Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO TEISĖJŲ SENATO TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 54

NUTARIMAS
Dėl įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tė­vų pa­rei­gą
ma­te­ria­liai
iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, tai­ky­mo
teis­mų prak­ti­ko­je

2005 m.
birželio 23 d.
 Vil­nius

Įgy­ven­di­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
38 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­tą vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­nę
pa­rei­gą sau­go­ti ir glo­bo­ti vai­kys­tę, 38 straips­nio 6 da­ly­je
įtvir­tin­tą tė­vų tei­sę ir pa­rei­gą auk­lė­ti sa­vo vai­kus do­rais žmo­nė­mis
ir iš­ti­ki­mais pi­lie­čiais, iki pil­na­me­tys­tės juos iš­lai­ky­ti, taip
pat Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 27 straips­ny­je pri­pa­žįs­ta­mą
kiek­vie­no vai­ko tei­sę tu­rė­ti to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas, ko­kių rei­kia
jo fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam vys­ty­mui­si,
spren­džiant gin­čus dėl vai­kų iš­lai­ky­mo, bū­ti­na už­tik­rin­ti, kad vai­kas
tu­rė­tų ma­te­ria­li­nes są­ly­gas fi­ziš­kai ir so­cia­liai vys­ty­tis, ug­dy­ti
ir to­bu­lin­ti sa­vo įgim­tus ir įgy­tus ge­bė­ji­mus. Už šių tei­sių įgy­ven­di­ni­mą
vi­sų pir­ma yra at­sa­kin­gi tė­vai, ta­čiau vals­ty­bė, at­si­žvelg­da­ma į
na­cio­na­li­nes są­ly­gas ir sa­vo ga­li­my­bes, taip pat tu­ri už­tik­rin­ti
vi­sas są­ly­gas vai­kui gy­ven­ti ir aug­ti svei­kam. Tais at­ve­jais, kai vai­ko
tė­vai ne­įsten­gia vi­siš­kai įvyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­kus,
kon­sti­tu­ci­nės vai­ko tei­sių ga­ran­ti­jos įpa­rei­go­ja vals­ty­bę už­tik­rin­ti
grei­tą bū­ti­nos fi­nan­si­nės pa­ra­mos ga­vi­mą iš ki­tų šal­ti­nių. Šios
prin­ci­pi­nės nuo­sta­tos le­mia gin­čų dėl vai­kų iš­lai­ky­mo nag­ri­nė­ji­mo
ypa­tu­mus. Ci­vi­li­nia­me ir Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­suo­se įtvir­tin­tos
tei­sės nor­mos, nu­sta­tan­čios ak­ty­vų teis­mo vaid­me­nį už­tik­ri­nant vai­ko
tei­sės į iš­lai­ky­mą įgy­ven­di­ni­mą. Teis­mas, aiš­kin­da­mas įsta­ty­mus
ir juos tai­ky­da­mas, pri­va­lo va­do­vau­tis pri­ori­te­ti­niu vai­kų tei­sių
ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo (CK 3. 3 straips­nio 1 da­lis),
tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo ir ki­tais prin­ci­pais (CK
1. 5 straips­nio 4 da­lis, CK 1. 2 straips­nis).
Teis­mų prak­ti­ko­je ky­la ne­aiš­ku­mų nu­sta­tant vai­ko po­rei­kių
tu­ri­nį, tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, iš­lai­ky­mo for­mą, dy­dį, iš­lai­ky­mo dy­džio
ir for­mos pa­kei­ti­mą. Be to, su­si­du­ria­ma su sun­ku­mais nu­sta­tant tei­siš­kai
reikš­min­gus fak­tus, ren­kant įro­dy­mus, įtei­kiant pra­ne­ši­mus, šau­ki­mus
ir ki­tus do­ku­men­tus, nu­sta­tant tai­ky­ti­ną tei­sę, teis­min­gu­mą, kai
vie­nas iš tė­vų gy­ve­na už­sie­ny­je.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas su­vie­no­din­ti
įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
teis­mų įsta­ty­mo 23 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu,
25 straips­nio 1 punk­tu ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to
5 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a r i a :

I. Iš­aiš­kin­ti
teis­mams, kad:
1. Vai­kų iš­lai­ky­mo
san­ty­kiai reg­la­men­tuo­ja­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos,
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so, ki­tų įsta­ty­mų, taip pat
tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų.
1. 1. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja sau­go pa­grin­di­nes vai­ko, kaip žmo­gaus,
tei­ses į nor­ma­lų fi­zi­nį, pro­ti­nį, dva­si­nį, do­ro­vi­nį, so­cia­li­nį
vys­ty­mą­si, tei­sę į moks­lą, svei­ka­tą. Spren­džiant gin­čus dėl vai­kų iš­lai­ky­mo
svar­bios šios Kon­sti­tu­ci­jos nor­mos: 22 straips­nio 4 da­lis, ga­ran­tuo­jan­ti
šei­mos gy­ve­ni­mo, kaip pri­va­taus as­mens gy­ve­ni­mo su­de­da­mo­sios da­lies,
ap­sau­gą; 29 straips­nis, įtvir­ti­nan­tis ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą;
38 straips­nis, įtvir­ti­nan­tis pa­grin­di­nius šei­mos san­ty­kių tei­si­nio
reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pus; 39 straips­nis, įtvir­ti­nan­tis vals­ty­bės
pa­ra­mos šei­mai ir vai­kų gy­ni­mo prin­ci­pus; 41 straips­nis, ga­ran­tuo­jan­tis
vai­ko tei­sę į moks­lą; 52 straips­nis, ga­ran­tuo­jan­tis tei­sę į so­cia­li­nę
pa­ra­mą.
1. 2. San­ty­kiams
dėl tė­vų pa­rei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus
tai­ky­ti­nos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so tre­čio­sios kny­gos
Šei­mos tei­sė I sky­riaus nor­mos, api­brė­žian­čios šei­mos tei­sės šal­ti­nius
(CK 3. 2 straips­nis), šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo
prin­ci­pus (CK 3. 3 straips­nis), šei­mos tei­sių įgy­ven­di­ni­mą ir gy­ni­mą
(CK 3. 5 straips­nis); XI sky­riaus pir­mo­jo skir­snio nor­mos, api­brė­žian­čios
tė­vų val­džios tu­ri­nį (CK 3. 155 straips­nis), tė­vų val­džios ly­gy­bę
(CK 3. 156 straips­nis), at­sto­va­vi­mą vai­kams (CK 3. 157 straips­nis),
pri­va­lo­mą tė­vų val­džios vyk­dy­mą (CK 3. 159 straips­nis); XI sky­riaus
ant­ro­jo skir­snio nor­mos, api­brė­žian­čios vai­kų tei­ses ir pa­rei­gas (CK
3. 161–3. 163 straips­niai); XII sky­riaus pir­mo­jo skir­snio nor­mos, nu­sta­tan­čios
tė­vų tei­ses ir pa­rei­gas, su­si­ju­sias su jų vai­kams pri­klau­san­čiu tur­tu
(CK 3. 185–3. 191 straips­niai); šio sky­riaus ant­ro­jo skir­snio nor­mos,
nu­sta­tan­čios tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius
vai­kus (CK 3. 192–3. 204, 3. 208 straips­niai). Fi­zi­nio as­mens ir ne­pil­na­me­čio
vai­ko ci­vi­li­nį teis­nu­mą ir veiks­nu­mą reg­la­men­tuo­ja Ci­vi­li­nio ko­dek­so
ant­ro­sios kny­gos As­me­nys pir­mo­jo ir ant­ro­jo skir­snių nor­mos, šių as­me­nų
nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir jos nu­sta­ty­mo kri­te­ri­jus – Ci­vi­li­nio
ko­dek­so ant­ro­sios kny­gos As­me­nys ket­vir­to­jo skir­snio nor­mos. Šei­mos
na­rių tar­pu­sa­vio iš­lai­ky­mo san­ty­kiams tai­ky­ti­na tei­sė nu­sta­to­ma
pa­gal 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl iš­lai­ky­mo
prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės (CK 1. 36 straips­nis).
1. 3. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo 19 straips­ny­je api­brė­žia­mas Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mų
tai­ky­mas šei­mos san­ty­kiams, šio straips­nio 2 da­ly­je įtvir­ti­na­ma
spe­cia­lio­ji tai­syk­lė, kad, esant šei­mos san­ty­kiams, at­si­ra­du­siems
iki Ci­vi­li­nio ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo, šis ko­dek­sas tai­ko­mas toms tei­sėms
ir pa­rei­goms, ku­rios at­si­ras jam įsi­ga­lio­jus, bei iš šių tei­sių ir pa­rei­gų
at­si­ran­dan­čioms pa­sek­mėms. Dėl to spren­džiant klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo
po 2000 m. CK įsi­ga­lio­ji­mo, t. y. po 2001 m. lie­pos
1 d. , tu­ri bū­ti tai­ko­mos šio ko­dek­so nor­mos. Įsta­ty­mo
26 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, kad tė­vai tvar­ko ne­pil­na­me­čio vai­ko
tur­tą uzuf­ruk­to tei­sė­mis, ne­pai­sant to, ar tas tur­tas įgy­tas iki Ci­vi­li­nio
ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo, ar jam įsi­ga­lio­jus.
1. 4. 1989 m.
Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jo­je (įsi­ga­lio­jo 1992 m.
ko­vo 1 d. , Sei­mo ra­ti­fi­kuo­ta 1995 m. lie­pos 3 d. įsta­ty­mu
Nr. I-983) nu­sta­ty­ti pa­grin­di­niai vai­ko iš­lai­ky­mo prin­ci­pai
(3 straips­nis), kiek­vie­no vai­ko tei­sė tu­rė­ti gy­ve­ni­mo są­ly­gas,
ko­kių rei­kia fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam
vys­ty­mui­si (27 straips­nio 1 da­lis), di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė
tė­vams ir ki­tiems vai­ką auk­lė­jan­tiems as­me­nims už gy­ve­ni­mo są­ly­gų,
bū­ti­nų vai­kui vys­ty­tis, su­da­ry­mą (27 straips­nio 2 da­lis),
vals­ty­bės pa­rei­ga pa­dė­ti tė­vams bei ki­tiems vai­ką auk­lė­jan­tiems as­me­nims
šią tei­sę įgy­ven­din­ti (27 straips­nio 3 da­lis), už­tik­rin­ti
tin­ka­mą vai­ko iš­lai­ky­mą tiek vals­ty­bės vi­du­je, tiek iš už­sie­nio
(27 straips­nio 4 da­lis).
1. 5. Teis­mas,
spręs­da­mas gin­čus dėl vai­kų iš­lai­ky­mo, tu­ri rem­tis 1995 m. ba­lan­džio
27 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mu Nr. I-865 ra­ti­fi­kuo­tos
Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
(su iš­im­ti­mis įsi­ga­lio­jo 1995 m. bir­že­lio 20 d. ) ir jos pa­pil­do­mų
pro­to­ko­lų (Pir­ma­sis pro­to­ko­las įsi­ga­lio­jo 1996 m. bir­že­lio
24 d. , Ket­vir­ta­sis – 1995 m. bir­že­lio 20 d. , Sep­tin­ta­sis
– 1995 m. rug­sė­jo 1 d. ir Vie­nuo­lik­ta­sis – 1998 m. lap­kri­čio
1 d. ) nuo­sta­to­mis ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mais.
Kon­ven­ci­jos 6 straips­ny­je įtvir­tin­ta tei­sė į tei­sin­gą by­los nag­ri­nė­ji­mą,
8 straips­ny­je – as­mens tei­sė į pri­va­taus ir šei­mos gy­ve­ni­mo ger­bi­mą,
14 straips­ny­je – už­draus­ta dis­kri­mi­na­ci­ja, Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo
Nr. 7 5 straips­ny­je įtvir­tin­tas su­tuok­ti­nių ly­gia­tei­siš­ku­mas
ir ki­ta.
1. 6. Ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mui tai­ky­ti­nas 1975 m. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl ne­san­tuo­ki­nių
vai­kų tei­si­nio sta­tu­so (Sei­mo ra­ti­fi­kuo­ta 1996 m. rug­sė­jo
17 d. įsta­ty­mu Nr. I-1519) 6 straips­nis, nu­sta­tan­tis, kad
ne­san­tuo­ki­nio vai­ko tė­vas ir mo­ti­na tu­ri to­kias pa­čias pa­rei­gas iš­lai­ky­ti
vai­ką, kaip ir jei jis bū­tų gi­męs san­tuo­ko­je. Kai pa­rei­ga iš­lai­ky­ti
san­tuo­ki­nį vai­ką pri­klau­so tam tik­riems tė­vo ar­ba mo­ti­nos šei­mos na­riams,
ši pa­rei­ga taip pat tai­ko­ma ir ne­san­tuo­ki­nio vai­ko at­žvil­giu.
1. 7. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­me (1996 m. ko­vo
14 d. įsta­ty­mas Nr. I-1234) nu­sta­ty­ta: ben­dro­sios vai­ko tei­sių
ap­sau­gos nuo­sta­tos ir prin­ci­pai (4 straips­nis), tė­vų ar ki­tų tei­sė­tų
vai­ko at­sto­vų pa­rei­ga auk­lė­ti, pri­žiū­rė­ti ir iš­lai­ky­ti vai­ką
(21 straips­nis), pa­grin­di­nės vai­ko tei­sės (tu­rė­ti tin­ka­mas gy­ve­ni­mo
są­ly­gas, tur­ti­nės ir so­cia­li­nės tei­sės, tei­sės į gy­ve­na­mą­jį būs­tą,
tei­sės į vals­ty­bės pa­ra­mą ir iš­lai­ky­mą, po­il­sį ir lais­va­lai­kį) ir
lais­vės (II sky­rius), vai­ko ir tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos šei­mo­je (III
sky­rius), ne­ga­lios vai­ko tei­sės (IV sky­rius). Šio įsta­ty­mo X sky­riu­je
įtvir­tin­ta vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų sis­te­ma.
1. 8. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­me (1991 m. bir­že­lio 25 d. įsta­ty­mas
Nr. I-1489; 1998 m. lie­pos 2 d. įsta­ty­mo Nr. VIII-834 re­dak­ci­ja)
nu­sta­ty­tos tė­vų, glo­bė­jų (rū­pin­to­jų) tei­sės ir pa­rei­gos švie­ti­mo
sri­ty­je, mo­ki­nių tei­sės ir pa­rei­gos (46–47 straips­niai), reg­la­men­tuo­ta
ma­te­ria­li­nė pa­ra­ma (71 straips­nis) ir mo­kes­tis už švie­ti­mą
(72 straips­nis); nu­sta­ty­tas ve­žio­ji­mo, ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo
iš­lai­dų pa­skirs­ty­mas (36 straips­nis), for­ma­laus švie­ti­mo (pra­di­nio,
pa­grin­di­nio, vi­du­ri­nio ug­dy­mo, pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir kt. ), ne­for­ma­laus
švie­ti­mo (iki­mo­kyk­li­nio, prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ir kt. ) tiks­lai
(7–15 straips­niai) ir ki­ta.
            1. 9. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos spe­cia­lio­jo ug­dy­mo įsta­ty­me (1998 m. gruo­džio
15 d. įsta­ty­mas Nr. VIII-969) nu­sta­ty­ta spe­cia­lių­jų po­rei­kių
as­me­nų anks­ty­vo­jo ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo, ben­dro­jo la­vi­ni­mo,
pa­pil­do­mo ug­dy­mo, pro­fe­si­nio ir aukš­tes­nio­jo mo­ky­mo, aukš­to­jo
moks­lo ir su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo or­ga­ni­za­vi­mo pa­grin­dai, ap­rū­pi­ni­mas
ug­dy­mui skir­ta kom­pen­sa­ci­ne tech­ni­ka ir mo­ky­mo prie­mo­nė­mis
(25 straips­nis), spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų ir jų tė­vų, glo­bė­jų
(rū­pin­to­jų) tei­sės ir pa­rei­gos (32, 33 straips­niai).
1. 10. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­ja­mų ga­ran­ti­jų įsta­ty­me (1990 m. rug­sė­jo
27 d. įsta­ty­mas Nr. I-618) api­brėž­ta mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gio
są­vo­ka. Tai – šei­mos mė­ne­si­nių pa­ja­mų su­ma, ten­kan­ti vie­nam žmo­gui
per mė­ne­sį ir ga­ran­tuo­jan­ti vi­siems mi­ni­ma­lų so­cia­liai pri­im­ti­ną
po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mo ly­gį, ati­tin­kan­tį or­ga­niz­mo mais­to po­rei­kius
pa­gal fi­zio­lo­gi­nes nor­mas, taip pat mi­ni­ma­lius dra­bu­žių, ava­ly­nės,
bal­dų, ūki­nių, sa­ni­ta­ri­jos ir hi­gie­nos reik­me­nų, bu­to, ko­mu­na­li­nių,
bui­ti­nių, trans­por­to, ry­šių, kul­tū­ros ir švie­ti­mo pa­slau­gų po­rei­kius
(Įsta­ty­mo 1 straips­nis).
1. 11. Vy­riau­sy­bės
ar ki­tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų tei­sės ak­tai šei­mos san­ty­kius ga­li
reg­la­men­tuo­ti tik Ci­vi­li­nio ko­dek­so ar ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
at­ve­jais ir ap­im­ti­mi (CK 3. 2 straips­nio 2 da­lis). Ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo sri­ty­je Vy­riau­sy­bei pa­ves­ta nu­sta­ty­ti iš­lai­ky­mo
tei­ki­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, kas­me­ti­nio in­dek­sa­vi­mo tvar­ką
(CK 3. 208 straips­nis) ir vals­ty­bės tei­kia­mo iš­lai­ky­mo dy­dį, tvar­ką
ir są­ly­gas (CK 3. 204 straips­nis).
2. Teis­mai
tu­ri va­do­vau­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ga­lio­jan­čio­mis tarp­tau­ti­nė­mis
dvi­ša­lė­mis (dau­gia­ša­lė­mis) su­tar­ti­mis dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir
tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos by­lo­se bei
kon­ven­ci­jo­mis, reg­la­men­tuo­jan­čio­mis tai­ky­ti­ną tei­sę, ju­ris­dik­ci­ją,
teis­mo spren­di­mų pri­pa­ži­ni­mą ir vyk­dy­mą, tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mų
per­da­vi­mo, teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų įtei­ki­mą už­sie­ny­je,
už­sie­ny­je iš­duo­tų do­ku­men­tų le­ga­li­za­vi­mą bei in­for­ma­ci­jos apie
už­sie­nio tei­sę ga­vi­mą. Teis­mai tu­ri va­do­vau­tis kon­sti­tu­ci­niu ak­tu
„Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je”, pri­im­tu
2004 m. lie­pos 13 d. įsta­ty­mu Nr. IX-2343, at­si­žvelg­ti į
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2000 m. gruo­džio 21 d.
nu­ta­ri­mą Nr. 28 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant
tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės nor­mas“ (Teis­mų prak­ti­ka 14,
2001). Be ki­tų, tai­ky­ti­ni ir šie Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tai ir
tarp­tau­ti­nės su­tar­tys:
2. 1.
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ja dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms
tai­ky­ti­nos tei­sės (Sei­mo ra­ti­fi­kuo­ta 2001 m. ko­vo 23 d.
įsta­ty­mu Nr. IX-229). Kon­ven­ci­jo­je reg­la­men­tuo­ja­mos iš­lai­ky­mo
pa­rei­goms tai­ko­mų tei­sės nor­mų ko­li­zi­jos, kai teis­mui ci­vi­li­nė­je
by­lo­je su už­sie­nio ele­men­tu rei­kia spręs­ti klau­si­mą, ku­rios vals­ty­bės
tei­sę tai­ky­ti. Ši Kon­ven­ci­ja yra tai­ko­ma iš­lai­ky­mo pa­rei­goms, at­si­ran­dan­čioms
iš šei­mos san­ty­kių, tė­vys­tės ar mo­ti­nys­tės, san­tuo­kos ar gi­mi­nys­tės
pa­gal san­tuo­ką, įskai­tant iš­lai­ky­mo pa­rei­gas ne­san­tuo­ki­niam vai­kui
(Kon­ven­ci­jos 1 straips­nis). Kon­ven­ci­jos 4 straips­nio
1 da­ly­je įtvir­tin­ta ben­dro­ji nuo­sta­ta, kad iš­lai­ky­mo pa­rei­gas
reg­la­men­tuo­ja as­mens, tu­rin­čio tei­sę į iš­lai­ky­mą, nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios
vie­tos vals­ty­bės vi­daus tei­sė.
2. 2.
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ja dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių
su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo (Sei­mo ra­ti­fi­kuo­ta
2002 m. ba­lan­džio 2 d. įsta­ty­mu Nr. IX-831). Kon­ven­ci­jos
1 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad ši Kon­ven­ci­ja yra tai­ko­ma su­si­ta­rian­čio­jo­je
vals­ty­bė­je teis­mo ar­ba ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos pri­im­tam
spren­di­mui dėl iš­lai­ky­mo pa­rei­gos, at­si­ran­dan­čios iš šei­mos san­ty­kių,
tė­vys­tės ar mo­ti­nys­tės, san­tuo­kos ar svai­nys­tės, įskai­tant iš­lai­ky­mo
pa­rei­gą ne­san­tuo­ki­niam vai­kui, ir sie­jan­čios: 1) as­me­nį, tu­rin­tį
tei­sę į iš­lai­ky­mą, ir as­me­nį, tu­rin­tį iš­lai­ky­mo pa­rei­gą; ar­ba 2)
as­me­nį, tu­rin­tį iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, ir vie­šą­ją įstai­gą, sie­kian­čią
su­si­grą­žin­ti as­me­niui, tu­rin­čiam tei­sę į iš­lai­ky­mą, su­teik­tas iš­mo­kas.
Ši Kon­ven­ci­ja yra tai­ko­ma spren­di­mui ar su­si­ta­ri­mui, kad ir kaip jie
bū­tų api­bū­di­na­mi. Ji taip pat yra tai­ko­ma spren­di­mui ar su­si­ta­ri­mui,
kei­čian­čiam anks­tes­nį spren­di­mą ar su­si­ta­ri­mą, net ir tuo at­ve­ju,
jei jis yra ne su­si­ta­rian­čio­sios vals­ty­bės kil­mės. Ji yra tai­ko­ma ne­pai­sant
to, iš­lai­ky­mo rei­ka­la­vi­mas yra tarp­tau­ti­nio ar vi­daus po­bū­džio, ir
neat­si­žvel­giant į ša­lių na­cio­na­li­nę pri­klau­so­my­bę ar įpras­ti­nę gy­ve­na­mą­ją
vie­tą. Jei spren­di­mas ar su­si­ta­ri­mas yra su­si­jęs ne tik su iš­lai­ky­mo
pa­rei­ga, Kon­ven­ci­ja ga­lio­ja tik toms spren­di­mo ar su­si­ta­ri­mo da­lims,
ku­rios yra su­si­ju­sios su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis (Kon­ven­ci­jos 2,
3 straips­niai).
2. 3.
2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo (Eu­ro­pos
Są­jun­gos ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas,
19 sky­rius; T. 4, p. 42), nu­sta­tan­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos
vals­ty­bės na­rės ju­ris­dik­ci­jos ir jos teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se
ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo klau­si­mus. Reg­la­men­to
5 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­ta spe­cia­lio­ji ju­ris­dik­ci­ja
iš­lai­ky­mo by­loms, nu­sta­tant, kad vals­ty­bė­je na­rė­je nuo­lat gy­ve­nan­čiam
as­me­niui ki­to­je vals­ty­bė­je na­rė­je by­la dėl iš­lai­ky­mo ga­li bū­ti
iš­kel­ta kre­di­to­riaus nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios ar­ba gy­ve­na­mo­sios
vie­tos teis­muo­se ar­ba, jei­gu to­kia by­la yra su­si­ju­si su by­la dėl as­mens
sta­tu­so, teis­me, ku­ris pa­gal jam tai­ko­mą įsta­ty­mą tu­ri ju­ris­dik­ci­ją
nag­ri­nė­ti nu­ro­dy­tas by­las, jei­gu to­kia ju­ris­dik­ci­ja nė­ra pa­grįs­ta
vien tik vie­nos iš ša­lių pi­lie­ty­be;
2002 m. rug­pjū­čio 21 d. Ko­mi­si­jos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 1496/2002, iš da­lies pa­kei­čian­tis Ta­ry­bos reg­la­men­to (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo I prie­dą (3 straips­nio
2 da­ly­je ir 4 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tos ju­ris­dik­ci­jos
tai­syk­lės) ir II prie­dą (kom­pe­ten­tin­gų teis­mų ir ins­ti­tu­ci­jų są­ra­šas)
(Eu­ro­pos Są­jun­gos ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis
lei­di­mas, 19 sky­rius; T. 6, p. 60).
2. 4.
2001 m. ge­gu­žės 28 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 1206/2001 dėl vals­ty­bių na­rių teis­mų tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo
ren­kant įro­dy­mus ci­vi­li­nė­se ar ko­mer­ci­nė­se by­lo­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos
ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas, 19 sky­rius;
T. 4, p. 121). Šis Reg­la­men­tas tai­ko­mas ci­vi­li­nėms ar ko­mer­ci­nėms
by­loms, tarp jų ir iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo by­loms, kai vals­ty­bės na­rės
teis­mas pa­gal tos vals­ty­bės tei­sės nuo­sta­tas pra­šo ki­tos vals­ty­bės
na­rės kom­pe­ten­tin­go teis­mo su­rink­ti įro­dy­mus ar­ba tie­sio­giai su­rink­ti
įro­dy­mus ki­to­je vals­ty­bė­je na­rė­je (Reg­la­men­to 1 straips­nis).
Šie pra­šy­mai per­duo­da­mi tie­sio­giai ki­tos vals­ty­bės pra­šo­ma­jam teis­mui
(Reg­la­men­to 2 straips­nis).
2. 5.
2000 m. ge­gu­žės 29 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 1348/2000 dėl teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių do­ku­men­tų ci­vi­li­nė­se
ar­ba ko­mer­ci­nė­se by­lo­se įtei­ki­mo vals­ty­bė­se na­rė­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos
ofi­cia­lu­sis lei­di­nys, 2004 m. spe­cia­lu­sis lei­di­mas, 19 sky­rius;
T. 1, p. 227). Šis Reg­la­men­tas tai­ko­mas ci­vi­li­nėms ir ko­mer­ci­nėms
by­loms, ku­rio­se teis­mi­niai ar ne­teis­mi­niai do­ku­men­tai tu­ri bū­ti
per­duo­da­mi iš vie­nos vals­ty­bės na­rės į ki­tą, kad bū­tų jo­je įteik­ti.
Reg­la­men­tas ne­tai­ko­mas, jei­gu ne­ži­no­mas as­mens, ku­riam tu­ri bū­ti
įteik­ti do­ku­men­tai, ad­re­sas (Reg­la­men­to 1 straips­nis). Pa­gal
ben­drą­sias nuo­sta­tas teis­mo do­ku­men­tai įtei­kia­mi per per­duo­dan­čias
ir gau­nan­čias agen­tū­ras, ku­rias pa­ski­ria kiek­vie­na vals­ty­bė (Reg­la­men­to
2 straips­nis). Reg­la­men­tas taip pat nu­ma­to teis­mi­nių ir ne­teis­mi­nių
do­ku­men­tų per­da­vi­mą kon­su­li­niais ar­ba di­plo­ma­ti­niais ka­na­lais,
tie­sio­giai per sa­vo di­plo­ma­ti­nius ar kon­su­li­nius at­sto­vus, taip pat
teis­mi­nius do­ku­men­tus įteik­ti tie­sio­giai per teis­mo pa­rei­gū­nus, tar­nau­to­jus
ar ki­tus vals­ty­bės na­rės, į ku­rią krei­pia­ma­si, kom­pe­ten­tin­gus as­me­nis
(12, 13, 15 straips­niai).
3. Tei­si­nį
reg­la­men­ta­vi­mą dėl iš­lai­ky­mo tiek na­cio­na­li­nė, tiek tarp­tau­ti­nė
tei­sė grin­džia pri­ori­te­ti­nės vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir
gy­ni­mo prin­ci­pu (Kon­sti­tu­ci­jos 38, 39 straips­niai, Vai­ko tei­sių
kon­ven­ci­jos 3 straips­nio 1 da­lis, CK 3. 3 straips­nio
1 da­lis, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 4 straips­nio
1 punk­tas), to­dėl teis­mas aiš­kin­da­mas ir tai­ky­da­mas tei­sės nor­mas
tu­ri šiuo prin­ci­pu va­do­vau­tis.
Teis­mas, spręs­da­mas šios ka­te­go­ri­jos by­las, taip pat tu­ri va­do­vau­tis
šiais tei­sės prin­ci­pais: tei­sin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo, pro­tin­gu­mo, nuo­sa­vy­bės
ne­lie­čia­mu­mo, ne­si­ki­ši­mo į pri­va­čius san­ty­kius, ne­leis­ti­nu­mo
pik­tnau­džiau­ti tei­se, vi­so­ke­rio­pos tei­sių teis­mi­nės gy­ny­bos, tė­vų
ly­gia­tei­siš­ku­mo ir ki­tais (CK 1. 2, 1. 5 straips­niai).
4. Tė­vo ar
mo­ti­nos at­si­sa­ky­mas nuo tei­sių ir pa­rei­gų sa­vo ne­pil­na­me­čiams vai­kams
ne­ga­lio­ja (CK 3. 159 straips­nio 1 da­lis). Tai reiš­kia, kad nei
vai­ko tė­vas, nei vai­ko mo­ti­na, jei­gu pa­gal įsta­ty­mą nu­sta­ty­ta vai­ko
kil­mė iš jų, ne­tu­ri tei­sės at­si­sa­ky­ti vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gų vai­kams
dėl jų iš­lai­ky­mo. Tė­vo (mo­ti­nos) at­si­sa­ky­mas su vai­ku su­si­ju­sių
sa­vo tei­sių ir pa­rei­gų ne­ga­li su­kel­ti tei­si­nių pa­sek­mių (pa­vyz­džiui,
teis­mas at­si­sa­ko tvir­tin­ti su­tuok­ti­nių su­da­ry­tą su­tar­tį dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių, kai jo­je ne­iš­spręs­tas su­tuok­ti­nių ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo klau­si­mas ar­ba nu­ro­dy­ta, kad iš­lai­ky­mo iš tė­vo
(mo­ti­nos) at­ei­ty­je ne­bus rei­ka­lau­ja­ma (CK 3. 5 straips­nis,
3. 53 straips­nio 4 da­lis, CPK 541 straips­nio 1 da­lis).
5. Tė­vams
ven­giant vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas, tai­ko­mas tė­vų val­džios ri­bo­ji­mas (CK
3. 179–3. 184 straips­niai) ar ki­ta tei­si­nė at­sa­ko­my­bė, nu­ma­ty­ta
įsta­ty­muo­se, ta­čiau ir to­kiais at­ve­jais lie­ka pa­rei­ga iš­lai­ky­ti sa­vo
ne­pil­na­me­čius vai­kus (CK 3. 195 straips­nis) (pa­vyz­džiui, ATPK
181 straips­ny­je nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už tė­vų
val­džios ne­pa­nau­do­ji­mą ar­ba pa­nau­do­ji­mą prie­šin­gai vai­ko in­te­re­sams,
BK 164 straips­ny­je – bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už ven­gi­mą iš­lai­ky­ti
vai­ką).
6. Vai­ko ir
tė­vų tar­pu­sa­vio tei­sės ir pa­rei­gos yra grin­džia­mos vai­ko iš tė­vų kil­me,
ku­ri pa­tvir­ti­na­ma nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos ir nuo tos die­nos su­ku­ria
su ja su­si­ju­sias, įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas tei­ses ir pa­rei­gas (Vai­ko tei­sių
kon­ven­ci­jos 7 straips­nis, CK 3. 137 straips­nis). Vai­ko kil­mės
iš tė­vų pa­tvir­ti­ni­mas ne­sie­ja­mas su vai­ko gi­mi­mo įra­šo pa­da­ry­mo
da­ta, taip pat su teis­mų spren­di­mų, nu­sta­tan­čių tė­vys­tę (mo­ti­nys­tę),
įsi­tei­sė­ji­mo da­ta. Vai­ko kil­mės pa­tvir­ti­ni­mas sie­ja­mas su jo gi­mi­mo
die­na ir nuo jos at­si­ran­da su kil­me su­si­ju­sios vai­kų ir tė­vų tar­pu­sa­vio
tei­sės ir pa­rei­gos.
Kai vai­ko kil­mė iš tė­vo (mo­ti­nos) yra nu­sta­ty­ta ne šiam gi­mus,
o esant vy­res­niam, tė­vų ir vai­kų tar­pu­sa­vio tei­sės ir pa­rei­gos taip
pat at­si­ran­da nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos, ta­čiau iš­lai­ky­mo sri­ty­je
įsta­ty­mo jos gi­na­mos iš da­lies, ri­bo­jant iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ter­mi­ną
tre­jais me­tais iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos (CK 3. 200 straips­nis).
Iš­lai­ky­mo pa­rei­ga taip pat at­si­ran­da vai­ką įvai­ki­nus (CK
3. 227 straips­nio 1 da­lis). Įvai­kin­to­jai lai­ko­mi vai­ko tė­vais
pa­gal įsta­ty­mą nuo teis­mo spren­di­mo įvai­kin­ti įsi­tei­sė­ji­mo die­nos,
iš­sky­rus CK 3. 222 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tą iš­im­tį, kai
įvai­kin­to­jai lai­ko­mi tė­vais pa­gal įsta­ty­mą nuo nu­tar­ties per­kel­ti
vai­ką į šei­mą įsi­tei­sė­ji­mo (CK 3. 227 straips­nis). Ci­vi­li­nio ko­dek­so
tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sės nor­mų ir ki­tų vai­ko tei­sių ap­sau­gos
įsta­ty­mų ne­nu­ma­ty­ta pa­tė­vio (pa­mo­tės), ku­ris nė­ra įsi­vai­ki­nęs ki­to
su­tuok­ti­nio vai­kus, pa­rei­gos iš­lai­ky­ti po­vai­kius.
7. Tė­vų
prie­vo­lė iš­lai­ky­ti vai­kus bai­gia­si, jei­gu yra įsta­ty­me nu­ma­ty­ti pa­grin­dai:
vai­kas su­lau­kia pil­na­me­tys­tės (18 m. ); ne­pil­na­me­tis eman­ci­puo­ja­mas;
vai­kas įvai­ki­na­mas; vai­kas mirš­ta (CK 3. 194 straips­nio 4 da­lis).
Tuo at­ve­ju, kai vai­kas dar bū­da­mas ne­pil­na­me­tis ta­po ne­dar­bin­gas
dėl ne­įga­lu­mo, tė­vų pa­rei­ga iš­lai­ky­ti ne­dar­bin­gą vai­ką iš­lie­ka
ir šiam su­lau­kus pil­na­me­tys­tės (CK 3. 194 straips­nio 3 da­lis).
Pri­tei­siant iš­lai­ky­mą ne­pil­na­me­čiam vai­kui, ku­ris ati­tin­ka­mos ko­mi­si­jos
pri­pa­žin­tas ne­įga­lus, ne­dar­bin­gas ar iš da­lies dar­bin­gas dėl ne­įga­lu­mo,
iš­lai­ky­mo ter­mi­nas ga­li bū­ti nu­sta­to­mas iki vai­ko gy­vos gal­vos ar­ba
iki jis taps vi­siš­kai dar­bin­gas, pri­klau­so­mai nuo ko­mi­si­jos iš­va­dos
(In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo (1991 m. lap­kri­čio
28 d. įsta­ty­mas Nr. I-2044) 3 straips­nio, 4 straips­nio
1 da­lies 1, 2 punk­tai, Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mo 18 straips­nio 1 da­lis, 19 straips­nis,
20 straips­nio 2 da­lis (pri­im­tas 2004 m. ge­gu­žės 11 d.
įsta­ty­mas Nr. IX-2228, įsi­ga­lios 2005 m. lie­pos 1 d. ).
8. Įsta­ty­mo
im­pe­ra­ty­via for­ma nu­sta­ty­ta tė­vų pa­rei­ga teik­ti iš­lai­ky­mą sa­vo
vai­kams. Iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri bū­ti pro­por­cin­gas ne­pil­na­me­čių vai­kų
po­rei­kiams bei jų tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai ir už­tik­rin­ti bū­ti­nas vai­kui
vys­ty­tis są­ly­gas (CK 3. 192 straips­nis). Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą
dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus
fak­tus: kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius, abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.
9. Nu­sta­ty­da­mas
kon­kre­taus vai­ko po­rei­kių tu­ri­nį, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai,
kad nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mas bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti bū­ti­nas vai­ko
vys­ty­mo­si są­ly­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 3, 27 straips­niai,
CK 3. 155, 3. 165 straips­niai, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo
7–8, 11–14, 18 ir ki­ti straips­niai). Bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms
su­da­ry­ti tu­ri bū­ti pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai mais­tui, ap­ran­gai,
būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir
ki­to­kiam ug­dy­mui.
10. Tė­vų
tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas:
dar­bo už­mo­kes­tį, ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas, au­to­ri­nį
at­ly­gi­ni­mą, pen­si­ją, sti­pen­di­ją, so­cia­li­nę pa­šal­pą; pa­ja­mas iš
ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los: nu­om­pi­ni­gius, di­vi­den­dus ir kt. ; lė­šas
ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį (au­to­mo­bi­lius,
ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus, bran­gak­me­nius) ir ne­kil­no­ja­mą­jį
(gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus, ki­tus pa­sta­tus, že­mę, miš­ką ir kt. ) tur­tą;
ver­ty­bi­nius po­pie­rius (ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas); ju­ri­di­nius as­me­nis
(in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt. ) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę
pa­dė­tį taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ki­tus pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus
as­me­nis.
11. Nu­sta­tant
pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties at­kreip­ti­nas
teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus
vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3. 192 straips­nio
2 da­lis).
Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties tu­ri bū­ti
nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus
iš­lai­ky­mo dy­dis (CK 3. 192 straips­nio 3 da­lis).
Iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas ir iš tė­vo (mo­ti­nos), gau­nan­čio
tik mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą, se­nat­vės pen­si­ją ar ki­to­kias mi­ni­ma­lias
pa­ja­mas. Sun­ki tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis tu­ri reikš­mės iš­lai­ky­mo dy­džiui,
ta­čiau ne­ga­li bū­ti pa­grin­das at­leis­ti tė­vą (mo­ti­ną) nuo pa­rei­gos
iš­lai­ky­ti vai­kus.
Teis­mas, pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą dviem ar dau­giau vai­kų, taip
pat tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­me įtvir­tin­to prin­ci­po, kad iš­lai­ky­mo dy­dis
tu­ri bū­ti pro­por­cin­gas ne­pil­na­me­čių vai­kų po­rei­kiams bei jų tė­vų
tur­ti­nei pa­dė­čiai ir už­tik­rin­ti vai­kui vys­ty­tis bū­ti­nas są­ly­gas
(CK 3. 192 straips­nio 2 da­lis). Kai tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis yra
sun­ki, teis­mas, pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą dviem ar dau­giau vai­kų, tu­ri
nu­sta­ty­ti to­kį iš­lai­ky­mo dy­dį, ku­ris bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti
bent mi­ni­ma­lius vi­sų vai­kų po­rei­kius (CK 3. 198 straips­nio
1 da­lis).
12. Teis­mas
ga­li pri­teis­ti iš­lai­ky­mą šio­mis for­mo­mis: kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis
iš­mo­ko­mis; kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma; pri­tei­siant vai­kui tam tik­rą tur­tą
(CK 3. 196 straips­nio 1 da­lis).
Iš­lai­ky­mo for­ma tu­ri bū­ti pa­rink­ta to­kia, kad bū­tų mak­si­ma­liai
pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai, at­si­žvel­giant į vai­ko in­te­re­sus ir tė­vų
tur­ti­nę pa­dė­tį. Teis­mas sa­vo ini­cia­ty­va ga­li pa­rink­ti to­kią iš­lai­ky­mo
for­mą, ko­kia la­biau­siai ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sus (CPK
376 straips­nio 3 da­lis).
Iš­lai­ky­mo for­mos pa­rin­ki­mo kri­te­ri­jai yra šie: vai­ko po­rei­kiai,
jo am­žius, svei­ka­tos būk­lė, tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis, tė­vų tur­to struk­tū­ra,
gau­na­mų pa­ja­mų dy­dis, pe­ri­odiš­ku­mas, tė­vo (mo­ti­nos) ge­bė­ji­mas
tin­ka­mai tvar­ky­ti tur­tą ir ki­ta.
Teis­mas, pa­rink­da­mas iš­lai­ky­mo for­mą, tu­ri at­si­žvelg­ti į
tai, kad iš­lai­ky­mas sa­vo pri­gim­ti­mi skir­tas ne­pil­na­me­čių vai­kų kas­die­niams
po­rei­kiams ten­kin­ti: vai­ko mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, moks­lui, svei­ka­tai,
vai­ko ug­dy­mui. Iš­lai­ky­mas kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis
ga­ran­tuo­ja nu­sta­ty­to dy­džio su­mas vai­kui iš­lai­ky­ti kas mė­ne­sį. Ši
iš­lai­ky­mo for­ma tai­ky­ti­na tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vas (mo­ti­na) tu­ri
nuo­la­ti­nes pa­ja­mas (už­dar­bį, pen­si­ją, pa­šal­pas ir kt. ).
Iš­lai­ky­mas kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas tuo
at­ve­ju, kai tai lei­džia iš­lai­ky­mą pri­va­lan­čio mo­kė­ti vai­ko tė­vo
(mo­ti­nos) tu­ri­mos lė­šos. Vi­sas iš­lai­ky­mo dy­dis tvir­ta pi­ni­gų su­ma
nu­sta­to­mas pa­dau­gi­nus vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo dy­dį iš mė­ne­sių
skai­čiaus iki vai­ko pil­na­me­tys­tės.
Iš­lai­ky­mas pri­tei­siant vai­kui nuo­sa­vy­bės tei­se tam tik­rą tė­vo
(mo­ti­nos) tur­tą ga­li­mas ta­da, kai tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tur­to, ku­rį
nau­do­jant ar re­a­li­za­vus bū­tų gau­na­mos pa­ja­mos vai­kui iš­lai­ky­ti
ar ki­taip bū­tų ten­ki­na­mi vai­ko po­rei­kiai. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą
dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo šia for­ma, tu­ri at­si­žvelg­ti į ga­li­mo pri­teis­ti
tur­to rū­šį, tė­vo (mo­ti­nos) ge­bė­ji­mus tvar­ky­ti pri­teis­ti­ną tur­tą,
bū­si­mas tur­to iš­lai­ky­mo iš­lai­das, tur­to lik­vi­du­mą ir ki­ta. Tur­to
ver­tė nu­sta­to­ma re­mian­tis ver­te, nu­sta­ty­ta pa­gal rin­kos kai­nas,
esan­čias spren­di­mo pri­ėmi­mo me­tu (CK 3. 4, 3. 119 straips­niai). Rin­kos
ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma re­mian­tis in­ven­to­ri­za­ci­niais duo­me­ni­mis,
tur­to ver­tin­to­jų pa­teik­tais duo­me­ni­mis ir ki­tais įro­dy­mais.
Teis­mas ga­li pri­teis­ti iš­lai­ky­mą ir ke­lio­mis įsta­ty­me nu­ma­ty­to­mis
iš­lai­ky­mo for­mo­mis, pa­vyz­džiui: tur­tu ir pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis
(CK 3. 196 straips­nio 1 da­lis).
13. Iš­lai­ky­mas
pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos. Tei­sė rei­ka­lau­ti
iš­lai­ky­mo at­si­ran­da ta­da, kai vai­ko tė­vas ar mo­ti­na ne­be­vyk­do sa­vo
pa­rei­gos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­čius vai­kus. Už lai­ko­tar­pį
nuo iš­lai­ky­mo ne­tei­ki­mo pra­džios iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos
pri­tei­sia­mas įsi­sko­li­ni­mas. Teis­mas ne­ga­li pri­teis­ti įsi­sko­li­ni­mo
dau­giau nei už pas­ku­ti­nius tre­jus me­tus, skai­čiuo­jant nuo die­nos, kai
pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti iš­lai­ky­mą (CK 3. 200 straips­nis).
Iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas ga­li bū­ti pri­tei­sia­mas CK
3. 196 straips­nio 1 da­lies 2 ir 3 punk­tuo­se nu­ma­ty­to­mis
for­mo­mis, t. y. kon­kre­čia pi­ni­gų su­ma ar pri­tei­siant vai­kui tam
tik­rą tur­tą. Ko­kia for­ma pri­teis­ti iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mą, pri­klau­so
nuo ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mo, ta­čiau įsta­ty­me (CPK 376 straips­nio
3 da­lis) lei­džia­ma teis­mui nu­sta­ty­ti ir ki­to­kią for­mą nei pra­šo
ieš­ko­vas, jei­gu tai la­biau ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sus.
14. Kai,
teis­mui pri­ėmus spren­di­mą ar įsa­ky­mą dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, iš
es­mės pa­si­kei­čia tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis, teis­mas ga­li pa­gal vai­ko,
tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo) ar­ba vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių
ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį su­ma­žin­ti ar­ba pa­di­din­ti
iš­lai­ky­mo dy­dį (CK 3. 201 straips­nio 1 da­lis).
Pa­grin­das rei­ka­lau­ti keis­ti iš­lai­ky­mo dy­dį yra vai­ko tė­vo
(mo­ti­nos) tur­ti­nės pa­dė­ties pa­blo­gė­ji­mas ar pa­ge­rė­ji­mas, vai­ko
po­rei­kių pa­si­kei­ti­mas ir ki­ta (pa­vyz­džiui, pri­ėmus spren­di­mą dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo, la­bai pa­blo­gė­ja tė­vo (mo­ti­nos), iš ku­rio pri­teis­tas iš­lai­ky­mas
vai­kui, tur­ti­nė pa­dė­tis ar gau­na­mos pa­ja­mos, jis tam­pa be­dar­bis, ne­dar­bin­gas,
šiam as­me­niui gims­ta vai­kai ki­to­je san­tuo­ko­je ir ki­ta).
Pri­teis­to iš­lai­ky­mo dy­dis ga­li bū­ti pa­di­din­tas at­si­ra­dus
pa­pil­do­moms vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­doms (vai­ko li­ga, su­ža­lo­ji­mas,
slau­gy­mas, nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra). Pri­rei­kus teis­mas ga­li pri­teis­ti at­ly­gin­ti
ir bū­si­mas vai­ko gy­dy­mo iš­lai­das (CK 3. 201 straips­nio 2 da­lis).
Pa­pil­do­mos vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dos pri­tei­sia­mos ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ko­kia for­ma yra pri­teis­tas vai­ko iš­lai­ky­mas.
Pa­pil­do­mos vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dos tarp tė­vų pa­skirs­to­mos
pro­por­cin­gai jų tur­ti­nei pa­dė­čiai (CK 3. 192 straips­nio 3 da­lis).
At­si­žvel­giant į kon­kre­čias ap­lin­ky­bes ga­li bū­ti pri­teis­ta tam tik­ra
vien­kar­ti­nė pi­ni­gų su­ma ar­ba tam tik­ros pe­ri­odi­nės iš­mo­kos, iš­ieš­ko­mos
nu­sta­ty­tą lai­ką. Iš­ny­kus ap­lin­ky­bėms, dėl ku­rių at­si­ra­do pa­pil­do­mos
vai­ko prie­žiū­ros iš­lai­dos, as­muo, iš ku­rio pri­teis­tas pa­pil­do­mas iš­lai­ky­mas
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, ga­li kreip­tis į teis­mą dėl pa­pil­do­mo iš­lai­ky­mo
iš­ieš­ko­ji­mo nu­trau­ki­mo, jei­gu teis­mo spren­di­mu ne­bu­vo nu­sta­ty­tas
to­kio iš­ieš­ko­ji­mo ter­mi­nas.
Teis­mas pa­gal vai­ko, tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo),
vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį
ga­li pa­keis­ti teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tą iš­lai­ky­mo for­mą (CK
3. 201 straips­nio 3 da­lis) (pa­vyz­džiui, iš­lai­ky­mas bu­vo pri­teis­tas
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, tė­vo tur­ti­nė pa­dė­tis pa­si­kei­tė, jis ta­po
be­dar­bis, ne­įga­lus ir pa­na­šiai, ta­čiau tu­ri tur­to ar jį įgy­ja, ga­li­ma
rei­ka­lau­ti, kad iš­lai­ky­mas pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis bū­tų pa­keis­tas
vien­kar­ti­ne pi­ni­gi­ne su­ma ar pri­tei­siant tam tik­rą tur­tą).
15. CK įtvir­tin­tas
vai­kų ir tė­vų tur­to at­sky­ri­mo prin­ci­pas (CK 3. 185 straips­nio
1 da­lis), pa­gal ku­rį ne­pil­na­me­tis ga­li bū­ti nuo­sa­vy­bės tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tas, tur­to sa­vi­nin­kas. Dėl to teis­mas tu­ri pri­teis­ti
iš­lai­ky­mą vai­kui, o ne jo įsta­ty­mi­niam at­sto­vui – tė­vui (mo­ti­nai)
ar glo­bė­jui (rū­pin­to­jui) (CK 3. 157 straips­nis, 3. 272 straips­nio
1 da­lis).
Teis­mo spren­di­mu ar teis­mo įsa­ky­mu dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
teis­mas tu­ri pa­skir­ti tė­vą (mo­ti­ną) ar glo­bė­ją (rū­pin­to­ją), tvar­ky­sian­tį
vai­kui iš­lai­ky­ti skir­tas lė­šas. Vai­kui iš­lai­ky­ti skir­tų lė­šų tvar­ky­to­jas
tu­ri bū­ti nu­ro­do­mas ir ta­da, kai vai­ko iš­lai­ky­mo klau­si­mas iš­spren­džia­mas
tė­vų su­si­ta­ri­mu (CK 3. 190 straips­nis).
Tė­vas (mo­ti­na) pri­teis­tą vai­kui iš­lai­ky­mą tvar­ko uzuf­ruk­to
tei­se (CK 3. 185 straips­nio 1 da­lis). Vie­nas iš tė­vų, ku­ris at­skir­tas
nuo vai­kų ar­ba ku­rio tė­vų val­džia ap­ri­bo­ta (CK 3. 179–3. 183 straips­niai),
ne­tu­ri uzuf­ruk­to tei­sės, ne­pil­na­me­čių vai­kų tur­tą uzuf­ruk­to tei­se
tvar­ko tas iš tė­vų, ku­ris nė­ra at­skir­tas nuo vai­kų ir ku­rio tė­vų val­džia
ne­ap­ri­bo­ta (CK 3. 190 straips­nio 1 da­lis). Nu­trau­kus san­tuo­ką
ar pa­tvir­ti­nus gy­ve­ni­mą sky­rium, iš­lai­ky­mui pri­teis­tą tur­tą tvar­ko
uzuf­ruk­to tei­se tas iš tė­vų, su ku­riuo lie­ka gy­ven­ti vai­kas (CK
3. 190 straips­nio 1 da­lis). Kai gy­ve­nant san­tuo­ko­je pri­tei­sia­mas
iš­lai­ky­mas iš tė­vo (mo­ti­nos), ku­ris ne­tei­kia iš­lai­ky­mo vai­kui,
uzuf­ruk­to tei­sė nu­sta­to­ma ki­tam iš tė­vų.
Kai vai­kui yra nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba), iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas
vai­kui, iš­ieš­ko­mų lė­šų ir (ar) tur­to tvar­ky­to­ju ski­ria­mas glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas), ku­ris gau­na­mą iš­lai­ky­mą tvar­ko CK ket­vir­to­sios kny­gos
nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tur­to ad­mi­nist­ra­vi­mą, nu­sta­ty­ta tvar­ka
(CK 3. 275 straips­nis, 4. 236–4. 252 straips­niai).
16. Vai­kui
skir­tas iš­lai­ky­mas pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (CK
3. 203 straips­nio 1 da­lis). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas
tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams
ten­kin­ti. Iš­lai­ky­mą tei­kian­tis tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tei­sę kon­tro­liuo­ti
iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą.
Kai vie­nas iš vai­ko tė­vų, vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas) ar ki­ti
as­me­nys pa­nau­do­ja vai­kui skir­tą iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sais (su­nau­do­ja
jį sa­vo as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti, iš­švais­to, per­lei­džia ki­tiems
as­me­nims ir pan. ), to­kie as­me­nys pri­va­lo at­ly­gin­ti vai­kui pa­da­ry­tus
nuos­to­lius. Vai­kui skir­tas iš­lai­ky­mas, ku­rį jo tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas) pa­nau­do­ja ne vai­ko in­te­re­sams, yra iš­ieš­ko­mas iš as­mens,
pa­nau­do­ju­sio iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sams, tur­to pa­gal vai­ko at­sto­vų,
vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį
(CK 3. 203 straips­nio 2 da­lis). To­kie as­me­nys ga­li bū­ti nu­ša­li­na­mi
nuo vai­ko tur­to tvar­ky­mo (CK 3. 191 straips­nio 1 da­lies
4 punk­tas).
Iš­lai­ky­mą tvar­kan­tis as­muo iš­lai­ky­mui skir­tas pi­ni­gų su­mas
ir tur­tą tu­ri tvar­ky­ti kaip ap­dai­rus, rū­pes­tin­gas ir ati­dus žmo­gus.
Kai iš par­duo­to iš­lai­ky­mui pri­teis­to tur­to gau­tų lė­šų ar lė­šų, gau­tų
pri­tei­sus iš­lai­ky­mą vien­kar­ti­ne pi­ni­gų su­ma, įgy­ja­mas ki­tas tur­tas,
vai­kas yra šio tur­to sa­vi­nin­kas ar­ba ben­dra­tur­tis pro­por­cin­gai jam
pri­klau­san­čių įdė­tų lė­šų da­liai (CK 3. 161 straips­nio 4 da­lis,
4. 72 straips­nis). Pa­vyz­džiui, įgi­jus ne­kil­no­ja­mą­jį daik­tą ne­pil­na­me­tis
vai­kas yra šio daik­to sa­vi­nin­kas ir su­tar­ty­je bei vie­ša­me re­gist­re
pri­va­lo bū­ti nu­ro­dy­tas kaip ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to sa­vi­nin­kas ar­ba
ben­dra­tur­tis.
17. Ne­pil­na­me­čių
vai­kų tė­vai, nu­trauk­da­mi san­tuo­ką ben­dru su­ta­ri­mu (CK
3. 51 straips­nis) ar­ba pra­dė­da­mi gy­ven­ti sky­rium (CK
3. 73 straips­nis, CK 3. 76 straips­nio 4 da­lis), su­da­ro su­tar­tį,
ku­rio­je nu­ma­to tar­pu­sa­vio pa­rei­gas ma­te­ria­liai iš­lai­kant ne­pil­na­me­čius
vai­kus. Šią su­tar­tį tvir­ti­na teis­mas (CK 3. 193 straips­nio 1 da­lis,
CK 3. 53 straips­nio 3 da­lis). Su­tar­ty­je tė­vai pri­va­lo nu­ma­ty­ti,
ko­kiu bū­du ir tvar­ka jie vyk­dys sa­vo pa­rei­gas, su­si­ju­sias su vai­kų
iš­lai­ky­mu. Su­tar­ty­je tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mo dy­dis (CK
3. 192 straips­nio 2 da­lis), iš­lai­ky­mo for­ma (CK
3. 196 straips­nio 1 da­lies 1–3 punk­tai), iš­lai­ky­mo mo­kė­ji­mo
ter­mi­nai, pi­ni­gų per­ve­di­mo tvar­ka ir ki­ta, jei iš­lai­ky­mas nu­sta­to­mas
pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis.
Tė­vų su­da­ry­tą su­tar­tį dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo
tvir­ti­na teis­mas, jos są­ly­gos įra­šo­mos į teis­mo spren­di­mą (CK
3. 53 straips­nio 3 da­lis). Jei­gu vie­nas iš tė­vų ne­vyk­do teis­mo
pa­tvir­tin­tos su­tar­ties dėl vai­ko iš­lai­ky­mo, ki­tas iš tė­vų įgy­ja tei­sę
kreip­tis į teis­mą dėl vyk­do­mo­jo raš­to iš­da­vi­mo (CK 3. 193 straips­nio
3 da­lis, CPK 584 straips­nis).
Teis­mas, prieš tvir­tin­da­mas su­tuok­ti­nių su­tar­tį dėl san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo pa­sek­mių, pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar su­tar­ties są­ly­gos dėl
ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo ne­pa­žei­džia vai­kų in­te­re­sų, ne­pri­eš­ta­rau­ja
vie­ša­jai tvar­kai ir pa­na­šiai. Pa­vyz­džiui, vai­kų in­te­re­sus pa­žei­džian­čio­mis
pri­pa­žin­ti­nos su­tar­ties są­ly­gos, da­ran­čios vai­kų iš­lai­ky­mą pri­klau­so­mą
nuo tam tik­rų są­ly­gų, taip pat nu­sta­tan­čios aki­vaiz­džiai per ma­žą iš­lai­ky­mo
dy­dį, at­si­žvel­giant į tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nę pa­dė­tį ir vai­ko po­rei­kius
(CK 3. 53 straips­nio 3 da­lis), pa­nai­ki­nan­čios ne­pil­na­me­čių
vai­kų tei­sę lik­ti gy­ven­ti šei­mos gy­ve­na­mo­jo­je pa­tal­po­je, kol jie
su­lauks pil­na­me­tys­tės (CK 3. 84, 3. 85 straips­niai), ir ki­tos.
Jei­gu su­tar­ties są­ly­gos dėl vai­kų iš­lai­ky­mo pa­žei­džia vai­kų
in­te­re­sus, prieš­ta­rau­ja vie­ša­jai tvar­kai, teis­mas su­tar­ties ne­tvir­ti­na
(CK 3. 53 straips­nio 4 da­lis). Kai ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vai ne­su­ta­ria
dėl tei­si­nių san­tuo­kos nu­trau­ki­mo pa­da­ri­nių – ne­pil­na­me­čių vai­kų
iš­lai­ky­mo, nu­trauk­ti san­tuo­kos CK 3. 51 straips­nio tvar­ka (ben­dru
su­ta­ri­mu) ne­ga­li­ma.
18. Iš es­mės
pa­si­kei­tus tė­vų tur­ti­nei pa­dė­čiai ar vai­ko po­rei­kiams bu­vę su­tuok­ti­niai
ar­ba vie­nas iš jų ga­li kreip­tis į teis­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ar
gy­ve­ni­mo sky­rium pa­sek­mių su­tar­ties są­ly­gų dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų
iš­lai­ky­mo pa­kei­ti­mo (CK 3. 53 straips­nio 3 da­lis,
3. 76 straips­nio 5 da­lis).
Su­tar­ties są­ly­gų dėl vai­ko iš­lai­ky­mo pa­kei­ti­mo klau­si­mus
teis­mas spren­džia ypa­tin­gą­ja tei­se­na mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ky­da­mas
CPK XXXV sky­riaus nuo­sta­tas (CPK 538 straips­nio 5 da­lis). Tuo at­ve­ju,
kai ša­lys ne­su­si­ta­ria dėl su­tar­ties są­ly­gų pa­kei­ti­mo, teis­mo spren­di­mu
pa­tvir­tin­tas ša­lių su­si­ta­ri­mas dėl vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio ir (ar)
for­mos pa­kei­ti­mo spren­džia­mas gin­čo tei­se­nos tvar­ka va­do­vau­jan­tis
CK 3. 201 straips­niu.
19. Dėl ne­pil­na­me­čių
vai­kų iš­lai­ky­mo vi­sais at­ve­jais pri­va­lo bū­ti nu­spręs­ta san­tuo­kos
nu­trau­ki­mo ar su­tuok­ti­nių gy­ve­ni­mo sky­rium by­lo­je, jei­gu iš­lai­ky­mas
teis­mo spren­di­mu nė­ra pri­teis­tas. Jei­gu tė­vai nė­ra nu­trau­kę san­tuo­kos
ir ne­pa­tvir­tin­tas jų gy­ve­ni­mas sky­rium, ta­čiau vie­nas iš tė­vų ar abu
ne­vyk­do sa­vo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­kus, tei­sę kreip­tis į teis­mą su
pra­šy­mu pri­teis­ti iš­lai­ky­mą tu­ri vie­nas iš vai­ko tė­vų, glo­bė­jas
(rū­pin­to­jas), vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja, pro­ku­ro­ras
(CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis).
Tei­sę kreip­tis į teis­mą su pra­šy­mu pri­teis­ti iš­lai­ky­mą šie as­me­nys
tu­ri ir ta­da, kai vai­ko tė­vai nė­ra su­da­rę san­tuo­kos, taip pat reiš­kiant
ieš­ki­nį dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo (CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis,
3. 147 straips­nio 2 da­lis, CPK 392 straips­nis).
20. Ne­pil­na­me­tis
vai­kas, kai tė­vai pa­žei­džia jo tei­ses į iš­lai­ky­mą, tu­ri tei­sę jas gin­ti
(CK 3. 164 straips­nio 2 da­lis, CPK 38 straips­nio 3 da­lis).
Vai­kas iki 14 me­tų am­žiaus tu­ri tei­sę sa­va­ran­kiš­kai kreip­tis gy­ny­bos
į vals­ty­bi­nę vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ją – ra­jo­no mies­to
vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą, ku­ri tu­ri kreip­tis į teis­mą dėl vai­ko
iš­lai­ky­mo, nu­sta­čiu­si, kad tė­vai pa­žei­džia šias vai­ko tei­ses (CK
3. 163 straips­nio 4 da­lis, CK 3. 194 straips­nio 1 da­lis).
Ne­pil­na­me­čiai nuo 14 me­tų tu­ri tei­sę sa­va­ran­kiš­kai
kreip­tis į teis­mą dėl sa­vo tei­sių ir įsta­ty­mų sau­go­mų in­te­re­sų gy­ny­bos,
jei­gu jų tei­ses į iš­lai­ky­mą pa­žei­džia tė­vai (CK 3. 164 straips­nio
2 da­lis, 2. 8 straips­nis, CPK 38 straips­nio 3 da­lis).
Tuo at­ve­ju, kai ne­pil­na­me­tis vai­kas, su­lau­kęs 14 me­tų, sa­va­ran­kiš­kai
ne­ga­li įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sių dėl iš­lai­ky­mo lė­šų tvar­ky­mo, jo tei­ses
gi­na vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja ar pro­ku­ro­ras,
kreip­da­ma­sis į teis­mą su pra­šy­mu pa­skir­ti ne­pil­na­me­čiui pri­klau­san­čio
tur­to ad­mi­nist­ra­to­rių (CK 3. 163 straips­nio 4 da­lis,
3. 185 straips­nio 3 da­lis).
Kai vai­kas yra pil­na­me­tis ir ne­dar­bin­gas dėl ne­įga­lu­mo, ku­ris
jam ne­pil­na­me­čiui nu­sta­ty­tas, ir jam bū­ti­na pa­ra­ma, o tė­vas (mo­ti­na)
ar abu tė­vai ma­te­ria­li­nės pa­ra­mos jam ne­tei­kia, į teis­mą dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo tu­ri tei­sę kreip­tis taip pat pats vai­kas (CK 2. 5 straips­nio
1 da­lis, 3. 194 straips­nio 3 da­lis, CPK 5 straips­nio
1 da­lis, 38 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus tuos at­ve­jus,
kai dėl ne­įga­lu­mo po­bū­džio vai­kas pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu (CK
2. 10 straips­nis).
Ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti vai­ką yra abie­jų vai­ko tė­vų pa­rei­ga.
Kai abu tė­vai šios pa­rei­gos ne­vyk­do, ieš­ki­nys dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo
pa­reiš­kia­mas abiem vai­ko tė­vams, t. y. vai­ko tė­vui ir mo­ti­nai (CK
3. 192 straips­nis).
Kai vai­ko iš­lai­ky­mo pa­rei­gos ne­vyk­do vie­nas iš tė­vų, ieš­ki­nys
pa­reiš­kia­mas šią pa­rei­gą ne­vyk­dan­čiam vai­ko tė­vui ar mo­ti­nai, o pa­rei­gą
vyk­dan­tis vai­ko tė­vas (ar mo­ti­na) įtrau­kia­mas da­ly­vau­ti by­lo­je tre­čiuo­ju
as­me­niu, ne­pa­reiš­kian­čiu sa­va­ran­kiš­kų rei­ka­la­vi­mų (CPK
47 straips­nio 1 da­lis). Taip pat į by­lą tre­čiuo­ju as­me­niu, ne­pa­reiš­kian­čiu
sa­va­ran­kiš­kų rei­ka­la­vi­mų, ga­li įsto­ti ar teis­mo ini­cia­ty­va ga­li
bū­ti įtrau­kia­mi ki­ti as­me­nys, jei­gu by­los iš­spren­di­mas ga­li tu­rė­ti
įta­kos jų tei­sėms ar­ba pa­rei­goms (CPK 47 straips­nis).
21. Kai by­lo­je
yra pa­reiš­kia­mi ke­li rei­ka­la­vi­mai, tarp jų ir rei­ka­la­vi­mas dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo, kiek­vie­nam iš jų tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas at­ski­ras ieš­ki­nio
pa­grin­das ir įro­dy­mai, pa­tvir­ti­nan­tys jo pa­grįs­tu­mą. San­tuo­kos pri­pa­ži­ni­mo
ne­ga­lio­jan­čia ar nu­trau­ki­mo, su­tuok­ti­nių gy­ve­ni­mo sky­rium pa­tvir­ti­ni­mo
by­lo­se, kai su­tuok­ti­niai tu­ri ne­pil­na­me­čių vai­kų, tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas
rei­ka­la­vi­mas dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo (CK 3. 43 straips­nio
2 da­lis, 3. 53 straips­nio 3 da­lis, 3. 59 straips­nis,
3. 62 straips­nio 2 da­lis, 3. 76 straips­nio 1 da­lis, CPK
382 straips­nio 3 punk­tas, 539 straips­nio 1 da­lies
2 punk­tas, 539 straips­nio 3 da­lies 3 punk­tas) ir šio
rei­ka­la­vi­mo fak­ti­nis pa­grin­das, t. y. fak­ti­nės ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios
rei­ka­lau­ja­mo pri­teis­ti iš­lai­ky­mo dy­dį ir for­mą bei pa­tį rei­ka­la­vi­mą.
Jei­gu ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nė­ra nu­ro­dy­ta rei­ka­la­vi­mo dėl iš­lai­ky­mo
pri­tei­si­mo ir nė­ra tė­vų su­si­ta­ri­mo dėl vai­kų iš­lai­ky­mo, teis­mas
tu­ri nu­ro­dy­ti šį trū­ku­mą ir pri­im­ti nu­tar­tį dėl ieš­ki­nio trū­ku­mų
pa­ša­li­ni­mo (CPK 115 straips­nio 2 da­lis).
22. Iš­lai­ky­mas
ne­pil­na­me­čiam vai­kui ga­li bū­ti pri­tei­sia­mas ir ta­da, kai tė­vai gy­ve­na
kar­tu ir ne­reiš­kia rei­ka­la­vi­mo dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ar gy­ve­ni­mo
sky­rium (se­pa­ra­ci­jos) nu­sta­ty­mo, kai tė­vai nė­ra su­si­tuo­kę, ir tė­vas
(mo­ti­na) ar­ba abu tė­vai ne­tei­kia iš­lai­ky­mo vai­kui (CK
3. 192 straips­nio 1 da­lis, 3. 194 straips­nio 1 da­lis).
Nu­sta­čius vai­ko tė­vys­tę by­lo­je dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo, klau­si­mas
dėl iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiam vai­kui pri­tei­si­mo iš­spren­džia­mas ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar toks rei­ka­la­vi­mas by­lo­je bu­vo pa­reikš­tas (CPK
376 straips­nis, 392 straips­nio 1 da­lis).
Iš­lai­ky­mas pri­tei­sia­mas iš­spren­džiant klau­si­mą dėl vai­ko at­sky­ri­mo
nuo tė­vų (CK 3. 179 straips­nis, CPK 406 straips­nis), tė­vų val­džios
ap­ri­bo­ji­mo (CK 3. 180 straips­nis, 3. 183 straips­nio 2 da­lis,
CPK 406 straips­nis).
23. Vals­ty­bė
tei­kia iš­lai­ky­mą vai­kams, kai tė­vų val­džia dėl vai­kų iš­lai­ky­mo nė­ra
tin­ka­mai įgy­ven­di­na­ma (Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nio 2 da­lis,
CK 3. 204 straips­nis). Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl ne­pil­na­me­čio
vai­ko iš­lai­ky­mo ir nu­sta­tęs, kad vai­kas il­giau kaip mė­ne­sį ne­gau­na
iš­lai­ky­mo iš as­me­nų, pri­va­lan­čių jį iš­lai­ky­ti pa­gal įsta­ty­mą (CK
3. 192 straips­nio 1 da­lis, 3. 236–3. 237 straips­niai), pra­ne­ša
vals­ty­bi­nei vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jai, kad ši im­tų­si įsta­ty­me
įtvir­tin­tų prie­mo­nių, jog bū­tų ap­gin­tos vai­ko tei­sės (Kon­sti­tu­ci­jos
38 straips­nio 2 da­lis, Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 4 straips­nis,
CK 3. 163 straips­nio 4 da­lis, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų
įsta­ty­mo 58–60 straips­niai). Tuo tiks­lu teis­mas pri­ima at­ski­rą­ją
nu­tar­tį (CPK 299 straips­nis). Vals­ty­bė da­ly­vau­ja iš­lai­kant vai­kus
teik­da­ma so­cia­li­nę pa­ra­mą pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­ni­gi­nės
so­cia­li­nės pa­ra­mos ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čioms šei­moms (vie­niems gy­ve­nan­tiems
as­me­nims) įsta­ty­mą (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mas
Nr. IX-1675), Lie­tu­vos Res­pub­li­kos iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mą
(1994 m. lap­kri­čio 3 d. įsta­ty­mas Nr. I-621) ir ki­tus tei­sės
ak­tus.
24. Teis­mas
by­lo­se dėl iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mo ga­li tai­ky­ti šias vai­ko tei­sių
ap­sau­gos prie­mo­nes: lai­ki­no iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiams vai­kams pri­tei­si­mas
(CK 3. 65 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tas, CK 3. 196 straips­nio
2 da­lis); pri­vers­ti­nis kon­kre­taus sko­li­nin­ko tur­to įkei­ti­mas
(hi­po­te­ka) (CK 3. 197 straips­nis). Pri­rei­kus teis­mas ga­li tai­ky­ti
ir ki­tas CK 3. 65 straips­ny­je ir CPK 145 straips­nio 1 da­ly­je
nu­ma­ty­tas lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes.
Teis­mui nu­sta­čius, kad vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lės re­a­liam
įvyk­dy­mui už­tik­rin­ti tiks­lin­ga tai­ky­ti pri­vers­ti­nį įkei­ti­mą (hi­po­te­ką),
teis­mas ga­li tiek su­in­te­re­suo­to as­mens pra­šy­mu, tiek sa­vo ini­cia­ty­va
nu­sta­ty­ti pri­vers­ti­nį kon­kre­taus sko­li­nin­ko tur­to įkei­ti­mą (hi­po­te­ką)
(CK 3. 197 straips­nis, CK ket­vir­to­sios kny­gos Daik­ti­nė tei­sė XI sky­rius
Hi­po­te­ka ir XII sky­rius Įkei­ti­mas). Pri­vers­ti­nis įkei­ti­mas (hi­po­te­ka)
ga­li bū­ti teis­mo nu­sta­ty­tas tiek prieš teis­mui pri­imant spren­di­mą dėl
iš­lai­ky­mo vai­kui pri­tei­si­mo iš es­mės, tiek pri­imant to­kį spren­di­mą
ar jį pri­ėmus.
Sie­kiant už­tik­rin­ti vai­ko tei­ses į iš­lai­ky­mą ga­li bū­ti reiš­kia­mas
Pau­lia­no ieš­ki­nys (ac­tio Pau­lia­na) (CK 6. 66,
6. 67 straips­niai), ne­tie­sio­gi­nis ieš­ki­nys (CK 6. 68 straips­nis).
Pau­lia­no
ieš­ki­niu sie­kia­ma ap­gin­ti vai­ką nuo ne­są­ži­nin­gų tė­vo (mo­ti­nos)
veiks­mų, ku­riais šis, siek­da­mas iš­veng­ti prie­vo­lės dėl iš­lai­ky­mo vyk­dy­mo,
pa­blo­gi­na sa­vo tur­ti­nę pa­dė­tį, per­leis­da­mas tur­tą ki­tiems as­me­nims.
To­kio ieš­ki­nio tiks­las – tai­kant res­ti­tu­ci­ją su­grą­žin­ti tė­vo (mo­ti­nos)
tur­tą, ku­rį šis ne­są­ži­nin­gai per­lei­do tre­tie­siems as­me­nims, ir su­grą­žin­to
tur­to są­skai­ta pa­ten­kin­ti rei­ka­la­vi­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo.
Ne­tie­sio­gi­nis ieš­ki­nys reiš­kia­mas ta­da, kai tė­vas (mo­ti­na)
tu­ri tei­sę pa­reikš­ti rei­ka­la­vi­mą ki­tiems as­me­nims, ta­čiau jos ne­įgy­ven­di­na
siek­da­mas iš­veng­ti prie­vo­lės dėl vai­ko iš­lai­ky­mo įvyk­dy­mo.
Pau­lia­no
ieš­ki­nį, taip pat ne­tie­sio­gi­nį ieš­ki­nį ga­li pa­reikš­ti tė­vas (mo­ti­na),
vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas), vals­ty­bi­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja,
pro­ku­ro­ras, kai reiš­kia­mas rei­ka­la­vi­mas dėl vai­ko iš­lai­ky­mo (CK
3. 194 straips­nio 1 da­lis), iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo (CK 3. 201 straips­nis),
ar reiš­kiant sa­va­ran­kiš­ką ieš­ki­nį, kad bū­tų ap­gin­tos vai­ko tei­sės
gau­ti iš­lai­ky­mą iš jį pri­va­lan­čių teik­ti as­me­nų.
Daik­to su­lai­ky­mo tei­sę, kol bus pa­ten­kin­tas rei­ka­la­vi­mas,
ga­li tai­ky­ti vai­ko tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas (rū­pin­to­jas), tei­sė­tai
val­dan­tis sko­li­nin­kui pri­klau­san­tį daik­tą ir tu­rin­tis rei­ka­la­vi­mo
tei­sę į daik­to sa­vi­nin­ką. Daik­to su­lai­ky­mo tei­sė ne­ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­ma,
jei­gu nė­ra su­ėjęs rei­ka­la­vi­mo įvyk­dy­mo ter­mi­nas. Tuo at­ve­ju, kai
vai­ko tė­vas (mo­ti­na) yra įsi­sko­li­nęs vai­kui dėl iš­lai­ky­mo ne­tei­ki­mo,
esant įsta­ty­me nu­sta­ty­toms są­ly­goms (CK 4. 229 straips­nis), kre­di­to­rius
ga­li pa­si­nau­do­ti daik­to su­lai­ky­mo tei­se iki bus pa­deng­ta vai­ko iš­lai­ky­mo
įsi­sko­li­ni­mo su­ma (CK 4. 229–4. 235, 6. 69 straips­niai).
Teis­mas, spręs­da­mas dėl ne­pil­na­me­čių vai­kų iš­lai­ky­mo, taip
pat ga­li tai­ky­ti ir ki­tas įsta­ty­me nu­ma­ty­tas prie­mo­nes vai­ko ma­te­ria­lio­sioms
tei­sėms už­tik­rin­ti: tei­sės nau­do­tis gy­ve­na­mą­ja pa­tal­pa pa­li­ki­mą
uzuf­ruk­to tei­se (CK 3. 71 straips­nio 1, 2 da­lys,
3. 234 straips­nio 5 da­lis), tei­sės į gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą, ku­ri
yra šei­mos tur­tas (CK 3. 36, 3. 84 straips­niai), lai­ki­ną su­tuok­ti­nių
tei­sių ri­bo­ji­mą (CK 3. 34, 3. 35 straips­niai). Uzuf­ruk­to nu­sta­ty­mas
tė­vo (mo­ti­nos) būs­tui ar pa­li­ki­mas tei­sės į gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą,
ku­ri yra šei­mos tur­tas, ne­at­lei­džia tė­vo (mo­ti­nos) nuo pa­rei­gos teik­ti
iš­lai­ky­mą vai­kui pa­gal CK 3. 192 straips­nio 2, 3 da­ly­se įtvir­tin­tus
prin­ci­pus.
25. Įsta­ty­mas
drau­džia pri­im­ti spren­di­mą už akių vi­so­se šei­mos by­lo­se ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar to­kios by­los nag­ri­nė­ja­mos pa­gal ben­drą­sias gin­čo tei­se­nos
tai­syk­les su iš­im­ti­mis, nu­sta­ty­to­mis CPK XIX sky­riu­je, ar ypa­tin­go­sios
tei­se­nos tvar­ka (CPK 375 straips­nio 1 da­lis, 378 straips­nis,
443 straips­nio 9 da­lis). By­la dėl iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mo
yra šei­mos by­la, nag­ri­nė­ti­na pa­gal gin­čo tei­se­nos tai­syk­les su iš­im­ti­mis,
nu­sta­ty­to­mis CPK XIX sky­riu­je, to­dėl teis­mas, nag­ri­nė­da­mas šią by­lą,
ne­tu­ri tei­sės pri­im­ti spren­di­mo už akių.
26. Teis­mas,
spręs­da­mas, ar by­la su už­sie­nio ele­men­tu yra teis­min­ga Lie­tu­vos teis­mams
ir ar pri­im­tas by­lo­je spren­di­mas bus pri­pa­žin­tas ir vyk­do­mas už­sie­nio
vals­ty­bė­je, kai pri­im­tą teis­mo spren­di­mą teks pri­pa­žin­ti ir vyk­dy­ti
už­sie­nio vals­ty­bė­je, o su ta vals­ty­be Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si tarp­tau­ti­nės
dvi­ša­lės (dau­gia­ša­lės) su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos, tu­ri at­si­žvelg­ti
į tai, ar ta vals­ty­bė nė­ra 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­jos
dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir
vyk­dy­mo na­rė ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, ku­riai tai­ko­mas
2000 m. gruo­džio 22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo.
Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą, ar by­la, ku­rio­je yra spren­džia­mas
iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mo klau­si­mas, ne­pri­klau­so iš­im­ti­nei
Lie­tu­vos teis­mų ju­ris­dik­ci­jai, tu­ri va­do­vau­tis CPK 784 straips­nio
2 da­li­mi, ku­rio­je įtvir­tin­ta, kad jei­gu abie­jų su­tuok­ti­nių nuo­la­ti­nė
gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, jų šei­mos by­las nag­ri­nė­ja
iš­im­ti­nai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mai, ir CPK 785 straips­nio
1 da­li­mi, nu­ma­tan­čia, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mai iš­im­ti­nai
nag­ri­nė­ja tė­vų ir vai­kų tei­si­nių san­ty­kių by­las, jei­gu nors vie­na
iš ša­lių yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ar­ba as­muo be pi­lie­ty­bės
ir tos ša­lies nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je,
bei šio straips­nio 2 da­li­mi, nu­sta­tan­čia, kad jei­gu abie­jų ša­lių
nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, jų by­las,
nu­ro­dy­tas šio straips­nio 1 da­ly­je, nag­ri­nė­ja iš­im­ti­nai Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos teis­mai.
27. Iš­lai­ky­mo
san­ty­kiams su už­sie­nio ele­men­tu tai­ky­ti­na tei­sė nu­sta­to­ma pa­gal
1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms
tai­ky­ti­nos tei­sės (CK 1. 36 straips­nis). Šio­je Kon­ven­ci­jo­je nu­sta­ty­ta
tai­ky­ti­na tei­sė tai­ko­ma ne­pai­sant abi­pu­siš­ku­mo rei­ka­la­vi­mų ir
to, ar ji yra su­si­ta­rian­čio­sios vals­ty­bės tei­sė, ar ne, t. y. ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar už­sie­nio vals­ty­bė yra šios Kon­ven­ci­jos da­ly­vė (Kon­ven­ci­jos
3 straips­nis). Iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ko­ma as­mens, tu­rin­čio
tei­sę į iš­lai­ky­mą, gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės tei­sė. Pa­si­kei­tus
as­mens, tu­rin­čio tei­sę į iš­lai­ky­mą, gy­ve­na­ma­jai vie­tai, nau­jos gy­ve­na­mo­sios
vie­tos vals­ty­bės tei­sė tai­ko­ma nuo to­kio pa­si­kei­ti­mo mo­men­to (Kon­ven­ci­jos
4 straips­nis). At­kreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad Kon­ven­ci­jos
4 straips­nis yra ben­dro­ji ko­li­zi­nė nor­ma, ku­rios iš­im­tis nu­sta­to
Kon­ven­ci­jos 5–7 ir ki­ti straips­niai. Iš­lai­ky­mo tei­si­niams san­ty­kiams
tai­ky­ti­na ar­ba vai­ko pi­lie­ty­bės vals­ty­bės tei­sė, ar­ba jo nuo­la­ti­nės
gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės tei­sė, at­si­žvel­giant į tai, ku­rios
tei­sės nuo­sta­tos la­biau gi­na vai­ko in­te­re­sus. Nu­sta­tant iš­lai­ky­mo
dy­dį bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vai­ko po­rei­kius ir tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nes
ga­li­my­bes, nors tai­ky­ti­na tei­sė ir nu­ma­ty­tų ki­taip (Kon­ven­ci­jos
11 straips­nio 2 da­lis).
Kai iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės klau­si­mai reg­la­men­tuo­ti
Lie­tu­vos dvi­ša­lė­je (dau­gia­ša­lė­je) tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je dėl
tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se
ir šei­mos by­lo­se, teis­mas tu­ri tai­ky­ti dvi­ša­lė­je (dau­gia­ša­lė­je)
tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas ko­li­zi­nes nor­mas (Kon­ven­ci­jos
19 straips­nis).
Teis­mai, tai­ky­da­mi 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ją
dėl iš­lai­ky­mo prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės, tu­ri at­si­žvelg­ti į
tai, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo dėl Kon­ven­ci­jos dėl iš­lai­ky­mo
pa­rei­goms tai­ky­ti­nos tei­sės ra­ti­fi­ka­vi­mo 2 straips­ny­je Lie­tu­vos
Res­pub­li­ka pa­da­rė iš­ly­gą, jog Lie­tu­vos Res­pub­li­kos val­džios ins­ti­tu­ci­jos
tai­kys vi­daus tei­sę, jei ir as­muo, tu­rin­tis tei­sę į iš­lai­ky­mą, ir as­muo,
tu­rin­tis iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą ir jei as­mens, tu­rin­čio
iš­lai­ky­mo pa­rei­gą, įpras­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je.
Įpras­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta lai­ko­ma nuo­la­ti­nė as­mens gy­ve­na­mo­ji
vie­ta, ku­ri nu­sta­to­ma pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so ant­ro­sios kny­gos As­me­nys
ket­vir­to­jo skir­snio nor­mas.
28. Teis­mas,
spręs­da­mas iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo klau­si­mą, tu­ri iš­tir­ti už­sie­nio
vals­ty­bė­je esan­čios by­los ša­lies (tė­vo, mo­ti­nos) tur­ti­nę pa­dė­tį,
su­rink­ti įro­dy­mus apie jų tu­ri­mą ne­kil­no­ja­mą­jį ir kil­no­ja­mą­jį
tur­tą, vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas ir ki­ta. Teis­mas šios ka­te­go­ri­jos
by­lo­se tu­ri pa­dė­ti ša­lims rink­ti už­sie­nio vals­ty­bė­je esan­čius įro­dy­mus
ar­ba juos rink­ti sa­vo ini­cia­ty­va (CPK 376 straips­nio 1 da­lis).
Įro­dy­mai, esan­tys už­sie­nio vals­ty­bė­je, ren­ka­mi tarp­tau­ti­nių
dvi­ša­lių (dau­gia­ša­lių) su­tar­čių dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir tei­si­nių
san­ty­kių ci­vi­li­nė­se, ko­mer­ci­nė­se ir šei­mos by­lo­se nu­sta­ty­ta
tvar­ka. Jei­gu už­sie­nio vals­ty­bė, ku­rio­je rei­kia su­rink­ti įro­dy­mus,
yra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, teis­mai tu­ri tai­ky­ti 2001 m. ge­gu­žės
28 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tą (EB) Nr. 1206/2001 dėl vals­ty­bių na­rių
teis­mų tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ren­kant įro­dy­mus ci­vi­li­nė­se
ar ko­mer­ci­nė­se by­lo­se. Jei­gu Lie­tu­va su už­sie­nio vals­ty­be, ku­rio­je
rei­kia su­rink­ti įro­dy­mus, nė­ra su­da­riu­si dvi­ša­lės su­tar­ties dėl
tei­si­nės pa­gal­bos ir už­sie­nio vals­ty­bė nė­ra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė,
ta­čiau yra 1970 m. Ha­gos kon­ven­ci­jos dėl įro­dy­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pa­ė­mi­mo už­sie­ny­je da­ly­vė, tai įro­dy­mai ren­ka­mi
šios Kon­ven­ci­jos nu­sta­ty­ta tvar­ka. Jei­gu su už­sie­nio vals­ty­be Lie­tu­va
nė­ra su­da­riu­si dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos ir ši vals­ty­bė
nė­ra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė ir nu­ro­dy­tos Kon­ven­ci­jos da­ly­vė, pra­šy­mai
su­teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą ga­li bū­ti tei­kia­mi ir vyk­do­mi di­plo­ma­ti­niais
ka­na­lais abi­pu­siš­ku­mo pa­grin­du, t. y. krei­pian­tis į Tei­sin­gu­mo
mi­nis­te­ri­ją, o šiai – į Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, ku­ri per Lie­tu­vos
di­plo­ma­ti­nes ar kon­su­li­nes įstai­gas krei­pia­si į kom­pe­ten­tin­gas už­sie­nio
vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas.
Tuo at­ve­ju, jei teis­mui ne­pa­vyks­ta gau­ti įro­dy­mų, pa­ti­ki­mai
pa­tvir­ti­nan­čių ša­lies tur­ti­nę pa­dė­tį, vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo
dy­džio nu­sta­ty­mo tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai (Vai­ko
tei­sių kon­ven­ci­jos 3 straips­nio 1 da­lis, CK 3. 3 straips­nio
1 da­lis).
29. Teis­mo
spren­di­mo, ku­riuo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas vai­kui ir pri­im­tas už­sie­nio
vals­ty­bė­je, pri­pa­ži­ni­mas ir vyk­dy­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vyk­do­mas
pa­gal CPK VII da­lies LX sky­riaus ket­vir­to­jo–­sep­tin­to­jo skir­snių
nuo­sta­tas, taip pat pa­gal tarp­tau­ti­nes su­tar­tis bei Eu­ro­pos Są­jun­gos
reg­la­men­tų nor­mas (CPK 3 straips­nio 5 da­lis, 810 straips­nio
1, 5 da­lys, 818 straips­nis).
Spręs­da­mas už­sie­nio vals­ty­bės teis­mo spren­di­mo pri­pa­ži­ni­mo
ir vyk­dy­mo klau­si­mą, teis­mas tu­ri va­do­vau­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ir už­sie­nio vals­ty­bės su­da­ry­tos tarp­tau­ti­nės dvi­ša­lės (dau­gia­ša­lės)
su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos nuo­sta­to­mis, 2000 m. gruo­džio
22 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tu (EB) Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos
ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo
bei vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mo (su pas­ku­ti­niais pa­kei­ti­mais, pa­da­ry­tais
2002 m. rug­pjū­čio 21 d. Ko­mi­si­jos reg­la­men­tu (EB)
Nr. 1496/2002, iš da­lies pa­kei­čian­čiu Ta­ry­bos reg­la­men­to (EB)
Nr. 44/2001 dėl ju­ris­dik­ci­jos ir teis­mo spren­di­mų ci­vi­li­nė­se ir
ko­mer­ci­nė­se by­lo­se pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo I prie­dą
(3 straips­nio 2 da­ly­je ir 4 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tos
ju­ris­dik­ci­jos tai­syk­lės) ir II prie­dą (kom­pe­ten­tin­gų teis­mų ir
ins­ti­tu­ci­jų są­ra­šas), jei teis­mo spren­di­mas pri­im­tas už­sie­nio vals­ty­bė­je
Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė­je, ar­ba 1973 m. spa­lio 2 d. Ha­gos kon­ven­ci­ja
dėl spren­di­mų, su­si­ju­sių su iš­lai­ky­mo pa­rei­go­mis, pri­pa­ži­ni­mo ir
vyk­dy­mo, jei už­sie­nio vals­ty­bė, ku­rio­je pri­im­tas spren­di­mas, yra
šios Kon­ven­ci­jos na­rė.
II. Pa­tvir­tin­ti
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos tai­kant įsta­ty­mus, reg­la­men­tuo­jan­čius
tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą
ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo biu­le­te­ny­je.


LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO PIRMININKAS                                                                                                                               VYTAUTAS
GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO SEKRETORIUS                                                                                                                               PRANAS
KUCONIS

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.97861 sekundės -