Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo pranešėjas8. Neteisėtas disponavimas akcizaisapmokestinamomis prekėmis (BK TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2124: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
8. Neteisėtas disponavimas akcizais
apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnis)

BK 1992
straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas – prekės apmokestinamos akcizų
mokesčiu. D-atūruotam etilo alkoholiui akcizas netaikomas tais atvejais, kai
toks alkoholis atitinka išimtis, apibrėžtas Lietuvos Respublikos akcizų
įstatyme, taip pat 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos
reglamente (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo
procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais. Teismas turi
įgaliojimus konstatuoti, kad denatūruotas etilo alkoholis nėra šio nusikaltimo
dalykas, tik išsamaus įrodymų tyrimo pagrindu nustatęs, kad šis alkoholis
atitinka visas teisės aktuose nustatytas kurios nors iš nurodytų išimčių
sąlygas.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-485/2010
                                                                                                Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                                                1. 2. 17. 3; 2. 1. 7. 4; 2. 4. 2. 1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2010
m. lapkričio 9 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės D-os B-ės, V-o
M-o ir pranešėjo B-o S-o,
sekretoriaujant I-ai -ovaitei,
dalyvaujant prokurorui D-ui K-ui,
gynėjui advokatui G-ui B-ui,
nuteistajam G. J. ,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
pareigas laikinai einančio R-o P-o kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
2 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu
G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL (13 000
Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę
įskaičiuotas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki
2008 m. rugpjūčio 22 d. , vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų
MGL dydžio baudai, ir G. J. nustatyta galutinė bausmė 98 MGL
(12 740 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsniu (už automobilio
transportavimą) iš G. J. priteista 354 Lt proceso išlaidų Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau
– VSAT prie LR VRM) Lazdijų rinktinei.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pakeistas
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendis: panaikinta
nuosprendžio dalis, kuria automobilis „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas G.
J. Pritaikytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas, ir iš G. J. konfiskuotas
automobilis „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), ident. Nr. (duomenys
neskelbtini).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo
pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo G. J. ir jo gynėjo, prašiusių prokuratūros skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. J. nuteistas už tai, kad, 2008 m. rugpjūčio 20
d. iš Lenkijos Respublikos automobiliu „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu B-ezninkai–Kauknoris–Kapčiamiestis
nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos su Lenkijos Respublika iki Lazdijų
rajono, Kauknorio kaimo, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno
4905 l 82–90 proc. stiprumo etilo alkoholio koncentracijos
denatūruoto etilo alkoholio, kol 2008 m. rugpjūčio 21 d. , apie 0. 30 val. , buvo
sulaikytas VSAT pareigūnų.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro pareigas laikinai einantis R. P-s prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka. Kasatoriaus nuomone, teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro
apeliacinio skundo dėl neteisingos G. J. veikos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį kvalifikacijos
ir neatsakė į visus skundo argumentus, taip pat išsamiai neįvertino bylos
aplinkybių, todėl padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio
3 dalies nuostatų pažeidimų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo
išvada, kad G. J. gabentas denatūruotas etilo alkoholis – akcizais neapmokestinama
prekė, nes išvada, kad šis alkoholis pagamintas Lenkijoje, nepagrįsta (neatitinka įrodymų
visumos, vienintelis motyvas – ant plastikinių butelių su gabenamu skysčiu
užklijuota lenkiška etiketė). Kasatorius nurodo, kad gabentą skystį tyrė
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės
laboratorija (toliau – Muitinės laboratorija) ikiteisminio tyrimo metu (specialistų
išvados, specialistės Ž. S-uvienės parodymai pirmosios instancijos teisme) ir Lietuvos
policijos kriminalistinių tyrimų centras
(specialistės N. K-ės išvada ir ją pagrindžiantys parodymai pirmosios
instancijos teisme). Pirmojoje tyrimo išvadoje buvo nustatyta, kad tiriamasis
skystis yra denatūruotas etilo alkoholis, kuris neatitinka Lietuvoje ir nė
vienoje iš Europos Sąjungos šalių taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių
reikalavimų, todėl turi būti apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymo) 24
straipsnio 1 dalį. Antrojoje (kokybinio) tyrimo išvadoje nustatyta, kad tiriamasis
skystis atitinka ženklinimą ant bakelių, tačiau specialistė N. K-ė
duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme parodė, kad ant bakelio
esantis lipdukas atitinka tik bendruosius alkoholio požymius ir Policijos
kriminalistinių tyrimų centro specialistams neatlikus kiekybinio tyrimo nebuvo
galimybės nustatyti skysčio sudedamųjų dalių koncentracijų kiekių bei pasisakyti
dėl denatūravimo formulių. Kasatoriui neaišku, kodėl apeliacinės
instancijos teismas vadovavosi neišsamiomis specialistės N. K-ės, o ne motyvuotomis
Muitinės specialistų išvadomis, taip pat kodėl esant skirtingų tarnybų nevienareikšmėms
išvadoms nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir į teismo posėdį neiškviesti
ekspertai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholis buvo gabentas be
prekės įgijimo ir gabenimo dokumentų, tai reiškė, kad tokios prekės laikomos
prekėmis iš trečiųjų šalių [Europos Komisijos reglamentas 2454/93, specialistės
Ž. S-uvienės paaiškinimas]. Kasatorius nurodo, kad būtent šių
aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų
nepasisakė, kad neįvertino bylos aplinkybių, atskleidžiančių subjektyviuosius
G. J. padarytos nusikalstamos veikos požymius. Kasatorius nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. J. veika negali būti
kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Jo nuomone, išvada neatitinka
byloje ištirtų aplinkybių (alkoholis gabentas be važtaraščio, įgijimą
patvirtinančių dokumentų, paslėptas po daržovėmis, Muitinės laboratorijos
specialistų išvadose patvirtinta, kad šis alkoholis yra akcizais apmokestinama
prekė, be to, G. J. jau buvo baustas už denatūruoto etilo alkoholio
gabenimą ir jo įsigijimą pagal BK 201 straipsnio 2 dalį); byloje padaryta
vienpusiška teismo išvada, kad nuteistasis nesuprato, koks tikrasis krovinio
turinys, taip pat liko nepaneigta galimybė, jog etiketės buvo sąmoningai užklijuotos
ant talpyklų, siekiant nuslėpti tikrąją prekių kilmę. Teismas taip pat nevertino
to, kad krovinio vertė viršijo 250 MGL (208 050,31 Lt) dydžio sumą.
  
Kasacinis skundas tenkinamas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal
baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame
įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos
veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų
požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą, visuma. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos
veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas nuteistasis G. J. , objektyvieji požymiai
– akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimas,
laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant
nustatytą tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis formali, t. y. akcizais apmokestinamų
prekių įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas
pažeidžiant nustatytą tvarką laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu ir kiekviena
iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą.
Nusikaltimo dalykas gali būti prekės, apmokestinamos
akcizais. Būtinas BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos
tvarkos pažeidimas. Tokią tvarką nustato atitinkami teisės aktai, todėl šio
straipsnio dispozicija yra blanketinė.
Akcizas yra tam tikrų prekių vartojimui nustatomas
mokestis, su kuriuo susijusius klausimus Lietuvos Respublikoje baudžiamajai
bylai reikšmingais aspektais reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų
įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
902 patvirtintos 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų,
taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27
straipsnio 1 dalies b punkto taikymo
Lietuvos Respublikoje taisyklės (veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 396 redakcija su
pakeitimais, padarytais 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 261); Lietuvos
Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 135 patvirtintas
Etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašas (Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1K-023 redakcija); Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos
Fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir
laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Pažymėtina, kad nurodytas
Lietuvos Respublikos reglamentavimas įtvirtintas įgyvendinant Europos Sąjungos
lygmeniu nustatytą reglamentavimą, pagal kurį nustatoma bendra tvarka, susijusi
su akcizais apmokestinamais produktais, jų laikymu, judėjimu ir kontrole, taip užtikrinant
vienodą akcizų taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (veikos padarymo
metu galiojusi Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais
apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu, kontrole; šiuo metu galiojanti
Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti
Direktyvą 92/12/EEB (esminės direktyvų nuostatos baudžiamajai bylai svarbiu
aspektu nesiskiria); Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui
ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo; 1993 m. lapkričio 22 d.
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3193/93 dėl visiško etilo alkoholio
denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais;
kt. ).
Pagal baudžiamajai bylai reikšmingas Lietuvos ir Europos
Sąjungos teisės nuostatas (veikos padarymo metu galiojusio Akcizų įstatymo
(2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987) 2 straipsnio 1 dalies 1
punktas, 3 straipsnio 10 dalis, 24 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 92/83/EEB
V skirsnis) etilo alkoholis Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungos muitų
teritorijoje, yra akcizinė prekė. Be kita ko, Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10
dalies 1 punkte nustatyta, kad etilo alkoholiu laikomi Europos Sąjungos
kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2207 ir 2208 pozicijose
klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta
tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio. Analogiškos nuostatos
įtvirtintos ir Tarybos direktyvos 92/83/EEB 20 straipsnio pirmojoje įtraukoje.
Taigi denatūruotas etilo alkoholis, su kurio
gabenimu susijusi nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat gali būti akcizo objektas.
Atvejai, kai akcizas šiam produktui netaikomas, veikos padarymo metu nustatyti
Akcizų įstatymo 26 straipsnyje; analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir
galiojančios įstatymo redakcijos 28 straipsnyje (2010 m. balandžio 20 d. , Nr. X-722).
Šios Akcizų įstatymo nuostatos įgyvendina Direktyvos 92/83 EEB 27 straipsnio 1 dalies
a ir b punktus. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 26 straipsniu, akcizas
netaikomas šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės
reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamyboje etilo
alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal Direktyvos 27 straipsnio
1 dalies b punktą. Akcizo netaikymas
Lietuvos Respublikoje importuojamam denatūruotam etilo alkoholiui
reglamentuojamas Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir
alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje
taisyklų 6 punkte, o akcizo netaikymas iš kitos Europos Sąjungos valstybės
narės atgabenamam denatūruotam etilo alkoholiui – šių Taisyklių 5 punkte;
2) etilo alkoholiui, kuris pripažintas
denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Europos
Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo
procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais.
Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai
neišanalizavo akcizo mokesčio taikymą reglamentuojančių Lietuvos ir Europos
Sąjungos teisės aktų reikalavimų bylos
aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamojo
G. J. gabentas produktas pagamintas Europos Sąjungos valstybėje (Lenkijos
Respublikoje, toliau – Lenkija), todėl svarstant akcizo taikymo klausimą
nebuvo pagrindo vadovautis nacionalinėmis taisyklėmis, tačiau nuosekliai
nepasisakė nei dėl nacionalinių, nei dėl Europos Sąjungos taisyklių taikymo
nagrinėjamam atvejui. Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios
instancijos teismo išvadai, kad akcizas neteisėtai gabentam alkoholiui
netaikytinas, konstatavo, jog neįrodyta, kad šis produktas pagamintas ne Europos
Sąjungos teritorijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmiau
nurodytą Europos Sąjungos ir Lietuvos lygmeniu nustatytą akcizo mokesčio
taikymo reglamentavimą, šis mokestis denatūruotam etilo alkoholiui Europos
Sąjungos valstybėse narėse netaikomas tik tada, kai denatūruotas etilo
alkoholis atitinka teisės aktuose apibrėžtas išimtis. Tuo tarpu šioje
baudžiamojoje byloje nusikaltimo dalyko atitiktis akcizo netaikymo sąlygoms
tinkamai neįvertinta.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė
į šiuo aspektu reikšmingus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundo
atmetimo motyvai nenuoseklūs, nuosprendis pagrįstas ne visais įrodymais ir
nenurodyta, kodėl neįvertinti kai kurie kaltinimo įrodymai. Visa tai neleidžia
padaryti vienareikšmės išvados dėl nuteistojo veikos teisinio įvertinimo.
Kasatorius teisus teigdamas, kad ne visi svarbūs bylai duomenys išanalizuoti,
įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar
kaltinamojo G. J. gabentas produktas yra akcizų objektas. Ši aplinkybė
įrodinėjama bylos faktiniais duomenimis, kurių šaltiniai, be kita ko, buvo ir specialistų
išvados. Pavyzdžiui, Muitinės laboratorijos 2009 m. balandžio 16 d. specialisto
išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas skystis yra denatūruotas etilo
alkoholis, kurio KN kodas 2207 20 00
ir kuris neatitinka Lietuvoje
taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat nė vienos
Europos Sąjungos šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų
Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199/93. Nacionalinis papildomas kodas X107 ir
visas etilo alkoholis apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Akcizų įstatymo 24
straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 117, 118). Analogiškos išvados padarytos ir Muitinės laboratorijos 2009 m. kovo
24 d. specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 112–114). Tačiau apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas, kad kaltinamojo gabentas alkoholis nėra
akcizų objektas, šioms specialistų išvadoms tinkamo įvertinimo nedavė. Be to,
teismas, vertindamas specialistų N. K-ės ir Ž. S-uvienės
parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, neatkreipė dėmesio į
tai, kad jos dirba skirtingose institucijose, savo veikloje taiko skirtingas
tyrimo metodikas, Muitinės laboratorijos darbuotojai specializuojasi prekių kaip
akcizų objektų tyrimo klausimais (T. 2, b. l. 57–62). Pažymėtina ir tai,
kad argumentams dėl G. J. neteisėtai gabento alkoholio, kaip ne akcizų objekto,
panaudojęs specialistės Ž. S-uvienės paaiškinimus, teismas nepakankamai
įsigilino į šių parodymų esmę. Nuosprendyje nurodoma, kad specialistė Ž. S-uvienė
patvirtino, jog akcizo mokesčiai nebūtų skaičiuojami, jeigu būtų pateikti
dokumentai apie vežamą prekę iš Lenkijos. Tačiau iš teismo posėdžio
protokolo turinio matyti, kad specialistė Ž. S-uvienė davė parodymus
apie tiriamo produkto kaip akcizų objekto tyrimo metodiką, muitinės prekių
vertės nustatinėjimą („<. . . > jei būtų pateikti Bendrijos prekių statusą
įrodantys dokumentai, tada muitinė prekių vertės nenustatinėja ir rekomenduoja
kreiptis į ekspertus, kurie nustatinėja Lietuvos ir Bendrijos prekių vertę.
<…> – jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad skystis įvežtas iš Lenkijos,
mes neskaičiuotume nieko. <…>. Esant šiems dokumentams atleidžiama nuo
muito mokesčio, bet ne nuo akcizo mokesčio, nes akcizo mokestis priklauso nuo
to, kad prekės neatitinka denatūravimo formulių <. . . >“) (T. 2, b. l. 61).
Kolegija pažymi, kad, kilus neaiškumų ir prireikus specialių žinių dėl akcizų
objekto nustatymo, apeliacinės instancijos teismas galėjo papildomai
pasinaudoti specialistų žiniomis ir atlikti įrodymų tyrimą. Pagal BPK 287
straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio
Kodekso XIV skyriaus 2–5 skirsniuose
numatytą proceso veiksmą. Ta pati nuostata, laikantis apeliacinio skundo ribų,
taikoma ir apeliacinės instancijos teismui (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
Taigi teismas privalo ne tik patikrinti ir įvertinti pateiktus reikšmingus
bylai duomenis, bet ir prireikus rinkti papildomus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju teismas šia teise nepasinaudojo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismams
padarius prielaidą, jog denatūruotas alkoholis yra Lenkijos kilmės, tinkamai
nepasisakyta dėl jo atitikties ar neatitikties Akcizų įstatymo
26 straipsnio 1 punkte nustatytos akcizo taikymo išimties reikalavimams (Tarybos
direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams,
struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 5. 3 punktas). Kita
vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad spręsdami denatūruoto etilo
alkoholio kilmės klausimą teismai, iš esmės nesutikdami su Europos Sąjungos
reglamentų nuostatomis grindžiamomis specialistų išvadomis, taip pat prokuroro
argumentais, nevisiškai tinkamai motyvavo tokią savo poziciją; nepasisakė dėl
nurodytų Europos Sąjungos teisės nuostatų taikymo sprendžiant prekių kilmės
klausimą.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas,
konstatuodamas, kad G. J. veiksmuose nebuvo tyčios gabenti akcizais
apmokestinamas prekes, išsamiai neįsigilino į visą įrodomąją bylos medžiagą. Skundžiamame
nuosprendyje pateikti motyvai, paneigiantys kaltinimo argumentus, pernelyg
siauri ir vienpusiški, jais neatsakyta į dalį apelianto argumentų. Kolegija
pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su
objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik
kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet
ir objektyviais bylos duomenimis.
Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į dalį esminių apeliacinio skundo
argumentų, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus
vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę
nuteistojo G. J. gynybinei pozicijai. Šios priežastys sukliudė teismui išsamiai
ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl tai
laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio
5 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.42895 sekundės -