Paieška : Teismų praktika 44. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2155: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
4
4. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis)

Taikant BK 76 straipsnio 1 dalį nepakanka
nustatyti, kad nuteistojo liga patenka į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių,
dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės
atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir
sveikatos apsaugos ministrų įsakymu. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas
atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos
veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės
atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos
požymių paaiškėjimo laiką ir pan. Aplinkybė, kad sunkia nepagydoma liga
nuteistasis sirgo jau nusikaltimo padarymo metu, paprastai laikoma kliūtimi
atleisti dėl tos ligos nuteistąjį nuo bausmės.

                                                                                    Baudžiamoji
byla Nr. 2K-585/2010
                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:
1. 2. 23. 2; 2. 6. 7. 6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko E-aus B-o, V-o P-o ir pranešėjo
V-aus -os,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. D. kasacinį skundą
dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario
11 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. spalio
20 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį
(už 2007 m. spalio 24 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu ketveriems metams. Remiantis
BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė
subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d.
nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės
atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 76 straipsnio 1
dalį, H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendis, kuriuo
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta
nuosprendžio dalis, kurioje H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos,
pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį; H. D. paskirtą galutinę subendrintą
penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos
namuose.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. -os pranešimą,

n u s t a t ė :

H. D. nuteistas už tai, kad:
2007 m. spalio 20 d. , apie 00 val. , Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis
neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kokaino, kurių bendra masė 0,645 g,
gryna kokaino masė 0,324 g; jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 20 d. ,
apie 1. 00 val. , Kauno rajone, R-ų sen. , Karkiškių k. , prie baro „T-ėjas“,
pardavė už 200 Lt asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno
rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį
atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
2007 m. spalio 24 d. , apie 16 val. , Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis neteisėtai
įgijo narkotinių medžiagų – kokaino, kurių bendra masė 0,734 g, gryna kokaino
masė 0,247 g (33,6 proc. ); jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 24 d. , apie
17 val. , Kaune, K-aus M-o pr. , prie prekybos centro „Akropolis“,
pardavė už 200 Lt asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno
rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti
nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Kasaciniame skunde nuteistasis H. D. prašo
panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendį
ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 26 d. nuosprendį; perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš baigtos
nusikalstamos veikos į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ir paskirti
švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę, neskiriant jam realios laisvės
atėmimo bausmės. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo
teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką, nes
narkotinė medžiaga buvo parduota asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1, kuris veikė
pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Apeliacinės instancijos teismas,
pasak nuteistojo, nurodydamas, kad veikos kvalifikacija ir bausmės dydis
teisingi, neatsižvelgė į tai, kad veika nebuvo baigta, neįvertino jo atsakomybę
lengvinančių aplinkybių ir paskyrė bausmę, kurios dydis prieštarauja BK 54
straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Remdamasis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės
sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002) kasatorius teigia, kad,
jeigu nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal
nusikalstamą veiką imituojantį modelį, tokia veika kvalifikuojama ne kaip
baigta, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes kaltininkas, nors
ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, tačiau nusikalstamos veikos
nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviąją pusę
sudarančius veiksmus jis atlieka kontroliuojamas teisėsaugos institucijų
pareigūnų. Dėl to, pasak kasatoriaus, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal
BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai ištyrė jo ligos istoriją, neatkreipė dėmesio į
tai, kad jo sveikata pablogėjo ir kad jam bus sunku atlikti realią laisvės
atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga sunkia nepagydoma
liga, kuri patvirtinta M-o Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto
Kauno skyriaus ekspertų aktu Nr. EKG46/09 (02); pagal šiame akte nustatytą
ligą jis gali būti atleistas nuo bausmės. Nuteistasis skunde pažymi, kad
vykstant ikiteisminiam tyrimui jo sveikata pablogėjo ir realiu laisvės atėmimo
bausmės vykdymu bausmės paskirtis nebus pasiekta. Pasak kasatoriaus, paskirtos
bausmės atlikimas, kai nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, gali prieštarauti
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio
bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms
kankinti, žaloti žmogų, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis ir nustatyti
tokias bausmes.
Atsiliepime
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus
prokuroras A-a- M-a prašo nuteistojo H. D. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas
nusikaltimas, nes jis nuteistas ir už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą bei
laikymą turint tikslą jas parduoti. Dėl to, pasak prokuroro, vien narkotikų
pardavimas asmeniui, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus,
atsižvelgiant į tai, kad jų įgijimas ir laikymas jau yra baigti nusikaltimai,
neduoda pagrindo sutikti su kasatoriaus prašymu. Be to, prokuroras atkreipia
dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliacine tvarka veikos kvalifikavimo pagrįstumo
neginčijo, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 367 straipsnio 3 dalį šio klausimo kasacine
tvarka skųsti negalima.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, jog H. D. sirgo jau
nusikaltimo padarymo metu ir tai jam nesutrukdė nusikalsti, todėl nėra pagrindo
taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, yra pagrįsti. Prokuroro manymu, H. D.
liga negali būti pagrindas švelninti bausmę, o į kitas aplinkybes, tokias kaip
prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, teismai jau atsižvelgė.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

Ši byla
apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame
jis ginčijo tik BK 76 straipsnio 1 dalies pritaikymą nuteistajam H. D.
Jokių kitų klausimų prokuroras savo apeliaciniame skunde nekėlė, o nuteistasis
H. D. jam priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, todėl
kasaciniame skunde keliamas H. D. paskirtos bausmės griežtumo klausimas
nebuvo nagrinėtas apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties jis paliktinas
nenagrinėtas, nes BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine
tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų,
kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl H. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kasatorius
neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio
1 dalį. Jis ginčija tik tų veikų baigtumą, tvirtindamas, kad dėl to, jog
narkotinės medžiagos buvo parduotos ne tikram jų pirkėjui, o tik imituojančiam
nusikalstamą veiką asmeniui, nusikaltimai liko nebaigti ir turėtų būti
papildomai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas
padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis
kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti,
kad H. D. yra nuteistas ne tik už narkotinių medžiagų pardavimą asmeniui,
slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo
2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius
veiksmus, bet ir už tų medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti.
Kasatorius yra nuteistas už trijų alternatyvių veiksmų – įgijimo, laikymo ir
pardavimo – atlikimą. N-otinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turint tikslą
jas parduoti ar kitaip platinti, yra baigtas nusikaltimas. T-ėl trečiojo
alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) negali pakeisti visos
nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m.
spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002 buvo priimta byloje, kurioje kaltininkas
nuteistas pagal 1961 m. BK 327 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų paleidimą
apyvarton. Toje nutartyje plenarinė sesija nurodė, kad: nusikaltimo, numatyto
BK 327 straipsnyje, rūšinis objektas yra Lietuvos Respublikos finansų sistema,
o tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta; teisėsaugos
institucijų pareigūnams, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitavimo
elgesio modelį, iš M. U. įsigijus netikrus pinigus, esminės žalos
baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nepadaryta; šiuo atveju netikri
pinigai apyvarton nebuvo paleisti ir realios žalos finansų sistemai bei
normaliai pinigų apyvartai nepadaryta, nes M. U. veika buvo kontroliuojama
teisėsaugos institucijų pareigūnų; M. U. , parduodamas netikrus pinigus
liudytojams R. ir M. , buvo įsitikinęs, jog netikrus pinigus paleidžia apyvarton
ir tokie jo veiksmai kėlė grėsmę BK 327 straipsnyje numatytam saugomam
objektui, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, reali žala šiam
objektui nebuvo padaryta, t. y. nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl veika,
už kurią jis nuteistas, perkvalifikuotina iš BK 327 straipsnio 1 dalies į BK 16
straipsnio 2 dalį, 327 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas padaryti šį
nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus pateiktas pavyzdys iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos negali būti laikomas precedentu
nagrinėjamoje byloje, nes kasatoriaus nurodytos ir nagrinėjamos bylos
aplinkybės iš esmės skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo
kontroliuojamas visas kaltininko nusikalstamas elgesys, nes jis buvo teisiamas
tik už paleidimą netikrų pinigų apyvarton. Nagrinėjamoje byloje buvo
kontroliuojamas ne visas kasatorius nusikalstamas elgesys, nes narkotinių
medžiagų įgijimo ir laikymo teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo.
Jie kontroliavo tik tų medžiagų pardavimą.

Dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo

Byloje
nustatyta, kad H. D. dėl stuburo ir kojų sužalojimų išliko stabilus kojų
paralyžius. Kasatoriaus minėtame ekspertizės akte yra nurodyta, kad dėl šios
ligos jis galėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo, nes ji patenka į Nepagydomų
ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio
laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d.
įsakymu Nr. 969/578. Tokį sprendimą ir priėmė pirmosios instancijos
teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad taikant BK
76 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga patenka į minėtą
sąrašą. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės
dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo
asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos
gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo
laiką. H. D. nuteistas už dviejų nusikaltimų, kuriuos įstatymo leidėjas
priskiria prie sunkių, padarymą. Už tokio pat pobūdžio nusikaltimą jis buvo
teistas ir Kauno miesto apylinkės teismo
2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu. Pagal bylos duomenis, H. D. sunkios
nepagydomos ligos požymiai paaiškėjo dar 1992 m. , t. y. nuteistasis ja
jau sirgo nusikalstamų veikų darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokias veikas
padaryti. Bausmės atlikimo vietoje yra ligoninės – galimybė stebėti nuteistojo
sveikatos būklę. H. D. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, nuteistojo
asmenybė (teistas už analogiškos veikos padarymą) ir aplinkybė, kad sunkia liga
nuteistasis jau sirgo nusikaltimų padarymo metu, patvirtina, kad apeliacinės
instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą
panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje H. D. atleistas
nuo bausmės dėl ligos pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį. Toks sprendimas
atitinka tiek BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės
nutartys Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-337/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008,
2K-438/2008 ir kt. ).

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies, 66 straipsnio
taikymo

Subendrindamas
bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį,
nes nusikaltimai, už kuriuos H. D. buvo teisiamas skundžiamu nuosprendžiu,
padaryti 2007 metų spalio mėnesį, t. y. iki priimant 2008 m. liepos 8 d.
Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo H. D. buvo nuteistas
laisvės apribojimu dvejiems metams. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
į tai, kad H. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas dar ir
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu taip
pat laisvės apribojimo bausme ir tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su naujai
paskirtomis bausmėmis nesubendrino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
ir į tai, jog BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad jos taikymo atveju į
bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį
nuosprendį. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. liepos 8 d. Kauno
miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę H. D.
pradėjo atlikti 2008 m. rugpjūčio 6 d. (tą dieną jis buvo įrašytas į Kauno
miesto ir rajono P-aisos inspekcijos įskaitą). Iš kasacinės instancijos teismo
papildomai pareikalautų duomenų matyti, kad: H. D. Kauno miesto apylinkės
teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nuo
2008 m. rugsėjo 8 d. vykdė jau ne Kauno, o Vilniaus miesto ir rajono P-aisos
inspekcija; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d.
nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo
padarymą H. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams; ta bausmė
dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos Kauno
miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė
buvo paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams; subendrintą laisvės
apribojimo bausmę pradėjo vykdyti Vilniaus, o baigė Kauno miesto ir rajono P-aisos
inspekcija; H. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė pagal šiuos du
nuosprendžius buvo vykdoma nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. birželio 3
d. , t. y. vienerius metus devynis mėnesius 28 dienas. Tinkamai taikydamas
BK 63 straipsnio 9 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo iš laisvės
apribojimo bausmę vykdžiusių institucijų pareikalauti duomenų apie tai, kokią
dalį jam paskirtos bausmės H. D. jau yra atlikęs, ir tą atliktą dalį (ar
visą atliktą bausmę) įskaityti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką,
taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, t y.
įskaitydamas vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Šios klaidos neištaisė ir
apeliacinės instancijos teismas. Dėl to aptariamos BK normos buvo pritaikytos
netinkamai. Netinkamai buvo pritaikytas ir BK 66 straipsnis, nes į bausmės
laiką teismas neįskaitė ir H. D. laikino sulaikymo laiko (bylos duomenimis,
H. D. buvo sulaikytas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9
d. , t. y. dvi dienas). Šios klaidos taisytinos, skundžiamus teismų sprendimus
pakeičiant (BPK 383 straipsnis).
Vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11
d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžius pakeisti: pritaikius BK 63 straipsnio
9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, Kauno rajono apylinkės
teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu H. D. paskirtas laisvės atėmimo
bausmes ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiais jam
paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę H. D. paskirti
laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos
namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės
teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2009 m. sausio 8 d. nuosprendžius, t. y. laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio
6 d. iki 2010 m. birželio 3 d. , taikant BK 65 straipsnyje nustatytas
bausmių keitimo taisykles: už dvi laisvės apribojimo dienas įskaitant vieną
laisvės atėmimo dieną; iš viso įskaityti dešimt mėnesių 29 dienas atliktos
laisvės atėmimo bausmės. Pritaikius BK 66 straipsnį, į H. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laikotarpį
nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9 d. , t. y. dvi dienas.
Kitą skundžiamų
nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.42502 sekundės -