|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Kasacinės instancijos teismo pranešėjas 8. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnis) BK 1992 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas – prekės apmokestinamos akcizų mokesčiu. D-atūruotam etilo alkoholiui akcizas netaikomas tais atvejais, kai toks alkoholis atitinka išimtis, apibrėžtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, taip pat 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais. Teismas turi įgaliojimus konstatuoti, kad denatūruotas etilo alkoholis nėra šio nusikaltimo dalykas, tik išsamaus įrodymų tyrimo pagrindu nustatęs, kad šis alkoholis atitinka visas teisės aktuose nustatytas kurios nors iš nurodytų išimčių sąlygas. Baudžiamoji byla Nr. 2K-485/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 2. 17. 3; 2. 1. 7. 4; 2. 4. 2. 1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės D-os B-ės, V-o M-o ir pranešėjo B-o S-o, sekretoriaujant I-ai -ovaitei, dalyvaujant prokurorui D-ui K-ui, gynėjui advokatui G-ui B-ui, nuteistajam G. J. , teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas laikinai einančio R-o P-o kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaičiuotas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. , vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir G. J. nustatyta galutinė bausmė 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsniu (už automobilio transportavimą) iš G. J. priteista 354 Lt proceso išlaidų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Lazdijų rinktinei. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria automobilis „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas G. J. Pritaikytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas, ir iš G. J. konfiskuotas automobilis „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo G. J. ir jo gynėjo, prašiusių prokuratūros skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : G. J. nuteistas už tai, kad, 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš Lenkijos Respublikos automobiliu „VW LT-40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu B-ezninkai–Kauknoris–Kapčiamiestis nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos su Lenkijos Respublika iki Lazdijų rajono, Kauknorio kaimo, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 4905 l 82–90 proc. stiprumo etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio, kol 2008 m. rugpjūčio 21 d. , apie 0. 30 val. , buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas laikinai einantis R. P-s prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo dėl neteisingos G. J. veikos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį kvalifikacijos ir neatsakė į visus skundo argumentus, taip pat išsamiai neįvertino bylos aplinkybių, todėl padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. J. gabentas denatūruotas etilo alkoholis – akcizais neapmokestinama prekė, nes išvada, kad šis alkoholis pagamintas Lenkijoje, nepagrįsta (neatitinka įrodymų visumos, vienintelis motyvas – ant plastikinių butelių su gabenamu skysčiu užklijuota lenkiška etiketė). Kasatorius nurodo, kad gabentą skystį tyrė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės laboratorija (toliau – Muitinės laboratorija) ikiteisminio tyrimo metu (specialistų išvados, specialistės Ž. S-uvienės parodymai pirmosios instancijos teisme) ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras (specialistės N. K-ės išvada ir ją pagrindžiantys parodymai pirmosios instancijos teisme). Pirmojoje tyrimo išvadoje buvo nustatyta, kad tiriamasis skystis yra denatūruotas etilo alkoholis, kuris neatitinka Lietuvoje ir nė vienoje iš Europos Sąjungos šalių taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, todėl turi būti apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymo) 24 straipsnio 1 dalį. Antrojoje (kokybinio) tyrimo išvadoje nustatyta, kad tiriamasis skystis atitinka ženklinimą ant bakelių, tačiau specialistė N. K-ė duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme parodė, kad ant bakelio esantis lipdukas atitinka tik bendruosius alkoholio požymius ir Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistams neatlikus kiekybinio tyrimo nebuvo galimybės nustatyti skysčio sudedamųjų dalių koncentracijų kiekių bei pasisakyti dėl denatūravimo formulių. Kasatoriui neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neišsamiomis specialistės N. K-ės, o ne motyvuotomis Muitinės specialistų išvadomis, taip pat kodėl esant skirtingų tarnybų nevienareikšmėms išvadoms nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir į teismo posėdį neiškviesti ekspertai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholis buvo gabentas be prekės įgijimo ir gabenimo dokumentų, tai reiškė, kad tokios prekės laikomos prekėmis iš trečiųjų šalių [Europos Komisijos reglamentas 2454/93, specialistės Ž. S-uvienės paaiškinimas]. Kasatorius nurodo, kad būtent šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, kad neįvertino bylos aplinkybių, atskleidžiančių subjektyviuosius G. J. padarytos nusikalstamos veikos požymius. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. J. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Jo nuomone, išvada neatitinka byloje ištirtų aplinkybių (alkoholis gabentas be važtaraščio, įgijimą patvirtinančių dokumentų, paslėptas po daržovėmis, Muitinės laboratorijos specialistų išvadose patvirtinta, kad šis alkoholis yra akcizais apmokestinama prekė, be to, G. J. jau buvo baustas už denatūruoto etilo alkoholio gabenimą ir jo įsigijimą pagal BK 201 straipsnio 2 dalį); byloje padaryta vienpusiška teismo išvada, kad nuteistasis nesuprato, koks tikrasis krovinio turinys, taip pat liko nepaneigta galimybė, jog etiketės buvo sąmoningai užklijuotos ant talpyklų, siekiant nuslėpti tikrąją prekių kilmę. Teismas taip pat nevertino to, kad krovinio vertė viršijo 250 MGL (208 050,31 Lt) dydžio sumą. Kasacinis skundas tenkinamas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas nuteistasis G. J. , objektyvieji požymiai – akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis formali, t. y. akcizais apmokestinamų prekių įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu ir kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Nusikaltimo dalykas gali būti prekės, apmokestinamos akcizais. Būtinas BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas. Tokią tvarką nustato atitinkami teisės aktai, todėl šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Akcizas yra tam tikrų prekių vartojimui nustatomas mokestis, su kuriuo susijusius klausimus Lietuvos Respublikoje baudžiamajai bylai reikšmingais aspektais reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtintos 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės (veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 396 redakcija su pakeitimais, padarytais 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 261); Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 135 patvirtintas Etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašas (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1K-023 redakcija); Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Pažymėtina, kad nurodytas Lietuvos Respublikos reglamentavimas įtvirtintas įgyvendinant Europos Sąjungos lygmeniu nustatytą reglamentavimą, pagal kurį nustatoma bendra tvarka, susijusi su akcizais apmokestinamais produktais, jų laikymu, judėjimu ir kontrole, taip užtikrinant vienodą akcizų taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (veikos padarymo metu galiojusi Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu, kontrole; šiuo metu galiojanti Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (esminės direktyvų nuostatos baudžiamajai bylai svarbiu aspektu nesiskiria); Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo; 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3193/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais; kt. ). Pagal baudžiamajai bylai reikšmingas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas (veikos padarymo metu galiojusio Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 10 dalis, 24 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 92/83/EEB V skirsnis) etilo alkoholis Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungos muitų teritorijoje, yra akcizinė prekė. Be kita ko, Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyta, kad etilo alkoholiu laikomi Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Tarybos direktyvos 92/83/EEB 20 straipsnio pirmojoje įtraukoje. Taigi denatūruotas etilo alkoholis, su kurio gabenimu susijusi nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat gali būti akcizo objektas. Atvejai, kai akcizas šiam produktui netaikomas, veikos padarymo metu nustatyti Akcizų įstatymo 26 straipsnyje; analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir galiojančios įstatymo redakcijos 28 straipsnyje (2010 m. balandžio 20 d. , Nr. X-722). Šios Akcizų įstatymo nuostatos įgyvendina Direktyvos 92/83 EEB 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 26 straipsniu, akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui: 1) denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Akcizo netaikymas Lietuvos Respublikoje importuojamam denatūruotam etilo alkoholiui reglamentuojamas Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklų 6 punkte, o akcizo netaikymas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės atgabenamam denatūruotam etilo alkoholiui – šių Taisyklių 5 punkte; 2) etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais. Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai neišanalizavo akcizo mokesčio taikymą reglamentuojančių Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų bylos aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamojo G. J. gabentas produktas pagamintas Europos Sąjungos valstybėje (Lenkijos Respublikoje, toliau – Lenkija), todėl svarstant akcizo taikymo klausimą nebuvo pagrindo vadovautis nacionalinėmis taisyklėmis, tačiau nuosekliai nepasisakė nei dėl nacionalinių, nei dėl Europos Sąjungos taisyklių taikymo nagrinėjamam atvejui. Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadai, kad akcizas neteisėtai gabentam alkoholiui netaikytinas, konstatavo, jog neįrodyta, kad šis produktas pagamintas ne Europos Sąjungos teritorijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Europos Sąjungos ir Lietuvos lygmeniu nustatytą akcizo mokesčio taikymo reglamentavimą, šis mokestis denatūruotam etilo alkoholiui Europos Sąjungos valstybėse narėse netaikomas tik tada, kai denatūruotas etilo alkoholis atitinka teisės aktuose apibrėžtas išimtis. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimo dalyko atitiktis akcizo netaikymo sąlygoms tinkamai neįvertinta. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į šiuo aspektu reikšmingus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundo atmetimo motyvai nenuoseklūs, nuosprendis pagrįstas ne visais įrodymais ir nenurodyta, kodėl neįvertinti kai kurie kaltinimo įrodymai. Visa tai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados dėl nuteistojo veikos teisinio įvertinimo. Kasatorius teisus teigdamas, kad ne visi svarbūs bylai duomenys išanalizuoti, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamojo G. J. gabentas produktas yra akcizų objektas. Ši aplinkybė įrodinėjama bylos faktiniais duomenimis, kurių šaltiniai, be kita ko, buvo ir specialistų išvados. Pavyzdžiui, Muitinės laboratorijos 2009 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas skystis yra denatūruotas etilo alkoholis, kurio KN kodas 2207 20 00 ir kuris neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat nė vienos Europos Sąjungos šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199/93. Nacionalinis papildomas kodas X107 ir visas etilo alkoholis apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 117, 118). Analogiškos išvados padarytos ir Muitinės laboratorijos 2009 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 112–114). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kaltinamojo gabentas alkoholis nėra akcizų objektas, šioms specialistų išvadoms tinkamo įvertinimo nedavė. Be to, teismas, vertindamas specialistų N. K-ės ir Ž. S-uvienės parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, neatkreipė dėmesio į tai, kad jos dirba skirtingose institucijose, savo veikloje taiko skirtingas tyrimo metodikas, Muitinės laboratorijos darbuotojai specializuojasi prekių kaip akcizų objektų tyrimo klausimais (T. 2, b. l. 57–62). Pažymėtina ir tai, kad argumentams dėl G. J. neteisėtai gabento alkoholio, kaip ne akcizų objekto, panaudojęs specialistės Ž. S-uvienės paaiškinimus, teismas nepakankamai įsigilino į šių parodymų esmę. Nuosprendyje nurodoma, kad specialistė Ž. S-uvienė patvirtino, jog akcizo mokesčiai nebūtų skaičiuojami, jeigu būtų pateikti dokumentai apie vežamą prekę iš Lenkijos. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad specialistė Ž. S-uvienė davė parodymus apie tiriamo produkto kaip akcizų objekto tyrimo metodiką, muitinės prekių vertės nustatinėjimą („<. . . > jei būtų pateikti Bendrijos prekių statusą įrodantys dokumentai, tada muitinė prekių vertės nenustatinėja ir rekomenduoja kreiptis į ekspertus, kurie nustatinėja Lietuvos ir Bendrijos prekių vertę. <…> – jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad skystis įvežtas iš Lenkijos, mes neskaičiuotume nieko. <…>. Esant šiems dokumentams atleidžiama nuo muito mokesčio, bet ne nuo akcizo mokesčio, nes akcizo mokestis priklauso nuo to, kad prekės neatitinka denatūravimo formulių <. . . >“) (T. 2, b. l. 61). Kolegija pažymi, kad, kilus neaiškumų ir prireikus specialių žinių dėl akcizų objekto nustatymo, apeliacinės instancijos teismas galėjo papildomai pasinaudoti specialistų žiniomis ir atlikti įrodymų tyrimą. Pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus 2–5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Ta pati nuostata, laikantis apeliacinio skundo ribų, taikoma ir apeliacinės instancijos teismui (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taigi teismas privalo ne tik patikrinti ir įvertinti pateiktus reikšmingus bylai duomenis, bet ir prireikus rinkti papildomus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas šia teise nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismams padarius prielaidą, jog denatūruotas alkoholis yra Lenkijos kilmės, tinkamai nepasisakyta dėl jo atitikties ar neatitikties Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 punkte nustatytos akcizo taikymo išimties reikalavimams (Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 5. 3 punktas). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad spręsdami denatūruoto etilo alkoholio kilmės klausimą teismai, iš esmės nesutikdami su Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis grindžiamomis specialistų išvadomis, taip pat prokuroro argumentais, nevisiškai tinkamai motyvavo tokią savo poziciją; nepasisakė dėl nurodytų Europos Sąjungos teisės nuostatų taikymo sprendžiant prekių kilmės klausimą. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. J. veiksmuose nebuvo tyčios gabenti akcizais apmokestinamas prekes, išsamiai neįsigilino į visą įrodomąją bylos medžiagą. Skundžiamame nuosprendyje pateikti motyvai, paneigiantys kaltinimo argumentus, pernelyg siauri ir vienpusiški, jais neatsakyta į dalį apelianto argumentų. Kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į dalį esminių apeliacinio skundo argumentų, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę nuteistojo G. J. gynybinei pozicijai. Šios priežastys sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |