|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Kasacinės instancijos teismo pranešėjas 4. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) Atidedant bausmės vykdymą, neprivalu skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-6/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 1. 9; 1. 1. 10. 1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. sausio 26 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko J-o P-io, teisėjų V-o A-uko, D-os B-ės, R-o B-o, E-aus B-o, O-o F-o, G-o G-os, A-o K-aus, V-o M-o, V-o P-o, A-o P-io, A-os R-ės, V-o Ranonio, B-o S-o, T-o -o, J-o T-iaus ir pranešėjo A-o S-io, sekretoriaujant D-ai K-ei, dalyvaujant prokurorui A-ui V-ui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas M. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartis, kuria Lazdijų rajono apylinkės prokurorės apeliacinis skundas atmestas. Dėl R. M. šioje byloje kasacinis skundas nepaduotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė : M. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 10 d. , apie 14. 30 val. , apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe su kitu asmeniu (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš J. V. 2 Lt 60 ct, iš S. G. 50 ct, iš T. S. 60 ct. Kasaciniu skundu prokuroras, neginčydamas M. B. kaltės, veikos kvalifikacijos ir nuteistajam paskirtos bausmės bei jos atidėjimo, prašo pakeisti teismų sprendimus: vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus paskiriant atlikti per šešis mėnesius. Prokuroras nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio 2 dalies – taikymo. Kasatoriaus nuomone, pagal galiojančią BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją, atidedant bausmės vykdymą, yra privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ją išsakęs tiek 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje, tiek kasacinėse bylose Nr. 2K-710/2007, 2K-196/2009. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos, nes prieštarauja BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir neatitinka teismų praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė įstatymo neatitinkančią išvadą, kad pagal BK 75 straipsnį atidėjus bausmės vykdymą galima skirti tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Dėl to prokuroras laiko, kad keičiant teismų sprendimus ir atsižvelgiant į nuteistojo M. B. asmenybę – veikos metu niekur nedirbo, neturėjo savo turto ir lėšų – jam skirtini nemokami darbai. Kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas, ir išdėstė šiuos argumentus: BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, 2 dalis numato, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų; šios normos struktūroje yra išdėstyti alternatyvūs variantai, sujungti jungtukais „ir (ar)“ bei „ar“ ir aiškinant gramatiškai galimi tokie šios normos variantai: 1) paskiria baudžiamojo poveikio priemonę ir vieną iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų, 2) paskiria baudžiamojo poveikio priemonę ir kelis iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų, 3) paskiria vieną iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų, 4) paskiria kelis šioje normoje nurodytus įpareigojimus; teigiant, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra privalomas, įstatymo normoje neturėtų būti jungtuko „(ar)“. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nepaskirdamas M. B. privalomai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio 2 dalis numato, kad šios priemonės skyrimas yra būtinas. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 28 paskelbta teismų praktikos apžvalga, kurioje nurodyta, kad 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusia 2007 m. liepos 21 d. , pakeista BK 75 straipsnio 2 dalis tiesiogiai numato, jog atidedant bausmės vykdymą būtina paskirti BK numatytus baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Be to, kasatorius nurodo, kad šiuo klausimu pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. (baudžiamoji byla Nr. 2K-710/2007) ir 2009 m. birželio 16 d. (baudžiamoji byla Nr. 2K-196/2009) nutartyse. Pagal iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusią BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turėjo paskirti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Šio straipsnio 4 dalyje buvo numatytos paskirtų įpareigojimų vykdymo ar nevykdymo pasekmės. Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 7 straipsniu buvo pakeistos BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys. BK 75 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:“. Šio straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) paskirtų įpareigojimų vykdymo ar nevykdymo pasekmės. Ši pakeista teisės norma yra nelabai aiškiai išreikšta dėl įstatymo tekste esančių jungtukų „ir (ar)“ reikšmės: ar šie abu jungtukai siejami su baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų skyrimu (BK 75 straipsnio 2 dalis), kaip skundžiamoje nutartyje išaiškino apeliacinės instancijos teismas, ar jungtukai „ir (ar)“ siejami tik su įpareigojimų skyrimu. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, buvo galimas ir iki 2007 m. birželio 28 d. įstatymo įsigaliojimo. BK 67 straipsnio 3 dalis numatė, kad uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Šia galimybe teismai naudojosi. Nuo 2008 m. birželio 27 d. kartu su bausme gali būti skiriami ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas tokiais atvejais (atidedant bausmės vykdymą pagal ankstesnę BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją) buvo patvirtintas kasacinėje praktikoje (baudžiamosios bylos Nr. 2K-13/2008, 2K-128/2008, 2K-317/2008). Iki 2007 m. birželio 28 d. įstatymo įsigaliojimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir pagal nuosprendį paskirtos bausmės vykdymas buvo siejami su teismo paskirtų įpareigojimų įvykdymu ar jų neįvykdymu be pateisinamų priežasčių. Po 2007 m. birželio 28 d. įstatymo įsigaliojimo, pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, esant visoms kitoms BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytoms sąlygoms, jis atleidžiamas nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Jeigu nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų, priimamas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu buvo pakeisti ne tik BK 75 straipsnio 2 dalis, bet ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktai, juose taip pat vartojami jungtukai „ir (ar)“. Baudžiamajame kodekse ir iki minėto įstatymo priėmimo jungtukai „ir (ar)“ jau buvo vartojami 9(1), 46, 61, 62, 151(1) straipsniuose. Aiškinant taip, kad pagal galiojančią BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra būtinas, išeitų, kad, pagal šio straipsnio 4 dalį nuteistąjį atleidžiant nuo bausmės ar priimant sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas ar nevykdymas turi didesnę reikšmę ir yra svarbesnis, negu įpareigojimų vykdymas ar nevykdymas. BK 61 straipsnyje junginys „ir (ar)“ yra straipsnio pavadinime „Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių“ ir šio straipsnio 2 dalyje: „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio“. Byloje gali būti nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet gali būti ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teismas turi įvertinti visas aplinkybes. Aiškinant šią normą taip, kaip siūlo prokuroras, išeitų, kad teismas visada privalo įvertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau gali vertinti, gali ir nevertinti atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Toks BK 75 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio 2 dalies aiškinimas būtų nelogiškas. Aiškinamos normos ar įstatymo tekste vartojamų žodžių negalima aiškinti izoliuotai, negalimas vien pažodinis paaiškinimas, apsiribojant paraidžiui suprantama žodžio prasme ir neatsižvelgiant į jo vartojimo kontekstą. Tų pačių žodžių ar formuluočių, esančių skirtingose vieno teisės akto dalyse, paprastai negalima aiškinti skirtingai. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi šių priemonių skyrimas nėra privalomas. Keičiant BK 75 straipsnį, šie straipsniai nepakeisti, juose nenumatyta išimties dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kai taikant BK 75 straipsnį atidedamas bausmės vykdymas. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pagal BK 75 straipsnį atidėdamas bausmės vykdymą turi skirti baudžiamojo poveikio priemonę, jei nusprendžia, kad tokios priemonės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nusprendęs skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir vieną ar kelis įpareigojimus, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme, vengti jų prieštaravimo ar dubliavimo. Seimas, priimdamas minėtą 2007 m. birželio 28 d. įstatymą, nenurodė, ar buvo siekiama privalomo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, ar suvienodinti įpareigojimų ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes. Aiškinant BK 75 straipsnio 2 dalį taip, kaip siūlo prokuroras, kyla pavojus, kad baudžiamasis įstatymas bus aiškinamas atsakomybę sunkinančia prasme. Toks aiškinimas ribotų teismo galimybę pasirinkti baudžiamojo poveikio priemonę ar tik įpareigojimus, atsižvelgiant kaip konkrečiu atveju tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme. Prokuroro nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. (baudžiamoji byla Nr. 2K-710/2007) ir 2009 m. birželio 16 d. (baudžiamoji byla Nr. 2K-196/2009) nutartyse tiesiogiai nebuvo sprendžiama, ar pagal naująją BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją yra privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatuoja, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas ir kad taikant BK 75 straipsnio 2 dalį galimi tokie alternatyvūs variantai: 1) baudžiamojo poveikio priemonės ir vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 2) baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 3) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas; 4) vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 5) kelių šioje normoje nurodytų įpareigojimų paskyrimas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo taikant BK 75 straipsnį Prokuroras kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įstatymo neatitinkančią išvadą, jog pagal BK 75 straipsnį atidėjus bausmės vykdymą galima skirti tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK 75 straipsnis yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Jau pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 straipsnyje numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu. Šiame straipsnyje nenumatytas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo atidėjimas. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnis). T-ėl prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą galima skirti visas, o ne tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, yra nepagrįsti. Teismai nurodė, kad M. B. nusikaltimo padarymo metu buvo moksleivis, jis susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, be to, M. B. yra paskirti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai. Dėl to šiuo atveju laikytina, kad bausmės tikslai M. B. bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Be to, prokuroras baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą M. B. sieja su netinkamu BK 75 straipsnio 2 dalies taikymu. Tuo tarpu plenarinė sesija nenustatė, kad teismas M. B. netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |