|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Baudžiamoji byla Nr 9. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 straipsnis) V-inant, ar veikoje yra BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, turi būti išsamiai išnagrinėtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir tos, kurios susijusios su nukentėjusiojo įgaliojimais konkrečiu atveju. Baudžiamoji byla Nr. 2K-282/2010 Procesinio sprendimo kategorija 1. 2. 27. 2(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės A-os R-ės, D-os B-ės ir pranešėjo A-o K-aus, sekretoriaujant D-ai K-ei, dalyvaujant prokurorui S-ui S-iui, nuteistajam A. P. , nuteistojo gynėjui advokatui R-ui A-kiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir nukentėjusiųjų T. J. bei M. M. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė. A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; taip pat A. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė ir viena sulaikymo diena (2008 m. birželio 3 d. ). Taip pat nustatyta, kad per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti 6240 Lt dydžio baudą. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų – atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų – patenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį bei tvarką šiomis aplinkybėmis: 2008 m. birželio 2 d. , apie 18. 45 val. , viešoje vietoje – Tauragėje, Si-lo g. , automobiliu ,,M--Benz“ (duomenys neskelbtini) blokavo kelią R. M. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), po to, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio ir, atidaręs dureles, matant R. M. nepilnamečiams vaikams, stipriai paėmė pastarajam už rankos ir skruosto, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei apspjovė R. M. automobilį už tai, kad nukentėjusysis neva per greitai važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes. Šiuo nuosprendžiu A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas už tai, kad 2008 m. birželio 17 d. , apie 17. 40 val. , Tauragės r. , ties J-iškės k. , kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–K-gradas, Tauragės r. policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiajam patruliui T. J. ir vyresniajam patruliui M. M. sustabdžius automobilį „Mersedes Benz“, vairuojamą A. P. , ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, A. P. pateikė tik savo asmens pasą nurodydamas, kad kitų dokumentų nesivežioja, nes jo niekas nestabdo ir dokumentų neprašo. M. M. dar kartą paprašius pateikti reikalaujamus dokumentus, A. P. pasakė „ką, jūs manęs nepažįstat, ar jums nieko nesako mano pavardė“, po to dar pagrasino, kad jeigu dar kartą bus sustabdytas, tada atvažiuos bei padegs visus M. M. ūkinius pastatus. Taip panaudodamas psichinę prievartą ir grasindamas, A. P. reikalavo policijos pareigūno nesiimti prieš jį teisėtų veiksmų, t. y. nebausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, ir bylą nutraukti. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuris lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirma, dėl R. M. sustabdymo priežasties, kurią lėmė siekis sudrausminti automobilio vairuotoją, nes jo elgesys už vairo kėlė kenksmingus padarinius gyventojams. Palankus ir prevenciškai naudingas visuomenei elgesys negali būti vertinamas kaip chuliganiškas. Antra, kasatoriaus pretenzijos buvo skirtos tik vienam R. M. ir viešosios tvarkos pažeidimo elementų neturėjo. Nukentėjusiojo pavadinimas „asilu“ gali būti vertinamas kaip įžeidžiamas, bet ne kaip necenzūrinis žodis. Trečia, spjūvis ant automobilio taip pat negali būti traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kurio ribos peržengia administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismas pripažino, kad kasatorius nukentėjusiojo automobilį sustabdė dėl menkavertės priežasties – keliamų dulkių. Tačiau, A. P. įsitikinimu, akivaizdu, kad automobilių greičio ribojimas minėtomis sąlygomis – pirmoji priemonė oro užterštumui sumažinti, todėl jis tramdė nedrausmingą vairuotoją, kuris savo interesus iškėlė aukščiau Si-lų g. gyventojų teisės sveikai ir ramiai gyventi. Jokių asmeninių interesų kasatorius neturėjo. Dėl visų šių aplinkybių padaryta nepagrįsta teismo išvada dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimo A. P. padarytoje veikoje. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringomis išvadomis. Aptardamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teismas nurodė, kad nemato pagrindo A. P. veiksmų – paėmimo už rankos ir patraukimo per skruostą – vertinti kaip akivaizdžiai agresyvių ir sutrikdžiusių visuomenės rimtį, tačiau toliau nuosprendyje šiuos veiksmus įvertino kaip chuliganiškus ir amoralius. Be to, teismas nukentėjusiojo R. M. parodymams suteikė prioritetą prieš kasatoriaus parodymus, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis, jei būtų siekęs sau naudos ar norėjęs pakenkti A. P. , turėjo galimybę apkalbėdamas jį duoti daug nepalankesnius parodymus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Toks prielaidos pobūdžio motyvas prieštarauja BPK 20 straipsnio 3, 4 dalims. Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį. Pirma, teismo teiginys, kad policijos pareigūnai M. M. ir T. J. neturėjo teisės sustabdyti A. P. vairuojamos transporto priemonės, nes nebuvo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66 punkte numatytų pagrindų, neatitinka tikrovės. Dėl šio fakto A. P. gynėjas pateikė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos raštą, nurodantį, kad Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba 2008 m. birželio 17 d. Tauragės r. nevykdė specialių operacijų ar reidų, tačiau dėl analogiško rašto gavimo gynėjas nesikreipė į Tauragės r. policijos komisariatą, kuris savo iniciatyva turi teisę organizuoti ir vykdyti įvairias akcijas (reidus) eismo saugumui užtikrinti. Nukentėjusysis tvirtina, kad Tauragės r. policijos komisariatas 2008 m. birželio 17 d. vykdė akciją (reidą) dėl automobilių tamsintų priekinių stiklų, kurių šviesos laidumas mažesnis nei leistina, patikrinimo. Dėl to policijos patruliai, vadovaudamiesi Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66. 9 punktu, turėjo teisę vykdomo reido metu sustabdyti A. P. vairuojamą transporto priemonę, nes pagrįstai manė, kad stabdomos transporto priemonės priekiniai stiklai buvo užtamsinti daugiau nei leistina. Antra, neatitinka tikrovės Klaipėdos apygardos teismo teiginys, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės patikrinti A. P. neblaivumo, nes nebuvo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte numatytų pagrindų. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99. 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas gali įtarti, jog asmuo yra neblaivus (girtas) ir (ar) apsvaigęs, kai yra neadekvati elgsena. Kasatorius tvirtina, kad A. P. nuo pat pradžių neadekvačiai sureagavo į situaciją, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir paprašytas pateikti dokumentus. Dėl to policijos pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas, kad A. P. gali būti neblaivus. Taigi neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas teisėtai. Trečia, teismas neteisingai įvertino tą aplinkybę, kad A. P. su policijos pareigūnais tik elgėsi pernelyg emocingai, taip reaguodamas į netinkamus policijos pareigūnų veiksmus, tačiau nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir A. P. privalėjo juos vykdyti. Manydamas, kad policijos pareigūnų veiksmai neteisėti, A. P. turėjo teisę juos apskųsti, tačiau to nepadarė. Be to, A. P. neturėjo teisės naudoti psichinės prievartos prieš policijos pareigūnus, atliekančius jiems pavestas funkcijas, t. y. grasinti, kad sudegins ūkinius pastatus. Šiuo atveju jis galėjo apskųsti tik policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, bet jokiu būdu negrasinti policijos pareigūnams, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nagrinėjamu atveju ir ateityje. Policijos pareigūnai jo grasinimus sudeginti ūkinius pastatus suprato kaip realius ir turinčius pagrindą, nes A. P. žinojo kaip nusikalstamo pasaulio atstovą. Taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir vertino Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas ir visą nagrinėjamą situaciją. T-iau skunde kasatorius pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Šio nusikaltimo baigtumui neturi įtakos tai, ar buvo reikalaujama atlikti teisėtus ar neteisėtus veiksmus, ar jie buvo atlikti ar ne. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, objektas yra valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Šiai veiklai padaroma žala, kai panaudojant psichinę prievartą iš valstybės tarnautojo reikalaujama atlikti veiksmus kaltininko naudai (nagrinėjamu atveju buvo grasinama policijos pareigūnams, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą konkrečiu atveju ir ateityje). BK 287 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad baudžiamas tik tas, kas šioje dalyje numatytu būdu reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti savo naudai tik tuos veiksmus, kuriuos valstybės tarnautojas turėjo teisę atlikti eidamas savo pareigas, todėl darytina išvada, kad pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo savo naudai atlikti teisėtus veiksmus, ir tas, kas reikalavo atlikti veiksmus, kurių valstybės tarnautojas pagal savo pareigas negalėjo atlikti, t. y. savo naudai reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus. Būtent tokių veiksmų iš policijos pareigūnų reikalavo A. P. , todėl jo veiksmai laikytini baigtu nusikaltimu, numatytu BK 287 straipsnio 1 dalyje. Kasaciniame skunde nukentėjusysis T. J. nurodo analogiškus argumentus ir prašo to paties kaip ir nukentėjusysis M. M. savo kasaciniame skunde. Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas, nukentėjusiųjų M. M. ir T. J. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies. Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis, kurios dispozicijoje nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nepaneigia ta faktinė aplinkybė, kad A. P. savo pretenzijas dėl kelyje sukeltų dulkių išsakė tik vienam R. M. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 2 dalį esminiai momentai yra nuteistojo pasirinktas elgesio būdas, pasireiškęs necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu, bei visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas šiais veiksmais. Be to, skunde kasatorius nutyli, kad A. P. chuliganiškus veiksmus stebėjo R. M. mažamečiai vaikai, kurie dėl tokių jo veiksmų jautėsi nesaugiai. A. P. kasaciniame skunde išskirta aplinkybė – spjūvis ant automobilio, kuri, kasatoriaus manymu, neperžengia administracinio teisės pažeidimo sudėties, kvalifikuojant veiką negali būti vertinama atskirai nuo kitų byloje nustatytų faktų, kurių visuma patvirtina amoralų A. P. elgesį, teismo įvertintą kaip nepadorų ir atitinkantį vieną iš objektyviųjų BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių. Taip pat atmestini skundo argumentai, kad A. P. tik tramdė nedrausmingą vairuotoją ir toks jo elgesys teikė naudą visuomenei. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam važiuojant automobiliu sukeltų dulkių. A. P. deklaruojamas siekis sudrausminti neatsakingą vairuotoją pasireiškė amoraliais ir šiurkščiais veiksmais, trikdančiais visuomenės rimtį bei tvarką, todėl negali būti vertinamas kaip teikiantis naudą visuomenei. Priešingai, jo elgesys buvo neteisėtas ir atitinka viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas nurodė motyvus, kuriais atmetė ar kitaip įvertino Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiojo R. M. bei nuteistojo A. P. parodymus apie nukentėjusiojo sustabdymo priežastį. Iš esmės nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. P. nukentėjusiojo automobilį sustabdė ir aiškinosi dėl šiam važiuojant sukeltų dulkių, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog tokio elgesio priežastis buvo menkavertė, kuri nepateisino nuteistojo pasirinkto šiurkštaus elgesio su nukentėjusiuoju. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringomis išvadomis. Nuosprendžio motyvas, kad A. P. veiksmai – paėmimas už rankos ir patraukimas per skruostą – negali būti vertinami kaip akivaizdžiai agresyvūs ir sutrikdę visuomenės rimtį, visiškai nepaneigia kito teismo argumento, kad šie veiksmai vis dėlto buvo chuliganiški ir nesuderinami su morale. Šios teismo išvados pateiktos atribojant BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymą, kurį lemia skirtingi viešosios tvarkos pažeidimo, kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, požymiai. Nepažeistos ir BPK 20 straipsnio nuostatos dėl įrodymų vertinimo. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo R. M. parodymams suteikė prioritetą. Teismo išvados dėl šių duomenų racionalios ir atspindinčios teismo vidinį įsitikinimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti A. P. kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų bei patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmoji ir ypač svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Tokia išvada darytina todėl, kad šiuo įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių santykių turinys. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę (tikrą ar tariamą) ir reikalauja iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti teisėtus veiksmus, kurių jis neatliko, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplaidumo ar kitų aplinkybių, veika nekvalifikuojama pagal BK 287 straipsnį, tačiau gali sudaryti kito nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius. Išanalizavusi nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentus ir palyginusi juos su nagrinėjamos bylos medžiaga, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui (BPK 369 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 287 straipsnio 1 dalį (BPK 369 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Dėl to Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria A. P. teisėtai bei pagrįstai nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį už grasinimą valstybės tarnautojui. Neteisingas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad A. P. policijos patruliams išsakytos grasinamojo pobūdžio frazės buvo tik pernelyg emocingas atsakas į netinkamus pareigūnų veiksmus. Kolegija laiko, kad A. P. patruliams pasakyta frazė – „jeigu tu pradėsi (vulgarizmas) protą, (necenzūrinis žodis), tai, sakau, atvažiuosim į Telšių rajoną, (necenzūrinis žodis), visus ūkinius tavo pastatus išdeginsiu“ – turėjo būti pripažinta kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams sunaikinti jų ar jų šeimos turtą, taigi visiškai atitinkanti BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. P-ulių automobilyje padarytas garso įrašas, kurio tikrumo ir jame užfiksuoto pokalbio turinio A. P. neneigia, patvirtina, kad jo kalbos su pareigūnais maniera buvo atsaini, familiari ir jų orumą žeminanti. Bendraudamas su policijos pareigūnais A. P. vartojo necenzūrinius posakius, grasino nemalonumais tarnyboje, „karu“ prieš pareigūnus, „vaistų“ ieškojimu ir netgi patrulio ūkinių pastatų sudeginimu. Taigi teismui nebuvo jokio pagrindo šio pokalbio vertinti kaip draugiško ir realios grėsmės nereiškusio pašnekesio. Tai, kad A. P. išsakyti grasinimai pareigūnams buvo realūs ir juos iš tiesų įbaugino, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų policijos pareigūnų A. R. bei G. T. parodymai, bet ir ta faktinė aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl A. P. padarytų KET pažeidimų buvo surašytas tik po dviejų dienų, nes dėl A. P. grasinimų policijos patruliai M. M. ir T. J. protokolo surašyti nesugebėjo. Be to, nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad A. P. žinojo kaip nusikalstamo pasaulio atstovą ir girdėjo, jog kažkokiam policijos pareigūnui sudegė automobilis ar pastatai, todėl dėl išsakytų grasinimų jautėsi nesmagiai ir susiejo tai su tiesiogine grėsme. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad psichinės prievartos panaudojimo objektyvusis požymis A. P. padarytoje veikoje yra ir apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti priešingų išvadų. Esminė aplinkybė, nulėmusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą išteisinti A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, buvo ta, kad teismas padarė išvadą, jog policijos patruliai, kelyje sustabdę A. P. vairuojamą automobilį, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų. Dėl to, teismo nuomone, išprovokuotas A. P. turėjo teisę piktintis ir pernelyg emocingai bendrauti su policijos patruliais, išsakydamas jiems grasinamojo pobūdžio žodžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada neatitinka bylos medžiagos. Kolegija laiko, kad pokalbio su policijos patruliais metu A. P. išdėstyti reikalavimai jiems buvo neteisėti ir A. P. tą aiškiai suprato. Šias išvadas pagrindžia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Policijos patrulių automobilyje padaryto garso įraše užfiksuoto pokalbio turinį apeliacinės instancijos teismas vertino neišsamiai, tik vienu aspektu – dėl grasinimų pareigūnams realumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino to, kaip pats A. P. suvokė pareigūnų veiksmus, ir neatsižvelgė į jo tyčios turinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. neturėjo jokių pretenzijų policijos patruliams, jog buvo sustabdytas kelyje jiems nesilaikant Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų. Visi jo išsakyti reikalavimai ir priekaištai pareigūnams buvo tik dėl to, kad šie jo neatpažįsta, nepaklausia kitų vyresnių pareigūnų, kas jis toks ir ar galima jį stabdyti. Taigi pokalbio tarp A. P. ir policijos patrulių turinys akivaizdžiai rodo, kad A. P. susierzinimo priežastis buvo įsivaizduojamas jo asmens ypatingas ir išskirtinis statusas Tauragėje, pareigūnų tariamai nederamas elgesys su juo, kaip turtingu ir itin svarbiu asmeniu, o ne pareigūnų padaryti Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų ar kitų teisės aktų pažeidimai. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dėl pareigūnų padarytų Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų A. P. turėjo pagrindą su jais neva nedraugiškai kalbėti, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. P. pareigūnams grasino iš esmės tik dėl to, kad jie apskritai išdrįso jį stabdyti ir tikrinti, ar jis laikosi KET. Dėl to sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimus netenka reikšmės ir svarbos apeliacinės instancijos teismo teiginiai, bandant įrodinėti tą aplinkybę, kad policijos patruliai, kelyje sustabdę A. P. , patys elgėsi neteisėtai, nes nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų. Be to, teismas nevertino kitos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su A. P. nusikalstama veika, – jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Bylos duomenimis, Tauragės r. policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. P. 2008 m. birželio 17 d. , 17. 40 val. , Tauragės r. , kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–K-aučius, ties J-iškio sodais, vairavo automobilį „M- Benz“ neprisisegęs saugos diržo, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono bei draudimo dokumento ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 61. 1, 61. 2, 61. 3, 240 punktų reikalavimus. A. P. nutarimu buvo nubaustas už šiuos pažeidimus 250 Lt bauda, ir šis sprendimas nepanaikintas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atmetė A. P. skundą ir paliko galioti nutarimą skirti baudą. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad įvykio metu A. P. nesilaikė KET, taigi buvo pažeidėjas ir, skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, neturėjo jokio pagrindo vertinti policijos patrulių veiksmų kaip aiškiai neteisėtų ir, kaip patvirtina pokalbio tarp pareigūnų bei A. P. turinys, taip netgi jų nevertino. Tai paneigia teismo išvadą, kad policijos patruliai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų. A. P. iš tiesų buvo pažeidęs KET ir vien dėl to pareigūnai, sustabdę A. P. vairuojamą automobilį, pasielgė teisėtai. Pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia tyčinės kaltės buvimą A. P. veikoje. Jis suvokė, kad, grasindamas pareigūnams ūkinių pastatų sudeginimu, vertė policijos patrulius įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus – daugiau jo nestabdyti ir nebausti administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo jo naudai, ir norėjo taip elgtis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, neišsamiai ir vienpusiškai vertino įrodymais pripažintus duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir todėl padarė neteisingas išvadas, kad A. P. pagrįstai policijos pareigūnų veiksmus įvertino kaip neteisėtus ir provokuojančius bei pažeidžiančius Policijos patrulių veiklos instrukciją, o jo išsakytus grasinimus ir reikalavimą policijos pareigūnams daugiau nestabdyti jo automobilio – kaip nerealius. Šis esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą – BK 287 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas, naikintina. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, kad A. P. prieš pareigas atliekančius policijos pareigūnus naudojo psichinę prievartą, reikalaudamas juos susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų jo naudai, t. y. nestabdyti, netikrinti jo dokumentų, neblaivumo, automobilio techninių charakteristikų atitikties norminių aktų reikalavimams ir panašiai, yra pagrįsta ir atitinka bylos medžiagą. Šis teismas nuteistojo A. P. padarytą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, taigi ši nuosprendžio dalis teisėta ir paliktina galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendis ir A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis. Palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, subendrintą bausmę nustatant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtą 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atliktą bausmę ir vieną sulaikymo dieną (2008 m. birželio 3 d. ), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti galioti. Atmesti nuteistojo A. P. kasacinį skundą. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |