas iš es­mės
BPK 219 straips­nio rei­ka­la­vi­mų ne­ati­tin­kan­tis kal­ti­na­ma­sis ak­tas,
šio pa­žei­di­mo ne­ga­li­ma iš­tai­sy­ti teis­me ir jis truk­do nag­ri­nė­ti
by­lą (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas). To­dėl ne­pri­tar­ti­na teis­mų
prak­ti­kai, kai to­kiu at­ve­ju pri­ima­mas ki­toks spren­di­mas.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si nu­teis­to­sios Ž. B. ape­lia­ci­nį
skun­dą dėl Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2004 m. rug­sė­jo
23 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo ji nu­teis­ta pa­gal BK 189 straips­nio 1 da­lį
(ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-612/2004), nu­sta­tė ir 2004 m. lap­kri­čio 18
d. pri­im­ta­me nuosp­ren­dy­je nu­ro­dė to­kias ap­lin­ky­bes: „. . . Kal­ti­na­ma­ja­me
ak­te nė­ra nu­ro­dy­ta ir nuosp­ren­dy­je Ž. B. nė­ra nu­teis­ta už tai,
kad ži­no­jo, jog tur­tas gau­tas nu­si­kals­ta­mu bū­du. Tuo tar­pu ši ap­lin­ky­bė
yra svar­bus sub­jek­ty­vio­sios pu­sės po­žy­mis. Nuosp­ren­dy­je ap­ra­šy­to­je
vei­ko­je nė­ra nu­si­kals­ta­mai vei­kai, nu­ma­ty­tai BK 189 str.
1 d. , bū­din­gų po­žy­mių. Teis­mas Ž. B. nu­tei­sė pa­gal BK
189 str. 1 d. , ta­čiau ne­nu­sta­tė ir nuosp­ren­dy­je ne­kons­ta­ta­vo,
kad Ž. B. kos­me­ti­kos prie­mo­nes įgi­jo ir re­a­li­za­vo, ži­no­da­ma,
kad jos gau­tos nu­si­kals­ta­mu bū­du. Tai­gi nuosp­ren­džiu Ž. B. nu­teis­ta
už vei­ką, ku­ri nė­ra nu­si­kals­ta­ma. “ Nu­sta­tęs to­kias ap­lin­ky­bes, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas nu­spren­dė pa­nai­kin­ti ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį
ir Ž. B. iš­tei­sin­ti, nes ne­pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­mo
po­žy­mių (BPK 326 straips­nio 4 da­lis, 329 straips­nio 1 punk­tas).
Ap­lin­ky­bę, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­ra­šy­tas
kal­ti­na­ma­sis ak­tas iš es­mės ne­ati­tin­ka BPK 219 straips­nio rei­ka­la­vi­mų,
sa­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de bu­vo nu­ro­džiu­si nu­teis­to­ji kaip vie­ną
es­mi­nių šio skun­do ar­gu­men­tų. Dėl šios prie­žas­ties pa­nai­kin­ti ap­skųs­tą
nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lą pro­ku­ro­rui pra­šė ir pro­ku­ro­ras, da­ly­va­vęs
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je. Pa­ci­tuo­ta ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio da­lis pa­tvir­ti­na, kad šis teis­mas nu­sta­tė,
jog kal­ti­na­ma­sis ak­tas su­ra­šy­tas ne­tin­ka­mai, nors ir ne­su­for­mu­la­vo
kon­kre­taus BPK 219 straips­ny­je kal­ti­na­ma­jam ak­tui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų
pa­žei­di­mo. By­los duo­me­nys pa­tvir­ti­na, kad kal­ti­na­ma­sis ak­tas šiuo
at­ve­ju bu­vo su­ra­šy­tas iš es­mės pa­žei­džiant BPK 219 straips­nio 3 punk­to
rei­ka­la­vi­mus: ap­ra­šant Ž. B. in­kri­mi­nuo­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką
ne­bu­vo nu­ro­dy­ta šios vei­kos su­dė­čiai bū­ti­na ap­lin­ky­bė – ži­no­ji­mas,
kad įgy­ja­mas tur­tas yra gau­tas nu­si­kals­ta­mu bū­du. Šio trū­ku­mo teis­mas
ne­ga­lė­jo iš­tai­sy­ti, nes pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me pa­keis­ti fak­ti­nių
kal­ti­ni­mo ap­lin­ky­bių pro­ku­ro­ras ne­pra­šė, o sa­vo ini­cia­ty­va svars­ty­da­mas,
bu­vo ar ne­bu­vo kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ne­nu­ro­dy­ta ap­lin­ky­bė (ži­no­jo
ar ne­ži­no­jo kal­ti­na­mo­ji, kad jos įgy­tas tur­tas gau­tas nu­si­kals­ta­mu
bū­du), teis­mas pa­žei­dė nag­ri­nė­ji­mo teis­me ri­bas (BPK 255 straips­nis).
To­dėl šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­rė­jo pri­im­ti
ne BPK 326 straips­nio 4 da­ly­je ir 329 straips­nio 1 punk­te, o BPK 326
straips­nio 1 da­lies 5 punk­te nu­ma­ty­tą spren­di­mą.
Ki­tus nuosp­ren­džio ar teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo trū­ku­mus
ga­li pa­ša­lin­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pa­keis­da­mas nuosp­ren­dį,
pri­im­da­mas nau­ją nuosp­ren­dį ar nu­trauk­da­mas by­lą, prieš tai (rei­kia­mais
at­ve­jais) pats pa­pil­dęs įro­dy­mų ty­ri­mą.
BPK 328 straips­nio 1 ir 2 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais pa­grin­dais
ap­skųs­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­kei­čia nuosp­ren­džiu, o 3 ir 4 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais pa­grin­dais
– nu­tar­ti­mi. BPK 328 straips­nio 1 punk­te nu­ma­ty­tas nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo
pa­grin­das tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas ta­da, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tin­ka­mai bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą pri­tai­kė to­dėl, kad ne­tei­sin­gai
įver­ti­no nu­sta­ty­tas by­los ap­lin­ky­bes, o pa­čios by­los ap­lin­ky­bės
bu­vo nu­sta­ty­tos tin­ka­mai. Teis­mų prak­ti­ko­je tai ga­na re­ti at­ve­jai.
Ta­čiau ape­lia­ci­nio by­lų nag­ri­nė­ji­mo prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo me­tu
jų pa­si­tai­kė.
Pa­vyz­džiui, šiuo pa­grin­du Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. rug­sė­jo
23 d. nuosp­ren­džiu (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-523/2004) bu­vo pa­keis­tas
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2004 m. lie­pos 7 d. nuosp­ren­dis, ku­riuo
R. J. bu­vo nu­teis­tas pa­gal BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 178 straips­nio
1 da­lį. R. J. nu­teis­tas už tai, kad pa­si­kė­si­no pa­grob­ti sve­ti­mą
tur­tą – nu­ken­tė­ju­sia­jai A. S. pri­klau­san­čią ran­ki­nę, ku­rio­je
bu­vo 180 Lt ver­tės mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas ir 65 Lt. Iš­nag­ri­nė­jęs
by­lą pa­gal pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nį skun­dą, Kau­no apy­gar­dos teis­mas pa­da­rė
iš­va­dą, kad bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas pri­tai­ky­tas ne­tin­ka­mai, nes ben­dra
pa­si­kė­sin­to pa­grob­ti tur­to ver­tė (245 Lt) ne­vir­ši­ja tri­jų MGL
dy­džio su­mos. To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­spren­dė nu­teis­to­jo
R. J. nu­si­kals­ta­mą vei­ką per­kva­li­fi­kuo­ti iš BK 22 straips­nio 1
da­lies ir 178 straips­nio 1 da­lies į BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 178 straips­nio
4 da­lį kaip pa­si­kė­si­ni­mą pa­vog­ti ne­di­de­lės ver­tės sve­ti­mą tur­tą,
pa­ski­riant nau­ją baus­mę.
Ape­lia­ci­nio by­lų nag­ri­nė­ji­mo prak­ti­ko­je daž­niau su­si­du­ria­ma
su to­kiu at­ve­ju, kai bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas ne­tin­ka­mai pri­tai­ko­mas
to­dėl, kad kai ku­rios teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­los ap­lin­ky­bių.
To­kiais at­ve­jais kei­čiant ap­skųs­tą nuosp­ren­dį ne­pa­kan­ka nu­ro­dy­ti
tik pir­mą­jį BPK 328 straips­nio punk­tą, o rei­kia nu­ro­dy­ti ir tre­či­ą­jį.
Ne­pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai, kai esant to­kiai si­tu­a­ci­jai nu­ro­do­mas
tik BPK 328 straips­nio 1 punk­tas.
Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. gruo­džio 22 d. nuosp­ren­džiu
(ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-750/2004) bu­vo pa­keis­tas Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo 2004 m. rug­sė­jo 27 d. nuosp­ren­dis, pri­imant to­kio tu­ri­nio
spren­di­mą: R. B. nu­si­kals­ta­mą vei­ką per­kva­li­fi­kuo­ti iš BK 180
straips­nio 2 da­lies į BK 180 straips­nio 1 da­lį ir pa­skir­ti jam nau­ją
baus­mę. Ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad ap­skųs­tas nuosp­ren­dis kei­čia­mas
dėl ne­tin­ka­mo bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­tai­ky­mo (BPK 328 straips­nio 1
punk­tas), nes pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad plė­ši­mą nu­teis­ta­sis
pa­da­rė pa­nau­do­da­mas pei­lį, yra ne­pa­grįs­ta – jos ne­pa­tvir­ti­na by­lo­je
su­rink­ti įro­dy­mai.
Ap­ta­ria­mo­je by­lo­je pro­ce­si­nį ap­skųs­to nuosp­ren­džio
pa­kei­ti­mo pa­grin­dą tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­for­mu­la­vo ne­tiks­liai, ne­iš­sa­miai.
Pa­gal nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas bau­džia­mą­jį
įsta­ty­mą bu­vo pri­tai­kęs tin­ka­mai, nes už plė­ši­mą, pa­da­ry­tą pa­nau­do­jus
pei­lį, at­sa­ko­my­bė nu­ma­ty­ta BK 180 straips­nio 2 da­ly­je. Šiuo at­ve­ju
keis­ti ap­skųs­tą nuosp­ren­dį rei­kė­jo to­dėl, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dy­je pa­da­ry­ta iš­va­da apie pei­lio pa­nau­do­ji­mą ne­ati­ti­ko
by­los ap­lin­ky­bių (BPK 328 straips­nio 3 punk­tas). To­kiais at­ve­jais bū­tų
tei­sin­ga ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je nu­ro­dy­ti
abu ap­skųs­to nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo pa­grin­dus, nes vie­nas iš jų są­ly­go­ja
ki­tą. Tai ne­reiš­kia, kad rei­kė­tų nu­ro­dy­ti ir du BPK 326 straips­nio, nu­ma­tan­čio
pri­ima­mų spren­di­mų rū­šis, skir­tin­gų da­lių punk­tus. Skir­tin­gų spren­di­mų
at­ve­ju pri­ima­mas vie­nas do­ku­men­tas – nuosp­ren­dis. To­dėl šiuo at­ve­ju
pa­kan­ka nu­ro­dy­ti BPK 326 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą.
BPK 328 straips­nio 2 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis keis­ti­nas ta­da, kai nu­teis­ta­jam pa­skir­ta
baus­mė sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu yra aiš­kiai per švel­ni ar per griež­ta.
Pa­vyz­džiui, pri­tai­kęs BPK 328 straips­nio 2 punk­tą,
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas 2004 m. rug­pjū­čio 25 d. nuosp­ren­džiu
(ape­lia­ci­nė by­la Nr. 3-8-218a)
pa­kei­tė Šiau­lių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2004 m. ge­gu­žės
6 d. nuosp­ren­dį, ku­riuo A. P. , A. D. , B. K. bu­vo nu­teis­ti
pa­gal BK 178 straips­nio 1 da­lį lais­vės at­ėmi­mu, ati­tin­ka­mai: vie­ne­riems
me­tams trims mė­ne­siams, vie­ne­riems me­tams ir vie­ne­riems me­tams, ati­de­dant
vi­siems trims nu­teis­tie­siems pa­skir­tų baus­mių vyk­dy­mą dve­jiems me­tams.
A. P. , A. D. , B. K. nu­teis­ti už tai, kad 2003 m. rug­pjū­čio
30 d. iš ši­lum­ve­žio, pri­klau­san­čio R-­vi­liš­kio lo­ko­mo­ty­vų de­pui,
slap­ta pa­gro­bė 262 lit­rus dy­ze­li­no ben­dros 427,23 Lt ver­tės.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­spren­dė kiek­vie­nam nu­teis­ta­jam
už šį nu­si­kal­ti­mą pa­skir­ti 5 MGL (625 Lt) dy­džio bau­dą. Sa­vo
spren­di­mą tei­sė­jų ko­le­gi­ja mo­ty­va­vo tuo, kad vi­siems nu­teis­tie­siems
baus­mė pa­skir­ta ne­tei­sin­gai. Ji aiš­kiai per griež­ta sa­vo rū­ši­mi.
Nuosp­ren­dy­je ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­žy­mė­jo, kad pa­grob­to­jo
tur­to ver­tė tik ne­žy­miai vir­ši­ja ne­di­de­lės ver­tės tur­to ri­bą, vi­si
trys nu­teis­tie­ji anks­čiau ne­teis­ti, ne­baus­ti ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka.
Esant to­kioms ap­lin­ky­bėms, spren­di­mas pa­rink­ti jiems griež­čiau­sią BK
178 straips­nio 1 da­lies sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tų baus­mių rū­šį yra ne­tei­sin­gas.
To­kiai prak­ti­kai pri­tar­ti­na. Ta­čiau ne­pri­tar­ti­na
prak­ti­kai, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mų nuosp­ren­džiai šiuo pa­grin­du
kei­čia­mi ta­da, kai, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, nu­teis­ta­jam tu­rė­tų bū­ti pa­skir­ta tik ne­žy­miai griež­tes­nė
ar švel­nes­nė baus­mė.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka pa­gal nu­teis­tų­jų
ape­lia­ci­nius skun­dus (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-766/2004),
2004 m. lap­kri­čio 16 d. nuosp­ren­džiu, va­do­vau­da­ma­si BPK 326
straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 328 straips­nio 2 punk­tu, pri­ėmė to­kį spren­di­mą:
„Pa­keis­ti Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2004 m. lie­pos
14 d. nuosp­ren­dį ir su­švel­nin­ti nu­teis­tie­siems baus­mes:
S. B. , pri­pa­žin­tam kal­tu pa­gal BK 181 str. , už šį nu­si­kal­ti­mą
pa­skir­ti lais­vės at­ėmi­mą 2 me­tams ir 6 mė­ne­siams, BK 63 str. pa­grin­du
šią baus­mę su­ben­dri­nus su baus­me, pa­skir­ta pa­gal BK 22 str. 1 d. ir 182
str. 1 d. , ga­lu­ti­nę baus­mę nu­sta­ty­ti lais­vės at­ėmi­mą 2 (dve­jiems) me­tams
ir 6 (še­šiems) mė­ne­siams. E. I. , pri­pa­žin­tam kal­tu pa­gal BK
181 str. 1 d. , už šį nu­si­kal­ti­mą pa­skir­ti lais­vės at­ėmi­mą 2
me­tams ir 6 mė­ne­siams, BK 64 str. pa­grin­du šią baus­mę su­ben­dri­nus
su pir­mes­niu 2003 m. ba­lan­džio 1 d. nuosp­ren­džiu pa­skir­ta
baus­me, ga­lu­ti­nę baus­mę nu­sta­ty­ti lais­vės at­ėmi­mą 2 (dve­jiems) me­tams
ir 8 (aš­tuo­niems) mė­ne­siams. Ki­tą nuosp­ren­džio da­lį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą. “
Pa­keis­tu pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiu ape­lian­tams bu­vo
pa­skir­tos to­kios baus­mės: S. B. pa­gal BK 181 straips­nio 1 da­lį nu­teis­tas
lais­vės at­ėmi­mu tre­jiems me­tams dviem mė­ne­siams, pa­gal BK 22 straips­nio
1 da­lį ir 182 straips­nio 1 da­lį lais­vės at­ėmi­mu pen­kiems mė­ne­siams,
pri­tai­kius BK 63 straips­nį, su­ben­drin­ta baus­mė jam pa­skir­ta lais­vės
at­ėmi­mas tre­jiems me­tams dviem mė­ne­siams, baus­mę at­lie­kant pa­tai­sos
na­muo­se; E. I. pa­gal BK 181 straips­nio 1 da­lį nu­teis­tas lais­vės at­ėmi­mu
tre­jiems me­tams dviem mė­ne­siams, pri­tai­kius BK 64 straips­nį, ši baus­mė
su­ben­drin­ta su anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­ta baus­me, ga­lu­ti­nę
baus­mę nu­sta­tant lais­vės at­ėmi­mą tre­jiems me­tams ke­tu­riems mė­ne­siams,
ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja
šiuo at­ve­ju kiek­vie­nam iš nu­teis­tų­jų tiek pa­gal BK 181 straips­nio 1 da­lį
pa­skir­tą, tiek su­ben­drin­tą lais­vės at­ėmi­mo baus­mę su­ma­ži­no aš­tuo­niais
mė­ne­siais, t. y. maž­daug penk­ta­da­liu. To­kios pa­skir­tų ir po to su­ma­žin­tų
baus­mių pro­por­ci­jos ne­lei­džia teig­ti, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas baus­mes nu­teis­tie­siems bu­vo pa­sky­ręs ne­tei­sin­gai, nes jos aiš­kiai
per griež­tos. Šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
at­li­ko ne sa­vo, o pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo vaid­me­nį: nu­sta­tė
kon­kre­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mės dy­dį iš nau­jo įver­ti­nęs BK 54
straips­ny­je iš­var­dy­tas ap­lin­ky­bes. Taip elg­tis ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo BPK nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios ape­lia­ci­nį pro­ce­są, ne­įga­lio­ja.
Kon­kre­tų baus­mės dy­dį nu­sta­ty­ti įga­lio­tas tik ski­rian­tis baus­mę
teis­mas. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas yra įsta­ty­mo įga­lio­tas ir
įpa­rei­go­tas tik iš­tai­sy­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo klai­das,
kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo pa­skir­ta baus­mė, nors ir ati­tin­ka
bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas ri­bas, ta­čiau sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu
yra aiš­kiai per švel­ni ar per griež­ta.
Tai­kant BPK 328 straips­nio 4 punk­tą ap­skųs­tas pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis keis­ti­nas ta­da, kai ja­me ne­tin­ka­mai
iš­spręs­ti klau­si­mai, su­si­ję su ci­vi­li­niu ieš­ki­niu, pro­ce­so iš­lai­dų
at­ly­gi­ni­mu, lais­vės at­ėmi­mo baus­mės vie­tos pa­rin­ki­mu ir pan.
Pa­vyz­džiui, tai­kant ap­ta­ria­mą BPK nor­mą Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
nu­ken­tė­ju­sio­jo ir ci­vi­li­nio ieš­ko­vo V. N. at­sto­vės ape­lia­ci­nį
skun­dą (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-420/2004), 2004 m. rug­pjū­čio
25 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo 2004 m.
ba­lan­džio 30 d. nuosp­ren­dį: iš V. A. pri­tei­sė 559,83 Lt
tur­ti­nės ža­los ir 20 000 Lt ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gin­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam
V. N. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiu nu­ken­tė­ju­sia­jam
bu­vo pri­teis­ta iš V. A. tik 10 235,61 Lt. 10 000 Lt
šios su­mos bu­vo skir­ta ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Spren­di­mą pa­di­din­ti
pri­tei­sia­mas su­mas iki ci­vi­li­nia­me ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tų su­mų ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas mo­ty­va­vo tuo, kad šios su­mos pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo bu­vo su­ma­žin­tos ne­pa­grįs­tai.
Tik­rin­da­mas ap­skųs­tų nuosp­ren­džių tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri pats tiks­liai lai­ky­tis BPK nor­mų
rei­ka­la­vi­mų, sa­vo spren­di­mus for­mu­luo­ti taip, kad ne­kil­tų jo­kių
abe­jo­nių dėl jų pa­grįs­tu­mo. Ta­čiau teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo
me­tu nu­sta­ty­ta, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai, pa­keis­da­mi
ar pa­nai­kin­da­mi ap­skųs­tus nuosp­ren­džius, ga­na daž­nai ne­su­for­mu­luo­da­vo
pro­ce­si­nio to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mo pa­grin­do (ar­ba jį su­for­mu­luo­da­vo
ne­tiks­liai), ne­nu­ro­dy­da­vo ati­tin­ka­mo BPK straips­nio, jo da­lies ar
punk­to, ku­ria­me tas pa­grin­das nu­ma­ty­tas.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 2004 m. ba­lan­džio
29 d. nu­tar­ti­mi (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-257/2004) pa­kei­tė
Šven­čio­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo nuosp­ren­dį dėl pro­ku­ro­ro pa­reikš­to
ci­vi­li­nio ieš­ki­nio, va­do­vau­da­ma­sis BPK 326 straips­nio 1 da­lies 1
punk­tu.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 2004 m. rug­sė­jo
23 d. nuosp­ren­džiu (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-627/2004) pa­nai­ki­no
Va­rė­nos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2004 m. bir­že­lio 16 d. ap­kal­ti­na­mą­jį
nuosp­ren­dį ir pri­ėmė iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį, va­do­vau­da­ma­sis
BPK 329 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu.
Nu­ro­dy­tais at­ve­jais ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
rei­kia­mas BPK nor­mas nu­ro­dė ne­tiks­liai. Pir­muo­ju at­ve­ju teis­mas pro­ce­si­nio
ap­skųs­to nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo pa­grin­do ap­skri­tai ne­nu­ro­dė ir
tik ne­tiks­liai nu­ro­dė BPK 326 straips­nio, reg­la­men­tuo­jan­čio ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mų, pri­ima­mų iš­nag­ri­nė­jus by­lą, rū­šis,
ati­tin­ka­mą punk­tą, t. y. nu­ro­dė 1, o ne 3 to straips­nio 1 da­lies
punk­tą. Ant­ruo­ju at­ve­ju pa­si­elg­ta at­virkš­čiai – bu­vo nu­ro­dy­tas
pro­ce­si­nis nuosp­ren­džio pa­nai­ki­ni­mo ir nau­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo
pa­grin­das, ta­čiau ne­pa­da­ry­ta nuo­ro­da į BPK 326 straips­nio 4 da­lį.
N-­jas tiek iš­tei­si­na­ma­sis, tiek ap­kal­ti­na­ma­sis
nuosp­ren­dis pri­ima­mas ta­da, kai: 1) ap­skųs­ta­me nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­tos
teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­los ap­lin­ky­bių, dėl to ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­ro prie­šin­gas iš­va­das (BPK 329  straips­nio 1–2 punk­tai); 2) ne­tin­ka­mai
pri­tai­ky­tas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas ir dėl to rei­kia pri­im­ti nau­ją
nuosp­ren­dį (BPK 329 straips­nio 3 punk­tas); 3) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas yra pa­da­ręs BPK 369 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tą es­mi­nį šio
Ko­dek­so pa­žei­di­mą, ku­rį ga­li­ma iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo po­sė­dy­je (BPK 329 straips­nio 4 punk­tas). Ta­čiau iš­tei­si­na­ma­sis
nuosp­ren­dis ne­tu­ri bū­ti nai­ki­na­mas dėl to­kio BPK 369 straips­nio 3 da­ly­je
nu­ma­ty­to šio Ko­dek­so rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mo, ku­ris ne­tu­ri es­mi­nės
įta­kos teis­mo iš­va­dų pa­grįs­tu­mui, nes iš­tei­si­nus kal­ti­na­mą­jį jo
tei­sių su­var­žy­mas, pa­da­ry­tas teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ar anks­tes­nė­se
sta­di­jo­se, įgau­na for­ma­lų po­bū­dį (pvz. , ne­tu­rė­tų bū­ti pa­nai­kin­tas
pa­grįs­tas iš­tei­si­na­ma­sis nuosp­ren­dis dėl to, kad kal­ti­na­ma­jam ne­bu­vo
su­teik­tas pas­ku­ti­nis žo­dis ir pan. ). Ki­taip ta­riant, iš es­mės tei­sė­tas
ir pa­grįs­tas teis­mo nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti pa­nai­ki­na­mas vien for­ma­liais
pa­grin­dais.
Nu­sta­čius ku­rią nors iš BPK 327 straips­ny­je nu­ro­dy­tų
ap­lin­ky­bių, ap­skųs­tas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis tu­ri
bū­ti pa­nai­ki­na­mas ir by­la nu­trau­kia­ma. To­dėl ne­pri­tar­ti­na teis­mų
prak­ti­kai, kai esant to­kiai si­tu­a­ci­jai pri­ima­mas ki­to­kio tu­ri­nio
spren­di­mas.
Tel­šių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės
13 d. nuosp­ren­džiu R. U. E. B. ir V. K. bu­vo nu­teis­ti
pa­gal 2000 m. BK 294 straips­nio 2 da­lį už kva­li­fi­kuo­tą sa­va­val­džia­vi­mą,
pa­da­ry­tą 1998 m. ko­vo 23–24 die­no­mis. Vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sio
1961 m. BK 49 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te bu­vo nu­sta­ty­tas pen­ke­rių
me­tų pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn už to­kios vei­kos pa­da­ry­mą
se­na­ties ter­mi­nas. Šis ter­mi­nas bai­gė­si 2003 m. ko­vo 24 d.
To­dėl po šios da­tos ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­lė­jo bū­ti pri­im­tas.
Ne­nu­trauk­da­mas by­los dėl se­na­ties, t. y. ne­tai­ky­da­mas
1961 m. BK 49 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to nuo­sta­tų, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą pri­tai­kė ne­tin­ka­mai. Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mas, 2003 m. gruo­džio 18 d. iš­nag­ri­nė­jęs by­lą pa­gal nu­teis­tų­jų
ape­lia­ci­nius skun­dus, vi­siems trims ape­lian­tams pri­ėmė iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį, nu­sta­tęs, kad jie ne­pa­da­rė vei­kos, tu­rin­čios nu­si­kal­ti­mo
ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo po­žy­mių.
Iš­nag­ri­nė­ju­si šią by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
(ka­sa­ci­nė by­la Nr. 2K-305/2004) 2004 m. bir­že­lio 1 d. pri­im­to­je
nu­tar­ty­je pa­da­rė to­kias iš­va­das: ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­iš­tai­sė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo klai­dos, pa­da­ry­tos tai­kant
bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, ir pats pa­žei­dė BPK 327 straips­nio 1 punk­to, 326
straips­nio 1 da­lies 2 punk­to nuo­sta­tas, pa­gal ku­rias ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­nai­ki­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ap­kal­ti­na­mą­jį
nuosp­ren­dį ir nu­trau­kia by­lą, jei­gu yra BPK 3 straips­nio 1 da­lies 2–9
punk­tuo­se nu­ma­ty­tos ap­lin­ky­bės. Tai yra es­mi­nis BPK pa­žei­di­mas
(BPK 369 straips­nio 3 da­lis). To­dėl ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­ja nu­ta­rė Tel­šių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės
13 d. ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio 18 d. iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį pa­nai­kin­ti ir bau­džia­mą­ją by­lą prieš R. U. , E. B.
ir V. K. nu­trauk­ti su­ėjus bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės se­na­ties
ter­mi­nui.
 
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio (nu­tar­ties)
tu­ri­nys ir for­ma

Api­ben­dri­nant teis­mų prak­ti­ką nu­sta­ty­ta, kad ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mai ga­na daž­nai pa­žeis­da­vo BPK 331, 332 straips­nių
rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus nuosp­ren­džio ir nu­tar­ties struk­tū­rai, jų tu­ri­niui.
Pa­si­tai­kė ypač ne­ati­džiai su­ra­šy­tų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų.
To­kio do­ku­men­to vie­nas iš pa­vyz­džių – Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2007 m. lap­kri­čio 4 d. nu­tar­tis ape­lia­ci­nė­je by­lo­je
Nr. 1A-837/2004. Šios nu­tar­ties įžan­gi­nė da­lis su­for­mu­luo­ta taip:
„Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš . . . ko­le­gi­jos po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ape­lia­ci­nę by­lą pa­gal nu­teis­to­jo
V. B. ape­lia­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus mies­to an­tro apy­lin­kės teis­mo
2004 m. rug­sė­jo 9 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo jis nu­teis­tas pa­gal
BK 214 str. areš­tu 20 pa­rų“. Nu­teis­ta­sis ape­lia­ci­niu skun­du pra­šė
su­švel­nin­ti baus­mę, tvir­tin­da­mas, kad baus­mės tiks­lai ga­li bū­ti pa­siek­ti
be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo. Nu­teis­to­jo ape­lia­ci­nis skun­das bu­vo
pa­ten­kin­tas. Re­zo­liu­ci­nė nu­tar­ties da­lis su­for­mu­luo­ta taip: „Vil­niaus
mies­to an­tro apy­lin­kės teis­mo nuosp­ren­dį pa­keis­ti. V. B. , nu­teis­tam
pa­gal BK 214 str. areš­tu 20 pa­rų, pri­tai­kius BK 45 str. , pa­skir­tos
baus­mės vyk­dy­mą ati­dė­ti vie­ne­riems me­tams, įpa­rei­go­jant V. B.
be ins­ti­tu­ci­jos, pri­žiū­rin­čios baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą, su­ti­ki­mo
ne­iš­vyk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos il­giau kaip 7 pa­roms. Ki­tą nuosp­ren­džio
da­lį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą“. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2004 m. gruo­džio
9 d. nu­tar­ti­mi ši Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2004 m. lap­kri­čio
4 d. nu­tar­tis pa­keis­ta, įžan­gi­nė­je jos da­ly­je nu­ro­dant: „Vil­niaus
mies­to tre­čio apy­lin­kės teis­mo“ vie­to­je „ant­ro­jo“ ir re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je – BK 75 straips­nis vie­to­je BK 45 straips­nio.
V- įžan­gi­nė­je nu­tar­ties da­ly­je pa­da­ry­tos ke­tu­rios
klai­dos: sky­riaus pa­va­di­ni­mas tu­rė­tų bū­ti ra­šo­mas di­dži­ą­ja rai­de;
by­la iš­nag­ri­nė­ta ne ko­le­gi­jos, o teis­mo po­sė­dy­je; nuosp­ren­dis ne
ant­ro­jo, o tre­čio­jo teis­mo; ne­tiks­liai nu­ro­dy­ta jo pri­ėmi­mo da­ta
(pri­im­tas rug­sė­jo 7, o ne 9 die­ną). Re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je klai­din­gai
nu­ro­dy­ta ne tik teis­mas, ku­rio nuosp­ren­dis kei­čia­mas, bet ir tai­ko­ma
BK nor­ma, įpa­rei­go­ji­mas ne­iš­vyk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos ski­ria­mas
as­me­niui, ne­tu­rin­čiam nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos. 2004 m.
gruo­džio 9 d. pri­im­to­je klai­doms iš­tai­sy­ti skir­to­je nu­tar­ty­je
vėl ne­tiks­liai nu­ro­do­mas teis­mo pa­va­di­ni­mas (teis­mas yra ne tre­čias,
o tre­čia­sis), BK 75 straips­nis tai­ko­mas ne­nu­ro­dant jo re­dak­ci­jos,
nors tai­ky­mo me­tu ga­lio­jęs (ir te­be­ga­lio­jan­tis) BK 75 straips­nis ne­be­nu­ma­to
ga­li­my­bės ati­dė­ti areš­to vyk­dy­mą. Ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad teis­mas
tai­kė nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sią BK 75 straips­nio re­dak­ci­ją.
Ta­čiau nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sio BK 75 straips­nio 2 da­lies
7 punk­tas nu­ma­tė ne to­kį įpa­rei­go­ji­mą, ku­rį pri­tai­kė teis­mas nu­teis­ta­jam
(se­no­ji nor­ma nu­ma­tė įpa­rei­go­ji­mą ne­keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos,
da­bar ga­lio­jan­ti – ne­iš­vyk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos il­giau kaip 7
pa­roms). Nu­tar­ty­je ne­su­for­mu­luo­tas pro­ce­si­nis skun­džia­mo nuosp­ren­džio
pa­kei­ti­mo pa­grin­das, tik nu­ro­dy­ta, kad tei­sė­jų ko­le­gi­ja va­do­vau­ja­si
BPK 326 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu.
Kai ku­rių nuosp­ren­džių (nu­tar­čių) įžan­gi­nė da­lis bu­vo
per­krau­ta in­for­ma­ci­ja, nu­ro­dant įsta­ty­mo ne­rei­ka­lau­ja­mus duo­me­nis:
nu­teis­tų­jų an­ke­ti­nius duo­me­nis, jų anks­tes­nius teis­tu­mus ir pan. I-
at­virkš­čiai, kai ku­rių nu­tar­čių įžan­gi­nė­je da­ly­je bū­da­vo nu­ro­do­mi
ne vi­si įsta­ty­mo rei­ka­lau­ja­mi duo­me­nys.
Nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je tu­ri
bū­ti nu­ro­do­mos tik tos ap­skųs­tu nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės,
ku­rios su­si­ju­sios su ape­lia­ci­niu skun­du. Ne­pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai,
kai nu­ro­do­mos ir tos teis­mo nu­sta­ty­tos vei­kos, ku­rių ape­lian­tas ne­gin­či­ja,
ar­ba tos vei­kos, dėl ku­rias pa­da­riu­sių as­me­nų nuosp­ren­dis ap­skri­tai
ne­ap­skųs­tas.
Nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je iš­dės­tant
ape­lia­ci­nio skun­do es­mę, tu­ri bū­ti nu­ro­do­mi ne tik ape­lian­to pra­šy­mai,
bet ir vi­si es­mi­niai ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai. Li­ku­si ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) da­lis pri­klau­so nuo pri­ima­mo
spren­di­mo. Mo­ty­vai, ku­rie bū­ti­ni ati­tin­ka­mos nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je, yra nu­ro­dy­ti BPK 332 straips­nio 5–9 punk­tuo­se. Rei­ka­la­vi­mai
nuosp­ren­džio tu­ri­niui iš­dės­ty­ti BPK 331 straips­ny­je. Pa­keis­da­mas ap­skųs­tą
nuosp­ren­dį BPK 328 straips­nio 1 ir 2 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais pa­grin­dais
(dėl ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­to bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo ar ne­tei­sin­gai pa­skir­tos
baus­mės) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je iš­dės­to tik kva­li­fi­ka­vi­mo ir (ar) baus­mės sky­ri­mo mo­ty­vus.
Ta­čiau ta­da, kai vei­ka ne­tin­ka­mai bu­vo kva­li­fi­kuo­ta to­dėl, kad teis­mo
iš­va­dos ne­ati­ti­ko by­los ap­lin­ky­bių, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je bū­ti­na iš­dės­ty­ti šio teis­mo nu­sta­ty­tas
ap­lin­ky­bes ir nu­ro­dy­ti, ko­dėl bei kuo rem­da­ma­sis ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­rė ki­to­kias iš­va­das. Šio rei­ka­la­vi­mo ne­įvyk­džius, pa­da­ro­mas
es­mi­nis BPK pa­žei­di­mas, dėl ku­rio ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos nuosp­ren­džiai
nai­ki­na­mi ir by­la per­duo­da­ma iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Pa­vyz­džiui, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2003 m.
lap­kri­čio 26 d. nuosp­ren­džiu A. M. bu­vo nu­teis­tas pa­gal
2000 m. BK 140 straips­nio 1 da­lį už tai, kad jis 2003 m. ko­vo
10 d. , bū­da­mas ne­blai­vus, kon­flik­to su V. G. me­tu ran­ka su­da­vė
nu­ken­tė­ju­sia­jam į gal­vą ir ki­tas kū­no vie­tas, pei­liu įbrė­žė kak­lą
ir su­da­vė į krū­ti­nę, taip pa­da­ry­da­mas V. G. ne­žy­mų svei­ka­tos
su­trik­dy­mą; pa­gal 1961 m. BK 278 straips­nio 1 da­lį jis nu­teis­tas
už tai, kad to­je pa­čio­je vie­to­je ir tuo pa­čiu me­tu ty­čia su­ža­lo­jo
D. M. G. tur­tą, t. y. nu­me­tė ant grin­dų te­le­vi­zo­rių, su­dau­žė
šal­dy­tu­vo du­re­les bei iš­lau­žė kam­ba­rio du­ris. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo 2004 m. ba­lan­džio 8 d. nuosp­ren­džiu Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2003 m. lap­kri­čio 26 d. nuosp­ren­dis iš da­lies pa­nai­kin­tas,
A. M. nu­si­kals­ta­ma vei­ka iš 2000 m. BK 140 straips­nio 1 da­lies
per­kva­li­fi­kuo­ta į BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 129 straips­nio 2 da­lies
2, 5 punk­tus. To­kį spren­di­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ėmė
pa­da­ręs iš­va­dą, kad A. M. bu­vo pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti du žmo­nes
– V. G. ir D. M. G. , ku­ri bu­vo nu­žu­dy­ta be­jė­giš­kos būk­lės,
– ben­dra­vyk­dy­to­jas. Ta­čiau šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, per­kva­li­fi­kuo­da­mas A. M. nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nuosp­ren­dy­je
ne­iš­dės­tė šio teis­mo nu­sta­ty­tų A. M. pa­da­ry­tos nu­si­kals­ta­mos
vei­kos ap­lin­ky­bių. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je bu­vo tik pa­kar­to­tos pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­sta­ty­tos
ap­lin­ky­bės, pa­gal ku­rias nu­teis­to­jo A. M. ap­ta­ria­ma nu­si­kals­ta­ma
vei­ka bu­vo kva­li­fi­kuo­ta kaip vie­no as­mens pa­da­ry­tas ne­žy­mus svei­ka­tos
su­trik­dy­mas. Ko­kius veiks­mus A. M. at­li­ko kaip ben­dri­nin­kas
(kaip pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti du as­me­nis ben­dra­vyk­dy­to­jas), ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dy­je ne­nu­ro­do­ma. Taip bu­vo iš es­mės su­var­žy­tos
nu­teis­to­jo tei­sės (tei­sė ži­no­ti ne tik, kuo kal­ti­na­mas, bet ir už ką
nu­teis­tas). Šį BPK 331 straips­nio rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mą Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pri­pa­ži­no es­mi­niu (BPK 369 straips­nio 3 da­lis),
2004 m. lap­kri­čio 23 d. nu­tar­ti­mi (ka­sa­ci­nė by­la
Nr. 2K-608/2004) Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2004 m. ba­lan­džio
8 d. nuosp­ren­džio da­lį dėl A. M. pa­nai­ki­no ir by­lą per­da­vė
iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Mo­ty­vuo­da­mas sa­vo iš­va­das dėl skun­do, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri ap­tar­ti vi­sus es­mi­nius jo ar­gu­men­tus. To
ne­rei­kia su­pras­ti kaip rei­ka­la­vi­mo pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į
kiek­vie­ną ar­gu­men­tą. Ta­čiau, vi­siš­kai ne­ap­ta­rus bent da­lies ape­lia­ci­nio
skun­do es­mi­nių ar­gu­men­tų, skun­das lai­ko­mas ne­iš­nag­ri­nė­tu. Tai es­mi­nis
bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mas, pa­da­ry­tas nag­ri­nė­jant
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka (BPK 369 straips­nio 3 da­lis), dėl to da­lis ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­čių bu­vo pa­nai­kin­tos iš­nag­ri­nė­jus by­lą
ka­sa­ci­ne tvar­ka.
Pa­vyz­džiui, ka­sa­ci­nė­je by­lo­je Nr. 2K-466/2004
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. spa­lio 5 d. nu­tar­ti­mi Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio 23 d. nu­tar­tis
bu­vo pa­nai­kin­ta ir per­duo­ta by­la iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne
tvar­ka.
Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. gruo­džio
16 d. nuosp­ren­džiu D. A. bu­vo iš­tei­sin­tas dėl kal­ti­ni­mų pa­da­rius
nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus BK 323 straips­nio 1 da­ly­je, ne­sant jo veiks­muo­se
šių nu­si­kal­ti­mų su­dė­ties (BPK 3 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas).
D. A. bu­vo kal­ti­na­mas tuo, kad bū­da­mas pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos
ei­li­nis ka­rys nuo 2003 m. ge­gu­žės 13 d. iki 2003 m. ge­gu­žės
27 d. (il­giau nei de­šimt die­nų) be pa­tei­si­na­mų prie­žas­čių ne­at­vy­ko
į tar­ny­bos vie­tą, t. y. de­zer­ty­ra­vo. Be to, D. A. bu­vo kal­ti­na­mas
tuo, kad jis bu­vo de­zer­ty­ra­vęs ir nuo 2003 m. lie­pos 2 d. iki
2003 m. rug­sė­jo 9 d. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį
ape­lia­ci­ne tvar­ka bu­vo ap­skun­dęs pro­ku­ro­ras. Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio
23 d. nu­tar­ti­mi Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro
pa­va­duo­to­jo ape­lia­ci­nis skun­das bu­vo at­mes­tas. Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je nu­ro­dė, kad iš Klai­pė­dos mies­to
apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo ape­lia­ci­nio
skun­do ma­ty­ti, kad pro­ku­ro­ras ne­su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­do­mis dėl iš­tei­sin­to­jo D. A. ne­at­vy­ki­mo į tar­ny­bos
vie­tą truk­mės, D. A. kal­tės for­mos, gin­či­jo ki­tus pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džio mo­ty­vus. Iš ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties
ma­ty­ti, kad teis­mas šių pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vų iš es­mės
ne­ana­li­za­vo, mo­ty­vuo­tų iš­va­dų dėl jų ne­pa­tei­kė, to­dėl pa­žei­dė
BPK 332 straips­nio 5 da­lies nuo­sta­tas. Ne­iš­ana­li­za­vus ape­lia­ci­nio
skun­do mo­ty­vų ir ne­pa­tei­kus mo­ty­vuo­tų iš­va­dų dėl jų iš es­mės, pa­gal
ape­lian­to mo­ty­vus ne­bu­vo pa­tik­rin­tas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­džio pa­grįs­tu­mas ir tei­sė­tu­mas. Ap­tar­tą BPK rei­ka­la­vi­mų
pa­žei­di­mą ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­pa­ži­no
es­mi­niu.
Nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas ir by­la per­duo­da­ma iš nau­jo
nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui tik BPK 326 straips­nio 1 da­lies
4 punk­te nu­ma­ty­tais at­ve­jais. Ki­tus pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
pa­da­ry­tus es­mi­nius šio Ko­dek­so pa­žei­di­mus pri­va­lo iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas pri­im­da­mas nau­ją nuosp­ren­dį (BPK 329 straips­nio
4 punk­tas). To­dėl ne­pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai, kai tie pa­žei­di­mai
tai­so­mi ne pa­nai­ki­nant ir pri­imant nau­ją, o tik pa­kei­čiant ap­skųs­tą
nuosp­ren­dį.
Ka­sa­ci­nė­je by­lo­je Nr. 2K-630/2004 2004 m.
lap­kri­čio 9 d. nu­tar­ti­mi Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­nai­ki­no
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. ge­gu­žės 20 d. nu­tar­tį ir by­lą per­da­vė iš nau­jo nag­ri­nė­ti
ape­lia­ci­ne tvar­ka. Šia nu­tar­ti­mi bu­vo pa­lik­tas ga­lio­ti (pa­da­rius
tam tik­rus pa­kei­ti­mus) Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2002 m. gruo­džio
24 d. nuosp­ren­dis, ku­riuo F. D. bu­vo nu­teis­tas pa­gal
1961 m. BK 1421
straips­nį, nors tas nuosp­ren­dis bu­vo pri­im­tas, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mui pa­da­rius es­mi­nį BPK pa­žei­di­mą. Ka­sa­ci­nė­je nu­tar­ty­je tei­sė­jų
ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad pa­gal BPK 329 straips­nio 4 punk­tą ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas pa­nai­ki­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį
ir pri­ima nau­ją nuosp­ren­dį, jei­gu pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­da­rė
šio Ko­dek­so 369 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tą es­mi­nį pa­žei­di­mą, ku­rį
ga­li­ma iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me. Ap­skųs­tas nuosp­ren­dis
tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tas ir pri­im­tas nau­jas nuosp­ren­dis ir tuo at­ve­ju,
kai šiuo pa­grin­du pa­nai­ki­nus ap­skųs­tą nuosp­ren­dį rei­kia pri­im­ti to­kios
pat rū­šies nau­ją nuosp­ren­dį. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą pa­gal nu­teis­to­jo
F. N. ka­sa­ci­nį skun­dą, 2003 m. gruo­džio 9 d. nu­tar­ty­je
kon­sta­ta­vo, kad Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, pri­im­da­mas 2002 m.
gruo­džio 24 d. ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį ir jį pa­grįs­da­mas prieš­ta­rin­gais
įro­dy­mais (eks­per­ti­zės iš­va­da), gau­tais pa­žei­džiant Bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus, es­min­gai pa­žei­dė šį Ko­dek­są ir tai
su­kliu­dė teis­mui iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­nag­ri­nė­ti by­lą ir pri­im­ti
tei­sin­gą nuosp­ren­dį. Ka­dan­gi ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, nag­ri­nė­da­mas
by­lą pa­gal nu­teis­to­jo F. N. ape­lia­ci­nį skun­dą, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo pa­da­ry­to bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mo ne­iš­tai­sė,
ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis BPK 382 straips­nio 5
punk­tu, BPK 369 straips­nio 1 da­lies 2 punk­to pa­grin­du pa­nai­ki­no ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 29 d. nu­tar­tį ir by­lą per­da­vė
iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka
Pa­gal BPK 386 straips­nio 2 da­lį ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­ro­dy­mai yra pri­va­lo­mi teis­me iš nau­jo nag­ri­nė­jant by­lą.
To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šiuo at­ve­ju, pri­im­da­mas
spren­di­mus, pri­va­lė­jo va­do­vau­tis BPK 329 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­to­mis
– pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį ir pri­im­ti
nau­ją nuosp­ren­dį, nes ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui kon­sta­ta­vus,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, pa­da­rė es­mi­nį
BPK pa­žei­di­mą, toks šio teis­mo nuosp­ren­dis (su pa­kei­ti­mais ar be jų)
ne­be­ga­li bū­ti pa­lik­tas ga­lio­ti. To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tu­rė­jo jo­kio tei­sė­to pa­grin­do kon­sta­tuo­ti, kad pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­dos tei­sin­gos ir, ne­si­rem­da­mas eks­per­ti­zės
iš­va­da, gau­ta pa­žei­džiant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus,
ir, nu­tar­ti­mi pa­da­ręs ati­tin­ka­mus pa­kei­ti­mus, ne­ga­lė­jo to pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio pa­lik­ti ga­lio­ti. Pri­im­da­mas to­kią
2004 m. ge­gu­žės 20 d. nu­tar­tį, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ir pats pa­da­rė es­mi­nį bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mą, dėl
ku­rio nu­tar­tis nai­kin­ti­na.
Pa­nai­kin­da­mas nuosp­ren­dį ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je tu­ri kon­kre­čiai nu­ro­dy­ti
nu­sta­ty­tus bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mus, nuosp­ren­džio
trū­ku­mus ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar tie pa­žei­di­mai ir trū­ku­mai bu­vo
mi­ni­mi ape­lia­ci­nia­me skun­de.
Api­ben­dri­nus nu­sta­ty­ta, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mai var­to­jo įvai­rias, ga­na daž­nai ir ne­tiks­lias nuosp­ren­džio (nu­tar­ties)
re­zo­liu­ci­nės da­lies for­mu­luo­tes. Kai ku­riuo­se nuosp­ren­džiuo­se (nu­tar­ty­se)
bu­vo pa­kar­to­ja­mi įžan­gi­nė­je da­ly­je nu­ro­dy­ti duo­me­nys. Ap­skųs­to
nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nės da­lies tu­ri­nys yra nu­ro­do­mas įžan­gi­nė­je
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) da­ly­je, to­dėl
re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je šių duo­me­nų pa­kar­to­ti­nai nu­ro­dy­ti ne­rei­kia.
Pa­kan­ka nu­ro­dy­ti kei­čia­mą nuosp­ren­dį pri­ėmu­sio teis­mo pa­va­di­ni­mą,
nuosp­ren­džio da­tą ir šia­me nuosp­ren­dy­je da­ro­mus pa­kei­ti­mus. Nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) re­zo­liu­ci­nė da­lis tu­ri bū­ti for­mu­luo­ja­ma taip, kad ne­kil­tų
ne­aiš­ku­mų vyk­dant ją ir ne­pa­keis­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­džio da­lį.
Kai by­lo­je pa­duo­ta ke­le­tas ape­lia­ci­nių skun­dų, re­zo­liu­ci­nė­je
nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties da­ly­je rei­kia nu­ro­dy­ti pri­im­tą spren­di­mą
dėl kiek­vie­no iš jų. Jei­gu nuosp­ren­dis (nu­tar­tis) yra kei­čia­mas vi­sus
ape­lia­ci­nius skun­dus ten­ki­nant vi­siš­kai ar iš da­lies, pa­kan­ka pri­im­ti
vie­ną spren­di­mą – nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) pa­keis­ti (nu­ro­dant pa­kei­ti­mo
es­mę). Ta­čiau jei­gu kei­čiant nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) ku­rio nors ape­lian­to
pra­šy­mai ne­ten­ki­na­mi net iš da­lies, nu­tar­ties (ar nuosp­ren­džio)
re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je bū­ti­na nu­ro­dy­ti, kad jo ape­lia­ci­nis skun­das
at­me­ta­mas.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja (ape­lia­ci­nė by­la Nr. 1A-671/2004) 2004 m.
lap­kri­čio 24 d. nuosp­ren­džiu pa­kei­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo
2004 m. lie­pos 19 d. nuosp­ren­dį: teis­mo nu­sta­ty­tą R. S.
at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čią ap­lin­ky­bę, kad vei­kai pa­da­ry­ti įta­kos tu­rė­jo
pro­vo­kuo­jan­tis ir ri­zi­kin­gas nu­ken­tė­ju­sio­sios V. K. el­ge­sys,
pa­nai­ki­no; R. S. pa­gal BK 149 straips­nio 1 da­lį pa­sky­rė baus­mę
lais­vės at­ėmi­mą ket­ve­riems me­tams; va­do­vau­da­ma­si BK 63 straips­nio
1, 2 da­li­mis, 5 da­lies 2 punk­tu, šią baus­mę apė­mi­mo bū­du su­ben­dri­no
su skun­džia­mu nuosp­ren­džiu pa­gal BK 138 straips­nio 1 da­lį pa­skir­ta
baus­me ir ga­lu­ti­nę su­ben­drin­tą baus­mę pa­sky­rė lais­vės at­ėmi­mą ket­ve­riems
me­tams, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se. Skun­džia­mu Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo 2004 m. lie­pos 19 d. nuosp­ren­džiu R. S. bu­vo nu­teis­tas
pa­gal BK 138 straips­nio 1 da­lį lais­vės at­ėmi­mu vie­ne­riems me­tams, pa­gal
BK 149 straips­nio 1 da­lį lais­vės at­ėmi­mu tre­jiems me­tams. Va­do­vau­jan­tis
BK 63 straips­nio 1 da­li­mi, baus­mės su­ben­drin­tos jas su­de­dant ir ga­lu­ti­nė
su­ben­drin­ta baus­mė pa­skir­ta lais­vės at­ėmi­mas ket­ve­riems me­tams,
baus­mę at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se.
By­la ape­lia­ci­ne tvar­ka bu­vo nag­ri­nė­ja­ma pa­gal pro­ku­ro­ro,
nu­ken­tė­ju­sio­sios A. Š. ir nu­teis­to­jo R. S. ape­lia­ci­nius
skun­dus. Pro­ku­ro­ras ape­lia­ci­nia­me skun­de pra­šė nu­teis­to­jo pa­dė­tį
pa­blo­gin­ti: pa­gal BK 149 straips­nio 1 da­lį pa­skir­ti jam lais­vės at­ėmi­mą
ket­ve­riems me­tams še­šiems mė­ne­siams. Nu­teis­ta­sis ir nu­ken­tė­ju­sio­ji
A. Š. sa­vo skun­duo­se pra­šė dėl šio kal­ti­ni­mo nu­teis­tą­jį iš­tei­sin­ti.
Iš ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo pri­im­to nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nės
da­lies ma­ty­ti, kad pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nis skun­das bu­vo pa­ten­kin­tas
iš da­lies – pa­gal BK 149 straips­nio 1 da­lį nu­teis­ta­jam R. S. bu­vo
pa­skir­ti ne ket­ve­ri su pu­se, o tik ket­ve­ri me­tai lais­vės at­ėmi­mo.
N-s ir bu­vo pa­keis­tas baus­mių su­ben­dri­ni­mo bū­das švel­nes­niu (vie­to­je
vi­siš­ko su­dė­ji­mo bu­vo pri­tai­ky­tas baus­mių apė­mi­mas), ga­lu­ti­nė
baus­mė nu­teis­ta­jam ne­su­švel­nė­jo. To­dėl ne­ga­li­ma teig­ti, kad nu­teis­to­jo
ir nu­ken­tė­ju­sio­sios A. Š. ape­lia­ci­niai skun­dai bu­vo pa­ten­kin­ti
bent iš da­lies. Re­zo­liu­ci­nė­je ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio
da­ly­je dėl jų ne­pa­si­sa­ky­ta. Tik ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­dy­ta,
kad šie du skun­dai at­mes­ti­ni. To­kiai prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na, nes šiuo
at­ve­ju spren­di­mas dėl jų ne­bu­vo pri­im­tas, taip pa­žei­džiant BPK 332
straips­nio 4 da­lies rei­ka­la­vi­mus.

                                                                                                  Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
                                                                                                  Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­rius



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.85305 sekundės -