TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
(S)                                                       Civilinė
byla Nr. 3K-3-299/2008
                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:
                                                                                                 113. 3; 113. 11; 104. 10; 114. 5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 29 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o
L-io (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės ir A-io N-o
(pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. kasacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. ir E. K. ieškinį
atsakovams G. N. ir A. N. dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – UAB
„IF draudimas“.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                         I. G-o esmė

Šalys
gyvena daugiabučiame name, atsakovų butas yra virš ieškovų buto. Ieškovai nurodo,
kad jų butas buvo užlietas tris kartus (2003 m. gruodžio mėnesį, 2006 m.
vasario ir rugsėjo mėnesiais), dėl to jiems padaryta turtinė žala. Ieškovai
teigia, kad butas užlietas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – netinkamo
naudojimosi savo turtu (dušo kabina, vandentiekio ir nuotekų sistemomis).
Atsakovai 2003 m. rekonstravo butą ir netinkamai įrengė dušo kabiną – ji sumontuota
tiesiai ant patalpos grindų, padėklo vandeniui surinkti neįrengta, vandens
surinktuvas (trapas) įrengtas grindyse. Žalos padarymo faktą patvirtina Centro
butų ūkio tarnybos 2006 m. vasario 13 d. aktas Nr. 12-3-16, UAB „Žaidas” 2006
m. rugsėjo 27 d. apžiūros aktas, nuotraukos. Už žalą, padarytą pirmu buto
užliejimu, atsakovai su ieškovais atsiskaitė. Tačiau jie  atsisako atlyginti žalą, padarytą kitais buto
užliejimais. Padarytos žalos dydį ieškovai įvertina būsimo buto remonto išlaidų
sąmata, t. y. 8258,53 Lt.  
Ieškovai
prašo priteisti iš atsakovų solidariai 8258,53 Lt žalos (nuostolių) atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2007
m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog atsakovas
2003 m. gruodžio mėnesį atlikdamas savo buto rekonstravimo darbus užliejo
ieškovų butą. Už padarytą žalą jis atsiskaitė, sumokėdamas ieškovei 500 Lt.
Ieškovė teigia, kad buto užliejimai kartojosi ir toliau, šią aplinkybę ji
grindžia pateiktais aktais. Tačiau 2003 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais SĮ
„Avarinė tarnyba“ nebuvo kviesta, surašant 2006 m. vasario 13 d. aktą atsakovas
nedalyvavo, nebuvo ir galimybės nustatyti, ar tinkamai įrengta hidroizoliacija.
Dėl to teismas sprendė, kad neįrodyta, jog buto užliejimai yra nuolatiniai ir
kyla būtent dėl atsakovų kaltų veiksmų. Be to, aktas buvo surašytas 2006 m.
vasario 13 d. , o apžiūros aktas surašytas 2006 m. rugsėjo 27 d. taip pat nedalyvaujant
atsakovui. Nepateikta ir neginčijamų rašytinių įrodymų, kad UAB „Žaidas“ turi
teisę apžiūrėti butą ir įvertinti apgadinimus, konstatuojant jų kilimo pobūdį.
Ieškovė nurodo, kad jai padaryta 8258,53 Lt žala, ir tai įrodinėja pateiktais apskaičiavimais,
reikalingais buto remonto darbams atlikti. Tačiau iš pateiktų apskaičiavimų visiškai
neaišku, kada bus atliekamas buto remontas, ar iš tiesų visos priemonės
reikalingos darbams atlikti būtent po užliejimo, neįvardijama ir apskaičiavimų
atlikimo data, be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atlieka buto
remonto darbus. Teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė paaiškinimais
bei pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, jog nuostoliai atsirado dėl
atsakovų kaltės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės M. K. apeliacinį skundą, 2007 m.
lapkričio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko
nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš delikto.
Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti
CK 6. 263  straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens
pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam
asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos
sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui
tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto
kaltei. Pagal CK 6. 248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama,
tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų
veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti
ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Ieškovai neįrodė, kad žala (sudrėkimai
lubose) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad atsakovai pažeidė CK 4. 37
straipsnyje įtvirtintą pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad
nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovai nenurodė
konkretaus atsakovų nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, taip pat
nepateikė neginčijamų įrodymų, jog ieškovės butas buvo užlietas esant gedimams
vandens tiekimo sistemose, kuriomis naudojasi atsakovai. Atsakovų bute dušo
kabina buvo įrengta atliekant buto rekonstrukciją – remiantis statybos leidimu
bei projektine dokumentacija. R-onstrukcijos teisėtumas patvirtintas statinio
pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Šie įrodymai nenuginčyti. Esant atsakovų
pateiktiems įrodymams, kad dušo kabina įrengta laikantis privalomųjų teisės
aktų reikalavimų, esant statybinei-techninei dokumentacijai ir eksploatuojama
pripažinus statinį tinkamu naudoti, ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad
atsakovų bute vandentiekio ar nuotekų sistema įrengta netinkamai ir tai lėmė
buto užliejimą bei žalos atsiradimą. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai (UAB
„Žaidas“, Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio
tarnybos aktai) vertintini kritiškai, nes šiuose nekonstatuotos sudrėkimų
kilimo priežastys, nenurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado sudrėkimai,
aktai surašyti atsakovams nedalyvaujant, nepateikti butų apžiūrą atlikusių
asmenų kvalifikacijos dokumentai. Šie aktai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais
priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir ieškovų buto galimo
užliejimo. Ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, taip pat žalos (sienų
sudrėkimo) kilimo priežasties, dėl to negalima konstatuoti priežastinio ryšio
tarp galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovų pateikta UAB
„Asita“ sąmata, kuria jie įrodinėja žalos dydį, nėra tinkamas įrodymas žalos
dydžiui nustatyti. Prašomą priteisti sumą sudaro ne realiai ieškovų butui kažkokiu
užliejimu vandeniu padaryta žala, o buto remonto darbai. Į sąmatą įtraukti
darbai, nesusiję su dėmių buto lubose šalinimu, sąmatoje nurodyti ir grindų
remonto darbai, nors sudrėkimai pirmiau nurodytuose aktuose užfiksuoti tik
patalpų lubose. Sąmatoje nenurodyta jos sudarymo datos, nepateikta įrodymų, kad
UAB „Asita“ ar sąmatos sudarytojas G. J. atestuoti tokiems darbams atlikti.
Ieškovė laiku ir tinkamai neinformavo atsakovų nei apie žalos padarymo faktą,
nei apie jos dydį.

III. Kasacinio skundo ir
atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti teismų
sprendimą ir nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas
šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias
įrodinėjimo pareigą, taip pat neišsiaiškino visų bylos aplinkybių.
            Remiantis
suformuota teismų praktika generalinio delikto, įtvirtinto CK 6. 263 straipsnio
1 dalyje, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės
prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis
sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Ieškovai, prašydami
apginti jų pažeistas teises, nurodė, kad atsakovai netinkamai naudojosi savo
turtu (dušo kabina, vandentiekio ir nuotekų sistemomis), ir pateikė neteisėtus
atsakovų veiksmus patvirtinančius įrodymus: 1) Centro butų ūkio aktą, kuriame
nurodyta, kad atsakovų bute dušo kabina sumontuota tiesiai ant grindų, neįrengiant
padėklo vandeniui surinkti;  2) UAB
„Žaidas“ apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad užlietos ieškovų buto lubos.
Atsakovai, norėdami paneigti jų kaltės prezumpciją ir patvirtinti savo veiksmų
teisėtumą, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovų buto
užliejimo metu (2006 m. vasario 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d. ) jų dušo kabina
buvo sumontuota pagal reikalavimus ir esant įrengtam padėklui vandeniui
surinkti, kad jų vandentiekio ir nuotekų sistemos nebuvo pralaidžios. Tačiau
teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, konstatuodami, kad ieškovai
neįrodė atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų. Teismai privalėjo išaiškinti
šalims jų teisę pateikti papildomus įrodymus bei galimybę skirti ekspertizę,
kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Teismai to nepadarė,
tik konstatavo, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.
Taip teismai pažeidė CPK 160, 179 straipsnius.
2.
Teismai netinkamai įvertino žalos dydį patvirtinantį įrodymą.
Padarytos žalos dydį ieškovai įrodinėjo UAB
„Asita“ sudaryta buto remonto darbų po vandentiekio avarijos sąmata, pagal
kurią remonto darbai kainuotų 8258,53 Lt. Žalą patyręs asmuo turi teisę rinktis,
ar jis pats remontuos sugadintą daiktą ir iš atsakovo reikalaus remonto
išlaidų, ar jis patikės remontuoti daiktą atsakovui. Ieškovai pageidauja, kad
butą remontuotų jų pasirinkta įmonė, o iš atsakovų yra reikalaujama remonto
išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad buto remontas dar neatliktas, atsakovai
byloje galėjo reikalauti išieškomų nuostolių sumažinimo ir pateikti įrodymus,
kad jie galėtų atlikti remontą tokios pat kokybės, bet už mažesnę kainą, tačiau
to nepadarė.
3. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje
įtvirtintos teisės į teisingą teismą.
Ieškovė yra neįgali – jos silpna klausa. Apie tai
ji informavo teismą iš anksto, pateikdama invalidumo pažymėjimą. Apeliacinės
instancijos teismo posėdžio metu ji beveik nieko negirdėjo, ką kalbėjo atsakovų
ir trečiojo asmens advokatai, nes jie stovėjo 4-5 metrų atstumu nuo jos. Apie
tai, kad beveik negirdi advokatų kalbos, ji pasakė teismui, tačiau šis to
nepaisė ir toliau tęsė procesą. Taigi šioje proceso dalyje ji buvo visiškai
diskriminuota ir procesas vyko faktiškai jai nedalyvaujant. Teismas pažeidė jos,
kaip neįgaliosios, teises, įtvirtintas Neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatyme ir Lygių galimybių įstatymuose, neužtikrino jai galimybės tinkamai
dalyvauti procese – girdėti atsakovų atstovų argumentus ir duoti į juos atsikirtimus.
Teismo posėdžio protokolas surašytas pažeidžiant procesinės teisės normas, nes
jame neužfiksuotas ieškovės kreipimasis į teismą dėl blogo girdimumo.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 319
straipsnį, nes išnagrinėjo bylą, nepranešęs ieškovui E. K. apie teismo posėdžio
laiką ir vietą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra
Italijoje, tačiau pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą teismas išsiuntė
ieškovo adresu Lietuvoje. Be to, teismas posėdį paskyrė po trijų dienų,
neužtikrindamas galimybės ieškovui atvykti į bylos nagrinėjimą.

Prisidėjime prie kasacinio skundo ieškovas E. K.
palaiko visus skundo argumentus ir prašo jį tenkinti. Jis taip pat nurodo, kad abiejų
instancijų teismai pažeidė jo procesinės teises, nes neišsiuntė jam nė vieno
šaukimo ar pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo gyvenamosios
vietos adresu Italijoje.   

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai G. N. ir
A. N. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas
grindžiamas šias argumentais:
1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai
neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Kasatorė, siekdama civilinės
atsakomybės taikymo, turėjo įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas:
neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Kasatorė neįrodė, kad
žala (sudrėkimai lubose) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat
sudrėkimų kilimo priežasties, dėl ko negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp
galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Byloje nėra jokių
įrodymų, kad kasatorės nuostoliai yra atsakovų neteisėtos veikos rezultatas.
Kasatorė iškreipė 2006 m. vasario 13 d. Centro butų ūkio akto Nr. 12-3-16
turinį. Jame nurodyta, kad atsakovų bute esanti dušo kabina sumontuota tiesiai
ant patalpos grindų, padėklas vandeniui surinkti neįrengtas, tačiau vandens
surinktuvas (trapas) įrengtas grindyse. Ši aplinkybė nepatvirtina atsakovų
veiksmų neteisėtumo. Atsakovų bute dušo kabina įrengta atliekant buto
rekonstrukciją – remiantis statybos leidimu bei projektine dokumentacija.
R-onstrukcijos teisėtumas patvirtintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti
aktu. Šie įrodymai nenuginčyti. Kasatorės pateiktuose aktuose nekonstatuota
sudrėkimų kilimo priežasčių, o jos pateiktuose nuotraukose užfiksuotos
sudrėkimo žymės yra ne po atsakovų bute esančia dušo kabina. Kasatorė nurodo
tris žalos padarymo (buto užliejimo) atvejus – 2003 m. ir du 2006 m. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad jeigu dušo kabina būtų įrengta netinkamai, tai kasatorės
bute lubos drėktų nuolat – kiekvieną kartą atsakovams eksploatuojant šią
kabiną. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. dėl
gyvenamojo namo bendro naudojimo nuotekų stovo užsikimšimo avarinė tarnyba buvo
kviesta net 7 kartus.
2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad
apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pažeista kasatorės teisė į
teisingą teismą bei jos, kaip neįgaliosios, teisės. Kasatorė bylą vedė per
advokatą, todėl jos procesinės teisės buvo užtikrintos. Ji nepateikė pastabų
dėl teismo posėdžio protokolo, taip savo veiksmais pripažindama teismo posėdžio
protokolo surašymo teisingumą. Ieškovės pateiktame neįgaliojo pažymėjime nėra
duomenų apie jos klausos negalią. Ji teismo posėdžio metu nenurodė, kad turi
tokią negalią, neišreiškė prašymo kviesti į teismo posėdį vertėją.
3. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu
pripažįstamas atvejis, jeigu teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš
dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką
ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau būtina aplinkybė
pripažinti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą yra tokio asmens
skundas. Ieškovas E. K. nėra pateikęs kasacinio skundo, byla apeliacinės
instancijos teisme buvo nagrinėjama 
pagal ieškovės M. K. , o ne pagal jo skundą. Be to, atsiliepime į
apeliacinį skundą jis nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB
„If draudimas“ prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais:
1. Teismai nepažeidė įrodinėjimo pareigos
paskirstymo taisyklių. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bendrąją
įrodinėjimo pareigos taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniu, kuris
teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimų
pagrįstumą. Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus,
žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka
ieškovui. Teismai analizavo tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus įrodymus ir padarė
išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio
tarp atsakovų veiksmų ir žalos, taip pat žalos dydžio.
2. Kasatorė teismo proceso apeliacinėje
instancijoje metu buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo galimybę naudotis
visomis jai įstatymų suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Ji ir jos atstovas
turėjo teisę prašyti teismo leisti ieškovei sėdėti posėdžių salėje jai priimtinu
atstumu nuo kalbančių proceso dalyvių, o teismui neleidus to padaryti, įrašyti
šias pastabas į posėdžio protokolą, tačiau jokių pastabų ar papildymų
pasirašant protokolą ieškovė ir jos atstovas nepadarė.
3. Ieškovų pateiktame ieškinyje ir apeliaciniame
skunde jų abiejų gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje. Ieškovo 2007 m. spalio 24
d. išsiųstame atsiliepime prie jo rekvizitų nurodytas antrasis adresas
Italijoje, atsiliepime jis nurodė, kad buvo išvykęs, todėl su gautais
procesiniais dokumentais susipažino vėliau. Šis ieškovo procesinis dokumentas
teisme gautas pasibaigus terminui atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.
2007 m. spalio 25 d. jam buvo išsiustas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą
ir laiką paskutiniu jo ligi tol procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu
Lietuvoje, ir toks veiksmas atitinka CPK 121 straipsnio reikalavimus.   
     

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :
                            IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai


1. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 160, 179
straipsnių pažeidimo pagrįsti.
CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio
pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159
straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio
pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama
CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų
nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos
esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir
objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 straipsnis).
Tačiau tai neturi būti suprantama, kad teismas visada pats renka įrodymus.
Teismo veiksmai renkant įrodymus, t. y. jų rinkimo tvarka (kas, kam, kokia
forma ir būdu pateikia įrodomuosius faktinius duomenis), reglamentuojami CPK
179 straipsnyje. Pagal jį teismas gali vertinti įrodymus dėl jų apimties pakankamumo,
t. y. ar jie surinkti apie visas svarbias bylos aplinkybes, bet ne dėl įrodymų
pakankamumo kokybės – ar jie patikimi ir įtikinantys. Pagal CPK 159 straipsnį 1
dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu užduoda
klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo
jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja
įrodymų apie šias aplinkybes. Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis
tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių: 1) teismas nusprendė ar pagal įstatymą
privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo
pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims,
veikiantiems rungtyniškumo pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju
aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o šalys po teismo
nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių
įrodymų.
Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas
veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys
naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Tačiau teismas privalėjo nurodyti
šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam,
kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo
įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp
neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių
faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai,
kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų  visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis,
pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų,
teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180
straipsnis). Teismas gali išsakyti nuomonę, kad tam tikriems klausimams
išnagrinėti reikalingos specialios žinios ir siūlyti atlikti ekspertizę. Ar
teismas įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, sprendžiama iš
teismo veiksmų rengiantis bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžio metu. Tai gali
patvirtinti šalims raštu ar žodžiu duoti ir teismo procesiniuose dokumentuose
(protokoluose, nutartyse ir kt. ) užfiksuoti nurodymai. V- įrašai protokole
apie tai, kad šalims užduoti klausimai, išaiškintos jų teisės teikti įrodymus,
negauta prašymų dėl bylos papildymo, nepatvirtina, jog teismas įvykdė pareigą
rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos
tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis
ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės
pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti,
kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis,
159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti
žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų
veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie
konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju
gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos,
kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto
kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti
susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar
skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi
sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje
nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu
ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus,
kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu
šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto
darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais,
o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar
pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi
sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra
pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad
ieškovų pateikta remonto darbų sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui
nustatyti, nes į ją įtraukti nesusiję su sugadinimų pašalinimu grindų remonto
darbai, nenurodyta jos sudarymo datos, nepateikta įrodymų apie sąmatos
sudarytojo kvalifikaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo
išvadai, jog visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti, nes kiti joje
nurodyti darbai yra susiję su turto sugadinimu (sudrėkimų buto lubose)
pašalinimu. Teismo motyvas, kad dėl dalies darbų, nesusijusių su sugadinimais,
įtraukimo į sąmatą yra nepagrįsti visi joje nurodyti nuostoliai, neatitinka CK
6. 249 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismo motyvai, kad sąmata yra be datos,
kad ją sudarė tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo, yra faktinio pobūdžio,
bet jais neatskleista šių trūkumų teisinė reikšmė. Neaišku, kaip sąmatos datos
nenurodymas yra susijęs su darbų ar medžiagų vertės teisiniu nepagrįstumu. Jeigu
teismui kyla abejonių dėl sąmatą sudariusio asmens kvalifikacijos ir joje
esančių duomenų patikimumo, tai teismas turi pasiūlyti šaliai pateikti įrodymus
apie sąmatą surašiusio asmens kvalifikaciją ir jo gebėjimus įvertinti bei nustatyti
remontui reikalingas sąnaudas (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Šie teismo motyvai yra
ydingi, o jų pagrindu padaryta išvada, kad neįrodytas žalos dydis, laikytina
teisiškai nepagrįsta, neatitinkanti CK 6. 249, CPK 185 straipsnių reikalavimų.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo
neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir
padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas
vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti
suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo
turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra
neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo
valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka
vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik
tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o
ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad
užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški,
tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo
šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų
aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas
įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6. 247 straipsnis, CPK
159 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo
įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos
galios, išskyrus CPK nustatytas
išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu
įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą
atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai
įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad
vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų
plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių
patalpų. Byloje turi būti duoti nurodymai šaliai, įrodinėjančiai priežastinį
ryšį, pateikti įrodymus apie šias aplinkybes. Be to, vertinant įrodymus reikia
turėti galvoje tai, kad užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko
netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto
techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems
asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.
Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto
naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz. , dėl vienkartinio vandens išpylimo
ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar
buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą
darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šią išvadą
teismas darys atsižvelgęs į tai, ar nėra kitų ieškovo patalpų užpylimo
šaltinių. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir
atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų
sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės,
iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz. , statinio
architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Nustatydamas neteisėtus
veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi
nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti
kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant.
Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas 
dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas
priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos
klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo
neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo
atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto
sugadinimo priežastis.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad
bylą nagrinėję teismai esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai
neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nedavė
nurodymo dėl įrodymų pateikimo apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias
vėliau vertino. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų
sprendimui ir nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl
teismų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Bylos
aplinkybėms ištirti reikia surinkti naujų įrodymų ir iš naujo nustatyti
teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinėje instancijoje yra
sprendžiami fakto klausimai, jie buvo keliami apeliaciniame skunde, taigi apeliacinės
instancijos teismas turi užtikrinti CPK 159, 160 straipsnių nuostatų
įgyvendinimą ir po to įvertinti įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, todėl byla
perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Šalių turėtų
kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus
išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.


2. Kasacinio skundo argumentai dėl Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Neįgaliųjų
socialinės integracijos ir Lygių galimybių įstatymuose įtvirtintų neįgaliųjų
asmenų teisių pažeidimo atmestini.
Kasaciniame skunde nurodyti teisių pažeidimai yra
grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, vykusiomis apeliacinės instancijos teismo
posėdžio metu. Aplinkybės, kurios vyksta teismo posėdžio metu, fiksuojamos
teismo posėdžio protokole. Pagal CPK 169 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio
protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai. Esminės
bylos nagrinėjimo aplinkybės yra tos, kurios teismo posėdžio protokole
nurodomos pagal įstatymą (CPK 169 straipsnio 2 dalis) arba teismo posėdžio
pirmininko ar teisėjų kolegijos pritarimu (CPK 170 straipsnio 4 dalis). Pagal
CPK 169 straipsnio 2 dalies 7 punktą prie esminių bylos nagrinėjimo aplinkybių
priskiriami dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimai ir prašymai. Pagal CPK 170
straipsnio 4 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į
protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai.
Sprendžiant klausimą dėl esminių bylos nagrinėjimo aplinkybių buvimo turi būti
vadovaujamasi leistinais įrodymais – įrašais teismo posėdžio protokole.
Iš byloje esančio apeliacinės instancijos teismo
posėdžio protokolo matyti, kad jame nėra įrašų apie tai, jog teismo posėdžio
metu kasatorė būtų pareiškusi, kad dėl fizinės negalios ji negali naudotis savo
procesinėmis teisėmis. Iš protokolo matyti, kad kasatorė teismo posėdžio metu
pasisakė, uždavė klausimą atsakovui, be to, ji naudojosi advokato pagalba,
todėl jos teisė į žodinį procesą buvo tinkamai įgyvendinta. Pasirašant teismo
posėdžio protokolą nei kasatorė, nei jai atstovaujantis advokatas nepateikė
jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo surašymo teisingumo. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad leistinais įrodymais nepatvirtinama, jog kasatorės
procesinės teisės buvo pažeistos.

3. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 319 straipsnio
3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.
CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie apeliacinės bylos nagrinėjimo
vietą ir laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui E. K. buvo išsiųstas
pranešimas apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo nurodytu adresu
Lietuvoje (b. l. 173). Bylos nagrinėjimo metu jis pateikė duomenis apie jo
gyvenamąją vietą Italijoje. P-eikiant šiuos duomenis nebuvo prašoma ir
siekiama, kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami jo nurodytu
adresu Italijoje, o viso proceso metu procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami
jo nurodytu adresu Lietuvoje. Po pranešimo apie apeliacinės bylos nagrinėjimo
vietą ir laiką išsiuntimo ieškovas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam
nedalyvaujant. Tai rodo, kad nurodant adresą Italijoje nebuvo pakeista
procesinės korespondencijos gavimo vieta, todėl teismo veiksmai CPK 319
straipsnio nuostatų nepažeidžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame
skunde nurodant CPK 319 straipsnio pažeidimą kaip kasacijos pagrindą išsamiai
nemotyvuota, kodėl ir kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai ir
nepagrįstai teismo nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes su teismo posėdžio laiko ir vietos
nežinojimu ar atvykimu į teismo posėdį nesiejami kokie nors sutrukdymai
išsiaiškinti bylos aplinkybes (teikti įrodymus, pasisakyti svarbiais aspektais,
dėl kurių negalėjo pasisakyti anksčiau ir pan. ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio
1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.


Teisėjai                                                                   
                                         Z-a-
L-is

           

J-a J-ė



A-is N-a-
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt