Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲLIETUVOSAUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13588: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ
NUTARTYS

1. 18. Dėl kai ku­rių
CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų im­pe­ra­ty­vus po­bū­dis,
nuo­sek­liai tai­ko­mas už­sie­nio teis­mų prak­ti­ko­je, nu­sta­ty­tas Kon­ven­ci­jos
41 straips­nio 1 punk­te, nu­ro­dan­čia­me, kad, ne­pa­žei­džiant
40 straips­nio nuo­sta­tų, vi­si su­si­ta­ri­mai, ku­riais tie­sio­giai ar
ne­tie­sio­giai nu­kryps­ta­ma nuo šios Kon­ven­ci­jos, lai­ko­mi ne­ga­lio­jan­čiais.
CMR kon­ven­ci­jos 41 straips­nio 1 punk­to nuo­sta­tos ne­ga­li bū­ti
pa­keis­tos ar ap­skri­tai eli­mi­nuo­tos, re­mian­tis na­cio­na­li­ne tei­se
ar ša­lių su­si­ta­ri­mu. Tai­gi nie­ki­niais pri­pa­žin­ti­ni vi­si ša­lių su­si­ta­ri­mai
dėl di­des­nės ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės, nei nu­ma­ty­ta Kon­ven­ci­jo­je; taip
pat įvai­rūs su­si­ta­ri­mai, ku­riais ve­žė­jas pri­si­i­ma pa­pil­do­mus įsi­pa­rei­go­ji­mus,
in­ter alia ir ve­žė­jo pa­rei­ga pa­im­ti bei tik­rin­ti gau­na­mų iš siun­tė­jo
do­ku­men­tų tik­ru­mą ir rei­ka­la­vi­mų ati­ti­ki­mą. Dėl im­pe­ra­ty­vaus
CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių ve­ži­mo su­tar­ties ša­lių
tei­ses ir pa­rei­gas, po­bū­džio bet ko­kie anks­tes­ni su­si­ta­ri­mai ne­ga­lio­ja
ab ini­tio, to­dėl kon­sta­tuo­ti jų ne­ga­lio­ji­mą ir tai­ky­ti tei­si­nius
pa­da­ri­nius teis­mas pri­va­lo ex of­fi­cio (CK 1. 78 straips­nio
5 da­lis). Pa­žy­mė­ti­na, kad šie su­si­ta­ri­mai ne­da­ro ne­ga­lio­jan­čios
vi­sos su­tar­ties, to­dėl teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis by­lą, vie­to­je su­si­ta­ri­mo
są­ly­gų, prieš­ta­rau­jan­čių CMR kon­ven­ci­jai, tu­ri tai­ky­ti CMR kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tas (CMR kon­ven­ci­jos 41 straips­nio 1 punk­tas).

                                                                                                  Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-3/2005
                                                                             Pro­ce­si­nio
spren­di­mo ka­te­go­ri­jos: 60; 61

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2005 m.
sau­sio 5 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos
pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės (pra­ne­šė­ja) ir A-o S-­čiaus,
ra­šy­ti­nio pro­ce­so tvar­ka teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę
by­lą pa­gal at­sa­ko­vo UAB „EM Trans“ ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. rug­sė­jo 28 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo UAB „Se­nu­kų pre­ky­bos cen­tras“ ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
UAB „EM Trans” dėl sko­los pri­tei­si­mo, tre­tie­ji as­me­nys: Ro­ber­tas V-­bic­kas,
UAB „Tran­si­da“.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

I.
Gin­čo es­mė

Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad 2001 m. spa­lio 8 d. su at­sa­ko­vu
su­da­rė ve­ži­mo su­tar­tį, ku­rią pa­si­ra­šė at­sa­ko­vo at­sto­vas Ro­ber­tas
V-­bic­kas. Pa­gal šios su­tar­ties 2. 3 punk­tą ve­žė­jas įsi­pa­rei­go­jo
pa­im­ti vi­sus kro­vi­nį ly­din­čius do­ku­men­tus, pa­tik­rin­ti jų tei­sin­gu­mą
ir pa­žy­mė­ti ker­tant tarp­vals­ty­bi­nes sie­nas. At­ve­žus kro­vi­nį pa­aiš­kė­jo,
kad pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­tas EUR 1 ne­pa­žy­mė­tas, to­dėl ieš­ko­vui
pa­gal Mui­ti­nės ko­dek­so 21 straips­nio nuo­sta­tas ir 1997 m. ko­vo
24 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 268 pa­tvir­tin­tas Mui­tų už im­por­tuo­ja­mas
pre­kes ta­ri­fų nor­mas rei­kė­jo su­mo­kė­ti 40 proc. pre­kės ver­tės dy­džio
mui­tą ir 18 proc. pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, nors tin­ka­mai pa­žy­mė­jus
pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­tą EUR 1, ieš­ko­vo pre­kėms bū­tų pri­tai­ky­tas
0 proc. dy­džio mui­to ta­ri­fas. Va­do­vau­da­ma­sis iš­dės­ty­tais mo­ty­vais,
ieš­ko­vas pra­šė teis­mo pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo 16 548 Lt ieš­ko­vo
su­mo­kė­tų mui­to ir pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čių.

II.
Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties
es­mė

Vil­niaus mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio
8 d. pre­li­mi­na­riuo­ju spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no.
Vil­niaus mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas 2004 m. ge­gu­žės
10 d. spren­di­mu pa­nai­ki­no šio teis­mo 2003 m. spa­lio 8 d.
pre­li­mi­na­rų­jį spren­di­mą ir ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas nu­ro­dė,
kad ieš­ko­vo pa­teik­ta pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­to EUR 1 ko­pi­ja, ku­rio­je
nė­ra žy­mų, ne­iš­vers­ta į vals­ty­bi­nę kal­bą, to­dėl ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma
įro­dy­mu by­lo­je (CPK 198 straips­nio 2 da­lis). Be to, teis­mas
lai­kė, kad pa­gal Ž­e­ne­vos 1956 m. Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo
ke­liais su­tar­ties kon­ve­ci­jos (to­liau – CMR kon­ven­ci­jos)
32 straips­nio 1 da­lį ieš­ko­vas yra pra­lei­dęs vie­ne­rių me­tų se­na­ties
ter­mi­ną ieš­ki­niui dėl ve­ži­mų pa­reikš­ti. At­sa­ko­vui ad­re­suo­tą ieš­ko­vo
2002 m. va­sa­rio 25 d. raš­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad už per­ve­ži­mą
bus at­si­skai­ty­ta, kai bus gau­tas mui­ti­nės ant­spau­dais pa­žy­mė­tas pre­kių
kil­mės ser­ti­fi­ka­tas EUR 1, teis­mas ne­lai­kė tin­ka­ma pre­ten­zi­ja, su­stab­dan­čia
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gą pa­gal CMR kon­ven­ci­ją.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
2004 m. rug­sė­jo 28 d. spren­di­mu, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne
tvar­ka, ieš­ko­vo UAB „Se­nu­kų pre­ky­bos cen­tras“ ape­lia­ci­nį skun­dą pa­ten­ki­no,
Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2004 m. ge­gu­žės 10 d.
spren­di­mą pa­nai­ki­no ir pri­ėmė nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ko­vo ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no, pri­teis­da­mas ieš­ko­vui iš at­sa­ko­vo UAB „EM Trans“
16 548 Lt nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo. Ko­le­gi­ja, at­mes­da­ma at­sa­ko­vo
ar­gu­men­tus, kad ve­ži­mo su­tar­ties 2. 3 punk­tas prieš­ta­rau­ja CMR
kon­ven­ci­jos nuo­sta­toms ir kad šią su­tar­tį pa­si­ra­šė ne­įga­lio­tas as­muo,
su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad ša­lių su­da­ry­ta
su­tar­tis yra ga­lio­jan­ti, ne­pa­nai­kin­ta, ne­pa­keis­ta ir įvyk­dy­ta. Ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, kad ša­lių bu­vo su­da­ry­ta ve­ži­mo ir eks­pe­di­ja­vi­mo su­tar­tis,
ap­iman­ti ne tik per­ve­ži­mą, bet ir mui­ti­nės for­ma­lu­mų at­li­ki­mą, to­dėl
spren­dė, kad ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mui dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo ne­tai­ko­mas
CMR kon­ven­ci­jo­je nu­sta­ty­tas vie­ne­rių me­tų se­na­ties ter­mi­nas. Ieš­ko­vo
pa­tir­ti nuos­to­liai su­si­ję su pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­to EUR 1 ne­pa­tei­ki­mu,
to­dėl ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mui tai­ky­ti­ni na­cio­na­li­niai įsta­ty­mai,
t. y. CK 1. 125 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tre­jų me­tų ieš­ki­ni­nės
se­na­ties ter­mi­nas, ku­rio ieš­ko­vas ne­pra­lei­do. At­sa­ko­vas ne­gin­či­jo
ieš­ko­vo pa­tir­tų nuos­to­lių dy­džio, to­dėl ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas at­ly­gin­ti
nuos­to­lius ten­kin­ti­nas ve­ži­mo su­tar­ties 2. 3 punk­to ir CK
6. 238 straips­nio 1, 3 da­lių pa­grin­du.

III.
Ka­sa­ci­nio skun­do da­ly­kas ir pa­grin­dai,
at­si­lie­pi­mo
į ka­sa­ci­nį skun­dą ar­gu­men­tai

Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas UAB „EM Trans“ pra­šo Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. rug­sė­jo
28 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus mies­to
2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2004 m. ge­gu­žės 10 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis
skun­das grin­džia­mas šiais mo­ty­vais:
1. Teis­mas ne­tei­sin­gai tai­kė ir aiš­ki­no CMR kon­ven­ci­jos
straips­nį, ku­ria­me nu­ro­dy­ta, kad CMR važ­ta­raš­ty­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas
per­duo­tų ve­žė­jui do­ku­men­tų są­ra­šas. Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos,
važ­ta­raš­ty­je ne­nu­ro­dy­ta, kad siun­tė­jas ve­žė­jui bū­tų per­da­vęs ko­kius
nors do­ku­men­tus. Ieš­ko­vas jo­kių įro­dy­mų, kad siun­tė­jas bū­tų ve­žė­jui
per­da­vęs pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­tą EUR 1, taip pat ne­pa­tei­kė. Ka­sa­to­rius
tei­gi­mu, pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 7 straips­nį siun­tė­jas pats at­sa­ko
ve­žė­jui už klai­din­gai ar ne­tiks­liai CMR važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­tus duo­me­nis.
2. Teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­pri­tai­kė CMR kon­ven­ci­jos
11 straips­nio, nu­ma­tan­čio, kad ve­žė­jas ne­at­sa­ko už nuos­to­lius,
at­si­ra­du­sius dėl Kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ty­tų do­ku­men­tų ar duo­me­nų ne­bu­vi­mo,
jų ne­tiks­lu­mo. Ve­žė­jas at­sa­ko tik ta­da, jei jam įteik­tus do­ku­men­tus
pa­me­ta ar ne­tei­sin­gai pa­nau­do­ja.
3. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, ša­lių su­da­ry­tos su­tar­ties
2. 3 punk­tas prieš­ta­rau­ja CMR kon­ven­ci­jos 11 straips­niui, im­pe­ra­ty­viai
įpa­rei­go­jan­čiam siun­tė­ją pri­dė­ti prie važ­ta­raš­čio vi­sus rei­kia­mus
do­ku­men­tus ir su­teik­ti ve­žė­jui vi­sa­pu­siš­ką in­for­ma­ci­ją mui­ti­nės
ir ki­tiems for­ma­lu­mams at­lik­ti. Ve­žė­jas nė­ra įpa­rei­go­tas tik­rin­ti
šių do­ku­men­tų ir in­for­ma­ci­jos tei­sin­gu­mo ir vi­sa­pu­siš­ku­mo.
4. Dėl teis­mo ar­gu­men­to, kad at­sa­ko­vas ne­gin­či­jo su­tar­ties
2. 3 punk­to, ka­sa­to­rius nu­ro­dė, kad jis ne­tu­rė­jo šio su­tar­ties
punk­to gin­čy­ti, nes yra nie­ki­nis nuo pat jo pa­si­ra­šy­mo mo­men­to, nes
prieš­ta­rau­ja im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mo nuo­sta­toms. Pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
40 straips­nį vi­si su­si­ta­ri­mai, ku­riais tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai
nu­kryps­ta­ma nuo CMR kon­ven­ci­jos, lai­ko­mi ne­ga­lio­jan­čiais.
5. Teis­mas ne­pa­grįs­tai at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus, kad
ve­ži­mo su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta ne­įga­lio­to as­mens. Jei­gu ben­dro­vei at­sto­vau­ja
ne di­rek­to­rius, as­muo tu­ri pa­teik­ti sa­vo įga­lio­ji­mus su­da­ry­ti san­do­rius
su tre­čiai­siais as­me­ni­mis, ta­čiau to tre­čia­sis as­muo R. V-­bic­kas
ne­pa­da­rė.
6. Teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CMR kon­ven­ci­jos
32 straips­ny­je nu­sta­ty­to su­trum­pin­to vie­ne­rių me­tų se­na­ties
ter­mi­no gin­čo san­ty­kiams. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, nei Ke­lių trans­por­to
ko­dek­sas, nei CMR kon­ven­ci­ja, nei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ka
ne­nu­ma­to ga­li­my­bės iš­skir­ti vie­noms ve­ži­mo su­tar­ties są­ly­goms
CMR kon­ven­ci­jos, ki­toms – na­cio­na­li­nių tei­sės ak­tų tai­ky­mą. Ka­sa­to­riaus
tei­gi­mu, gin­čo san­ty­kiams tai­ky­ti­na tik CMR kon­ven­ci­ja ir jo­je nu­sta­ty­tas
vie­ne­rių me­tų se­na­ties ter­mi­nas, ku­rį ieš­ko­vas yra pra­lei­dęs.
7. Ka­sa­to­rius ne­su­tin­ka su teis­mo iš­va­da, kad at­sa­ko­vas
ne­gin­či­jo ieš­ko­vo pa­tir­tų nuos­to­lių dy­džio. Jo tei­gi­mu, ieš­ko­vo
vals­ty­bei su­mo­kė­ti mo­kes­čiai ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi ieš­ko­vo pa­tir­ta
ža­la dėl at­sa­ko­vo kal­tės, nes iš ieš­ko­vo veik­los mo­ka­mi mo­kes­čiai
tie­sio­giai pri­klau­so tik nuo pa­ties ieš­ko­vo. Be to, pa­gal Pri­dė­ti­nės
ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 91 straips­nį ieš­ko­vas su­mo­kė­tą PVM tu­rė­jo
ga­li­my­bę su­si­grą­žin­ti iš vals­ty­bės.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas UAB „Se­nu­kų pre­ky­bos
cen­tras“ pra­šo ka­sa­to­riaus ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2004 m. rug­sė­jo 28 d. spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Su­tik­da­mas su skun­džia­ma­me teis­mo spren­di­me iš­dės­ty­tais mo­ty­vais,
ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tus ieš­ko­vas lai­ko ne­pa­grįs­tais. Ieš­ko­vas at­si­lie­pi­me
į ka­sa­ci­nį skun­dą pa­brė­žė, kad at­sa­ko­vas ne tik ne­įvyk­dė ve­ži­mo su­tar­ties
2. 3 punk­to rei­ka­la­vi­mų, ne­pa­tei­kė teis­mui įro­dy­mų, kad jam pre­kių
kil­mės ser­ti­fi­ka­tas EUR 1 ne­bu­vo įteik­tas, bet ir ne­si­ė­mė jo­kių
prie­mo­nių jiems įvyk­dy­ti, t. y. ne­si­el­gė kaip pro­tin­gas ir są­ži­nin­gas
ve­žė­jas. Dėl ka­sa­to­riaus ar­gu­men­to, kad ieš­ko­vas ga­lė­jo su­si­grą­žin­ti
su­mo­kė­tą PVM iš vals­ty­bės, ieš­ko­vas pa­žy­mė­jo, kad tai ne­bu­vo nag­ri­nė­ta
nei pir­mo­sios, nei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­muo­se, to­dėl juo rem­tis
ne­ga­li­ma (CPK 347 straips­nio 2 da­lis).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a
:

IV.
Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai ir iš­aiš­ki­ni­mai

Ka­sa­ci­nio teis­mo pa­skir­tis yra spręs­ti tei­sės aiš­ki­ni­mo ir
tai­ky­mo klau­si­mus, šios funk­ci­jos at­li­ki­mas su­da­ro są­ly­gas už­tik­rin­ti
vi­so­je vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je vie­no­dą tei­sės aiš­ki­ni­mą ir tai­ky­mą.
CPK 353 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ka­sa­ci­nis teis­mas,
ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus
ir nu­tar­tis tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. Ka­sa­ci­nis teis­mas yra sais­to­mas
pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų nu­sta­ty­tų ap­lin­ky­bių.
Tai­gi ka­sa­ci­nis teis­mas spren­džia tik tei­sės, o ne fak­to klau­si­mus.
Šio­je by­lo­je ka­sa­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo ri­bas le­mia ka­sa­ci­nio skun­do
da­ly­kas ir pa­grin­das, taip pat at­si­lie­pi­mų į ka­sa­ci­nį skun­dą pa­grin­das.
Dėl šių prie­žas­čių tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­do, kad ka­sa­ci­ne tvar­ka ga­li
bū­ti nag­ri­nė­ja­mi tik tie ka­sa­ci­nia­me skun­de ir at­si­lie­pi­me į skun­dą
iš­dės­ty­ti ka­sa­ci­jos pa­grin­dai ir tei­si­niai ar­gu­men­tai, pa­grin­džian­tys
nu­ro­do­mus pa­grin­dus, ku­riuo­se yra for­mu­luo­ja­mos tei­sės tai­ky­mo ir
aiš­ki­ni­mo pro­ble­mos, reikš­min­gos vie­no­di­nant teis­mų prak­ti­ką, su­si­ju­sią
su tei­sės tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu (in­ter­pre­ta­vi­mu). Šie ka­sa­ci­niam
teis­mui su­teik­ti įga­li­ni­mai lei­džia siek­ti ka­sa­ci­jos tiks­lų – vyk­dy­ti
tei­sin­gu­mą kon­kre­čio­je by­lo­je (ka­sa­ci­jos in­di­vi­du­a­lus po­bū­dis)
ir už­tik­rin­ti har­mo­nin­gą tei­sės plėt­rą vals­ty­bė­je (nor­mi­nę reikš­mę
tu­rin­tis ka­sa­ci­jos po­bū­dis).
Šio­je by­lo­je ki­lo CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų, su­si­ju­sių su
siun­tė­jo ir ve­žė­jo tei­sių ir pa­rei­gų reg­la­men­ta­vi­mu, CMR kon­ven­ci­jo­je
nu­sta­ty­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nų ir pa­čios CMR kon­ven­ci­jos gin­čo
ša­lių su­tar­ti­niams san­ty­kiams tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu klau­si­mai, taip
pat ša­lių su­da­ry­tos ve­ži­mo su­tar­ties 2. 3 punk­to są­ly­gos, įpa­rei­go­jan­čios
ve­žė­ją pa­im­ti vi­sus kro­vi­nį ly­din­čius do­ku­men­tus, pa­tik­rin­ti jų
tei­sin­gu­mą ir pa­žy­mė­ti ker­tant tarp­vals­ty­bi­nes sie­nas, ga­lio­ji­mu,
dėl to ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko.

Dėl CMR kon­ven­ci­jos tai­ky­mo kro­vi­nio ve­žė­jo
ir kro­vi­nio siun­tė­jo tei­sėms
ir pa­rei­goms

Ka­sa­ci­niu skun­du UAB „EM Trans“ skun­džia ape­lia­ci­nio teis­mo
spren­di­mą, ku­riuo teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis ša­lių su­da­ry­tos ve­ži­mo
su­tar­ties 2. 3 punk­te nu­ma­ty­ta są­ly­ga, įpa­rei­go­jan­čia ve­žė­ją
pa­im­ti vi­sus kro­vi­nį ly­din­čius do­ku­men­tus, pa­tik­rin­ti jų tei­sin­gu­mą
ir pa­žy­mė­ti ker­tant tarp­vals­ty­bi­nes sie­nas, ten­ki­no ieš­ki­nį, nu­sta­tęs,
kad kro­vi­nio ve­ži­mo me­tu ne­bu­vo pa­žy­mė­tas pre­kės kil­mės do­ku­men­tas
EUR 1, dėl to ieš­ko­vas tu­rė­jo su­mo­kė­ti 40 proc. kro­vi­nio ver­tės
dy­džio mui­tą. Teis­mas pri­pa­ži­no, kad ša­lių bu­vo su­da­ry­ta ve­ži­mo ir
eks­pe­di­ja­vi­mo su­tar­tis, ap­iman­ti ne tik per­ve­ži­mą, bet ir mui­ti­nės
for­ma­lu­mų at­li­ki­mą, to­dėl ko­le­gi­ja spren­dė, kad ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas
dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo pa­grįs­tas ir ten­kin­ti­nas, o CMR kon­ven­ci­jo­je
nu­sta­ty­tas vie­ne­rių me­tų ieš­ki­ni­nės se­na­ties ter­mi­nas ša­lių san­ty­kiams
ne­tai­ko­mas.
Ko­le­gi­ja su ape­lia­ci­nio teis­mo iš­va­do­mis ir ar­gu­men­tais ne­su­tin­ka
dėl šių prie­žas­čių:
1. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad iš su­da­ry­tos ša­lių su­tar­ties
tu­ri­nio ma­ty­ti, kad es­mi­nė UAB „EM Trans“ pa­rei­ga bu­vo per­vež­ti kro­vi­nį.
Tai­gi ša­lių bu­vo su­da­ry­ta ve­ži­mo su­tar­tis dėl kro­vi­nių per­ve­ži­mo,
ku­riai tai­ko­ma CMR kon­ven­ci­ja. CMR kon­ven­ci­ja aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja
kro­vi­nio ve­žė­jo ir kro­vi­nio siun­tė­jo pa­rei­gas. Va­do­vau­jan­tis CMR
kon­ven­ci­jos 11 straips­nio nuo­sta­to­mis, ap­rū­pin­ti ve­žė­ją rei­kia­mais
do­ku­men­tais, in­for­ma­ci­ja, rei­ka­lin­ga mui­ti­nės ir ki­tiems for­ma­lu­mams
at­lik­ti, yra pir­miau­sia siun­tė­jo, bet ne ve­žė­jo, kaip nu­ma­ty­ta ve­ži­mo
su­tar­ties 2. 3 punk­te, pa­rei­ga, ir bū­tent siun­tė­jas at­sa­ko už vi­sus
nuos­to­lius, at­si­ra­du­sius dėl to­kių do­ku­men­tų ar duo­me­nų ne­bu­vi­mo
ir ne­tiks­lu­mų, iš­sky­rus at­ve­jus, kai dėl to kal­tas pats ve­žė­jas
(11 straips­nio 1, 2 punk­tai). Tai­gi iš siun­tė­jo rei­ka­lau­ja­ma
pa­si­rū­pin­ti vi­sais rei­kia­mais do­ku­men­tais: im­por­to ir eks­por­to
lei­di­mais, kil­mės ser­ti­fi­ka­tais ir bet ku­riais ki­tais do­ku­men­tais,
ku­rių rei­ka­lau­ja­ma įva­žiuo­jant į ati­tin­ka­mos vals­ty­bės te­ri­to­ri­ją.
Tuo tar­pu ve­žė­jas at­sa­kin­gas tik už jam per­duo­tų ir važ­ta­raš­ty­je mi­ni­mų
do­ku­men­tų pra­ra­di­mą ar ne­tei­sin­gą pa­nau­do­ji­mą, bet iš jo ne­ga­li
bū­ti iš­ieš­ko­ma ža­los at­ly­gi­ni­mo dau­giau, nei bū­tų iš­ieš­ko­ta kro­vi­nio
pra­ra­di­mo at­ve­ju ( Kon­ven­ci­jos 11 straips­nio 3 punk­tas).
Tai­gi jei teis­mas nu­sta­to, kad nuos­to­liai pa­tir­ti dėl rei­kia­mų
do­ku­men­tų ar in­for­ma­ci­jos, rei­ka­lin­gų mui­ti­nės for­ma­lu­mams at­lik­ti,
ne­bu­vi­mo, už tai at­sa­kin­gas yra siun­tė­jas, nes ve­žė­jas nė­ra įpa­rei­go­tas
tik­rin­ti šių do­ku­men­tų ir in­for­ma­ci­jos tei­sin­gu­mo ir vi­sa­pu­siš­ku­mo.
Pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
6 straips­nio 2 da­lį CMR važ­ta­raš­ty­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas
per­duo­tų ve­žė­jui do­ku­men­tų są­ra­šas. Pri­dė­ti vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus
mui­ti­nės for­ma­lu­mams at­lik­ti yra siun­tė­jo pa­rei­ga. Be to, siun­tė­jas
pri­va­lo su­teik­ti ve­žė­jui vi­sa­pu­siš­ką in­for­ma­ci­ją mui­ti­nės ir ki­tiems
for­ma­lu­mams at­lik­ti. Ve­žė­jas nė­ra įpa­rei­go­tas tik­rin­ti šių do­ku­men­tų
ir in­for­ma­ci­jos tei­sin­gu­mo ir vi­sa­pu­siš­ku­mo.
2. Ša­lių su­da­ry­tos
ve­ži­mo su­tar­ties 2. 3 punk­te, skir­tin­gai nei CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­to­se,
nu­ma­ty­ta ve­žė­jo pa­rei­ga pa­im­ti iš kro­vi­nio siun­tė­jo vi­sus kro­vi­nį
ly­din­čius do­ku­men­tus, pa­tik­rin­ti jų tei­sin­gu­mą ir pa­žy­mė­ti ker­tant
tarp­vals­ty­bi­nes sie­nas, bei ve­žė­jo at­sa­ko­my­bė už ga­li­mus dėl mi­nė­tos
pa­rei­gos ne­vyk­dy­mo at­si­ra­du­sius nuos­to­lius. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
ši su­tar­ties nuo­sta­ta prieš­ta­rau­ja im­pe­ra­ty­vioms CMR kon­ven­ci­jos
nuo­sta­toms, to­dėl yra nie­ki­nė ir ne­ga­lio­ja. Su šiais ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tais ko­le­gi­ja iš es­mės su­tin­ka.
CMR kon­ven­ci­jo­je,
skir­tin­gai nuo ki­tų pri­va­ti­nės tei­sės nor­mi­nių ak­tų, su­tar­ties ša­lims
pa­lik­ta la­bai ma­žai lais­vės, nes dau­gu­ma CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų
yra im­pe­ra­ty­vios. Im­pe­ra­ty­vus tei­sės nor­mų po­bū­dis reiš­kia, kad
nors ci­vi­li­nių san­ty­kių da­ly­viai yra ly­gūs ir lais­vi su­kur­ti ci­vi­li­nes
tei­ses ir pa­rei­gas su­da­ry­da­mi san­do­rius (su­tar­tis), ta­čiau lais­vė
su­da­ri­nė­ti san­do­rius nė­ra ab­so­liu­ti, su­tar­ti­nė lais­vė yra ri­bo­ja­ma
vi­sų pir­ma im­pe­ra­ty­vio­mis tei­sės nor­mo­mis.
CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų
im­pe­ra­ty­vus po­bū­dis, nuo­sek­liai tai­ko­mas už­sie­nio teis­mų prak­ti­ko­je,
nu­sta­ty­tas Kon­ven­ci­jos 41 straips­nio 1 punk­te, nu­ro­dan­čia­me,
kad, ne­pa­žei­džiant 40 straips­nio nuo­sta­tų, vi­si su­si­ta­ri­mai, ku­riais
tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai nu­kryps­ta­ma nuo šios Kon­ven­ci­jos, lai­ko­mi
ne­ga­lio­jan­čiais. CMR kon­ven­ci­jos 41 straips­nio 1 punk­to nuo­sta­tos
ne­ga­li bū­ti pa­keis­tos ar ap­skri­tai eli­mi­nuo­tos, re­mian­tis na­cio­na­li­ne
tei­se ar ša­lių su­si­ta­ri­mu. Tai­gi nie­ki­niais pri­pa­žin­ti­ni vi­si ša­lių
su­si­ta­ri­mai dėl di­des­nės ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės, nei nu­ma­ty­ta Kon­ven­ci­jo­je;
taip pat įvai­rūs su­si­ta­ri­mai, ku­riais ve­žė­jas pri­si­i­ma pa­pil­do­mus
įsi­pa­rei­go­ji­mus, in­ter alia ir ve­žė­jo pa­rei­ga pa­im­ti bei tik­rin­ti
gau­na­mų iš siun­tė­jo do­ku­men­tų tik­ru­mą ir ati­ti­ki­mą rei­ka­la­vi­mams.
3. Ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
kad dėl im­pe­ra­ty­vaus CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių
ve­ži­mo su­tar­ties ša­lių tei­ses ir pa­rei­gas, po­bū­džio bet ko­kie anks­tes­ni
su­si­ta­ri­mai ne­ga­lio­ja ab ini­tio, to­dėl kon­sta­tuo­ti jų ne­ga­lio­ji­mą
ir tai­ky­ti tei­si­nius pa­da­ri­nius teis­mas pri­va­lo ex of­fi­cio (CK
1. 78 straips­nio 5 da­lis). Pa­žy­mė­ti­na, kad šie su­si­ta­ri­mai ne­da­ro
ne­ga­lio­jan­čios vi­sos su­tar­ties, to­dėl teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis by­lą,
tu­ri vie­to­je su­si­ta­ri­mo są­ly­gų, prieš­ta­rau­jan­čių CMR kon­ven­ci­jai,
tai­ky­ti CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas.
At­si­žvelg­da­ma į tai, kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad 2001 m. spa­lio 4 d. ve­ži­mo su­tar­ties 2. 3 punk­to
(b. l. 5) nuo­sta­ta, ku­ria ve­žė­jas įsi­pa­rei­go­ja pa­im­ti vi­sus
kro­vi­nį ly­din­čius do­ku­men­tus, pa­tik­rin­ti jų tei­sin­gu­mą ir pa­žy­mė­ti
ker­tant tarp­vals­ty­bi­nes sie­nas, taip pat nuo­sta­ta, kad prie­šin­gu at­ve­ju
vi­sus nuos­to­lius den­gia ve­žė­jas, yra nie­ki­nės, ne­su­ku­ria ša­lims jo­kių
tei­sių ir pa­rei­gų ir ne­ga­lio­ja nuo jų su­da­ry­mo mo­men­to pa­gal CMR
kon­ven­ci­jos 41 straips­nis, nes pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
11 straips­nį to­kiais do­ku­men­tais tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti siun­tė­jas.  
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, teis­mai ne­nu­sta­tė, kad ve­žė­jui
bū­tų per­duo­tas pre­kių kil­mės ser­ti­fi­ka­tas EUR 1, jo­kių žy­mų važ­ta­raš­ty­je
apie šio do­ku­men­to per­da­vi­mą nė­ra, to­dėl nuos­to­lių, su­si­ju­sių su
rei­kia­mų do­ku­men­tų ne­pa­tei­ki­mu, at­si­ra­di­mo ri­zi­ka ten­ka pa­čiam
siun­tė­jui.

Dėl ieš­ki­nio se­na­ties tai­ky­mo

Šio­je by­lo­je ki­lo gin­čas ir dėl to, ar siun­tė­jo rei­ka­la­vi­mams
pa­reikš­ti tai­ky­ti­nas CMR kon­ven­ci­jos 32 straips­ny­je nu­sta­ty­tas
vie­ne­rių me­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. Ko­le­gi­ja su­tin­ka su ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tais dėl bū­ti­ny­bės gin­čo san­ty­kiams tai­ky­ti CMR kon­ven­ci­jo­je
nu­sta­ty­tą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną ir pa­žy­mi, kad CMR kon­ven­ci­jos
32 straips­nio 1 punk­te nu­sta­ty­tas vie­ne­rių me­tų ter­mi­nas
„dėl ve­ži­mų tai­kant šią Kon­ven­ci­ją” by­los da­ly­vių rei­ka­la­vi­mu tai­ko­mas
ne tik gin­čams, ky­lan­tiems iš pa­čios ve­ži­mo su­tar­ties, bet ir ki­tiems
ve­ži­mo su­tar­ties ša­lių rei­ka­la­vi­mams, ky­lan­tiems iš san­ty­kių, ku­riuos
reg­la­men­tuo­ja CMR kon­ven­ci­ja, in­ter alia ir gin­čams, ky­lan­tiems
iš san­ty­kių, su­si­ju­sių su kro­vi­nį ly­din­čios rei­kia­mos do­ku­men­ta­ci­jos
ir in­for­ma­ci­jos apie juos pa­tei­ki­mu bei tik­ri­ni­mu. At­si­žvelg­da­ma
į by­los me­džia­gą, ko­le­gi­ja kar­tu pa­žy­mi, kad ieš­ko­vas ne­pra­lei­do
vie­ne­rių me­tų ieš­ki­ni­nės se­na­ties ter­mi­no, nes 2002 m. va­sa­rio
25 d. raš­tu in­for­ma­vo at­sa­ko­vą apie prie­žas­tis, dėl ku­rių bu­vo
at­si­sa­ky­ta at­si­skai­ty­ti su ve­žė­ju. Iš by­lo­je esan­čio raš­to
(b. l. 9) aiš­kiai nu­sta­to­mas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mo po­bū­dis,
dy­dis ir ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės pa­grin­das. Ko­le­gi­ja spren­džia, kad, at­si­žvel­giant
į ša­lių ki­lu­sio gin­čo po­bū­dį, mi­nė­tas ieš­ko­vo raš­tas yra tin­ka­ma
ir pa­kan­ka­ma pre­ten­zi­ja, ku­ri pa­gal CMR kon­ven­ci­ją su­stab­do ieš­ki­ni­nės
se­na­ties ter­mi­no ei­gą rei­ka­la­vi­mams dėl su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų
ne­vyk­dy­mo pa­reikš­ti.

Dėl įga­lio­ji­mų pa­si­ra­šy­ti ve­ži­mo su­tar­tį

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas at­me­ta kaip ne­pa­grįs­tą ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tą, kad ve­ži­mo su­tar­tis ne­ga­lio­ja, nes pa­si­ra­šy­ta
įga­lio­ji­mų ne­tu­rė­ju­sio as­mens. CK 2. 136 straips­ny­je nu­ma­ty­ta,
kad san­do­ris, ku­rį ki­to as­mens var­du su­da­ro ne­tu­rin­tis tei­sės su­da­ry­ti
san­do­rį as­muo ar­ba as­muo, vir­šy­da­mas su­teik­tas tei­ses, su­ku­ria, pa­kei­čia
ir pa­nai­ki­na tei­ses bei pa­rei­gas at­sto­vau­ja­ma­jam tik tuo at­ve­ju,
kai at­sto­vau­ja­ma­sis po to pri­ta­ria vi­sam šiam san­do­riui ar­ba vir­ši­jan­čiai
tei­ses jo da­liai. Toks san­do­ris pa­gal CK 1. 78 ir 1. 92 straips­nius sa­vo
pri­gim­ti­mi yra nu­gin­či­ja­ma­sis san­do­ris, ku­ris teis­mo ga­li bū­ti
pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu tik esant ša­lies rei­ka­la­vi­mui pri­pa­žin­ti
to­kį san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu, pa­reikš­tam ieš­ki­nio ar prie­šieš­ki­nio
for­ma. Ka­dan­gi to­kio rei­ka­la­vi­mo by­lo­je ne­pa­reikš­ta, teis­mai pa­grįs­tai
at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus dėl su­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo anks­čiau pa­grin­du.
Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja spren­džia, kad
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no CMR
kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, nu­kry­po nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
tei­sės aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo prak­ti­kos, to­dėl yra pa­grin­das šį teis­mo
spren­di­mą nai­kin­ti, pa­lie­kant ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu
ir 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. rug­sė­jo 28 d. spren­di­mą ir pa­lik­ti
ga­lio­ti Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2004 m. ge­gu­žės
10 d. spren­di­mą.
Pri­teis­ti iš UAB „Se­nu­kų pre­ky­bos cen­tras“ UAB „EM Trans“ nau­dai
504 (pen­kis šim­tus ke­tu­ris) Lt žy­mi­nio mo­kes­čio pa­duo­dant ka­sa­ci­nį
skun­dą ir 1800 (vie­ną tūks­tan­tį aš­tuo­nis šim­tus) Lt ad­vo­ka­to iš­lai­dų
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma
ir įsi­tei­sė­ja nuo jos pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67581 sekundės -