|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO Teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą (Baudžiamojo kodekso 199 straipsnis) TYRIM- Įvadinės pastabos Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė – individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. N-s bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad šių imperatyvų taikymui įtakos turi ir konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą. 2007 m. –2010 m. I pusmečio teismų praktikos tyrimas kontrabandos (BK 199 straipsnis) bylose atliktas siekiant nustatyti skiriamų bausmių už kontrabandą rūšis ir dydžius, aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, vertinimo tendencijas, nuostatų, numatančių švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės bei kitų bausmės skyrimo instituto normų taikymo praktiką. Be to, tyrimu siekta nustatyti ir baudžiamojo proceso dalyvių procesinį aktyvumą naudojantis baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteikta apeliacijos bei kasacijos teise. Siekiant tiksliau nustatyti teismų praktikoje kylančias bausmių, skiriamų už kontrabandą, individualizavimo problemas, neapsiribota vien pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių ir teismo baudžiamųjų įsakymų[1] analize. Nagrinėjant tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismų priimtus sprendimus, atkreiptas dėmesys į pagrindines teismų praktikoje pasitaikančias bausmės individualizavimo nuostatų aiškinimo ir taikymo problemas. Tyrimo metu išanalizuoti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti 116 Lietuvos apygardų teismų nuosprendžių ir 86 baudžiamieji įsakymai, kuriais 349 asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnį, o 18 asmenų išteisinti; iš jų Vilniaus apygardos teismo 43 nuosprendžiai (44 nuteistieji, 5 išteisintieji) ir 43 baudžiamieji įsakymai (50 nuteistųjų), Kauno apygardos teismo 26 nuosprendžiai (43 nuteistieji) ir 16 baudžiamųjų įsakymų (28 nuteistieji), Šiaulių apygardos teismo 5 nuosprendžiai (5 nuteistieji), Panevėžio apygardos teismo 6 nuosprendžiai (4 nuteistieji, 3 išteisintieji) ir 2 baudžiamieji įsakymai (3 nuteistieji), Klaipėdos apygardos teismo 36 nuosprendžiai (93 nuteistieji, 10 išteisintųjų) ir 25 baudžiamieji įsakymai (59 nuteistieji). Taip pat nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo per 2007[2]m. –2010 m. I pusmetį priimti 55 sprendimai (dėl 76 apeliacinių skundų) baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, ir 35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007[3]–2010 metų nutartys (dėl 41 kasacinio skundo), priimtos sprendžiant įvairius kontrabandos nusikaltimo inkriminavimo arba bausmės individualizavimo probleminius klausimus. Siekiant gauti informacijos apie pagrindinius muitų teisės aktų pažeidimų teisinio reglamentavimo užsienio valstybių nacionaliniuose teisės aktuose bei teisinio poveikio priemonių taikymo ypatumus, atlikta užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų analizė. 1. Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų nuosprendžių ir teismo baudžiamųjų įsakymų analizė kontrabandos bylose Išanalizavus per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimtų nuosprendžių ir teismo baudžiamųjų įsakymų skaičiaus santykį matyti, kad nors BPK 418 straipsnio 3 dalyje prokurorui leidžiama ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti kreiptis į teisėją dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau šios galimybės yra apribotos BPK XXXI skyriuje nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarime konstatuota, kad Pagal BPK nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio gali būti nukrypta ir baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei yra visos šios sąlygos: 1) už nusikalstamą veiką atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje yra nustatyta bauda – gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė <. . . >; 2) kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti <. . . >; 3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja <. . . >; 4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina <. . . >; 5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip (jei jos nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones būtų galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisme, t. y. pereiti prie bendrojo baudžiamojo proceso modelio <. . . >; 6) kaltinamasis sutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikalauja bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka <. . . >. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti užbaigiamos tik tos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys yra kaltinami dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tuo atveju, jeigu tenkintos kitos BPK XXXI skyriuje nustatytos sąlygos. Baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negali būti pradedamas ir baudžiamasis procesas vyksta bendra tvarka. Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti nuosprendžiai (apkaltinamieji ir išteisinamieji) ir teismo baudžiamieji įsakymai bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso Nuosprendžiai 43 26 5 6 36 116 Teismo baudžiamieji įsakymai 43 16 0 2 25 86 Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti nuosprendžiai (apkaltinamieji ir išteisinamieji), kuriuose spręstas BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso Nuosprendžiai 31 20 4 5 8 68 Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti sprendimai, kuriuose spręstas BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso Nuosprendžiai 12 6 1 1 28 48 Teismo baudžiamieji įsakymai 43 16 0 2 25 86 Pagal 2007 m. –2010 m. I pusmečio pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį, statistiką didesnė dalis bylų buvo baigtos priimant nuosprendį, o ne supaprastinto baudžiamojo proceso būdu, procesą užbaigiant teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Per šį laikotarpį apygardų teismuose priimti 202 sprendimai, iš jų apie 57 proc. nuosprendžių (priimta 116 nuosprendžių) ir apie 43 proc. – teismo baudžiamųjų įsakymų (priimti 86 teismo baudžiamieji įsakymai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismuose priimti 68 nuosprendžiai (apkaltinamieji ir išteisinamieji), kuriuose buvo sprendžiamas BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, todėl tokiose baudžiamosiose bylose baudžiamojo proceso užbaigimas supaprastinto baudžiamojo proceso būdu, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, buvo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK XXXI skyriaus nuostatas nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio gali būti nukrypta ir baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais, jeigu yra padaryta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, bei išanalizavus per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad dauguma šių baudžiamųjų bylų buvo užbaigta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Tyrimo laikotarpiu apygardų teismuose priimti 134 sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį; iš jų apie 36 proc. nuosprendžių (priimti 48 nuosprendžiai) ir apie 64 proc. teismo baudžiamųjų įsakymų (priimti 86 teismo baudžiamieji įsakymai). Analizuojant apygardų teismuose per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, teritorinio baudžiamųjų bylų teismingumo aspektu, matyti, kad dauguma šiuose teismuose išnagrinėtų bylų buvo teismingos Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos teismams. Apygardų teismų sprendimai, priimti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso Nuosprendžiai 43 26 5 6 36 116 Teismo baudžiamieji įsakymai 43 16 0 2 25 86 Iš viso 86 42 5 8 61 202 Vilniaus apygardos teismas per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priėmė 86 sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose. Tai apie 43 proc. visų per šį laikotarpį priimtų teismo sprendimų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismas priėmė 61 iš per šį laikotarpį priimtų 202 sprendimų kontrabandos baudžiamosiose bylose. Tai apie 30 proc. visų per analizuojamą laikotarpį priimtų apygardų teismų sprendimų kontrabandos bylose. Tai, kad dauguma kontrabandos bylų buvo teismingos Vilniaus ir Klaipėdos apygardos teismams, gali būti aiškinama remiantis baudžiamųjų bylų teismingumo nustatymo taisyklėmis, pagal kurias baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (su išimtimis, nurodytomis BPK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus ir Klaipėdos apygardų teismų veiklos teritorijoje yra strategiškai svarbūs Vilniaus bei Klaipėdos teritorinės muitinės postai (teritorinės muitinės padaliniai), per kuriuos, pavyzdžiui, gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai arba daiktai gabenami neturint leidimo į/iš Lietuvos Respublikos iš/į B-arusijos Respubliką, Rusijos Federaciją (tabako gaminiai, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, Lietuvos Respublikos arba užsienio valiuta ir kt. ), N-vegijos Karalystę, Didžiosios Britanijos Karalystę, -ijos Karalystę bei kitas užsienio valstybes (narkotinės ar psichotropinės medžiagos, naudotų automobilių padangos, Lietuvos Respublikos arba užsienio valiuta ir kt). 2. Apygardų teismų paskirtų bausmių asmenims, nuteistiems pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį, analizė Tyrimo metu apžvelgti teismų sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio (patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (Žin. , 2000, Nr. 89-2741) Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį, taip pat teismų sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti įsigaliojus 2007 m. liepos 21 d. įstatymu Nr. X-1233 (Žin. , 2007, Nr. 81-3309) priimtai BK 199 straipsnio redakcijai, pagal kurią nebuvo keičiamas šios nusikalstamos veikos baudžiamumas, o į BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį įtrauktas naujas požymis – kai per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo gabenamos kilnojamosios kultūros vertybės ar antikvariniai daiktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta BK 199 straipsnio redakcija nebuvo susijusi su šio straipsnio sankcijoje numatytų bausmių ribų keitimu, todėl ji neturėjo įtakos už kontrabandą paskirtų bausmių dydžiams. Analizuojant BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baudžiamumą, pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 1 dalyje yra numatyta alternatyvi sankcija, kai už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į šios dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimumą ir vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, teigtina, kad BK 199 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudos, kaip vienos iš alternatyvių bausmių rūšių, skirtinų už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, minimalus ir maksimalus dydis yra nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, jog už sunkų nusikaltimą skiriama iki 300 MGL dydžio bauda. Šiuo atveju baudos dydžiui apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin. , 2008, Nr. 121-4608) patvirtintas 130 Lt bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama nuo 130 iki 39 000 LT bauda, kurios vidurkis 150,5 MGL (t. y. 19 565 Lt). BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta alternatyvų terminuoto laisvės atėmimo bausmei, kuri šioje dalyje – nuo trejų iki dešimties metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, šis, kaip ir BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, taip pat priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Siekiant nustatyti bausmių už kontrabandą skyrimo tendencijas, išanalizuoti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimti sprendimai, kuriais asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad bauda, kaip viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį arba teismo baudžiamuoju įsakymu, šiuose procesiniuose dokumentuose skirtų baudų dydžiai buvo analizuojami atskirai. Toks pasirinktas baudų dydžių tyrimo būdas, taikant analogiškus baudos dydžių kriterijus, leido tarpusavyje palyginti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu skirtų šios bausmės rūšies dydžius. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos baudos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį Paskirtos baudos dydis Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso nuteista asmenų nuo 1 iki 50 MGL – 4 – – 16 20 nuo 51 iki 100 MGL 5 8 2 – 22 37 nuo 101 iki 150 MGL 3 2 – – 5 10 nuo 151 iki 200 MGL 5 1 – – 14 20 nuo 201 iki 250 MGL 2 – – – 5 7 nuo 251 iki 300 MGL 4 – – – 2 6 Iš viso 100 Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį dydis Paskirtos baudos dydis Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso nuteista asmenų nuo 1 iki 50 MGL 1 4 – 1 6 12 nuo 51 iki 100 MGL 17 15 – 1 38 71 nuo 101 iki 150 MGL 24 8 – 1 10 43 nuo 151 iki 200 MGL 7 1 – – 3 11 nuo 201 iki 250 MGL 1 – – – – 1 nuo 251 iki 300 MGL – – – – 2 2 Iš viso 140 P-eikti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paskirti baudų dydžiai rodo aiškias baudų skyrimo tendencijas, kai už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą didesnė dalis skiriamų baudų savo dydžiu neviršija BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio. Per šį laikotarpį apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu bauda buvo paskirta 100 asmenų, nuteistų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, iš jų 67 asmenims paskirta bauda, savo dydžiu neviršijanti šios dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio (150,5 MGL arba 19 565 Lt), tai 67 proc. visų, priėmus teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistų asmenų. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo baudžiamuoju įsakymu baudos buvo paskirtos 140 asmenų, nustačius, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje; iš jų 126 asmenims buvo paskirta bauda, savo dydžiu neviršijanti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto baudos vidurkio, tai 90 proc. visų priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą nuteistų asmenų. Pagal šiuos duomenis galima teigti, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio neviršijančios baudos 23 proc. dažniau skiriamos tais atvejais, kai baudžiamasis procesas užbaigiamas supaprastinto proceso tvarka priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Be to, pažymėtina, kad tiek teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tiek ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju per 2007 m. –2010 m. I pusmetį dažniausiai buvo skirtos nuo 51 iki 100 MGL (BBND), t. y. nuo 6630 iki 13 000 Lt dydžio baudos. Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu tokio dydžio baudos buvo skirtos 37 nuteistiesiems (tai 37 proc. visų apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtų baudų), teismo baudžiamuoju įsakymu – 71 nuteistajam (tai apie 51 proc. visų teismo baudžiamuoju įsakymu skirtų baudų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių kontrabandos bylose dydžiai negali būti analizuojami atskirai nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, taip pat kitų bausmės individualizavimui įtakos turinčių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo praktikoje. Tokia analizė, pagal kurią galima nustatyti atitinkamų bausmių dydžių skyrimo priežastis praktikoje, atlikta tolesnėse šio tiriamojo darbo dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad BK 199 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atlikta ir šios rūšies bausmės, paskirtos per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų nuosprendžiais, dydžių analizė. Pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta nuo trejų mėnesių iki aštuonerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis yra ketveri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas nustatomas pagal BK 50 straipsnio 2 dalį. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta nuo trejų iki dešimties metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis – šešeri metai ir šeši mėnesiai. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 199 straipsnio 1 dalį dydis L-ės atėmimo bausmės trukmė Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso nuteista asmenų nuo 3 mėn. iki 2 metų 2 2 – – 15 19 nuo 3 metų iki sankcijos vidurkio (4 metų 1 mėnesio ir 15 dienų) 1 3 – – 4 8 nuo sankcijos vidurkio (4 metų 1 mėnesio ir 15 dienų) iki 6 metų – – – – – 0 nuo 7 iki 8 metų – – – – – 0 Iš viso 27 Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį dydis L-ės atėmimo bausmės trukmė Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Iš viso nuteista asmenų nuo 3 iki 4 metų 14 11 3 – 8 36 nuo 5 metų iki sankcijos vidurkio (6 metų ir 6 mėnesių) 6 12 – 2 2 22 nuo sankcijos vidurkio (6 metų ir 6 mėnesių) iki 8 metų 2 – – 1 – 3 nuo 9 iki 10 metų 1 1 Iš viso 62 Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų apygardų teismų nuosprendžių, kuriais 127 asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tyrimas parodo, kad didesnėje šių nuosprendžių dalyje buvo skirta ne terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o bauda. T-uoto laisvės atėmimo bausme per šį laikotarpį nuteisti 27 asmenys, tai apie 21 proc. visų priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistų asmenų. Tuo tarpu bauda buvo skirta 100 nuteistųjų, tai apie 79 proc. visų priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistų asmenų. Bausmių už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, skyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad dažniausiai per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtais apygardų teismų nuosprendžiais skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo trukme neviršijanti straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Analizuojamu laikotarpiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo nuteisti 62 asmenys, 58 asmenims skirta mažesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tai apie 94 proc. visų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. Šiuo atveju taip pat akcentuotina, kad konkrečių teismo apkaltinamajame nuosprendyje paskirtų bausmių dydžių tyrimas negali būti laikomas visapusiu, jeigu bausmių dydžiai apžvelgiami be jų sąsajos su bausmės individualizavimui turinčių įtakos aplinkybių vertinimu ir bausmės skyrimo nuostatų taikymo praktikoje. Tokio pobūdžio analizė atlikta tolesnėse šio tiriamojo darbo dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme tam tikras veikas įvardydamas kaip nusikalstamas ir nustatydamas bausmes už jas bei šių bausmių žemutinę ribą, turi įgaliojimus nustatyti ir pagrindus, kuriems esant gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Analizuojant minėtu laikotarpiu priimtus apygardų teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, atkreiptas dėmesys į nevienkartinius švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės skyrimo atvejus, kai asmenį pripažinus kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnio nuostatas, jam paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi arba švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Asmenų, kurie nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir kuriems taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirta laisvės apribojimo bausmė Iš viso 13 3 2 18 Asmenų, kurie nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir kuriems taikytos BK 62 straipsnio nuostatos, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirta laisvės apribojimo bausmė Iš viso 1 1 - 2 Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 82 asmenys, iš jų 18, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Tai apie 22 proc. visų nuteistų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį asmenų. Tyrimo laikotarpiu apygardų teismų nuteistiems 2 asmenims taikytos BK 62 straipsnio nuostatos, tai apie 2 proc. visų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. Šie duomenys, parodantys, kad apie 20 proc. asmenų dažniau taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, o ne BK 62 straipsnio nuostatos, kelia abejonių, ar apygardų teismai tinkamai taiko švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisykles, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt. ) (2010 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2010), kitaip tariant pirmiausia turi būti svarstoma BK 62 straipsnio, o ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybė. Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tendencijas, skiriant švelnesnę negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę (Priedas Nr. 1) pažymėtina, kad teismų praktika šioje srityje nėra nuosekli. BK 54 straipsnio 3 dalis dažniausiai buvo taikyta 2007 ir 2008 metais. 2007 ir 2008 metų laikotarpiu taip pat matyti aiški tokio pobūdžio nuostatų taikymo dažnėjimo tendencija. 2007 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas 21 asmuo, iš kurių penkiems, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė. Tai apie 24 proc. visų 2007 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. 2008 metais apygardų teismų nuosprendžiais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 22 asmenys, iš kurių septyniems, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, tai apie 32 proc. visų 2008 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų, apie 8 proc. daugiau negu 2007 metais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2009 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo nuteista daugiau asmenų, palyginti su nuteistųjų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį skaičiumi 2007 ar 2008 metais, tačiau apygardų teismams priimant apkaltinamuosius nuosprendžius gerokai sumažėjo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atvejų. 2009 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 25 asmenys, iš kurių trims BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai 12 procentų visų 2009 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų, 12 procentų mažiau negu 2007 metais ir 20 proc. mažiau negu 2008 metais. 2010 metų statistiniai duomenys turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo metu analizuoti tik 2010 metų pirmojo pusmečio apygardų teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais asmenys nuteisti už BK 199 straipsnyje kriminalizuotos nusikalstamos veikos padarymą. Vis dėlto pažymėtina, kad jau per pirmąjį 2010 metų pusmetį švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė skirta trims asmenims, kai šiuo laikotarpiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį apygardų teismų nuteista 14 asmenų. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalis per 2010 metų pirmąjį pusmetį taikyta apie 21 proc. visų per šį laikotarpį nuteistų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį asmenų, tai apie 9 proc. daugiau negu 2009 metais. Taigi atsižvelgiant į 2010 metų II pusmečio apygardų teismų sprendimus konstatuotinas akivaizdus BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo dažnėjimas. Dažnėjančios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tendencijos kelia abejonių, ar teismų praktikoje yra tinkamai interpretuojami teisingumo principo reikalavimai, ir dėl to keltinas klausimas, ar, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime akcentuotas itin atidus tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo poreikis: Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės ir jos turi būti saugomos ir ginamos, kad viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas. T-ėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. 3. Išteisinamųjų nuosprendžių, priimtų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, analizė Tyrimo laikotarpiu pirmosios instancijos teismo priimtų išteisinamųjų nuosprendžių, kuriuose konstatuota, kad neįrodytas kaltinamųjų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje, arba neįrodyta, kad padaryta veika, turinti BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, analizė parodo aiškią tokių nuosprendžių (kartu ir išteisintų asmenų) skaičiaus mažėjimo tendenciją: 2007 metais buvo priimti 7 išteisinamieji nuosprendžiai (12 išteisintųjų), 2008 metais – 2 išteisinamieji nuosprendžiai (3 išteisintieji), 2009 metais – 2 išteisinamieji nuosprendžiai (2 išteisintieji), per 2007 m. –2010 m. I pusmetį – 1 išteisinamasis nuosprendis (1 išteisintasis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, prokurorui paduodant apeliacinį skundą, 2007 metais buvo keliamas ne visais atvejais. 2007 metais dėl išteisinamųjų nuosprendžių buvo paduoti 4 apeliaciniai skundai (dėl 7 išteisintųjų), iš kurių 1 apeliacinis skundas (dėl 1 išteisintojo) tenkintas iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 2 punktu, pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį T. J. , iš esmės vadovavosi vien tik pačios išteisintosios parodymais apie tyčios išvengti muitinės kontrolės nebuvimą jos veiksmuose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog T. J. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-249/2007). Kiti 2007 metais paduoti 3 prokurorų apeliaciniai skundai ta apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, nebuvo tenkinti pripažinus, kad dėl 7 kaltinamųjų priimti išteisinamieji nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti. Tuo tarpu per 2007 m. –2010 m. I pusmetį akivaizdžiai pakito (sumažėjo) pirmosios instancijos teismų priimtų išteisinamųjų nuosprendžių skaičius: 2008 metais priimti 2 išteisinamieji nuosprendžiai (dėl 3 išteisintųjų), 2009 metais – 2 išteisinamieji nuosprendžiai (dėl 2 išteisintųjų) ir per 2010 metų I pusmetį – 1 išteisinamasis nuosprendis (dėl 1 išteisintojo). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, kilus abejonių dėl tokio nuosprendžio priėmimo pagrįstumo, buvo pateikti apeliaciniai skundai: 2008 metais paduoti 2 apeliaciniai skundai (dėl 3 išteisintųjų), 2009 metais – 2 apeliaciniai skundai (dėl 2 išteisintųjų), per 2007 m. –2010 m. I pusmetį – 1 apeliacinis skundas (dėl 1 išteisintojo). Iš šių skundų 3 apeliaciniai skundai (dėl 4 išteisintųjų) ta apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, buvo tenkinti panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvimo ir nepagrįstai juos išteisino (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-110/2008, 1A-336/2008, 1A-119/2010). Kiti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paduoti 2 prokurorų apeliaciniai skundai ta apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, nebuvo tenkinti pripažinus, kad dėl dviejų kaltinamųjų priimti išteisinamieji nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti. G-mybė kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo bei apeliacinio teismo sprendimus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų numatyta BPK VIII dalyje („Bylų procesas kasacinės instancijos teisme“). Tačiau iš išanalizuotų 2007 m. –2010 m. I pusmečio kasacinio teismo nutarčių galima daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, kuriais nepanaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai, kasacine tvarka nebuvo skundžiami. 4. Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) taikymo kontrabandos baudžiamosiose bylose ir bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), analizė Imperatyvas motyvuoti kaltininkui skiriamą bausmę (bausmės rūšį bei jos dydį) yra numatytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pareigą motyvuoti teismo sprendimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime susiejo su iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimais, kurie suponuoja tai, kad baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus, suprantamas, o ne toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas. Pastebėtina, kad šios nuostatos pažeidžiamos, jei bausmės skyrimo motyvai fragmentiški, neatspindi daugelio bausmės individualizavimui turinčių reikšmės BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-293-315/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-132-361/2007, 1-138-50/2007 ir kt). Kaip vienas iš neišsamių BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių vertinimo pavyzdžių galėtų būti laikomas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-493/2007 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kai, motyvuojant atitinkamos bausmės skyrimą kaltininkui, vertintos tik šios aplinkybės: Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. apibūdinamas teigiamai (V. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio bauda). Toks pavyzdys, kai bausmės skyrimo motyvams teismo priimtuose sprendimuose skiriamas itin mažas dėmesys, nėra vienintelis teismų praktikoje. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-361/2009 įvertino tik baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo faktą: Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (A. M. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 130 MGL dydžio bauda). Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų neatitinka ir tie analizuojamu laikotarpiu priimti apygardų teismų sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 199 straipsnį, jeigu bausmės skyrimo motyvai pateikti formaliai, dažniausiai tik nurodant BK 54 straipsnyje numatytas bausmės dydžiui turinčias įtakos nuostatas, tačiau jų turinio nesiejant su konkrečiomis kontrabandos baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-113-315/2010). Pažymėtina, kad tokia tendencija akivaizdi, kai baudžiamoji byla baigiama bylų supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-119-120/2009, 1-148-81/2010, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-84-92/2007, 1-145-92/2009, 1-253-211/2009, 1-274-66/2009, 1-292-18/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-109-462/2010 ir kt. ). 4. 1. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kontrabandos pavojingumo laipsnį Įpareigojimas bausmės individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 3 punkte pažymėta, kad Teismai, skirdami bausmes <. . . >, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt. Šios vertintinos aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos didesnį arba, priešingai, – mažesnį pavojingumo laipsnį, palyginti su tipišku, tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu pavojingumu. Iš analizuojamu laikotarpiu priimtų apygardų teismų sprendimų matyti, kad teismai, individualizuodami bausmes, ne visais atvejais skiria pakankamą dėmesį padarytos kontrabandos pavojingumo laipsniui nustatyti bei įvertinti. Pastebėtina, kad per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimtuose sprendimuose dažnai apsiribojama tik formaliu įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio nurodymu, teigiant, kad padarytas BK 199 straipsnyje numatytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-14-312/2009, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-114/2009 ir kt. ). Kaip pavyzdys gali būti Kauno apygardos baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-175/2009 priimtas nuosprendis, kuriame nurodyta, kad padaryti nusikaltimai yra sunkus – BK 199 straipsnio 2 dalis ir labai sunkus – BK 260 straipsnio 3 dalis (be kitų nusikalstamų veikų, R. L. nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė), tačiau detalesnė nusikalstamos veikos pavojingumo analizė neatlikta. Panašūs teiginiai matyti ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-417/2009 priimtame nuosprendyje, nurodant, kad teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmių rūšį bei dydį, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei jų tyčinį pobūdį, į tai, kad visi kaltinamieji R. V. bei A. V. padėjo padaryti, M. ir L. U. padarė sunkius nusikaltimus (R. V. ir A. V. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir kiekvienam iš jų paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Tuose apygardų teismų sprendimuose, kuriuose individualizuojant bausmes laikomasi BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, detaliai analizuojamos aplinkybės, turinčios įtakos kontrabandos pavojingumo laipsniui nustatyti. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimtuose sprendimuose, motyvuojant didesnį kontrabandos pavojingumą, pagrindinis dėmesys teikiamas kontrabandos dalyko mastui (neteisėtai per valstybės sieną gabentų daiktų kiekiui ir realiai vertei). Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-318/2010 priimtame teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad kontrabandos būdu pervežtos cigaretės, kurių kiekis tris kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų kiekį baudžiamajai atsakomybei kilti. Tai rodo jų veiksmų didesnį pavojingumo laipsnį (R. P. ir R. S. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jiems abiem paskirta po 100 MGL dydžio bauda). Didesnis kontrabandos pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į itin didelį šios nusikalstamos veikos mastą, konstatuotas ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-458/2009 priimtame nuosprendyje, nurodant, kad kaltininkas kontrabandą padarė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas itin didelės talpos transporto priemone privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė daugiau kaip šimtą kartų viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal jam inkriminuojamą baudžiamąjį įstatymą. Šios nusikalstamos veikos mastas yra itin didelis (A. I. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kilti nėra būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytų ribotos arba uždraustos apyvartos daiktų kontrabanda (šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios medžiagos arba kitos strateginės prekės, nuodingosios, stipriai veikiančios, narkotinės, psichotropinės medžiagos arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo daiktų gabenimo masto ir kiekio. Pažymėtina, kad išanalizuotuose per 2007 m. –2010 m. pusmetį apygardų teismų priimtuose sprendimuose narkotinių, psichotropinių arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos didesnis pavojingumo laipsnis nustatomas vertinant gabentų šių medžiagų kiekius pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ (Žin. , 2003, Nr. 41-1899) nurodytus šių medžiagų kiekius. Šiuo aspektu išsamiu narkotinių medžiagų kontrabandos didesnio pavojingumo nustatymo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-106/2010 priimtas nuosprendis, kuriame nurodyta, kad skirdamas bausmes už abi nusikalstamas veikas teismas atsižvelgė, kad V. L. neteisėtai įsigijo, laikė, gabeno ir pasikėsino įvykdyti kontrabandą narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio, kuris žymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą labai didelio šių medžiagų kiekio ribą, ir tai rodo didelį padarytos veikos pavojingumą (V. L. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė). Kontrabandos dalyko vertė, nustačius, kad ji nedaug viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnį, taip pat turi įtakos sprendžiant dėl mažesnio negu rūšinis kontrabandos pavojingumo laipsnio. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, 250 MGL dydžio sumą viršija tik 514,50 Lt (T. S. ir Ž. R. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir abiem paskirtos po 70 MGL dydžio baudos) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-102-361/2010). Z. S. gabeno akcizines prekes, kurių vertė nedaug viršijo 250 MGL dydžio sumą, t. y. minimalią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (Z. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 140 MGL dydžio bauda) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-107-312/2010). Teismų praktikoje pripažįstant, kad didesnį kontrabandos pavojingumo laipsnį taip pat lemia konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apygardų teismų sprendimuose, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, analizuotas ir pasiruošimo šiai nusikalstamai veikai lygis. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-458/2010 priimtame nuosprendyje nurodyta, kad kaltininkas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis nuošalia vieta, tamsiu paros laiku, apsirengęs specialiu kostiumu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė daugiau kaip du kartus viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal jam inkriminuojamą baudžiamąjį įstatymą (A. G. , be kitų nusikalstamų veikų, taip pat nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo penkiems mėnesiams bausmė). 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė parodo prieštaringą narkotinių ar psichotropinių arba šių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda sukeliamos žalos bei jos įtakos kontrabandos pavojingumo laipsniui vertinimą. Dalyje analizuojamu laikotarpiu apygardų teismų priimtų sprendimų žalos atsiradimo faktas ir didesnis narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar šių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos pavojingumo laipsnis tiesiogiai siejamas su šių kontrabandos būdu gabentų medžiagų specifika. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-175/2009 priimtame nuosprendyje akcentuota, kad neteisėta veikla yra susijusi su narkotinėmis medžiagomis, sukelia žalingus padarinius – žmonių sveikatos žalojimą, dažnai ir jų mirtį, padaroma žala įvairiems visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms. <. . . > Padaryti nusikaltimai yra sunkus – BK 199 straipsnio 2 dalis ir labai sunkus – BK 260 straipsnio 3 dalis (L. R. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė). Tuo tarpu kituose apygardų teismų priimtuose sprendimuose dažnai nepripažįstamas žalos kilimo faktas, jeigu kontrabandos būdu gabentos narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-417/2008 priimtame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltinamojo sukeltas pavojus visuomenei buvo nutrauktas, jo nusikalstamais veiksmais realios žalos žmonių sveikatai ar gyvybei nepadaryta, turtinės naudos negauta (F. N. , be kitų nusikalstamų veikų, taip pat nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-64/2008 priimtame nuosprendyje, kuriame nurodyta, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai jokių žalingų padarinių nesukėlė. N-s ji ir pasikėsino į ekonomiką bei nustatytą verslo tvarką, taip pat į visuomenės sveikatą, tačiau realios žalos šioms įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, nes narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos bei muitinės pareigūnų pasienio poste, jos nebuvo išplatintos, taigi realios žalos visuomenės sveikatai taip pat nepadarė (J. B. , be kitų nusikalstamų veikų, taip pat nuteista pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Šiuo aspektu minėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2008, kurioje konstatuota, kad narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet, kaip pabrėžta Jungtinių T-ų Organizacijos konvencijoje, narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. N-otikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. K-os su neteisėta narkotikų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai nustatyti Jungtinių T-ų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961, 1971, 1988 m. ). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys, tarptautinės organizacijos. N-otikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika įgauna tarptautinį pobūdį. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos įstatymų sudedamoji dalis. Dėl to pripažintos klaidingomis teismų išvados, kad kaltinamasis A. A. , kontrabanda gabendamas narkotines medžiagas per valstybės sieną, neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ar nustatytai verslo tvarkai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartyje dar patikslinta, kad narkotinės medžiagos buvo gabenamos ne į Lietuvos Respubliką, bet iš jos į Rusijos Federaciją, todėl A. A. savo veiksmais realios žalos įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė. 4. 2. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį Įstatymo nuostata, kuria reikalaujama atsižvelgti į nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį, įtvirtinta BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šis imperatyvas teismų praktikoje turėtų būti suprantamas kaip įpareigojimas nustatyti, kokia kaltės forma (tyčia ar neatsargumu) ir konkrečios formos rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta, staiga susiformavusia ar iš anksto apgalvota tyčia, nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu) padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 4 punktas). Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši bausmės individualizavimui turinti reikšmės aplinkybė bausmės skyrimo motyvuose minima retai. N-s aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismai nustato kontrabandos kaltės formą ir rūšį (pavyzdžiui, kad kaltininkai veikė tiesiogine apibrėžta tyčia) arba tik kaltės formą (pavyzdžiui, kad kaltininkai veikė tyčia), tačiau iš bausmės skyrimo motyvų neaišku, kokiu būdu į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-22-493/2008, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-167-92/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-81/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-169-113/2009 ir kt. ). Taip pat pažymėtina, kad kai kuriuose analizuojamu laikotarpiu priimtuose apygardų teismų sprendimuose bausmės skyrimo motyvai nurodomi cituojant BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tačiau detaliau padarytos kontrabandos kaltės forma ir rūšis bausmės skyrimo motyvuose nenurodomos, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad kaltinamoji L. M. veikė tiesioginės apibrėžtos tyčios forma, t. y. darydama nusikalstamas veikas suvokė jų pavojingumo pobūdį ir norėjo taip veikti (L. M. nuteista pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda). Kai kuriuose analizuojamu laikotarpiu priimtuose apygardų teismų sprendimuose tik iš dalies įgyvendinami BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai, kai bausmės skyrimo motyvuose nurodoma padarytos nusikalstamos veikos kaltės forma, tačiau neminima jos rūšis. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-107/2008 priimtame nuosprendyje nurodoma, kad skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, jog E. J. padarė tyčines veikas, vienas nusikaltimas apysunkis, kitas sunkus (E. J. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda). Padarytos nusikalstamos veikos kaltės formos rūšis nedetalizuojama ir kituose apygardų teismų priimtuose sprendimuose, nors juose atkreiptas dėmesys į tai, kad individualizuodamas bausmę teismas atsižvelgė ne tik į padarytos kontrabandos kaltės formą, bet ir į jos rūšį: skirdamas bausmę F. N. teismas atsižvelgė į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tyčia (F. N. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-38-417/2008). Be to, pastebėtina, kad apygardų teismų sprendimuose, nurodant bausmės skyrimo motyvus, pasitaiko klaidingų kaltės momentų (intelektinio ir valinio) nustatymo atvejų. Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. D. , S. S. ir V. R. atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra sunkūs nusikaltimai, o veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų siekė (A. D. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-154/2008). Kontrabandos atveju padarinių numatymo ir jų siekimo nustatymo reikalavimas suponuoja išvadą, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje, sudėties konstrukcija yra materiali, todėl šios nusikalstamos veikos baigtumo momentas siejamas su pavojingų padarinių, susietų būtinuoju priežastiniu ryšiu su pavojinga veika, atsiradimu. Tačiau, analizuojant BK 199 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties konstrukciją, darytina išvada, kad kontrabandos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Tokia pozicija ne kartą išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-540/2007, 2K-591/2007, 2K-122/2009, 2K-237/2010, 2K-324/2010 ir kitos). 4. 3. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė parodė, kad skiriant bausmę asmenims, kaltintiems pagal BK 199 straipsnį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Teismų sprendimuose įvardijami tokie neigiamai vertintini motyvai ir tikslai – siekis pasipelnyti iš nelegalios veiklos, savanaudiški motyvai. Pavyzdžiui, į savanaudiškų motyvų buvimo faktą atsižvelgta Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-238/2009 priimtame nuosprendyje, kuriame konstatuota, kad nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, kuriuos padarė kaltinamieji D. B. , D. Č. , R. D. , K. K. , kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, jie padaryti savanaudiškais tikslais (D. B. , D. Č. , R. D. , K. K. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstamą veiką D. B. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, D. Č. penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, R. D. laisvės atėmimas šešeriems metams, K. K. laisvės atėmimas šešeriems metams). 4. 4. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos stadiją Apygardų teismų sprendimų analizė parodė, kad teismai paprastai laikosi BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų ir, nustatę kontrabandos padarymo stadiją, į ją atsižvelgia motyvuodami skiriamos bausmės dydį (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-54-518/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-114/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-228-53/2010). Tačiau analizuojamo laikotarpio apygardų teismų sprendimuose pasitaiko ir netinkamo BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kai aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavus, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ši aplinkybė, nurodant bausmės skyrimo motyvus, neaptariama, todėl lieka neaišku, kokiu būdu į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-232-114/2008). Kitais atvejais apygardų teismų sprendimuose apsiribojama abstrakčiu bausmės individualizavimui turinčių aplinkybių vardijimu, formaliai nurodant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, į kurias teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-148-81/2010), arba pateikiamas nebaigtinis šių aplinkybių sąrašas, o tai, manytina, negali būti laikoma tinkamu BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų įgyvendinimu. Skiriant bausmę kaltinamiesiems D. K. ir R. S. , atsižvelgta į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes (D. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 42 MGL dydžio bauda; R. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 41 MGL dydžio bauda) (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-208-133/2008). 4. 5. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kaltininko asmenybę Būtinumas individualizuojant bausmę atsižvelgti į teisinius, socialinius–demografinius, socialinius–funkcinius ir kitus kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 7 punktą, teismai, vertindami nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, turėtų išskirti asmenybės požymius, lemiančius asmens pavojingumą, ir tuos požymius, kurie tam įtakos neturi. Šioje apžvalgoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan. ), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan. ) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan. ). Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimus pažymėtina, kad teismai, apibūdindami kaltininko asmenybę iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje, padarymo, bausmės skyrimo motyvuose mini įvairius kaltininko asmenybę patenkinamai ar neigiamai apibūdinančius požymius. Šio laikotarpio teismų sprendimuose atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininkas anksčiau teistas (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-214-397/2007, 1-87-493/2010), daug kartų baustas administracine tvarka (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-81/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-361/2009), buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tai rodo, kad kontrabanda yra tapusi šio kaltinamojo pragyvenimui reikalingų lėšų įsigijimo būdu, nes kito legalaus pajamų šaltinio jis neturi (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-87-417/2009), nusikalstama veika įvykdyta neišnykus teistumui (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-52-238/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-81-602009), nepateisintas pasitikėjimas, nes nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų laikotarpiu (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-15-493/2010), nusikalstamos veikos įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo metu (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-83-303/2010, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-87-493/2010). Taip pat akcentuojami tokie socialiniai–demografiniai bei kiti neigiamai arba patenkinamai kaltininko asmenybę apibūdinantys požymiai: kad kaltininkas niekur nedirba (būdamas darbingas jauno amžiaus asmuo, niekur nedirba, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-100-495/2009, 1-116-18/2010), piktnaudžiauja alkoholiu, yra ūmaus būdo, neprognozuojamo elgesio (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-40-417/2009). Analizuojamo laikotarpio apygardų teismų sprendimuose teigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės taip pat siejamos su teisiniais, socialiniais–demografiniais bei kitais šią asmenybę apibūdinančiais požymiais. Teigiamai vertintina tai, kad asmuo anksčiau neteistas (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-68-175/2008, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-169-113/2009), nėra duomenų apie kaltininko patraukimą administracinėn atsakomybėn (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-118-312/2009), kaltinamasis mokosi (arba turi aukštąjį išsilavinimą), dirba, todėl turi legalų pragyvenimo šaltinį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-64-172/2009, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-225-274/2007) arba yra įsiregistravęs darbo biržoje (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-102-361/2010, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-170-149/2010), darbovietės ar kitų įstaigų išduotose charakteristikose apibūdinamas teigiamai (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-177-495/2010, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-85-81/2007), mokosi be skolų, turi gerą vidurkį, yra nekonfliktiškas, geba spręsti problemines situacijas, pasižymi atsakingumu, sąžiningumu, pareigingumu ir geru elgesiu, jo asmenybė ir darbo rezultatai pagirtini ir nepriekaištingi (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-142-66/2009), yra daugkartinis įvairių sporto renginių dalyvis ir laureatas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-119-18/2010). V-inant kaltininko šeiminę padėtį ar kitus jo socialinius ryšius, nurodomos tokios teigiamai jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės: kaltininkas turi šeimą (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-68-383/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-533/2009), augina (išlaiko) mažamečius ir (ar) nepilnamečius vaikus (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-22-493/2008, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-63-64/2009), rūpinasi ir prižiūri neįgalų arba senyvą asmenį (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-166-133/2007, 1-68-175/2008), žmona laukiasi kūdikio (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-254-209/2009), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-119-09/2009). Taip pat pažymima, kad kaltininko nusikalstamus veiksmus iš dalies lėmė sunki šeiminė ar turtinė padėtis (pavyzdžiui, nepilnametės dukters sveikatos būklė ir būtinumas ją operuoti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-27-51/2009), kad kaltininkas jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė dėl blogų gyvenimo sąlygų (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-39-211/2009). Taip atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-128-86/2009, 1-120-53/2010, 1-178-256/2010, 1-293-315/2009, 1-297-86/2008), kuri kai kurių teismų sprendimuose turi įtakos tiek skiriant bausmės dydį, tiek nustatant baudos mokėjimo terminus (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-135-557/2007). Teismų sprendimuose taip pat atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, kaltininkas dalyvavo likviduojant -obylio elektrinės avarijos padarinius (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010), yra jauno amžiaus (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-146-238/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-95-361/2009). Siekiant visapusio kaltininko asmenybės įvertinimo apygardų teismų sprendimuose, priimtuose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, yra analizuojamos ir įvairios kaltininko asmenybę po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios aplinkybės, kurios savo ruožtu leidžia spręsti ir apie galimus šios asmenybės teigiamus pokyčius. T-ėl teismų sprendimuose teigiamai vertinama, pavyzdžiui, tai, kad kaltininkas nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų po nusikalstamos veikos, už kurią jis teisiamas, (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-75-107/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-63-303/2009), kaltininkas pažadėjo ateityje laikytis įstatymų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-172-312/2010) ir kt. I- priešingai – teismų neigiamai vertinama, jeigu kaltininkas visą laiką atkakliai neigia savo kaltę (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-361/2009), nesigaili (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-361/2009), ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė savo parodymus, ragino meluoti ir kitus bendrininkus, nebuvo nuoširdus (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. N1-54-107/2009), po nusikaltimo padarymo, kai buvo norėta jį sulaikyti, pasieniečiams priešinosi, todėl buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir antrankius (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. N1-54-107/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 7 punkte, be kitų aplinkybių, taip pat minima ir vertintina kaltininko sveikatos būklė. T-ėl apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtuose sprendimuose atsižvelgta į tokias kaltininko sveikatos būklę apibūdinančias aplinkybes: yra neįgalus (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010), kaltininkui nustatyta širdies liga, todėl jis dalyvauja moksliname vaistų tyrime, kurio metu vartoja vaistus, galinčius pagerinti jo sutrikusią širdies veiklą; kalėjimo sąlygomis tiriamasis vaistas negalėtų būti skiriamas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-27-51/2009), į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą neįrašytas (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-81/2009) arba, priešingai, nurodoma, kad kaltininkas yra įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-114/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-83-303/2010). Pažymėtina, kad daugumoje apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų kaltininko asmenybę apibūdinantys požymiai buvo vardijami tik formaliai, dažniausiai fragmentiškai nurodant vieną arba kelias kaltininko asmenybę teigiamai arba neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Šios nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos kaip kaltininką iki nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančių požymių visetas, nors visų kaltininko asmenybę apibūdinančių požymių kompleksinio vertinimo reikalavimas ne kartą buvo akcentuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Taip pat pažymėtina, kad dažniausiai formaliai nurodytais motyvais buvo siekiama pagrįsti švelnesnės bausmės negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis skyrimą, nors kyla abejonių, ar tokios bausmės paskyrimas bendrai įmanomas. 4. 6. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams Vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismai paprastai atsižvelgia į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), jo vaidmenį (veiksmų reikšmingumas ir indėlis) ir pobūdį (veiksmų intensyvumas, aktyvumas), taip pat bendrininkavimo formą (bendrininkų ar organizuota grupė). Paprastai analizuojamo laikotarpio teismų praktikoje skiriant bausmes kontrabandos, padarytos kelių asmenų pastangomis, bylose, išsamiai atskleidžiama kiekvieno bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšis, jo indėlis bei aktyvumas, taip pat poveikis kitiems bendrininkams ir visai bendros nusikalstamos veikos eigai siekiant bendro nusikalstamo rezultato (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-135-557/2007, 1-23-361/2007, 1-28-361/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-72-495/2007). Tačiau pažymėtina, kad per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtuose apygardų teismų sprendimuose pasitaiko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos neatitinkančių BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo pavyzdžių. Konstatavus, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų ar organizuota grupė, bausmės skyrimo motyvuose ne visada detalizuojama bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas pažymėjo, kad kaltinamieji J. J. , A. G. , A. Š. , V. A. padarė sunkų nusikaltimą, V. V. sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikaltimai padaryti organizuota grupe (J. J. , A. G. , A. Š. , V. A. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirtos 250 MGL, 250 MGL, 250 MGL, 150 MGL dydžio baudos) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-15-113/2007). Pažymėtina, kad, nustačius organizuotos grupės buvimo faktą, bausmės skyrimo motyvuose nenurodytas kiekvieno nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusio bendrininko vaidmuo bei jo dalyvavimo rūšis, kurie leistų spręsti apie jo didesnį ar, priešingai, – mažesnį pavojingumą, palyginti su kitais bendrininkais. Dėl to lieka neaišku, ar teismo sprendime į šias aplinkybes individualizuojant bausmę buvo atsižvelgta. Taip pat manytina, kad tinkamu bausmės individualizavimu negali būti laikomas ir BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymas, kai teismo sprendimuose tik formaliai nurodoma, jog skiriant bausmę atsižvelgta į kiekvieno bendrininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, tačiau detaliau šios aplinkybės turinys neatskleidžiamas (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-161-113/2007). 4. 7. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes Be kitų bausmės individualizavimo aplinkybių, BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte teismui numatytas įpareigojimas atsižvelgti ir į kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Išanalizavus minėto laikotarpio priimtus apygardų teismų sprendimus, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, pažymėtina, kad dažnai šiuose sprendimuose atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Tačiau per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų apygardų teismų sprendimų analizė rodo skirtingus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo bei taikymo atvejus. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-51/2009 nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina net dvi įstatymo numatytos lengvinančios aplinkybės. Dėl šių aplinkybių – nuoširdaus kaltininko prisipažinimo padarius nusikaltimus, nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytų nusikaltimų, aktyvių veiksmų padedant išaiškinti nusikaltimo bendrininką ir įrodyti pastarojo kaltę, jo veikoje nustatytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, – teismo nuomone, jam gali būti taikoma švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė (K. M. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šią nusikalstamą veiką paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Šiame apygardos teismo nuosprendyje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti alternatyvūs pagrindai pripažinti savarankiškomis kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Įvairių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės interpretavimo pavyzdžių galima rasti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur, kaip ir minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime, pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta keletas kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-327/2010) arba, priešingai, – konstatuojama, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta keletas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-379/2010). Analizuojant kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismui palikta diskrecija pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnyje nenumatytas aplinkybes. Esant nebaigtiniam lengvinančių aplinkybių sąrašui, teismas, pripažindamas aplinkybę lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, turėtų atsižvelgti į įvairias kitas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 17 punkte nurodyta: Teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. Į šią aplinkybę atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Ypatinga reikšmė kaltininko amžiui teikiama skiriant bausmę nepilnamečiams, o išimtiniais atvejais – asmenims iki 21 metų pagal BK XI skyriaus nuostatas, todėl tokie teismų sprendimai, kuriuose asmens nepilnametystė yra pripažinta kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. N1-54-107/2009 nurodyta, kad G. J. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis (16 metų amžiaus), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis) (G. J. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 92 straipsniu jos vykdymas atidėtas vieneriems metams), kelia abejonių, ar teismai tinkamai atsižvelgia į BK XI skyriaus normas skirdami bausmę asmenims, kurie kontrabandos padarymo metu nebuvo sulaukę pilnametystės. Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio priimtus apygardų teismų sprendimus atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo ir taikymo kaltininkui individualizuojant bausmę aspektu, pažymėtina, kad teismų sprendimuose dažniausiai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 4. 8. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis) BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-209/2006 akcentuota, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje neribojama teismo teisė pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodoma, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, aiškinimas nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į bausmės dydį. Įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-320/2007. Atsižvelgiant į tai, teigtina, BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti interpretuojamos kaip paliekančios teismo diskrecijai bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą, tačiau įpareigojančios nurodyti kaltininkui skirtos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą pagrindžiančius argumentus–motyvus. Pareiga įvertinti bausmės individualizavimui turinčių aplinkybių visetą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-379/2010: BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš tyrinėtų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų apygardų teismų sprendimų, kuriais asmenys nuteisti už kontrabandos padarymą, matyti, kad teismai, skirdami švelnesnę negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, ypatingą dėmesį skiria tik kaltininko asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, dažnai sureikšmindami socialinių–demografinių požymių (kaltininko amžius, šeiminė padėtis ir kt. ) įtaką skiriamai bausmei. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-493/2010 priimtą nuosprendį, kuriame nurodyta, kad, skiriant bausmę R. M. , atsižvelgta į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – viena veika priskirta sunkių nusikaltimų ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), į jo asmenybę – praeityje teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nors nevedęs, bet turi du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimų pasekmes, į disponuoto kokaino kiekį, kuris 20 kartų viršijo nustatytą labai didelio kiekio žemutinę ribą, vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 58 straipsnio 2 dalyje išdėstytus pagrindus, jam už atskiras veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijose numatytas bausmės vidurkis (R. M. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Įvairių kaltininko asmenybę apibūdinančių požymių akcentavimas akivaizdus ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-172/2007. Sunkinančių ar lengvinančių M. C. atsakomybę aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, narkotinių medžiagų kiekį, kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas yra baigtas, į M. C. asmenybę – jau būdamas suimtas šioje byloje vedė, dirba, apibūdinamas neblogai, turi nepilnametį vaiką, duomenys apie jo teistumą Rusijoje yra nepakankami, o apie teistumą Lietuvos Respublikoje duomenų nėra, todėl, atsižvelgiant į M. C. asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (M. C. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė). Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltininkas kontrabandos būdu gabeno 3009,39 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2212,96 g heroino, o tai labai didelis narkotinės medžiagos kiekis. V-inant šiuose teismų sprendimuose pateiktus bausmių skyrimo motyvus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltininko asmenybę apibūdinantys požymiai, tokie kaip amžius, lytis, šeiminė padėtis, sveikatos būklė ir pan. savaime negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo, į juos gali būti atsižvelgiama tik visų kitų aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis) apžvalgos išvadų 4 punktas). Manytina, kad nepakankamai motyvuotas mažesnės, negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės skyrimas matyti ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-493/2008, kai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nurodyta, jog, skiriant bausmę G. P. , atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė vieną labai sunkų, vieną sunkų, vieną nesunkų nusikaltimus, jo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, į psichotropinių medžiagų kiekį, į nusikaltimų pasekmes, todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (G. P. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė). Šioje baudžiamojoje byloje konstatuota labai didelio kiekio – 892,278 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabanda bei bendrininkų grupės buvimo faktas. Taip pat abejotini tokie per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti apygardų teismų sprendimai, kai minimalaus BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžio skyrimas grindžiamas išvada, kad šioje straipsnio dalyje numatytas itin griežtas nusikalstamos veikos baudžiamumas. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir atsižvelgiant į tai, kad už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turint tikslą ją platinti numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, už šį nusikaltimą M. A. skirtina minimali laisvės atėmimo trukmė, nurodyta sankcijoje; teismo manymu, šiuo atveju tokia bausmė yra ilgalaikė ir pakankama (M. A. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-18-2010). Tokio pobūdžio minimalios BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimo motyvai pateikti ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-175/2009. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei, nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už šią nusikalstamą veiką ir minimali bausmė yra labai griežta, kaltinamajam R. L. skirtina individualizuota – įstatymo nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (R. L. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė). Apibendrinant pažymėtina, kad šiuo aspektu svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2008, kurioje atkreiptas dėmesys į tai, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų yra tai, kad BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijos yra labai griežtos, numato tik laisvės atėmimo bausmes ir jų minimalios ribos itin aukštos – treji ir dešimt metų. Taip teismas išsakė nuomonę dėl įstatymo teisingumo, kai tuo tarpu teismas privalo besąlygiškai vadovautis įstatymu. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog baudžiamojo įstatymo normos, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje baudžiamojoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismui, nagrinėjančiam šią baudžiamąją bylą, numatyta pakankamai galimybių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar šios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kitu atveju teigtina, kad teismai, motyvuodami skirtiną už kontrabandos padarymą bausmės dydį, neturėtų kvestionuoti už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyto baudžiamumo teisingumo. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmiau pateikti teismų motyvai turėtų būti pripažįstami formaliais. Tokio pobūdžio bausmės skyrimo motyvų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodymu siekiama vieno tikslo – kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kai realiai tokios bausmės paskyrimas yra negalimas. 5. Lietuvos apeliacinio teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį kontrabandos bylose priimtų sprendimų analizė Analizuojant teismų praktiką kontrabandos bylose apžvelgti 55 Lietuvos apeliacinio teismo per 2007[4]m. –2010 m. I pusmetį priimti sprendimai (dėl 76 apeliacinių skundų) baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, priimti kontrabandos bylose per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimai 13 10 21 11 55 Išnagrinėtų apeliacinių skundų skaičius 18 14 31 13 76 Pasirinkto laikotarpio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų tyrimas padėjo identifikuoti pagrindinius apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apygardų teismų nuosprendžių, priimtų kontrabandos baudžiamosiose bylose, padavimo pagrindus bei motyvus, nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyviai, kuriems suteikta teisė apskųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tinkamai išnaudoja šias jiems suteiktas procesines galimybes, taip pat pastebėti pagrindinius Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotus pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Vadovaujantis BPK 312 straipsnio 1 dalimi apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Kontrabandos baudžiamųjų bylų eigos analizei svarbu nustatyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančio prokuroro ir nuteistojo bei jo gynėjo aktyvumą, naudojantis procesinėmis galimybėmis apskųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Proceso dalyvių, dėl kurių pateiktų apeliacinių skundų kontrabandos bylose per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimus, skaičius Apeliantas 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Nuteistasis/gynėjas 12 12 28 11 63 Prokuroras 6 2 3 2 13 Lietuvos apeliacinio teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų kontrabandos baudžiamosiose bylose tyrimas parodė, kad dauguma apeliacinių skundų dėl neįsitiesėjusių apygardų teismų apkaltinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, yra nuteistųjų arba jų gynėjų skundai. Iš paduotų 76 apeliacinių skundų, dėl kurių šiuo laikotarpiu apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimus, 63 apeliaciniai skundai buvo paduoti nuteistojo arba jo gynėjo, tai apie 83 proc. visų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtų apeliacinių skundų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį. Apibendrinant pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikę prokurorai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 13 apeliacinių skundų, tai apie 17 proc. visų apeliacinių skundų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas minėtu laikotarpiu priėmė sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorų paduotų apeliacinių skundų kontrabandos bylose skaičius yra 66 proc. mažesnis negu šiose baudžiamosiose bylose paduotas nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų skaičius, kyla pagrįstų abejonių, ar valstybinį kaltinimą kontrabandos bylose palaikantys prokurorai kiekvienoje byloje tinkamai išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, kad už kontrabandos padarymą būtų paskirtos teisingos bausmės ar tinkamai pritaikytos kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos. Detalesnė pateiktų apeliacinių skundų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priėmė sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose, analizė atlikta atsižvelgiant į šių skundų pateikimo pagrindus ir motyvus. Kadangi BPK 312 straipsnio 1 dalyje teisė paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatyta tiek valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančiam prokurorui, tiek nuteistajam ar jo gynėjui, todėl šių proceso dalyvių apeliaciniai skundai analizuoti atskirai. 5. 1. Nuteistųjų arba jų gynėjų apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindai ir motyvai Lietuvos apeliacinio teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų tyrimas parodė, kad nuteistieji arba jų gynėjai apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, priimtų kontrabandos bylose, paduoda šiais pagrindais ir motyvais: 1. Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijant baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo pagrįstumą. Šiuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turinčią BK 199 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šiuose apeliaciniuose skunduose taip pat dažnai prašoma, apeliacinės instancijos teismui nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, peržiūrėti paskirtos bausmės rūšį ir (ar) jos dydį bei galimybes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių skundų, kuriuose prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, skaičius Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Išnagrinėtų apeliacinių skundų skaičius 3 6 15 8 32 2007 metais išnagrinėti 3 apeliaciniai skundai, paduoti šiais pagrindais ir motyvais, 2008 metais – 6 apeliaciniai skundai, 2009 metais – 15 apeliacinių skundų ir per 2010 metų I pusmetį – 8 apeliaciniai skundai. 2. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į kitą BK 199 straipsnio dalį ir atsižvelgiant į tai paskirti švelnesnę bausmę negu apkaltinamajame nuosprendyje paskirta galutinė subendrinta bausmė. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių skundų, kuriuose prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, skaičius Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Išnagrinėta apeliacinių skundų 1 1 1 0 3 2007 metais išnagrinėtas 1 apeliacinis skundas, kuriame nurodyta, kad apygardos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kvalifikavo nusikalstamą veiką) ir neteisingai paskyrė bausmę; 2008 metais – 1 apeliacinis skundas; 2009 metais – 1 apeliacinis skundas. 3. Neginčijami baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei oficialus apkaltinamajame teismo nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamos abejonės dėl paskirtos bausmės tinkamo individualizavimo. Dėl to apeliantai pateiktuose skunduose dažnai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti įvairias bausmės individualizavimui turinčias įtakos baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl į jas neatsižvelgė skirdamas bausmę; teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 62 straipsnį, numatantį galimybę taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat apeliacinės instancijos teismo prašoma, vadovaujantis BK 76 straipsniu, atleisti nuo bausmės dėl ligos arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių skundų, kuriuose ginčijamas bausmės individualizavimas, skaičius Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Išnagrinėta apeliacinių skundų 8 5 12 3 28 2007 metais išnagrinėti 8 apeliaciniai skundai, kuriuose ginčijami įvairūs įtakos bausmės individualizavimui turinčių normų taikymo aspektai, 2008 metais – 5 apeliaciniai skundai, 2009 metais – 12 apeliacinių skundų ir 2010 metais – 3 apeliaciniai skundai. P-eikta nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindų ir motyvų analizė leidžia teigti, kad dauguma apeliacinių skundų dėl apygardų teismų nuosprendžių, priimtų kontrabandos bylose, teikiama ginčijant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes, apeliantų nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepakankamos konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paduoti 63 nuteistųjų ar jų gynėjų apeliaciniai skundai, iš jų apie 51 proc. (32 apeliaciniai skundai) skundų, kuriuose apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu apie 44 proc. (28 apeliaciniai skundai) visų Lietuvos apeliacinio teismo per šį laikotarpį išnagrinėtų apeliacinių skundų yra skundai, kuriuose yra keliamos abejonės dėl kaltininkui apygardų teismų priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose paskirtų bausmių tinkamo individualizavimo. 5. 2. Valstybinimą kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindai ir motyvai. Apeliacinės instancijos per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų analizė parodė, kad prokurorai apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių paduoda tiek apygardų teismams priėmus išteisinamuosius nuosprendžius, tiek ginčydami įvairius baudžiamojo įstatymo taikymo aspektus, kontrabandos byloje apygardų teismams priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nuteista keletas asmenų pagal BK 199 straipsnį, apeliaciniai skundai prokurorų dažnai paduodami remiantis skirtingais pagrindais ir motyvais dėl kiekvieno nuteistojo. Siekiant detalesnės apeliacinių skundų pateikimo motyvų ir pagrindų analizės, šie apeliaciniai skundai skaidytini į savarankiškus atvejus ir dėl kiekvieno nuteistojo arba išteisintojo analizuotini savarankiškai (toliau – atvejai). Apygardų teismams baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius, prokurorų apeliaciniuose skunduose minimi šie skundo padavimo pagrindai ir motyvai: 1. G-ijamas apygardų teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ar dydis. 1. 1. Keliamos abejonės dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, įvardytos kaip pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra išimtinės bei leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir kaltininkui paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Iš 2007 metais priimtų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumas ginčytas 1 atveju (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-258/2007, kurioje prokuroro apeliacinis skundas netenkintas), 2008 metais – 1 atveju (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-299/2008, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas, panaikinus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam). Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso atvejų Atvejai 1 1 0 0 2 1. 2. Nurodomas kitų Baudžiamojo kodekso numatytų bausmės individualizavimui turinčių įtakos nuostatų netinkamas taikymas. Iš išanalizuotų 2007 metų Lietuvos apeliacinio teismo priimtų sprendimų matyti, kad 2007 metais nagrinėti 2 atvejai, kai prokuroro apeliaciniame skunde buvo kelta per švelnios bausmės skyrimo problema (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-423/2007, kurioje prokuroro apeliacinis skundas nebuvo tenkintas), taip pat 1 atvejis, kai apeliaciniame skunde nurodytas nepagrįstas baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupė, nepripažinimas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-380/2007, kurioje šiuo aspektu prokuroro apeliacinis skundas buvo tenkintas). 2009 metais – 5 atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-391/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir nuteistiesiems paskirta griežtesnė bausmė bei Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-458/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas taip pat tenkintas ištaisius pirmosios instancijos teismo klaidas netinkamai taikius BK 64 straipsnio nuostatas) . Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso atvejų Atvejai 3 0 5 0 8 2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardų teismai nepagrįstai priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius kontrabandos baudžiamosiose bylose netaikė turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio nuostatos). Iš 2009 metų apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti, kad 3 atvejais apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautas pajamas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-391/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas). Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso atvejų Atvejai 0 0 3 0 3 Tais atvejais, kai kontrabandos baudžiamosiose bylose pirmosios instancijos teismas per 2007 m. –2010 m. I pusmetį buvo priėmęs išteisinamuosius nuosprendžius, prokurorai pateiktuose apeliaciniuose skunduose kėlė abejones dėl tokio teismo procesinio sprendimo pagrįstumo. Šiuose apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad baudžiamojo proceso metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagal kuriuos buvo galima konstatuoti, jog asmuo įvykdė veiką, turinčią BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Iš 2007 metais priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti, kad 9 atvejais buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-213/2007 ir 1A-182/2007 prokuroro apeliaciniai skundai, kuriuose prašoma panaikinti išteisinamąjį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo tenkinti; Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249/2007 prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš dalies priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį). 2008 metais – 2 atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2008, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis); 2009 metais – 1 atvejis (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-458/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas nebuvo tenkintas); per 2010 m. I pusmetį – 2 atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-119/2010, kurioje prokuroro apeliacinis skundas buvo tenkintas ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla, kurioje prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas). Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso atvejų Atvejai 9 2 1 2 14 Analizuojamu laikotarpiu priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų nustatytų atvejų analizė parodė, kad didžioji nagrinėtų atvejų dalis siejama su keliamomis abejonėmis dėl priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį iš viso nustatyti 27 atvejai, iš kurių 14 atvejų apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, tai apie 52 proc. visų per šį laikotarpį nustatytų atvejų; o tokių atvejų, kai ginčijama paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, buvo apie 37 proc. (10 atvejų) visų per šį laikotarpį apeliacinės instancijos teismo priimtų sprendimų nustatytų atvejų. 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų nutarčių kontrabandos baudžiamosiose bylose analizė Kasacinio teismo praktikos kontrabandos baudžiamosiose bylose tyrimo metu išanalizuotos 35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007[5]–2010 metų nutartys, priimtos sprendžiant įvairius kontrabandos nusikaltimo inkriminavimo arba bausmės individualizavimo probleminius klausimus. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių skaičius Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Kasacinių nutarčių skaičius 11 9 8 7 35 Baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, priimtų kasacinių nutarčių tyrimas nustatė ne tik dažniausiai teismų praktikoje pasitaikančias baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidas, bet ir baudžiamojo proceso dalyvių aktyvumą naudojantis baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteikta kasacinio skundo dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų kontrabandos baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių (vadovaujantis BPK 367 straipsnio nuostatomis) ar nutarčių pateikimo teise. Išnagrinėjus minėto laikotarpio proceso dalyvių kontrabandos bylose paduotus kasacinius skundus, priimtos įvairios BPK 382 straipsnyje numatytos kasacinio teismo nutartys. Vis dėlto pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu daugiausia kasacinių skundų buvo išnagrinėta teismui nusprendus atmesti pateiktus kasacinius skundus (BPK 382 straipsnio 1 punktas). Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtas 41 kasatorių skundas baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, iš jų 37 kasaciniai skundai kasacinio teismo buvo atmesti, tai apie 90 proc. visų per šį laikotarpį išnagrinėtų kasacinių skundų kontrabandos baudžiamosiose bylose; tuo tarpu apie 7 proc. (3 kasaciniai skundai) kasatorių skundų buvo tenkinti iš dalies ir 1 kasacinis skundas tenkintas visiškai, tai apie 2 proc. visų per šį laikotarpį kontrabandos baudžiamosiose bylose išnagrinėtų kasacinių skundų. Iš 2007 m. –2010 m. I pusmečio kasacinio teismo nutarčių analizės matyti, kad 2007 metais iš dalies tenkinti 2 nuteistųjų kasaciniai skundai, o 2008 metais – 1 nuteistojo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymo faktą kaltininkams individualizuojant bausmę. Dėl to pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir, pritaikius BK 65 bei 66 straipsnių nuostatas, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-650/2007, 2K-163/2008). Taip pat 2008 metais visiškai tenkintas valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikiusio prokuroro kasacinis skundas kasaciniam teismui panaikinus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą asmeniui, be kitų nusikaltimų, nuteistam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-22/2008). Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėtina, kad, be kitų proceso dalyvių, kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties, kilus abejonėms dėl baudžiamojo įstatymo pritaikymo arba nurodant baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis arba jo gynėjas. Proceso dalyvių, dėl kurių pateiktų apeliacinių skundų kontrabandos bylose per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartis, skaičius Kasacinį skundą padavęs asmuo Iš viso Kasacinis skundas tenkintas iš dalies Tenkintas Nuteistasis/gynėjas 37 3 0 Prokuroras 4 0 1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų nutarčių analizė parodė, kad dauguma kasacinių skundų kontrabandos baudžiamosiose bylose BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais buvo paduota nuteistojo arba jo gynėjo. Iš 41 paduoto kasacinio skundo, dėl kurių per šį laikotarpį kasacinis teismas priėmė nutartis kontrabandos bylose, 37 kasaciniai skundai buvo paduoti nuteistojo arba jo gynėjo, o tai apie 90 proc, visų kasacinių skundų, išnagrinėtų kontrabandos bylose per minėtą laikotarpį. Tuo tarpu analizuojamu laikotarpiu prokurorų išnagrinėti skundai sudarė apie 10 procentų (paduoti 4 kasaciniai skundai) visų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį kontrabandos baudžiamosiose bylose išnagrinėtų skundų. Iš šių duomenų darytina išvada, kad nuteistųjų ar jų gynėjų procesinis aktyvumas baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, yra apie 80 proc. didesnis negu valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų procesinis aktyvumas. Dėl to kyla abejonių, ar prokurorai visais atvejais tinkamai išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, nustatydami, ar kontrabandos baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Išsamiau analizuojant valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikiusių prokurorų kasacinius skundus, tikslinga aptarti šių kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimų pateikimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje gali būti išsprendžiami prokurorų kasaciniai skundai, pateikti kontrabandos baudžiamojoje byloje dėl kelių asmenų, kaltintų pagal BK 199 straipsnį, šioje analizėje kiekvieno asmens, kaltinto pagal BK 199 straipsnį, atvejis buvo tirtas atskirai (toliau – atvejis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išnagrinėtų atvejų skaičius per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Metai 2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (atvejai) 8 0 0 0 Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (atvejai) 0 1 0 0 Vadovaujantis per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išnagrinėtų atvejų analize, pažymėtina, kad daugiausiai valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikiusių prokurorų kasacinių skundų buvo susiję su esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų akcentavimu. Per šį laikotarpį kasacinio teismo priimtose nutartyse iš viso išnagrinėti 9 atvejai, iš kurių 8 atvejais kasaciniuose skunduose minimi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tai apie 89 proc. visų per šį laikotarpį kasacinio teismo kontrabandos bylose išnagrinėtų atvejų. Visais šiais atvejais nurodant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ginčytas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo dėl asmenų, kurie baudžiamojoje byloje buvo kaltinti pagal BK 199 straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-371/2007, 2K-387/2007, 2K-465/2007, kuriose prokuroro kasaciniai skundai nebuvo tenkinti). Tuo tarpu per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse spręstas tik 1 atvejis, kai prokuroro kasaciniame skunde keltos abejonės dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, tai apie 12 proc. visų analizuojamu laikotarpiu kasacinio teismo išnagrinėtų atvejų. Tokio pobūdžio valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro kasaciniame skunde tiesiogiai keltos abejonės dėl kaltininkui paskirtos bausmės tinkamo individualizavimo ginčijant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-22/2008, kurioje prokuroro kasacinis skundas tenkintas ir panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas). 7. U-io valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintų muitų teisės aktų pažeidimų sudėčių ir bausmių bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, skiriamų už šiuos pažeidimus, analizė Teisinių poveikio priemonių taikymo galimybės muitų teisės aktų pažeidimų srityje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)[6] 21(2) straipsnį, numatantį galimybę už muitų teisės aktuose numatytų pareigų pažeidimus taikyti tiek administracines, tiek ir baudžiamąsias priemones, kurios visais atvejais turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios. Šios dvejopos priemonės (baudžiamosios ir administracinės) yra numatytos 16 Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) nacionalinėje teisėje (Bulgarija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, V-ija, Italija, L-ija, Lietuva, Olandija, P-ugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija bei Jungtinė Karalystė). Tik baudžiamosios teisinės priemonės už muitų teisės aktų pažeidimus yra taikomos 8 valstybėse narėse (A-ija, B-gija, K-a-, Prancūzija, A-ija, L-a-, Maltas ir Lenkija). Analizuojant baudžiamąsias teisines priemones, kurios taikomos tais atvejais, kai pagal įstatymuose suformuluotus kriterijus muitų teisės aktų pažeidimai pripažįstami nusikalstama veika (o ne veika, už kurios padarymą galėtų būti taikomos administracinės teisės priemonės), pažymėtina, kad dauguma valstybių narių savo nacionaliniuose teisės aktuose numačiusios tiek pagrindines, tiek ir papildomas bausmes[7] (arba kartu su bausme taikomas kitas baudžiamojo poveikio priemones, kurios nelaikytinos papildomomis bausmėmis (Lietuva, Estija, V-ija). Tuo tarpu 5 valstybių narių (K-a-, Graikija, A-ija, Malta ir Olandija) nacionalinė teisė nenumato papildomų bausmių (arba minėtų baudžiamojo poveikio priemonių) taikymo galimybės. Analizuojant kitų valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose už muitų teisės aktų pažeidimus numatytų bausmių dydžius, akcentuotina, kad visų valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos nusikalstamos veikos, vienu ar kitu aspektu susijusios su muitų teisės aktuose nurodytų įpareigojimų pažeidimais ir nors šios nusikalstamos veikos pakankamai įvairios, tačiau jas įmanoma susisteminti pagal bendresnius kriterijus (temas): kontrabanda, uždraustų prekių importas arba eksportas, suklastotos muitų deklaracijos pateikimas ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse kriminalizuotas kontrabandos nusikaltimas sujungia ir apima daugelį kitose valstybėse narėse savarankiškomis nusikalstamomis veikomis laikomas pavojingas veikas, kuriomis pažeidžiami muitų teisės aktų reikalavimai (pavyzdžiui, BK 199 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už ribotos ar uždraustos apyvartos prekių kontrabandą, kai kitose valstybėse narėse ši nusikalstama veika įtvirtinta savarankiškame baudžiamojo įstatymo straipsnyje). Taip pat būtina pažymėti, kad tuo atveju, kai, be kontrabandos, padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, jos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikalstamų veikų sutaptį, su sąlyga, kad jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Bausmių dydžių lyginamajai analizei pasirinktos Suomijos Respublika, -ijos Karalystė, L-ijos Respublika, Prancūzijos Respublika ir V-ijos Respublika. L-ijos Respublikoje baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą nustatyta L-ijos Respublikos baudžiamojo įstatymo (2009 m. birželio 16 d. redakcija)[8] (toliau – L-ijos BĮ) 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, jei kontrabanda padaryta pakartotinai per vienerius metus. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų arba viešieji darbai arba bauda, kuri negali viršyti vieno šimto minimalių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, su turto konfiskavimu arba be jo. L-ijos BĮ 190 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse įtvirtintos kvalifikuotos kontrabandos sudėtys. Baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto kontrabandą numatyta L-ijos BĮ 190 straipsnio 2 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas nuo trejų iki aštuonerių metų arba viešieji darbai, arba bauda, neviršijanti vieno šimto penkiasdešimties minimalių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, su arba be turto konfiskavimo. Šio straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už stambaus masto kontrabandą, padarytą grupės iš anksto susitarusių asmenų. L-ijos BĮ 190 straipsnio 3 dalies sankcija taip pat alternatyvi, kai asmeniui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas nuo penkerių iki dešimties metų arba viešieji darbai, arba bauda, neviršijanti dviejų šimtų minimalių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, su turto konfiskavimu arba be jo. Baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, padarytą dalyvaujant organizuotoje grupėje, kyla pagal L-ijos BĮ 190 straipsnio 4 dalį, kurios sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu bei policijos priežiūra ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Taip pat pažymėtina, kad L-ijos BĮ 1901 straipsnyje numatyta speciali kontrabandos norma, kai per L-ijos Respublikos sieną gabenami ribotos arba uždraustos apyvartos daiktai, pavyzdžiui, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), radioaktyvios ar kenksmingos medžiagos, strateginės prekės, sprogmenys arba sprogstamosios medžiagos, ginklai arba amunicija ir kt. Už šios nusikalstamos veikos padarymą L-ijos BĮ 1901 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų arba vešieji darbai, arba bauda, kuri negali viršyti vieno šimto minimalių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, konfiskuojant turtą arba ne. L-ijos BĮ 1901 straipsnio 2 bei 3 dalyse įtvirtintos kvalifikuotos tokio pobūdžio kontrabandos sudėtys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už minėtų daiktų kontrabandą, jei tokia veika padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba tai stambaus masto kontrabanda, todėl sankcijoje įtvirtintos terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki dvylikos metų arba bauda, kuri negali viršyti dviejų šimtų minimalių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, konfiskuojant turtą arba ne. L-ijos BĮ 1901 straipsnio 3 dalyje nustatyta itin kvalifikuota tokio pobūdžio kontrabandos sudėtis, kai uždraustos arba ribotos apyvartos daiktų kontrabanda yra padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki penkiolikos metų konfiskuojant turtą ir policijos priežiūra ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis L-ijos BĮ 38 straipsnio 2 dalimi, minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – trys mėnesiai. M-mali baudos riba, nustatyta L-ijos BĮ 41 straipsnio 2 dalyje, – trys minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai. 2009 metų sausio 1 dieną minimalus mėnesinis darbo užmokestis L-ijoje buvo 180 latų. [9] V-ijos Respublikos baudžiamajame įstatyme (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija)[10] (toliau – V-ijos BĮ) kontrabanda kriminalizuota 312 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta pagrindinė, o šio straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse – kvalifikuotos kontrabandos sudėtys. Už nusikalstamos veikos, numatytos V-ijos BĮ 312 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos šios dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – terminuotas laisvės atėmimas iki vienerių metų, darbas visuomenės naudai arba bauda. V-ijos BĮ 312 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą diferencijuojama atsižvelgiant į kontrabandos būdu gabenamų daiktų vertę. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų aplinkybių, numatyta ir didelės vertės daiktų kontrabanda, už kurios padarymą asmeniui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. V-ijos BĮ 312 straipsnio 3 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, numatyta ir itin didelės vertės, o 4 dalyje – ypač didelės vertės turto kontrabanda. Šių dalių sankcijose nenumatyta alternatyvų terminuoto laisvės atėmimo bausmei, todėl V-ijos BĮ 312 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o šio straipsnio 4 dalyje – terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Taip pat V-ijos BĮ 263/B straipsnyje numatyta speciali kontrabandos norma, kai neteisėtai importuojami, eksportuojami arba per V-ijos Respublikos teritoriją vežami ginklai, amunicija, sprogstamosios medžiagos ar kiti tokio pobūdžio daiktai. Sankcijoje už šioje straipsnio dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką numatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. V-ijos BĮ 263/B straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytos kvalifikuotos ginklų kontrabandos sudėtys. Tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje arba versliškai (angl. business-like manner), baudžiamoji atsakomybė kyla pagal V-ijos BĮ 263/B straipsnio 2 dalį, kurio sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Jeigu šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padaro pavojingas recidyvistas (angl. qualified recidivist), baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pavojingus veiksmus įtvirtinta V-ijos BĮ 263/B straipsnio 3 dalyje, tai baudžiama terminuoto laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausme. V-ijos BĮ baudos dydžiai specialiosios dalies straipsnių sankcijose nesukonkretinti. Baudos skyrimo ir apskaičiavimo nuostatos numatytos V-ijos BĮ 51 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad taikant baudą nustatomas dienos baudų vienetų skaičius. M-malus baudos vienetų skaičius – trisdešimt dienų, o maksimalus – penki šimtai keturiasdešimt dienų. V-os dienos baudos vieneto dydis negali būti mažesnis kaip vienas šimtas ir didesnis nei dvidešimt tūkstančių V-ijos forintų (HUF). Prancūzijos Respublikoje atsakomybė už kontrabandą reglamentuojama Muitinės kodekse (pranc. Code des douanes[11]) (toliau – PMK). Be veikų, PMK tiesiogiai įvardijamų kaip kontrabanda (pranc. contrebande), kuri apibrėžiama kaip daiktų įvežimas ar išvežimas ne per muitinę arba bet koks prekių laikymo ir gabenimo muitinės zonoje taisyklių pažeidimas (PMK 417–422 straipsniai), kontrabandai, kaip ji suprantama Lietuvos teisėje, gali prilygti ir kai kurios kitos PMK numatytos veikos, konkrečiai nurodomos apžvelgiant atsakomybę reglamentuojančias nuostatas. Kontrabanda ir kitos panašios veikos priskiriamos muitinės teisės pažeidimams (pranc. infractions douanières), kurie Lietuvos teisės terminais iš esmės apimtų tiek atitinkamus administracinius pažeidimus, tiek nusikalstamas veikas. Muitinės teisės aktų pažeidimai (pranc. contraventions douanières) pagal pavojingumą skirstomį į penkias klases. Kontrabanda ir importavimas arba eksportavimas nedeklaruojant (pranc. importations ou exportations sans déclaration), susiję su prekėmis, kurios nėra nei uždraustos įvežti arba išvežti, nei apmokestinamos dideliais mokesčiais (pranc. fortement taxées)[12] įvežant į šalį, taip pat neapmokestinamos vidaus vartojimo mokesčiais arba mokesčiais išvežant iš šalies, priskiriami trečios klasės pažaidoms ir baudžiami gabenamų prekių konfiskavimu bei bauda nuo 150 iki 1500 eurų (PMK 412 straipsnis). Be to, bet kokie teisės normų, už kurių taikymą atsakinga muitinė, pažeidimai siekiant išvengti arba išvengiant mokesčių ar muitų, už kuriuos nenustatyta speciali atsakomybė kitose PMK nuostatose (pavyzdžiui, tam tikri deklaruotų krovinių ar prekių trūkumo arba pertekliaus, jų pateikimo į paskirties vietą su pažeista muitinės markiruote atvejai ir kt. ) priskiriami antros klasės pažaidoms ir baudžiami nuo vieno iki dviejų išvengto mokesčio dydžių bauda (PMK 411 straipsnis). Kontrabanda ir importavimas arba eksportavimas nedeklaruojant, susiję su prekėmis, kurios priklauso draudžiamų arba apmokestinamų dideliais mokesčiais prekių kategorijai PMK prasme, priskiriami pirmosios klasės baudžiamiesiems muitinės teisės deliktams (pranc. délits douaniers) ir baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų, nusikaltimo dalyko, transporto priemonės ir daiktų, panaudotų dalykui paslėpti, konfiskavimu bei nuo vieno iki dviejų kontrabandos dalyko vertės dydžių bauda (PMK 414 straipsnio 1 dalis). Pavojingų sveikatai, viešai dorovei ar saugumui prekių, kurių sąrašą nustato muitinės ministras, kontrabanda arba importavimas ar eksportavimas nedeklaruojant, taip pat šios veikos, padarytos organizuotos grupės (pranc. bande organisée), baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų ir iki penkių kontrabandos dalyko vertės dydžių bauda (PMK 414 straipsnio 2 dalis). Antrosios klasės baudžiamiesiems deliktams priskiriami išvežimas, įvežimas, pervedimas (pranc. transfert) ar įskaitymas (pranc. compensation), kuriais siekiama atlikti tarp Prancūzijos ir užsienio šalies finansinę operaciją su lėšomis, tiesiogiai ar netiesiogiai gautomis iš MK numatyto delikto arba nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Antrosios klasės deliktai baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų, nusikaltimo dalyko konfiskavimu ir nuo vieno iki penkių nusikaltimo dalyko dydžių bauda. Tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti tikrojo išvengtų mokesčių ar muitų dydžio arba nusikalstamos veikos dalyko vertės, baudos dydis nustatomas vadovaujantis aukščiausiu tarifu, taikomu didžiausiais mokesčiais apmokestinamai analogiško pobūdžio prekių kategorijai, ir vidutine verte pagal naujausius mėnesinius muitinės statistinius duomenis (PMK 436 straipsnis). Suomijos Respublikoje kontrabanda yra kriminalizuota Suomijos Respublikos baudžiamojo įstatymo (2008 m. redakcija) (toliau – Suomijos BĮ) 46 skyriaus 4 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama ir tais atvejais, kai kontrabandos būdu kėsinamasi gabenti daiktus, kurių apyvarta ribota arba uždrausta. Šios dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal Suomijos BĮ 46 skyriaus 4 dalį kontrabanda taip pat laikomas gyvūnų nepateikimas muitinės kontrolei. Tuo atveju, jeigu aplinkybių visuma, atsižvelgiant į kontrabandos dalyko kiekį arba vertę ar kitas su nusikalstama veika tiesiogiai susijusias aplinkybes, liudija, kad padaryta nežymi kontrabanda, baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla pagal Suomijos BĮ 46 straipsnio 5 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda. Pažymėtina, kad baudos dydžiai Suomijos BĮ specialiosios dalies sankcijoje nedetalizuojami, todėl nustatomi pagal baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas. Suomijos BĮ 2a skyriuje įtvirtintos baudos dienų apskaičiavimo taisyklės; šio skyriaus 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad minimalus baudos dienų skaičius – viena diena, o maksimalus – 120 dienų. V-os dienos baudos dydis tiesiogiai siejamas su asmens, kuriam skirta ši bausmė, vidutinėmis mėnesio pajamomis ir yra viena šešiasdešimtoji šių pajamų, iš kurių prieš tai atimta visų privalomų mokėjimų suma. M-malus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas numatytas Suomijos BĮ 2c skyriaus 2 dalyje ir yra keturiolika dienų. -ijos Karalystėje baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą nustatyta atskirame 2001 m. įsigaliojusiame Įstatyme dėl bausmių už kontrabandą. [13] Šio įstatymo 3 skyriuje įtvirtinta pagrindinė kontrabandos sudėtis, o šio skyriaus sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į kontrabandos padarymo aplinkybes bei mechanizmą ši nusikalstama veika gali būti pripažįstama smulkia, už kurią numatyta bauda (4 skyrius), arba kvalifikuota (angl. grave) kontrabanda, už kurios padarymą sankcijoje nustatytas tik terminuotas laisvės atėmimas nuo šešių mėnesių iki šešerių metų. Taip pat Įstatyme dėl bausmių už kontrabandą suformuluota speciali kontrabandos norma, kai kontrabandos būdu gabenamos narkotinės medžiagos. Šio įstatymo 6 skyriuje numatyta tiek pagrindinė, tiek kvalifikuota bei privilegijuota narkotinių medžiagų kontrabandos sudėtis. Už nusikalstamos veikos, įtvirtintos 6 skyriaus 1 dalyje, padarymą sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų, esant smulkiai narkotinių medžiagų kontrabandai 6 skyriaus 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba terminuotas laisvės atėmimas iki šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą narkotinių medžiagų kontrabandą nustatyta 6 skyriaus 3 dalyje, kurio sankcijoje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki dešimties metų bausmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo dėl bausmių už kontrabandą 7 skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už dėl neatsargumo padarytą kontrabandą. Pažymėtina, kad baudų dydžiai Įstatyme dėl bausmių už kontrabandą nekonkretizuojami, todėl juos nustatant turėtų būti pasitelkiamas -ijos Karalystės baudžiamasis įstatymas (toliau – -ijos baudžiamasis įstatymas) (1999 m. redakcija). -ijos baudžiamojo įstatymo 25 skyriaus 1 dalyje įtvirtintos dienos baudos, paprastos baudos bei standartinės baudos rūšys. Tais atvejais, kai konkreti baudos rūšis baudžiamajame įstatyme nenurodyta – taikoma dienos bauda. Vadovaujantis minėto skyriaus 2 dalimi, minimalus dienios baudų skaičius yra trisdešimt, o maksimalus – vienas šimtas penkiasdešimt dienų. Kiekvienos dienos baudos dydis turi būti nustatomas kaip fiksuota pinigų suma, kuri negali būti mažesnė kaip trisdešimt ir didesnė kaip vienas tūkstantis -ijos kronų (SEK). -ijos baudžiamojo įstatymo 25 skyriaus 2 dalyje taip pat numatyta, kad mažiausia paskirtos dienos baudos suma negali būti mažesnė kaip keturi šimtai penkiasdešimt -ijos kronų (SEK). Šių skirtingų valstybių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad tiek nusikalstamų veikų sudėties konstrukcija, atitinkamų nusikalstamos veikos sudėties požymių nurodymas kvalifikuotose ar privilegijuotuose kontrabandos sudėtyse, tiek baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą yra įvairi. Pagrindiniu nacionaliniu teisės aktu, nustatančiu baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo galimybes už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, laikytinas baudžiamasis įstatymas (L-ijos Respublika, V-ijos Respublika bei Suomijos Respublika), tačiau pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą gali būti nustatoma ir atskirame įstatyme (-ijos Karalystė) ar Muitinės kodekse (Prancūzijos Respublika). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų valstybių teisės aktuose numatytas įvairus, skirtingais kriterijais grindžiamas baudos dydžių apskaičiavimo mechanizmas, baudos, kaip piniginės bausmės, lyginamoji analizė gana sudėtinga. V-ose valstybėse baudos dydis tiesiogiai siejamas su asmens vidutinėmis mėnesio pajamomis (Suomijos Respublikoje), kontrabandos būdu gabentų daiktų verte ar išvengtų mokesčių suma (Prancūzijos Respublikoje), kitose užsienio valstybėse baudos dydžiui apskaičiuoti pasitelkiami fiksuoti rodikliai ar kiti baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyti dydžiai (V-ijos Respublikoje, L-ijos Respublikoje, -ijos Karalystėje ir iš dalies Prancūzijos Respublikoje). Teigtina, kad baudos dydžio siejimas su kaltininko vidutinėmis mėnesio pajamomis viena vertus užtikrina socialinį teisingumą, tačiau kita vertus toks baudos apskaičiavimo būdas keltų problemų tais atvejais, jeigu asmuo neturėtų teisėtų pajamų. Analizuojant kaltininko turtinės padėties kriterijų būtina atkreipti dėmesį į tai, kad į jį bausmės individualizavimo procese atsižvelgiama ne tik tose valstybėse, kuriose baudos dydis siejamas su asmens vidutinėmis mėnesio pajamomis, bet ir tose, kur baudos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į fiksuotus rodiklius bei kitus baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytus dydžius. Tokio pobūdžio imperatyvai numatyti L-ijos BĮ 41 straipsnio 4 dalyje (įpareigojama nustatyti kaltininko finansinę padėtį bei galimas įplaukas, kurios leistų nuspręsti ne tik dėl jo galimybės nedelsiant sumokėti paskirtą baudą, bet ir dėl galimybės sumokėti baudą per įstatymo nustatytą terminą), Suomijos BĮ 2a skyriaus 2 dalyje (nurodoma, kad dienos baudos dydis turi būti protingas, atsižvelgiant į asmens mokumą), V-ijos BĮ 51 straipsnio 1 dalyje (įtvirtinta, kad dienos baudos dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į finansinę kaltininko padėtį, jo turimas įplaukas bei būtiniausius kasdieninius poreikius), -ijos BĮ 25 skyriaus 2 dalyje (numatyta, kad paskirtas dienos baudos dydis turi būti protingas atsižvelgiant į kaltininko turimas pajamas, turtą, įsipareigojimus ir kitas jo ekonomines sąlygas). Taip pat pažymėtina, kad daugumoje valstybių narių skiriasi ne tik piniginės bausmės apskaičiavimo kriterijai bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos, bet ir už kontrabandos padarymą taikomų kitokio pobūdžio apribojimų teisinė prigimtis ir trukmė. Pavyzdžiui, Bulgarijoje tik itin pavojingos kontrabandos atvejais sudarytos galimybės laikotarpiui iki dvejų metų taikyti importo ir eksporto operacijų draudimą (pagrindinė bausmė), o Suomijoje ši priemonė laikytina papildoma bausme, kurios taikymo terminas – iki penkerių metų ir kuri taikoma kartu su pagrindine (pinigine arba laisvės atėmimo) bausme. Ispanijoje iš nusikalstamos veikos gautų tiesioginių pajamų konfiskavimas laikytinas pagrindine bausme, tuo tarpu iš nusikalstamos veikos gautų netiesioginių pajamų konfiskavimas – papildoma bausme. Kitose valstybėse narėse (A-ija, Suomija, B-gija, Vokietija, L-ija, P-ugalija ir kt. ) turto konfiskavimas priskiriamas prie papildomų bausmių. Be minėtų daugumoje valstybių narių nustatytų dviejų rūšių pagrindinių bausmių (baudos bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės), jose taikomos ir kitos atitinkamuose įstatymuose numatytos pagrindinės arba papildomos bausmės (valstybės narės, kurių teisės sistemoje nėra numatytos papildomos bausmės, su bausmėmis kartu taiko baudžiamojo poveikio priemones). Taip pat pažymėtina, kad kaltininkui kylantys teisiniai apribojimai gali būti laikomi tam tikru jam taikytos baudžiamosios atsakomybės padariniu, bet ne bausme (pagrindine arba papildoma). Draudimas užsiimti veikla, kuriai imtis būtini įgaliojimai arba patvirtinimas, draudimas finansuoti, vadovauti įmonei arba fondui (angl. Disqualification for a natural person from engaging in an activity requiring authorisation or approval, or funding, managing or directoring a company or foundation). D-umoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai yra kaltininkui taikytos baudžiamosios atsakomybes padariniai (B-gija, Estija, Suomija, Lietuva, L-a- ir kitos). V-ijoje, P-ugalijoje ir Rumunijoje šie apribojimai yra papildoma bausmė, kuri skiriama kartu su pagrindine bausme. Turto konfiskavimas (angl. Confiscation of goods) valstybėse narėse gali būti taikomas kaip pagrindinė arba kaip papildoma bausmė. Teisės gauti paramą arba subsidijas (dotacijas) atėmimas (angl. B- on Access to public assistance or subsidies). Tiktai L-e, Lenkijoje, P-ugalijoje (papildoma bausmė) ir Slovakijoje šios nuteistajam taikomos priemonės yra bausmė. D-umoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai nepatenka į bausmių teisinio reguliavimo sritį. Teismo sprendimo paskelbimas visuomenei (angl. Publicing J-icial decisions). Ši bausmė, su atitinkamais nacionalinėje teisėje numatytais apribojimais, taikoma 9 valstybėse narėse – B-gijoje, Estijoje, Vokietijoje, L-e, Lenkijoje, P-ugalijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. P-ugalijoje ir Rumunijoje tai laikoma papildoma bausme (beje, Rumunijoje, kaip ir Slovėnijoje, ši priemonė taikoma tik juridiniams asmenims). Pažymėtina, kad tose valstybėse, kur nuosprendis (apkaltinamasis arba išteisinamasis), vadovaujantis nacionalinės teisės principais, paskelbiamas bendra tvarka, ši procedūra nelaikoma bausme. Atsisakymas suteikti įgaliojimus (angl. Refusal to grant authorisation). Tokio pobūdžio priemonė yra bausmė tik Slovėnijoje ir L-e ir taikoma tik juridiniams asmenims. Tuo tarpu daugumoje valstybių narių (A-ija, B-gija, Bulgarija, Vokietija, V-ija, L-ija, Lietuva, Malta, P-ugalija, Olandija ir kitos) tai laikytina nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės padarinys, bet ne bausmė. Italijoje ir Suomijoje šių priemonių taikymas grindžiamas tuo, kad padaryta nusikalstama veika pažeidė pirmines susitarimo sąlygas, todėl kaltininkas ir mokesčių administratorius nebegali būti saistomi pasitikėjimo santykiais. Suteiktų įgaliojimų panaikinimas (angl. Withdrawal of granted authorisation). Tik 4 valstybėse narėse (L-a-, P-ugalija (papildoma bausmė), Slovėnija ir Ispanija) tai yra bausmė. Slovėnijoje ši bausmė taikoma tik juridiniams asmenims. Tuo tarpu daugumoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai taikytos baudžiamosios atsakomybės padarinys, bet ne bausmė. Laikinas suteiktų įgaliojimų sustabdymas (angl. Suspension of granted authorisation). Šis apribojimas yra bausmė tik 2 valstybėse narėse – P-ugalijoje, jeigu taikomas kaip papildoma bausmė, ir L-e. D-umoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai – taikytos baudžiamosios atsakomybės padarinys, bet ne bausmė. Laikinas arba nuolatinis draudimas užsiimti pramonine arba komercine veikla (angl. Temporary or permanant disqualification from the practice of industrial or commercial activities). Ši priemonė laikytina bausme 13 valstybių narių (B-gija, Estija, Suomija (papildoma bausmė), Vokietija, V-ija, Lietuva, L-a-, Lenkija, P-ugalija (papildoma bausmė), Rumunija (papildoma bausmė), Slovakija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė). Teisminė priežiūra (angl. Placing under judicial supervision). Tik 4 valstybėse narėse tai yra bausmė (Estija, L-a-, Lenkija ir Slovakija). Juridinio asmens likvidavimas (angl. J-icial winding up order). 9 valstybėse narėse ši priemonė taikoma juridiniams asmenims kaip bausmė (B-gija, Estija, V-ija, Lietuva, L-a-, P-ugalija (papildoma bausmė), Slovakija ir Slovėnija). Įpareigojimas imtis konkrečių (nurodytų) priemonių siekiant išvengti neigiamų nusikalstamos veikos padarinių (angl. The obligation to adopt specific measures in order to avoid the consequences of conduct such as that on which the criminal liability was founded). Tai laikoma bausme 3 valstybėse narėse – Vokietijoje, L-e ir Slovakijoje. Kitos priemonės (angl. O-her types). Be nurodytų bausmių (pagrindinių ar papildomų), valstybėse narėse nuteistajam gali būti taikomos ir kitos nacionalinėje teisėje numatytos priemonės, pavyzdžiui, Vokietijoje – draudimas vairuoti transporto priemonę bei vairuotojo pažymėjimo konfiskavimas, Slovėnijoje papildomai gali būti taikomos edukacinės priemonės nepilnamečiams ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos, jeigu asmuo priklausomas nuo šių medžiagų. Taip pat pažymėtina, kad nė vienoje valstybėje narėje muito mokesčio sumokėjimas nėra laikomas bausme, o nurodomas kaip įpareigojimas. Apibendrinant darytina išvada, kad nacionalinės priemonės, kurios taikomos asmenims, nuteistiems už muitų teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, valstybėse narėse itin įvairios ir įtvirtintos, atsižvelgiant į šių valstybių narių vidaus teisės ypatumus. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių visas valstybes nares vienijančių požymių – tai, kad tokios bausmių rūšys kaip piniginė ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė visose valstybėse narėse laikomos pagrindinėmis bausmėmis, taikomomis už muitų teisės aktų pažeidimus (numatomos straipsnių sankcijose atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį). Tarp valstybių narių kaip papildoma bausmė (8 valstybėse narėse– B-gija, Estija, Suomija, L-a-, Lenkija, P-ugalija, Rumunija ir Ispanija) dažniausiai numatomas teisės dirbti verslo arba komercijos srityje atėmimas. Aptariant atsakomybės už muitų teisės aktų pažeidimus ypatumus užsienio valstybėse, tikslinga išanalizuoti šių valstybių nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus administracinių pažeidimų ir nusikalstamų veikų, siejamų su muitų teisės aktų pažeidimais, atskyrimo kriterijus. Pažymėtina, kad valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse arba baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje išskiriami konkretūs požymiai, pagal kuriuos šie teisės pažeidimai atriboti nuo administracinių teisės pažeidimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 8 valstybėse narėse (A-ija, B-gija, K-a-, Prancūzija, A-ija, L-a-, Malta ir Lenkija) tokio pobūdžio muitų teisės aktų pažeidimai nagrinėjami tik baudžiamojo proceso tvarka (tam tikrais atvejais numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinto proceso tvarka). 8 valstybėse narėse (Bulgarija, Estija, Graikija, V-ija, Lietuva, P-ugalija, Slovakija ir Ispanija) nusikalstamų veikų sudėtyse nustatyti kiekybiniai reikalavimai (nesumokėtų (išvengtų) mokesčių suma, gabentų daiktų vertė), apibūdinantys muitų teisinio reguliavimo srityje įvykdyto teisės pažeidimo pavojingumą, taigi ir baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo galimybes. D-umoje valstybių narių skiriant bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas muitų teisės aktų reguliavimo srityje, atsižvelgiama į įvairias lengvinančias ir (ar) sunkinančias ar kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, užtikrinant, kad paskirta bausmė bus laikoma efektyvia, proporcinga ir atgrasančia. Šiuo atveju finansinis kriterijus, kuris taip pat minimas Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K. 3 straipsniu, 2 straipsnyje,[14] yra laikomas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (atskiriant smulkaus pobūdžio ir stambaus masto sukčiavimus, administracinės teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas) bei už jos įvykdymą taikytinas bausmes. Tokie finansiniai kriterijai gali būti trejopi: Suma, kurią sudaro nesumokėti (išvengti) mokesčiai. Ši suma, pavyzdžiui, Estijoje yra 27,800 EUR (tačiau tam tikrais atvejais teisės pažeidimas gali būti pripažintas nusikalstama veika nepriklausomai nuo jos), Slovakijoje 266 EUR, Suomijoje 350 EUR (jei suma viršija 350 EUR, bet neviršija 2000 EUR baudžiamasis procesas baigiamas supaprastinto proceso forma, jei suma viršija 2000 EUR supaprastintas procesas yra negalimas), V-ijoje 370 EUR (baudžiamasis persekiojimas pradedamas tuo atveju, jeigu yra viršyta nurodyta riba), Graikijoje 50 000 EUR (jeigu nustatyta suma mažesnė nei 50 000 EUR baudžiamasis persekiojimas pradedamas tik tuo atveju, jeigu asmuo nesumoka baudos (taikyta administracinė priemonė), kuri nustatoma dvigubinant faktiškai nesumokėtų (išvengtų) mokesčių sumą), Italijoje 3999,99 EUR, P-ugalijoje 15 000 EUR (tai laikytina tik vienu iš administracinio pažeidimo ir nusikalstamos veikos skiriamųjų kriterijų) ir kt. Suma, kuri apskaičiuojama pagal gabentų daiktų vertę. Tokio pobūdžio kriterijus numatytas tik dviejose valstybėse narėse – L-ijoje ir Lietuvoje. Šia suma L-ijoje laikoma 12 857 EUR (šios sumos nepaisoma tuo atveju, jeigu nusikalstama veika padaryta bendrininkų arba organizuotos grupės arba tai yra pakartotinė veika), Lietuvoje – 9425 EUR (į šią sumą neatsižvelgiama, jeigu gabenamos ribotos arba uždraustos apyvartos prekės). Taikomi abu nurodyti kriterijai. Ispanijoje baudžiamasis procesas pradedamas, jei išvengtų mokesčių suma viršija 50 000 EUR, kontrabandos atveju gabenamų daiktų vertė turėtų viršyti 18 000 EUR. P-ugalijoje baudžiamasis procesas pradedamas, jeigu išvengtų mokesčių suma viršija 15 000 EUR, tais atvejais, kai mokestinė skola nenustatyta, baudžiamasis procesas pradedamas, jei gabenamų daiktų vertė viršija 50 000 EUR. Išvados 1. Didesnė dalis kontrabandos baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalis, buvo baigtos priimant teismo nuosprendį, o ne supaprastinto baudžiamojo proceso būdu priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Tačiau nemaža dalis tų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, buvo užbaigtos supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. 2. Lietuvos apygardų teismų sprendimų analizė parodė, kad už BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą didesnė skiriamų baudų dalis savo dydžiu neviršija BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio. 3. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio neviršijančios baudos 23 procentais dažniau skiriamos tais atvejais, kai baudžiamasis procesas užbaigiamas supaprastinto proceso tvarka priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. 4. Tiek teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tiek teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju dažniausiai buvo skirtos nuo 51 iki 100 MGL, t. y. nuo 6630 iki 13 000 Lt dydžio baudos. 5. Apygardų teismų nuosprendžių, kuriais asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, analizė parodė, kad dauguma šių nuosprendžių buvo skirta ne terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o bauda. 6. Bausmių už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, skyrimo analizė parodė, kad dažniausiai apygardų teismų nuosprendžiais skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo trukme neviršijanti straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. 7. Analizuojant apygardų teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nustatyti švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės skyrimo atvejai, kai, asmenį pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnio nuostatas, jam paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi arba švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 8. Tyrimo metu nustatyta, kad skiriant švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę apie 20 proc. dažniau taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, o ne 62 straipsnio nuostatos. Ši BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktika kelia abejonių, ar apygardų teismai tinkamai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotais švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo principais. 9. 2010 metų I pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė atskleidė aiškias BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo dažnėjimo tendencijas. Tai kelia abejonių, ar teismų praktikoje tinkamai interpretuojami teisingumo principo reikalavimai, todėl atitinkamai keltinas klausimas, ar vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). 10. Pirmosios instancijos teismo priimtų išteisinamųjų nuosprendžių, kuriuose konstatuota, kad neįrodytas kaltinamųjų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje, arba neįrodyta, kad padaryta veika, turinti BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, analizė rodo aiškią tokių nuosprendžių (kartu ir išteisintųjų asmenų) skaičiaus mažėjimo tendenciją. 11. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, prokurorui paduodant apeliacinį skundą, 2007 metais buvo keliamas ne visais atvejais. Ši situacija akivaizdžiai pakito per 2008 m. –2010 m. I pusmetį, kai visais išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, kylant abejonėms dėl tokio nuosprendžio priėmimo pagrįstumo, buvo pateikti apeliaciniai skundai. 12. Išanalizuotos kasacinio teismo nutartys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, kuriais nepakeisti pirmosios instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai kontrabandos baudžiamosiose bylose, prokurorų kasacine tvarka nebuvo skundžiami. 13. Iš apygardų teismų priimtų sprendimų matyti, kad teismai ne visais atvejais tinkamai taiko bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančio BK 54 straipsnio nuostatas. Dažnai šiame straipsnyje nustatytos ir bausmės individualizavimo procese vertintinos aplinkybės nurodomos formaliai, jų turinio nesiejant su konkrečiomis kontrabandos baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ši tendencija ypač akivaizdi, kai baudžiamoji byla baigiama bylų supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Tokio pobūdžio bausmės skyrimo motyvų nurodymu apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dažniausiai siekiama vieno tikslo – kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kai kyla abejonių, ar tokios bausmės paskyrimas buvo galimas. 14. Pareiga įvertinti bausmės individualizavimui turinčių aplinkybių visetą ne vieną kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tačiau iš priimtų apygardų teismų sprendimų, kuriais asmenys nuteisti už kontrabandos padarymą, matyti, kad teismai, skirdami švelnesnę negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, ypatingą dėmesį skiria tik kaltininko asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, dažnai sureikšmindami socialinių–demografinių požymių (kaltininko amžius, šeiminė padėtis ir kt. ) įtaką skiriamai bausmei. 15. Bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų bei kitų bausmės individualizavimui turinčių įtakos nuostatų (BK 54–64 straipsniai) neatitinka tokie apygardų teismų sprendimuose pateikti bausmių skyrimo motyvai, kai minimalaus BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžio skyrimas grindžiamas išvada, kad šioje straipsnio dalyje numatytas itin griežtas nusikalstamos veikos baudžiamumas. Tačiau tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo įstatymo normos, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje baudžiamojoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismui numatytos galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar šios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kitu atveju teismai, motyvuodami skirtiną už kontrabandos padarymą bausmės dydį, neturėtų kvestionuoti už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyto baudžiamumo teisingumo. 16. Prokurorų apeliacinių ir kasacinių skundų kontrabandos bylose paduota daug mažiau negu nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų šiose baudžiamosiose bylose. Tai kelia abejonių, ar valstybinį kaltinimą kontrabandos bylose palaikantys prokurorai kiekvienoje byloje tinkamai išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, siekiant užtikrinti, kad už kontrabandos padarymą būtų paskirtos teisingos bausmės arba tinkamai pritaikytos kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. 17. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindų ir motyvų analizė parodė, kad dauguma apeliacinių skundų dėl apygardų teismų nuosprendžių, priimtų kontrabandos bylose, teikiami ginčijant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes, apeliantų nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepakankamos konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį. 18. Iš priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti, kad prokurorų apeliaciniuose skunduose dažniausiai ginčijami išteisinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokių atvejų, kai ginčijama paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, yra apie 37 proc. visų apeliacinės instancijos teismo priimtų sprendimų kontrabandos baudžiamosiose bylose nustatytų atvejų. Šiuo atveju svarstytina, ar praktikoje nesiformuoja situacija, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų pagrindiniu tikslu tampa tik asmens nuteisimas. O esant priimtam teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, paskirtos bausmės dydžiui nėra skiriamas pakankamas dėmesys, todėl toleruojami ir dažnai nepagrįstai švelnios bausmės paskyrimo atvejai. 19. Išnagrinėjus proceso dalyvių paduotus kasacinius skundus kontrabandos bylose, priimtos įvairios BPK 382 straipsnyje numatytos kasacinio teismo nutartys. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausia kasacinių skundų buvo išnagrinėta kasaciniam teismui nusprendus atmesti pateiktus kasacinius skundus (BPK 382 straipsnio 1 punktas). 20. Pažymėtina, kad prokurorų kasaciniuose skunduose dažniausiai nurodomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ginčijant išteisinamųjų nuosprendžių, priimtų dėl asmenų, kurie kaltinti kontrabandos padarymu, teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse spręstas tik vienas atvejis, kai prokuroro kasaciniame skunde iškelta abejonių dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, tai apie 12 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu kasacinio teismo išnagrinėtų atvejų. 21. Analizuojant kaltininko turtinės padėties kriterijų būtina atkreipti dėmesį į tai, kad į jį bausmės individualizavimo proceso metu atsižvelgiama ne tik tose užsienio valstybėse, kuriose baudos dydis siejamas su asmens vidutinėmis mėnesio pajamomis, bet ir tose, kur baudos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į fiksuotus rodiklius bei kitus baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytus dydžius. 22. Teisinės priemonės, kurios taikomos asmenims, nuteistiems už muitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, Europos Sąjungos valstybėse narėse yra itin įvairios ir įtvirtintos teisės aktuose, atsižvelgiant į šių valstybių nacionalinės teisės tradicijas. V-a- pagrindinių visas Europos Sąjungos valstybes nares vienijančių požymių yra tas, kad piniginė ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė šiose valstybėse laikomos pagrindinėmis bausmėmis, taikomomis už muitų teisės aktų pažeidimus (numatomos straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį). Šiose valstybėse kaip papildoma bausmė dažniausiai skiriama teisės dirbti verslo/komercijos srityje atėmimas. Priedas Nr. 1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose duomenys Asmenų, nuteistų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, skaičius Metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 m. I pusmetis Iš viso Iš viso nuteista asmenų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį 21 22 25 14 82 Asmenys, kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirtas laisvės apribojimas Iš viso 13 3 2 18 Asmenų, kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2007 metais, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirtas laisvės apribojimas Iš viso 4 1 - 5 Asmenų, kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2008 metais, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirtas laisvės apribojimas Iš viso 4 2 1 7 Asmenų, kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2009 metais, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirtas laisvės apribojimas Iš viso 2 - 1 3 Asmenų, kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis per 2010 m. I pusmetį, skaičius Paskirta bauda Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis Paskirtas laisvės apribojimas Iš viso 3 - - 3 2010 m. spalio 18 d. Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Atsižvelgiant į nuosprendžio ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso ir jų turiniui keliamų reikalavimų skirtumus, šie baudžiamajame procese teismo priimami procesiniai dokumentai analizuoti atskirai, vartojant atskirai nuosprendžio ir teismo baudžiamojo įsakymo pavadinimus. [2] Analizuoti tik tie Lietuvos apeliacinio teismo 2007 metų sprendimai, kurie buvo priimti dėl 2007 metų apygardų teismų nuosprendžių kontrabandos baudžiamosiose bylose. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys buvo atrenkamos pagal jų priėmimo datą, neatsižvelgiant į tai, kuriais metais buvo priimti pirmosios ar apeliacinės instancijų teismų sprendimai. [4] Analizuoti tik tie Lietuvos apeliacinio teismo 2007 metų sprendimai, kurie priimti dėl 2007 metų Lietuvos apygardos teismo nuosprendžių kontrabandos baudžiamosiose bylose. [5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys buvo atrenkamos pagal jų priėmimo datą, neatsižvelgiant į tai, kuriais metais buvo priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo sprendimas. [6] Regulation (EC) No. 450/2008 of the European Parliament and of the Council of 23 April 2008 laying down the Community Customs Code (Modernised Customs Code). [7] Papildomomis bausmėmis laikytinos tos valstybės prievartos priemonės, kurios negali būti taikomos savarankiškai be pagrindinės bausmės. Taip pat pažymėtina, kad skirtingose valstybėse narėse, papildomos bausmės terminas yra įvardijamas skirtingai (pavyzdžiui, Estijoje – supplementary punishment, Rumunijoje – complementary penalties). [8]http://www. ttc. lv/advantagecms/LV/meklet/meklet_dokumentus. html?query=The%20Criminal%20Law&resultsPerPage=10. Prisijungta 2010 m. rugsėjo 15 d. [9] http://www. fedee. com/minwage. html. Prisijungta 2010 m. rugpjūčio 31 d. [10] http://www. legislationline. org/documents/section/criminal-codes. Prisijungta 2010 m. rugsėjo 15 d. [11] http://www. legifrance. gouv. fr/affichCode. do?cidTexte=LEGITEXT000006071570&dateTexte=20100913. Prisijungta 2010 m. rugsėjo 15 d. [12] Pagal PMK 7 straipsnį dideliais mokesčiais apmokestinamos prekės nurodomos ekonomikos ir finansų ministro priimamame akte. Tai gali būti prekės, kurioms bendra taikomų muitų, atskaitymų ir importo mokesčių suma viršija 20 proc. jų vertės. [13] http://www. sweden. gov. se/sb/d/3926/a/27768. Prisijungta 2010 m. rugsėjo 15 d. [14]“1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 straipsnyje nurodytą veiką ir dalyvavimą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikoje, jos kurstymą ar kėsinimąsi ją padaryti būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant bent stambaus sukčiavimo atvejais laisvės atėmimą apimančias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija, suprantant, kad stambiu sukčiavimu yra laikomas toks sukčiavimas, kuris yra susijęs su tam tikra mažiausia suma, kurią turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Ši mažiausia suma negali būti nustatyta didesnė kaip 50 000 ekiu. 2. Tačiau mažareikšmio sukčiavimo atvejais, susijusiais su bendra suma, kuri yra mažesnė kaip 4000 ekiu, ir pagal valstybės narės įstatymus nesiejamais su ypač sunkiomis aplinkybėmis, ji gali nustatyti kitas bausmių rūšis, nei nustatytosios šio straipsnio 1 dalyje. 3. Europos Sąjungos Taryba vieningai gali pakeisti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą. “ Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |