Paieška : Teismų praktika TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2146: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
3. Rengimasis padaryti nusikaltimą
(BK 21 straipsnis).
Pasikėsinimas sukčiauti (BK 22
straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis).
Melagingas įskundimas (BK 236
straipsnio 1 dalis)

Melagingas įskundimas dėl nusikalstamos veikos,
kuria įskundėjui tariamai padaryta turtinė žala, nepareiškus civilinio ieškinio
dėl šios žalos atlyginimo, nėra pagrindas šio asmens veiksmus kvalifikuoti kaip
melagingo įskundimo ir pasikėsinimo sukčiauti sutaptį. Tokie veiksmai gali būti
kvalifikuojami kaip melagingo įskundimo ir rengimosi sukčiauti sutaptis.

                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 2K-620/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 1. 1. 4. 1; 1. 2. 14. 5. 1 (S)


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 21 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės A-os
R-ės, J-o T-iaus ir pranešėjo V-o P-o,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir jo gynėjo
advokato kasacinius skundus dėl J-avos
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties.
J-avos rajono apylinkės teismo 2010
m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda,
BK 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, BK 22 straipsnio 1
dalį, 182 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos
bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės
pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 48
MGL (6000 Lt) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo A. U. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

A. U. nuteistas už
tai, kad 2007 m. gruodžio 3 d. , pateikdamas J-avos rajono apylinkės
prokuratūrai, esančiai J-avoje, Sodų g. 42, 2007 m. spalio 26 d. data surašytą
prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood M-ter“ direktoriui S. Č. dėl 2006
m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, melagingai įskundė
įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip
padariusį nusikalstamą veiką; dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-2-0025-07
ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo įteiktas
pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182
straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo) ir 245
straipsnyje (dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo). Taip A. U.
padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, A. U.
nuteistas už tai, kad J-avos rajono policijos komisariate, esančiame J-avoje,
Klaipėdos g. 4, ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytojas ir įspėtas dėl
atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė
melagingus parodymus, būtent:
2007 m. gruodžio
28 d. , nuo 8. 20 iki 10. 20 val. , apklausos metu jis davė melagingus parodymus,
kad pagal susitarimą su UAB „Wood M-ter“ direktoriumi S. Č. pagal 2006 m.
kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija WOO Nr. 0000383 lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo staklių negavo, o sąskaita pagal abipusį susitarimą su S. Č. turėjo
būti anuliuota, t. y. kad lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių UAB
„Jolventa ir Ko“ neturi, nors 2007 m. sausio 26 d. už jas apmokėjo per
antstolį pagal 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą,
tačiau S. Č. teismo sprendimo nevykdė, lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo
staklių nepateikė, o antstoliui parodė kitas stakles, t. y. apkaltino UAB „Wood
M-ter“ direktorių S. Č. neva šis padarė nusikalstamas veikas, numatytas
BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje;
2008 m. vasario 7 d. ,
nuo 15. 15 iki 15. 25 val. , apklausos metu, pateikdamas 2007 m. balandžio 6
d. UAB „Canalis“ PVM sąskaitą faktūrą serija CAN Nr. 715, jis davė melagingus
parodymus, kad UAB „Saikirta“ patalpose, esančiose Kauno r. (duomenys neskelbtini), rastos lukšto
kraštų nupjovimo nufrezavimo „O-to Mayer“ staklės nėra gautos iš UAB „Wood
M-ter“, o įgytos iš UAB „Canalis“ bendrai su kitais įrengimais ir sąskaitoje
įrašytos 9 numeriu. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikaltimus, numatytus
BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. U.
nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d. , J-avos r. , U-alių k. , ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą
faktūrą serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood M-ter“ 5074 Lt vertės lukšto
kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „O-to Mayer“, panaudodamas apgaulę, t. y.
2007 m. gruodžio 3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš
S. Č. , melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ lukšto
kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „O-to Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa
ir Co“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo stakles 5074 Lt vertės, priklausančias UAB „Wood M-ter“, tačiau
nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes
2008 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo staklės „O-to Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose. Taip A.
U. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą
nusikalstamą veiką.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo teismą panaikinti J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d.
nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai padarė esminių
baudžiamojo įstatymo pažeidimų, patikrino ne visas galimas nusikalstamų veikų
padarymo versijas ir nepašalino visų abejonių dėl jo kaltės padarius jam
inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Kasatorius pažymi, kad UAB
„Canalis“ įsigijusi stakles „Mayer“ iš UAB
„Wood M-ter“ už grynuosius pinigus, sukeitė buhalterinius įrašus ir vietoje senų staklių su stumdomu stalu, įsigytų iš
G. K. , įrašė naujas stakles „Mayer“. Tuo
tarpu UAB „Wood M-ter“ kasatoriui bei antstoliui pabandė perduoti visiškai
kitas stakles, perklijuodami ant jų pavadinimą
„Mayer“. Kasatorius pažymi, kad UAB
„Jolventa ir Ko“ ir UAB „Saikirta“ patalpos
yra tos pačios, todėl teismo išvada, kad jis stakles „Mayer“ slėpė UAB „Saikirta“ patalpose, yra niekinė.
Teismai
nepagrįstai pripažino UAB „Wood M-ter“
liudytojų parodymus nuosekliais ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant
civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)
visų UAB „Wood M-ter“ liudytojų parodymai buvo pripažinti nenuosekliais:
vieni sakė, kad matė, kaip kasatorius pats
vienas atvyko pasiimti staklių, kiti
matė, kad neva buvo kartu atvykęs sunkvežimio vairuotojas, bet niekas
nematė kas konkrečiai krovė.
Kasatorius pažymi, kad ekspertas patvirtino, jog S. Č. kėsinosi antstoliui perduoti įrengimą, skirtą
medžio lukšto suklijavimui, bet ne nupjovimui
ir nufrezavimui, tačiau teismai šių
įrodymų nevertino.
Kasatorius skunde
teigia, kad S. Č. neturėjo staklių „Mayer“ originalių dokumentų, o teismui
pateikė tik dublikatą, kurį teismas nepagrįstai pripažino įrodymu. Kasatorius nurodo, kad teismas ir prokuratūra pažeidė įrodymų rinkimo
taisykles, nes leido pačiam nukentėjusiajam S. Č. rinkti įrodymus užsienio
valstybėje – B-gijos karalystėje.
Kasatoriaus
manymu, vienintelis Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 20 d.
civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006
teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė,
kad S. Č. ginčo įrengimo neperdavė A. U.
Kasaciniu skundu nuteistojo
A. U. gynėjas prašo teismo
panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.
Kasatorius skunde
teigia, kad nuteistasis nepadarė jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o nagrinėjant
bylą buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis
įstatymas.
Kasatorius nurodo, kad teismai perrašė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų S. Č. , E. Č. , I. A. , R. Ž. , Ž.
P. , A. U. , E. R. bei antstolio R. B.
parodymus, tuo tarpu liudytojų R. R. , R. T. , S. K. , H. S. , G. K. ir G. D.
parodymų neaptarė ir nevertino arba
vertino netinkamai. Be to, teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiškai
neatliko įrodymų analizės ir vertinimo, nepašalino esminių liudytojų
parodymų prieštaravimų. Kasatorius mano, kad Kauno apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. patikrinti
pateiktus įrodymus, išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu ginčo staklės pateko į UAB
„Canalis“, kas buvo atsakingas už šių staklių apskaitą, inventorizaciją. Siekiant
pašalinti šiuos neaiškumus, būtina atlikti papildomą įrodymų tyrimą,
apklausti papildomus liudytojus. Kadangi šių
veiksmų Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas atlikti negali, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Kasatorius teigia, kad neįrodyta,
jog buvo parduotos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „O-to Mayer“, ir
pažymi, kad teismas nuosprendyje neanalizuoja sukčiavimo dispozicijos požymių,
o byloje esantys įrodymai paneigia
sukčiavimo sudėties buvimą nuteistojo veikoje.
Kasatoriaus
manymu, esminis momentas, sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės
pagal BK 236 ir 235 straipsnius klausimą, buvo tai, ar nuteistojo reikalavimai
buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, būtina nustatyti,
ar nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes žodis melagingas suponuoja tik tiesioginę tyčią, t. y. asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę
pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia
žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai
padarytą nusikalstamą veiką.
Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje
byloje esami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis veikė
teisėtai, o nurodydamas esamas aplinkybes, nesiekė apkaltinti nekalto asmens,
ar pateikti tikrovės neatitinkančių žinių.
Kasatorius
atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas
civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006 priėmė sprendimą įpareigoti ieškovą UAB „Wood M-ter“
perduoti atsakovui UAB „Jolventa ir Ko“ lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo stakles „O-to Mayer“. Šis teismo
sprendimas UAB „Wood M-ter“ nebuvo skųstas – taip UAB „Wood M-ter“
sutiko su teismo sprendimu. Šią aplinkybę patvirtina du antstolio R. B.
vykdomieji raštai“: vienas – išieškoti iš UAB
„Jolventa ir Ko“ UAB „Wood M-ter“ naudai 5074 Lt, o kitas – išieškoti
įrenginį „O-to Mayer“ iš UAB „Wood M-ter“.
Ekspertizė
konstatavo, kad pateiktų staklių identifikacinė lentelė yra suklastota, todėl
akivaizdu, jog S. Č. padarė BK 182
straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kasatorius nurodo,
kad UAB „Jolventa ir Ko“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo pakeitimo, kuris
civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006
2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu buvo
pakeistas, priteisiant iš UAB „Wood M-ter“ pinigų sumą. 2008 m. vasario
11 d. nutartimi Nr. 2S-187-436/2008 sprendimas paliktas nepakeistas.
Nuteistasis A. U. , veikdamas kaip įmonės direktorius, turėdamas galiojančius
teismo sprendimus, teisėtai ir pagrįstai siekdamas
apginti savo ir įmonės pažeistas teises, 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su
pareiškimu į prokuratūrą nurodydamas,
kad S. Č. nevykdo teismo sprendimo. Pažymėtina, kad kaltinant melagingu
įskundimu būtina įrodyti tai, jog teismo sprendimai buvo tuo metu negaliojantys
ar neteisėti. Net J-avos rajono apylinkės
teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad procesas civilinėje byloje dėl ginčo
staklių buvo atnaujintas tik 2008 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos nutartimi. Esant
šioms aplinkybėms, kasatorius teigia, kad visų įrodymų visuma leidžia teigti
kita – tai, jog nuteistasis A. U. tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai
reikalavo UAB „Jolventa ir Ko“ priklausančio įrenginio. Taip pat nepaneigta ir
ta aplinkybė, kad minėtos staklės buvo įsigytos
iš UAB „Canalis“, juo labiau esantys liudytojai patvirtino, kad UAB „Canalis“
turėjo staklių pirktų iš UAB „Wood M-ter“.
Kasatorius pažymi, kad akivaizdu,
jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo vadovaujamasi prielaidomis net
nebandant atskleisti subjektyviųjų
nusikalstamos veikos požymių. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo
surinkta nė vieno įrodymo, jog nuteistasis suprato, kad kreipdamasis į policiją
su pareiškimu pažeidžia teisės normas. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra
konstatavę, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B-era, Messeguė and Jabardo v. Spain; Teljner v.
A-ia). Kasatorius teigia,
kad Kauno apygardos teismas visiškai be pagrindo vienų liudytojų parodymus
vertino kaip teisėtus ir pagrįstus, o kitų liudytojų parodymus, nenurodydamas
teisinio pagrindo, atmetė, be to, netinkamai išnagrinėjo
nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir paskyrė bausmę.
Atsiliepime į kasacinį skundą
prokuroras nurodo, kad Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama A. U.
baudžiamąją bylą, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – BPK) reikalavimų bei teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame
procese. Nuteistojo gynėjas skunde
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo
A. U. paduotą apeliacinį skundą. Tačiau atsiliepime pažymima, kad su šiais
gynybos teiginiais sutikti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo jo paduotą apeliacinį skundą ir pripažino, kad
jame iškeltos abejonės dėl padarytų pažeidimų pirmosios instancijos teisme ir dėl faktinių aplinkybių ištyrimo bei
neteisingo įvertinimo nepagrįstos
objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, patikrinusi J-avos apylinkės teismo
nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama
apeliacinio skundo ribų, nenustatė
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl ištirtų įrodymų vertinimo bei
netinkamo baudžiamojo įstatymo
pritaikymo.
Atsiliepime
nurodoma, kad kasatoriaus nepagrįstai ginčija ir tai, jog nukentėjusysis
S. Č. neteisėtai pateikė byloje gautus dokumentus iš B-gijos Karalystės dėl
staklių „O-to Mayer“ įsigijimo. BPK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis ir jo
atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus ir kt. BPK 98 straipsnyje taip pat įtvirtinta nukentėjusiojo
teisė savo iniciatyva pateikti
daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir
nagrinėti. Ar pateikti nukentėjusiojo
duomenys pripažintini įrodymais, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia teismas. Dėl to nėra jokio įstatyminio pagrindo
teigti, kad buvo esmingai pažeisti BPK reikalavimai renkant ir vertinant byloje įrodymus.
Nuteistojo gynėjo L. S. B. kasacinio
skundo vienas esminių argumentų yra tvirtinimas,
kad A. U. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine
tyčia. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie
visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai
liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius,
egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra
melagingi, jeigu liudytojas ar
nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. BK 235 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta
savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti
tikrovę atitinkančius, nemelagingus
parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos
suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna
patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo
metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės
neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų
užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota
byloje. Be to, kaltės turinys
atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą
veiką. Kaltės forma, rūšis, jos turinys –
subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be
nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius:
atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant,
ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį
kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir
pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos
aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojo A. U. apklausos protokolo
matyti, kad S. Č. baudžiamojoje byloje kaip liudytojas buvo apklaustas nepažeidžiant
BPK 183 straipsnyje nustatytų taisyklių
ir tvarkos, buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga
duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai
išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad
A. U. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės bei pareigos ir jis
buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, patvirtina ant apklausos protokolo esantis jo parašas. 2008 m.
vasario 7 d. papildomos liudytojo apklausos metu, A. U. , būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės
už žinomai melagingų parodymų davimą,
pateikė sąskaitos faktūros kopiją ir parodė, kad stakles „Orto Mayer“ įgijo ne
iš UAB „Wood M-ter“, o iš UAB „Canalis“ kartu su kitais įrenginiais. Tačiau
byloje nustatyta, kad minėtos staklės buvo įgytos dar 2006 m. kovo 22 d. iš
bendrovės „Wood M-ter“.
2007 m. spalio 26
d. pareiškimu A. U. 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į ikiteisminio
tyrimo instituciją – J-avos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį
tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. Č. bei bendrovę „Wood M-ter“
už tai,
kad nevykdo teismo nutarties ir nepatiekia staklių, už kurias bendrovė
„Jolventa ir Ko“ yra apmokėjusi. Šio prašymo pagrindu buvo pradėtas
ikiteisminis tyrimas, o S. Č. pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas. BK 236
straipsnio sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai šią melagingą
informaciją apie konkretų asmens elgesį gauna institucijos, turinčios teisę
pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, nes
asmuo supranta, kad melagingai įskundžia
nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką.
Gynėjas skunde
nurodo, kad A. U. , kreipdamasis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją veikė teisėtai, nes
turėjo 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris tuo metu buvo galiojantis ir
vykdytinas. Tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. U. , žinodamas,
jog staklės, kurios tarp bendrovių buvo ginčo objektas, iš tikrųjų yra UAB „Saikirta“
patalpose ir pirktos iš UAB „Wood M-ter“, o įgyvendindamas savo tikslus
neteisėtai užvaldyti svetimą turtą,
pasikėsino įgyti dar vienas 5074 Lt
vertės lukšto kraštų nupjovimo
nufrazavimo stakles, ir melagingai
įskundė nekaltą asmenį. Šį tikslą jis įgyvendino pasinaudodamas teismo
sprendimu, kuris vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, buvo panaikintas.
Atsiliepime
nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, jog A. U.
padarė tyčinį nusikaltimą, remiasi bylos faktinių aplinkybių bei byloje
surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Iš teismo nuosprendžio aprašomojoje
dalyje pateikto A. U. veikos objektyviųjų požymių aprašymo bei vertinimo matyti, kad
teismui nekilo abejonių, jog kaltinamasis veikė
tiesiogine tyčia. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo
baigiamuosiuose dokumentuose nenurodė
kaltės rūšies – tiesioginės tyčios, visapusiškai neaprašė jos turinio intelektinio
ir valinio momentų, vertintina kaip BK 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse
įtvirtintų reikalavimų sukonkretinti tyčią nurodant jos rūšį – tiesioginę ar
netiesioginę tyčią – bei apibūdinti jos turinį nesilaikymas. Tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į pirmosios instancijos
teismo nuosprendyje ir apeliacinės
instancijos teismo nutartyje atskleistus A. U. padarytos veikos
objektyvius požymius, teisingą jų
įvertinimą ir panaudojimą konstatuojant nuteistojo kaltę, nėra pagrindo teigti,
kad buvo netinkamai pritaikytas
baudžiamasis įstatymas, kuris nulemtų pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties A. U. byloje pakeitimą
ar panaikinimą.
Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1
dalį už pasikėsinimą sukčiauti
Nuteistojo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 22
straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi
įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis
teismas atmetė kitus įrodymus. Tokie patys reikalavimai yra keliami apeliacinės
instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. BPK 332 straipsnio 3
dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties
dalyje, be kitų nurodytų reikalavimų, išdėstomos motyvuotos apeliacinės
instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o to paties straipsnio 5
dalyje pažymėta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti
nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis
pripažįstamas teisingu. Taigi teismas, kvalifikuodamas A. U. nusikalstamą veiką
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, privalėjo motyvuoti tokį
savo sprendimą.
Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios
instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neišdėstė veikos kvalifikavimo
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį motyvų, o apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo A. U. skundą, apsiribojo tik įrodymų
išdėstymu, bet nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl nuteistojo skundas
atmetamas ir veikos kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182
straipsnio 1 dalį pripažįstama teisinga. Nustatydamas BK 22 straipsnio 1
dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teismas
privalėjo ne tik konstatuoti apgaulę, bet ir nustatyti, ko buvo siekiama apgaule
pranešant apie nebūtą nusikaltimą – įgyti svetimą turtą ar siekiama kitų tikslų
– ir kokie įrodymai tai patvirtina.
A. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,
182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J-avos r. ,
U-alių k. , UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija WOO
Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood M-ter“ 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo stakles „O-to Mayer“, panaudodamas apgaulę, t. y. 2007 m. gruodžio
3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. , melagingai
pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo staklių „O-to Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Co“ naudai
įgyti svetimą turtą – dar vienas 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo
nufrezavimo stakles, priklausančias UAB „Wood M-ter“, tačiau nusikalstamos
veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m.
vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo
staklės „O-to Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra
svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba
jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip
nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo
turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis
sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės
pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus,
teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius
teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą,
siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės
prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar
teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas.
Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra
turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas
dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį
perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar
konstatuoti tokią teisę.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas
padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo
tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu
veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių.
Tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika BK 22 straipsnio prasme reiškia,
kad kaltininkas įgyvendina bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje
aprašytų objektyviųjų veikos požymių. Sukčiavimas apgaule įgyti svetimą turtą
laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės
panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ar kitus pirmiau išvardytus asmenis ir
2) turto ar turtinės teisės įgijimą. Tuo tarpu pasikėsinimas apgaule įgyti
svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra
tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę,
tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių
aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo nustatyta apgaulė
buvo tai, jog kasatorius inicijavo baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. , t. y.
melagingai pranešė, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ staklių „O-to Mayer“, nors
šias stakles iš tikrųjų buvo gavęs dar 2006 m. kovo 22 d. , ir taip pasikėsino
UAB „Jolventa ir Ko“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas 5074 Lt vertės
stakles „O-to Mayer“.
Teismai pagrįstai pripažino apgaulės buvimą
nuteistojo veikoje, tačiau kolegija pažymi, kad melagingas S. Č. įskundimas
teisėsaugos institucijoms, šiuo atveju – prokuratūrai, dėl nusikaltimo
padarymo, dėl kurio yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, kasatoriui nesudarė tiesioginės
galimybės įgyti svetimą turtą – dar vienas stakles „O-to Mayer“. P-eikiant
melagingus duomenis apie kito asmens neva padarytą nusikalstamą veiką, iš
tikrųjų yra apgaunamos teisėsaugos institucijos. Tačiau melagingai kreipiantis
į jas dėl tariamai padaryto nusikaltimo jos apgaunamos ne dėl kaltininko teisės
į turtą, o dėl paties nusikaltimo padarymo fakto. Tokios apgaulės pasekmė – teisėsaugos
institucijų pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nesamo nusikaltimo.
Jau minėta, kad kasatorius 2007 m. spalio 26 d.
prokuratūrai pateikė prašymą. Tačiau savo prašyme jis prašė pradėti ikiteisminį
tyrimą S. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl pareiškime nurodyto fakto, o ne
priteisti žalą. Pagaliau ir baudžiamojo proceso pagrindinė paskirtis yra
nubausti kaltininką, o ne atlyginti žalą. Jei asmuo nori (kad ir apgaule)
patvirtinti teisę į svetimą turtą, jis kreipiasi ne į teisėsaugos institucijas
dėl baudžiamojo persekiojimo, o su civiliniu ieškiniu į teismą.
Tiesa, byloje nustatyta, kad kasatorius 2007 m.
spalio 26 d. prokuratūrai pateiktame prašyme S. Č. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį paminėjo, jog S. Č. UAB „Jolventa ir Ko“ padarė
7900 Lt turtinę ir 80 800 Lt neturtinę žalą. Tačiau pagal BPK 109 straipsnį
ir 112 straipsnio 1 dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindas
baudžiamajame procese yra asmens, patyrusio šią žalą, ikiteisminio tyrimo
pareigūnui, prokurorui ar teismui (ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios)
pareikštas civilinis ieškinys. Nesant baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio,
teismas negali priteisti žalos atlyginimo. Taigi apie pasikėsinimą apgaule
įgyti svetimą turtą šioje situacijoje būtų galima kalbėti tik tada, jeigu
kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ar teisme būtų pareiškęs civilinį ieškinį,
kuriame pateiktų prašymą priteisti patirtą turtinę ar (ir) neturtinę žalą dėl
iš UAB „Wood M-ter“ negautų staklių „O-to Mayer“. Tikėtina, kad civilinį
ieškinį nuteistasis ateityje būtų pareiškęs. Tačiau šiame baudžiamosios bylos
etape civilinio ieškinio nepareikšta. A. U. tikslas buvo apgaule priversti
teismą patraukti S. Č. baudžiamojon atsakomybėn ir jį nubausti. Kasatorius
nenurodė savo reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo motyvų, civilinio
ieškinio, atitinkančio ieškiniui keliamus reikalavimus, nepareiškė. Kasatoriaus
pareiškime prokuratūrai išdėstytas nurodymas dėl patirtos turtinės ir
neturtinės žalos neatitinka civiliniam ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui,
keliamų bendrųjų reikalavimų, todėl negalėjo būti pagrindas iš S. Č. priteisti
turtinę ir neturtinę žalą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio
tyrimo metu S. Č. pareikšti įtarimai nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas
2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, o įtariamuoju tapo
pats kasatorius (2008 m. rugsėjo 18 d. pateiktas pranešimas apie įtarimą).
Taigi kasatorius civilinio ieškinio S. Č. nesuspėjo pareikšti, nes pats tapo
įtariamuoju, o nesant pareikšto civilinio ieškinio, negalima kalbėti ir apie
apgaulės panaudojimą turtui  užvaldyti ar
turtinei teisei įgyti.
Taigi remiantis BK 182 straipsnio nuostatomis ir
nustatytomis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad A. U. veiksmai, t. y. apgaulė
(melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir melagingi parodymai) buvo panaudota ne
siekiant įgyti turtą ar teisę į turtą, o siekiant inicijuoti baudžiamąjį
persekiojimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus
veika, t. y. melagingas S. Č. įskundimas teisėsaugos institucijos, atitinka BK
21 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš rengimosi padaryti sukčiavimo nusikaltimą
požymių – kitokį tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymą.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės
atėmimą iki trejų metų. Taigi ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3
dalį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 21 straipsnio 1
dalį asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,
todėl kasatoriaus baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nesunkų BK 182 straipsnio
1 dalyje numatytą nusikaltimą Baudžiamajame kodekse nenumatyta. Dėl to,
vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši teismų sprendimų
dalis naikintina.

Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (melagingas įskundimas)
ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingų parodymų davimas)

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako
tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti
baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką,
jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą
nusikalstamą veiką.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako
tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką
arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs
asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar
paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė
ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame
teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Tiek BK 236 straipsnio
1 dalyje, tiek 235
straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaroma tik esant
tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atitinkamai
institucijai melagingai įskundžia asmenį ir duoda melagingus parodymus, ir nori
taip veikti.
Kasatoriai teigia, kad neturėjo tyčios
padaryti nusikaltimus, numatytus BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235
straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius 2007 m. gruodžio 3 d. J-avos rajono apylinkės
prokuratūrai pateikė 2007 m. spalio 26 d. data surašytą prašymą pradėti
ikiteisminį tyrimą UAB „Wood M-ter“ direktoriui S. Č. dėl 2006 m. spalio 20 d.
Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo ir sukčiavimo, dėl to buvo pradėtas
ikiteisminis tyrimas ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo
įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje numatytas
nusikalstamas veikas. Pagrindinis kasatoriaus 2007 m. gruodžio 3 d.
prokuratūrai pateiktame prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą teiginys buvo tas,
kad S. Č. nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo,
kuriuo jis buvo įpareigotas perduoti stakles „O-to Mayer“, nors kasatorius už
jas sumokėjo 5074 Lt, kaip kad buvo įpareigotas minėto teismo sprendimo, ir dėl
to jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes padarė nusikaltimą,
numatytą BK 182 straipsnyje.
BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis
„melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo
suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti
baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino,
kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis
tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas, ir nori taip veikti.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, A. U. kaip liudytojas
buvo apklaustas du kartus. 2007 m. gruodžio 28 d. vykusios apklausos metu jis
parodė, kad pagal susitarimą su S. Č. pagal 2006 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą
staklių „O-to Mayer“ negavo, nors pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m.
spalio 20 d. sprendimą jis už stakles 2007 m. sausio 26 d. sumokėjo. 2008
m. vasario 7 d. vykusios papildomos apklausos metu apklaustas apie jo UAB „Saikirta“
patalpose rastas stakles kategoriškai paneigė, kad tai yra iš S. Č. UAB „Wood
M-ter“ įgytos staklės „O-to Mayer“, ir parodė, kad šias stakles įsigijo iš UAB
„Canalis“. Kolegija pažymi, kad S. Č. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kasatoriui
stakles „O-to Mayer“ pagal sąskaitą faktūrą perdavė 2006 m. kovo 22 d. , t. y.
iki Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo. N-s
kasatorius nepripažino, kad 2008 m. vasario 6 d. UAB „Saikirta“ rastos staklės
yra tos pačios staklės „O-to Mayer“, kurias jam perdavė S. Č. 2006 m. kovo 22
d. pagal sąskaitą faktūrą ir teigė, kad stakles įgijo iš UAB „Canalis“, tačiau
byloje esantys duomenys rodo priešingai. Visų pirma kasatoriaus teiginį, kad
staklės „O-to Mayer“ yra gautos iš UAB „Canalis“, paneigė liudytojas G. K. ,
parodęs, jog UAB „Canalis“ staklių „O-to Mayer“ niekada neturėjo, o UAB
„Saikirta“ perdavė tik senas rusiškas stakles. Be to, specialisto išvada buvo
nustatyta, kad UAB „Saikirta“ patalpose esančios staklės „O-to Mayer“ atitinka
UAB „Wood M-ter“ pateiktus dokumentus, t. y. „O-to Mayer“ firmos staklių pasą,
staklių paskirties, techninių duomenų aprašymą ir dokumentus iš B-gijoje
esančios bendrovės „Philips Constant“, iš kurios UAB „Wood M-ter“ šias stakles
įsigijo. Dėl to 2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas
S. Č. dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje numatytų nusikalstamų
veikų buvo nutrauktas, o 2008 m. rugsėjo 18 d. pačiam kasatoriui pateiktas
pranešimas apie įtarimą, be kitų nusikalstamų veikų, tikėtina, padarius ir BK
236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą
išvadą, kad kasatorius suvokė, jog prokuratūrai pateikė žinomai melagingus
duomenis apie S. Č. neva padarytas nusikalstamas veikas (teismo sprendimo
nevykdymo ir sukčiavimo) ir davė apie tai melagingus parodymus, nors stakles
„O-to Maeyr“ S. Č. pagal sąskaitą faktūrą jam perdavė 2006 m. kovo 22 d. , ir
norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia.
Kolegija laiko, kad teismas tinkamai įvertino
byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų
vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir
kasatorių pagrįstai už melagingą S. Č. įskundimą prokuratūrai bei melagingų
parodymų davimą nuteisė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235
straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti J-avos rajono
apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį.
Panaikinti J-avos rajono
apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties
dalį, kuria A. U. nuteistas pagal BK
22 straipsnio1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.
Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. U. pagal
BK 235 straipsnio 1 dalį paskirtą 20
MGL (2500 Lt) dydžio baudą ir pagal BK 236
straipsnio 1 dalį paskirtą 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudą subendrinti iš
dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę
paskirti 34 MGL (4250 Lt) dydžio baudą.
Likusią J-avos rajono
apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties
dalį palikti nepakeistą.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.55861 sekundės -