Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo pranešėjas7. Dėl butų ir kitų patalpų TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13577: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
7. Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo išlaidų apmokėjimo;
administravimo sutarties teisinio vertinimo ir
santykio su CK 4. 82 straipsnio 3 dalimi
bei 4. 84 straipsniu

Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir
priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo
išlaidos (CK 4. 84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti
būtinos išlaidos (CK 4. 82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu
susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros
energijai ir pan. ). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir
nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole
mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo
išlaidas.
Pagal Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų
nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Vyriausybės
2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) 6 punktą
savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo
objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami
nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės
administratoriui apmoka nuomininkai (CK 4. 84 straipsnio 4 dalis).
Kai CK 4. 84 straipsnio, kitų nurodytų teisės
aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų
patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda
administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą
ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo)
išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų
namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK
4. 82 straipsnio 3 dalis, 4. 84 straipsnio 4 dalis), išskyrus
atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Atestuota įmonė, turinti teisę
teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas
siekianti gauti materialinės naudos, sudarydama administravimo sutartį, turi
įvertinti sutarties sąlygas, susijusias su savivaldybės nuomojamiems butams
tenkančių išlaidų apmokėjimu, ir savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties
vykdymo atsirandančius padarinius.
Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 30. 9. 1; 32. 8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 9 d.
Vilnius 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus
L-o (pranešėjas), E-aus B-o ir P- -io (kolegijos
primininkas),
sekretoriaujant I. S. ,
dalyvaujant ieškovo atstovei A. C. ,
atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės G. K. ,
žodinio proceso tvarka viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį
atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas
paslaugas priteisimo, tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybė, R. M. , G. L. , A. S. ,
G. K. , N. K. (N. K. ), R. L. , J. P. ,
J. R. , P. Ž. , S. Č. , A. S. , R. M.
Teisėjų kolegija

nustatė:

I. G-o esmė

Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų
nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės
administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir
kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų
patalpų savininkė.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10
212,99 Lt skolos ir delspinigių už Klaipėdos miesto savivaldybei
nuosavybės teise priklausantiems butams suteiktas paslaugas, 887 Lt
žyminio mokesčio, 301 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo
paskelbimo spaudoje būdu ir 5 proc. procesinių palūkanų. Byloje nustatyta,
kad ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios
akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ paskirtas įsakymo
priede nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administratoriumi. Su juo sudaryta administravimo sutartis. Jis administruoja
daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę
nuosavybę, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės
veiklos sutarties. Klaipėdos miesto savivaldybė yra dalies butų ir kitų patalpų,
esančių ieškovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose,
savininkė ir su trečiaisiais asmenimis R. M. , G. L. , A. S. , G. K. ,
N. K. , R. L. , J. P. , J. R. , P. Ž. ,
S. Č. , A. S. ir R. M. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Už nurodytiems asmenims suteiktas administravimo ir eksploatavimo paslaugas
skirtingais laikotarpiais iki 2008 m. rugsėjo 1 d. susidarė 9772,52 Lt
skola. Duomenų, kad yra skolų už kitoms savivaldybei nuosavybės teise
priklausančioms ir išnuomotoms gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas, nėra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m.
vasario 3 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš
atsakovo už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį
nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė R. M. ) – 841,32 Lt; butui (duomenys neskelbtini)
už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkė
G. L. ) – 1588,17 Lt; butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2008 m.
balandžio mėn. (nuomininkė A. S. ) – 1424,18 Lt;
butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio
mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė G. K. )
– 1057,36 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo
2004 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas N. K. ) – 627,07 Lt; butui (duomenys neskelbtini)
už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. sausio mėn.
(nuomininkė R. L. ) – 503,55 Lt; butui (duomenys
neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m.
rugpjūčio mėn. (nuomininkė J. P. ) – 614,45 Lt;
butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio
mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė J. R. )
– 780,61 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m.
rugpjūčio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas P. Ž. )
– 344,18 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m.
gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas S. Č. )
– 238,35 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m.
balandžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas A. S. )
– 337,46 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m.
rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkas R. M. )
– 472,80 Lt; iš viso – 8829,50 Lt skolos, delspinigių, 5 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos,
t. y. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, 522,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas
atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovas yra tinkamas, nes
jis veikia Klaipėdos miesto savivaldybės vardu (savivaldybės vardu veikia
savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms
suteiktus įgaliojimus); ieškovas nėra Klaipėdos miesto savivaldybės ir butų
nuomininkų sudarytų nuomos sutarčių šalis, sutartys neįregistruotos viešame
registre, todėl negali būti panaudotos prieš jį. Byloje konstatuota, kad pagal
CK 4. 82 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę reikalauti mokesčių už
suteiktas paslaugas atlyginimo ne iš butų nuomininkų, bet iš butų savininkės –
Klaipėdos miesto savivaldybės. Remdamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registre
įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų G. L. ,
A. S. , N. K. , P. Ž. , A. S. , S. Č.
nuomos sutartys, teismas sprendė, kad nuo 2008 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos miesto savivaldybė nuomos sutarčių sudarymo su nurodytais asmenimis
faktą gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir savo kaip butų savininkės
pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas perkelti Klaipėdos
miesto savivaldybei priklausančių butų nuomininkams, kurie privalo atsiskaityti
su ieškove teisės aktų bei gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių nustatyta
tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo
apeliacinį skundą, atsakovo – atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009 m. vasario 3 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria
atmesta ieškinio dalis, ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš
atsakovo 10 212,99 Lt skolos, delspinigių, 5 proc. procesinių
palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo argumentą, kad savivaldybės
sprendimais su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis nuomojamomis
gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų
administravimo, bendrųjų konstrukcijų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios
inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos yra
įtrauktos į nuomos sutartis kaip nuompinigių dalis, todėl ieškovo reikalavimas
nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas atmetė, nes ieškovas nėra
savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartinių santykių šalis, nuompinigiai
mokami savivaldybei. Savivaldybė negali vienašališkais sprendimais perkelti
nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų
ūkio subjektams, teikiantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančių
gyvenamųjų patalpų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas (CK
6. 59 straipsnis). Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad kitose
bylose ieškovui tiesiogiai iš savivaldybei priklausančių butų nuomininkų jau
buvo priteista skola, nes tose bylose savivaldybė ar jos institucijos
nedalyvavo ir jose nepasisakyta dėl pastarųjų teisių ar pareigų (CPK 182 straipsnio
2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad atsakovas turėtų būti
Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija, bet šioje byloje priešingą procesinę šių byloje dalyvaujančių
asmenų padėtį pripažino tik formaliu trūkumu, neturinčiu įtakos teisingam bylos
išsprendimui, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos (atsakovo) sudarytos sutartys, byloje dalyvauja ir
socialinio buto savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, atsakovas nekėlė tinkamos
procesinės padėties klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad
nuomos sutarčių įregistravimo viešame registre faktas nagrinėjamu atveju
nelemia atsakomybės subjekto, t. y. atsakovės prievolė neperkeliama
patalpų nuomininkams (CK 6. 115, 6,116 straipsniai), todėl pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo
30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti – arba
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė
CK 4. 239 straipsnio 1 dalį, 4. 244 straipsnio 1 dalį, 4. 238 straipsnio
1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, nes priteisė skolą asmeniui, kuris
yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Kasatorius pabrėžė, kad ieškovas yra
daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl turi teisę
reikalauti atlyginimo už administravimo paslaugas, bet ne atlyginimo už kitas
paslaugas, kurias teikia kiti asmenys.
2. Teismai pažeidė
CK 6. 579 straipsnio 4 dalį, 6. 584 straipsnio 1 dalį, nes
nepagrįstai konstatavo, kad tik nuo nuomos sutarčių įregistravimo momento jos
gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad
iš kasatoriaus negalėjo būti priteista ieškiniu reikalaujama skola, nes pagal
Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto
Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą
ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines
paslaugas tvarkos aprašo 2, 3. 3, 4, 5 punktus nuomininkai už suteiktas
paslaugas atsiskaito tiesiogiai.
3. Teismai pažeidė CPK
185 straipsnį, nes patenkino ieškinį, nepatikrinę jo pagrįstumo, t. y.
teismai nenustatė kiemų teritorijos valymo, šilumos trasų eksploatacijos, šiukšlių
išvežimo, elektros, bendro apšvietimo, antenos ir kitų paslaugų tiekėjų.
4. Teismai pažeidė
CK 2. 35 straipsnio 1, 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio
1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, CPK 41 straipsnį, nukrypo nuo
kasacinio teismo praktikos dėl būtinumo nustatyti tinkamas bylos šalis, nes
nepagrįstai priteisė skolą iš kasatoriaus – biudžetinės įstaigos Klaipėdos
mieto savivaldybės administracijos, bet ne iš Klaipėdos miesto savivaldybės,
kuri yra turto, dėl kurio priežiūros išlaidų atlyginimo ir buvo pareikštas
ieškinys, savininkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d.
nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S. -Ž. , byla Nr. 3K-3-579/2004).
5. P-enkinus
ieškinį, susidarė situacija, kai dėl tos pačios skolos, tuo pačiu laikotarpiu,
dėl tų pačių paslaugų yra priimti keli teismų sprendimai dėl skirtingų
atsakovų, tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio
1 dalis). Šioje byloje skola ieškovui priteista iš kasatoriaus, kitoje
byloje – iš kitų asmenų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio
5 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-92-513/2006).
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė
padavė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatoriaus argumentas dėl atsakovo
netinkamumo yra formalus, nes Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto
savivaldybės administracija yra išlaikomos iš to paties savivaldybės biudžeto,
o savivaldybės funkcijos gali būti įgyvendintos tik per savivaldybės
vykdomąsias institucijas.
2. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus
argumentu, kad šioje byloje ieškovas yra netinkamas. Ieškovas mano priešingai,
nes butų priežiūros teikimo sutarčių su tiekėjais šalis yra būtent
administratorius (ieškovas). Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl
būtinumo nustatinėti visų paslaugų teikėjus.
3. Kasacinio skundo teiginiai apie CK 6. 479 straipsnio
4 dalies aiškinimą neargumentuoti, nepagrįsti, nes butų savininkas (bet ne
butų nuomininkai) atsakingas komunalinių paslaugų teikėjams.
4. Atsiliepime teigiama, kad teismai pradėjo
formuoti teisingą praktiką, kai skolas dėl mokesčių už komunalines paslaugas
priteisė iš butų savininko, bet ne socialinio būsto nuomininkų.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinio skundo
argumentus, pirmiausia turi pasisakyti dėl turto administravimo sampratos, butų
ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo
sampratos, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo nei kitų
bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarkos. Tik išsiaiškinus
šiuos klausimus, galimas CK 4. 82 straipsnio 2 dalies, CK 4. 84 straipsnio
1–6 dalių aiškinimas ir taikymas bei CK normų, reglamentuojančių
paprastąjį administravimą, taikymas butų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės
administravimui ir šalių sudarytos administravimo sutarties vertinimas. Visų
pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios dalinės
nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai
– turto administravimo išlaidos (CK 4. 84 straipsnio 4 dalis), namui
išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4. 82 straipsnio 3 dalis)
ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos
šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan. ). Nagrinėjamo ginčo atveju
ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal
nurodytas išlaidų grupes, ir savo reikalavimą grindė išimtinai CK 4. 82 straipsnio
3 pagrindu. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų
namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą. Dėl to bylą nagrinėję
teismai nepagrįstai visų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų
atlyginimo pagrįstumą vertino tik CK 4. 82 straipsnio 3 dalies
aspektu. Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios
su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui
išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas.

Dėl administravimo sampratos bei butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratos ir teisinio
reglamentavimo

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja
kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4. 236 straipsnio
1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba
sandoriu, CK numatytais – gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4. 236 straipsnio
2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam
teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4. 237 straipsnio
1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės
nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.
Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų
ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas):
1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir
kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties
skiriamas; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK
4. 84 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą
kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos
priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas
savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4. 84 straipsnio
2 dalis), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos)
patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės
administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK
4. 84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos
savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d.
nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija,
galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d. ), kuriuo patvirtinti B-ų ir
kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai
nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo
funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens
sprendimu paskirtas administratorius.
Administratorius turtą administruoja CK 4. 240 straipsnio
pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV
skyriaus nuostatos (CK 4. 84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo
sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas
– tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis
administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę
paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą
CK 4. 240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą
pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo
bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto
žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas
pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5. 1–5. 11 punktuose.
Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo
objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių
nuostatų 6. 1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo
naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6. 3 punktas),
sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir
komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo
bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6. 4 punktas).
V-a iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už
suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar
savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas
paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių
nuostatų 5. 7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka
vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius
proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui)
apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės
būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta
kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Laikytina, kad Pavyzdiniai
nuostatai taikomi tada, kai nuomojamos patalpos yra name, kurio butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui savivaldybės
administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas
bendrosios nuosavybės administratorius.
Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas
administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise
savivaldybei, turi būti svarbu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo
naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės
aktuose.
Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir
savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK
6. 583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta
tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6. 584 straipsnio 1 dalyje
dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir
savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame
Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta,
kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar
savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų
įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos
su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo
objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo)
išlaidos į nuomos mokestį, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti,
kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų
priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas).
Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali
neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į
nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias
išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia
pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto asmens patvirtintus
nuostatus (CK 4. 84 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad UAB „Mūsų namų valdos“, vykdydama savo veiklą, privalo
vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtintais Klaipėdos
miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo
nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai) ir 2005 m. vasario 11 d.
įsakymu Nr. AD1-234 patvirtinta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų
savininkų bendrosios nuosavybės administratorių skyrimo ir reikalų perdavimo tvarka.
Pagal šių teisės aktų reikalavimus administratorių skiria savivaldybės
administracijos direktorius konkurso tvarka, administratorius turi būti
atestuotas ir turintis teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas.
Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu, D-iabučių
namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, miesto
savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir
savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Iš bylos duomenų matyti,
kad Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 4 d.
sprendimu Nr. 1-399 patvirtinti nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis
susijusių namo bendrojo naudojimo patalpų ir bendros įrangos administravimo
išlaidų tarifai. Šiame teisės akte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį
moka visi asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausiančiuose
namuose ar butuose (nurodyto sprendimo 3 punktas). Šiuo teisės aktu taip
pat patvirtinta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Būtent jos 15 punkte
įtvirtinta, kad su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų
konstrukcijų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos
nuolatinės priežiūros išlaidų ir administravimo išlaidų tarifai (toliau – administravimo
išlaidos) ir šios išlaidos mokamos į Klaipėdos savivaldybės skirto daugiabučio
namo administratoriaus sąskaitą. Administravimo nuostatų, kuriais savo veikloje
privalo vadovautis administratorius, 3 punkte nustatyta, kad
administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei
nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo
daliai (turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi apmokėti administratoriui Pavyzdinių
nuostatų 8 punkte nustatytus mėnesinius mokesčius priklausomai turimos
nuosavybės išnuomotam plotui. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia teismui
padaryti išvadą, kad šias administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei
eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų
patalpų nuomininkai (CK 4. 84 straipsnio 4 dalis).

Dėl administravimo sutarties teisinio vertinimo ir
santykio su CK 4. 82 straipsnio 3 dalimi bei 4. 84 straipsniu

B-ų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės
administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4. 84 straipsnio 3 dalis,
4. 236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla
administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai
reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos
institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais
administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio
namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų
tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės
sklypo naudojimu ir priežiūra.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Mūsų namų
valdos“ yra atestuotas ir turi teisę teikti nekilnojamojo turto
administratoriaus paslaugas. Jis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymais paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d.
įsakymas Nr. AD1-613, 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. AD1-1555).
Savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės administracijos direktorius – administraciniu
aktu paskyrė ieškovę konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų
savininkų administratoriumi. Paskyrus administratorių, 2005 m. gegužės
17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų
valdos“ sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų
ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį, kuria
ieškovui pavesta administruoti įsakyme įvardytus daugiabučius gyvenamuosius
namus (T. 1, b. l. 13, 14). Ieškovas, kaip administratorius,
įsipareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Klaipėdos miesto
butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais,
Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus
įsakymais (6. 1 punktas). Taip pat jis prisiėmė pareigą vykdyti visas
funkcijas, įgyvendinti teises ir pareigas, nustatytas Administravimo
nuostatuose. V-a iš jų yra pareikšti ieškinius, susijusius su turto
administravimu (Administravimo nuostatų 9. 3 punktas). Administravimas atsirado
administracinio akto pagrindu, sukeliančiu civilinius teisinius padarinius butų
ir kitų patalpų savininkams, kurie neįsteigę bendrijos ar nesudarę jungtinės
veiklos sutarties (CK 4. 84 straipsnio 2 dalis, 1. 136 straipsnio 2 dalies
3 punktas). Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės administratorius
(ieškovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutartimi dėl
administravimo nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį. Būtent
sutartyje, kaip ir pirmiau nurodytuose teisės aktuose, nenustatyta savivaldybei
ar jos administracijai pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo
ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų.
Klaipėdos savivaldybės administracija administravimo sutartimi įsipareigojo tik
apmokėti proporcingai savo daliai už gyvenamojo namo, kuriame savivaldybei
nuosavybės teise priklauso patalpos, bendrojo naudojimo objektų remontą (7. 4 punktas),
taip pat už suteiktas papildomas paslaugas savivaldybės butuose pagal savivaldybės
administracijos rašytinius prašymus (7. 8 punktas). Pabrėžtina, kad sutartimi
ieškovas (administratorius) įsipareigojo vykdyti funkcijas, nustatytas Administravimo
nuostatuose. Jų 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka
butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių
gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės,
išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi nurodytas išlaidas administratoriui
turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, bet savivaldybei
kaip butų ir kitų patalpų savininkei neatsirado pareigos jų mokėti CK 4. 82 straipsnio
3 dalies pagrindu. Ji pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai
savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per
profesionalų administratorių, nagrinėjamoje situacijoje – ieškovą. Šiuo atveju,
kai CK 4. 84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo
sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama
įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo
naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės
priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti
administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų
įstatyme (CK 4. 82 straipsnio 3 dalis, 4. 84 straipsnio 4 dalis),
išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Pažymėtina, kad administravimo
sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą,
nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti
savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija.
Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine, siekiantis
materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius
interesus (CK 2. 34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai
– atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo
paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl
to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savivaldybė
negali savo vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos
dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems
savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo,
techninės priežiūros ir kt. paslaugas, nes atsiskaitymo už administravimą ir
kitų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatinės priežiūros išlaidų atlyginimo,
kai savivaldybei priklausantis butų fondas yra nuomojamas, santykiai atsirado (nustatyta
apmokėjimo tvarka) ne administracinio akto, bet administravimo sutarties
pagrindu. Apmokėjimo už savivaldybės nuomojamiems butams tenkančią bendrosios
dalinės nuosavybės administravimo dalį tvarka nustatyta ginčo šalių sudarytoje
administravimo sutartyje, bet ne Klaipėdos savivaldybės administratoriaus
įsakyme, kuriuo ieškovas paskirtas administratoriumi. Dėl to ieškovas, kurio
pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, sudarydamas
administravimo sutartį, turėjo įvertinti sutarties sąlygas, susijusias su
savivaldybės nuomojamiems butams tenkančių išlaidų apmokėjimu, ir savo veiklos
riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi
konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas kasatoriui dėl skolos už namui
išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra
nepagrįstas dėl pirmiau išvardytų priežasčių. R-alavimo dėl trečiosios grupės
išlaidų – išlaidų savivaldybės nuomojamų butų nuomininkų asmeninės skolos
priteisimo – ieškovas negrindė sutartimi, bylą nagrinėję teismai taip pat jos
neanalizavo sutartinių santykių aspektu, jį kvalifikavo bendrai kartu su visu
reikalavimu, įskaitant ir kitas išlaidas, CK 4. 82 straipsnio 3 dalies
pagrindu. Taigi reikalavimas dėl šių išlaidų taip pat nepagrįstas. Be to, ir
paties ieškovo veiksmai, kai jis prisiteisė nurodytas išlaidas iš kai kurių
trečiųjų asmenų (savivaldybės butų nuomininkų), patvirtina tai, kad jis vykdė
Pavyzdinių nuostatų ir administravimo sutarties reikalavimus ir prisiteisinėjo
nurodytas išlaidas iš nuomininkų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu dalis
trečiųjų asmenų sumokėjo iš jų reikalaujamas sumas ieškovui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Vilniaus
energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008,
išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės
aplinkybės yra skirtingos. Žemesniųjų instancijų teismų nurodoma nutartimi
spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už
jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros
šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas
kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl kitų savivaldybės
butų (kurie neprivatizuoti) nuomininkų. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne
dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų
namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.
Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento,
kuriuo keliamas savivaldybės butų nuomos sutarčių įregistravimo viešajame
registre reikšmės klausimas, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos gyvenamųjų
patalpų nuomos sutartys įregistruotos viešajame registre, nagrinėjamu atveju
nenulemia skolininko asmens, nes ieškovui administraciniame akte buvo nurodytos
jam administruoti perduodamos patalpos ir jis turėjo teisę reikalauti, kad
savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai mokėtų nurodytas išlaidas, taip pat
kaip sutartinių santykių dalyvis jis turėjo teisę vadovautis sutarčių
vykdymo principais, kurių vienas yra šalių bendradarbiavimo principas (CK 6. 200 straipsnio
2 dalis). Vykdydamas šį principą ieškovas turėjo galimybę gauti
informaciją apie savivaldybės patalpų nuomininkus iš savivaldybės. Be to, ginčo
šalių administravimo sutartimi ieškovas įsipareigojo prižiūrėti savivaldybės
butus, teikti informaciją kasatoriui apie tuščias savivaldybei nuosavybės teise
priklausančias patalpas bei priteistas savivaldybės nuomininkų skolas už
suteiktas komunalines paslaugas (administravimo sutarties 6. 12. 1, 6. 12. 2 punktai).
Iš šių sąlygų darytina išvada, kad administratorius turi pareigą kontroliuoti
nuomininkų kaitą savivaldybės butuose, todėl gerai žino apie jų nuomos faktus. Dėl
to ieškovas nagrinėjamu atveju negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarčių
neįregistravimo viešajame registre faktu.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad
ieškovo reikalavimas kasatoriui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėję pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 4. 82 straipsnio
3 dalį, 4. 84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį
turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Taigi dėl netinkamo
materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis naikintini
ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovo tinkamumo

N-s, patenkinus kasacinį skundą, kasatoriaus
argumentas dėl atsakovo netinkamumo šioje byloje neturi įtakos teismo sprendimui,
bet teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako, nes tai yra teisės klausimas. Kasatorius
kvestionuoja atsakovo tinkamumą, nurodo, kad skola už būtinąsias bendrojo
naudojimo objektų, bendrųjų sistemų techninės priežiūros, šilumos, karšto
vandens sistemų, liftų, techninės priežiūros, komunalines paslaugas (elektros
energijos bendrojo reikmėms, bendrojo naudojimo patalpų valymo, namo
teritorijos tvarkymo, šiukšlių išvežimo) turėjo būti priteista ne iš
kasatoriaus, bet iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra nuomojamų butų
savininkė. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija laiko teisiškai
nepagrįstu, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį,
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.
Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies
1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, inter
alia savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės
institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų
piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja
savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą
kompetenciją vykdyti savivaldybės bendrosios dalinės nuosavybės administratorių
veiklos priežiūrą ir juos kontroliuoti. Tai savivaldybė įgyvendina per savo
vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris
vadovauja savivaldybės administracijai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta
pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje tinkamas atsakovas – savivaldybės
administracija, veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, nes
savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir
kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Būtent veikdamas pagal savo
įgaliojimus ir jų neviršydamas, savivaldybės administracijos direktorius
paskyrė administratorių, sudarė su juo administravimo sutartį. Teisėjų kolegija
nesutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje
turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus (atsakovo) sudarytos sutartys. Be to,
į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ir nuomojamų savivaldybės butų savininkas –
Klaipėdos miesto savivaldybė, bet šiems subjektams atstovavo tas pats įgaliotas
atstovas. Taigi laikytina, kad įtraukimas į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir
savivaldybės, ir jos vykdomosios institucijos yra perteklinis.
Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų
kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas,
paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos
teisme valstybė patyrė 301 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Už kasacinį skundą kasatorius
sumokėjo 327 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš
ieškovo. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 291,23 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos
valstybei iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais,
340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies
4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
vasario 3 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti
ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725)
ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už
suteiktas paslaugas priteisimo atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų
valdos“ (įmonės kodas 140336725) 301 Lt (trys šimtai vieną litą) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijai iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) sumokėto
307 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų
valdos“ (įmonės kodas 140336725) 291,23 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną
litą 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame
teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.95517 sekundės -