Paieška : Teismų praktika Baudžiamoji byla Nr9. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojoadministravimo funkcijas TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13579: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
9. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo
administravimo funkcijas
atliekančiam asmeniui (BK 287 straipsnis)

V-inant, ar veikoje yra BK 287 straipsnio 1
dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, turi būti išsamiai išnagrinėtos visos
reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir tos, kurios susijusios su
nukentėjusiojo įgaliojimais konkrečiu atveju.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-282/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1. 2. 27. 2(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010
m. birželio 8 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės A-os
R-ės, D-os B-ės ir pranešėjo A-o K-aus,
sekretoriaujant D-ai K-ei,
dalyvaujant prokurorui S-ui S-iui,
nuteistajam A. P. ,
nuteistojo gynėjui advokatui R-ui A-kiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir nukentėjusiųjų T. J. bei M. M.
kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio
2 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 287 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 9 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme,
galutinė bausmė paskirta 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta
pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta
bausmė. A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas,
nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas
naujas nuosprendis: A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas,
nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; taip pat A. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 50 MGL
(6500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, ši
bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009
m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6500
Lt) dydžio baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė ir
viena sulaikymo diena (2008 m. birželio 3 d. ). Taip pat nustatyta, kad per
du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis į teritorinės
mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti 6240 Lt dydžio baudą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti,
nukentėjusiųjų – atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą
atmesti, nukentėjusiųjų –  patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK
284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais
žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį bei tvarką šiomis
aplinkybėmis: 2008 m. birželio 2 d. , apie 18. 45 val. , viešoje vietoje –
Tauragėje, Si-lo g. , automobiliu ,,M--Benz“ (duomenys neskelbtini)
blokavo kelią R. M. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ (duomenys neskelbtini),
po to, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo
automobilio ir, atidaręs dureles, matant R. M. nepilnamečiams vaikams, stipriai
paėmė pastarajam už rankos ir skruosto, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei
apspjovė R. M. automobilį už tai, kad nukentėjusysis neva per greitai
važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes.
Šiuo nuosprendžiu A. P. pagal BK 287 straipsnio 1
dalį išteisintas už tai, kad 2008 m. birželio 17 d. , apie 17. 40 val. , Tauragės
r. , ties J-iškės k. , kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–K-gradas, Tauragės r. policijos
komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių
priežiūros būrio vyriausiajam patruliui T. J. ir vyresniajam patruliui
M. M. sustabdžius automobilį „Mersedes Benz“, vairuojamą A. P. , ir
paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, A. P.
pateikė tik savo asmens pasą nurodydamas, kad kitų dokumentų nesivežioja, nes
jo niekas nestabdo ir dokumentų neprašo. M. M. dar kartą paprašius pateikti
reikalaujamus dokumentus, A. P. pasakė „ką, jūs manęs nepažįstat, ar jums nieko
nesako mano pavardė“, po to dar pagrasino, kad jeigu dar kartą bus sustabdytas,
tada atvažiuos bei padegs visus M. M. ūkinius pastatus. Taip panaudodamas
psichinę prievartą ir grasindamas, A. P. reikalavo policijos pareigūno
nesiimti prieš jį teisėtų veiksmų, t. y. nebausti administracine tvarka už
Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK
284 straipsnio 2 dalį, ir bylą nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuris lėmė netinkamą
baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas pažeidė BPK 331 straipsnio
2 dalies reikalavimus, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo
taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina
apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių pirmosios
instancijos teismo išvadų. Pirma, dėl R. M.
sustabdymo priežasties, kurią lėmė siekis sudrausminti automobilio vairuotoją, nes
jo elgesys už vairo kėlė kenksmingus padarinius gyventojams. Palankus ir
prevenciškai naudingas visuomenei elgesys negali būti vertinamas kaip
chuliganiškas. Antra, kasatoriaus pretenzijos buvo skirtos tik vienam
R. M. ir viešosios tvarkos pažeidimo elementų neturėjo. Nukentėjusiojo
pavadinimas „asilu“ gali būti vertinamas kaip įžeidžiamas, bet ne kaip
necenzūrinis žodis. Trečia, spjūvis ant
automobilio taip pat negali būti traktuojamas kaip viešosios tvarkos
pažeidimas, kurio ribos peržengia administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Teismas pripažino, kad kasatorius nukentėjusiojo
automobilį sustabdė dėl menkavertės priežasties – keliamų dulkių. Tačiau,
A. P. įsitikinimu, akivaizdu, kad automobilių greičio ribojimas minėtomis
sąlygomis – pirmoji priemonė oro užterštumui sumažinti, todėl jis tramdė
nedrausmingą vairuotoją, kuris savo interesus iškėlė aukščiau Si-lų g. gyventojų
teisės sveikai ir ramiai gyventi. Jokių asmeninių interesų kasatorius neturėjo.
Dėl visų šių aplinkybių padaryta nepagrįsta teismo
išvada dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2
dalyje, sudėties buvimo A. P. padarytoje veikoje. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos
teismas nuosprendį grindė prieštaringomis išvadomis. Aptardamas prokuroro
apeliacinio skundo argumentus, teismas nurodė, kad nemato pagrindo A. P.
veiksmų – paėmimo už rankos ir patraukimo per skruostą – vertinti kaip
akivaizdžiai agresyvių ir sutrikdžiusių visuomenės rimtį, tačiau toliau
nuosprendyje šiuos veiksmus įvertino kaip chuliganiškus ir amoralius. Be to, teismas nukentėjusiojo R. M. parodymams suteikė
prioritetą prieš kasatoriaus parodymus, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis,
jei būtų siekęs sau naudos ar norėjęs pakenkti A. P. , turėjo galimybę
apkalbėdamas jį duoti daug nepalankesnius parodymus, tačiau šia galimybe
nepasinaudojo. Toks prielaidos pobūdžio motyvas prieštarauja BPK 20 straipsnio
3, 4 dalims.
Kasaciniu
skundu nukentėjusysis M. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m.
birželio 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 287 straipsnio 1
dalį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino visas
bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė
neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį. Pirma,
teismo teiginys, kad policijos pareigūnai M. M. ir T. J. neturėjo teisės
sustabdyti A. P. vairuojamos transporto priemonės, nes nebuvo Lietuvos
policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660
patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66 punkte
numatytų pagrindų, neatitinka tikrovės. Dėl šio fakto A. P. gynėjas pateikė
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos raštą, nurodantį, kad Lietuvos policijos
eismo priežiūros tarnyba 2008 m. birželio 17 d. Tauragės r. nevykdė specialių
operacijų ar reidų, tačiau dėl analogiško rašto gavimo gynėjas nesikreipė į
Tauragės r. policijos komisariatą, kuris savo iniciatyva turi teisę organizuoti
ir vykdyti įvairias akcijas (reidus) eismo saugumui užtikrinti. Nukentėjusysis
tvirtina, kad Tauragės r. policijos komisariatas 2008 m. birželio 17 d.
vykdė akciją (reidą) dėl automobilių tamsintų priekinių stiklų, kurių šviesos
laidumas mažesnis nei leistina, patikrinimo. Dėl to policijos patruliai,
vadovaudamiesi Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66. 9 punktu, turėjo
teisę vykdomo reido metu sustabdyti A. P. vairuojamą transporto priemonę, nes
pagrįstai manė, kad stabdomos transporto priemonės priekiniai stiklai buvo
užtamsinti daugiau nei leistina. Antra, neatitinka tikrovės Klaipėdos apygardos
teismo teiginys, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės patikrinti A. P.
neblaivumo, nes nebuvo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte
numatytų pagrindų. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99. 2 punkte
nustatyta, kad policijos pareigūnas gali įtarti, jog asmuo yra neblaivus
(girtas) ir (ar) apsvaigęs, kai yra neadekvati elgsena. Kasatorius tvirtina,
kad A. P. nuo pat pradžių neadekvačiai sureagavo į situaciją, kai buvo
sustabdytas policijos pareigūnų ir paprašytas pateikti dokumentus. Dėl to
policijos pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas, kad A. P. gali būti neblaivus.
Taigi neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas teisėtai. Trečia, teismas neteisingai įvertino tą aplinkybę, kad A.
P. su policijos pareigūnais tik elgėsi pernelyg emocingai, taip reaguodamas į
netinkamus policijos pareigūnų veiksmus, tačiau nepadarė nusikaltimo, numatyto
BK 287 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad policijos pareigūnų veiksmai
buvo teisėti ir A. P. privalėjo juos vykdyti. Manydamas, kad policijos
pareigūnų veiksmai neteisėti, A. P. turėjo teisę juos apskųsti, tačiau to
nepadarė. Be to, A. P. neturėjo teisės naudoti psichinės prievartos prieš
policijos pareigūnus, atliekančius jiems pavestas funkcijas, t. y. grasinti,
kad sudegins ūkinius pastatus. Šiuo atveju jis galėjo apskųsti tik policijos
pareigūnų veiksmų teisėtumą, bet jokiu būdu negrasinti policijos pareigūnams,
siekiant išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių
pažeidimus nagrinėjamu atveju ir ateityje. Policijos pareigūnai jo grasinimus
sudeginti ūkinius pastatus suprato kaip realius ir turinčius pagrindą, nes
A. P. žinojo kaip nusikalstamo pasaulio atstovą. Taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio
1 dalyje. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad teismas neteisingai
aiškino ir vertino Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas ir visą
nagrinėjamą situaciją.
T-iau skunde kasatorius pažymi, kad
nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, t.
y. nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant
atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Šio nusikaltimo baigtumui neturi
įtakos tai, ar buvo reikalaujama atlikti teisėtus ar neteisėtus veiksmus, ar
jie buvo atlikti ar ne. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje,
objektas yra valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens veikla. Šiai veiklai padaroma žala, kai panaudojant psichinę
prievartą iš valstybės tarnautojo reikalaujama atlikti veiksmus kaltininko
naudai (nagrinėjamu atveju buvo grasinama policijos pareigūnams, taip siekiant
išvengti administracinės atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių
pažeidimą konkrečiu atveju ir ateityje). BK 287 straipsnio 1 dalyje nenurodyta,
kad baudžiamas tik tas, kas šioje dalyje numatytu būdu reikalavo iš valstybės
tarnautojo atlikti savo naudai tik tuos veiksmus, kuriuos valstybės tarnautojas
turėjo teisę atlikti eidamas savo pareigas, todėl darytina išvada, kad pagal BK
287 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas, panaudodamas psichinę prievartą,
reikalavo iš valstybės tarnautojo savo naudai atlikti teisėtus veiksmus, ir
tas, kas reikalavo atlikti veiksmus, kurių valstybės tarnautojas pagal savo
pareigas negalėjo atlikti, t. y. savo naudai reikalavo atlikti neteisėtus
veiksmus. Būtent tokių veiksmų iš policijos pareigūnų reikalavo A. P. , todėl jo
veiksmai laikytini baigtu nusikaltimu, numatytu BK 287 straipsnio 1
dalyje.
Kasaciniame skunde nukentėjusysis T. J. nurodo analogiškus
argumentus ir prašo to paties kaip ir nukentėjusysis M. M. savo
kasaciniame skunde.
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas,
nukentėjusiųjų M. M. ir T. J. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį

BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viešosios
tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis, kurios dispozicijoje
nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje
necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, veikos
kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nepaneigia ta faktinė aplinkybė,
kad A. P. savo pretenzijas dėl kelyje sukeltų dulkių išsakė tik vienam
R. M. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 2 dalį esminiai
momentai yra nuteistojo pasirinktas elgesio būdas, pasireiškęs necenzūriniais
žodžiais ar nepadoriu elgesiu, bei visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas
šiais veiksmais. Be to, skunde kasatorius nutyli, kad A. P. chuliganiškus veiksmus
stebėjo R. M. mažamečiai vaikai, kurie dėl tokių jo veiksmų jautėsi nesaugiai.
A. P. kasaciniame skunde išskirta aplinkybė –
spjūvis ant automobilio, kuri, kasatoriaus manymu, neperžengia administracinio
teisės pažeidimo sudėties, kvalifikuojant veiką negali būti vertinama atskirai
nuo kitų byloje nustatytų faktų, kurių visuma patvirtina amoralų A. P.
elgesį, teismo įvertintą kaip nepadorų ir atitinkantį vieną iš objektyviųjų
BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo
sudėties požymių.
Taip pat atmestini skundo argumentai, kad A. P.
tik tramdė nedrausmingą vairuotoją ir toks jo elgesys teikė naudą visuomenei.
Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties –
nukentėjusiajam važiuojant automobiliu sukeltų dulkių. A. P. deklaruojamas
siekis sudrausminti neatsakingą vairuotoją pasireiškė amoraliais ir šiurkščiais
veiksmais, trikdančiais visuomenės rimtį bei tvarką, todėl negali būti
vertinamas kaip teikiantis naudą visuomenei. Priešingai, jo elgesys buvo
neteisėtas ir atitinka viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo
sudėtį.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės
instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir
priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas
bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu
ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat
motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio
įrodymus.
Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos
teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas
naują nuosprendį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio
2 dalį, BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Klaipėdos
apygardos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas nurodė
motyvus, kuriais atmetė ar kitaip įvertino Klaipėdos rajono apylinkės teismo
nuosprendyje išdėstytus įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiojo R. M. bei
nuteistojo A. P. parodymus apie nukentėjusiojo sustabdymo priežastį. Iš
esmės nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. P.
nukentėjusiojo automobilį sustabdė ir aiškinosi dėl šiam važiuojant sukeltų
dulkių, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog tokio elgesio priežastis
buvo menkavertė, kuri nepateisino nuteistojo pasirinkto šiurkštaus elgesio su
nukentėjusiuoju.
Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad
apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringomis išvadomis.
Nuosprendžio motyvas, kad A. P. veiksmai – paėmimas už rankos ir patraukimas
per skruostą – negali būti vertinami kaip akivaizdžiai agresyvūs ir sutrikdę
visuomenės rimtį, visiškai nepaneigia kito teismo argumento, kad šie veiksmai
vis dėlto buvo chuliganiški ir nesuderinami su morale. Šios teismo išvados
pateiktos atribojant BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymą, kurį
lemia skirtingi viešosios tvarkos pažeidimo, kaip nusikaltimo ir baudžiamojo
nusižengimo, požymiai.
Nepažeistos ir BPK 20 straipsnio nuostatos dėl
įrodymų vertinimo. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos
teismas nukentėjusiojo R. M. parodymams suteikė prioritetą. Teismo išvados dėl
šių duomenų racionalios ir atspindinčios teismo vidinį įsitikinimą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tenkinti A. P. kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra
pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 287 straipsnio 1
dalį

Išvadas apie
nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų bei patikrintų
duomenų visumą. BPK 20 straipsnio
5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi pirmoji ir
ypač svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad teisėjų vidinis
įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus
paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį
baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą,
reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų
asmenų naudai.
Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra
normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios
nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu
reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų
asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.
Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas
leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas
valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
pateikto reikalavimo neteisėtumas. Tokia išvada darytina todėl, kad šiuo
įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo
administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių
santykių turinys. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo
administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota,
kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu.
Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui
priklausančią teisę (tikrą ar tariamą) ir reikalauja iš valstybės tarnautojo ar
viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti teisėtus veiksmus,
kurių jis neatliko, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplaidumo ar kitų
aplinkybių, veika nekvalifikuojama pagal BK 287 straipsnį, tačiau gali sudaryti
kito nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius.
Išanalizavusi nukentėjusiųjų kasacinių skundų
argumentus ir palyginusi juos su nagrinėjamos bylos medžiaga, kasacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos
teismas, išteisindamas A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, iš esmės pažeidė
BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui
(BPK 369 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), ir netinkamai
aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 287 straipsnio 1 dalį
(BPK 369 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Dėl to Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2
d. nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį
naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti Klaipėdos rajono apylinkės
teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria A. P. teisėtai
bei pagrįstai nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį už grasinimą
valstybės tarnautojui.
Neteisingas apeliacinės instancijos teismo
teiginys, kad A. P. policijos patruliams išsakytos grasinamojo pobūdžio frazės
buvo tik pernelyg emocingas atsakas į netinkamus pareigūnų veiksmus. Kolegija
laiko, kad A. P. patruliams pasakyta frazė – „jeigu tu pradėsi (vulgarizmas)
protą, (necenzūrinis žodis), tai, sakau, atvažiuosim į Telšių rajoną,
(necenzūrinis žodis), visus ūkinius tavo pastatus išdeginsiu“ – turėjo būti
pripažinta kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams
sunaikinti jų ar jų šeimos turtą, taigi visiškai atitinkanti
BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės
prievartos panaudojimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų
pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės.
P-ulių automobilyje padarytas garso įrašas,
kurio tikrumo ir jame užfiksuoto pokalbio turinio A. P. neneigia, patvirtina,
kad jo kalbos su pareigūnais maniera buvo atsaini, familiari ir jų orumą
žeminanti. Bendraudamas su policijos pareigūnais A. P. vartojo necenzūrinius
posakius, grasino nemalonumais tarnyboje, „karu“ prieš pareigūnus, „vaistų“
ieškojimu ir netgi patrulio ūkinių pastatų sudeginimu. Taigi teismui nebuvo
jokio pagrindo šio pokalbio vertinti kaip draugiško ir realios grėsmės
nereiškusio pašnekesio. Tai, kad A. P. išsakyti grasinimai pareigūnams buvo
realūs ir juos iš tiesų įbaugino, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų
policijos pareigūnų A. R. bei G. T. parodymai, bet ir ta faktinė aplinkybė, jog
administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl A. P. padarytų KET pažeidimų
buvo surašytas tik po dviejų dienų, nes dėl A. P. grasinimų policijos
patruliai M. M. ir T. J. protokolo surašyti nesugebėjo. Be to,
nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad A. P. žinojo kaip nusikalstamo
pasaulio atstovą ir girdėjo, jog kažkokiam policijos pareigūnui sudegė
automobilis ar pastatai, todėl dėl išsakytų grasinimų jautėsi nesmagiai ir
susiejo tai su tiesiogine grėsme.
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad psichinės
prievartos panaudojimo objektyvusis požymis A. P. padarytoje veikoje yra ir
apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti priešingų
išvadų.
Esminė aplinkybė, nulėmusi apeliacinės instancijos
teismo sprendimą išteisinti A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, buvo ta, kad
teismas padarė išvadą, jog policijos patruliai, kelyje sustabdę A. P.
vairuojamą automobilį, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos
nuostatų. Dėl to, teismo nuomone, išprovokuotas A. P. turėjo teisę piktintis ir
pernelyg emocingai bendrauti su policijos patruliais, išsakydamas jiems
grasinamojo pobūdžio žodžius.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada
neatitinka bylos medžiagos. Kolegija laiko, kad pokalbio su policijos
patruliais metu A. P. išdėstyti reikalavimai jiems buvo neteisėti ir A. P.
tą aiškiai suprato. Šias išvadas pagrindžia byloje nustatytos faktinės
aplinkybės.
Policijos patrulių automobilyje padaryto garso
įraše užfiksuoto pokalbio turinį apeliacinės instancijos teismas vertino neišsamiai,
tik vienu aspektu – dėl grasinimų pareigūnams realumo. Apeliacinės instancijos
teismas visiškai neįvertino to, kaip pats A. P. suvokė pareigūnų veiksmus, ir
neatsižvelgė į jo tyčios turinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. neturėjo
jokių pretenzijų policijos patruliams, jog buvo sustabdytas kelyje jiems
nesilaikant Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų. Visi jo
išsakyti reikalavimai ir priekaištai pareigūnams buvo tik dėl to, kad šie jo
neatpažįsta, nepaklausia kitų vyresnių pareigūnų, kas jis toks ir ar galima jį
stabdyti. Taigi pokalbio tarp A. P. ir policijos patrulių turinys
akivaizdžiai rodo, kad A. P. susierzinimo priežastis buvo įsivaizduojamas
jo asmens ypatingas ir išskirtinis statusas Tauragėje, pareigūnų tariamai
nederamas elgesys su juo, kaip turtingu ir itin svarbiu asmeniu, o ne pareigūnų
padaryti Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų ar kitų teisės
aktų pažeidimai. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dėl
pareigūnų padarytų Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų A. P.
turėjo pagrindą su jais neva nedraugiškai kalbėti, nes byloje nustatytos
aplinkybės patvirtina, jog A. P. pareigūnams grasino iš esmės tik dėl to, kad
jie apskritai išdrįso jį stabdyti ir tikrinti, ar jis laikosi KET. Dėl to
sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimus netenka reikšmės ir svarbos
apeliacinės instancijos teismo teiginiai, bandant įrodinėti tą aplinkybę, kad
policijos patruliai, kelyje sustabdę A. P. , patys elgėsi neteisėtai, nes
nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų.
Be to, teismas nevertino kitos aplinkybės,
tiesiogiai susijusios su A. P. nusikalstama veika, – jo
padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Bylos duomenimis, Tauragės r. policijos
komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 19 d. surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. P. 2008 m. birželio 17 d. , 17. 40
val. , Tauragės r. , kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–K-aučius, ties J-iškio
sodais, vairavo automobilį „M- Benz“ neprisisegęs saugos diržo, su savimi
neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo,
techninės apžiūros talono bei draudimo dokumento ir tokiais savo veiksmais
pažeidė KET 61. 1, 61. 2, 61. 3, 240 punktų reikalavimus. A. P. nutarimu buvo
nubaustas už šiuos pažeidimus 250 Lt bauda, ir šis sprendimas nepanaikintas –
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atmetė A. P. skundą
ir paliko galioti nutarimą skirti baudą.
Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų
parodymus, kad įvykio metu A. P. nesilaikė KET, taigi buvo pažeidėjas ir,
skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, neturėjo jokio pagrindo
vertinti policijos patrulių veiksmų kaip aiškiai neteisėtų ir, kaip patvirtina
pokalbio tarp pareigūnų bei A. P. turinys, taip netgi jų nevertino. Tai
paneigia teismo išvadą, kad policijos patruliai nesilaikė Policijos patrulių
veiklos instrukcijos nuostatų. A. P. iš tiesų buvo pažeidęs KET ir vien
dėl to pareigūnai, sustabdę A. P. vairuojamą automobilį, pasielgė
teisėtai.
Pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia tyčinės
kaltės buvimą A. P. veikoje. Jis suvokė, kad, grasindamas pareigūnams ūkinių
pastatų sudeginimu, vertė policijos patrulius įvykdyti jo neteisėtus
reikalavimus – daugiau jo nestabdyti ir nebausti administracine tvarka už KET
pažeidimą, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo jo naudai, ir norėjo taip
elgtis.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas
BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, neišsamiai ir vienpusiškai vertino
įrodymais pripažintus duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir todėl padarė neteisingas
išvadas, kad A. P. pagrįstai policijos pareigūnų veiksmus įvertino kaip
neteisėtus ir provokuojančius bei pažeidžiančius Policijos patrulių veiklos
instrukciją, o jo išsakytus grasinimus ir reikalavimą policijos pareigūnams
daugiau nestabdyti jo automobilio – kaip nerealius.
Šis esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas sutrukdė
teismui priimti teisingą sprendimą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą
– BK 287 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio
dalis, kuria A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas,
naikintina. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, kad A. P. prieš pareigas
atliekančius policijos pareigūnus naudojo psichinę prievartą, reikalaudamas
juos susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų jo naudai, t. y. nestabdyti, netikrinti
jo dokumentų, neblaivumo, automobilio techninių charakteristikų atitikties
norminių aktų reikalavimams ir panašiai, yra pagrįsta ir atitinka bylos
medžiagą. Šis teismas nuteistojo A. P. padarytą veiką teisingai kvalifikavo
pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, taigi ši nuosprendžio dalis teisėta
ir paliktina galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio
dalį, kuria panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio
2 d. nuosprendis ir A. P. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam
nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei nuosprendžio dalį dėl
galutinės subendrintos bausmės paskyrimo pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis.
Palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. nuteistas pagal BK 287
straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią
bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 50 MGL
(6500 Lt) dydžio baudos bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu
pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, subendrintą
bausmę nustatant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtą 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą visiško sudėjimo
būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d.
nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos
bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio
baudą. Į bausmę įskaityti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo
5 d. nuosprendį atliktą bausmę ir vieną sulaikymo dieną (2008 m. birželio
3 d. ), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį
palikti galioti.
Atmesti nuteistojo A. P. kasacinį skundą.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 1.01046 sekundės -