|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Civilinė byla Nr. 3K-3-221/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 44. 5. 1; 60 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z--o L--ick-io (kolegijos pirmininkas), J--in-os J--ušk-i--ės (pranešėja) ir V--o V--seck-o, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R--zevič-i-en-ės individualios įmonės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „M--im-iliana“ ieškinį atsakovui R--zevič-i-en-ės individualiai įmonei dėl užmokesčio už krovinio vežimą priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. G--o esmė G--a- byloje yra dėl krovinio siuntėjo prievolės sumokėti vežėjui užmokestį už krovinio pervežimą tarptautiniais sausumos keliais. Ieškovas UAB „M--im-iliana“ nurodė, kad pagal šalių pasirašytą sutartį-užsakymą ieškovas turėjo pervežti krovinį maršrutu Olandija-Lietuva-L--ija-Rusija. Už krovinio pervežimą sutarta sumokėti 3 900 eurų. Ieškovas pasikrovė krovinį Olandijoje ir nuvežė jį iki L--ijos Respublikos-Rusijos Federacijos sienos Grebnevo pasienio punkto. Čia transporto priemonė su kroviniu buvo sulaikyta ir neįleista į Rusijos Federaciją. 2007 m. spalio 25 d. Rusijos Federalinės priežiūros tarnybos vartotojų teisėms ir žmogaus gerovei ginti Pskovo srities valdyba potvarkiu Nr. 325 (toliau - potvarkis) dėl sanitarinių-epideminių išvadų su reikalaujamais dokumentais nepateikimo nutarė sustabdyti krovinio (dažomųjų medžiagų) įvežimą į Rusijos Federaciją, kol bus pašalinti nustatyti sanitarijos įstatymo pažeidimai. Šiuo potvarkiu krovinys grąžintas atgal į L--ijos Respubliką. Ieškovo teigimu, jis negalėdamas vykdyti vežimo sutarties dėl to, kad atsakovas R--zevič-i-en-ės individuali įmonė jam nepateikė sertifikato, telefonu ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl reikalaujamų Rusijos muitinės tarnybos reikalaujamų dokumentų pateikimo. Jų nepateikus, ieškovas grąžino krovinį į Lietuvą ir iškrovė jį muitinės sandėliuose. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo vežimo užmokesčio dalį - 5869, 76 Lt, tai ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo: 4326, 08 Lt už krovinio vežimą, 2109, 47 Lt išlaidų už krovinio pervežimą į Vilnių ir jį iškraunant, 36,18 Lt procesinių metinių palūkanų nuo 2008 m. vasario 24 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2008 m. kovo 3 d. , 59,45 Lt procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2008 m. kovo 31 d. , kada atsakovas sumokėjo 5869,76 Lt, įstatymo nustatytas 14,18 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė Vilniaus miesto 2-a-is apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu nusprendė: 1) priimti ieškovo UAB „M--im-iliana“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 5869,76 Lt sumos išieškojimo ir bylos nagrinėjimą dėl 5869,76 Lt sumos išieškojimo nutraukti; 2) ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo R--zevič-i-en-ės individualios įmonės ieškovo UAB „M--im-iliana“ naudai 4326,08 Lt už krovinio pervežimą, 2109,47 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6435,55 Lt) nuo ieškinio pareiškimo dienos (2008 m. kovo 7 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3324,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3) atmesti likusią ieškinio dalį. Teismas, įvertinęs šalių sudarytą sutartį – užsakymą kroviniui pervežti ir CMR važtaraštį, nustatė, kad buvo vykdomas krovinio (chemikalų) pervežimas tarptautiniu maršrutu Olandija-Lietuva-L--ija-Rusija. Krovinio vežimą atliko vežėjas – ieškovas. Teismas nurodė, kad ginčo santykiams taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija. Rusijos Federalinės priežiūros tarnybos vartotojų teisėms ir žmogaus gerovei ginti Pskovo srities valdybos 2007 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 325 nurodyta, nepateikus krovinio sanitarinių–epideminių išvadų (sertifikato), sustabdyti krovinio (dažomųjų medžiagų) įvežimą į Rusijos Federaciją, iki bus pašalinti nustatyti sanitarijos įstatymų pažeidimai, t. y. tolesnis krovinio pervežimas tapo negalimas dėl krovinį lydinčių dokumentų (sertifikato) nebuvimo. Teismas iš įrašo važtaraštyje (grafa 5: pridedami dokumentai) nustatė, kad sertifikato nebuvo tarp pridedamų prie važtaraščio dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip ekspeditorius ir krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino, jog būtų pateiktas vežėjui krovinio sertifikatas, reikalingas pateikti muitinėje įvežant kenksmingą krovinį į Rusiją, ir kad vežėjas sertifikato neprarado ir nepanaudojo neteisingai. Aplinkybę, kad nebuvo sertifikato, patvirtino ir šalių susirašinėjimas tiek telekomunikacijų priemonėmis, tiek paštu. Teismas sprendė, kad vairuotojas neturėjo pareigos tikrinti, ar yra visi reikalingi krovinio dokumentai. Ieškovas (vežėjas), negalėdamas toliau tęsti maršruto Rusijos Federacijos teritorijoje, paprašė atsakovo instrukcijų dėl krovinio, tačiau atsakovas pateikė nelogiškas, nekonkrečias, prieštaraujančius įstatymams instrukcijas vežėjui, neperdavė jam sertifikato ir nenurodė, kada pateiks. Dėl to vežėjas pagrįstai sprendė ne laukti pasienyje su kroviniu, o atvežti jį į Lietuvą ir iškrauti atsakovo sąskaita muitinės sandėliuose. Teismas konstatavo, kad iškrovus krovinį pervežimas baigėsi. Ieškovas patyrė 10 195,84 Lt nuostolių, nes jam nebuvo sumokėtas numatytas pervežimo iš Olandijos iki Rusijos užmokestis. Atsakovas po ieškinio pareiškimo sumokėjo ieškovui 5869,76 Lt už atliktą pervežimą ir ieškovas atsisakė šios sumos priteisimo. Dėl to likusi neatlyginta ieškovo nuostolių suma už pervežimą (4326,08 Lt) priteistina iš atsakovo. Ieškovo patirtus nuostolius taip pat sudaro 1641,87 Lt išlaidų už krovinio pervežimą nuo Grebnevo pasienio punkto iki Vilniaus ir 467,60 Lt išlaidų dėl krovinio iškrovimo muitinės sandėliuose. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 14,18 proc. metinių palūkanų yra nepagrįstas, nes šiuo atveju šalių santykius reguliuoja CMR konvencija ir joje yra nurodyta šių palūkanų skaičiavimo tvarka bei dydis. Ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl palūkanų, dėl to 5 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos ieškovui sumos. Teismas nurodė, kad likusi ieškinio dalis dėl 36,18 Lt ir 59,45 Lt palūkanų, 14,18 proc. procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovo R--zevič-i-en-ės individualios įmonės apeliacinis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 11 straipsnį vežėjas neprivalo tikrinti reikiamų dokumentų, reikalingų muitinės formalumams atlikti, tinkamumo. Dėl to atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo nuostolių, patirtų dėl reikiamų dokumentų, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo. Pagal šalių sudarytą 2007 m. spalio 19 d. sutartį–užsakymą kroviniui pervežti (2. 1 punktas) atsakovas R--zevič-i-en-ės individuali įmonė įsipareigojo pateikti visus nustatyta tvarka užpildytus dokumentus, būtinus kroviniui pervežti per Lietuvos ir užsienio šalių teritorijas. Ieškovas, per protingą laiką nesulaukęs iš atsakovo sanitarinių-epideminių išvadų dėl krovinio, ėmėsi priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiko kroviniu disponuojančio asmens interesus, perveždamas ir iškraudamas krovinį Lietuvos muitinės sandėliuose. Tokie ieškovo veiksmai atitiko ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principus ir nelaikytini CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų vežėjo teisių viršijimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsipareigojo per tam tikrą laiką pateikti trūkstamus dokumentus, todėl krovinio pervežimo nutraukimas ir krovinio grąžinimas į Vilnių atitiko CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas, sumokėjęs ieškovui 1700 eurų (5869,76 Lt) vežimo užmokestį už maršruto dalį Olandija – Lietuva, nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal krovinio vežimo sutartį. Aplinkybė, kad ieškovas raštu nepranešė atsakovui apie krovinio buvimo vietą iki 2007 m. spalio 29 d. , nepanaikina atsakovo prievolės atlyginti ieškovui 4326,08 Lt užmokestį už krovinio pervežimą ir 2109,47 Lt ieškovo turėtas krovinio grąžinimo iš Grebnevo pasienio punkto į Vilnių išlaidas. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai Kasaciniu skundu atsakovas R--zevič-i-en-ės individuali įmonė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai: 1. Skundžiamuose sprendime ir nutartyje teismai, nustatydami atsakovo atsakomybės taikymo pagrindus ir apimtis, neatsižvelgė į tai, kaip kita šalis vykdė savo sutartines pareigas, įskaitant pareigą bendradarbiauti (CK 6. 38 straipsnio 3 dalis, 6. 200 straipsnio 2, 3 dalys). Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino aplinkybės, kad, praėjus maždaug valandai nuo tada, kada vežėjo vilkikas su kroviniu pajudėjo nuo L--ijos – Rusijos pasienio Lietuvos link, atsakovas į pasienį elektroniniu paštu perdavė muitinės procedūroms atlikti būtiną sertifikatą. Dėl to ieškovas, nenurodęs grįžti su kroviniu atgal į pasienį, pažeidė šalių pareigą kooperuotis, tokie jo veiksmai neatitiko atsakovo interesų, taigi ir CMR konvencijos 14 straipsnio reikalavimų. 2. Nustatydami krovinio pervežimo užmokesčio kainą vienam kilometrui ir apskaičiuodami pervežimo užmokestį vežimo maršruto atkarpoje Olandija – L--ijos ir Rusijos pasienis, teismai nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų dėl vežimo užmokesčio dydžio sudarant sutartį (CK 6. 1963 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai neatsižvelgė į įprastą komercinę praktiką, kad tarptautiniams pervežimams sausumos keliais Europos Sąjungos teritorijoje taikomi mažesni tarifai, nei tarifai, taikomi atliekant vežimą Rusijos Federacijos teritorijoje. Dėl to turėjo būti apskaičiuojami mažesni vežėjo patirti nuostoliai dėl negautų vežimo užmokesčio pajamų. 3. CK 6. 249 straipsnio 1 dalies prasme įvardytų nuostolių atsiradimas siejamas su asmens neteisėtais veiksmais, be kurių šių nuostolių nukentėjusi šalis nepatirtų. V--imo sutartimi šalys nesusitarė, kad atsakovas turės kompensuoti ieškovui jo grįžimo iš Rusijos išlaidas, dėl to ieškovas turėjo grįžti savo sąskaita. Dėl šios priežasties teismai nepagrįstai pripažino ieškovo grįžimo nuo L--ijos-Rusijos pasienio į Vilnių išlaidas nuostoliais. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis UAB ,,B--dų rojus“ v. G. O. byloje Nr. 3K-3-197/2007). Nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, kuri jų patyrė, o teismas gali nustatyti jų dydį tik tuo atveju, jei jų dydžio nustatyti neįmanoma. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,M--im-iliana“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai: 1. Kasacinio skundo argumentas, kad muitinės procedūroms atlikti trūkstamą sertifikatą atsakovas atsiuntė į pasienį, prieštarauja byloje teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pagal kurias atsakovas sertifikato nepateikė ir nenurodė, kada pateiks. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie muitinei pateiktą sertifikatą. Dėl to ieškovas neturėjo pasirinkimo ir grąžino krovinį atgal ir vadovaudamasis CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsniu pasinaudojo teise iškrauti krovinį juo disponuojančio asmens sąskaita. Ieškovas nesutinka taip pat su atsakovo kasacinio skundo teiginiu, kad sertifikatą pakanka atsiųsti elektroniniu paštu, ir nurodo, jog sertifikatas yra oficialus dokumentas, kuris muitinės pareigūnams pateikiamas tokia pat tvarka, kaip ir kiti dokumentai. 2. Atsakovas neįrodė teiginio, kad krovinio vežimo kaina yra didesnė Rusijos Federacijos nei Europos Sąjungos teritorijoje. Krovinio vežimo išlaidas (krovinio pakrovimas, eksporto muitinės procedūrų forminimas, degalų kaina, kelių mokesčiai, vairuotojams dienpinigiai, sugaištas laikas Rusijos pasienyje) ieškovas įskaičiavo į bendrą vežimo užmokesčio sumą. Teismai pagrįstai ieškovo nuostolius apskaičiavo kaip patirtus proporcingai atliktam vežimui. B--amas atsakingas už krovinį ieškovas patyrė nuostolių jį grąžindamas maršrutu L--ijos ir Rusijos pasienis – Vilnius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl krovinio siuntėjo prievolės sumokėti vežėjui sulygtą užmokestį už krovinio vežimą Šalių sudaryta sutartimi-užsakymu kroviniui pervežti vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iš Olandijos į Rusiją, siuntėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti vežėjui (ieškovui) nustatytą užmokestį. Spręsdami ginčą, kilusį iš krovinio vežimo sutarties, teismai pagrįstai taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas. CMR konvencijoje reglamentuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos. Konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Aptariamo straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (Konvencijos 11 straipsnio 3 punktas). Nurodytų CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje ankstesnėse bylose yra nurodyta, kad jei teismas nustato, jog nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas neįpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalį CMR važtaraštyje turi būti nurodytas perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti yra siuntėjo pareiga. Be to, siuntėjas privalo suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis UAB „Senukų prekybos centras“ v. UAB „EM Trans“ byloje Nr. 3K-3-3/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis UAB ,,B--t-ic Freight S--ices“ v. A. J--k-evič-i-aus individuali įmonė byloje Nr. 3K-3-34/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp pridėtų prie važtaraščio dokumentų nebuvo L--ijos – Rusijos pasienyje muitinės procedūroms atlikti būtinų sanitarinių-epideminių išvadų (sertifikato), tai reiškia, kad atsakovas, būdamas krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino nurodyto dokumento perdavimu vežėjui, taip pat kad negavęs sertifikato vežėjas negalėjo jo prarasti ar panaudoti neteisingai. Dėl reikalaujamo dokumento nepateikimo L--ijos – Rusijos pasienyje sustabdytas krovinio įvežimas į Rusiją. Krovinio siuntėjui nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų tolesnis krovinio vežimas šalių sutartu maršrutu tapo negalimas. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos (T. 1, b. l. 105-113) nustatyta, kad išaiškėjus nurodytoms kliūtims krovinio vežimui vežėjas 2007 m. spalio 25 d. informavo siuntėją apie kliūtis, laukdamas tolesnių nurodymų, susijusių su krovinio vežimu, tačiau siuntėjas nepateikė reikiamo sertifikato ir aiškiai nenurodė, ar sertifikatą pateiks, taip pat nenustatė šio dokumento pateikimo termino. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad nesulaukęs per protingą laiką siuntėjo įmanomų vykdyti instrukcijų vežėjas negalėjo tęsti vežimo numatytu maršrutu, dėl to, grąžindamas krovinį siuntėjui, veikė jo interesais. Byloje esančioje šalių susirašinėjimo medžiagoje užfiksuotas siuntėjo nurodymas vežėjui tęsti vežimą numatytu maršrutu, nepaisant trūkstamo dokumento muitinės procedūroms atlikti, laikytinas neįmanomu vykdyti pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 5 dalies b punktą. Tokiais atvejais, kurie apibrėžti CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalyje, vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį siuntėjo sąskaita, po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu. Byloje nustatyta, kad krovinį ieškovas grąžino į Lietuvą ir jį iškrovė Vilniaus teritorinės muitinės sandėlyje pagal UAB ,,Vilniaus Transimeksa“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Teismai pagrįstai sprendė, kad tokie atlikti vežėjo veiksmai, nesant jokių kitų įmanomų vykdyti siuntėjo nurodymų, geriausiai atitiko siuntėjo interesus ir negali būti laikomi vežėjo bendradarbiavimo principo vykdant sutartines prievoles pažeidimu (CMR konvencijos 14 straipsnio 2 dalis). Priešingai, siuntėjas nepateikė įmanomų vykdyti nurodymų vežėjui ir nenurodė (nepatvirtino) tikslios krovinio iškrovimo vietos, tai laikytina bendradarbiavimo vykdant sutartines prievoles stoka. Aplinkybė, kad siuntėjas pavėluotai elektroniniu paštu išsiuntė sertifikatą pasienio tarnyboms, neturi reikšmės, nes krovinys tuo metu buvo grąžintas į Lietuvą. Kadangi siuntėjas laiku ir tinkamai neperdavė būtino krovinį lydinčio dokumento, tai nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka siuntėjui (atsakovui), o ne vežėjui (ieškovui). Pirmiau nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio vežimas laikomas baigtas iškrovus krovinį. Dėl to, atvežęs krovinį ir pasirūpinęs jo iškrovimu Vilniaus teritorinės muitinės sandėlyje, vežėjas veikė siuntėjo interesais ir įgijo teisę reikalauti vežimo užmokesčio, skaičiuotino nuo krovinio priėmimo vežti iki vežimo pabaigos, kaip ir krovinio iškrovimo bei saugojimo išlaidų atlyginimo. Kasaciniu skundu atsakovas ginčija priteisto vežimo užmokesčio dydį, nurodydamas, kad teismai neatsižvelgė į įprastą komercinę praktiką, kad tarptautiniams pervežimams sausumos keliais Europos Sąjungos teritorijoje taikomi mažesni tarifai, nei tarifai, taikomi atliekant vežimą Rusijos Federacijos teritorijoje. Atsakydama į šį argumentą kolegija nurodo, kad šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl pervežimo užmokesčio tvirta suma, jos neskaidydamos atskiroms maršruto atkarpoms. Dėl to byloje teismai pagrįstai įvertino ieškovo nuostolius kaip patirtus faktiškai atliktam krovinio vežimui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimtu sprendimu tenkindamas ieškinio dalį ir priteisdamas nuostolių atlyginimo bei apeliacinės instancijos teismas nutartimi palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė teisėtus sprendimą ir nutartį. Kasacinio skundo argumentais nėra įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamų teismų sprendimą ir nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistus. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Z--a- L--ick-is J--in-a J--ušk-i--ė V--a- V--seck-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
1082: Svečiai