Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO TEISĖJŲ SENATO TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13588: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 53

NUTARIMAS
DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS TAIKANT BAUDŽIAMOJO PROCESO
KODEKSO NORMAS, REGLAMENTUOJANČIAS BYLŲ PROCESĄ
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

(Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2000 m. bir­že­lio 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 26
nau­jo­ji re­dak­ci­ja)

2005 m.
bir­že­lio 23 d.
Vil­nius

Pa­si­kei­tus bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mams, reg­la­men­tuo­jan­tiems
ape­lia­ci­nį pro­ce­są, bū­ti­na pa­keis­ti ir pa­pil­dy­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 2000 m. bir­že­lio 16 d. nu­ta­ri­mą Nr. 26 „Dėl teis­mų prak­ti­kos
tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, re­gu­liuo­jan­čias by­lų
nag­ri­nė­ji­mą ape­lia­ci­ne tvar­ka“, iš­dės­tant jį nau­ja re­dak­ci­ja. Iš­ana­li­za­vęs
2004 me­tų ape­lia­ci­nio by­lų nag­ri­nė­ji­mo prak­ti­ką, Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­tas kon­sta­tuo­ja, kad iš es­mės ap­ta­ria­mas nor­mas teis­mai
tai­ko tin­ka­mai. Ta­čiau ne­iš­veng­ta 2000 m. bir­že­lio 16 d. nu­ta­ri­me
Nr. 26 ir juo ap­ro­buo­to­je teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo ap­žval­go­je
jau ak­cen­tuo­tų, pa­da­ry­ta ir ki­tų klai­dų.
Iš Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­me Nr. 26 nu­ro­dy­tų
klai­dų daž­niau­siai pa­si­tai­kė Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so (to­liau
– BPK) rei­ka­la­vi­mo iš­sa­miai iš­nag­ri­nė­ti by­lo­je pa­duo­tus ape­lia­ci­nius
skun­dus pa­žei­di­mas. 2004 me­tais ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­to­se by­lo­se
dau­giau­sia ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų pri­im­tų spren­di­mų bu­vo
pa­nai­kin­ta ir by­los bu­vo per­duo­tos iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne
tvar­ka dėl to, kad da­lis by­lo­je pa­duo­tų ape­lia­ci­nių skun­dų es­mi­nių
ar­gu­men­tų li­ko ne­iš­nag­ri­nė­ta. Be to, kar­to­jo­si ir BPK rei­ka­la­vi­mų,
ke­lia­mų ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties
tu­ri­niui, pa­žei­di­mai. Tai ne­tiks­lus ar ne­tin­ka­mas ap­skųs­to nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) pa­kei­ti­mo pa­grin­dų su­for­mu­la­vi­mas, ne­tiks­lus tuos pa­grin­dus
nu­ma­tan­čių nor­mų nu­ro­dy­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio
ar nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je, ne­tiks­lios ar per­tek­li­nės šių
pro­ce­si­nių do­ku­men­tų re­zo­liu­ci­nių da­lių for­mu­luo­tės ir pan.
Ki­tos klai­dos dau­giau­sia su­si­ju­sios su nor­mų, ku­rios
ki­taip nei iki 2003 m. ge­gu­žės 1 d. ga­lio­jęs BPK reg­la­men­tuo­ja ape­lia­ci­nį
pro­ce­są, jo me­tu pri­ima­mus spren­di­mus, tai­ky­mu. Pa­vyz­džiui, pa­si­tai­kė
at­ve­jų, kai teis­mai ne­tin­ka­mai tai­kė BPK 329 straips­nio 4 punk­tą, ku­ris
reg­la­men­tuo­ja pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio pa­nai­ki­ni­mą
ir nau­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mą ta­da, kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas nu­sta­to, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­da­rė BPK 369
straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tą es­mi­nį šio Ko­dek­so pa­žei­di­mą, ku­rį
ga­li­ma iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je (esant
pa­grin­dui, šios nor­mos ne­tai­kė ir at­virkš­čiai). Ne vi­sa­da bu­vo
tin­ka­mai tai­ko­mos BPK 326 straips­nio 1 da­lies 4, 5 punk­tų bei kai ku­rios
ki­tos ape­lia­ci­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mų nuo­sta­tos.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas su­vie­no­din­ti
teis­mų prak­ti­ką, iš­aiš­kin­ti nor­mų, ku­rias teis­mai tai­ko ne­vie­no­dai,
taip pat ir tų, ku­rios daž­niau­siai pa­žei­džia­mos, tu­ri­nį ir pras­mę, va­do­vau­da­ma­sis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a r ė :

I. Iš­aiš­kin­ti teis­mams, kad:
1. Siek­da­mi už­tik­rin­ti, kad ne­įsi­tei­sė­tų ne­tei­sė­ti
ir ne­pa­grįs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mų nuosp­ren­džiai (nu­tar­tys),
o tei­sė­ti ir pa­grįs­ti nuosp­ren­džiai (nu­tar­tys) ne­bū­tų nai­ki­na­mi ar
kei­čia­mi, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai tu­ri kruopš­čiai pa­tik­rin­ti
ap­skųs­tų nuosp­ren­džių (nu­tar­čių) tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, tiks­liai
lai­ky­da­mie­si ape­lia­ci­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mų rei­ka­la­vi­mų.
2. Ga­vęs ape­lia­ci­nį skun­dą teis­mas pa­tik­ri­na,
ar jį pa­da­vė tu­rin­tis tei­sę ap­skųs­ti nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) as­muo.
Pa­gal BPK 312 straips­nio 1 ir 4 da­lių pras­mę tei­sę ap­skųs­ti
nuosp­ren­dį tu­ri ir ne­da­ly­va­vęs pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me gy­nė­jas,
jei­gu to­kią va­lią raš­tu iš­reiš­kė nu­teis­ta­sis ar iš­tei­sin­ta­sis, ir
su­si­ta­ri­mas yra įfor­min­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Pro­ku­ro­rų tei­sę ap­skųs­ti nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) ape­lia­ci­ne
tvar­ka ri­bo­ja jų kom­pe­ten­ci­ja, ku­rią api­brė­žia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro
tvir­ti­na­mi Pro­ku­ra­tū­ros ir pro­ku­ro­rų kom­pe­ten­ci­jos nuo­sta­tai.
3. Ape­lia­ci­nis skun­das tu­ri ati­tik­ti įsta­ty­mo
rei­ka­la­vi­mus (BPK 312, 313 straips­niai). Jei skun­dą pa­da­vė as­muo, ne­tu­rin­tis
tei­sės ap­skųs­ti teis­mo nuosp­ren­dį (nu­tar­tį) ape­lia­ci­ne tvar­ka, ar
skun­das ape­lian­to ne­pa­si­ra­šy­tas ar­ba pa­duo­tas pra­lei­dus įsta­ty­mo
nu­sta­ty­tą ter­mi­ną ir jo at­nau­jin­ti ape­lian­tas ne­pra­šo, skun­dą ape­lian­tui
grą­ži­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas.
Ar įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ka ape­lia­ci­nio skun­do
tu­ri­nys, pa­tik­ri­na ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas. Jei skun­de ne­su­for­mu­luo­ti
ape­lian­to pra­šy­mai, ne­nu­ro­do­mi ap­skun­di­mo pa­grin­dai ar mo­ty­vai,
ar yra ki­tų es­mi­nių BPK 313 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mų ne­ati­ti­ki­mų,
taip pat ir tais at­ve­jais, kai tik by­los pa­ren­gi­mo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je me­tu nu­sta­to­mi įsta­ty­mo pa­žei­di­mai,
nu­ro­dy­ti šio punk­to pir­mo­jo­je pa­strai­po­je, skun­dą ape­lian­tui grą­ži­na
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas (BPK 323 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu
ap­lin­ky­bė, kad ape­lia­ci­nis skun­das ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų,
nu­sta­to­ma dar vė­les­nė­je pro­ce­so sta­di­jo­je – ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo po­sė­dy­je, skun­das pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas ir grą­ži­na­mas
ape­lian­tui BPK 323 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka. Ta­čiau ne­ga­li bū­ti
ape­lian­tui su­grą­žin­tas ar pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas nu­teis­to­jo (iš­tei­sin­to­jo)
at­sto­vo pa­gal įsta­ty­mą ape­lia­ci­nis skun­das dėl to, kad po skun­do pa­da­vi­mo
at­sto­vau­ja­ma­sis su­lau­kė pil­na­me­tys­tės. Šiais at­ve­jais pro­ce­sas
tę­sia­mas ben­dra tvar­ka, ape­lian­tas ne­pra­ran­da tei­sės da­ly­vau­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je.
4. Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ape­lian­tų
tei­sės pa­duo­tus ape­lia­ci­nius skun­dus pa­keis­ti ar pa­pil­dy­ti. Vi­si
ape­lia­ci­nio skun­do pa­kei­ti­mai ir pa­pil­dy­mai grą­ži­na­mi ape­lian­tui.
Ape­lian­tai pa­duo­tus skun­dus ga­li tik at­šauk­ti. Tei­sę at­šauk­ti skun­dą
tu­ri jį pa­da­vęs as­muo, pro­ku­ro­ro pa­duo­tą skun­dą ga­li at­šauk­ti ir
aukš­tes­ny­sis pro­ku­ro­ras, o gy­nė­jo ape­lia­ci­nį skun­dą tu­ri tei­sę at­šauk­ti
ir nu­teis­ta­sis (iš­tei­sin­ta­sis), jei­gu jis nė­ra as­muo, ku­ris
dėl fi­zi­nių ar psi­chi­nių trū­ku­mų ne­ga­li pats pa­si­nau­do­ti tei­se į
gy­ny­bą, ar­ba ne­pil­na­me­tis.
5. Nuosp­ren­džių (nu­tar­čių) tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas
pa­tik­ri­na­mas ne­vir­ši­jant ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bų ir tik dėl tų as­me­nų,
dėl ku­rių pa­duo­ti skun­dai. Ta­čiau BPK 320 straips­nio 3 ir 5 da­ly­se nu­ma­ty­tos
dvi iš­im­tys iš šios ben­dros tai­syk­lės.
Pir­ma, vir­šy­ti ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bas lei­džia­ma,
kai pa­gal ape­lia­ci­nį skun­dą tik­ri­na­mo­je by­los da­ly­je nu­sta­to­mi
es­mi­niai bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mai ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar gau­tas dėl jų skun­das (BPK 320 straips­nio 3 da­lis). Šiais at­ve­jais
teis­mas pa­tik­ri­na, ar nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai tu­rė­jo nei­gia­mos įta­kos
ne tik as­me­niui, dėl ku­rio skun­do nag­ri­nė­ja­ma by­la, bet ir ki­tiems nu­teis­tie­siems,
ku­rie ne­pa­da­vė skun­dų. Ta­čiau nu­sta­ty­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so
rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mai ne­lei­džia ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui
iš­plės­ti by­los pa­tik­ri­ni­mo ri­bų dėl ki­tų pro­ce­so da­ly­vių,
t. y. ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­ga­li spręs­ti, ar ne­bu­vo
at­im­tos ar su­var­žy­tos nu­ken­tė­ju­sio­jo, ci­vi­li­nio ieš­ko­vo, ci­vi­li­nio
at­sa­ko­vo, iš­tei­sin­to­jo ir ki­tų pro­ce­so da­ly­vių (iš­sky­rus nu­teis­tuo­sius)
tei­sės, jei­gu dėl šių as­me­nų tei­sių at­ėmi­mo ar su­var­žy­mo ape­lia­ci­nių
skun­dų ne­gau­ta, o nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai ne­tu­rė­jo įta­kos pa­gal ape­lia­ci­nį
skun­dą tik­ri­na­mos nuosp­ren­džio da­lies tei­sė­tu­mui ir pa­grįs­tu­mui.
An­tra, tei­sę švel­nin­ti nuosp­ren­dį ir tiems nu­teis­tie­siems,
dėl ku­rių nuosp­ren­dis ne­ap­skųs­tas, nu­ma­to BPK 320 straips­nio 5 da­lis.
6. Ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas api­brė­žia nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) ap­skun­di­mo pa­grin­dai ir mo­ty­vai, ape­lian­to pra­šy­mai –
jų ap­im­tis, po­bū­dis, kon­kre­tu­mas, tiks­lu­mas.
Pa­gal pra­šy­mų ap­im­tį nu­sta­to­ma, ar skun­džia­mas
vi­sas nuosp­ren­dis (nu­tar­tis), ar tik jo da­lis (pvz. , as­muo nu­teis­tas
už ke­le­tą nu­si­kals­ta­mų vei­kų, o skun­du gin­či­ja tik vie­nos iš jų pa­da­ry­mą).
Pa­gal pra­šy­mų po­bū­dį ir nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­skun­di­mo
pa­grin­dus bei mo­ty­vus nu­sta­to­ma, ar skun­du gin­či­ja­mas da­ly­va­vi­mas
pa­da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ar tik kal­tės for­ma, vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas,
baus­mės griež­tu­mas (švel­nu­mas) ir pan.
Tiks­liai su­for­mu­luo­ti kon­kre­tūs pra­šy­mai pa­pras­tai
nu­sta­to aiš­kes­nes ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas nei ben­dres­nio po­bū­džio
pra­šy­mai. Ape­lian­tui ne­tiks­liai ar net ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vus sa­vo
pra­šy­mą, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas apie ape­lia­ci­nio skun­do
ri­bas tu­ri spręs­ti iš skun­de nu­ro­dy­tų nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­skun­di­mo
pa­grin­dų ir mo­ty­vų. Pa­vyz­džiui, jei­gu iš skun­de nu­ro­dy­tų iš­tei­si­na­mo­jo
nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo pa­grin­dų ma­ty­ti, kad ape­lian­tas sie­kia, jog
bū­tų pri­im­tas ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis, ta­čiau re­zo­liu­ci­nė­je
skun­do da­ly­je pra­šo pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir grą­žin­ti by­lą iš nau­jo
nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, ne­sant pa­grin­dų grą­žin­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo, ga­li pa­nai­kin­ti
ap­skųs­tą nuosp­ren­dį ir pri­im­ti nau­ją ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį.
Tuo ape­lia­ci­nio skun­do ri­bos ne­bus vir­šy­tos.
Prie­šin­go, nei pra­šo ape­lian­tas, spren­di­mo pri­ėmi­mas
ta­da, kai vie­toj nu­teis­to­jo pa­dė­ties pa­blo­gi­ni­mo pa­gal pro­ku­ro­ro,
pri­va­taus kal­tin­to­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo pra­šy­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pri­ima iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį BPK 329 straips­nio 1 da­lies
1 punk­te nu­ma­ty­tais pa­grin­dais, taip pat ne­lai­ko­mas ape­lia­ci­nio
skun­do ri­bų vir­ši­ji­mu.
7. Nu­teis­to­jo ar iš­tei­sin­to­jo pa­dė­tį ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ga­li pa­blo­gin­ti tik tais pa­grin­dais, ku­rie nu­ro­dy­ti
pro­ku­ro­ro, pri­va­taus kal­tin­to­jo, nu­ken­tė­ju­sio­jo ar ci­vi­li­nio
ieš­ko­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de. Be to, nu­teis­to­jo ar iš­tei­sin­to­jo
pa­dė­ties ne­ga­li­ma pa­blo­gin­ti la­biau, nei to pra­šo­ma ape­lia­ci­nia­me
skun­de. Kai ape­lian­tas skun­de kon­kre­čiai nu­ro­do pra­šo­mos pa­skir­ti
baus­mės rū­šį ir jos dy­dį, griež­tes­nės nei pra­šo­ma baus­mės pa­sky­ri­mas
lai­ko­mas ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų vir­ši­ji­mu. Ta­čiau tais at­ve­jais,
kai ape­lian­tas tik pra­šo pa­griež­tin­ti baus­mę, ne­nu­ro­dy­da­mas kon­kre­čios
baus­mės rū­šies ir dy­džio, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas yra sais­to­mas
tik įsta­ty­mo, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę už pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą
vei­ką, sank­ci­jos ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ben­dro­sios da­lies nor­mų nuo­sta­tų.
To­kiais at­ve­jais teis­mui pa­griež­ti­nus baus­mę ne­bus lai­ko­ma, kad nu­teis­to­jo
pa­dė­tis pa­blo­gin­ta la­biau, nei to pra­šo­ma ape­lia­ci­nia­me skun­de.
Pro­ku­ro­rui, pri­va­čiam kal­tin­to­jui ar nu­ken­tė­ju­sia­jam
pra­šant pa­griež­tin­ti baus­mę (ne­sant ki­to ape­lian­to prie­šin­go pra­šy­mo),
teis­mas ne­ga­li jos su­švel­nin­ti (iš­sky­rus at­ve­jus, kai skun­džia­ma
baus­mė pa­skir­ta ne­tin­ka­mai pri­tai­kius bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą). To­kiu
at­ve­ju bū­tų vir­šy­tos ape­lia­ci­nio skun­do ri­bos.
8. BPK 320 straips­nio 5 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka
„švel­nin­ti nuosp­ren­dį“ reiš­kia ne tik nu­teis­ta­jam pa­skir­to­sios baus­mės
su­švel­ni­ni­mą, bet ir ki­tus ap­skųs­to nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mus, leng­vi­nan­čius
nu­teis­to­jo tei­si­nę pa­dė­tį. Tai ir vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas pa­gal
švel­nes­nį įsta­ty­mą, ir pa­ša­li­ni­mas iš nuosp­ren­džio at­ski­rų nu­si­kals­ta­mų
vei­kų, at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių ap­lin­ky­bių, ir pa­nai­ki­ni­mas
nuosp­ren­džio da­lies, ku­rio­je as­muo pri­pa­žin­tas pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu,
ir pan.
Švel­nin­da­mas nuosp­ren­dį nu­teis­tie­siems, dėl ku­rių
nuosp­ren­dis ap­skųs­tas, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri ap­svars­ty­ti,
ar nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo pa­grin­dai ne­lie­čia nu­teis­tų­jų, dėl ku­rių
jis ne­ap­skųs­tas. Kai nuosp­ren­dis ape­lian­tui kei­čia­mas tai­kant švel­nes­nį
įsta­ty­mą, jis tu­ri bū­ti pa­keis­tas ir skun­dų ne­pa­da­vu­siems nu­teis­tie­siems,
jei švel­nes­nio įsta­ty­mo tai­ky­mo pa­grin­dai lie­čia ir juos (pvz. , skun­dą
pa­da­vu­sio nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­ko vei­ką kva­li­fi­kuo­da­mas pa­gal
švel­nes­nį įsta­ty­mą, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne tik ga­li,
bet ir pri­va­lo ati­tin­ka­mai pa­keis­ti ir skun­dų ne­pa­da­vu­sių to pa­ties
nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kų veiks­mų kva­li­fi­ka­vi­mą). Švel­nin­da­mas
baus­mę ape­lia­ci­nį skun­dą pa­da­vu­siam nu­teis­ta­jam dėl to, kad jam pa­skir­ta
baus­mė yra aiš­kiai per griež­ta, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tik
ga­li, bet ne­pri­va­lo, ją su­švel­nin­ti skun­dų ne­pa­da­vu­siems nu­teis­tie­siems,
nors nuosp­ren­džio švel­ni­ni­mo pa­grin­das juos ir lies­tų (pvz. , baus­mė
per griež­ta dėl to, kad tiek ape­lian­tas, tiek ir ki­ti nu­teis­tie­ji yra ne­pil­na­me­čiai;
nu­sta­ty­ta tiek ape­lian­to, tiek ir ki­tų nu­teis­tų­jų at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čių
ap­lin­ky­bių ir pan. ). To­kiu at­ve­ju su­švel­ni­nęs nuosp­ren­dį nu­teis­tie­siems,
dėl ku­rių jis ne­ap­skųs­tas, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­rė­tų
sa­vo spren­di­mą mo­ty­vuo­ti, nes baus­mė vi­sa­da tu­ri bū­ti in­di­vi­du­a­li­zuo­ja­ma.
9. BPK 320 straips­ny­je, ku­ris reg­la­men­tuo­ja by­lų
ape­lia­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo ben­drą­sias nuo­sta­tas, ga­li­my­bė ape­lia­ci­nė­je
ins­tan­ci­jo­je tai­ky­ti BPK 256 straips­nį ne­nu­ma­ty­ta. Ta­čiau ir ape­lia­ci­nė­je
ins­tan­ci­jo­je kal­ti­ni­mo pa­kei­ti­mas BPK 256 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se
nu­sta­ty­ta tvar­ka yra ga­li­mas, nes ape­lia­ci­nio pro­ce­so, kaip vie­nin­go
bau­džia­mo­jo pro­ce­so da­lies, pa­skir­tis ne­ap­si­ri­bo­ja vien tik pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo pri­im­tų spren­di­mų pa­tik­ri­ni­mu. BPK 1 straips­nio
1 da­lis nu­sta­to, kad bau­džia­ma­sis pro­ce­sas tu­ri už­tik­rin­ti grei­tą,
iš­sa­mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų at­sklei­di­mą ir tin­ka­mą bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo pri­tai­ky­mą, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­ręs as­muo bū­tų
tei­sin­gai nu­baus­tas ir nie­kas ne­kal­tas ne­bū­tų nu­teis­tas.
10. By­los nag­ri­nė­ji­mas, ne­pra­ne­šus nu­teis­ta­jam
(iš­tei­sin­ta­jam) apie ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­džio lai­ką
ir vie­tą, lai­ko­mas es­mi­niu bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mu.
Ta­čiau tais at­ve­jais, kai nė­ra ži­nių apie nu­teis­to­jo (iš­tei­sin­to­jo)
bu­vi­mo vie­tą, o nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos, šei­mos, dar­bo­vie­tės
jis ne­tu­ri, šau­ki­mas (BPK 319 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais at­ve­jais)
siun­čia­mas į pas­ku­ti­nę ži­no­mą jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir lai­ko­ma,
kad jis lai­ku bu­vo in­for­muo­tas apie by­los nag­ri­nė­ji­mo lai­ką ir vie­tą.
To­kiu at­ve­ju by­los nag­ri­nė­ji­mas yra tei­sė­tas.
11. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, nag­ri­nė­da­mas
by­lą teis­mo po­sė­dy­je, ne tik ga­li (BPK 324 straips­nio 6 da­lis), bet ir
pri­va­lo at­lik­ti įro­dy­mų ty­ri­mą tais at­ve­jais, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas jį at­li­ko ne­iš­sa­miai (pvz. , ne­iš­ty­rė es­mi­nių by­los ap­lin­ky­bių,
ne­pa­ša­li­no prieš­ta­ra­vi­mų tarp iš­tir­tų įro­dy­mų ir pan. ).
BPK 324 straips­nio 6 da­lies nuo­ro­da, kad įro­dy­mų ty­ri­mas
at­lie­ka­mas ir at­nau­ji­na­mas pa­gal šio Ko­dek­so XXI sky­riu­je nu­sta­ty­tas
tai­syk­les, ne­reiš­kia, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me tu­ri bū­ti
pa­kar­to­ti­nai pa­skelb­tas kal­ti­na­ma­sis ak­tas ir pa­kar­to­ti­nai iš­tir­ti
vi­si by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri
iš­tir­ti tik pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ne­tir­tas ap­lin­ky­bes ir pa­kar­to­ti­nai
iš­tir­ti tik tuos tu­rin­čius es­mi­nės reikš­mės teis­mo iš­va­doms įro­dy­mus,
ku­rie yra prieš­ta­rin­gi, ir prieš­ta­ra­vi­mų ne­ga­li­ma pa­ša­lin­ti be pa­kar­to­ti­nio
tų įro­dy­mų iš­ty­ri­mo. Be to, pa­kar­to­ti­nai iš­tir­ti įro­dy­mus bū­ti­na
ir tais at­ve­jais, kai nu­teis­tie­ji, ku­rie ne­da­ly­va­vo nag­ri­nė­jant by­lą
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me (BPK 246 straips­nis), ape­lia­ci­niuo­se
skun­duo­se nu­ro­do, jog ne­su­tin­ka su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­tir­tų
įro­dy­mų ver­ti­ni­mu (BPK 438 straips­nio 3 da­lis). Pa­kar­to­ti­nai iš­tir­ti
įro­dy­mus bū­ti­na ir ta­da, kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je
rei­kia BPK 329 straips­nio 4 punk­te nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­tai­sy­ti pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo pa­da­ry­tą BPK 369 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tą
es­mi­nį šio Ko­dek­so pa­žei­di­mą (pvz. , kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me
ne­mo­kan­tis lie­tu­vių kal­bos kal­ti­na­ma­sis ne­tu­rė­jo ver­tė­jo, kai
kal­ti­na­ma­sis ne­tu­rė­jo gy­nė­jo, nors gy­nė­jo da­ly­va­vi­mas bu­vo bū­ti­nas,
kai nė­ra tei­sia­mo­jo po­sė­džio pro­to­ko­lo ir pan. ).
12. Siek­da­mas tin­ka­mai pa­rink­ti rei­kia­mą spren­di­mų,
pri­ima­mų iš­nag­ri­nė­jus by­lą, rū­šį (BPK 326 straips­nis), ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri nu­sta­ty­tus įsta­ty­mo pa­žei­di­mus, įro­dy­mų
ver­ti­ni­mo klai­das, nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) trū­ku­mus tei­sin­gai ir
tiks­liai tei­siš­kai įver­tin­ti. Pa­nai­kin­da­mas ap­skųs­tą nuosp­ren­dį ir
nu­trauk­da­mas by­lą, pa­keis­da­mas ap­skųs­tą nuosp­ren­dį, pa­nai­kin­da­mas
ap­skųs­tą nuosp­ren­dį ir pri­im­da­mas nau­ją nuosp­ren­dį, pa­nai­kin­da­mas
ar­ba pa­keis­da­mas ap­skųs­tą nu­tar­tį, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
tu­ri tiks­liai su­for­mu­luo­ti pri­ima­mo spren­di­mo pa­grin­dą, nu­ro­dy­ti
ati­tin­ka­mą BPK straips­nį, jo da­lį ar punk­tą, ku­ria­me šis pa­grin­das nu­ma­ty­tas.
Kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­to, kad nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­tos
kai ku­rios (ne­tu­rin­čios es­mi­nės reikš­mės ape­lian­to pra­šy­mo iš­spren­di­mui)
teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­los ap­lin­ky­bių, ta­čiau dėl to ne­rei­kia
nuosp­ren­džio pa­nai­kin­ti ir nu­trauk­ti by­los ar pri­im­ti nau­jo nuosp­ren­džio,
keis­ti pri­tai­ky­to bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo ar ki­tų BPK 307 straips­ny­je
nu­ro­dy­tų spren­di­mų, ape­lia­ci­nis skun­das at­me­ta­mas, o nuosp­ren­dis
ne­kei­čia­mas, nors šios ap­lin­ky­bės ir bu­vo nu­ro­dy­tos ape­lia­ci­nia­me
skun­de kaip nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo mo­ty­vai.
13. Iš­nag­ri­nė­jęs by­lą teis­mo po­sė­dy­je, dėl ap­skųs­to
nuosp­ren­džio ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ima nu­tar­tį (BPK
326 straips­nio 1 da­lis) ar­ba nuosp­ren­dį (BPK 326 straips­nio 2, 4 da­lys).
Tais at­ve­jais, kai vie­no­je by­lo­je rei­kia pri­im­ti spren­di­mus, nu­ma­ty­tus
BPK 326 straips­nio tiek pir­mo­jo­je, tiek ant­ro­jo­je ar ket­vir­to­jo­je da­ly­se,
su­ra­šo­mas vie­nas pro­ce­si­nis do­ku­men­tas – nuosp­ren­dis (BPK 330
straips­nis).
14. Nu­tar­tis pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti
by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui ga­li bū­ti
pri­im­ta tik tais at­ve­jais, kai by­lą iš­nag­ri­nė­jo ša­liš­kas teis­mas ar­ba
ji iš­nag­ri­nė­ta pa­žei­džiant BPK 224 ir 225 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas
teis­min­gu­mo tai­syk­les (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). Ki­tus
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo pa­da­ry­tus es­mi­nius šio Ko­dek­so pa­žei­di­mus
pri­va­lo iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­im­da­mas nau­ją
nuosp­ren­dį (BPK 329 straips­nio 4 punk­tas). Ša­liš­ku vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti
pri­pa­žįs­ta­mas teis­mas, kai by­lą nag­ri­nė­jo nors vie­nas tei­sė­jas, ne­ga­lė­jęs
da­ly­vau­ti pro­ce­se dėl BPK 58 straips­ny­je iš­var­dy­tų prie­žas­čių. Tei­sė­jo
su­in­te­re­suo­tu­mas by­los baig­ti­mi ar ki­ti nu­ša­li­ni­mo pa­grin­dai ga­li
pa­aiš­kė­ti ne tik iki įro­dy­mų ty­ri­mo teis­me pra­džios, bet ir vė­les­nė­se
pro­ce­so sta­di­jo­se.
Nu­tar­tis pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lą pro­ku­ro­rui
ga­li bū­ti pri­im­ta tik ta­da, kai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo su­ra­šy­tas
iš es­mės BPK 219 straips­nio rei­ka­la­vi­mų ne­ati­tin­kan­tis kal­ti­na­ma­sis
ak­tas, šio pa­žei­di­mo ne­ga­li­ma iš­tai­sy­ti teis­me ir jis truk­do nag­ri­nė­ti
by­lą (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas). Kal­ti­na­ma­sis ak­tas ne­ati­tin­ka
BPK 219 straips­ny­je nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, kai ja­me ne­nu­ro­dy­tos ar­ba
ne­tei­sin­gai nu­ro­dy­tos svar­bios vei­kos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės, tu­rin­čios
ati­tik­ti bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tus nu­si­kals­ta­mos vei­kos
su­dė­ties po­žy­mius (tai vei­kos pa­da­ry­mo vie­ta, lai­kas bū­das, pa­da­ri­niai
ir kt. – BPK 219 straips­nio 3 punk­to pa­žei­di­mas); kai kal­ti­na­ma­ja­me
ak­te ne­nu­ro­dy­ti BK straips­nio, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę už pa­da­ry­tą
vei­ką, da­lis ir (ar) punk­tas, kai tai­ko­mas straips­nis su­si­de­da iš da­lių
ir (ar) punk­tų (BPK 219 straips­nio 5 punk­to pa­žei­di­mas) ir kt.
15. BPK 327 straips­nis reg­la­men­tuo­ja tik ap­kal­ti­na­mo­jo
nuosp­ren­džio pa­nai­ki­ni­mo ir by­los nu­trau­ki­mo pa­grin­dus. To­dėl tais
at­ve­jais, kai nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­ro, pri­va­taus kal­tin­to­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo
skun­dą, ku­riuo gin­či­ja­mas iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio pa­grįs­tu­mas,
nu­sta­to­ma, jog yra ku­ri nors iš BPK 3 straips­nio 1 da­lies 2–9 punk­tuo­se
nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių bau­džia­ma­sis pro­ce­sas ne­ga­li­mas,
BPK 327 straips­nio 1 punk­tas tai­ky­ti­nas ne tie­sio­giai, o pa­gal įsta­ty­mo
ana­lo­gi­ją.
Kai nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­ro, pri­va­taus kal­tin­to­jo ar
nu­ken­tė­ju­sio­jo skun­dą dėl iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio nu­sta­to­ma,
jog kal­ti­na­ma­sis iš­tei­sin­tas ne­pa­grįs­tai, ta­čiau yra BPK 327 straips­nio
2 punk­te nu­ma­ty­ta ap­lin­ky­bė, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
tu­rė­tų pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį ir pri­im­ti
nau­ją nuosp­ren­dį, pri­tai­kęs BPK 329 straips­nio 2 punk­tą. Tik nau­jo
nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je šiuo at­ve­ju bū­tų nu­ro­do­mas spren­di­mas
ne nu­teis­ti kal­ti­na­mą­jį, o by­lą prieš jį nu­trauk­ti, nu­sta­čius pa­grin­dą
at­leis­ti kal­ti­na­mą­jį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės.
16. Ne­tin­ka­mas Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ben­dro­sios
da­lies nor­mų pri­tai­ky­mas (BPK 328 straips­nio 1 punk­tas, 369 straips­nio
2 da­lis) yra tais at­ve­jais, kai ne­pri­tai­ko­ma ati­tin­ka­ma nor­ma, esant
pa­grin­dui ją tai­ky­ti, ar­ba pri­tai­ko­ma ku­ri nors iš BK ben­dro­sios da­lies
nor­mų ne­sant jos tai­ky­mo są­ly­gų, ar­ba pri­tai­ko­ma ne ta nor­ma, ku­rią
rei­kė­jo pri­tai­ky­ti. Ne­pa­kan­ka­mai kon­kre­tus rei­kia­mos BK ben­dro­sios
da­lies nor­mos nu­ro­dy­mas nuosp­ren­dy­je ne vi­sa­da lai­ko­mas ne­tin­ka­mu
įsta­ty­mo pri­tai­ky­mu, t. y. pa­grin­du nuosp­ren­džiui pa­keis­ti.
Nuosp­ren­dis kei­čia­mas tik dėl ne­pa­kan­ka­mai kon­kre­taus nor­mų, su­si­ju­sių
su vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mu, nu­ro­dy­mu (pvz. , kai ne­nu­ro­do­ma ati­tin­ka­ma
BK 24 straips­nio da­lis). Ne­pa­kan­ka­mai kon­kre­tus ki­tų nor­mų (pvz. , BK
62, 63, 75 straips­nių) nu­ro­dy­mas nuosp­ren­dy­je (ne­nu­ro­dy­ta straips­nio
da­lis, punk­tas) nė­ra pa­grin­das jį keis­ti. Šiais at­ve­jais nu­sta­ty­tus
ne­tiks­lu­mus pa­kan­ka ap­tar­ti ap­ra­šo­mo­jo­je ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ties da­ly­je.
17. Ne­tei­sin­ga baus­me (BPK 328 straips­nio 2 punk­tas)
pri­pa­žįs­ta­ma to­kia baus­mė, ku­ri nors ir ati­tin­ka bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo
nu­sta­ty­tas ri­bas, ta­čiau sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu yra aiš­kiai per švel­ni
ar per griež­ta. To­dėl ap­skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiai
ne­tu­ri bū­ti kei­čia­mi šiuo pa­grin­du ta­da, kai, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, nu­teis­ta­jam tu­rė­tų bū­ti pa­skir­ta
tik ne­žy­miai griež­tes­nė ar švel­nes­nė baus­mė.
18. Nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­tos teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka
by­los ap­lin­ky­bių (BPK 328 straips­nio 3 punk­tas), kai:
1) jų ne­pa­tvir­ti­na įro­dy­mai, iš­nag­ri­nė­ti tei­sia­ma­ja­me
po­sė­dy­je;
2) teis­mas neat­si­žvel­gė į by­los ap­lin­ky­bes, ku­rios ga­lė­jo
es­min­gai pa­veik­ti teis­mo iš­va­das;
3) yra prieš­ta­rin­gų įro­dy­mų, tu­rin­čių es­mi­nės reikš­mės
teis­mo iš­va­doms, o nuosp­ren­dy­je ne­nu­ro­dy­ta, ko­dėl teis­mas pri­ėmė
vie­nus iš jų ir at­me­tė ki­tus;
4) nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­to­se teis­mo iš­va­do­se yra es­mi­nių
prieš­ta­ra­vi­mų, ku­rie pa­vei­kė nu­teis­to­jo kal­tu­mo ar iš­tei­sin­to­jo
ne­kal­tu­mo klau­si­mo iš­spren­di­mą, bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­tai­ky­mą
ar baus­mės pa­sky­ri­mą.
19. Ki­ti klau­si­mai, ku­rių ne­tin­ka­mas iš­spren­di­mas
yra pa­grin­das ap­skųs­tam pir­mo­sios ins­tan­ci­jos nuosp­ren­džiui pa­keis­ti
(BPK 328 straips­nio 4 punk­tas), – tai lais­vės at­ėmi­mo baus­mės vie­tos pa­rin­ki­mas,
klau­si­mai, su­si­ję su ci­vi­li­niu ieš­ki­niu, pro­ce­so iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mu
ir kt.
20. N-­jas tiek iš­tei­si­na­ma­sis, tiek ap­kal­ti­na­ma­sis
nuosp­ren­dis pri­ima­mas ta­da, kai: 1) ap­skųs­ta­me nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­tos
teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­los ap­lin­ky­bių, dėl to ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­ro prie­šin­gas iš­va­das (BPK 329 straips­nio 1–2 punk­tai);
2) ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­tas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas ir dėl to rei­kia
pri­im­ti nau­ją nuosp­ren­dį (BPK 329 straips­nio 3 punk­tas); 3) pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas yra pa­da­ręs BPK 369 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tą
es­mi­nį šio Ko­dek­so pa­žei­di­mą, ku­rį ga­li­ma iš­tai­sy­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je (BPK 329 straips­nio 4 punk­tas). Ta­čiau iš­tei­si­na­ma­sis
nuosp­ren­dis ne­tu­ri bū­ti nai­ki­na­mas dėl to­kio BPK 369 straips­nio 3 da­ly­je
nu­ma­ty­to šio Ko­dek­so rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mo, ku­ris ne­tu­ri es­mi­nės
įta­kos teis­mo iš­va­dų pa­grįs­tu­mui, nes iš­tei­si­nus kal­ti­na­mą­jį jo
tei­sių su­var­žy­mas, pa­da­ry­tas teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ar anks­tes­nė­se
sta­di­jo­se, įgau­na for­ma­lų po­bū­dį (pvz. , ne­tu­rė­tų bū­ti pa­nai­kin­tas
pa­grįs­tas iš­tei­si­na­ma­sis nuosp­ren­dis dėl to, kad kal­ti­na­ma­jam ne­bu­vo
su­teik­tas pas­ku­ti­nis žo­dis ir pan. ).
N-­jo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mą ri­bo­ja
bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės se­na­ties ter­mi­nai. Šiems ter­mi­nams su­ėjus,
ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­be­ga­li bū­ti pri­im­tas. To­dėl šiais at­ve­jais
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ima­mu nau­ju nuosp­ren­džiu tu­rė­tų
pa­nai­kin­ti ap­skųs­tą nuosp­ren­dį dėl to, kad jis ne­pa­grįs­tas, kad bu­vo
ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­tas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, ar­ba dėl to, kad bu­vo
pa­da­ry­tas es­mi­nis BPK rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas, ir bau­džia­mą­jį pro­ce­są
nu­trauk­ti su­ėjus bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės se­na­ties ter­mi­nams.
21. Kai ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je nu­teis­ta­jam
rei­kia pa­pil­do­mai in­kri­mi­nuo­ti tik tam tik­rus tęs­ti­nės nu­si­kals­ta­mos
vei­kos epi­zo­dus, ku­rie ap­skųs­tu teis­mo nuosp­ren­džiu iš jam pa­reikš­to
kal­ti­ni­mo bu­vo pa­ša­lin­ti ne­pa­grįs­tai, ar­ba, at­virkš­čiai, – kai iš
ap­skųs­to nuosp­ren­džio rei­kia pa­ša­lin­ti nu­teis­ta­jam ne­pa­grįs­tai in­kri­mi­nuo­tus
tęs­ti­nės nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dus, nuosp­ren­dis pa­kei­čia­mas
nu­tar­ti­mi, jei­gu ne­kei­čia­ma baus­mė. Ta­čiau tais at­ve­jais, kai ape­lia­ci­nė­je
ins­tan­ci­jo­je nu­teis­tą­jį rei­kia nu­teis­ti už at­ski­ras nu­si­kals­ta­mas
vei­kas, ku­rios ap­skųs­tu teis­mo nuosp­ren­džiu iš jam pa­reikš­to kal­ti­ni­mo
bu­vo pa­ša­lin­tos ne­pa­grįs­tai, ar­ba, at­virkš­čiai, – kai ap­skųs­to
nuosp­ren­džio da­lį, ku­rio­je nu­teis­ta­sis bu­vo ne­pa­grįs­tai nu­teis­tas
už at­ski­ras nu­si­kals­ta­mas vei­kas, rei­kia pa­nai­kin­ti ir
dėl šių nu­si­kals­ta­mų vei­kų nu­teis­tą­jį iš­tei­sin­ti, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pri­ima nau­ją nuosp­ren­dį, o ne nu­tar­tį. N-­jo nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je nu­ro­do­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas pa­nai­kin­ti
ati­tin­ka­mą ap­skųs­to nuosp­ren­džio da­lį ir nu­teis­tą­jį nu­teis­ti už ne­pa­grįs­tai
iš kal­ti­ni­mo pa­ša­lin­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mą ar­ba, at­virkš­čiai
– iš­tei­sin­ti dėl tos kal­ti­ni­mo da­lies, ku­ri bu­vo ne­pa­grįs­ta. Be to,
šiais at­ve­jais nu­teis­ta­jam iš nau­jo pa­ski­ria­ma su­ben­drin­ta baus­mė.
22. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis
ir nu­tar­tis tu­ri bū­ti su­ra­šo­ma tiks­liai lai­kan­tis BPK rei­ka­la­vi­mų,
ke­lia­mų jų struk­tū­rai ir tu­ri­niui. Ne­ga­li­ma įsta­ty­mo rei­ka­lau­ja­mų
duo­me­nų per­kel­ti iš vie­nos nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties struk­tū­ri­nės
da­lies į ki­tą (pvz. , by­lo­je da­ly­va­vu­sių pro­ce­so da­ly­vių pra­šy­mai
tu­ri bū­ti iš­dės­to­mi ne įžan­gi­nė­je, o ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio
ar nu­tar­ties da­ly­je po ape­lia­ci­nių skun­dų es­mės iš­dės­ty­mo). Kiek­vie­no­je
nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties struk­tū­ri­nė­je da­ly­je tu­ri bū­ti iš­sa­miai
ir tiks­liai nu­ro­do­mi tik bū­ti­ni duo­me­nys.
23. Įžan­gi­nė­je nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) da­ly­je
nu­ro­do­mi duo­me­nys tik apie tuos as­me­nis, dėl ku­rių nuosp­ren­dis ap­skųs­tas,
taip pat apie tuos, dėl ku­rių nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas ar kei­čia­mas
BPK 320 straips­nio 3 ir 5 da­ly­se nu­sta­ty­ta tvar­ka. Apie ki­tus as­me­nis
tik pa­žy­mi­ma, kad dėl jų nuosp­ren­dis ne­ap­skųs­tas. Nuosp­ren­džio (nu­tar­ties)
įžan­gi­nė­je da­ly­je ne­rei­kia nu­ro­dy­ti an­ke­ti­nių duo­me­nų, anks­tes­nių
teis­tu­mų.
24. Ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) da­ly­je
nu­ro­do­mos tik tos ap­skųs­tu nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės,
ku­rios su­si­ju­sios su ape­lia­ci­niu skun­du. Jei­gu teis­mas pa­gal BPK 320
straips­nio 3 ir 5 da­ly­se nu­sta­ty­tą tvar­ką pri­ima spren­di­mus, vir­šy­da­mas
ape­lian­to skun­do ri­bas, ar spren­di­mus dėl as­me­nų, dėl ku­rių nuosp­ren­dis
ne­ap­skųs­tas, iš­dės­to­ma ir su tais spren­di­mais su­si­ju­si nuosp­ren­džio
da­lis. Ki­tų teis­mo nu­sta­ty­tų vei­kų iš­dės­ty­ti ne­rei­kia. Be to, nuosp­ren­dy­je
(nu­tar­ty­je) ne­bū­ti­na pa­žo­džiui pa­kar­to­ti ap­skųs­to teis­mo nuosp­ren­džio
nu­sta­to­mo­sios da­lies. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­sta­ty­tos by­los
ap­lin­ky­bės tu­ri bū­ti iš­dės­to­mos glaus­tai, ta­čiau pa­kan­ka­mai iš­sa­miai,
t. y. iš­dės­to­mos tiek, kad jų pa­kak­tų ju­ri­di­niam vei­kos įver­ti­ni­mui.
Nu­ro­dant ape­lia­ci­nio skun­do es­mę, nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je nu­ro­do­mi ape­lian­to pra­šy­mai, glaus­tai iš­dės­to­mi nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) ap­skun­di­mo pa­grin­dai ir mo­ty­vai.
25. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je pri­va­lo iš­dės­ty­ti mo­ty­vuo­tas
iš­va­das dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės. To ne­rei­kia su­pras­ti kaip rei­ka­la­vi­mo
pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiek­vie­ną ar­gu­men­tą. Šios pa­rei­gos ap­im­tis
ga­li keis­tis at­si­žvel­giant į pri­ima­mo spren­di­mo rū­šį ir  kiek­vie­no at­ve­jo ap­lin­ky­bes. Ta­čiau,
ne­sant mo­ty­vuo­tų iš­va­dų bent dėl da­lies ape­lia­ci­nio skun­do pra­šy­mų
ar es­mi­nių ar­gu­men­tų, lai­ko­ma, kad skun­das li­ko ne­iš­nag­ri­nė­tas,
taip pa­žei­džiant BPK 320 straips­nio 3 da­lies rei­ka­la­vi­mus. Tai es­mi­nis
BPK rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas, nes dėl jo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo pri­im­tus nuosp­ren­dį ar nu­tar­tį ne­ga­li­ma lai­ky­ti tei­sė­tais
(BPK 369 straips­nio 3 da­lis).
26. Pa­keis­da­mas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­dį dėl ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­to bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo ar ne­tei­sin­gai
pa­skir­tos baus­mės, t. y. BPK 328 straips­nio 1 ir 2 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais
pa­grin­dais, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio
da­ly­je iš­dės­to tik kva­li­fi­ka­vi­mo ir (ar) baus­mės sky­ri­mo mo­ty­vus.
Ta­čiau tais at­ve­jais, kai vei­ka ne­tin­ka­mai bu­vo kva­li­fi­kuo­ta to­dėl,
kad teis­mo iš­va­dos ne­ati­ti­ko by­los ap­lin­ky­bių, be to, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je bū­ti­na iš­dės­ty­ti
šio teis­mo nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes ir nu­ro­dy­ti, ko­dėl bei kuo rem­da­ma­sis
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­da­rė ki­to­kias iš­va­das.
27. Kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis
pa­nai­ki­na­mas BPK 329 straips­ny­je nu­ma­ty­tais pa­grin­dais ir pri­ima­mas
nau­jas nuosp­ren­dis, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nau­jo nuosp­ren­džio
ap­ra­šo­mo­sios da­lies su­ra­šy­mui tai­ko pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­džio su­ra­šy­mo tai­syk­les (BPK 331 straips­nio 1 da­lis). Pri­im­da­mas
nau­ją ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
tu­ri vei­kų, už ku­rias kal­ti­na­ma­sis nu­tei­sia­mas, pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes
iš­dės­ty­ti tiks­liai ir iš­sa­miai, o pri­im­da­mas nau­ją iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį tu­ri aiš­kiai nu­ro­dy­ti, dėl ku­rių kal­ti­ni­mų kal­ti­na­ma­sis
yra iš­tei­si­na­mas. N-­jas nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti su­ra­šy­tas taip, kad
ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių, už ko­kių vei­kų pa­da­ry­mą bu­vęs iš­tei­sin­ta­sis
yra nu­tei­sia­mas ar­ba dėl ku­rių kal­ti­ni­mų bu­vęs nu­teis­ta­sis yra iš­tei­si­na­mas.
Be to, nau­jo­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­do­mi mo­ty­vai,
ku­riais va­do­vau­da­ma­sis ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas at­me­ta ar
ki­taip įver­ti­na įro­dy­mus.
28. Re­zo­liu­ci­nė nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties da­lis
tu­ri tiks­liai ati­tik­ti BPK 326 straips­ny­je nu­ro­dy­tų spren­di­mų for­mu­luo­tes.
Šio­je da­ly­je ne­rei­kia kar­to­ti įžan­gi­nė­je da­ly­je nu­ro­dy­tų duo­me­nų,
ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je su­for­mu­luo­to skun­džia­mo nuosp­ren­džio (nu­tar­ties)
pa­kei­ti­mo ar pa­nai­ki­ni­mo pa­grin­do, ne­rei­kia nuo­ro­dų apie nuosp­ren­džio
(nu­tar­ties) įsi­tei­sė­ji­mo tvar­ką ir ki­tų įsta­ty­mo ne­rei­ka­lau­ja­mų
duo­me­nų.
Kei­čiant nuosp­ren­dį BPK 328 straips­nio 1 punk­to pa­grin­du,
t. y. kai kei­čia­mas nu­teis­to­jo nu­si­kals­ta­mų veiks­mų kva­li­fi­ka­vi­mas,
ne­rei­kia nu­teis­to­jo an­trą kar­tą pri­pa­žin­ti kal­tu. Šiais at­ve­jais
pa­kan­ka nu­ro­dy­ti, kad nu­teis­to­jo nu­si­kals­ta­ma vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
pa­gal ki­tą įsta­ty­mą ir pa­ski­ria­ma nau­ja baus­mė.
Re­zo­liu­ci­nė­je nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) da­ly­je nu­ro­do­mi
re­zo­liu­ci­nės pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio da­lies pa­kei­ti­mai
ir svar­būs ap­ra­šo­mo­sios da­lies pa­kei­ti­mai.
Vi­sais at­ve­jais nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) re­zo­liu­ci­nė
da­lis tu­ri bū­ti for­mu­luo­ja­ma taip, kad ne­kil­tų jo­kių ne­aiš­ku­mų vyk­dant
ją ir ne­pa­keis­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio da­lį.
29. Kai by­lo­je pa­duo­ta ke­le­tas ape­lia­ci­nių
skun­dų, kiek­vie­ną iš jų rei­kia ap­tar­ti nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je, o re­zo­liu­ci­nė­je šių pro­ce­si­nių do­ku­men­tų da­ly­je taip pat
rei­kia nu­ro­dy­ti pri­im­tą spren­di­mą dėl kiek­vie­no iš jų. Jei­gu nuosp­ren­dis
(nu­tar­tis) yra kei­čia­mas vi­sus ape­lia­ci­nius skun­dus ten­ki­nant vi­siš­kai
ar iš da­lies, pa­kan­ka pri­im­ti vie­ną spren­di­mą – nuosp­ren­dį (nu­tar­tį)
pa­keis­ti (nu­ro­dant pa­kei­ti­mo es­mę). Re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je ne­rei­kia
nu­ro­dy­ti, kad ape­lia­ci­niai skun­dai ten­ki­na­mi, ku­rių ape­lian­tų skun­dai
ten­ki­na­mi vi­siš­kai, o ku­rių – iš da­lies. Ta­čiau jei­gu kei­čiant nuosp­ren­dį
(nu­tar­tį) ku­rio nors ape­lian­to pra­šy­mai ne­ten­ki­na­mi net iš da­lies,
nu­tar­ties (ar nuosp­ren­džio) re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je bū­ti­na nu­ro­dy­ti,
kad jo ape­lia­ci­nis skun­das at­me­ta­mas. Prie­šin­gu at­ve­ju bus lai­ko­ma,
kad spren­di­mas dėl jo ne­pri­im­tas (BPK 332 straips­nio 4 da­lis).
II. Pa­tvir­tin­ti teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias by­lų pro­ce­są ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­me, ap­žval­gą ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo biu­le­te­ny­je.

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO
PIRMININKAS                                                                        
VYTAUTAS GREIČIUS

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO
SEKRETORIUS                                                                     
PRANAS KUCONIS

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.76557 sekundės -