TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

9. Dėl už nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų padarytą žalą
subsidiariai atsakingų asmenų pareigos atlyginti
žalą apimties ir pabaigos
(CK 6. 276 straipsnio taikymo)

CK 6. 276 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų civilinės
atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta jų atsakomybė yra
ir subsidiari, t. y. jie atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju,
jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo
padarytai žalai atlyginti (CK 6. 276 straipsnio 2 dalis), be to,
atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą. Dėl šios
priežasties tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais
veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6. 276 straipsnio
2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles,
t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis
turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą
padariusių asmenų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK
6. 279 straipsnio 2 dalis). Tokiu CK 6. 276 straipsnio 2 dalies
aiškinimu sistemiškai grindžiama ir regreso teisę į žalos padariusį asmenį
ribojanti CK 6. 280 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad tėvai,
globėjas ar rūpintojas, taip pat CK 6. 275, 6. 276 ir 6. 278 straipsniuose
nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio
asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis.
CK 6. 276 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ir taikoma
vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kada priimamas teismo
sprendimas – iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar jau po jos. CK 6. 276 straipsnio
3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos
bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek
vykdymo procese. Jeigu nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad subsidiariojo
atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, tai
teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės,
rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6. 276 straipsnio
3 dalies taikymo pasekmės, t. y. ieškinys subsidiariai atsakingiems
asmenims turi būti atmestas. Tais atvejais, kai priimant teismo sprendimą žalą
padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6. 276 straipsnio 3 dalies
nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis
turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų
atsakomybės pabaigą su CK 6. 276 straipsnio 3 dalyje nustatytais
pagrindais.
Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 35. 3. 1; 44. 5. 2. 12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus
B-o (pranešėjas), S-os R-ėnaitės ir P- �-io (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Čiobiškio vaikų socializacijos centro kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 22 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį
atsakovams J. G. , M. A. ir Čiobiškio vaikų socializacijos centrui dėl nusikalstama
veika padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovė pripažinta nukentėjusiąja ir civiline
ieškove baudžiamojoje byloje, kurioje apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovai J. G. ir M. A. buvo pripažinti kaltais padarę didelės vertės
vagystę ir ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl
ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2006 m. gegužės 5 d. atsakovai J. G. ir M. A. pavogė
276 670 Lt vertės ieškovei priklausantį turtą. Dalį šio turto iš
atsakovų pagrobė R. D. , S. G.
ir R. Z. , dėl kurių kitoje baudžiamojoje byloje
taip pat priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. D-s žalos
ieškovei buvo atlyginta, kai išnagrinėjus abi baudžiamąsias bylas buvo grąžinta
dalis pavogto turto bei perduoti įvairūs daiktai, kurie buvo įgyti už vogtus
pinigus. Abiejose baudžiamosiose bylose grąžinta pinigų ir daiktų, kurių bendra
vertė yra 41 775,44 Lt, todėl neatlyginta liko 234 914,56 Lt žalos.
Tiek nusikaltimo padarymo, tiek civilinės bylos
nagrinėjimo metu atsakovas M. A. buvo nepilnametis.
Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. sprendimu
atsakovas M. A. buvo atskirtas nuo motinos, o jo
globa ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Širvintų r. Čiobiškio specialiuosiuose
vaikų auklėjimo ir globos namuose (nuo 2008 m. sausio 1 d. –
Čiobiškio vaikų socializacijos centras). Nusikaltimo padarymo metu atsakovas M. A. buvo išleistas trumpalaikių atostogų (2006 m.
gegužės 4–8 d. ) pas savo motiną.
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovų J. G. ir M. A. solidariai 234 914,56 Lt
žalai atlyginti ir procesines palūkanas, o M. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai
atlyginti, vadovaudamasi CK 6. 276 straipsnio 2 dalimi – iš atsakovo
Čiobiškio vaikų socializacijos centro subsidiariai 234 914,56 Lt žalai
atlyginti ir procesines palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės
26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovų J. G. ir M. A. solidariai
232 324,56 Lt žalai atlyginti ir procesines palūkanas, ieškinį
Čiobiškio vaikų socializacijos centrui atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė
sutiko su atsakovo M. A. pateiktu didesniu jai
grąžintų daiktų įvertinimu, teismas laikė, kad atsakovo pateiktas įvertinimas
yra realus, pripažino, kad ieškovei padaryta žala atlyginta didesne dalimi,
todėl sumažino bendrą ieškinio sumą iki 232 324,56 Lt. Teismas,
vadovaudamasis CK 3. 161 straipsnio 3 dalimi ir 3. 179 straipsnio
2 dalimi, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 23 straipsniu,
Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų nuostatais, nustatė, kad
atsakovas M. A. teisėtai direktoriaus leidimu buvo
išleistas pas motiną. Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d.
sprendimu buvo panaikintas M. A. atskyrimas nuo
motinos, todėl teismas laikė, kad motinos bendravimas su sūnumi 2006 metais
neturėjo neigiamos įtakos nepilnamečiui. Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo
ir globos namų nuostatų 56. 6 punkte nustatyta, kad tėvai, globėjai
visiškai atsako už savo globojamus vaikus jų buvimo pas tėvus, globėjus
laikotarpiu, nusikalstamą veiką M. A. padarė 2006 m.
gegužės 5 d. , būdamas visiškoje savo motinos žinioje, todėl teismas padarė
išvadą, kad Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų kaltės dėl M. . padarytos nusikalstamos veikos nėra.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos
22 d. nutartimi tenkino ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitė Panevėžio
apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį,
kuria ieškinys atsakovui Čiobiškio vaikų socializacijos centrui atmestas, ir dėl
šios dalies ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų J. G.
ir M. A. solidariai 232 324,56 Lt
žalai atlyginti ir procesines palūkanas, M. A.
neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisė ieškovei iš
atsakovo Čiobiškio vaikų socializacijos centro subsidiariai
232 324,56 Lt žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Teisėjų
kolegija nurodė, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovei pripažinta teisė į
ieškinio patenkinimą reiškia ieškinio patenkinimą iš nuteistųjų J. G. , M. A. ir civilinio
atsakovo Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų – visų
baudžiamojo proceso dalyvių, kurie pagal BPK 109, 111 straipsnių nuostatas
turi pareigą atlyginti nuostolius asmenims, dėl nusikalstamos veikos
patyrusiems turtinės žalos, t. y. iš visų asmenų, kurie buvo atsakovai
baudžiamojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, civilinio proceso
tvarka nustatęs ieškinio dydį, privalėjo ieškinį patenkinti dėl visų trijų
atsakovų, to nepadaręs, pažeidė proceso teisės normas. Kadangi nusikalstamos
veikos padarymo metu atsakovo M. A. nuolatinė globa
ir gyvenamoji vieta buvo nustatyta Čiobiškio specialiuosiuose vaikų auklėjimo
ir globos namuose, tai teisėjų kolegija laikė, kad CK 6. 276 straipsnio
1 dalies prasme nusikalstamos veikos padarymo metu M. A.
buvo šių globos namų prižiūrimas, dėl to globos namų kaltė dėl jo padarytos
žalos yra preziumuojama. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus
apie M. A. bendravimą su motina, jos asmenybę, tai,
kad sūnus buvo nuo jos atskirtas ne vieną kartą, 1997–2002 m. jai buvo atimtos
motinystės teisės į vaikus, sprendė, jog šiuo atveju Čiobiškio specialieji
vaikų auklėjimo ir globos namai, išleisdami M. A. trumpalaikių
atostogų pas motiną, pažeidė CK 3. 179 straipsnio 3 dalį, ir šis
išleidimas buvo neteisėtas; teisėjų kolegijos nuomone, Čiobiškio specialieji
vaikų auklėjimo ir globos namai neturėjo teisės išleisti savo globotinio pas
motiną, kol teismo sprendimu nebuvo panaikintas jo atskyrimas nuo jos. Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo M. A. motinos neigiamos įtakos sūnui nedarymo
prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo
ir globos namai 2005 m. sausio 4 d. raštu apribojo M. A.
motinos atvykimą pas sūnų dėl jos daromos neigiamos įtakos ir byloje nėra
įrodymų, kad šis apribojimas būtų panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas
nustatė, kad M. A. , pabėgęs iš globos namų pas savo
motiną, darydavo nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, Utenos rajono
policijos komisariato pareigūnai 2005 m. pabaigoje–2006 m. pradžioje
apie tai informavo Čiobiškio specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus ir
prieštaravo jo išleidimui atostogų pas motiną, tačiau į šiuos prieštaravimus
nebuvo atsižvelgta. Tokį Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų
elgesį teisėjų kolegija vertino kaip netinkamą nepilnamečio priežiūrą ir
darbuotojų aplaidumą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija
padarė išvadą, kad Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų kaltės
prezumpcija nenuginčyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Čiobiškio vaikų
socializacijos centras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. liepos 22 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos
teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Dėl CK 6. 276 straipsnio netinkamo
taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6. 276 straipsnio
2 dalį, privalėjo taikyti ir šio straipsnio 3 dalį, kurioje nepilnamečių
tėvų, rūpintojų, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir globos institucijų
subsidiarioji atsakomybė yra ribojama laiko atžvilgiu – jų pareiga atlyginti
žalą pasibaigia, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės. Taigi,
apeliacinės instancijos teismas privalėjo nurodyti, kad skundžiamos nutarties
vykdymas dėl kasatoriaus galioja iki atsakovo M. A. pilnametystės,
t. y. iki 2009 m. liepos 25 d. Be to, apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai nustatė kasatoriaus atsakomybę už atsakovo M. A.
padarytą žalą, netinkamai taikė CK 6. 276 straipsnio 2 dalį, nes
žalos padarymo metu atsakovas M. A. buvo prižiūrimas
ne kasatoriaus, o savo motinos. Pagal kasatoriaus nuostatų 51. 6, 56. 2, 56. 6,
87. 1 punktus už atsakovo M. A. padarytą žalą
turi atsakyti jo motina, nes žalos padarymo metu jis buvo pas ją.
2. Dėl CK 3. 161 straipsnio 3 dalies,
3. 179 straipsnio 2, 3 dalių netinkamo aiškinimo ir taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3. 179 straipsnio
2, 3 dalis, konstatuodamas, kad atsakovo M. A. išleidimas
trumpalaikių atostogų pas motiną, nuo kurios jis atskirtas, buvo neteisėtas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 3. 161 straipsnio 3 dalimi,
kurioje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su tėvais net ir atskyrus vaiką nuo
jų, apeliacinės instancijos teismas pažeidė šią normą. Be to, apeliacinės
instancijos teismo pozicija dėl kasatoriaus ugdytinių išleidimo trumpalaikių
atostogų yra nenuosekli ir prieštaringa.
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą
įrodymų vertinimo taisyklę, nes šališkai vertino įrodymus, dalį įrodymų nepagrįstai
atmetė, nenurodydamas motyvų, vertino įrodymus, nesivadovaudamas materialiosios
teisės normomis, nepasisakė dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas atsakovo M. A. atskyrimas nuo motinos, todėl padarė nepagrįstas
išvadas apie atsakovo M. A. motinos neigiamą įtaką
jam, taip pat pažeidė CPK 182 straipsnį, 197 straipsnio 2 dalį,
270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 4 dalies
3 punktą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl
kasatoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad pagal CK 6. 279 straipsnį
atsakovais byloje turėtų būti patraukti ir kiti su nusikaltimu susiję asmenys,
kurie už bendrais veiksmais padarytą žalą turėtų atsakyti solidariai (CK 6. 6 straipsnio
3 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio
teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą; nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu
ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą reiškia ieškinio patenkinimą
iš visų asmenų, kurie buvo atsakovai baudžiamojoje byloje, taigi ir iš
kasatoriaus, o manydamas, kad nėra jo kaltės dėl padarytos žalos ar jo
atsakomybė turi būti ribojama laiko atžvilgiu, kasatorius turėjo teisę
apeliacine tvarka skųsti apkaltinamąjį nuosprendį, nes, įsiteisėjus
apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo ieškovei pripažinta teisė į ieškinio
patenkinimą, t. y. ieškinys pripažintas pagrįstu, šie argumentai nebeturi
būti nagrinėjami, o sprendžiamas tik ieškinio dydžio klausimas. Be to, ieškovės
nuomone, kasatorius neteisingai aiškina CK 6. 276 straipsnio 3 dalį,
nes jo pateiktas aiškinimas reikštų, kad už nepilnametį atsakingi asmenys turi
vilkinti bylos nagrinėjimą ir sprendimo vykdymą iki žalą padariusio asmens
pilnametystės ir tokiu atveju savaime išnyks jų pareiga atlyginti šią žalą. Ieškovė
sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas M. A. pas motiną trumpalaikių atostogų buvo išleistas
neteisėtai, taigi už jo padarytą žalą atsakingas kasatorius. Kasacinio skundo
argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimų ieškovė laiko nepagrįstais.
Atsakovai J. G. ir M. A. atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,
kai apkaltinamuoju nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio
patenkinimą

Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo
ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir
civilinio proceso tvarka. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat
įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už
padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai
atsakovai (BPK 111 straipsnis). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad
baudžiamajame procese pareikštas ieškinys turi būti išspręstas priimant
apkaltinamąjį nuosprendį (1 dalis) ir tik išimtiniais atvejais, kai
negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios
bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio
patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio
proceso tvarka (2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,
kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta
išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis
apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys
turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas
nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam
ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda
ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas
nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo
pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas
baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame
procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam
ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį
baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje
byloje J. G. v. A. J. , V. B. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-303/2009).
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio
7 d. nuosprendžiu ieškovei A. K. buvo pripažinta
teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas
nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje
prokuroro nutarimu buvo įtraukti Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir
globos namai (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka
su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą reiškia
ieškinio patenkinimą iš nuteistųjų J. G. , M. A. ir civilinio atsakovo Čiobiškio specialiųjų vaikų
auklėjimo ir globos namų (dabar – Čiobiškio vaikų socializacijos centras), t. y.
visų asmenų, buvusių civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje. Kasatorius,
kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, turėjo teisę paduoti apeliacinį
skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK
312 straipsnio 3 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Panevėžio apygardos
teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs. Esant
tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad
nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas iš naujo
nenagrinėjamas, o turi būti nustatomas civilinio ieškinio dydis. Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad tokiu atveju nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka
nustatoma ir atsakovo civilinės atsakomybės rūšis bei sprendžiami kiti su
civilinės atsakomybės dydžiu susiję klausimai.

Dėl CK 6. 276 straipsnio 3 dalies taikymo

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6. 276 straipsnyje, kurio
1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais
pagrindais. Minėta, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų
už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais,
kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar
uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį
turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl
jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo
keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo,
sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Teisėjų
kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad subsidiariai atsakingų
asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6. 276 straipsnio
3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą
asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą
arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko
atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6. 276 straipsnio 3 dalis
kaip materialiosios teisės norma nustato materialiąsias teisines pasekmes, t. y.
su joje nurodytais juridiniais faktais siejamos materialinės teisinės pasekmės
– inter alia ir kasatoriaus civilinės atsakomybės, kaip turtinės
prievolės, pabaiga. Proceso teisės normų paskirtis yra užtikrinti materialiosios
teisės normų įgyvendinimą, todėl procesiniai sprendimai negali nulemti
skirtingų CK 6. 276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmių. Ši norma
turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to,
kada priimamas teismo sprendimas – iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar
jau po jos. CK 6. 276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios
teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek
bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Jeigu nagrinėjant bylą
teisme nustatoma, kad subsidiariojo atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio
asmens pilnametystės, tai teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas
iš esmės, rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6. 276 straipsnio
3 dalies taikymo pasekmės, t. y. ieškinys subsidiariai atsakingiems
asmenims turi būti atmestas. Tokios pozicijos dėl šios normos aiškinimo ir
taikymo iš esmės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v.
R. V. , A. V. ir kt. ,
bylos Nr. 3K-3-394/2006). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais
atvejais, kai, priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis,
CK 6. 276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų
asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo
sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6. 276 straipsnio
3 dalyje nustatytais pagrindais. Tokio teismo sprendimo vykdymas bus
aiškus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo
nutartis šių reikalavimų neatitinka, todėl yra keistina (CPK 359 straipsnio
1 dalies 2 punktas).

Dėl CK 6. 276 straipsnio 2 dalyje išvardytų
subjektų civilinės atsakomybės apimties

Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus civilinės
atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta jo atsakomybė yra
ir subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju,
jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo
padarytai žalai atlyginti (CK 6. 276 straipsnio 2 dalis), be to,
atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą. Dėl šios
priežasties tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais
veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6. 276 straipsnio
2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles,
t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis
turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą
padariusių asmenų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK
6. 279 straipsnio 2 dalis). Tokiu CK 6. 276 straipsnio 2 dalies
aiškinimu sistemiškai grindžiama ir regreso teisę į žalos padariusį asmenį
ribojanti CK 6. 280 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad tėvai,
globėjas ar rūpintojas, taip pat CK 6. 275, 6. 276 ir 6. 278 straipsniuose
nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio
asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis. Atsižvelgdama
į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas, priteisdamas iš kasatoriaus, kaip subsidiariojo skolininko, visą
232 324,56 Lt sumą, kaip ir iš solidariai atsakingų už žalą atsakovų J. G. ir M. A. , netinkamai
taikė CK 6. 276 straipsnio 2 dalį. N-s kasatoriaus civilinės
atsakomybės dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kuris turėtų būti išspręstas
žemesnės instancijos teismo, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės
instancijos teismo nutartis dėl kasatoriaus priimta 2009 m. liepos 22 d. ,
t. y. likus trims dienoms iki atsakovo M. A. pilnametystės,
bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu kasatoriaus pareiga atlyginti atsakovo
M. A. padarytą žalą yra pasibaigusi, nes šis jau yra
pilnametis. Esant tokioms aplinkybėms, kai kasatoriaus pareiga atlyginti žalą
objektyviai nebeegzistuoja, byla negrąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės
instancijos teismui vien tam, kad būtų įvertinta žalą padariusių asmenų kaltė
ir nustatytos kasatoriaus atsakomybės dydžiui reikšmingos solidariai atsakingų
asmenų tarpusavio dalys (CK 6. 279 straipsnio 2 dalis), todėl,
pakeisdama apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, teisėjų
kolegija kasatoriui taiko bendrąją CK 6. 9 straipsnio 1 dalyje
nustatytą solidariųjų bendraskolių lygių skolos dalių taisyklę.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovės
atsiliepime į kasacinį skundą dėstomais argumentais, kad teismas, aiškindamas
ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir
protingumo principais (CK 1. 5 straipsnis), tačiau nesutinka, jog šių
principų taikymas turi priklausyti nuo individualių nagrinėjamos bylos
aplinkybių, to iš esmės siekia ieškovė savo atsiliepimu į kasacinį skundą. CK
6. 276 straipsnio 3 dalis, kaip materialiosios teisės norma, turi būti
aiškinama ir taikoma vienodai, nepriklausomai nuo jos individualaus taikymo
metu priimamų procesinių sprendimų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje
kasacinio teismo nutartyje pateikiamas CK 6. 276 straipsnio 3 dalies
aiškinimas nesudaro pagrindo atsakingiems asmenims išvengti atsakomybės
nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis. Tokiais atvejais galėtų būti
sprendžiamas CK 6. 276 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų
savarankiškos civilinės atsakomybės klausimas.

Dėl procesinių palūkanų

Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš
kasatoriaus subsidiariai 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos
atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus
nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo. Minėta, kad
subsidiariosios kasatoriaus pareigos atlyginti atsakovo M. A.
padarytą žalą atsiradimas siejamas su tam tikrų aplinkybių buvimu – ši
pareiga atsiranda tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas atsakovas M. A. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo
padarytai žalai atlyginti (CK 6. 276 straipsnio 2 dalis).
Nekonstatavus šių aplinkybių, kasatoriaus pareigos neatsiranda, todėl jam
negali būti taikoma sankcija už šios pareigos nevykdymą priteisiant iš jo
procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl šių priežasčių
atitinkamai keičiama apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
lapkričio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 79,80 Lt išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
P-enkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
kasaciniame teisme, priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos
22 d. nutartį pakeisti: nutarties rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą
išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei A. K. iš
atsakovų J. G. (duomenys
neskelbtini) ir M. A. (duomenys
neskelbtini) solidariai 232 324,56 Lt (du šimtus trisdešimt
du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis litus 56 ct) žalai atlyginti,
5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos –
2008 m. spalio 17 d. – iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovui
M. A. neturint
turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo Čiobiškio vaikų socializacijos centro (kodas
190987838) subsidiariai 116 162,28 Lt žalai atlyginti, nustatant, kad
ši atsakovo Čiobiškio vaikų socializacijos centro pareiga pasibaigia, kai
atsakovas M. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai
jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai
atlyginti“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K. (duomenys neskelbtini) 79,80 Lt (septyniasdešimt
devynis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame
teisme, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt