Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#4418: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo
Kasacinė byla Nr
13. Prokuroro teisė pateikti
papildomus įrodymus (BPK 288 straipsnis). Teismo pareiga išsamiai išnagrinėti
visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų tyrimo atlikimas
apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 6 dalis)

Teismas privalo tenkinti
prokuroro prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso
veiksmus, jeigu tai būtina visoms bylos aplinkybėms išsamiai išnagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas
privalo atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko
neišsamiai. Šios pareigos nevykdymas yra esminis BPK pažeidimas.  

Baudžiamoji byla Nr. 2K-143/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
                                                                                                                              1. 2. 20. 1; 2. 1. 2. 4; 2. 1. 2. 7; 2. 1. 2. 9;
                                                                                               2. 1. 16. 2. 13;
2. 3. 4. 10; 2. 3. 4. 11; 2. 3. 6. 4. 1;
                                                                                                2. 4. 5. 2. 1
(S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2010 m. kovo 2 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o
A-uko, A-o K-aus ir pranešėjo V-o Ranonio,
sekretoriaujant D-ai
K-ei,
dalyvaujant prokurorei D-ai
M-ūtei,
išteisintajam R. Z. ,
gynėjui A-ui V-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties.
Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžiu R. Z. pagal BK 231 straipsnio
1 dalį išteisintas, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas
atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo
ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

R. Z. kaltintas tuo, kad nuo 2008
m. kovo 30 d. 00. 10 val. iki balandžio 1 d. 9. 00 val. Kaišiadoryse,
tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo
baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl neatsargaus A. J.
gyvybės atėmimo, siekdamas nuslėpti įtariamojo G. Z. atsakomybę
sunkinančią aplinkybę, kad neatsargaus A. J. gyvybės atėmimo metu jis buvo
apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui,
pateikė savo kraujo mėginį ikiteisminio tyrimo nenustatytam valstybės
tarnautojui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą,
siekdamas, kad jo kraujo mėginys būtų sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų
pateiktas specialistui etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti kaip G. Z.
kraujo mėginys, o ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei būtų pateikta
tikrovės neatitinkanti išvada, kad G. Z. nusikalstamos veikos
padarymo metu neva buvo blaivus. Tokiais savo veiksmais R. Z. trukdė
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorei, atliekančiai ikiteisminį
tyrimą baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), vykdyti su šios
baudžiamosios bylos tyrimu susijusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 2 straipsnyje nustatytą pareigą prokurorui: kiekvienu atveju, kai
paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų
įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti
nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, būtent atsakomybę sunkinančią
aplinkybę, kad G. Z. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir
tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pirmosios instancijos teismas R.
Z. išteisino, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog kaltinamasis R. Z. ,
aktyviai veikdamas nenustatytą valstybės tarnautoją, pateikė jam neva savo
kraujo mėginį, kad tas mėginys būtų sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų
pateiktas teismo medicinos specialistui ištirti. Pasak teismo, nenustačius
bendrininko, negalima įrodyti bendrininkavimo fakto pakeičiant kraujo mėginį,
taip pat ir tokios veikos subjektyviųjų požymių. Be to, kaltinamajame akte iš
viso nenurodyta, kaip kraujo mėginio sukeitimas sutrukdė prokurorui atlikti
tyrimą. Teismas abejoja, ar toks faktas iš viso laikytinas trukdymu jį atlikti.
Kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama ir įrodinėjama prielaidomis ar
abejonėmis. Prokuroras neprašė nustatyta tvarka papildyti ikiteisminį tyrimą, o
dalies informacijos, gautos kontroliuojant kaltinamojo telekomunikacijų
tinklais perduodamą informaciją, ikiteisminio tyrimo metu iš viso netyrė.
Apeliacinės instancijos teismas,
netenkinęs prokuroro prašymo atlikti įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad
apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo
nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, ir prokuroro apeliacinį skundą atmetė.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo
29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes padaryta esminių
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Prokuroras pažymi, kad, vertinant
įrodymus, apeliacinės instancijos teismui privalu laikytis BPK 20
straipsnio nuostatų, o sprendimuose teismo išvados dėl įrodymų vertinimo turi
būti išdėstytos tiksliai, logiškai ir nuosekliai, jose negali būti
prieštaravimų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka
gauti duomenys, o jų įvertinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jeigu įstatyme nustatyta tvarka gauti duomenys
atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 punktuose išdėstytus principinius
reikalavimus, išvados turi būti daromos visų šių duomenų pagrindu.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje
nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. kad teismas patikrina
bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalis
numato, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi
būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. To paties straipsnio
5 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo atmetimo atveju turi būti nurodyti
motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas
teisingu.
Prokuroras pabrėžia, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėtus įstatymų reikalavimus; tai
sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą
sprendimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės
instancijos teisme ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio
apskundimo pagrindai ir motyvai. Pasak prokuroro, prokuratūros apeliaciniame
skunde detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo R.
Z. išteisintas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nepagrįstumas ir prašoma
šį nuosprendį panaikinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinis
skundas paduotas dėl nuosprendžio pagrįstumo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepatikrino
baudžiamosios bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos, taikant
Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės
instancijos teisme“ nuostatose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas
privalo atlikti įrodymų tyrimą, jei pirmosios instancijos teismas jį atliko
neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų).
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlikti įrodymų tyrimą ir
padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, teigdamas, esą pirmosios
instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. Z. veiksmus ir teisingai paskyrė
bausmę, o toliau pripažindamas nesant įrodymų, kad R. Z. padarė jam
inkriminuojamą veiką.
Prokuroro teigimu, baudžiamojoje
byloje ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartis, kurių pagrindu buvo
taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė –
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas
ir kaupimas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo
nustatyta jokių procesinių pažeidimų, taikant šią procesinę prievartos
priemonę, nutartys nebuvo užginčytos ar panaikintos, taigi, taikant šią
prievartos priemonę, informacijos gavimas atitiko BPK 20 straipsnyje
įtvirtintus įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus. D-s informacijos,
gautos atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę,
jos fiksavimą ir kaupimą, buvo išanalizuota baudžiamojoje byloje: reikšmingų
pokalbių stenogramos pridėtos prie bylos, tyrimui neturintys reikšmės pokalbiai,
vadovaujantis BPK 154 straipsnio 7 dalimi, sunaikinti.
Kasaciniame skunde pabrėžiama,
kad telefoninių pokalbių pasiklausymas (ar kiti nurodyti veiksmai) buvo taikomas
ilgą laiką, dalis informacijos gauta bylos nagrinėjimo teisme metu. Vadovaujantis
BPK 288 straipsniu, ši medžiaga gauta teisėtai, pagal teismo nutartis, turi
įrodomosios reikšmės ir buvo prokuroro pateikta apylinkės teismui kaip
papildomi įrodymai byloje, buvo prašoma ją pridėti prie bylos ir ištirti, tačiau
medžiagą, pateiktą skaitmeninėse laikmenose – kompaktiniuose diskuose, bei kitą
rašytinę medžiagą apylinkės teismas atsisakė priimti ir pridėti prie bylos,
įvardydamas ją kaip „kažkokius įrašus“. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neabejojo
prokuroro prašyme išdėstytų motyvų pagrindu prašomų pasiklausymo įrašų
reikalingumu bei pagrįstumu ir priėmė atitinkamas nutartis leisti BPK 154
straipsnio tvarka atlikti prokuroro prašomus tyrimo veiksmus, bet bylos
nagrinėjimo metu, jau esant gautiems įrašams, apylinkės teismas ne tik jų
nepriėmė, bet ir atsisakė šiuos įrašus pridėti prie bylos, juos ištirti ir
įvertinti, o tai teismas privalėjo padaryti.
Prokuroras akcentuoja, kad
apylinkės teismas ne tik nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių visapusiškai,
išsamiai ir objektyviai atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti visas kilusias abejones,
bet ir nesuteikė prokurorui teisės pateikti teismui kaltinimą patvirtinančių įrodymų,
taip pažeisdamas BPK 7 straipsnį, nustatantį, kad bylos teisme
nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.
Prokuroro teigimu, visus
išvardytus pažeidimus apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir
privalėjo ištaisyti, tačiau kolegija, niekuo nemotyvuodama, atmetė prokuroro
prašymą atlikti įrodymų tyrimą, pridėti ir ištirti minėtus įrašus, o savo
atsisakymą pagrindė tuo, kad „papildomos laikmenos atsirado jau nagrinėjant
bylą teisme“. Taigi buvo pažeisti ir BPK 324 straipsnio reikalavimai.
Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo atsisakymas atlikti
įrodymų tyrimą, nepridėti, neištirti ir neįvertinti pateiktų teisėtai gautų
apylinkės teismo neįvertintų magnetinių laikmenų, nesuprantamas ir neteisėtas,
nes pagrindinis kolegijos argumentas atmesti apeliacinį skundą ir palikti
galioti išteisinamąjį nuosprendį buvo tai, kad prokuroras visiškai neįrodinėjo
nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltinamojo tyčios kliudyti
prokurorui atlikti pareigas.
Pasak kasatoriaus, Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje
nurodyta, jog „išvada, kad kraujas priklauso R. Z. , labai tikėtina, tačiau neįrodo,
jog būtent R. Z. pakeitė kraują ar organizavo kraujo mėginio pakeitimą ir taip
trukdė prokurorui tyrimą. Prokuroras to neįrodinėjo ir nepaneigė byloje“.
Tačiau prokuroras, priešingai nei teigiama šioje nutartyje, R. Z. nereiškė
kaltinimo kraujo mėginio pakeitimu ar organizavimu, bet kaltino jį savo kraujo
mėginio pateikimu nenustatytam asmeniui, taip trukdant prokurorui. Atsakomybei
pagal pateiktą klausimą atsirasti visiškai nesvarbu, ar pats įtariamasis
R. Z. pakeitė kraujo mėginį, organizavo jo pakeitimą ar atliko kitus veiksmus
su savo kraujo mėginiu, nes šio straipsnio dispozicija reikalauja tik vieno –
bet kokiu būdu trukdyti prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ar
nagrinėjimu susijusias pareigas, kaip tai ir numatyta BK 231 straipsnio
1 dalyje.
Kasaciniame skunde pažymima, kad
nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, nenustačius bendrininko,
negalima įrodyti fakto, kad buvo bendrininkaujama pakeičiant kraujo mėginį.
Toks teiginys prieštarauja baudžiamojo proceso normoms bei susiklosčiusiai
praktikai, kai, esant byloje pakankamai duomenų, kad nusikalstamą veiką
įtariamasis padarė ne vienas, o bendrininkaudamas su kitu (kitais) asmenimis,
nors kitas (kiti) asmenys ir nenustatyti, laikoma, kad įtariamasis
(kaltinamasis) padarė nusikaltimą bendrininkų grupe, o dėl šių asmenų (asmens)
išskiriamas atskiras tyrimas. Tai ir buvo padaryta prokuroro nutarimu,
vadovaujantis BPK 170 straipsniu. Prokuroras pabrėžia, kad apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis bendrininkavimo negalimumu, neįvertino tos aplinkybės,
kad bendrininkavimas R. Z. nebuvo inkriminuotas.
Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą teisme, vykdymo

Įrodymų tyrimo
pirmosios instancijos teisme metu 2009 m. gegužės 19 d. prokuroras,
vadovaudamasis BPK 288 straipsniu, paprašė leisti pateikti papildomus įrodymus
atliekant proceso veiksmus ir tam reikalui padaryti vieno mėnesio nagrinėjimo
teisme pertrauką. Prokuroras savo prašymą motyvavo tuo, kad tik išvakarėse gavo
keturias laikmenas su telefoninių pokalbių įrašais, padarytais ikiteisminio
tyrimo metu, leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pasak prokuroro, ikiteisminio
tyrimo metu jiems buvo pateikti ir ištirti atitinkami įrašai, tačiau nebuvo
pateikta informacija, kad tai tik dalis įrašų.
Apylinkės teismas
prokuroro prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pats prokuroras nežino, kieno
ir kokie tie įrašai, ar tie įrašai turi ryšį su nagrinėjama byla. Anot teismo,
prokuroras nori toliau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau BPK 288
straipsnis to nenumato. Teismas mano, kad patenkinus tokį prašymą būtų galima
suabejoti teismo nešališkumu. Be to, teismas pažymėjo, kad prokuroras galėtų
pasinaudoti BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostata ir prašyti bylą perduoti
prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, bet prokuroras tokio prašymo
nepateikia.
Atmetus prokuroro
prašymą, prieš paskelbiant bylos nagrinėjimo pertrauką, prokuroras pateikė dar
vieną prašymą pridėti prie bylos keturias laikmenas su telefoninių pokalbių
įrašais, tačiau teismas ir šį prašymą protokoline nutartimi atmetė, nurodydamas,
kad tam nėra įstatyminio pagrindo.
Apeliaciniame skunde prokuroras
teigė, kad teismo nutartis atmesti prokuroro prašymą pasinaudoti BPK 288
straipsnio numatyta teise pateikti papildomus įrodymus priimta nenurodant
teisinio pagrindo. Pasak prokuroro, teismas ne tik nesiėmė visų įstatymo
numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes,
bet ir nesuteikė prokurorui teisės pateikti kaltinimą patvirtinančius įrodymus,
taip pažeisdamas BPK 7 straipsnį, numatantį, kad bylos teisme nagrinėjamos
laikantis rungimosi principo.
Apeliacinės instancijos teisme
prokuroras prašė atlikti įrodymų tyrimą ir išklausyti telefoninių pokalbių
įrašus. Teisėjų kolegija, vietoje pasitarusi, nutarė prašymą dėl įrodymų tyrimo
atmesti, „nes papildomos laikmenos atsiranda jau nagrinėjant bylą teisme“.
Toks apeliacinės instancijos
teismo argumentas akivaizdžiai prieštarauja BPK nuostatoms, iš kurių matyti,
kad pirmosios instancijos teisme prašymai papildyti įrodymų tyrimą, taigi ir
pateikti naujus įrodymus, gali būti pareikšti iki įrodymų tyrimo teisme
pabaigos (BPK 292 straipsnis). Paisant apeliacinio skundo ribų, apeliacinės
instancijos teisme taip pat gali būti atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324
straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios
instancijos teismo netirtus duomenis nepriklausomai nuo to, kada jie pateikti,
jeigu tie duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1
dalis).
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo
teisėjas pagal prokuroro prašymus priėmė nutartis dėl leidimo klausytis
išteisintojo R. Z. ir dar dviejų asmenų telefoninių pokalbių, esant pagrindui manyti,
kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie padarytą apysunkį nusikaltimą,
numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Byloje yra du išteisintojo
telefoninių pokalbių klausymosi protokolai. Prokuroro nutarimu kitos laikmenos
su pokalbių įrašais sunaikintos, nes juose esanti informacija neturi ryšio su
bylos tyrimu. Prokuroro 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas
dėl nenustatyto valstybės tarnautojo veikos, sukeičiant įtariamojo G. Z. kraujo
mėginį, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje
ir 231 straipsnio 1 dalyje, atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo šioje byloje. Iki
tyrimų atskyrimo surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais abiejose
bylose, todėl teismai privalo juos patikrinti ir įvertinti nepriklausomai nuo
to, kad jie pateikiami tik teisme. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės
instancijos teismas dėl prokuroro teikiamų pokalbių įrašų įforminimo gali
pasinaudoti BPK 324 straipsnio 7 dalyje numatytomis priemonėmis.
Atsakydamas į apeliacinio skundo
argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo leisti prokurorui pateikti papildomus
įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo pirmosios
instancijos teismo argumentus ir pažymėjo, kad pačiam prokurorui nežinant, ar su
tokiu leidimu įrodymai iš viso bus gauti, būtų pažeistas BPK 7 straipsnyje
įtvirtintas rungimosi principas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šie deklaratyvūs teiginiai
neatitinka paties teismo nurodomų teisės normų turinio.
Rungimosi principas reiškia, kad
kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises
teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos
šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais
nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7
straipsnio 2 dalis). Prokuroro prašymas leisti pateikti papildomus įrodymus
atliekant proceso veiksmus (BPK 288 straipsnis) minėtų kaltinamojo teisių
niekaip nesuvaržo. Priešingai, tokio prašymo atmetimas suvaržo prokuroro
teises. Ta aplinkybė, jog prokuroras, prašydamas leisti pateikti papildomus įrodymus
atliekant proceso veiksmus, nežino, kad tokie įrodymai realiai bus pateikti,
neturi reikšmės svarstant tokio prašymo pagrįstumą, nes, neatlikus proceso
veiksmų, numatytų BPK 154 straipsnio 7 dalyje, prokuroras ir negali to žinoti.
Teismas, svarstydamas prokuroro prašymą, turi įsitikinti, kad tokių procesinių
veiksmų atlikimas sudaro prielaidas papildomiems įrodymams gauti. Įstatymų
nustatyta tvarka padaryti telefoninių pokalbių įrašai neabejotinai sukuria tokias
prielaidas. V- prokuroras, bylai esant teismo žinioje, be teismo leidimo
negali atlikti proceso veiksmų, konkrečiai – surašyti pokalbių klausymosi
protokolų (BPK 154 straipsnio 7 dalis) ir pateikti jų teismui.
Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis remiasi
apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos
teismo sprendimas netenkinti prokuroro prašymo leisti pateikti papildomus
įrodymus yra pagrįstas, įtvirtintos BPK 44 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią kiekvienas
nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo
trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų
nepriklausomas ir nešališkas teismas. Prokuroro teisė pateikti papildomus
įrodymus šių kaltinamojo teisių niekaip nesuvaržo. Ta aplinkybė, kad tokiu
atveju būtų padaroma bylos nagrinėjimo teisme pertrauka, negali būti vertinama
kaip bylos vilkinimas, nes papildomais įrodymais siekiama bylą išnagrinėti
teisingai. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į bylos
išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką negali būti įgyvendinta teisingo bylos
išnagrinėjimo sąskaita. Teisingas bylos išnagrinėjimas suponuoja griežtą BPK 20
straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo
vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vykdymą. Šiuo atveju buvo neįvykdyta teismo pareiga išsamiai
išnagrinėti bylos aplinkybes. Teismo diskrecinė teisė spręsti, tenkinti ar
netenkinti BPK 288 straipsnio tvarka pateiktą prokuroro prašymą, nėra
absoliuti, o priklauso nuo šios pareigos. Teismų argumentai, kad prokuroras
galėtų pasinaudoti BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe prašyti
papildyti ikiteisminį tyrimą (tokiu atveju byla gali būti perduota prokurorui),
nesusiję su svarstomu klausimu.
Apylinkės teismas, teigdamas, kad kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama ir
įrodinėjama prielaidomis ar abejonėmis, kaip išteisinimo motyvą nurodo ir tai,
kad prokuroras dalies informacijos, gautos kontroliuojant kaltinamojo
telefoninius pokalbius ikiteisminio tyrimo metu, visai netyrė, nors ta
informacija buvo gauta jau bylai esant teisme, o teismas atitinkamo prokuroro
prašymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas
prokuroro prašymu papildomai apklaustų liudytojų E. J. ir E. J. parodymams
nesuteikė įrodomosios reikšmės motyvuodamas tuo, kad šios liudytojos pateikė
informaciją, gautą iš trečiojo asmens pasakojimo apie kaltinamojo R. Z. elgesį
A. J. žūties vietoje. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio
skundo argumentus dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo,
nes šios liudytojos apie jų nurodytas aplinkybes sužinojo iš įvykio vietoje
buvusio savo sūnaus ir brolio K. J. , o valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras
K. J. kaip liudytojo apklausti neprašė.
Apeliacinės instancijos teismo
argumentai prieštarauja BPK nuostatoms. Pagal BPK 287 straipsnį bylos
nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus 2–5
skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Ta pati nuostata, laikantis apeliacinio
skundo ribų, taikoma ir apeliacinės instancijos teismui (BPK 324 straipsnio 6
dalis). Taigi teismas privalo ne tik patikrinti ir įvertinti pateiktus
reikšmingus bylai duomenis, bet ir prireikus rinkti papildomus duomenis. Šiuo
klausimu teismas nėra suvaržytas proceso dalyvių prašymų ir nuomonės, o
vadovaujasi vieninteliu išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo
kriterijumi, ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo
šališkumas.

Dėl BPK normų, reglamentuojančių
nuosprendžių ir nutarčių surašymą, vykdymo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės
instancijos teismo nutartis turi atitikti BPK normų, reglamentuojančių jų
formą ir turinį, reikalavimus, visos jų dalys turi būti suderintos ir sudaryti
logišką visumą. Juose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir
išvadų kaip apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje teigiama, kad R.
Z. nusikalstama veika kvalifikuota ir bausmė paskirta teisingai jį išteisinus,
o apeliacinės instancijos teismas išteisinimą pripažįsta pagrįstu.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. Z. pagal BK 231
straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius šios nusikalstamos veikos. Tokio
išteisinimo pagrindo BPK normos nenumato. BPK 303 straipsnio 5 dalyje
numatyti du išteisinimo pagrindai: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo
padarant nusikalstamą veiką. Nustatydamas išteisinimo pagrindą, teismas
vadovavosi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad
baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas,
jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,
tačiau BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis
procesas negalimas, o ne išteisinimo pagrindai.
Teisingo išteisinimo pagrindo nustatymas lemia ir aprašomosios nuosprendžio
dalies turinį. Šioje dalyje išdėstyti įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo
išvados yra prieštaringi. Teismas konstatuoja, kad BK 231 straipsnio 1 dalies
dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas atlikti su bylos
tyrimu susijusias pareigas apima bet kokios formos poveikį, ir nurodo
nenustatęs, kad kaltinamasis R. Z. , aktyviai veikdamas per nenustatytą valstybės
tarnautoją, pateikė pastarajam neva savo kraujo mėginį, kad tas mėginys būtų
sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų pateiktas teismo medicinos
specialistui ištirti. Apeliacinės instancijos teismas tokią apylinkės teismo
išvadą pripažino atitinkančia faktines bylos aplinkybes, nors pats remiasi
teismų praktikos pavyzdžiais, pagal kuriuos trukdymas galimas ne tik aktyviais,
bet ir pasyviais veiksmais. Šiuo atveju tai reikštų patį kraujo davimo faktą,
žinant, kad jis bus sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu. Apeliacinės instancijos
teismas šiuo aspektu dėl išteisintojo R. Z. veiksmų nepasisakė.
Kitas išteisinimo argumentas yra tas, kad, pasak teismo, prokuroras
visiškai neįrodinėjo nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tyčios trukdyti
prokurorui atlikti jo pareigas. Toks argumentas praktiškai nieko nepasako, nes
apie kaltės formą sprendžiama iš kaltininko veiksmų. Teigdamas, kad
kaltinamajame akte nėra aiškiai nurodyta, kaip pats kraujo mėginio sukeitimo
faktas sutrukdė prokurorui atlikti tyrimą ir kokių veiksmų prokuroras negalėjo
atlikti, teismas neteisingai aiškina BK 231 straipsnio 1 dalies sudėtį, kuri
yra ne materiali, o formali. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka vien
trukdymo atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, o tokio trukdymo
padariniai į šio nusikaltimo sudėtį neįeina.
Teismų išvados byloje svarstomais klausimais turi būti aiškios ir nekelti
jokių abejonių. Pasak pirmosios instancijos teismo, kraujo mėginio sukeitimo
faktas laikytinas siekiu galbūt suklaidinti tyrimą, o ne trukdyti jį
atlikti. Taigi lieka neaišku, ar teismas kraujo mėginio sukeitimą vertina kaip trukdymą
prokurorui atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, ar ne.
Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro apibendrinamąją išvadą, kad abiejų
instancijų teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai, pažeisdami BPK reikalavimus. Apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324
straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai
pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, kartu pašalindamas
pirmosios instancijos teismo padarytus BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą teisme ir nuosprendžio
surašymą, pažeidimus. Šios pareigos nevykdymas ir paties apeliacinės
instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai sukliudė šiam teismui išsamiai
ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, o tai
yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurio apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.71224 sekundės -