|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Kasacinės instancijos teismo pranešėjas 2. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 straipsnis). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis). Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo teisės (BPK 388 straipsnio 4 dalis). Juridiniams asmenims taikytini apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nustatomi atsižvelgiant į nusikalstamos veikos rūšį, kaltės formą ir sunkumą, kuris priklauso nuo už šią veiką BK specialiojoje dalyje įtvirtintos sankcijos, t. y. taip pat kaip ir fiziniams asmenims. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo neturi teisės būti toje pačioje byloje ir civiliniu ieškovu, prašyti kitam kaltinamajam paskirti griežtesnę bausmę. Baudžiamoji byla Nr. 2K-489/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 1. 3. 7; 1. 1. 7. 3. 3; 1. 1. 12. 1; 2. 1. 15. 3. 1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 4 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės D-os B-ės, B-o S-o ir pranešėjo V-o M-o, sekretoriaujant I-ai -ovaitei, dalyvaujant prokurorui D-ui -ui, gynėjui advokatui V-ui I-ui, nuteistojo BUAB ,,Atridas“ atstovui G-ui A-iui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir civilinio ieškovo BUAB ,,Atridas“ atstovo G-aus A-iaus ir gynėjo advokato V-o I-o kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, – 150 MGL (18 750 Lt) bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, – 130 MGL (16 250 Lt) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (12 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (25 000 Lt) bauda. UAB „Atridas“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį juridinio asmens likvidavimu, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – juridinio asmens likvidavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta juridinio asmens likvidavimas. Civiliniam ieškovui BUAB ,,Atridas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. L. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo ir civilinio ieškovo BUAB ,,Atridas“ atstovo ir gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. M-o pranešimą, nuteistojo ir civilinio ieškovo atstovo bei gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, n u s t a t ė : G. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Atridas“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „Atridas“ turtą, nuo 2001 m. gruodžio iki 2004 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, padedant T. L. ir dar dviem asmenims, dėl kurių tyrimas išskirtas į atskirą bylą, veikdamas vieninga tyčia, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Atridas“ priklausantį turtą – 1 198 201 Lt, kuriuos panaudojo tiksliau nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Be to, G. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas juridinio asmens UAB ,,Atridas“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, nuo 2001 m. gruodžio iki 2004 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su T. L. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, veikdamas vieninga tyčia, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „Atridas“ interesais įgijo didelės vertės turtinę teisę į 182 775,18 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą; nuo 2001 m. gruodžio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su T. L. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, veikdamas vieninga tyčia, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „Atridas“ interesais įgijo didelės vertės turtinę teisę į 169 313,87 Lt valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Be to, G. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2001 iki 2004 metų, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Kaune apgaulingai tvarkė UAB „Atridas“ buhalterinę apskaitą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „Atridas“ 2001–2004 metų veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. UAB „Atridas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus G. B. , kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas UAB „Atridas“ vardu, jos interesais, nuo 2003 m. gegužės iki 2004 m. sausio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia su T. L. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „Atridas“ interesais įgijo didelės vertės turtinę teisę į 124 952,70 Lt valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: G. B. , tarpininkaujant T. L. , iš asmens, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus – A. K. firmos „Artsana“, UAB „Ekspandas“, UAB „L-preza“, UAB „Investicijų analizės biuras“ PVM sąskaitų–faktūrų blankus, kasos pajamų orderius, naudodamasis kompiuterine technika ir ranka įrašė G. B. ir T. L. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „Atridas“ parduotas prekes ir paslaugas iš viso už 819 142,52 Lt (iš jų 124 952,70 Lt PVM). G. B. , siekdamas sumažinti UAB „Atridas“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, žinodamas, kad sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus patvirtino savo parašais bei suorganizavo, kad T. L. UAB „Investicijų analizės biuras“ dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtintų savo, kaip UAB „Atridas“ komercijos direktoriaus, parašais, bei visus šiuos dokumentus perdavė įmonės finansininkams ir nurodė juos įtraukti į buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. UAB „Atridas“ finansininkai, nežinodami, kad G. B. pateikti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į įmonės buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose–faktūrose PVM sumas – į UAB „Atridas“ PVM deklaracijų už 2003 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, taip 124 952,70 Lt sumažindami UAB „Atridas“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities skyriui. Be to, UAB ,,Atridas“, atstovaujama direktoriaus G. B. , nuo 2003 m. gegužės iki 2004 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami vieninga tyčia su T. L. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „Atridas“ interesais įgijo didelės vertės turtinę teisę į 120 123,87 Lt valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: G. B. , tarpininkaujant T. L. , iš asmens, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus – A. K. firmos „Artsana“, UAB „Ekspandas“, UAB „L-preza“, UAB „Investicijų analizės biuras“ PVM sąskaitų–faktūrų blankus, kasos pajamų orderius ir UAB „Ekspandas“ 2003 m. rugsėjo 24 d. atliktų transporto paslaugų suvestinę bei priedą Nr. 1, naudodamasis kompiuterine technika bei ranka įrašė G. B. ir T. L. pateiktus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „Atridas“ parduotas prekes ir paslaugas iš viso už 800 825,82 Lt. G. B. , žinodamas, kad pagal minėtus dokumentus sandoriai nėra įvykę, patvirtino juos savo parašais ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė bendrovės finansininkams bei nurodė juos įtraukti į buhalterinę apskaitą ir į pelno mokesčio deklaracijas. UAB „Atridas“ finansininkai, nežinodami, kad šie dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į įmonės buhalterinę apskaitą ir pelno mokesčio deklaraciją už 2003 metus, jų 89 langelyje nurodė 800 825,82 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną ir 96 langelyje – 120 123,87 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 120 123,87 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities skyriui. Be to, UAB ,,Atridas“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus G. B. , 2003–2004 metų laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami vieninga tyčia, Kaune apgaulingai tvarkė UAB „Atridas“ buhalterinę apskaitą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: G. B. , būdamas UAB „Atridas“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. , Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003–2004 metų laikotarpio UAB „Atridas“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, žinodamas, kad tarp A. K. firmos „Artsana“, UAB „Investicijų analizės biuras“, UAB „Ekspandas“, UAB „L-preza“ ir UAB „Atridas“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „Atridas“ buhalterinę apskaitą įtraukė asmens, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, suklastotus ir pateiktus minėtų įmonių PVM sąskaitų–faktūrų blankus, kasos pajamų orderius, UAB „Ekspandas“ 2003 m. rugsėjo 24 d. atliktų transporto paslaugų suvestinę bei priedą Nr. 1, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „Atridas“ pirko paslaugas ir prekes iš šių įmonių ir už jas sumokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „Atridas“ 2003–2004 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nuteistojo ir civilinio ieškovo BUAB ,,Atridas“ atstovas G-us A-ius ir gynėjas advokatas V-a- I-a- kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimų dalį, kuria UAB ,,Atridas“ pripažinta kalta, ir bylą juridiniam asmeniui nutraukti; visiškai patenkinti civilinį ieškinį ir iš G. B. BUAB ,,Atridas“ naudai priteisti 1 198 201 Lt žalai atlyginti. Taip pat prašoma nuosprendžio dalį dėl G. B. pakeisti ir skirti jam griežtesnę bausmę. Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorių manymu, baudžiamoji byla BUAB ,,Atridas“ turi būti nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminai siejami su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu (pavojingumu), kuris priklauso nuo sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 11 straipsnis), o juridiniam asmeniui tokia bausmės rūšis BK nenumatyta, tai, kasatorių manymu, juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas turi būti nustatomas vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, kuriame senaties termino trukmė siejama su tokiomis nusikalstamomis veikomis, už kurias numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šiame papunktyje nustatytas dvejų metų senaties terminas. Taigi senaties terminas suėjo 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas juridiniam asmeniui turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu nepagrįstos, jomis pažeidžiamos ne tik BK 20, 43 straipsnių ir BPK nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 4 dalies nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. N-s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009 m. birželio 8 d. nutarime dėl BK 20, 43 straipsnių atitinkamų dalių atitikties Konstitucijai ir konstatuota, kad lygybės įstatymui principas taikytinas ir juridiniams ir fiziniams asmenims, šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia inter alia tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan. ). Iš to Konstitucinis Teismas daro išvadą, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių, inter alia baudžiamųjų teisinių santykių, kartu ir baudžiamosios atsakomybės, subjekto, specifiškumas lemia ir tai, kad jam nustatyta bausmių sistema skiriasi nuo nustatytosios fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniams asmenims BK 43 straipsnyje nustatyta atskira bausmių sistema, įstatymų leidėjas, kasatorių įsitikinimu, turėjo nustatyti ir specifines senaties terminų taisykles. Tokių nesant, turi būti taikomos esamos baudžiamosios atsakomybės senaties taikymą reglamentuojančios nuostatos. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino juridinio asmens ir jo naudai ar interesais veikusio fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pagal BK 20 straipsnio 1 dalies prasmę juridinio asmens nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra tolygus fizinio asmens pavojingumo laipsniui. Be to, juridinis asmuo atsako ne už savo, o už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas. T-ėl tapatinti juridinio ir fizinio asmens nusikalstamų veikų pavojingumą nėra teisinio pagrindo, pavojingumo negalima lyginti ir dėl šių asmenų skirtingų tikslų, nes juridinio asmens gaunama nauda tėra tik šalutinis fizinio asmens padarytos tyčinės veikos rezultatas, kai einantis vadovaujančias pareigas fizinis asmuo nusikalstamą veiką atlieka vien iš savanaudiškų paskatų, neketindamas sukurti tiesioginės naudos juridiniam asmeniui. G. B. fiktyvius sandorius sudarė siekdamas padengti savo įsiskolinimą bendrovei, atsiradusį dėl avansu paimtų piniginių lėšų negrąžinimo, o ne siekdamas naudos bendrovei. G. B. tiesioginė tyčia buvo nukreipta į asmeninės materialinės naudos gavimą, o juridinio asmens gautina mokestinė nauda yra tik antraeilis šalutinis šio nuteistojo padaryto nusikaltimo rezultatas. Juridinio asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnis visais atvejais yra mažesnis nei jo vardu ar interesais veikusio fizinio asmens. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 ir Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo išvadų išplaukia, kad vien tik fakto, jog nusikalstamą veiką padarė vadovaujančias pareigas bendrovėje užimantis asmuo, šio juridinio asmens naudai ar jo interesais, nepakanaka juridinį asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, visais atvejais būtina nustatyti juridinio asmens padaryto nusikaltimo sudėtį. Šioje byloje matyti, kad nuteistasis G. B. veikė iš savanaudiškų paskatų, t. y. prieš bendrovės interesus. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos R. G. parodymai, kad G. B. fiktyviais dokumentais bandė pateisinti iš bendrovės avansu paimtų pinigų trūkumą ir taip išvengti materialinės atsakomybės, taip pat teismų konstatuota aplinkybė, jog G. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,Atridas“ turtą. Taigi bendrovės turtas buvo naudojamas ne bendrovės pelnui gauti, o G. B. asmeniniams poreikiam tenkinti. T-ėl teigti, kad G. B. ir UAB sieja bendri interesai, nėra jokio pagrindo, jų interesai buvo priešingi, nes dėl direktoriaus padarytų nusikaltimų bendrovė patyrė žalos. Kadangi G. B. nusikaltimus padarė ne UAB interesais, taip pat atsižvelgiant į konstatuotą faktą, jog nuteistieji neveikė juridinio asmens naudai, darytina išvada, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų juridinio asmens atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra, todėl apkaltinamasis nuosprendis UAB ,,Atridas“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kasatoriai nurodo, kad bendrovei paskirta bausmė – juridinio asmens likvidavimas – yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštarauja bausmių paskirčiai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 straipsnis), teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), užkerta BUAB ,,Atridas“ kreditoriams (tarp jų ir valstybei) galimybę apginti savo turtinius bei neturtinius interesus. Taip pat kasatoriai pažymi, kad G. B. paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei numatyta įstatyme, o BUAB ,,Atridas“ – pati griežčiausia. Teismas šią bausmę paskyrė nepaisydamas to, kad bendrovė iš esmės jokios realios veiklos nevykdė, nuosprendžio priėmimo metu visa įmonė turėjo likviduojamosios statusą, o vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų kaip tik ir yra nemokios įmonės likvidavimas ir kreditorių interesų gynimas. Šiuo atveju labai reikšminga, kokia tvarka įmonė bus likviduota. Vykdant įmonės likvidavimo procedūrą įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pagrindinis bankroto administratoriaus tikslas yra bankrutuojančios įmonės kreditorių inetersų tenkinimas. Tuo tarpu BK 53 straipsnyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 28 straipsnyje nustatytas įmonės likvidavimo tikslas nėra siejamas su skolų išieškojimu ir kreditorių interesų tenkinimu, tokiu atveju pagrindinis tikslas – kuo greičiau likviduoti nusikalstamą veiką padariusį juridinį asmenį, taip pažeidžiant šio asmens kreditorių teises bei interesus. Tokios bausmės paskyrimas padeda G. B. išvengti pareigos atlyginti bendrovei nusikaltimu padarytą žalą, nes kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi (CK 6. 128 straipsnio 3 dalis). Likvidavus UAB visos jos turėtos reikalavimo teisės pasibaigs, taip pat pasibaigs visos prievolės atlyginti kitiems asmenims (kreditoriams) padarytus nuostolius, tarp jų sumokėti valstybei nesumokėtus mokesčius. Taip bus pažeisti UAB kreditorių, tarp jų ir valstybės, teisės ir interesai. Kasatorių įsitikinimu, G. B. padarytos žalos dydis yra aiškus ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais: 2005 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-1/120, 2006 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. 5-1/174, taip pat žalos dydis tiksliai apskaičiuotas pagal byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. B. nusikalstamu būdu gautus pinigus ne pasisavindavo, o įnešdavo juos į kasą arba į banką, užpajamuodavo. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jo teiginių laikyti įrodymais, patvirtinančiais, kad dalis pasisavintų piniginių lėšų kaip avansas buvo grąžinta į kasą. Taigi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai. Dėl paskirtos G. B. bausmės kasatoriai nurodo, kad skirdamas jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas iš esmės pažeidė BK 62 straipsnio reikalavimus, nes byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bent iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Taip teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė civilinio ieškovo BUAB ,,Atridas“ teisę į greitą ir visišką žalos atlyginimą. Kasatorių manymu, tokiu atveju, kai bausmės skyrimas nuteistajam yra tiesiogiai susijęs su padarytos žalos atlyginimu, civilinis ieškovas gali skųsti teismo nuosprendį ir šiuo aspektu. Kasacinis skundas atmestinas. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų juridiniam asmeniui (BK 95 straipsnis) Kasatorių argumentai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl juridinio asmens turi būti skaičiuojamas vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, nes BK 43 straipsnyje nenumatyta, kad juridiniam asmeniui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad BK 95 straipsnio 1 dalies 1 a punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytas dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad juridinis asmuo – UAB „Atridas“ padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (apysunkis). Įstatymų leidėjas BK 43 straipsnyje nustatė juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką skirtinas bausmes, kurios šiam asmeniui BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė tik skirtingas bausmių rūšis juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims. Baudžiamajame įstatyme – BK – yra XII skyrius, pavadintas baudžiamosios atsakomybės senatis, kurio 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Tačiau nei šiame straipsnyje, nei minėtame skyriuje nenurodyta, kad juridiniams asmenims apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra skirtingi. Be to, remiantis kasatorių logika, juridinis asmuo visada padarytų tik baudžiamąjį nusižengimą. Taigi sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, BK yra XI skyrius, kuris nustato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus), nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad juridiniams asmenims taikomi skirtingi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Dėl to BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai taikomi tiek fiziniams asmenims (tarp jų ir nepilnamečiams), tiek ir juridiniams asmenims pagal BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytus maksimalius laisvės atėmimo bausmių dydžius fiziniams asmenims. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) bei padaryto nusikaltimo sunkumo (BK 11 straipsnis). Tyčiniai nusikaltimai priklausomai nuo BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų maksimalių laisvės atėmimo bausmių dydžių skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnis). Kuo pavojingesnė padaryta nusikalstama veika ir kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo ilgesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nustatyta, kad juridinis asmuo – UAB „Atridas“ padarė du nusikaltimus: vienas iš jų, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, – sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl šį nusikaltimą padariusiam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam) taikytinas BK 95 straipsnio 1 dalies d punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytas dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pagal bylos duomenis, nuteistojo juridinio asmens UAB „Atridas“ nusikalstama veika padaryta 2003 m. gegužės–2004 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nesuėję ir nutraukti baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui BUAB „Atridas“ nėra teisinio pagrindo. Dėl nusikaltimo sudėties požymių UAB „Atridas“ veikoje Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, pabrėžė, kad juridinio asmens specifiškumą lemia inter alia tai, kad juridinis asmuo, turėdamas teisnumą ir veiksnumą, teisinių santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan. ); juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. B. , būdamas juridinio asmens UAB ,,Atridas“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, nuo 2001 m. gruodžio iki 2004 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su T. L. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, veikdami vieninga tyčia, V- ir Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule, klastodami tikrus dokumentus bei įsigydami netikrus dokumentus, UAB „Atridas“ interesais įgijo didelės vertės turtinę teisę į 352 089,05 Lt valstybės biudžeto lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą; Be to, G. B. nuo 2001 iki 2004 metų, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Kaune apgaulingai tvarkė UAB „Atridas“ buhalterinę apskaitą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „Atridas“ 2001–2004 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Už šiuos G. B. veiksmus, tik sumažinus jų apimtį nuo 2003 m. gegužės mėnesio (nes tik nuo 2003 m. gegužės 1 d. nustatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė) bei iki 245 076, 57 Lt mokėtinus į valstybės biudžetą pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, nuteistas ir juridinis asmuo – UAB „Atridas“, nes tai buvo atlikta jo interesais panaikinant didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo UAB „Atridas“ atstovo bei gynėjo skundą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad G. B. veikė UAB „Atridas“ interesais, nes panaikino šios bendrovės didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 245 076,57 Lt pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Šio teismo nutartyje nurodyti išsamūs motyvai, kuriais paneigiami apeliantų argumentai. Kasatoriai iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, ginčydami įrodymų vertinimą ir teismų išvadą, kad G. B. veikė bendrovės interesais, tačiau tai yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl UAB ,,Atridas“ paskirtos bausmės Kasatoriai teigia, kad bendrovei paskirta bausmė – juridinio asmens likvidavimas – yra deklaratyvaus pobūdžio (nuosprendžio priėmimo metu įmonė turėjo likviduojamosios statusą ir iš esmės jokios realios veiklos nevykdė), prieštarauja bausmės paskirčiai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 straipsnis), teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), užkerta UAB ,,Atridas“ kreditoriams (tarp jų ir valstybei) galimybę apginti savo turtinius bei neturtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas juridiniam asmeniui BUAB „Atridas“ bausmę, įvertino tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir tai, kad nors anksčiau ši bendrovė neteista, tačiau šiuo metu jokios realios veiklos nevykdo, todėl, vadovaudamasis BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB „Atridas“ paskyrė juridinio asmens likvidavimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią bausmę, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, kitos rūšies bausmės skyrimas bankrutuojančiai UAB „Atridas“ būtų visiškai neefektyvus – baudos tokia įmonė sumokėti negalėtų, o jos veiklos apribojimo skyrimas būtų nelogiškas, nes nuosprendžio priėmimo metu bendrovė turėjo likviduojamosios statusą. Taigi teismas, skirdamas juridiniam asmeniui UAB „Atridas“ bausmę, BK bendrosios dalies normų nepažeidė, todėl kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo švelninti paskirtos bausmės, nes tai padaryti galima tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius (BK 53 straipsnis). Toks įpareigojimas yra imperatyvus, tačiau šioje byloje UAB „Atridas“ iškelta bankroto byla pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, todėl nustatyti konkretaus termino dėl visos veiklos nutraukimo nebuvo prasmės. Dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad paskirta bausmė užkerta UAB ,,Atridas“ kreditoriams (tarp jų ir valstybei) galimybę apginti savo turtinius bei neturtinius interesus ir kad padeda nuteistajam G. B. išvengti pareigos atlyginti bendrovei nusikaltimu padarytą žalą. Juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Vadovaujantis BVK 26–31 straipsniais, juridinio asmens likvidavimo procedūrai vadovauja antstolis. BVK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius, taip pat atlikti kitas likvidavimo procedūras ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Be to, raginime nurodomas terminas, per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas, jei taip nusprendžia antstolis, juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei juridinio asmens organas per nustatytą terminą likvidatoriaus nepaskiria, likvidatoriumi ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų antstolio patvarkymu skiriamas antstolis arba kitas likvidatoriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo. Tokia juridinio asmens likvidavimo procedūra pradedama, jeigu įmonei nėra iškelta bankroto byla. BVK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organo bei likvidatoriaus veiksmus vykdant juridinio asmens likvidavimą nustato Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Atridas“ iškelta bankroto byla, paskirtas jos administratorius. Taigi šios bendrovės bankroto procedūra pradėta pagal Įmonių bankroto įstatymą ir bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), todėl ši procedūra turi būti tęsiama ir ji turi baigtis UAB „Atridas“ likvidavimu, taip įvykdant teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju bendrovė negali būti atgaivinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 9 d. nutartyje (kasacinė byla Nr. 3K-3-329) išaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir byloje pagal pareikštą ieškinį administratorius prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris įmonės likvidavimo procese būtų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti. Taigi galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinį yra ne įmonė, o jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai skirta CK 2. 50 straipsnio 3 dalis. Dėl BPK 112 straipsnio nuostatų taikymo Šioje byloje tiek G. B. , tiek UAB ,,Atridas“ (atstovas G. A-ius) buvo pareikšti įtarimai, vėliau jie tapo kaltinamaisiais ir buvo nuteisti. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens UAB ,,Atridas“ atstovas G. A-ius (jis ir šios bendrovės bankroto administratorius) pareiškė kitam kaltinamajam – G. B. civilinį ieškinį dėl 1 198 201 Lt žalos atlyginimo, kuris Kauno apygardos teisme buvo gautas 2008 m. gegužės 6 d. Šis teismas civilinio ieškovo pripažinimo klausimą privalėjo išspręsti nutartimi (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Teismas šio klausimo apskritai nesvarstė ir nutarties dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens – UAB ,,Atridas“ – pripažinimo civiliniu ieškovu nepriėmė. Be to, šioje byloje UAB ,,Atridas“ apskritai negali būti pripažinta civiliniu ieškovu, nes ji yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovas turi tokias pačias teises kaip įtariamasis ir kaltinamasis, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas (BPK 388 straipsnio 1, 4 dalys). BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos įtariamojo ir kaltinamojo teisės, tačiau ten nenumatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali pareikšti civilinį ieškinį ar apskųsti nuosprendžiu paskirtą bausmę kitam nuteistajam. Tokias teises turi tik nukentėjusysis (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi toje pačioje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, turintis kaltinamojo teises, negali būti dar ir civilinis ieškovas, bei prašyti iš kito kaltinamojo atlyginti žalą ir kitam kaltinamajam ar nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę. Taigi kasatorių argumentai, kad G. B. padarytos žalos dydis UAB ,,Atridas“ yra aiškus ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir kad teismas nuteistajam G. B. neteisėtai taikė BK 62 straipsnio nuostatas, paliekami nenagrinėti, nes kasatoriai nėra tinkami subjektai ir šios nuosprendžio dalies neturi teisės skųsti (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo ir civilinio ieškovo BUAB ,,Atridas“ atstovo G-aus A-iaus ir gynėjo advokato V-o I-o kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |