Paieška : Teismų praktika 1111. Dėl subrogacijos Tuo atveju, kai dalį žalos nukentėjusiajamkompensuoja TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#4405: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
11
11. Dėl subrogacijos

Tuo atveju, kai dalį žalos nukentėjusiajam
kompensuoja socialinio draudimo fondas, susidaro subrogacijos situacija,
t. y. atsiranda trinariai santykiai: yra trys asmenys: nukentėjęs asmuo,
žalos padarę asmenys ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos
tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų
atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti
nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio
(kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį
žalos kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į
žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Vietoje nukentėjusiojo į
deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja socialinio draudimo fondas. Tai
nėra novacija, priešingai negu regreso atveju, ir, įvykus subrogacijai,
neatsiranda naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka
ir naujasis kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus
teises ir privalumus. Tai reiškia, kad socialinio draudimo fondas, išmokėjęs
socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos
atlyginimo (CK 6. 280 straipsnio 1 dalis; 6. 290 straipsnio 3 dalis;
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis; N-aimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).
Skolininko padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir prievolės dėl žalos
atlyginimo pobūdis. Tai galioja ir esant skolininkų daugetui, t. y. esant
keliems bendraskoliams pagal deliktinę žalos atlyginimo prievolę. Jeigu
nukentėjusįjį ir skolininkus siejo solidarioji prievolė, tai solidarumas
išlieka ir įvykus subrogacijai.
CK 6. 280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju
netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalos padariusių asmenų
atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė
prievolė (CK 6. 9 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam žalos atlyginęs
trečiasis asmuo nepadaro jokio teisės pažeidimo ir nesukelia jokios žalos,
todėl jo atgręžtinis reikalavimas netapatus reikalavimui, kurį regreso tvarka
reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalos padariusių asmenų kitiems
bendraskoliams.
Civilinė byla Nr. 3K-3-83/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 35. 3. 1; 38; 44. 5. 2. 14; 44. 2. 16;
73. 1; 73. 2. 13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 2 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus
L-o (pranešėjas), Z-o L-io (kolegijos primininkas) ir A-io N-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. kasacinį skundą dėl
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį
atsakovams R. V. , M. G. ir T. V. dėl žalos atlyginimo; tretieji
asmenys: P. D. , I. V.
Teisėjų kolegija

nustatė:

I. G-o esmė

Nagrinėjamo ginčo esmė – bendrai žalos padariusių
asmenų prievolės patenkinti trečiojo asmens, atlyginusio nukentėjusiajam žalą,
atgręžtinį reikalavimą kvalifikavimas.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų
solidariai 13 180,98 Lt žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad atsakovai mokykloje įvykdė plėšimą ir sužalojo sargą (trečiąjį
asmenį P. D. ). Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje 2004 m.
gruodžio 7 d. nuosprendžiu atsakovai nuteisti dėl nurodyto nusikaltimo
padarymo. Dėl sužalojimų trečiasis asmuo buvo laikinai nedarbingas (nuo 2004 m.
kovo 7 d. iki 2004 m. spalio 30 d. ). Ieškovas jam išmokėjo ligos
dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą ir dėl to patyrė 4387,38 Lt žalos
(873,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 3513,75 Lt išmokėtos
pašalpos). Nukentėjusiam asmeniui taip pat nustatytas neterminuotas 50 proc.
netektas nedarbingumas ir išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija
dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m.
spalio 31 d. , todėl ieškovas (toliau – Sodra) patyrė 8793,60 Lt
žalos. Iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta
13 180,98 Lt žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d.
sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai
13 180,98 Lt žalos atlyginimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovų prievolė atlyginti ieškovui šio trečiajam
asmeniui P. D. sumokėtų išmokų žalai atlyginti dėl atsakovų trečiajam
asmeniui padarytų sveikatos sužalojimų yra solidarioji, nes žalos padaryta
kelių asmenų (atsakovų) veiksmais dėl sveikatos sužalojimų (CK 6. 6 straipsnis,
6. 280 straipsnio 1 dalis, 6. 290 straipsnio 3 dalis).
Teismas nurodė, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos
padariusius asmenis, nes žalos patyrusiam asmeniui (trečiajam asmeniui P. D. )
išmokėjo draudimo išmokų (CK 6. 290 straipsnio 3 dalis, 6. 280 straipsnio
1 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis;
N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo M. G.
apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d.
sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su
pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Papildomai Kauno
apygardos teismas nurodė, kad išmokėjęs trečiajam asmeniui P. D. ligos
išmokas ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo
darbe ieškovas turi teisę šias išmokas susigrąžinti solidariai iš atsakovų,
kurie padarė žalos bendrai nusikaltimu. Atsakovų pareiga yra nedaloma, CK 6. 280 straipsnio
2 dalies taikymas reikštų ne nukentėjusiojo, bet atsakovų, kaltų dėl žalos
padarymo, prioritetinį gynimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
21 d. nutarties dalį, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista
13 180,98 Lt, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: priteisti
ieškovui iš atsakovų po 4393,66 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK
6. 279, 6. 280, 6. 290 straipsnius bei nepagrįstai ieškovui iš atsakovų
solidariai priteisė žalos atlyginimą. Kasatoriaus teigimu, žalos atlyginimas
ieškovui iš atsakovų negalėjo būti priteistas solidariai, nes šio ginčo atveju
ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą žalos padariusiems kaltiems asmenims, o
pagal CK 6. 280 straipsnio 2 dalį ieškovas, atlyginęs nukentėjusiam
asmeniui atsakovų padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos
atlyginimo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį iš kiekvieno atsakovo.
2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų
parkas“, byla Nr. 3K-7-166/2006, esančių išaiškinimų.
3. Teismai pažeidė asmenų lygybės ir proceso
šalių lygiateisiškumo principus (Konstitucijos 29 straipsnis, CPK 6, 17 straipsniai),
nes prioritetiškai gynė ieškovo interesus, bet nepagrįstai pažeidė kasatoriaus
interesus, nes šis neturi galimybių atlyginti žalą ir už kitus atsakovus.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 178, 185, 189 straipsniuose,
nes neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, o apeliacinio skundo
argumentus nutartyje tik išvardijo, bet dėl jų nepasisakė. Dėl šių priežasčių,
kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo
kasacinio teismo praktikos nurodytais klausimais.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal CK 6. 6 straipsnio 3 dalį solidarioji
skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų
veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi bendrai žalos padarę asmenys
nukentėjusiajam atsako solidariai. Asmuo, kuriam reikalavimo teisė pereina
regreso tvarka, įgyja reikalavimo teisę tokia apimtimi, kokia ji priklausė
pradiniam kreditoriui (CK 6. 113 straipsnis), todėl nukentėjusiajam žalą
atlyginusi socialinio draudimo įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į
solidarų žalos atlyginimą iš bendrai žalos padariusių asmenų.
2. CK 6. 280 straipsnio 2 dalyje
reglamentuojami solidariai atsakingų asmenų tarpusavio santykiai, nes jų
bendrai žalos padariusių asmenų tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai yra
grindžiami ne solidariosios, bet dalinės prievolės principu (CK 6. 9 straipsnis,
6. 279 straipsnio 2 dalis).
3. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus
argumentu, kuriuo grindžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo
pažeidimas. Ieškovo teigimu, kasatorius, vienas atlyginęs visą žalą, įgytų
teisę iš bendraskolių reikalauti atlygintos žalos dalies (CK 6. 9 straipsnis,
6. 279 straipsnio 2 dalis, 6. 280 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Dėl solidariosios atsakovų prievolės

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad
atsakovams už trečiojo asmens P. D. sužalojimą kilo solidarioji civilinė
atsakomybė (CK 6. 6 straipsnio 3 dalis, 6. 279 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad atsakovai taip pat turi solidariai
atlyginti ieškovui socialinio draudimo išmokas, kurias ieškovas išmokėjo žalos
patyrusiam trečiajam asmeniui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju
susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai: yra
trys asmenys: nukentėjęs asmuo, žalos padarę asmenys (skolininkų daugetas) ir
asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys:
1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti
nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti
žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio (kompensacinio),
prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį žalos
kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos
atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Nagrinėjamu atveju Sodra perėmė
nukentėjusiojo teisę reikalauti 13 180,98 Lt žalos atlyginimo.
Subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė
cesija (CK 6. 101 straipsnio 4 dalis). Tai pripažįstama kasacinio
teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d.
nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“,
UAB „R-ranspedra“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d.
nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007).
Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje
nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja Sodra. Tai nėra
novacija, priešingai negu regreso atveju, ir, įvykus subrogacijai, neatsiranda
naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka ir naujasis
kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus teises ir
privalumus. Tai reiškia, kad Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas,
tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6. 280 straipsnio
1 dalis, 6. 290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 18 straipsnis; N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Skolininko padėtis tokiu
atveju nesikeičia. Nesikeičia ir prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Tai
galioja ir esant skolininkų daugetui, t. y. esant keliems bendraskoliams
pagal deliktinę žalos atlyginimo prievolę. Jeigu nukentėjusįjį ir skolininkus
siejo solidarioji prievolė, tai solidarumas išlieka ir įvykus subrogacijai.
Pažymėtina, kad Sodros pareiga išmokėti draudimo išmokas socialiai apdraustiems
asmenims kyla įstatymo pagrindu, įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo
ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus (Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas, 11 straipsnis;
N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2,
11, 12 straipsniai). Taigi, nukentėjusiajam išmokėjusi draudimo išmokas,
Sodra CK 6. 279 straipsnio 1 dalies, 6. 280 straipsnio 1 dalies
ir 6. 290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio
(subrogacinio) reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalos padariusius asmenis.
CK 6. 280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju
netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalos padariusių asmenų
atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė
prievolė (CK 6. 9 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam žalos atlyginęs
trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju – Sodra) nepadaro jokio teisės pažeidimo ir
nesukelia jokios žalos, todėl jo atgręžtinis reikalavimas netapatus
reikalavimui, kurį regreso tvarka reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalos
padariusių asmenų kitiems bendraskoliams. Minėta, kad žalą nukentėjusiajam
atlyginusio ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens bei už
žalą atsakingų kitų asmenų prievolinis santykis yra toks pat, koks buvo
nukentėjusiojo ir jam žalos padariusių kelių asmenų, t. y. išlieka
išoriniai solidariosios deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. V-am iš
už žalos padarymą atsakingam asmeniui atlyginus visą žalą nukentėjusiajam,
išoriniai civilinės atsakomybės santykiai pasibaigia ir prasideda nauji
bendraskolių tarpusavio prievoliniai santykiai, t. y. vidiniai jų
regresinių reikalavimų vienas kitam įgyvendinimo santykiai, atsižvelgiant į
teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam kilusios
žalos ir padaryto teisės pažeidimo santykio aspektu bendraskolių statusas yra
lygiavertis, todėl logiška, teisinga, sąžininga ir protinga, kad jų tarpusavio
atsiskaitymams įgyvendinti įstatymų leidėjas nustatė dalinės prievolės
taisykles (CK 6. 9 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų prievolės
atlyginti žalą draudimo išmokas išmokėjusiai Sodrai kvalifikavimu, yra
teisiškai nepagrįsti, todėl kasacinis skundas atmetamas.
Kasatoriaus teiginys, kad bylą nagrinėję teismai
nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat pripažįstamas nepagrįstu, nes
skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d.
nutarties civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-166/2006,
išaiškinimai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi kaip šiai bylai
neturintys precedentinės galios, nes kasatoriaus nurodytos bylos ir
nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje
žalos padarė keli asmenys, yra skolininkų daugetas, o kasatoriaus nurodomoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje žalos padarė vienas asmuo.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai
iš pirmiau šioje nutartyje kasacinio teismo nagrinėtųjų, todėl teisėjų kolegija
dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti
apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė
patyrė 84,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu.
Atmetus kasacinį skundą, jos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. (duomenys
neskelbtini) 84,30 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 30 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.49377 sekundės -