TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška


10. Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti
informaciją ir
neturtinės žalos turistams atlyginimo

Pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę
reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK
6. 163 straipsnio 4 dalis), paslaugų teikėjo pareiga suteikti
informaciją klientui įtvirtinta CK 6. 719 straipsnyje. CK 6. 719 straipsnio
1 dalyje išvardytos informacijos sąrašas nėra baigtinis, informacijos,
teikiamos sudarant sutartį, apimčiai taikytinas ikisutartinių santykių sąžiningumo
principas (CK 6. 163 straipsnio 4 dalis). Turizmo paslaugų teikimo
atveju, atsižvelgiant į 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje
90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų įtvirtintą
turisto (vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą, pareiga suteikti
informaciją reglamentuojama, konkrečiai nustatant, kokius duomenis apie
paslaugas turi suteikti kelionės organizatorius: CK 6. 748 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga suteikti turistui įstatymų nustatytos
formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties
pasirašymą. Informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai,
atsižvelgiant į turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas
individualias savybes (pvz. , ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo
reikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti
tapatinamas vien su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos
pateikimu. Privalomos suteikti informacijos turinys detalizuojamas Turizmo
įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nustatant, kad kai prieš turizmo
paslaugų teikimo sutarties pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelionių
agentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami
informacija apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį
ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės
taisykles).
CK 6. 754 straipsnio 5 dalyje nustatyta
tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties
vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti
aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės
kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens
patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.
Civilinė byla Nr. 3K-3-201/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
44. 2. 4. 1; 44. 2. 4. 2; 44. 5. 1; 54. 1; 54. 3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: V-us
G-o, A-io N-o ir J-os S-ės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „TEZ TOUR“ kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. , R. P. , G. P. ,
I. P. , S. B. ir A. B. ieškinį atsakovui UAB „TEZ TOUR“ dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys UAB „Travel 4 you“, UAB „A-ila“,
UAB „G-us V-ae“, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio
ministerijos.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės
žalos, padarytos netinkamai vykdant turizmo paslaugų sutartis, atlyginimo.
Ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų
teikimo sutartis, pagal kurias ieškovai V. P. ir R. P. 2007 m. liepos 11 d. įsigijo turistinę
kelionę į Kretą (12 nakvynių), kelionės kaina 5135 Lt, viešbutis
„AKTI CORALI“ (trys žvaigždutės); ieškovai G. P. ir I. P. 2007 m. liepos 9 d. įsigijo turistinę
kelionę į Kretą (7 nakvynės), kelionės kaina 3240 Lt, viešbutis „AKTI
CORALI“ (trys žvaigždutės); ieškovai S. B. ir A. B. 2007 m. liepos 11 d. įsigijo turistinę
kelionę į Kretą (7 nakvynės), kelionės kaina 3152 Lt, viešbutis „AKTI
CORALI“ (trys žvaigždutės).
2007 m. liepos 13 d. ieškovai atvyko į
viešbutį „AKTI CORALI“, apžiūrėję viešbutį, šalia esančią teritoriją, tą pačią
dieną parengė atsakovo kelionių vadovei R. K. pareiškimą,
nurodydami, kad viešbutis neatitiko trijų žvaigždučių viešbučių kategorijos,
elementarių higienos ir saugumo reikalavimų. Viešbutis buvo netoli pramoninio
rajono, sutemus neapšviečiamas, be informacinių orientyrų, aplink vyko
statybos, dėl kurių visą dieną būnant viešbutyje ir jo teritorijoje buvo
girdimas triukšmas, neleidžiantis atsipalaiduoti. Paplūdimys, priklausantis
viešbučiui, buvo purvinas ir užterštas, be takų, gelbėjimosi priemonių ir
budinčių gelbėtojų, visiškai nepritaikytas turistų poilsiui. Viešbučio
personalas naktį triukšmavo, trukdydamas ilsėtis ieškovams.
Kelionių vadovė susitiko su ieškovais tik po
paros, pasiūlė apsigyventi penkių žvaigždučių kategorijos viešbutyje „VANTARIS
PALACE“, už kurį ieškovams reikėjo papildomai sumokėti: ieškovai A. B. ir S. B. sumokėjo
540 eurų (1864,50 Lt); ieškovai V. P. ir R. P. – 990 eurų (3418,20 Lt), ieškovai G. P. ir I. P. – 540 eurų
(1864,50 Lt).
Ieškovai, nurodę, kad dėl atsakovo kaltės patyrė
neplanuotų išlaidų, buvo priversti atsisakyti vykti į suplanuotas keliones ir
ekskursijas, patyrė didžiulį stresą, išgyveno nervinę įtampą, buvo pažeminti,
vadovaudamiesi CK 6. 754 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, kreipėsi į
teismą, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovams V. P. ir
R. P. 3636,20 Lt turtinės ir 15 405 Lt
neturtinės žalos; ieškovams G. P. ir I. P.
2082,50 Lt turtinės ir 9720 Lt neturtinės žalos; ieškovams S. B. ir A. B. 2082,50 Lt
turtinės ir 9456 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-a-is
apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies: priteisė iš atsakovo solidariai ieškovams V. P.
ir R. P. 3636,36 Lt turtinei ir 5135 Lt
neturtinei žalai atlyginti; solidariai ieškovams G. P. ir
I. P. 2082,50 Lt turtinei ir 3240 Lt
neturtinei žalai atlyginti; solidariai ieškovams S. B. ir
A. B. 2082,50 Lt turtinei ir 3152 Lt
neturtinei žalai atlyginti; bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad
atsakovas, prisiimdamas prievolę, be kitų paslaugų, teikti ieškovams ir
apgyvendinimo paslaugą, yra tiesiogiai atsakingas už šios paslaugos suteikimą
bei jos kokybę, nepaisant to, kad ieškovai gyveno tretiesiems asmenims
priklausančiose patalpose. Nenustatęs, kad ieškovai pagal sutartis gavo
katalogus, atsižvelgdamas į sutarčių sudarymo aplinkybes (ieškovai – fiziniai
asmenys, atsakovas – turizmo verslu užsiimantis juridinis asmuo, sutartys
sudarytos per gana trumpą laiką iki jų vykdymo pradžios, sutarties sąlygos –
standartinės ir sudaromos prisijungimo būdu; nėra kitų įrodymų, kad ieškovai
buvo supažindinti tinkamai su visomis būtinomis sąlygomis), teismas padarė
išvadą, kad ieškovams nebuvo tinkamai suteikta informacija apie kelionę.
Atsakovas neįrodė ir to, kad informavo ieškovus, jog Graikijoje (Kretoje) trijų
žvaigždučių viešbučiams keliami mažesni reikalavimai, nei įprasta kitose
valstybėse. Nustatydamas ginčo viešbučio ir jo aplinkos būklę, teismas rėmėsi ieškovų
pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotus vaizdus patvirtino ir liudytoja R. K. ; nustatė, kad ieškovai pagrįstai prašo priteisti
nuostolius už netinkamai suteiktą apgyvendinimo paslaugą viešbutyje „AKTI
CORALI“ ir turėtas papildomas išlaidas, nuostolių dydis yra pagrįstas ir
protingas (CK 1. 5 straipsnis, 6. 245 straipsnio 1 dalis, 6. 249 straipsnio
1 dalis). Nurodęs, kad atsakovo suteiktos paslaugos nepateisino ieškovų
teisėtų lūkesčių, dėl ko jie patyrė nepatogumų, išgyvenimų, taip pat atkreipęs
dėmesį į tai, kad ieškovai, vykdami į kelionę su nakvynėmis į užsienį,
sumokėdami gana reikšmingas pinigines sumas už kelionę, protingai elgdamiesi,
turėjo pasinaudoti galimybe išsamiau susipažinti su viešbučio aplinka, jos
vieta (internetinėje svetainėje ar kataloge nurodoma informacija, o jeigu
katalogo negavo – reikalauti jo iš paslaugas teikiančio asmens), be to,
ieškovai faktiškai gyveno viešbutyje vieną parą, teismas padarė išvadą, kad
teisingiausia ir protingiausia priteisti ieškovams vienos kelionės dydžio neturtinę
žalos kompensaciją.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo
apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pagal CK 6. 748 straipsnį, Turizmo įstatymo 6 straipsnio
2 dalį, 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl
kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 3 straipsnį atsakovas
privalėjo ieškovams suteikti išsamią, neklaidinančią informaciją apie
apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius
ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles), taip
pat kitą šiose normose nurodytą informaciją, kad ieškovai galėtų susidaryti
nuomonę ir padaryti tinkamą pasirinkimą, tačiau atsakovas sutartyse su
ieškovais tik nurodė viešbučio pavadinimą, kategoriją, nenurodė patogumų lygio,
nepateikė viešbučio aprašymo, nes nei ieškovo internetiniame puslapyje, nei
kataloge viešbučio „AKTI CORALI“ aprašymo nebuvo. Dėl šios priežasties byloje
neturi teisinės reikšmės aplinkybė, buvo įteiktas atsakovo katalogas ieškovams
ar ne. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada,
kad ieškovams nebuvo tinkamai suteikta informacija apie kelionę, nurodė, kad aplinkybė,
jog minėtas viešbutis turi trijų žvaigždučių kategoriją, kurią jam suteikė
Graikijos atitinkamos institucijos, neturi esminės reikšmės ginčui ir
nepaneigia to fakto, kad ieškovams buvo suteikta nekokybiška apgyvendinimo
paslauga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors viešbutis buvo trijų
žvaigždučių kategorijos, tačiau jis neatitiko elementarių teisėtų ieškovų
lūkesčių, nes jame nebuvo karšto vandens, neveikė kondicionavimo sistema,
viešbučio teritorija nebuvo aptverta, o tai, kad, nepriklausomai nuo viešbučio
kategorijos, kambariuose turi būti tinkamos sąlygos apsigyventi, t. y.
vonios kambariuose turi būti karštas vanduo, turi būti veikianti kondicionavimo
sistema, kambariai turi būti tvarkingi ir turi būti tvarkinga elektros
instaliacija, yra natūralu ir atitinka teisėtus bei protingus lūkesčius. Ieškovai,
teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai reikalavo pakeisti jiems viešbutį į kitą
alternatyvų ne žemesnės kategorijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos
rašytinius įrodymus bei liudytojos R. K. parodymus, sutiko
su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ieškovams nepasiūlė
alternatyvaus tos pačios kategorijos viešbučio, kuriame būtų teikiamos
atitinkamos paslaugos tinkamai, nes liudytojos minėtame kitame trijų
žvaigždučių kategorijos viešbutyje sąlygos dar blogesnės. Negalėdamas
pasiūlyti alternatyvaus tokios pačios kategorijos viešbučio, atsakovas turėjo
teisę pasiūlyti aukštesnės kategorijos viešbutį, kainų skirtumą padengdamas
savo lėšomis, nes jis suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias teisėtų
ieškovų lūkesčių, apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba
naudojosi teikdamas paslaugas ieškovams, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK
6. 754 straipsnio 1–3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis),
todėl atsakovas nepagrįstai iš ieškovų pareikalavo sumokėti už apgyvendinimą
viešbutyje „Vantaris Palace“. Ši
ieškovų sumokėta suma bei už vieną nakvynę viešbutyje „Akti Corali“ ieškovų sumokėta suma yra ieškovų nuostoliai,
patirti dėl atsakovo netinkamo sutarčių vykdymo ir ieškovų protingų lūkesčių
pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatė ieškovų patirtą turtinę žalą ir pagrįstai ją priteisė
ieškovams iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos
teismo sprendimo motyvus, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų
vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors ieškovai minėtame
viešbutyje nakvojo tik vieną naktį, tačiau jų patirti dvasiniai išgyvenimai tęsėsi
ilgiau kaip vieną parą, nes nuotaika jiems buvo sugadinta, sutaupytas lėšas
kelionėms jie turėjo skirti viešbučio „Vantaris
Palace“ išlaidoms padengti, dėl to neturėjo galimybės užsisakyti
pažintinių ar pramoginių kelionių Kretoje, t. y. patyrė nepatogumų,
sumažėjo jų bendravimo galimybės; negalėdami nupirkti lauktuvių artimiesiems,
jie taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Teisėjų kolegija dėl šių
priežasčių pripažino, kad ieškovų nepatogumai tęsėsi ilgiau, ne tik vieną parą,
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis,
atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė ieškovų patirtą
neturtinę žalą ir pagrįstai ieškovams ją priteisė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „TEZ TOUR“ prašo panaikinti
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d.
sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d.
nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų
visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl Turizmo įstatymo 6 straipsnio
2 dalies ir CK 6. 748 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Bylą
nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Turizmo įstatymo 6 straipsnio
2 dalį bei CK 6. 748 straipsnį, nustatydami teisės aktų nenumatytus
įpareigojimus kasatoriui. CK 6. 748 straipsnyje imperatyviai nustatyta,
kokia informacija turi būti suteikta turistui. Ieškovams buvo suteikta visa
šiame straipsnyje nurodyta informacija, ji nurodyta Turizmo paslaugų
teikimo sutartyje bei kataloge, kuris pagal šalių sudarytos Turizmo paslaugų
teikimo sutarties 1. 1. 1 punktą yra neatskiriamas sutarties priedas, todėl
negalima sutikti su teismų argumentais, kad nebuvo nurodytas patogumų lygis.
Nei Turizmo įstatyme, nei CK patogumų lygio sąvoka neapibrėžta, todėl, siekiant
išsiaiškinti jos turinį, būtina analizuoti pirminį šaltinį – 1990 m.
birželio 13 d. Tarybos direktyvą 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir
organizuotų išvykų paketų, kurios priedo c punkte nustatyta, jog jeigu
pakete numatytas apgyvendinimas, sutartyje turi būti nurodyta jo vieta,
turistinė kategorija arba patogumų lygis, svarbiausi jo ypatumai, kaip jis
atitinka priimančiosios valstybės narės taisykles bei maitinimo grafikas. Taigi
patogumų lygio sąvoka yra identiška turistinės kategorijos sąvokai, kuri (trys
žvaigždutės) ieškovams buvo nurodyta; tokią kategoriją viešbučiui „Akti Corali“ suteikė oficialiosios
Graikijos institucijos. Teismai nepagrįstai nurodė, kad kasatorius nepateikė
viešbučio aprašymo, nes nei Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nei
CK 6. 748 straipsnyje nenustatyta, jog ieškovams papildomai turėtų būti
pateikiamas viešbučio aprašymas ar aprašymas būtinai privalo būti turistui
duodamame kataloge. Teismai visiškai neanalizavo kasatoriaus nurodytos vidutinio
vartotojo sampratos, suformuluotos ETT sprendimuose bylose Nr. C-99/2001 L-hart;
C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM; C-220/1998 Estee Lauder
Cosmetics GmbH; kt. Ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, turėjo visas
galimybes asmeniškai ar per agentūras, kuriose įsigijo paketus, gauti visą
reikalingą papildomą informaciją. Teismai nepagrįstai apsunkino kasatoriaus
padėtį, reikalaudami pateikti informaciją, kurios pateikimo nenustatyta teisės aktuose
bei su kuria susipažinti turistas turi galimybę asmeniškai ar per agentūrą.
2. Dėl CK 6. 750 straipsnio 2 dalies
taikymo ir aiškinimo. Teismai nepagrįstai netaikė kelionės metu galiojusios
CK redakcijos 6. 750 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad jeigu
turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi
atlyginti kelionės organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo.
Atsižvelgiant į tai, kad kelionės organizatorius suteikė būtent tą viešbutį,
kurį pasirinko ieškovai, trijų žvaigždučių kategorijos, kaip ir buvo nustatyta
sutartyje, o ieškovai savo nuožiūra atsisakė apgyvendinimo pačių pasirinktame
viešbutyje, nors viešbutis ir atitiko visus jam keliamus reikalavimus, su
kuriais ieškovai buvo supažindinti, kelionės organizatorius įgijo teisę
reikalauti nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl ieškovų apgyvendinimo viešbutyje
„Akti Corali“ atsisakymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pasirinkto apgyvendinimo atsisakė dėl
aplinkybių, už kurias atsako, jiems nebuvo grąžinti sumokėti už apgyvendinimą
viešbutyje „Akti Corali“ pinigai ir
jie privalėjo sumokėti už penkių žvaigždučių viešbučio „Vantaris Palace“ apgyvendinimo paslaugas, todėl ieškovams
nepagrįstai priteisti pinigai, sumokėti už apgyvendinimą Turizmo paslaugų
teikimo sutartyje nurodytame viešbutyje „Akti
Corali“.
3. Dėl CK 6. 754 straipsnio 4 dalies
netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK
6. 754 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – jeigu prasidėjus kelionei
paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų
paslaugų dalies. Pagrindinės sutartos paslaugos yra apgyvendinimo (įskaitant
maitinimą) ir vežimo paslaugos, todėl pagrindinę sutartų paslaugų dalį sudaro
apgyvendinimo (įskaitant maitinimą) arba vežimo paslauga; ieškovams buvo
suteiktos tiek vežimo, tiek apgyvendinimo paslaugos. G-o objektas yra ne
pagrindinės sutartų paslaugų dalies suteikimas (nesuteikimas), bet ieškovams
suteiktos apgyvendinimo paslaugos kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad
apgyvendinimo ir vežimo paslaugos, nustatytos sutartyje, buvo suteiktos, tačiau
finansinės pretenzijos yra susijusios ir teisminis ginčas yra kilę dėl
apgyvendinimo paslaugos kokybės (kambarių, maitinimo, aplinkos), CK 6. 754 straipsnio
4 dalis negali būti taikoma šioje byloje. Ieškovai turėjo teisėtomis
įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti realiai patirtą turtinę žalą (CPK 177, 178 straipsniai),
o ne reikalauti sumokėtos kelionės kainos už vieną parą už apgyvendinimą
viešbutyje „Akti Corali".
Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje
byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“,
bylos Nr. 3K-3-386/2008.
4. Dėl CK 6. 754 straipsnio 5 dalies
taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą
nagrinėję teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą,
netinkamai taikė CK 6. 250 straipsnio 2 dalį bei 6. 754 straipsnio
5 dalį. CK 6. 754 straipsnio 5 dalyje aiškiai apibrėžti būtini
požymiai, kurių visuma suponuoja neturtinės žalos atlyginimą, įstatymų leidėjas
išskiria subjektyviuosius (turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo
bei turistas lieka nepatenkintas kelione) ir objektyviuosius (netinkamai
įvykdyta sutartis, už ką atsako kelionių organizatorius) neturtinės žalos
atlyginimo kriterijus. Teismai konstatavo, kad kelionių organizatorius netinkamai
įvykdė sutartį, nes suteikė netinkamas apgyvendinimo paslaugas, tačiau byloje
nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų teiginius, priešingai,
byloje yra pateiktas viešbučio, į kurį ieškovai vyko, sertifikatas,
pagrindžiantis jo teisinį statusą; be to, viešbutis buvo pakeistas ne kelionės
organizatoriaus, o turistų iniciatyva, todėl nėra būtinojo neturtinės žalos
atlyginimo objektyviojo kriterijaus – netinkamo sutarties vykdymo. Kasatoriaus
veiksmuose nesant neturtinės žalos atlyginimo objektyviojo kriterijaus,
neturtinė žala negali būti atlyginama. Teismai nesiejo nepasitenkinimo kelione
su pagrįstais ir protingais lūkesčiais, nevertino ieškovų paaiškinimų ir
prielaidų mažareikšmiškumo aspektu, juolab kad dėl visų pirmosios instancijos teismo
nurodytų trūkumų kasatorius pateikė teismui paaiškinimus, į kuriuos apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė, jų nevertino ir netyrė. Be to, ieškovai bylos
nagrinėjimo metu patvirtino, kad išgyvenimus patyrė vieną dieną, tačiau teismai
visos kelionės kainos neturtinės žalos dydį priteisė, atsiribodami nuo
neturtinę žalą sukėlusių veiksmų intensyvumo ir trukmės vertinimo, tai
akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis).
Tokia linkme dėl neturtinės žalos dydžio, kai pažeidimas truko tik vieną dieną,
yra formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje
byloje K. R. v. Lietuvos Respublika,
bylos Nr. 3K-3-337/2006).
5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nevertindami
ir netirdami šioje byloje itin svarbios Valstybinio turizmo departamento, kaip
teikiančios išvadą institucijos, išvados, teismai pažeidė CPK 270 straipsnio
4 dalies 3 punktą bei 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą,
kuriuose įtvirtinta teismo pareiga, nustačius, kad byloje yra įrodymų,
prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl
to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų
patikimų įrodymų ir t. t. ).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. P. , R. P. , G. P. ,
I. P. , S. B. ir A. B. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m.
balandžio 10 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą, priteisti iš kasatoriaus ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi
išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl kasatoriaus prievolės suteikti
informaciją (Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir CK 6. 719, 6. 748 straipsnių,
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų
taikymo). Byloje neįrodyta, kad ieškovams buvo suteikta daugiau
informacijos nei ta, kuri yra turizmo sutartyse su ieškovais, t. y.
viešbučio pavadinimas ir kategorija. Nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis
kasatoriaus teiginys, kad informacija ieškovams buvo pateikta ir kataloge,
kuris laikomas neatskiriamu turizmo sutarties priedu. Be to, kasatoriaus
teikiamos informacijos turistams apimtis nustatyta ir atlygintinų paslaugų
teikimą reglamentuojančiose teisės normose (CK XXXV skyrius). Pagal CK 6. 719 straipsnį
kasatorius turėjo prievolę ieškovams suteikti ne tik informaciją, susijusią su
teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, terminais
ir galimais padariniais, bet ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento
apsisprendimui. Ieškovai, važiuodami į Europos Sąjungos valstybę, taip pat ne
kartą lankęsi kitų Europos valstybių trijų žvaigždučių kategorijos
viešbučiuose, pagrįstai tikėjosi gauti tokias apgyvendinimo paslaugas, kurioms
būdingi ypatumai, nustatyti 2003 m. kovo 26 d. Valstybinio turizmo
departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl viešbučių,
motelių, svečių namų klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo“ 6. 3 punkte (trys
žvaigždutės – profesionaliai suformuota priėmimo bei bendro naudojimo patalpų
erdvė ir kokybiška įranga, kambarių apstatymas ir įranga atitinka aukštus
standartus, siūlomos ne tik su apgyvendinimu susijusios paslaugos, maitinimo
paslaugos teikiamos restorane ar kavinėje su platau pasirinkimo patiekalų
galimybe, aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis). Kasatoriui, kurio
pagrindinė veikla – turizmo paslaugų teikimas, žinoma ir turi būti žinoma,
kokius lūkesčius turi ir gali turėti vidutinis turistas. N-s kasatorius byloje
nurodo, kad yra neatsakingas už Graikijos viešbučių rotacijos sistemą ar prastą
viešbučio būklę, tačiau pagal Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, CK
6. 717, 6. 257 straipsnius kasatoriui kyla prievolė rūpestingai pasirinkti
trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, t. y. kasatorius turėjo
prievolę pasirinkti apgyvendinimo paslaugai teikti tokį partnerį, kuris patenkintų
minimalius ieškovų lūkesčius, arba informuoti ieškovus, kad partneris yra
pasirinktas toks, kurio teikiamos paslaugos gali neatitikti minimalių ieškovų
lūkesčių. Be to, ginčo santykiams taikytinos ir CK 6. 353 straipsnio 1 dalies
nuostatos, kurios mutatis mutandis taikomos ir kasatoriaus teikiamoms
paslaugoms (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius nesilaikė sąžiningos verslo praktikos, nesiūlė apgyvendinimo
paslaugų taip, kad būtų aiškus jų pasiūlymo pobūdis – realios apgyvendinimo
galimybės, taip pat pažeidė ieškovų, kaip vartotojų, teises gauti teisingą ir
visapusišką informaciją apie kasatoriaus teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Teismai
teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovams nebuvo atskleista nei
privaloma atskleisti informacija apie apgyvendinimo paslaugą, t. y. nei išsami
informacija apie viešbutį (viešbučio lokaciją, atstumus iki miestų, aerouosto,
iki paplūdimio, kitus viešbučio ypatumus), nei informacija, kad ginčo viešbutis
gali neatitikti ieškovų teisėtų lūkesčių, nes neatitinka minimalių higienos,
tvarkos ir saugos reikalavimų.
2. Dėl ieškovų veiksmų atsisakant gyventi
ginčo viešbutyje (CK 6. 750 straipsnio 2 dalies taikymo). Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog viešbutis turi trijų
žvaigždučių kategoriją, kurią jam suteikė Graikijos atitinkamos institucijos,
neturi esminės reikšmės ginčui ir nepaneigia to fakto, kad ieškovams buvo
suteikta nekokybiška apgyvendinimo paslauga. Negalėdamas pasiūlyti
alternatyvaus tokios pačios kategorijos viešbučio, kasatorius turėjo teisę
pasiūlyti aukštesnės kategorijos viešbutį, kainų skirtumą padengdamas savo lėšomis,
nes jis suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias teisėtų ieškovų lūkesčių,
apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas
paslaugas ieškovams, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6. 754 straipsnio
1–3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis). Dėl to
atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CK 6. 750 straipsnio 2 dalimi ir
kasaciniame skunde kelia fakto klausimą.
3. Dėl kasatoriaus atsakomybės. CK
6. 754 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimo kėlimas
kasaciniame skunde yra nepagrįstas, nes ši norma nesudaro ieškinio ir skundžiamų
teismų procesinių sprendimų teisinio pagrindo, ja nesirėmė ieškovai, o
kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta byloje,
kurios aplinkybės ir teisinis pagrindas yra visai kitas nei nagrinėjamoje.
Kadangi apgyvendinimo paslauga buvo suteikta netinkamai, kaip matyti iš pirmiau
dėstomų, taip pat teismo nustatytų aplinkybių, tai ieškovai atsisakė sutarties
sąlygų, susijusių su apgyvendinimo paslauga ginčo viešbutyje dėl netinkamo jos
teikimo, ir ieškiniu pateikė reikalavimą kasatoriui grąžinti pinigus, sumokėtus
už netinkamai suteiktą apgyvendinimo paslaugą (CK 6. 334 straipsnio 1 dalies
4 punktas), kuris teismų buvo patenkintas. Teismai tinkamai pritaikė
materialiosios ir proceso teisės normas, priteisdami ieškovams jų sumokėtą
kainą už pragyventą parą ginčo viešbutyje, taip pat papildomas išlaidas, kurių
ieškovai patyrė gyvendami viešbutyje „VANTARIS PALACE“.
4. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio (CK
6. 754 straipsnio 5 dalies taikymo). Teismai pagrįstai pripažino
nepagrįstu kasatoriaus argumentą, kad neturtinę žalą ieškovai patyrė tik vieną
parą – kol gyveno ginčo viešbutyje. Ieškovai prarado galimybę į atostogoms
būdingą poilsį ir ramybę, negalėjo įgyvendinti savo teisės į normalų poilsį, po
kelionės grįžo nepailsėję, kupini prastų įspūdžių ir patyrę didžiulių nuostolių
– neturtinė žala tęsėsi ir sugrįžus po kelionės, nes kasatorius atsisakė
kompensuoti ieškovų patirtas išlaidas, taigi patirti piniginiai nuostoliai
turėjo įtakos tęsiant gyvenimą Lietuvoje.
5. Dėl proceso teisės normų pažeidimų.
Teismai vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir abiejų išvadas teikiančių
institucijų raštus, o tik tai, kad, teismams įvertinus tam tikrus įrodymus,
nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti,
jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti
informaciją ir užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę

Šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo
sutarčių, kuriomis kasatorius (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą
ieškovams (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę
(kelionės paketą), vykdymo. Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo
paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6. 747–6. 755 straipsniai bei
Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d.
Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų
paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB).
Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų
rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir
apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi
su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis,
CK 6. 747 straipsnio 2 dalis). Kelionės organizatorius yra asmuo,
kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo
vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6. 747 straipsnio 2 dalis).
Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina
sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę
reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigys tinkamos kokybės paslaugas,
atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kelionės organizatorius kaip
verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos
apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo
veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis
įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje B. Š.
ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę
sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6. 163 straipsnio 4 dalis), paslaugų teikėjo pareiga suteikti informaciją klientui įtvirtinta CK 6. 719 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad CK 6. 719 straipsnio 1 dalyje išvardytos
informacijos sąrašas nėra baigtinis, informacijos, teikiamos sudarant sutartį,
apimčiai taikytinas ikisutartinių santykių sąžiningumo principas (CK 6. 163 straipsnio
4 dalis). Turizmo paslaugų teikimo atveju, atsižvelgiant
į Direktyvoje 90/314/EEB įtvirtintą turisto
(vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą, pareiga suteikti informaciją reglamentuojama, konkrečiai nustatant,
kokius duomenis apie paslaugas turi suteikti kelionės organizatorius: CK 6. 748 straipsnio
2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga suteikti turistui
įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo
paslaugų teikimo sutarties pasirašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad
informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į
turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas individualias savybes
(pvz. , ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo reikalavimai dėl
apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti tapatinamas vien
su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos pateikimu. Privalomos
suteikti informacijos turinys detalizuojamas Turizmo įstatymo 6 straipsnio
2 ir 4 dalyse, nustatant, kad kai prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties
pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo įteikti
turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija apie apgyvendinimo
tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei
klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles).
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio
skundo argumentus, kad turizmo
paslaugų teikimo sutartyje nurodžius viešbučio „AKTI CORALI“ kategoriją – trys
žvaigždutės, turistams buvo suteikta visa reikalinga informacija. Turizmo įstatymo 6 straipsnio
2 dalyje kelionės organizatoriui nustatyta pareiga teikti
neklaidinančią informaciją ne tik apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą,
kategoriją ar patogumų lygį, bet ir apie pagrindinius ypatumus bei klasę. Kelionės
organizatorius, elgdamasis sąžiningai, ieškovams kaip vartotojams turėjo
suteikti informaciją ne tik apie turistinę kategoriją, bet ir pagrindinius
ypatumus (pvz. , tai, kad Graikijoje (Kretoje) trijų žvaigždučių viešbučiams
keliami mažesni reikalavimai nei įprasta kitose valstybėse), nes ši informacija
nagrinėjamu atveju galėjo turėti esminės reikšmės ieškovams, planavusiems
poilsinę kelionę, apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nesiūlė
apgyvendinimo paslaugų taip, kad būtų aiškus jo pasiūlymo pobūdis – realios
apgyvendinimo sąlygos, taigi nesuteikė ieškovams ne tik išsamios, bet net
privalomos informacijos.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vidutinis
vartotojas, kurio sampratos, anot kasatoriaus, neanalizavo bylą nagrinėję
teismai, suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar
tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta
informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali
klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis
vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų
ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d.
sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. P. I-4657,
31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder
C-220/98, Rink. P. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d.
Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. P. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas L-hart
C-99/01, Rink. P. I-9375, 31 punktas;
2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig A-optik
C-44/01, Rink. P. I-3095, 55 punktas; kt. ). Nesąžiningos komercinės
veiklos vartotojams draudimo įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2005 m. gegužės
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl
nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, 2 straipsnio
13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra
pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į
socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. V-inio vartotojo atidumo
laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas
atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau
ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu
apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Dėl šių priežasčių teisėjų
kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog ieškovai, būdami
vidutiniai vartotojai, turėjo patys gauti visą reikalingą papildomą informaciją,
yra nepagrįsti, nes vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos
suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, be to, tokios pareigos nustatymas turistui
nepagrįstai apsunkina jo padėtį, iškreipia sutarties
šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
CK 6. 754 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga vykdyti sutartį atsižvelgiant į
turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį
turistas galėjo turėti, t. y. užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę.
Turizmo paslaugų kokybė turi būti vertinama pagal tai, ar suteiktos paslaugos
atitinka protingus turistų lūkesčius, ar jie lieka patenkinti kelione. Nagrinėjamu atveju turistai įsigijo poilsinę
kelionę, kurios metu apgyvendinimo paslauga turėjo būti suteikta trijų
žvaigždučių kategorijos viešbutyje. Akivaizdu, kad vidutinis vartotojas,
turintis nors minimalią keliavimo patirtį, tokiu atveju tikisi apsistoti
viešbutyje, kuris atitinka šią kategoriją ne tik formaliai, bet ir realiai, be
to, nepaisant pasirinkto viešbučio kategorijos, gyventi kambariuose,
atitinkančiuose elementarius patogumo, higienos ir sanitarijos reikalavimus,
gauti atitinkamą maitinimą ir pan. Byloje nustatyta,
kad ieškovams suteikta apgyvendinimo paslauga viešbutyje „AKTI CORALI“ neatitiko
ne tik paprastai trijų žvaigždučių viešbučiuose esamo patogumų lygio, bet ir
elementarių higienos ir sanitarijos reikalavimų. Kadangi turistai pirko iš
anksto organizuotą turistinę kelionę, o ne tik vienkartinio apgyvendinimo
paslaugą, tai akivaizdu, kad jiems apgyvendinimo paslaugos kokybė buvo itin
svarbi ir turėjo esminę reikšmę apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo.
Minėta, kad kasatorius yra
verslininkas, teikiantis turizmo paslaugas. CK 6. 256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko (CK 2. 4 straipsnio
2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. V-slas yra veikimas
savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių
riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti,
turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Paslaugos teikėjas,
teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu to
nedraudžia sutartis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą
klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6. 717 straipsnio 3 dalis).
Taigi ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti kasatorius
pasitelkė trečiuosius asmenis (viešbutį „AKTI CORALI“) neatleidžia jo nuo
atsakomybės už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad apgyvendinimo paslauga
viešbutyje „AKTI CORALI“ suteikta netinkamai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinė atsakomybė už netinkamą
turizmo paslaugos kokybę, nors ta paslaugų dalis ir buvo vykdoma kelionės
organizatoriaus pasitelkto asmens, taikoma kelionės organizatoriui
(CK 6. 747 straipsnio 2 dalis, 6. 754 straipsnis, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J. ir
kt. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004; skelbta Teismų praktika
23).
Kadangi kasatorius suteikė ieškovams
netinkamas, neatitinkančias jų protingų lūkesčių apgyvendinimo paslaugas dėl
viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas, kaltės, t. y. dėl
savo kaltės (CK 6. 754 straipsnio 1–3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio
8 dalis), tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai netaikė CK 6. 750 straipsnio
2 dalies, kurioje nustatyta
turisto pareiga atlyginti kelionės organizatoriui
nuostolius, padarytus turistui atsisakius sutarties dėl
aplinkybių, už kurias jis atsako.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje
ginčas kilo ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų
kokybės, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, jog CK 6. 754 straipsnio
4 dalis norma tokiu atveju netaikytina (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008). Tačiau
kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, jam kyla CK 6. 754 straipsnio
2 dalyje įtvirtinta pareiga atlyginti turistui nuostolius.
Byloje nustatyta, kad, paaiškėjus, jog
apgyvendinimas viešbutyje „AKTI CORALI“ neatitinka ieškovų lūkesčių,
kasatorius, negalėdamas pasiūlyti tokios pačios (trijų žvaigždučių) kategorijos
viešbučio, atitinkančio ieškovų protingus lūkesčius, pasiūlė jiems aukštesnės
kategorijos viešbutį „VANTARIS PALACE“, kuriame jie ir buvo apgyvendinti. CK 6. 754 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius,
atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą
pagalbą ir paramą. Jeigu už netinkamą sutarties vykdymą atsako kelionės
organizatorius arba asmuo, kurio pagalba jis naudojasi, tai visas išlaidas,
susijusias su papildomos pagalbos ir paramos teikimu turistui, apmoka pats
kelionės organizatorius. Taigi kasacinio skundo argumentai, kad ieškovai,
persikėlę į aukštesnės kategorijos viešbutį, privalėjo sumokėti už šio
viešbučio apgyvendinimo paslaugas, atmetami kaip nepagrįsti. Kelionės
organizatorius yra atsakingas už tinkamą pareigų, kylančių iš turizmo paslaugų
sutarties vykdymą, todėl jo sutartinėms pareigoms tinkamai vykdyti reikalingos
papildomos išlaidos neturi būti perkeliamos turistui. Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovams pagrįstai priteistas
nuostolių, kuriuos sudaro pinigų suma, sumokėta už apgyvendinimą aukštesnės
kategorijos viešbutyje „VANTARIS PALACE“, atlyginimas. Be to, atsižvelgiant į
tai, kad vienos paros apgyvendinimo paslauga viešbutyje „ACTI CORALI“ buvo
suteikta netinkamai, ieškovams taip pat pagrįstai priteistas nuostolių, patirtų
sumokant už šią paslaugą, atlyginimas (CK 6. 754 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai,
kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams V. P.
ir R. P. 3636,36 Lt turtinės žalos
atlyginimą, padarė aritmetinę klaidą, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu,
jog šiems ieškovams priteistina suma yra 3636,20 Lt (3418,20 Lt už
apgyvendinimą viešbutyje „VANTARIS PALACE“ ir 218 Lt už apgyvendinimą
viešbutyje „AKTI CORALI“, kasacinis teismas ištaiso šią klaidą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6. 754 straipsnio
5 dalies taikymo)

CK 6. 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta
turisto teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo
sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir
protingi lūkesčiai neišsipildo. Neturtinės žalos atlyginimo ginčo atveju
paskirtis – teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus
ir kt. Neturtinės žalos samprata, atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio
nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6. 250 straipsnyje.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi
vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis,
taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus
kriterijus (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas
nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį,
turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų.
Teismo sprendime turi būti ne tik
įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu
atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš
nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms,
atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės
kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be
to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina
vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos
dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos
atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais
remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti
įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6. 754 straipsnio
5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo
turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau
ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio
nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas
įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus
neturtinių vertybių pažeidimus.
Kasatorius, suteikęs ieškovams nekokybišką turizmo
paslaugą, o vėliau pažeidęs ir pareigą teikti jiems visokeriopą pagalbą bei
paramą taip, kaip tai nustatyta CK 6. 754 straipsnio 3 dalyje,
t. y. pareikalavęs sumokėti už apgyvendinimą viešbutyje „Vantaris Palace“, nesuteikė ieškovams
adekvačios moralinės kompensacijos. Atsižvelgdama į tai, kad kasatorius suteikė
ieškovams nekokybišką apgyvendinimo paslaugą ir nesiėmė priemonių kompensuoti jų
patiriamos neturtinės žalos, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių
teismų išvada, kad, nors ieškovai viešbutyje „AKTI CORALI“ nakvojo tik vieną
naktį, tačiau jų patirti išgyvenimai tęsėsi ilgiau kaip vieną parą, nes vietoje
poilsio jiems teko patirti nepatogumus, finansinius rūpesčius (sutaupytas lėšas
ekskursijoms, lauktuvėms jie turėjo skirti apgyvendinimui viešbutyje „Vantaris Palace“). Dėl šių priežasčių
teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad ieškovų patirti
nepatogumai vertintini kaip mažareikšmiai ir smulkmeniški, taip pat pažymi, kad
nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, nes
skiriasi kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-337/2006,
kurioje spręsta dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo,
ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja,
kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymą
reglamentuojančias teisės normas (CK 6. 250 straipsnis, 6. 754 straipsnio
5 dalis), priteisdami visiems ieškovams jų sumokėtos vienos kelionės
kainos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad visi ieškovai, atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes
(CPK 353 straipsnio 1 dalis), patyrė to paties pobūdžio dvasinius
išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jiems priteistinas vienodo dydžio neturtinės
žalos atlyginimas. Minėta, kad ieškovų patirta neturtinė žala pasireiškė
nepatogumais ir dvasiniu sukrėtimu gyvenant vieną parą viešbutyje „AKTI CORALI“
bei priverstiniu finansinių planų koregavimu sumokėjus už apgyvendinimą viešbutyje
„VANTARIS PALACE“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši ieškovų patirta
neturtinė žala, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo
paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą ir ieškovams priteistos
turtinės žalos atlyginimo dydį, vertintina 2000 Lt kiekvienai šeimai,
todėl teismų procesiniai sprendimai dėl šios reikalavimų dalies keistini.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodymų vertinimą, pažeidimo

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai,
nevertindami ir netirdami Valstybinio turizmo departamento išvados, pažeidė
proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Įrodinėjimo ir
įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kaip kasacijos dalyko, aspektu
pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog
įrodymų visetas, o ne vienas iš jų, lemia atitinkamas išvadas. Bylą nagrinėję
teismai, spręsdami apie kasatoriaus pareigų vykdymą ir ieškovams padarytos
neturtinės žalos dydį, vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad teismams
įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus
sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo
taisyklės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio
1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs teismų
procesinius sprendimus, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pakeitus teismų procesinius sprendimus, patenkinta
30 proc. ieškovų V. P. ir R. P. ,
po 33 proc. ieškovų G. P. , I. P. ,
S. B. ir A. B. reikalavimų,
todėl jiems atlygintina atitinkama dalis pirmosios instancijos teisme
patirtų bylinėjimosi išlaidų. B-nėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės
instancijos teisme, paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų
atsakovo skundo reikalavimų proporciją (patenkinta 31 proc. , atmesta
69 proc. skundo reikalavimų). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad
bylinėjimosi išlaidos atlygintinos jas patyrusiems asmenims.
Kasatorius ir ieškovai prašo priteisti kasaciniame
teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies,
tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio
2 dalyje nustatytą proporcingumo principą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
balandžio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 137,60 Lt išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš bylos šalių taip pat proporcingai
patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų dalims (CK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m.
balandžio 10 d. sprendimą taip:
Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515)
solidariai ieškovams V. P. (duomenys
neskelbtini) ir R. P. (duomenys
neskelbtini) 3636,20 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt
šešis litus 20 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai
ieškovams G. P. (duomenys
neskelbtini) ir I. P. (duomenys
neskelbtini) 2082,50 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt du litus
50 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai
ieškovams S. B. (duomenys
neskelbtini) ir A. B. (duomenys
neskelbtini) 2082,50 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt du litus
50 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. (duomenys neskelbtini) 90 (devyniasdešimt) Lt,
V. P. (duomenys neskelbtini) 180
(vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt, I. P. (duomenys neskelbtini) 99 (devyniasdešimt devynis) Lt,
G. P. (duomenys neskelbtini) 198
(vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis) Lt, A. B. (duomenys neskelbtini) 297 (du šimtus devyniasdešimt
septynis) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme,
advokato padėjėjai J-ai B-ei (duomenys
neskelbtini) 407 (keturis šimtus septynis) Lt žyminio mokesčio už
ieškinį.
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. (duomenys neskelbtini), I. P. (duomenys neskelbtini) ir
A. B. (duomenys neskelbtini) po
697,94 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt septynis Lt 94 ct)
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), I. P. (duomenys neskelbtini), G. P. (duomenys neskelbtini), A. B. (duomenys neskelbtini) ir S. B.
(duomenys neskelbtini) po 29,97 Lt
(dvidešimt devynis litus 97 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą UAB
„TEZ TOUR“ (kodas 111813515).
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. (duomenys neskelbtini), I. P. (duomenys neskelbtini) ir
A. B. (duomenys neskelbtini) po
834,90 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt keturis Lt 90 ct) išlaidų
advokato pagalbai kasaciniame teisme.
Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), I. P.
(duomenys neskelbtini), G. P.
(duomenys neskelbtini), A. B.
(duomenys neskelbtini) ir S. B.
(duomenys neskelbtini) po 29,97 Lt
(dvidešimt devynis litus 97 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą UAB
„TEZ TOUR“ (kodas 111813515).
Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515)
94,94 Lt (devyniasdešimt keturis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su
bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), I. P. (duomenys neskelbtini), G. P. (duomenys neskelbtini), A. B. (duomenys neskelbtini) ir S. B.
(duomenys neskelbtini) po 7,11 Lt
(septynis litus 11 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame
teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt