TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos
nutraukimo
1. 3. Dėl
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos ir jos apskaitos,
tokios santuokos pabaigos

Bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į
apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines
pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje –
asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir
pareigas (CK 3. 7 straipsnis, 3. 26 straipsnio 1 dalis). Prašymas
dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą
civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų
su jomis susijusių klausimų (CK 3. 59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.
Teismas, tenkindamas prašymą
dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje,
panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia
kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos
nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3. 49, 3. 59 straipsniai).
Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo
išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio
teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma
bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti
civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir
bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų)
teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami
santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo
negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu
religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir
objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to
išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos
pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų
sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius
reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos
konfesijos kanonų teisės normos.
Valstybė pripažįsta
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į
apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka,
sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią
gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų
bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.
Bendrosios kompetencijos
teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių,
nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į
apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos
įstaigoje.
Nei CK, nei kituose
įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų
ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą,
todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1. 8 straipsnio 1 dalis)
taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3. 49 straipsnis),
santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3. 24 straipsnis)
nuostatos.

Civilinė byla Nr. 3K-7-6/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
75. 4; 75. 9; 78. 2. 1; 83. 5; 83. 6 (S)



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


2007 m. vasario 7 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Č-o J-o (kolegijos pirmininkas), R-o Č-os, J-os
J-ės (pranešėja), S-o G-aus, Z-o L-io, J-os
S-ės ir J-o Š-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį
atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei G. K.
dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir
sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; byloje dalyvaujanti
institucija – Vilniaus
miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Ieškovė 2005 m.
gegužės 5 d. kreipėsi į teismą ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje
nurodė, kad 2003 m. liepos
12 d. V-, Šv. M-aus
bažnyčioje, buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka. Ši santuoka 2004 m.
vasario 25 d. buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės
metrikacijos skyriuje.
Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė. Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina šeima, neteikia materialinės paramos dukteriai
ir jai, auginančiai jų vaiką, dažnai vartoja alkoholį, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir ieškovei
teko išsikelti gyventi pas močiutę. Ieškovė, remdamasi CK 3. 27, 3. 60, 3. 117, 3. 192, 3. 196 ir 3. 200 straipsniais,
prašė teismą: nutraukti santuoką, iširusią dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina;
priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po
700 Lt, mokamų kas mėnesį nuo
2005 m. balandžio 14 d. iki jos pilnametystės; nustatyti
atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką;
priteisti iš atsakovo išlaikymą
ieškovei po 400 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio 14 d.
iki atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pabaigos, t. y.
iki 2007 m. balandžio 13 d. ; padalyti
santuokoje įgytą turtą.
Atsakovas priešieškinyje
ir patikslintame priešieškinyje
nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės: ji yra
nelojali, nes paliko šeimą ir persikraustė gyventi
kitur; atsakovas siūlė jai sugrįžti, bet ši nesutiko; be to, ieškovės antilojalumą
įrodo ir tai, kad ji nepagrįstai
inicijavo ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog atsakovas klastojo dokumentus.
Atsakovas nurodė, kad jis sutinka skirti dukteriai išlaikyti po 500 Lt per
mėnesį, o ieškovei išlaikymas nereikalingas,
nes jo ir ieškovės materialinė padėtis yra vienoda ir jos gaunamos
pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovas,
remdamasis CK 3. 27, 3. 60, 3. 88,
3. 117, 3. 118, 3. 127 straipsniais, prašė teismą: nutraukti santuoką dėl
ieškovės kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 500 Lt
kas mėnesį; nustatyti atsakovui dukters lankymo grafiką; padalyti santuokoje įgytą turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-a-is
apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį
ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, palaimintą 2003 m.
liepos 12 d. V-, Šv. M-aus bažnyčioje, įtrauktą 2004 m.
vasario 25 d. į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl
abiejų sutuoktinių kaltės; paliko po santuokos nutraukimo šalims pavardes – S. ir K. ; nustatė nepilnametės dukters, gimusios (duomenys
neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina;
nustatė dukters bendravimo su tėvu tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 700 Lt
kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis, pradedant nuo 2005 m. lapkričio 1 d. , kol duktė sulauks
pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei; priteisė iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei
ieškovei po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant
nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai,
kol dukteriai sueis treji metai; padalijo santuokoje įgytą turtą; priteisė iš ieškovo atsakovei 32,78 Lt išlaidų
už pažymas, 154 Lt žyminio
mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės
atsakovo naudai – 134,50 Lt
žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo 342 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti
skubiai; nustatė, kad įsiteisėjusio sprendimo nuorašas turi būti nusiųstas
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos
nutraukimo faktą.
Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos,
pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, jie neketino spręsti kilusių problemų abipusių
nuolaidų būdu ir dėl to jų santuoka iširo. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka
iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 61 straipsnis); kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 700 Lt dukters
išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas
(CK 3. 196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės
reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išlaikymą yra pagrįstas, atsakovas
išgali jį mokėti. Nustatydamas šio išlaikymo dydį, teismas nurodė, kad šalių
santuoka truko neilgai, materialinę paramą ieškovei teikia jos motina, ieškovė
gyvena su močiute, todėl teismas priteisė iš atsakovo po 250 Lt ieškovei išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis iki 2007 m. balandžio
13 d. įskaitytinai, t. y. iki
atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos
(CK 3. 72 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 10 d. nutartimi
atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies
ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo apylinkės teismo 2005 m.
lapkričio 22 d. sprendimą pakeitė: panaikino
sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, palaiminta
2003 m. liepos 12 d. V-,
Šv. M-aus bažnyčioje, įtraukta į apskaitą 2004 m. vasario 25 d.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 440), ir
pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų
sutuoktinių kaltės, paliktos šalims po santuokos nutraukimo dabartinės jų  pavardės, taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas turi
būti nusiųstas Vilniaus miesto
civilinės metrikacijos skyriui, kad būtų įregistruotas santuokos nutraukimo
faktas; šią bylos dalį nutraukė
kaip nenagrinėtiną teisme; padidino iš
atsakovo ieškovės naudai priteistą
išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 400 Lt, mokant išlaikymą nuo 2005 m. balandžio 14 d.
iki 2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai, kol dukteriai, gimusiai 2004 m. balandžio 13 d. , sueis
treji metai; pakeitė sprendimo dalį dėl dukters bendravimo su tėvu
tvarkos; padidino iš atsakovo ieškovės naudai priteistų išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo 1000 Lt iki 1400 Lt,
žyminio mokesčio išlaidų – nuo 154 Lt iki 157 Lt; sumažino iš ieškovės atsakovo naudai priteistų
išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo 1000 Lt iki 200 Lt, žyminio mokesčio sumą – nuo 134 Lt iki 100 Lt; padidino
iš atsakovo valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 342 Lt iki 396 Lt; kitą sprendimo
dalį paliko nepakeistą; priteisė iš
atsakovo ieškovės naudai 600 Lt advokato pagalbos apeliacinėje
instancijoje išlaidų.
Kolegija nutartyje nurodė,
kad ieškovės ir atsakovo
santuoka buvo sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų teisės nustatytą
procedūrą. Ši santuoka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos
skyriuje, ir tai reiškia, kad valstybė pripažįsta šią santuoką. Kartu
kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog šalių santuoka, palaiminta bažnyčioje,
yra įtraukta į apskaitą civilinės
metrikacijos skyriuje, nereiškia, jog santuoka, sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią
gali nutraukti civilinis teismas (CK 3. 23, 3. 24, 3. 304 straipsniai).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo
klausimą gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudaryta santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio
4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymėjo, kad, nutraukus bylos dalį, nevertina atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl šios
bylos dalies.
Kolegija sutiko
su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo iš
atsakovo priteistas išlaikymas yra nepakankamas. Kolegija pažymėjo, jog atsakovas turi teikti laikiną išlaikymą
ieškovei, kad užtikrintų ieškovės, auginančios jų dukterį iki trejų metų,
minimalius poreikius (CK 3. 72 straipsnio 2, 5 dalys). Kolegija atmetė apelianto argumentą, kad teismas
nepagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą iki
dukteriai sueis treji metai, ir nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė turi
teisę pradėti dirbti anksčiau nei dukteriai sukaks treji metai,
nepanaikina atsakovo pareigos teikti laikiną išlaikymą ieškovei, kol dukteriai
sukaks treji metai. Kartu kolegija pažymėjo, kad atsakovas turi teisę kreiptis
įstatymų nustatyta tvarka dėl išlaikymo
sutuoktinei nutraukimo, jeigu ji pradės dirbti iki 2007 m. balandžio 13 d.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo ieškovės
naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt
iki 400 Lt, nes visuotinai suprantama
aplinkybė, jog 400 Lt suma per mėnesį suaugusio asmens poreikiams tenkinti
yra minimali, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo
kriterijus. Tai, kad ieškovė gauna materialinės paramos iš motinos ir močiutės, neturi teisinės reikšmės bylos
nagrinėjimo dalykui.
Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į būtinas vaiko
raidos sąlygas, atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, taip pat į ieškovės
turtinę padėtį, pagrįstai priteisė iš atsakovo po 700 Lt kas mėnesį
išlaikymą dukteriai, ir toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijus bei šalių turtinę padėtį. Kolegija pažymėjo, kad 700 Lt
suma yra skiriama vaiko maisto, vaistų, drabužių, avalynės, būsto ir komunalinių
mokesčių, taip pat pramogų bei lavinimo išlaidoms padengti, ir visuotinai
žinoma aplinkybė, kad tėvas, gaunantis didesnes už minimalias pajamas, gali
užtikrinti vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip užtikrinant
galimybę vaikui deramai augti bei tobulėti. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai pritaikė proporcingumo principą. Teisėjų kolegija,
laikydama, kad byla išspręsta iš esmės ieškovės naudai, padidino ieškovei iš
atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai sumažino atsakovui iš
ieškovės priteistas sumas; taip pat padidino iš atsakovo valstybės naudai
priteistą žyminio mokesčio sumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į
kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas
prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.
sprendimo dalį, pagal kurią santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
ir pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės; panaikinti
sprendimo dalį dėl išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį priteisimo ieškovei;
pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukteriai priteisimo ir sumažinti
priteistą išlaikymą nuo 700 Lt iki 600 Lt; panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nutartį; pakeisti teismo išlaidų paskirstymą, priteisiant iš ieškovės atsakovo
naudai jo turėtas teismo išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo.
Pagal CK 3. 24 straipsnio 2 dalį santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines
pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuoka,
sudaryta bažnyčioje, tačiau neįregistruota civiline tvarka, negalioja, ir tai
patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S.
v. R. J. , bylos Nr. 3K-3-107/2005, kuria išspręstas analogiškas
ginčas. Taigi civilinė santuoka turi pirmenybę prieš bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ir tik civilinės metrikacijos skyriuje
įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali
sukelti teisines pasekmes. Tai reiškia, kad teisinėje valstybėje teismas gali
ir privalo išregistruoti santuoką, kuri pagal įstatymus pripažįstama
sukeliančia teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai
suprato bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, kuri yra
labiau dvasinio pobūdžio veiksmas, prasmę, neįvertino to, kad bažnyčioje
sudaryta santuoka, įtraukus ją į apskaitą ir įregistravus civilinės
metrikacijos skyriuje, tampa civiline santuoka (CK 3. 24 straipsnio 2 dalis),
todėl be pagrindo atsisakė nutraukti ginčo šalių civilinę santuoką. Priešingas
aiškinimas reikštų, kad kasatorius ateityje negalės sukurti naujos santuokos,
nes civilinės metrikacijos skyriuje jis įrašytas kaip esantis santuokoje. Be
to, teismas, nutraukęs bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 1 dalį,
nenurodė, į kokią instituciją šalys turi kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
2. Dėl
procesinės teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas,
spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pažeidė įrodymų
vertinimo taisykles (CPK 178–185 straipsniai), todėl nepagrįstai
konstatavo, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Teismas rėmėsi tik
ieškovės motinos parodymais, kurie yra subjektyvūs, jais siekiama sumenkinti
atsakovo reputaciją. Atsakovas yra karys, todėl jo sveikata nuolat tikrinama,
taip pat tikrinama dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių priemonių. Dėl
to teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, negalėjo
remtis šiais parodymais ir konstatuoti atsakovo kaltės.
3. Dėl
materialinių teisės normų, nustatančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Teismai, priteisdami išlaikymą nepilnametei dukteriai, neteisingai nustatė
atsakovo gaunamas pajamas. Teismas nesivadovavo Vyriausybės 2003 m.
gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės
tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5. 4,
5. 5, 5. 6 punktų nuostatomis. Akivaizdu, kad maistpinigiai ir pinigai už
butą yra tikslinės išmokos, kurios negali būti priskiriamos prie pajamų.
4. Dėl
sutuoktinės teisės į išlaikymą. Teismas, nenutraukęs ginčo šalių santuokos,
neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti išlaikymo ieškovei, nes pagal CK
3. 72 straipsnio 1 dalį išlaikymas gali būti priteisiamas tik buvusiam
sutuoktiniui, t. y. tik nutraukus santuoką.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo
kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį
palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismas pagrįstai nurodė, kad bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įregistruota civilinės
metrikacijos skyriuje, netampa civiline santuoka: ji tampa įteisinta bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka su visomis teisinėmis
pasekmėmis. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. , pvz. ,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. J. ,
bylos Nr. 3K-3-107/2005). Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimą gali
spręsti tik bažnyčios institucijos, ir tik pagal šių institucijų išduotą
atitinkamą pažymą tokios santuokos nutraukimo faktas gali būti įregistruotas
civilinės metrikacijos skyriuje.
Pažymėtina, kad vienašališkas ilgalaikis
kasatoriaus atsisakymas įteisinti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudarytą santuoką, įregistruojant ją civilinės metrikacijos skyriuje, sukėlė
lemiamą santykių krizę, nes tuo metu besilaukianti ieškovė buvo teisiškai
neapsaugota ir jai grėsė vienišos motinos statusas.
2. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino
nepažeisdamas CPK 178–185 straipsnių nuostatų ir padarė pagrįstas išvadas
dėl ginčo šalių santuokos iširimo priežasčių.
3. Teismai, spręsdami išlaikymo priteisimo
klausimą, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai atsižvelgė į
visų rūšių gaunamas pajamas, priskirdami prie jų taip pat atsakovo gaunamus
maistpinigius ir pinigus už butą.
4. N-s ginčo šalių santuoka nenutraukta,
tačiau teismas pagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei: CK 3. 27 straipsnyje
nustatyta sutuoktinių pareiga materialiai vienas kitą remti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys 2003 m. liepos 12 d.
V-, Šv. M-aus bažnyčioje, sudarė vidaus (kanonų) teisės
nustatyta tvarka santuoką, kuri buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto
civilinės metrikacijos įstaigoje 2004 m. vasario 25 d. Apylinkės
teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ją
nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs tai, kad santuoka,
sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės
metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti
civilinis teismas, bylos dalį dėl santuokos nutraukimo nutraukė kaip
nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta
santuoka, įtraukta į apskaitą, sukelia civilines teisines pasekmes, šios
santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes tokia
santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Teismai, atsižvelgdami į šalių turtinę
padėtį ir į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko motina yra vaiko auginimo
atostogose (kol jam sueis treji metai), priteisė išlaikymą sutuoktinei ir
vaikui. G-a- yra sprendžiamas dėl santuokos, sudarytos R-os katalikų
bažnyčioje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį
skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą
civilinės metrikacijos skyriuje, pabaigos, sutuoktinio išlaikymo ir
nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo klausimai,
dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės
taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).


Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudarytos santuokos ir jos apskaitos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio
4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė
pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. Aiškindamas šią konstitucinę
normą, Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime „Dėl
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies,
11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad tiek valstybinė, tiek bažnytinė
santuokos registracija (jei ji atlikta įsigaliojus Konstitucijai) yra
savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes.
Minėtame nutarime taip pat buvo pabrėžta, jog „valstybė turėtų nustatyti aiškią
ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios
santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų
sprendimo tvarką“. Valstybė registruoja juridinį santuokos sudarymo faktą,
siekdama užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatų interesą, todėl konstitucinė
nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę registraciją, negali būti
vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios papildomos įgyvendinimo
tvarkos. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todėl tam, kad bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka būtų
pripažinta, būtina įvykdyti CK 3. 24 straipsnio 2 dalyje nustatytas
sąlygas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto
sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų
(ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio
1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos
sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės
aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Visų
pirma valstybė gali pripažinti tik tokią santuoką, kuri buvo sudaryta
nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų,
įtvirtintų CK 3. 12 – 3. 17 straipsniuose. Antra, santuoka buvo
sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotose ir valstybės pripažintose
religinėse organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės
nustatytą procedūrą (CK 3. 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas,
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis, Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464
„Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių
sąjungai“. Trečia, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3. 24 straipsnio
2 dalies 3 punktas, 3. 25, 3. 304 straipsniai). Santuoka į
apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos
liudijimą (CK 3. 304 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3. 24 straipsnyje
yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina, kad santuoka,
įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės
ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės
metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3. 7 straipsnio 2 dalis,
CK 3. 24 straipsnio 2 dalis, 3. 26 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra kilusi teisės normų,
reglamentuojančių santuokos nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant santuokos,
sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pabaigos problema. Minėta,
kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti
pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje,
kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės
metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines
neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3. 7 straipsnis, 3. 26 straipsnio
1 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės
metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis
susijusių klausimų (CK 3. 59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.
Teismas, tenkindamas prašymą
dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina
akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos
įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus
klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo,
sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3. 49, 3. 59 straipsniai).
Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo
išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio
teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma
bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti
civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir
bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų)
teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami
santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo
negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu
religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir
objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to
išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos
pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų
sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų
ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų
teisės normos.
Apeliacinės instancijos
teismas, aiškindamas CK 3. 24 straipsnį, nurodė, kad valstybė pripažįsta bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą
civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali
nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta
santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios
institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymi, kad, remiantis aptartais argumentais, teisės taikymo aspektu
tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Tačiau apeliacinės
instancijos teismas, aiškindamas CK 3. 24 straipsnio 2 dalies ir 3. 304 straipsnio
nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje
įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir
santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Fakto pripažinimas
reiškia valstybės įsipareigojimą reglamentuoti jo pagrindu atsirandančius
socialinius santykius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios
kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių
pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos
įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės
metrikacijos įstaigoje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia dėl civilinių
teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą
santuoką įtraukus į apskaitą. Kasacinio skundo motyvai dėl galimumo bendrosios
kompetencijos teismui spręsti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
ir valstybės pripažintos santuokos pagrindu atsiradusias civilines teisines
pasekmes laikytini pagrįstais, tačiau kasacinio skundo argumentai ta apimtimi,
kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti
nutraukta bendrosios kompetencijos teismo, yra nepagrįsti. Darytina išvada, kad
apeliacinės instancijos teismas tiek bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudarytai santuokai, tiek jos apskaitai civilinės metrikacijos įstaigoje taikė
tą pačią jurisdikciją, nors apskaitai turėjo
taikyti CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas. Dėl to apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl apskaitos akto įrašo
panaikinimo nutraukta, naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).
Šalys, kreipdamosi į teismą,
pareiškė reikalavimą (ieškinį ir priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo ir kitų
įstatyme nustatytų klausimų išsprendimo, rėmėsi CK normomis,
reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3. 60 straipsnis) ir
santuokos nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3. 59 straipsnis), visiškai
neatkreipdamos dėmesio į tai, kad jų santuoka yra sudaryta bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė savo
poziciją pakeitė ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi
jurisdikcijos nagrinėti bažnyčios (konfesijos) tvarka sudarytos santuokos
pabaigos klausimų. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas, nevisiškai
tinkamai aiškindamas CK 3. 24 straipsnio nuostatas, neatkreipė šalių
dėmesio į tai, kad tinkamai išspręsti šalių reikalavimus galima tinkamai
apibrėžus teisminio nagrinėjimo dalyką, kuris formuluojamas ieškinyje (CPK 382 straipsnis).
Teismas turi išsiaiškinti tikrąją kiekvienos šalies poziciją dėl jų sudarytos
santuokos civilinių teisinių pasekmių. Ieškinyje suformuluoti ieškovo
reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y.
teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį
teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Be to, nagrinėjamoji
byla yra iš šeimos teisinių santykių; civilinio proceso įstatymuose nustatyta,
kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir kad teismas turi
galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Dėl to,
nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi pasiūlyti šalims tiksliai suformuluoti
savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas
(atsakovas) grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir kita (CPK 382 straipsnis).
Teismas, įvertindamas šalių pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir
pateiktus įrodymus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų,
dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Išplėstinė
teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta
santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos
valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos,
taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos
santykiams pagal analogiją (CK 1. 8 straipsnio 1 dalis) taikytinos
bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3. 49 straipsnis),
santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3. 24 straipsnis)
nuostatos.
Išplėstinė teisėjų
kolegija dėl CK 3. 60 ir 3. 61 straipsnių taikymo pažymi, kad CK 3. 60 straipsnio
2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme
sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų
pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos
ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa
šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3. 26–3. 30 ir kiti straipsniai).
Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu.
CK 3. 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės
institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos
panaikinimu (CPK 360 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį yra keliami
teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, kai santuoka
nėra nutraukta, klausimai.
Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių
tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą.
Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3. 27 straipsnyje.
Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių
pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai rūpintis
sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių
aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga,
nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad ieškovė, kol dukteriai sueis treji metai, nedirba, nes yra vaiko
priežiūros atostogose, o jos gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo
lygio, todėl priteisė išlaikymą iš kito sutuoktinio. V-a- sutuoktinis privalo
išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl
objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3. 27 straipsnyje, įtvirtinančiame
sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Dėl to negalima sutikti su kasacinio
skundo argumentu, kad išlaikymas sutuoktiniui nenutraukus santuokos priteistas
be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo
sutuoktinei priteisimo, kol dukteriai sueis treji metai, rėmėsi CK 3. 72 straipsniu,
o CK 3. 27 straipsnio 1 dalies, kaip teisinio pagrindo, nenurodė,
tačiau šis trūkumas nelaikytinas esminiu. Kasacinio skundo argumentai nesudaro
įstatyme nustatyto pagrindo tenkinti kasacinį skundą dėl šio reikalavimo, todėl
apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies paliekama galioti (CPK
346 straipsnio 2 dalis).

Dėl
išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

Kasaciniame skunde teisės
taikymo aspektu keliamas klausimas, ar pinigai už butą ir kitos tikslinės
išmokos yra įskaitytinos, nustatant tėvo (motinos) turtinę padėtį.
CK 3. 192 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų
poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis
sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias
nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi
nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir
abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G. ; bylos Nr. 3K-3-216/2006;
kategorija 78. 2. 1). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant kiekvieno
iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas:
darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį
atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir
ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt. ; lėšas bankuose ir kitose
kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus,
brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus,
žemę, mišką ir kt. ) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas);
juridinius asmenis (individualias įmones ir kt. ) bei jų turtą, taip pat visas
kitas pajamas. Be to, CK 3. 199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos,
iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas
išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo
užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Pažymėtina, kad pinigai už
butą ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies
papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios kasatoriaus mėnesinės
pajamos padidėja. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismai,
nustatydami atsakovo turtinę padėtį, netaikė 2003 m. gegužės 27 d.
Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo
vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punkto. Pažymėtina,
kad šio nutarimo 5 punkte yra nurodytos pajamos, kurios neįskaitomos
apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, tuo tarpu, minėta, tikslinės išmokos
yra laikytinos kitos rūšies pajamomis pagal CK 3. 199 straipsnį, pagal
kurį priteistas išlaikymas išieškomas iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių
pajamų, todėl šis kasatoriaus argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, nes
nutarimas, kuriuo jis remiasi, reglamentuoja kitus teisinius santykius ir šiuo
atveju yra netaikytinas. Teismai tinkamai nustatė kasatoriaus turtinę padėtį ir
pagrįstai nurodė, kad pinigai už butą ir maitinimosi išlaidų piniginė
kompensacija yra kasatoriaus pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas
turtinei padėčiai nustatyti, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A.
v. G. A. ; bylos Nr. 3K-3-251/2003; kategorija 72. 2).
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3. 3 straipsnyje
įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu
ir atsižvelgdama į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė
teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki
600 Lt per mėnesį. Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą
vaiko tėvams ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad tėvų turtinė padėtis šiuo
laikotarpiu yra nelygiavertė, pažymėtina, kad teismai pagrįstai iš atsakovo
priteisė didesnę išlaikymo dalį. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų
išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus
tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti
peržiūrimas (CK 3. 201 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismų
priimtus sprendimus dėl šio reikalavimo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos
turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio
1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio
2 dalis). B-nėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos,
susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šalys prašė priteisti
bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Kasacinis teismas,
išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartį iš dalies panaikino
ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi,
neišsprendus visų reikalavimų, negalima nustatyti proporcingo bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo bylos šalims, tai apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis,
kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra naikinama ir
perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria byla dėl
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos civilinės
metrikacijos įstaigoje nutraukta, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriomis
išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir perduoti
šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis palikti
nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt