|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška 11 11. Dėl subrogacijos Tuo atveju, kai dalį žalos nukentėjusiajam kompensuoja socialinio draudimo fondas, susidaro subrogacijos situacija, t. y. atsiranda trinariai santykiai: yra trys asmenys: nukentėjęs asmuo, žalos padarę asmenys ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio (kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį žalos kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja socialinio draudimo fondas. Tai nėra novacija, priešingai negu regreso atveju, ir, įvykus subrogacijai, neatsiranda naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka ir naujasis kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus teises ir privalumus. Tai reiškia, kad socialinio draudimo fondas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6. 280 straipsnio 1 dalis; 6. 290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis; N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Skolininko padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Tai galioja ir esant skolininkų daugetui, t. y. esant keliems bendraskoliams pagal deliktinę žalos atlyginimo prievolę. Jeigu nukentėjusįjį ir skolininkus siejo solidarioji prievolė, tai solidarumas išlieka ir įvykus subrogacijai. CK 6. 280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalos padariusių asmenų atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė prievolė (CK 6. 9 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam žalos atlyginęs trečiasis asmuo nepadaro jokio teisės pažeidimo ir nesukelia jokios žalos, todėl jo atgręžtinis reikalavimas netapatus reikalavimui, kurį regreso tvarka reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalos padariusių asmenų kitiems bendraskoliams. Civilinė byla Nr. 3K-3-83/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 35. 3. 1; 38; 44. 5. 2. 14; 44. 2. 16; 73. 1; 73. 2. 13 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 2 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus L-o (pranešėjas), Z-o L-io (kolegijos primininkas) ir A-io N-o, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams R. V. , M. G. ir T. V. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: P. D. , I. V. Teisėjų kolegija nustatė: I. G-o esmė Nagrinėjamo ginčo esmė – bendrai žalos padariusių asmenų prievolės patenkinti trečiojo asmens, atlyginusio nukentėjusiajam žalą, atgręžtinį reikalavimą kvalifikavimas. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 13 180,98 Lt žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovai mokykloje įvykdė plėšimą ir sužalojo sargą (trečiąjį asmenį P. D. ). Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu atsakovai nuteisti dėl nurodyto nusikaltimo padarymo. Dėl sužalojimų trečiasis asmuo buvo laikinai nedarbingas (nuo 2004 m. kovo 7 d. iki 2004 m. spalio 30 d. ). Ieškovas jam išmokėjo ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą ir dėl to patyrė 4387,38 Lt žalos (873,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 3513,75 Lt išmokėtos pašalpos). Nukentėjusiam asmeniui taip pat nustatytas neterminuotas 50 proc. netektas nedarbingumas ir išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. spalio 31 d. , todėl ieškovas (toliau – Sodra) patyrė 8793,60 Lt žalos. Iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 13 180,98 Lt žalos. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 13 180,98 Lt žalos atlyginimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų prievolė atlyginti ieškovui šio trečiajam asmeniui P. D. sumokėtų išmokų žalai atlyginti dėl atsakovų trečiajam asmeniui padarytų sveikatos sužalojimų yra solidarioji, nes žalos padaryta kelių asmenų (atsakovų) veiksmais dėl sveikatos sužalojimų (CK 6. 6 straipsnis, 6. 280 straipsnio 1 dalis, 6. 290 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos padariusius asmenis, nes žalos patyrusiam asmeniui (trečiajam asmeniui P. D. ) išmokėjo draudimo išmokų (CK 6. 290 straipsnio 3 dalis, 6. 280 straipsnio 1 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis; N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo M. G. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Papildomai Kauno apygardos teismas nurodė, kad išmokėjęs trečiajam asmeniui P. D. ligos išmokas ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas turi teisę šias išmokas susigrąžinti solidariai iš atsakovų, kurie padarė žalos bendrai nusikaltimu. Atsakovų pareiga yra nedaloma, CK 6. 280 straipsnio 2 dalies taikymas reikštų ne nukentėjusiojo, bet atsakovų, kaltų dėl žalos padarymo, prioritetinį gynimą. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 13 180,98 Lt, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui iš atsakovų po 4393,66 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6. 279, 6. 280, 6. 290 straipsnius bei nepagrįstai ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė žalos atlyginimą. Kasatoriaus teigimu, žalos atlyginimas ieškovui iš atsakovų negalėjo būti priteistas solidariai, nes šio ginčo atveju ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą žalos padariusiems kaltiems asmenims, o pagal CK 6. 280 straipsnio 2 dalį ieškovas, atlyginęs nukentėjusiam asmeniui atsakovų padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį iš kiekvieno atsakovo. 2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, byla Nr. 3K-7-166/2006, esančių išaiškinimų. 3. Teismai pažeidė asmenų lygybės ir proceso šalių lygiateisiškumo principus (Konstitucijos 29 straipsnis, CPK 6, 17 straipsniai), nes prioritetiškai gynė ieškovo interesus, bet nepagrįstai pažeidė kasatoriaus interesus, nes šis neturi galimybių atlyginti žalą ir už kitus atsakovus. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 178, 185, 189 straipsniuose, nes neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, o apeliacinio skundo argumentus nutartyje tik išvardijo, bet dėl jų nepasisakė. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nurodytais klausimais. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Pagal CK 6. 6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Asmuo, kuriam reikalavimo teisė pereina regreso tvarka, įgyja reikalavimo teisę tokia apimtimi, kokia ji priklausė pradiniam kreditoriui (CK 6. 113 straipsnis), todėl nukentėjusiajam žalą atlyginusi socialinio draudimo įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarų žalos atlyginimą iš bendrai žalos padariusių asmenų. 2. CK 6. 280 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami solidariai atsakingų asmenų tarpusavio santykiai, nes jų bendrai žalos padariusių asmenų tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai yra grindžiami ne solidariosios, bet dalinės prievolės principu (CK 6. 9 straipsnis, 6. 279 straipsnio 2 dalis). 3. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kuriuo grindžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimas. Ieškovo teigimu, kasatorius, vienas atlyginęs visą žalą, įgytų teisę iš bendraskolių reikalauti atlygintos žalos dalies (CK 6. 9 straipsnis, 6. 279 straipsnio 2 dalis, 6. 280 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja: V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl solidariosios atsakovų prievolės Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams už trečiojo asmens P. D. sužalojimą kilo solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6. 6 straipsnio 3 dalis, 6. 279 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad atsakovai taip pat turi solidariai atlyginti ieškovui socialinio draudimo išmokas, kurias ieškovas išmokėjo žalos patyrusiam trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai: yra trys asmenys: nukentėjęs asmuo, žalos padarę asmenys (skolininkų daugetas) ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio (kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį žalos kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Nagrinėjamu atveju Sodra perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti 13 180,98 Lt žalos atlyginimo. Subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6. 101 straipsnio 4 dalis). Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „R-ranspedra“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007). Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja Sodra. Tai nėra novacija, priešingai negu regreso atveju, ir, įvykus subrogacijai, neatsiranda naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka ir naujasis kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus teises ir privalumus. Tai reiškia, kad Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6. 280 straipsnio 1 dalis, 6. 290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis; N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Skolininko padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Tai galioja ir esant skolininkų daugetui, t. y. esant keliems bendraskoliams pagal deliktinę žalos atlyginimo prievolę. Jeigu nukentėjusįjį ir skolininkus siejo solidarioji prievolė, tai solidarumas išlieka ir įvykus subrogacijai. Pažymėtina, kad Sodros pareiga išmokėti draudimo išmokas socialiai apdraustiems asmenims kyla įstatymo pagrindu, įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas, 11 straipsnis; N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 11, 12 straipsniai). Taigi, nukentėjusiajam išmokėjusi draudimo išmokas, Sodra CK 6. 279 straipsnio 1 dalies, 6. 280 straipsnio 1 dalies ir 6. 290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio (subrogacinio) reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalos padariusius asmenis. CK 6. 280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalos padariusių asmenų atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė prievolė (CK 6. 9 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam žalos atlyginęs trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju – Sodra) nepadaro jokio teisės pažeidimo ir nesukelia jokios žalos, todėl jo atgręžtinis reikalavimas netapatus reikalavimui, kurį regreso tvarka reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalos padariusių asmenų kitiems bendraskoliams. Minėta, kad žalą nukentėjusiajam atlyginusio ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens bei už žalą atsakingų kitų asmenų prievolinis santykis yra toks pat, koks buvo nukentėjusiojo ir jam žalos padariusių kelių asmenų, t. y. išlieka išoriniai solidariosios deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. V-am iš už žalos padarymą atsakingam asmeniui atlyginus visą žalą nukentėjusiajam, išoriniai civilinės atsakomybės santykiai pasibaigia ir prasideda nauji bendraskolių tarpusavio prievoliniai santykiai, t. y. vidiniai jų regresinių reikalavimų vienas kitam įgyvendinimo santykiai, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam kilusios žalos ir padaryto teisės pažeidimo santykio aspektu bendraskolių statusas yra lygiavertis, todėl logiška, teisinga, sąžininga ir protinga, kad jų tarpusavio atsiskaitymams įgyvendinti įstatymų leidėjas nustatė dalinės prievolės taisykles (CK 6. 9 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų prievolės atlyginti žalą draudimo išmokas išmokėjusiai Sodrai kvalifikavimu, yra teisiškai nepagrįsti, todėl kasacinis skundas atmetamas. Kasatoriaus teiginys, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat pripažįstamas nepagrįstu, nes skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-166/2006, išaiškinimai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi kaip šiai bylai neturintys precedentinės galios, nes kasatoriaus nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje žalos padarė keli asmenys, yra skolininkų daugetas, o kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje žalos padarė vienas asmuo. Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje kasacinio teismo nagrinėtųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 84,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, nutaria: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. (duomenys neskelbtini) 84,30 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |