|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Baudžiamoji byla Nr 3. Rengimasis padaryti nusikaltimą (BK 21 straipsnis). Pasikėsinimas sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Melagingas įskundimas (BK 236 straipsnio 1 dalis) Melagingas įskundimas dėl nusikalstamos veikos, kuria įskundėjui tariamai padaryta turtinė žala, nepareiškus civilinio ieškinio dėl šios žalos atlyginimo, nėra pagrindas šio asmens veiksmus kvalifikuoti kaip melagingo įskundimo ir pasikėsinimo sukčiauti sutaptį. Tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip melagingo įskundimo ir rengimosi sukčiauti sutaptis. Baudžiamoji byla Nr. 2K-620/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1. 1. 4. 1; 1. 2. 14. 5. 1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės A-os R-ės, J-o T-iaus ir pranešėjo V-o P-o, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir jo gynėjo advokato kasacinius skundus dėl J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties. J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, BK 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 48 MGL (6000 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, n u s t a t ė : A. U. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 3 d. , pateikdamas J-avos rajono apylinkės prokuratūrai, esančiai J-avoje, Sodų g. 42, 2007 m. spalio 26 d. data surašytą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood M-ter“ direktoriui S. Č. dėl 2006 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką; dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-2-0025-07 ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo) ir 245 straipsnyje (dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo). Taip A. U. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad J-avos rajono policijos komisariate, esančiame J-avoje, Klaipėdos g. 4, ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytojas ir įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, būtent: 2007 m. gruodžio 28 d. , nuo 8. 20 iki 10. 20 val. , apklausos metu jis davė melagingus parodymus, kad pagal susitarimą su UAB „Wood M-ter“ direktoriumi S. Č. pagal 2006 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija WOO Nr. 0000383 lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių negavo, o sąskaita pagal abipusį susitarimą su S. Č. turėjo būti anuliuota, t. y. kad lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių UAB „Jolventa ir Ko“ neturi, nors 2007 m. sausio 26 d. už jas apmokėjo per antstolį pagal 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, tačiau S. Č. teismo sprendimo nevykdė, lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių nepateikė, o antstoliui parodė kitas stakles, t. y. apkaltino UAB „Wood M-ter“ direktorių S. Č. neva šis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje; 2008 m. vasario 7 d. , nuo 15. 15 iki 15. 25 val. , apklausos metu, pateikdamas 2007 m. balandžio 6 d. UAB „Canalis“ PVM sąskaitą faktūrą serija CAN Nr. 715, jis davė melagingus parodymus, kad UAB „Saikirta“ patalpose, esančiose Kauno r. (duomenys neskelbtini), rastos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo „O-to Mayer“ staklės nėra gautos iš UAB „Wood M-ter“, o įgytos iš UAB „Canalis“ bendrai su kitais įrengimais ir sąskaitoje įrašytos 9 numeriu. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikaltimus, numatytus BK 235 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d. , J-avos r. , U-alių k. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood M-ter“ 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „O-to Mayer“, panaudodamas apgaulę, t. y. 2007 m. gruodžio 3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. , melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „O-to Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Co“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles 5074 Lt vertės, priklausančias UAB „Wood M-ter“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „O-to Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose. Taip A. U. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo teismą panaikinti J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, patikrino ne visas galimas nusikalstamų veikų padarymo versijas ir nepašalino visų abejonių dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasatorius pažymi, kad UAB „Canalis“ įsigijusi stakles „Mayer“ iš UAB „Wood M-ter“ už grynuosius pinigus, sukeitė buhalterinius įrašus ir vietoje senų staklių su stumdomu stalu, įsigytų iš G. K. , įrašė naujas stakles „Mayer“. Tuo tarpu UAB „Wood M-ter“ kasatoriui bei antstoliui pabandė perduoti visiškai kitas stakles, perklijuodami ant jų pavadinimą „Mayer“. Kasatorius pažymi, kad UAB „Jolventa ir Ko“ ir UAB „Saikirta“ patalpos yra tos pačios, todėl teismo išvada, kad jis stakles „Mayer“ slėpė UAB „Saikirta“ patalpose, yra niekinė. Teismai nepagrįstai pripažino UAB „Wood M-ter“ liudytojų parodymus nuosekliais ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) visų UAB „Wood M-ter“ liudytojų parodymai buvo pripažinti nenuosekliais: vieni sakė, kad matė, kaip kasatorius pats vienas atvyko pasiimti staklių, kiti matė, kad neva buvo kartu atvykęs sunkvežimio vairuotojas, bet niekas nematė kas konkrečiai krovė. Kasatorius pažymi, kad ekspertas patvirtino, jog S. Č. kėsinosi antstoliui perduoti įrengimą, skirtą medžio lukšto suklijavimui, bet ne nupjovimui ir nufrezavimui, tačiau teismai šių įrodymų nevertino. Kasatorius skunde teigia, kad S. Č. neturėjo staklių „Mayer“ originalių dokumentų, o teismui pateikė tik dublikatą, kurį teismas nepagrįstai pripažino įrodymu. Kasatorius nurodo, kad teismas ir prokuratūra pažeidė įrodymų rinkimo taisykles, nes leido pačiam nukentėjusiajam S. Č. rinkti įrodymus užsienio valstybėje – B-gijos karalystėje. Kasatoriaus manymu, vienintelis Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006 teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė, kad S. Č. ginčo įrengimo neperdavė A. U. Kasaciniu skundu nuteistojo A. U. gynėjas prašo teismo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde teigia, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius nurodo, kad teismai perrašė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų S. Č. , E. Č. , I. A. , R. Ž. , Ž. P. , A. U. , E. R. bei antstolio R. B. parodymus, tuo tarpu liudytojų R. R. , R. T. , S. K. , H. S. , G. K. ir G. D. parodymų neaptarė ir nevertino arba vertino netinkamai. Be to, teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiškai neatliko įrodymų analizės ir vertinimo, nepašalino esminių liudytojų parodymų prieštaravimų. Kasatorius mano, kad Kauno apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. patikrinti pateiktus įrodymus, išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu ginčo staklės pateko į UAB „Canalis“, kas buvo atsakingas už šių staklių apskaitą, inventorizaciją. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, būtina atlikti papildomą įrodymų tyrimą, apklausti papildomus liudytojus. Kadangi šių veiksmų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atlikti negali, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasatorius teigia, kad neįrodyta, jog buvo parduotos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „O-to Mayer“, ir pažymi, kad teismas nuosprendyje neanalizuoja sukčiavimo dispozicijos požymių, o byloje esantys įrodymai paneigia sukčiavimo sudėties buvimą nuteistojo veikoje. Kasatoriaus manymu, esminis momentas, sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 ir 235 straipsnius klausimą, buvo tai, ar nuteistojo reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, būtina nustatyti, ar nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes žodis melagingas suponuoja tik tiesioginę tyčią, t. y. asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje byloje esami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis veikė teisėtai, o nurodydamas esamas aplinkybes, nesiekė apkaltinti nekalto asmens, ar pateikti tikrovės neatitinkančių žinių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006 priėmė sprendimą įpareigoti ieškovą UAB „Wood M-ter“ perduoti atsakovui UAB „Jolventa ir Ko“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „O-to Mayer“. Šis teismo sprendimas UAB „Wood M-ter“ nebuvo skųstas – taip UAB „Wood M-ter“ sutiko su teismo sprendimu. Šią aplinkybę patvirtina du antstolio R. B. vykdomieji raštai“: vienas – išieškoti iš UAB „Jolventa ir Ko“ UAB „Wood M-ter“ naudai 5074 Lt, o kitas – išieškoti įrenginį „O-to Mayer“ iš UAB „Wood M-ter“. Ekspertizė konstatavo, kad pateiktų staklių identifikacinė lentelė yra suklastota, todėl akivaizdu, jog S. Č. padarė BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad UAB „Jolventa ir Ko“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo pakeitimo, kuris civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu buvo pakeistas, priteisiant iš UAB „Wood M-ter“ pinigų sumą. 2008 m. vasario 11 d. nutartimi Nr. 2S-187-436/2008 sprendimas paliktas nepakeistas. Nuteistasis A. U. , veikdamas kaip įmonės direktorius, turėdamas galiojančius teismo sprendimus, teisėtai ir pagrįstai siekdamas apginti savo ir įmonės pažeistas teises, 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą nurodydamas, kad S. Č. nevykdo teismo sprendimo. Pažymėtina, kad kaltinant melagingu įskundimu būtina įrodyti tai, jog teismo sprendimai buvo tuo metu negaliojantys ar neteisėti. Net J-avos rajono apylinkės teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad procesas civilinėje byloje dėl ginčo staklių buvo atnaujintas tik 2008 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius teigia, kad visų įrodymų visuma leidžia teigti kita – tai, jog nuteistasis A. U. tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai reikalavo UAB „Jolventa ir Ko“ priklausančio įrenginio. Taip pat nepaneigta ir ta aplinkybė, kad minėtos staklės buvo įsigytos iš UAB „Canalis“, juo labiau esantys liudytojai patvirtino, kad UAB „Canalis“ turėjo staklių pirktų iš UAB „Wood M-ter“. Kasatorius pažymi, kad akivaizdu, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo vadovaujamasi prielaidomis net nebandant atskleisti subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo surinkta nė vieno įrodymo, jog nuteistasis suprato, kad kreipdamasis į policiją su pareiškimu pažeidžia teisės normas. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavę, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B-era, Messeguė and Jabardo v. Spain; Teljner v. A-ia). Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas visiškai be pagrindo vienų liudytojų parodymus vertino kaip teisėtus ir pagrįstus, o kitų liudytojų parodymus, nenurodydamas teisinio pagrindo, atmetė, be to, netinkamai išnagrinėjo nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir paskyrė bausmę. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama A. U. baudžiamąją bylą, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų bei teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo A. U. paduotą apeliacinį skundą. Tačiau atsiliepime pažymima, kad su šiais gynybos teiginiais sutikti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo jo paduotą apeliacinį skundą ir pripažino, kad jame iškeltos abejonės dėl padarytų pažeidimų pirmosios instancijos teisme ir dėl faktinių aplinkybių ištyrimo bei neteisingo įvertinimo nepagrįstos objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, patikrinusi J-avos apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl ištirtų įrodymų vertinimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus nepagrįstai ginčija ir tai, jog nukentėjusysis S. Č. neteisėtai pateikė byloje gautus dokumentus iš B-gijos Karalystės dėl staklių „O-to Mayer“ įsigijimo. BPK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus ir kt. BPK 98 straipsnyje taip pat įtvirtinta nukentėjusiojo teisė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ar pateikti nukentėjusiojo duomenys pripažintini įrodymais, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia teismas. Dėl to nėra jokio įstatyminio pagrindo teigti, kad buvo esmingai pažeisti BPK reikalavimai renkant ir vertinant byloje įrodymus. Nuteistojo gynėjo L. S. B. kasacinio skundo vienas esminių argumentų yra tvirtinimas, kad A. U. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojo A. U. apklausos protokolo matyti, kad S. Č. baudžiamojoje byloje kaip liudytojas buvo apklaustas nepažeidžiant BPK 183 straipsnyje nustatytų taisyklių ir tvarkos, buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad A. U. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės bei pareigos ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, patvirtina ant apklausos protokolo esantis jo parašas. 2008 m. vasario 7 d. papildomos liudytojo apklausos metu, A. U. , būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pateikė sąskaitos faktūros kopiją ir parodė, kad stakles „Orto Mayer“ įgijo ne iš UAB „Wood M-ter“, o iš UAB „Canalis“ kartu su kitais įrenginiais. Tačiau byloje nustatyta, kad minėtos staklės buvo įgytos dar 2006 m. kovo 22 d. iš bendrovės „Wood M-ter“. 2007 m. spalio 26 d. pareiškimu A. U. 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją – J-avos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. Č. bei bendrovę „Wood M-ter“ už tai, kad nevykdo teismo nutarties ir nepatiekia staklių, už kurias bendrovė „Jolventa ir Ko“ yra apmokėjusi. Šio prašymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o S. Č. pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas. BK 236 straipsnio sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai šią melagingą informaciją apie konkretų asmens elgesį gauna institucijos, turinčios teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, nes asmuo supranta, kad melagingai įskundžia nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką. Gynėjas skunde nurodo, kad A. U. , kreipdamasis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją veikė teisėtai, nes turėjo 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris tuo metu buvo galiojantis ir vykdytinas. Tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. U. , žinodamas, jog staklės, kurios tarp bendrovių buvo ginčo objektas, iš tikrųjų yra UAB „Saikirta“ patalpose ir pirktos iš UAB „Wood M-ter“, o įgyvendindamas savo tikslus neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino įgyti dar vienas 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo nufrazavimo stakles, ir melagingai įskundė nekaltą asmenį. Šį tikslą jis įgyvendino pasinaudodamas teismo sprendimu, kuris vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, buvo panaikintas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, jog A. U. padarė tyčinį nusikaltimą, remiasi bylos faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Iš teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto A. U. veikos objektyviųjų požymių aprašymo bei vertinimo matyti, kad teismui nekilo abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo baigiamuosiuose dokumentuose nenurodė kaltės rūšies – tiesioginės tyčios, visapusiškai neaprašė jos turinio intelektinio ir valinio momentų, vertintina kaip BK 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų sukonkretinti tyčią nurodant jos rūšį – tiesioginę ar netiesioginę tyčią – bei apibūdinti jos turinį nesilaikymas. Tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje atskleistus A. U. padarytos veikos objektyvius požymius, teisingą jų įvertinimą ir panaudojimą konstatuojant nuteistojo kaltę, nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kuris nulemtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties A. U. byloje pakeitimą ar panaikinimą. Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini. Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą sukčiauti Nuteistojo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Tokie patys reikalavimai yra keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje, be kitų nurodytų reikalavimų, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o to paties straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi teismas, kvalifikuodamas A. U. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, privalėjo motyvuoti tokį savo sprendimą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neišdėstė veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį motyvų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo A. U. skundą, apsiribojo tik įrodymų išdėstymu, bet nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl nuteistojo skundas atmetamas ir veikos kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pripažįstama teisinga. Nustatydamas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teismas privalėjo ne tik konstatuoti apgaulę, bet ir nustatyti, ko buvo siekiama apgaule pranešant apie nebūtą nusikaltimą – įgyti svetimą turtą ar siekiama kitų tikslų – ir kokie įrodymai tai patvirtina. A. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J-avos r. , U-alių k. , UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood M-ter“ 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „O-to Mayer“, panaudodamas apgaulę, t. y. 2007 m. gruodžio 3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. , melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „O-to Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Co“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas 5074 Lt vertės lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles, priklausančias UAB „Wood M-ter“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „O-to Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika BK 22 straipsnio prasme reiškia, kad kaltininkas įgyvendina bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų veikos požymių. Sukčiavimas apgaule įgyti svetimą turtą laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ar kitus pirmiau išvardytus asmenis ir 2) turto ar turtinės teisės įgijimą. Tuo tarpu pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo nustatyta apgaulė buvo tai, jog kasatorius inicijavo baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. , t. y. melagingai pranešė, kad negavo iš UAB „Wood M-ter“ staklių „O-to Mayer“, nors šias stakles iš tikrųjų buvo gavęs dar 2006 m. kovo 22 d. , ir taip pasikėsino UAB „Jolventa ir Ko“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas 5074 Lt vertės stakles „O-to Mayer“. Teismai pagrįstai pripažino apgaulės buvimą nuteistojo veikoje, tačiau kolegija pažymi, kad melagingas S. Č. įskundimas teisėsaugos institucijoms, šiuo atveju – prokuratūrai, dėl nusikaltimo padarymo, dėl kurio yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, kasatoriui nesudarė tiesioginės galimybės įgyti svetimą turtą – dar vienas stakles „O-to Mayer“. P-eikiant melagingus duomenis apie kito asmens neva padarytą nusikalstamą veiką, iš tikrųjų yra apgaunamos teisėsaugos institucijos. Tačiau melagingai kreipiantis į jas dėl tariamai padaryto nusikaltimo jos apgaunamos ne dėl kaltininko teisės į turtą, o dėl paties nusikaltimo padarymo fakto. Tokios apgaulės pasekmė – teisėsaugos institucijų pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nesamo nusikaltimo. Jau minėta, kad kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai pateikė prašymą. Tačiau savo prašyme jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl pareiškime nurodyto fakto, o ne priteisti žalą. Pagaliau ir baudžiamojo proceso pagrindinė paskirtis yra nubausti kaltininką, o ne atlyginti žalą. Jei asmuo nori (kad ir apgaule) patvirtinti teisę į svetimą turtą, jis kreipiasi ne į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo, o su civiliniu ieškiniu į teismą. Tiesa, byloje nustatyta, kad kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai pateiktame prašyme S. Č. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paminėjo, jog S. Č. UAB „Jolventa ir Ko“ padarė 7900 Lt turtinę ir 80 800 Lt neturtinę žalą. Tačiau pagal BPK 109 straipsnį ir 112 straipsnio 1 dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindas baudžiamajame procese yra asmens, patyrusio šią žalą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios) pareikštas civilinis ieškinys. Nesant baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio, teismas negali priteisti žalos atlyginimo. Taigi apie pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą šioje situacijoje būtų galima kalbėti tik tada, jeigu kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ar teisme būtų pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame pateiktų prašymą priteisti patirtą turtinę ar (ir) neturtinę žalą dėl iš UAB „Wood M-ter“ negautų staklių „O-to Mayer“. Tikėtina, kad civilinį ieškinį nuteistasis ateityje būtų pareiškęs. Tačiau šiame baudžiamosios bylos etape civilinio ieškinio nepareikšta. A. U. tikslas buvo apgaule priversti teismą patraukti S. Č. baudžiamojon atsakomybėn ir jį nubausti. Kasatorius nenurodė savo reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo motyvų, civilinio ieškinio, atitinkančio ieškiniui keliamus reikalavimus, nepareiškė. Kasatoriaus pareiškime prokuratūrai išdėstytas nurodymas dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos neatitinka civiliniam ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų bendrųjų reikalavimų, todėl negalėjo būti pagrindas iš S. Č. priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Č. pareikšti įtarimai nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas 2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, o įtariamuoju tapo pats kasatorius (2008 m. rugsėjo 18 d. pateiktas pranešimas apie įtarimą). Taigi kasatorius civilinio ieškinio S. Č. nesuspėjo pareikšti, nes pats tapo įtariamuoju, o nesant pareikšto civilinio ieškinio, negalima kalbėti ir apie apgaulės panaudojimą turtui užvaldyti ar turtinei teisei įgyti. Taigi remiantis BK 182 straipsnio nuostatomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad A. U. veiksmai, t. y. apgaulė (melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir melagingi parodymai) buvo panaudota ne siekiant įgyti turtą ar teisę į turtą, o siekiant inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veika, t. y. melagingas S. Č. įskundimas teisėsaugos institucijos, atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš rengimosi padaryti sukčiavimo nusikaltimą požymių – kitokį tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymą. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų. Taigi ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl kasatoriaus baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nesunkų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą Baudžiamajame kodekse nenumatyta. Dėl to, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši teismų sprendimų dalis naikintina. Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (melagingas įskundimas) ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingų parodymų davimas) Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Tiek BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atitinkamai institucijai melagingai įskundžia asmenį ir duoda melagingus parodymus, ir nori taip veikti. Kasatoriai teigia, kad neturėjo tyčios padaryti nusikaltimus, numatytus BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius 2007 m. gruodžio 3 d. J-avos rajono apylinkės prokuratūrai pateikė 2007 m. spalio 26 d. data surašytą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood M-ter“ direktoriui S. Č. dėl 2006 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo ir sukčiavimo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrindinis kasatoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. prokuratūrai pateiktame prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą teiginys buvo tas, kad S. Č. nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas perduoti stakles „O-to Mayer“, nors kasatorius už jas sumokėjo 5074 Lt, kaip kad buvo įpareigotas minėto teismo sprendimo, ir dėl to jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas, ir nori taip veikti. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, A. U. kaip liudytojas buvo apklaustas du kartus. 2007 m. gruodžio 28 d. vykusios apklausos metu jis parodė, kad pagal susitarimą su S. Č. pagal 2006 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą staklių „O-to Mayer“ negavo, nors pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimą jis už stakles 2007 m. sausio 26 d. sumokėjo. 2008 m. vasario 7 d. vykusios papildomos apklausos metu apklaustas apie jo UAB „Saikirta“ patalpose rastas stakles kategoriškai paneigė, kad tai yra iš S. Č. UAB „Wood M-ter“ įgytos staklės „O-to Mayer“, ir parodė, kad šias stakles įsigijo iš UAB „Canalis“. Kolegija pažymi, kad S. Č. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kasatoriui stakles „O-to Mayer“ pagal sąskaitą faktūrą perdavė 2006 m. kovo 22 d. , t. y. iki Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo. N-s kasatorius nepripažino, kad 2008 m. vasario 6 d. UAB „Saikirta“ rastos staklės yra tos pačios staklės „O-to Mayer“, kurias jam perdavė S. Č. 2006 m. kovo 22 d. pagal sąskaitą faktūrą ir teigė, kad stakles įgijo iš UAB „Canalis“, tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai. Visų pirma kasatoriaus teiginį, kad staklės „O-to Mayer“ yra gautos iš UAB „Canalis“, paneigė liudytojas G. K. , parodęs, jog UAB „Canalis“ staklių „O-to Mayer“ niekada neturėjo, o UAB „Saikirta“ perdavė tik senas rusiškas stakles. Be to, specialisto išvada buvo nustatyta, kad UAB „Saikirta“ patalpose esančios staklės „O-to Mayer“ atitinka UAB „Wood M-ter“ pateiktus dokumentus, t. y. „O-to Mayer“ firmos staklių pasą, staklių paskirties, techninių duomenų aprašymą ir dokumentus iš B-gijoje esančios bendrovės „Philips Constant“, iš kurios UAB „Wood M-ter“ šias stakles įsigijo. Dėl to 2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. Č. dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, o 2008 m. rugsėjo 18 d. pačiam kasatoriui pateiktas pranešimas apie įtarimą, be kitų nusikalstamų veikų, tikėtina, padarius ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius suvokė, jog prokuratūrai pateikė žinomai melagingus duomenis apie S. Č. neva padarytas nusikalstamas veikas (teismo sprendimo nevykdymo ir sukčiavimo) ir davė apie tai melagingus parodymus, nors stakles „O-to Maeyr“ S. Č. pagal sąskaitą faktūrą jam perdavė 2006 m. kovo 22 d. , ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia. Kolegija laiko, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir kasatorių pagrįstai už melagingą S. Č. įskundimą prokuratūrai bei melagingų parodymų davimą nuteisė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a : Pakeisti J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį. Panaikinti J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria A. U. nuteistas pagal BK 22 straipsnio1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. U. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskirtą 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudą ir pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirtą 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudą subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 34 MGL (4250 Lt) dydžio baudą. Likusią J-avos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |