TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
12. Teisė į nešališką
teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis)

Įvertinant kilusių abejonių dėl
teismo nešališkumo pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į proceso teisme
aplinkybių visumą.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-195/2010
                                                                                                    Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                                                    2. 1. 2. 4,
2. 4. 6. 1. 1, 2. 4. 2. 1 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 23 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A-o P-io, V-o
G-aus ir pranešėjo R-o B-o,
sekretoriaujant R-ai M-ei,
dalyvaujant prokurorui D-ui K-ui,
kaltinamajai E. I. ,
gynėjai advokatei L-ai D-aitei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria Kauno rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d.
nuosprendžiu E. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, kaltinamąją ir jos gynėją,
prašiusias kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d.
nuosprendžiu nustatyta, kad E. I. kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. 2006 m. sausio
1 d. –2007 m. liepos 1 d. laikotarpiu, būdama UAB „Avadi“, įmonės kodas
300008288, registruotos Kauno rajone, Garliavoje, D-ių g. 27, vyriausiaja
buhaltere, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d. ) 4
straipsnio, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad
apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 12 straipsnio
4 dalies, kurioje nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio
dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio, kuriame
nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami
apskaitos registruose“ ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos
instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5
patvirtinto 25-to V-slo apskaitos standarto III dalies „Statybos sutarčių
apskaitos objektai“, kurioje nurodoma, kad „. . . . kiekviena statybos sutartis
pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu“, reikalavimus, nevedė
privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio
suvestinio registro – ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, todėl UAB „Avadi“
iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą ši įsigijo
ir panaudojo medžiagų „UAB „Adagrus“ priklausančio pastato, esančio Kaune, J-aus
g. 21, rekonstrukcijai ir dėl to į rekonstrukcijai sunaudotų medžiagų nurašymo
aktus buvo įrašyti klaidingi duomenys apie medžiagų vertę. Dėl šių Buhalterinės
apskaitos įstatymo ir 25-to V-slo apskaitos standarto reikalavimų pažeidimo iš
dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Avadi“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų
dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1
d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2009 m. spalio
22 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino dėl
esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. Nutartyje
nurodoma, kad nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1
dalies reikalavimų, nes joje nenurodyta, kokius objektyvius nusikalstamos
veikos požymius nustatė teismas, o apsiribota tik kaltinamajame akte aprašytų
nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją
apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijos nuomone, ši aplinkybė reiškia, kad pirmosios instancijos teismas
nenustatė faktinių bylos aplinkybių, tačiau, nepaisydamas to, pripažino E. I. kalta padarius nusikalstamą veiką,
numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Pripažinimas asmens kaltu, nenustačius
veikos, už kurią jis nuteistas, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą,
todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti
panaikintas.
Kauno apygardos
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22
d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų, sutrukdžiusių
teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Prokuroro nuomone, teismas gali būti pripažintas šališku tik tada, kai bylą
išnagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje
išvardytų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tokių
priežasčių nenustatė ir jų nenurodė, todėl be teisinio pagrindo perduodamas
bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1
dalies 4 punktą. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas,
konstatavęs esminius BPK pažeidimus dėl objektyvių nusikalstamos veikos
sudėties požymių nustatymo, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies teisės normas
pats turėjo šį pažeidimą ištaisyti, todėl to nepadaręs pažeidė BPK 324
straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo
proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos
teisme“ 11 punkto rekomendacijų. Perdavus be teisinio pagrindo nagrinėti bylą
pirmosios instancijos teismui, liko neišnagrinėtas nuteistosios E.
I. gynėjo apeliacinis skundas, todėl apeliacinės instancijos teismas
pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies, 326 straipsnio 1
dalies 4 punkto taikymo

Asmens teisė į nešališką
teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK
44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.
Europos Žmogaus Teisių
Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia
išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio
1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai
tarpusavyje susiję (Piersack v. B-gium, no. 8692/79,
judgement of 1 October 1982; M-allef v. Malta, no. 17056/06, judgement
of 15 October 2009).
Pirmiausia teismas turi
būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo
asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra
asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus
Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo
nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui,
nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių
priežasčių (pvz. , M-allef v. Malta; Lavents c. L-tonie, no
58442/00, arrêt du 28 Novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra
sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolesnes garantijas užtikrina objektyvaus
nešališkumo reikalavimas (M-allef v. Malta).  
Antra, teismas turi būti
nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas,
pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. V-inant
nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie
vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip
situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas,
kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir visų pirma
bylos šalims (pvz. , D-a- v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10
October 2000; Nešťák v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of
27 February
2007; a contrario Academy Traiding Ltd and O-hers v. Greece,
judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; L-on, O-chakovsky-L-ens and
J-y v. F-e, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe
v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 M-h 2009). Vis dėlto
sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad
konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors
ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. S-biausią reikšmę turi tai, ar toks
baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz. , Fey v. A-ia,
no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; V-a
Fernández-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arrêt
du 6 janvier 2010).
Nagrinėjamoje byloje
apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjo
išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, to nenustatė ir bylą kasacine tvarka
nagrinėjanti teisėjų kolegija, todėl ši situacija toliau nagrinėjama
objektyvaus nešališkumo aspektu.
Objektyvus nešališkumo
aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų
organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme
dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso
metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas
arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kartu
reikia pažymėti, kad objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas
pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo
padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo
šio teismo šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005,
2K-230/2009, 2K-243/2009).
Iš apeliacinės
instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad išvada dėl pirmosios
instancijos teismo šališkumo grindžiama tuo, jog nuosprendyje
aprašydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo teisėjas
pavartojo frazę „E. I. yra kaltinama tuo, kad
<. . . >“. Iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka medžiagos matyti, kad nei
skundžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, nei
nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nė viena proceso šalis
nenurodė, kad jai dėl kokių nors aplinkybių kiltų abejonių dėl pirmosios
instancijos teismo nešališkumo, todėl darytina išvada, kad vienintelis faktas,
sukėlęs apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl pirmosios instancijos
teismo nešališkumo, yra nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumai. Kolegija
pažymi, kad įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių pagrįstumą turi
būti atsižvelgiama į visą bylos nagrinėjimo eigą. Iš pirmosios instancijos
teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas ištyrė byloje
surinktus įrodymus, teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes tiek
prokurorui, tiek kaltinamajai E. I. ir jos gynėjui
naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus,
visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko laikydamasis baudžiamojo
proceso įstatymo reikalavimų. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad
teisėjas ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, išdėstydamas jas panašiai
kaip ir kaltinamajame akte, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus
įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes,
pateikė motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo E. I. Iš kitų pirmosios instancijos teismo teisėjo
veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis
įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių,
nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš to
darytina išvada, kad nevisiškai tinkamas nuosprendyje nustatytų faktinių bylos
aplinkybių aprašymas yra tik pavienė aplinkybė, turinti ribotą reikšmę, nes
aplinkybių apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme visuma rodo, kad
nė vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo
reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo kitaip
suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl, kolegijos nuomone, apeliacinės
instancijos teismui sukėlusi abejonių aplinkybė neteikia pagrindo pagrįstai
baimintis dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Aptartų aplinkybių
visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo
pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo
nešališkumo.
Apibendrinus tai, kas
išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas
buvo nešališkas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta kaltinamojo teisė
į nešališką teismą, todėl nepagrįstai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui ir taip pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šis
pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai
ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Kartu kolegija
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pirmosios
instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto
reikalavimų, tačiau mano, kad šį pažeidimą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka
galėjo ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, įskaitant įrodymų
tyrimą.

Dėl BPK 320
straipsnio 3 dalies  taikymo

Iš baudžiamosios bylos
medžiagos matyti, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios
E. I. gynėjo apeliacinį skundą. Iš apeliacinės instancijos
teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatęs esminį Baudžiamojo proceso
kodekso pažeidimą, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas,
dėl jokių nuteistosios E. I. gynėjo apeliaciniame skunde
nurodytų argumentų nepasisakė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti
skundžiamus teismų sprendimus pagal paduotus apeliacinius skundus. Šis
pažeidimas vertintinas kaip esminis, nes suvaržė nuteistojo teisę į gynybą.
Atsižvelgdama į
nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pakartotinai nagrinėdama bylą
apeliacine tvarka šio teismo kolegija turėtų ištaisyti pirmosios instancijos
teismo padarytus BPK pažeidimus ir patikrinti pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios E. I. gynėjo
apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5
punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt