Paieška : Teismų praktika 22. Dėl akcininko teisės reikšti ieškinį dėlbendrovei padarytos žalos TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13590: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
2
2. Dėl akcininko teisės reikšti ieškinį dėl
bendrovei padarytos žalos atlyginimo

V-inant
tai, ar akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei
žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar
netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla, būtina atsižvelgti į ABĮ 14 straipsnio
1 dalies normą, kurioje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas
nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų
nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal išdėstytos įstatymo normos
nuostatą, kad šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės
teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, akcininko teisė reikšti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies
5 punkte numatytus ieškinius gali būti paneigta tik įstatymu ir tik jame
aiškiai (expressis verbis) suformuluotu
tokiu apribojimu. Tokio apribojimo ĮBĮ nėra. Taigi iš išdėstyto teisinio reglamentavimo
matyti, kad akcininko teisė, nustatyta ABĮ 16 straipsnio
1 dalies 5 punkte, nėra paneigta, todėl darytina
išvada, kad akcininkas, gindamas savo turtinį interesą, turi teisę reikšti
ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią
pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu ir tuo atveju, kai įmonei iškelta
bankroto byla.
Akcininkas turi
materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo
atveju jis gali gauti dalį likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis
interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės
bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą, konkrečiai – reikšti ieškinį dėl
buvusio įmonės vadovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2009
Procesinio sprendimo kategorija 126. 8 (S)
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 17 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus B-o,
B-ės J-ės ir Z-o L-io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės
bendrovės „Žaibo ratas“ akcininkės E. D. B. ir atsakovo V. B.
kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės
„Žaibo ratas“ akcininkės E. D. B. ieškinį (bendraieškis bankrutuojanti
uždaroji akcinė bendrovė „Žaibo ratas“) atsakovui V. B. dėl žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovė E. D. B. prašė priteisti iš
atsakovo V. B. bendraieškio BUAB „Žaibo ratas“ naudai 103 497 Lt
žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kuris iki bankroto
bylos UAB „Žaibo ratas“ iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas, pažeidė lojalumo
pareigą, sudarė bendrovei nuostolingus sandorius. 1999 m. lapkričio 29 d.
bendrovė iš trečiojo asmens įsigijo automobilį „Opel Vectra“ už nepagrįstai
didelę kainą (70 000 Lt), dėl to patyrė 43 700 Lt žalos,
bet prašo priteisti 40 282 Lt. 1998 m. rugpjūčio 2 d. ir
1999 m. gruodžio 2 d. įmonė sudarė naujų automobilių nuomos sutartis,
nors pagrindinė įmonės veikla – automobilių prekyba. Dėl šių nuomos sutarčių per
penkiolikos mėnesių laikotarpį įmonė patyrė 15 000 Lt nuostolių. 1999 m.
sausio 7 d. sutartimi bendrovė išsinuomojo įrengimų už 5200 Lt per
mėnesį. Per penkerius nuomos metus bendrovė sumokėjo 368 160 Lt (įskaitant
PVM) nuomos mokesčio, nors jų įsigijimo vertė – 155 568,27 Lt (178 903,51 Lt,
įskaitant PVM). Jei bendrovė įrengimus būtų įsigijusi lizingo arba išperkamosios
nuomos būdu už 206 488 Lt, būtų sutaupiusi 161 672 Lt, bet
prašo priteisti 31 200 Lt. Nuo 2002 m. sausio 2 d. bendrovė
iš UAB „Agrolitas Imeks Lesma“, kurios akcininkė ir vadovė K. M. buvo
viena iš UAB „Žaibo ratas“ akcininkų, nuomojosi patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini). Prieš tris mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dėl neaiškių
priežasčių nuomos mokestis buvo padidintas 70 procentų, dėl to įmonė
sumokėjo 17 015 Lt nuomos mokesčio daugiau.
Bendraieškis BUAB „Žaibo ratas“ atsisakė nuo
ieškinio, pareikšto jo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d.
sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų priteisti 15 000 Lt
žalos, atsiradusios dėl automobilių nuomos, grąžino ieškovei 337,50 Lt
sumokėto žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš
ieškovės 9664,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo
50 procentų UAB „Žaibo ratas“ akcijų; nurodė, kad Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu
suteikiama akcininkams neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant
atlyginti bendrovei žalą, patirtą dėl bendrovės vadovo pareigų nevykdymo ar
netinkamo vykdymo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m.
balandžio 6 d. nutartimi UAB „Žaibo ratas“ buvo iškelta bankroto byla.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normose įtvirtinta akcininkų teisė
stebėti bankroto procesą ir gauti nustatytą informaciją apie jį, bet,
skirtingai nei Akcinių bendrovių įstatyme, nesuteikia teisės imtis veiksmų
išieškoti žalą iš buvusio bendrovės vadovo. G-i bankrutuojančios įmonės ir
jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, tikrinti bankrutuojančios įmonės
sandorius, reikšti ieškinius, imtis priemonių skoloms išieškoti kompetentingas
būtent įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies
14 punktas, 14 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą iš esmės paliko
nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslino ir ją
išdėstė taip: priteisė iš ieškovės atsakovui 4755,40 Lt, įskaitant PVM,
išlaidų advokato pagalbai apmokėti; grąžino ieškovei 2732,44 Lt žyminio
mokesčio, sumokėto už ieškinį 2007 m. vasario 13 d. mokėjimo kvitu;
priteisė iš ieškovės atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės
instancijos teisme apmokėti ir valstybei – 46,15 Lt bylinėjimosi išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6. 68 straipsnio 3 dalį teisę reikšti
netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko
kontrahentui) turi kreditorius (CK 6. 68 straipsnio 1 dalis). Ieškovė
reikalavimo teisę BUAB „Žaibo ratas“ (skolininkui) kildina iš Akcinių bendrovių
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad CK 6. 68 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 19 straipsnio 10 punkto
(CK 2. 82 straipsnio 4 dalis) santykis yra toks pat kaip visumos ir dalies,
t. y. CK 6. 68 straipsnis yra bendro pobūdžio norma apie netiesioginį
ieškinį; Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte
ir 19 straipsnio 10 punkte (CK 2. 82 straipsnio 4 dalis)
įtvirtintos ieškinio, turinčio netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų,
atmainos, kai teisė reikšti ieškinį įmonės vardu, ginčijant sprendimus,
suteikiama pavieniams juridinio asmens dalyviams ir nėra būtina, jog įmonė
bylos iniciatoriui būtų skolinga. CK 2. 82 straipsnio 4 dalyje aiškiai
skiriamos dvi sąvokos: juridinio asmens dalyvis (CK 2. 45 straipsnis) ir
juridinio asmens kreditorius, kurias ieškovė painioja. Ieškovė neįrodė turinti
kreditorės statusą, kuris lemtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Žaibo
ratas“ naudai pagal CK 6. 68 straipsnio 1 dalį. Teisę reikšti ieškinį,
turintį netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, turi juridinio asmens dalyvis,
bet tokia ieškovės, kaip BUAB „Žaibo ratas“ akcininkės, neturtinė teisė gali
būti įgyvendinama ne vėliau kaip iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus
įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai savaime netenka savo įgaliojimų, juos
perima bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo
10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 23 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė
klaidingai teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d.
nutartimi pripažino jai teisę šioje byloje reikšti netiesioginį ieškinį,
motyvuodama, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje nagrinėjo atskirąjį
skundą dėl to, ar, reiškiant netiesioginį ieškinį, tarp ieškovės ir bendrovės
susiklosto atstovavimo santykiai ir ar būtina juos kaip nors įforminti ir
pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Dėl ieškovės prašymo vadovautis Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-618/2008
teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas
nagrinėjo bankrutuojančios įmonės akcininkų ieškinį, turintį netiesioginio
ieškinio bruožų, bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl administruojant
įmonę padarytos žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas sprendė
klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad BUAB „Žaibo ratas“
nėra skolinga ieškovei, todėl ji neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį
BUAB „Žaibo ratas“ vardu skolininko skolininkui V. B. (CK 6. 68 straipsnis);
kad ieškovė, būdama UAB „Žaibo ratas“ akcininkė, iki bankroto bylos UAB „Žaibo
ratas“ iškėlimo turėjo teisę pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio
1 dalies 4 punktą reikšti ieškinį, turintį netiesioginio ieškinio
bruožų, bet po bankroto bylos iškėlimo šią teisę prarado, nes bendrovės
administratorius tapo vieninteliu asmeniu, galinčiu veikti įmonės vardu
išoriniuose santykiuose ir ginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių
teises.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas priteisė atsakovui gerokai daugiau išlaidų už advokatų
paslaugas, nei kad priklausytų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų R-omendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Žaibo ratas“
akcininkė E. D. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d.
nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą ir
bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorė byloje turi reikalavimo teisę.
Ieškovė ieškinį pareiškė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
4 punkto pagrindu. Šiame straipsnyje nustatyta akcininko teisė pareikšti
ieškinį neribojama nei terminų, nei bendrovės statuso, t. y. ši teisė
egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar bendrovei yra iškelta bankroto byla.
Lietuvos apeliacinis teismas padarė klaidingą išvadą, kad visuotinis akcininkų
susirinkimas yra valdymo organas ir kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą,
visuotinis akcininkų susirinkimas savaime netenka savo įgaliojimų bendrovės
administratoriaus naudai. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, visuotinis akcininkų
susirinkimas yra nebešaukiamas, nes stabdoma bendrovės veikla, tačiau tai
nereiškia, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijas perima
bendrovės administratorius ar bendrovės kreditorių susirinkimas. Teismas
klaidingai tapatino akcininkę (kasatorę) su bendrovės akcininkų susirinkimu.
Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenustatyta, kad,
bendrovei iškėlus bankroto bylą, neturtinės akcininko teisės pereina bankroto
administratoriui ar kokiu kitu būdu akcininkas jų netenka. Akcininko teisė
pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo išlieka visą laiką
iki bendrovės pabaigos, t. y. išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Bendrovės bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinius tik dėl
bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne bet kokius ieškinius
bendrovės vardu (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovei buvusio bendrovės
vadovo veiksmais, atliktais iki bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo. Tuo
atveju, jei būtų paneigta ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl žalos, padarytos
bendrovei, atlyginimo, kai bendrovei yra iškelta bankroto byla, tai reikštų,
kad buvęs bendrovės vadovas išvengtų atsakomybės už bendrovei padarytą žalą.
Tokia situacija prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Lietuvos
apeliacinis teismas, spręsdamas, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio
bendrovės vardu bankroto procese, formuoja ydingą praktiką, kad žala, padaryta
bendrovei, neprivalės būti atlyginta.
2. Kasatorė yra bendrovės dalies turto
savininkė. Bendrovės akcininkas, įsigydamas atitinkamą kiekį bendrovės akcijų,
už tai įneša į bendrovę tam tikrą dalį finansinių ar kitokių resursų.
Akcininkai, būdami bendrovės resursų savininkai, turi teisę kontroliuoti tų
resursų naudojimą. Teismas nepagrįstai nepripažino tokios kasatorės teisės. Išskyrus
teisę pareikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, nei Įmonių
bankroto įstatyme, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta jokių kitų
galimybių akcininkui efektyviai ginti bendrovės ir savo teises.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
4 punkte nenustatyta tokios sąlygos, kaip kad nurodė teismas, kad teisė
pareikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo bankroto procese
gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškovą ir bendrovę sieja prievoliniai
skoliniai santykiai.
Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad
bendrovės ir ieškovės nesieja prievoliniai skoliniai santykiai. Ieškovė į
bendrovę investavo tam tikrus resursus, t. y. pinigus.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m.
gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-351/2007 nurodė, kad
kasatorė pateikė ieškinį atsakovui Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio
1 dalies 4 punkto pagrindu. Tai yra specifinė netiesioginio ieškinio
rūšis, kai bendrovės interesais jį pateikia akcininkė ir jos teisė pareikšti
tokį ieškinį nėra siejama su bendrovės įgaliojimų suteikimo reikšti
reikalavimus ir atstovauti bendrovei teisme. Teismas šioje nutartyje taip pat
nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų
įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į
reikalavimų tenkinimą, imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas
privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse
taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Netiesioginio
ieškinio pateikimo bankrutuojančios įmonės interesais Įmonių bankroto įstatymo
normos nereglamentuoja. Be to, iškėlus bankroto bylą, akcininko nuosavybės
teisė į akcijas nepasibaigia. Akivaizdu, kad teismas nurodytoje nutartyje
išaiškino, jog kasatorė turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos
atlyginimo.
4. Kitų šalių civilinė teisė leidžia
bendrovės akcininkams reikšti netiesioginius ieškinius bendrovės naudai. Tokia
teisė yra įtvirtinta Anglijos bendrovių įstatyme. Vokietijos Federacinės
Respublikos bendrovių įstatyme taip pat suteikiama teisė akcininkams pareikšti
netiesioginį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo
pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties dalį
dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovui 9664,20 Lt
išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 3228,49 Lt
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos R-omendacijos dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio yra tik rekomendacinio pobūdžio poįstatyminis teisės
aktas, todėl jos negali būti laikomos CK 6. 251 straipsnyje nurodytu
įstatymu, nustatančiu ribotą atsakomybę. Teismas neturėtų taikyti
R-omendacijų, jei jų taikymas prieštarauja CK įtvirtintiems visiško nuostolių
atlyginimo principams. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 ir 4 dalių, CK 6. 251 straipsnio
1 dalies ir 6. 263 straipsnio 2 dalies normas.
2. Teismas savo iniciatyva ar kitos šalies
prašymu gali sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, jei nustato, kad:
1) šios išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijaus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002;
2005 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005);
2) egzistuoja CK 6. 251 straipsnio 2 dalyje, 6. 282 straipsnyje
nustatyti pagrindai. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurių
pagrindu teismas galėtų pagrįstai spręsti dėl priteisiamų išlaidų mažinimo CK
6. 251 straipsnio 2 dalies ar 6. 282 straipsnio pagrindu, taip pat
nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kasatoriaus prašomos priteisti
bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės.
3. R-omendacijose nustatytais maksimaliais priteistino
užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžiais negali būti remiamasi kaip
gairės sprendžiant dėl prašomų priteisti išlaidų protingumo. R-omendacijose neįvertinta
didelė dalis advokato, atstovaujančio klientui konkrečioje byloje, teikiamų
paslaugų; neatsižvelgta į tai, kad iš gauto honoraro už teikiamas paslaugas
advokatas privalo mokėti mokesčius, patiria administracinių išlaidų, kelia
kvalifikaciją, o šių išlaidų dydis yra labai išaugęs; rekomendacijose nustatyti
maksimalūs užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydžiai yra
neprotingi, nes neatitinka realios rinkos kainos.
4. Teismui nepagrįstai mažinant priteisiamų
išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, proceso šalis yra verčiama rinktis
teisinių paslaugų teikėją pagal mažiausios kainos kriterijų. Tai riboja šalies
teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai
argumentai

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas
prašo ginčijamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. B-krutavusios bendrovės akcininkė neturi
teisės reikšti netiesioginio ieškinio Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio
1 dalies 4 punkto pagrindu. Įmonių bankroto įstatymas yra specialus
įstatymas, kuris riboja Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
4 punkto taikymą. Kiekvienas akcininkas nuo bankroto bylos iškėlimo turi
tik tas teises, kurios nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, ir plečiamai
aiškinti šio įstatymo negalima. Įmonei iškėlus bankroto bylą akcininkai
nebegali įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose
nustatytų turtinių ir neturtinių teisių, jeigu tokių nenustatyta Įmonių
bankroto įstatyme. Kasatorės argumentai dėl jos teisės pareikšti netiesioginį
ieškinį Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto
pagrindu yra nepagrįsti.
2. Kasatorė nėra bankrutuojančios bendrovės
turto savininkė. Ji niekada neperdavė bendrovei kitokio turto kaip piniginiai
įnašai už gaunamas bendrovės akcijas. Apmokėjus įsigyjamas akcijas Akcinių
bendrovių įstatymo 8 straipsnio tvarka, ne kasatorė, o bendrovė tapo tokių
perduotų lėšų (turto) savininkė. CK 2. 45 straipsnyje nustatyta, kad
akcininkas neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja
prievolinių teisių ir (ar) pareigų.
Įmonių bankroto įstatyme aiškiai atskiriamas
bankrutuojančios įmonės savininkas – akcininkas, turintis daugiau kaip 1/10
įmonės balsų, ir bankrutuojančios įmonės kreditorius. Tik bankrutuojančios
įmonės kreditorius yra pripažįstamas bankroto bylos dalyviu, galinčiu pareikšti
ieškinius bankrutuojančios bendrovės vardu. Kol bankrutuojančios įmonės
savininko (dalininko) nesieja prievoliniai teisiniai santykiai su
bankrutuojančia įmone, tol toks asmuo negali būti tapatinamas su
bankrutuojančia įmone.
G-mybė akcininkui gauti dividendų iš bendrovės, kai
jie nebuvo paskirti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nesuteikia kasatoriei
teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu.
3. Kasatorės nurodytoje Lietuvos apeliacinio
teismo civilinėje byloje Nr. 2-351/2007 teismas nagrinėjo ne ieškovės
teisinio suinteresuotumo ir jos galimybės pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Žaibo
ratas“ vardu klausimą, o vertino tik pirmosios instancijos teismo nutarties,
kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, motyvus.
4. U-io valstybių teisė yra nesusijusi,
neįrodyta ir netaikoma šioje byloje. CPK 3 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad teismai Lietuvos Respublikoje privalo spręsti bylas
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. CK 1. 12 straipsnyje
nustatyta, kada gali būti taikoma užsienio teisė, tačiau šioje byloje nėra nė
vieno CK 1. 12 straipsnyje nurodyto užsienio teisės taikymo pagrindo.
Kasatorė rėmėsi ne konkrečiomis užsienio valstybių teisės normomis, o vienu
moksliniu straipsniu, kuriame nenagrinėjamas užsienio šalių, kuriose leidžiama
akcininkams pareikšti netiesioginius ieškinius, bankroto procesas ir
nesiaiškinama, kokias teises akcininkai turi jau po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą bendraieškis
BUAB „Žaibo ratas“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų
sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio
3 dalies 9 punkte ir 14 punkte nustatyta, kad teisę veikti
bankrutuojančios įmonės vardu, atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, ginti
visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus turi tik
bankroto administratorius ir jo įgaliotas asmuo. Ieškovė nebuvo ir nėra įgaliota
reikšti ieškinio BUAB „Žaibo ratas“ vardu.
2. CK 6. 68 straipsnio 1 dalyje
imperatyviai nustatytas ribotas asmenų, turinčių teisę reikšti netiesioginį
ieškinį, sąrašas. Į jį patenka tik įmonės kreditoriai. Taip ši teisės norma
aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos dėl actio P-ana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės
ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).
3. Kasatorė neturi teisės reikalauti
bendrovės turto pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies
6 punktą, nes neatsiskaityta su bendrovės kreditoriais ir iš viso nėra likę
turto, kurio galėtų reikalauti kreditorė.
4. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio
1 dalies 4 punkte nenustatyta akcininko, kuris nėra bendrovės
kreditorius, išimtinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu bendrovės vardu,
kaip tai konkrečiai nustatyta CK 6. 68 straipsnyje. Akcinių bendrovių įstatymo
16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta savarankiška ir
speciali akcininko (ne bendrovės kreditoriaus) teisių gynimo forma, kuri
įgyvendinama reiškiant ieškinį savo vardu, o ne netiesioginį ieškinį bendrovės
vardu.
5. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta teisės
akcininkui nei reikšti ieškinio bankrutuojančios bendrovės vardu, nei reikšti
ieškinio bankrutuojančios bendrovės interesais.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Šioje
byloje keliamas akcininko teisės reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui po to,
kai įmonei yra iškelta bankroto byla, klausimas. Apeliacinės instancijos
teismas, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir
Civilinio kodekso atitinkamų normų sisteminiu aiškinimu, padarė išvadą, kad
akcininkas neturi teisės reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui po to, kai
įmonei yra iškelta bankroto byla.

I. Dėl ieškovės kasacinio skundo

Dėl
šalių ginčo teisinio kvalifikavimo

Kasacinis
teismas ne kartą konstatavo, kad ieškinio faktinis pagrindas, kurį pagal CPK
135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas, yra
faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą,
o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo
santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra
bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal
nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko
ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas,
kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,K-stnė“ v.
UAB ,,M-icinos bankas“ ir kt. , bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m.
lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. -N. v.
A. L. , bylos Nr. 3K-3-534/2008). Apeliacinės instancijos teismas
rėmėsi tuo, kad pareikštas netiesioginis ieškinys. Teisę reikšti netiesioginį
ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui turi kreditorius (CK 6. 68 straipsnis).
Tuo tarpu šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui ne kaip kreditorius, priverstinai įgyvendinantis skolininko
teises, bet kaip akcininkė buvusiam įmonės vadovui, kuris sudarė įmonei
nenaudingus sandorius ir dėl to ši patyrė nuostolių.

Dėl
akcininko teisės reikšti ieškinį

Ieškovė akcininko
reikalavimo teisę reikšti ieškinį buvusiam vadovui kildina iš ABĮ 16 straipsnio
1 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad akcininkai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti
bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų,
nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo
ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėta,
kad apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad akcininkas tokią
teisę turi tik iki bankroto bylos iškėlimo. Su tokia teismo išvada negalima
sutikti.
V-a-
įmonės bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai
įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus,
kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Sprendžiant kreditorių teisių pirmumo klausimus
negali būti nepaisoma ir akcininkų materialinių interesų.
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte
nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat
bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus
bankroto proceso darbus, 20 punkte – kad vykdo
kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. ĮBĮ
1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų
įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į
reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti,
mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso
metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Aiškinant
vien ĮBĮ normas būtų galima daryti išvadą, kad akcininkas neturi teisės reikšti
ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui.
V-inant tai, ar akcininkas turi teisę
kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl
bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to,
kai iškelta bankroto byla, būtina atsižvelgti į ABĮ 14 straipsnio 1 dalies
normą, kurioje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti
įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos
akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus. Pagal išdėstytos įstatymo normos nuostatą, kad šio
ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti
apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, akcininko
teisė reikšti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus
ieškinius gali būti paneigta tik įstatymu ir tik jame aiškiai (expressis verbis) suformuluotu tokiu apribojimu. Tokio apribojimo
ĮBĮ nėra. Jo nenurodo ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi iš išdėstyto
teisinio reglamentavimo matyti , kad akcininko teisė,
nustatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nėra paneigta, todėl darytina išvada, jog akcininkas,
gindamas savo turtinį interesą, turi teisę reikšti ieškinį buvusiam bendrovės
vadovui, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią pareigų nevykdymu ar netinkamu
jų vykdymu ir tuo atveju, kai įmonei iškelta bankroto byla.
Byloje nustatyta, kad ieškovė
nuosavybės teise valdo 50 procentų bankrutuojančios įmonės akcijų. Akcinių
bendrovių įstatymo 15 straipsnyje yra išvardytos akcininkų turtinės
teisės. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad akcininkas
turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Akcininko
teisė į juridinio asmens turtą nustatyta ir CK 2. 45 straipsnyje. Tokia
teisė, remiantis įstatymų nustatytu teisiniu reglamentavimu, konstatuota ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje UAB DK „Vicura“ bankroto byloje,
bylos Nr. 3K-3-1380/2000. Taigi kasacinis teismas konstatuoja, kad
akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes
įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti dalį likviduojamos įmonės turto. Šis
materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo
siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą, konkrečiai – reikšti
ieškinį dėl buvusio įmonės vadovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pažymėtina, kad šioje byloje bendraieškis BUAB „Žaibo ratas“ atsisakė nuo
ieškinio (T. 3, b. l. 68). B-krutuojančios įmonės administratorius,
neginčydamas sandorių, kuriais, akcininko manymu, pažeidžiamas įmonės mokumas
ir negerinama įmonės turtinė padėtis, negintų akcininko teisių į turtą, kuris
liktų patenkinus kreditorių reikalavimus. Uždraudimas bankrutuojančios įmonės
akcininkui pasinaudoti teise reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam
įmonės vadovui, ypač tuo atveju, kai ieškinio nereiškia įmonės
administratorius, ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir
pažeistų akcininko turtinius interesus, nes sumažėtų jo teisių ir teisėtų
interesų gynimo galimybės. Kitoks įstatyminis reglamentavimo aiškinimas neatitiktų
ir CK 1. 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos aiškinti ir
taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė
materialiąsias teisės normas, todėl šio teismo priimta nutartis naikintina.

II. Dėl atsakovo V. B. kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašė
pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2009 m. birželio 9 d.
nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi nutartis naikintina
ir byla perduotina šiam teismui iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimo kasacinis teismas nesprendžia. Jų priteisimo klausimą
turės išspręsti žemesnės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos grąžinimo iš
naujo nagrinėti

Teismai materialiąsias teisės normas išaiškino ir
pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė netinkamai, todėl jų sprendimai
naikintini. CPK 360 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendimą
ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar
nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir
3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos
teismui taip pat nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali
būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas
netyrė ir nevertino įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant, ar yra žalos
atlyginimo sąlygos. Šis teismas neatskleidė bylos esmės ir šio pažeidimo negali
pašalinti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies
1 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas
patyrė 59,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. pažyma).
Išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti žemesnės instancijos teismas (CPK
93 straipsnio 4 dalis 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas
ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos
teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7603 sekundės -