|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška 2 2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Ši sąlyga neatskiriama nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta visas teismo nustatytas nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes ir duoda apie jas teisingus parodymus. Baudžiamoji byla Nr. 2K-84/2010 Procesinio sprendimo kategorija 1. 1. 6. 6 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B-o S-o, A-o S-io ir pranešėjo T-o -o, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš G. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria atmestas G. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. -o pranešimą, n u s t a t ė: G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 2 d. , apie 22. 00 val. , Klaipėdoje, Kauno g. 39 namo kieme, važiuodamas atbuline eiga automobiliu „Audi A6”, galbūt užkliudė automobilį „Opel Vectra“, nežymiai jį apgadindamas, o išėjęs išsiaiškinti su automobilio „Opel Vectra“ savininku R. J. , viešoje vietoje, minėto namo kieme, tyčia dėl mažareikšmės dingsties išsitraukė iš po drabužių teleskopinę lazdą ir ja sudavė R. J. , taikydamas į galvą, ne mažiau kaip septynis smūgius, tačiau, šiam užsidengus galvą rankomis, pataikė į rankas ir padarė muštinę žaizdą bei poodinę kraujosruvą aplink dešiniojo dilbio viršutinį paviršių, sulaužė kairės plaštakos penktąjį delnakaulį, padarė poodinę kraujosruvą ir dvi muštines žaizdeles kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, vartojo necenzūrinius žodžius R. J. atžvilgiu ir po to pasišalino Kauno g. 41 namo link. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po penkių minučių G. K. sugrįžo į įvykio vietą su trimis nenustatytais asmenimis, kurių vienas sudavė R. J. kumščiu smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniajame voke ir muštinę žaizdelę ant dešiniojo antakio, o D. Š. buteliu vieną smūgį per galvą, padarydamas kaktos muštinę žaizdą ir galvos sumušimą. Po to G. K. su nenustatytais asmenimis užgauliojo R. J. , jo žmoną R. J. , vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Taip G. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nuteistasis G. K. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatorius nurodo, kad byloje yra visos sąlygos pritaikyti nuteistajam BK 40 straipsnį, tačiau teismai netinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas. Pagal BK 11 straipsnio 3, 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, todėl yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažino esmines bylos aplinkybes, neneigė savo veiksmų chuliganiškų paskatų (t. y. fakto, kad R. J. sužalojimo dingstis buvo mažareikšmė), veikų kvalifikavimo, savo noru davė teisingus parodymus, paaiškinimais nebandė klaidinti teismo ir išvengti baudžiamosios atsakomybės ar jos sušvelninti. G. K. atsiprašė R. J. dar iki pranešimo apie pareikštą įtarimą įteikimo ir atlygino padarytą žalą: Valstybinei ligonių kasai apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei kompensavo R. J. nurodytą turtinę žalą. Tai rodo, kad G. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismų išvados, kad nuteistasis nesigaili, nes neatskleidė su juo įvykio vietoje buvusių asmenų tapatybių, paremtos spėjimais, todėl nepagrįstos. Tai, kad G. K. nesusitarė su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturėtų būti laikoma aplinkybe, trukdančia taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas, nes susitarimas nebuvo pasiektas tik dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau nuteistasis sutinka sumokėti nukentėjusiajam piniginę kompensaciją, proporcingą patirtai žalai, taip pat sutinka su teismo nustatyta 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti ir iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jau buvo sumokėjęs nukentėjusiajam 1000 Lt. Kasatoriai tvirtina, kad prašymus perduoti G. K. pagal laidavimą pateikę K. M. (nuteistojo profesinės karo tarnybos viršininkas, turintis neabejotiną autoritetą) ir G. N. (nuteistojo krikšto tėvas, žinantis apie jo asmeninį gyvenimą ir galintis jį teigiamai paveikti ne mažiau kaip tėvai ar kiti artimieji giminaičiai) yra verti teismo pasitikėjimo ir darantys teigiamą įtaką G. K. Atsiliepimu į nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad byloje nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nes nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę ir nesusitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. N-s nuteistasis per pirminę apklausą parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta, tačiau toliau davė parodymus, prieštaraujančius kai kurioms esminėms įvykio aplinkybėms. Vėliau G. K. pateikus patikslintą kaltinimą, jis nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Teisme duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes nuteistasis taip pat nebuvo nuoširdus ir nuoseklus. Be to, jis neatskleidė savo draugų, smurtavusių prieš nukentėjusiuosius, tapatybės duomenų. Prokuroras pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog G. K. turi polinkį nusikalsti, o jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis su savimi nešiojosi teleskopinę lazdą ir ją tuoj pat, kilus menkaverčiam konfliktui, panaudojo prieš nepažįstamą asmenį, jį intensyviai žalojo, lazda smūgiavo septynis kartus, taikė nukentėjusiajam į galvą, pasišalino iš įvykio vietos vien tam, kad sugrįžtų su trimis asmenimis, prisidėjusiais prie G. K. daromų nusikalstamų veikų. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismų motyvai, jog laiduotojai nėra tie asmenys, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam, yra teisingi ir pagrįsti. Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 40 straipsnio taikymo BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Kasaciniame skunde, aiškindami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, kasatoriai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti G. K. BK 40 straipsnio nuostatų ir prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria jų apeliacinis skundas buvo atmestas. Skunde nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs teismas, kasatorių manymu, turėjo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti laidavimą. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinimu, kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, kurio turinys atkartotas kasaciniame skunde, atsakė į visus esminius kasatorių prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti G. K. BK 40 straipsnio ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat konstatuota, kad teismai teisingai aiškino kasatorių ginčijamas BK 40 straipsnio 1-3 dalių nuostatas. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pažymėtina, kad tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose Baudžiamojo kodekso straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz. , BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, remiantis konkrečia nagrinėjamos bylos medžiaga, teisingai įvertinta, kad nuteistojo parodymai, jog konfliktą išprovokavo po apsižodžiavimo ir apsistumdymo smogdamas prožektoriumi pradėjęs muštynes nukentėjusysis R. J. , o nuteistojo veiksmai buvo tik atsakas į nukentėjusiojo smurtą, nerodo visiško nuteistojo kaltės padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pripažinimo. Tokie nuteistojo parodymai akivaizdžiai rodo, kad G. K. nepripažįsta vieno svarbiausių teismo nustatytų padarytų veikų požymių, specifinio nusikalstamo elgesio motyvo –chuliganiškų paskatų, o savo nusikalstamą elgesį jis teisina gynyba ir savaip interpretuoja nukentėjusiojo veiksmus. Taigi jau vien dėl šios priežasties G. K. BK 40 straipsnyje įtvirtintu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai negu nustatyta byloje, nuteistasis nurodo sudavęs teleskopine lazda ne šešis ar septynis, o tris smūgius nukentėjusiajam; tvirtina smūgiavęs į rankas ir nutyli nustatytą aplinkybę, kad jis taikėsi lazda sužaloti nukentėjusiojo galvą, nes, tik šiam rankomis užsidengus galvą, buvo sužalotos vien rankos. Iš tiesų visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nesiejamas nuo kaltininko pareigos detaliai patvirtinti visas kaltinime esančias aplinkybes, pačiam duoti savo veikos teisinį įvertinimą, tačiau kolegija konstatuoja, kad aiškiai neteisinga kasatorių nuomonė, jog ši aplinkybė gali būti preziumuojama dėl to, kad kaltininkas pripažįsta nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo faktą, neginčija veikų kvalifikavimo ir neprašo jų perkvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus. Kitos teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės (G. K. neigimas, kad jis matė, kaip kiti asmenys sudavė smūgius nukentėjusiesiems, nors pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog jis buvo įvykio vietoje šalia mušamų G. K. ir D. Š. neatskleidimas savo draugų, smurtavusių prieš nukentėjusiuosius, tapatybės) taip pat laikytinos aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gailėjimosi. G-ėjimasis reiškiasi ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentėjusiojo atsiprašymu, pastangomis atlyginti padarytą žalą, bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką, bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumą. Nuteistasis tokių galimybių neišnaudojo, nerodė pastangų padėti nustatyti kitus prieš nukentėjusiuosius smurtavusius asmenis, vengė duoti parodymus apie šių asmenų veiksmus. Kasaciniame skunde esantys argumentai dėl aktyviosios atgailos momentų, kitų palankių nuteistajam aplinkybių nurodymas nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl G. K. gailėjimosi nebuvimo. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, duodantys pagrindą manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai taip pat sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgę į tai, kad nuteistojo atlygintos žalos dalis nėra didelė, su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo G. K. nesusitarė, teisingai sprendė, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kasatorių nuomonė, kad, G. K. atlyginus turtinę žalą, tačiau nepasiekus susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ši laidavimo sąlyga buvo įvykdyta, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose esančių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomų laiduotojų G. N. (nuteistojo krikštatėvis, muitinės pareigūnas) ir K. M. (tiesioginis nuteistojo profesinės karo tarnybos viršininkas) galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir išdėstė argumentus, kodėl šie asmenys neatitinka laiduotojams keliamų reikalavimų. Savo išvadą teismas pagrindė nusikalstamų veikų pobūdžio bei laiduotojų pažinties, asmeninių ryšių su G. K. analize. Teismas aiškinosi ir įvertino nepakankamas laiduotojų žinias apie nuteistojo padarytas veikas. Kasaciniame skunde nepaneigiant teismo argumentų, kad siūlomi laiduotojai šiuo atveju nepajėgūs kontroliuoti G. K. kasdienio elgesio, nutolę nuo jo asmeninio gyvenimo ir todėl yra nelaikytini teismo pasitikėjimo vertais asmenimis, akcentuojama, kad svarbiausia yra tai, jog abu siūlomi asmenys dėl amžiaus, pareigų turi autoritetą G. K. , ir pabrėžiama, kad laiduotojai gali sumokėti užstatą. Tačiau tokia kasatorių pateikiama laiduotojo samprata BK 40 straipsnio 3 dalies požiūriu yra per siaura, nes šio straipsnio normoje yra reikalavimas atsižvelgti ne vien į kasatorių nurodomus kriterijus, bet ir į nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl laiduotojų netinkamumo. Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti G. K. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (kėsinimosi dalykų vertingumą, konkrečias veikų padarymo aplinkybes, pasižyminčias įrankio (teleskopinės lazdos) panaudojimu, smurto intensyvumu ir dideliu įžūlumu), motyvus (smurtauta dėl menkavertės dingsties, visiškai neadekvačiai reaguojant į pastabą, kad nuteistasis nemoka vairuoti), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę. Įvertinus šiuos dalykus, iš Baudžiamajame kodekse numatytų teisinės atsakomybės formų laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą yra teisingas, nes atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarinius, nesumenkina nukentėjusiojo interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėję teismai neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |