|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Civilinė byla Nr 1. 2. Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų; dėl hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į skolininko neįkeistą turtą Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6. 81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis). Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4. 192 straipsnio 1 dalis, 4. 193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). CK 4. 193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6. 83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 25. 2; 32. 5. 1; 35. 3. 1; 36. 2 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus B-o, B-ės J-ės, -o J-o, A-io N-o, A-o S-io (pranešėjas), J-os S-ės (kolegijos pirmininkė) ir J-o -o, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. K. , D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Išplėstinė teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. G-o esmė Byloje aiškinamos ir taikomos teisės normos, reglamentuojančios laidavimą ir hipoteką, taip pat šių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimą. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų dalį skolos, t. y. 290 000 eurų, ir palūkanas, apskaičiuotas nuo visos negrąžintos 590 322,84 euro skolos. Ieškovas ir atsakovas R. K. 2007 m. spalio 24 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 532 900,83 euro kreditą nekilnojamajam turtui (dviem butams) įsigyti; kreditas turėjo būti grąžintas iki 2037 m. spalio 24 d. Nekilnojamąjį turtą, įsigytą už suteiktą kreditą, atsakovas įkeitė bankui. Be to, atsakovė D. K. 2007 m. spalio 24 d. laidavo už atsakovo R. K. prievoles bankui. 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. liepos 22 d. šalys pakeitė kredito sutarties sąlygas ir susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2009 m. sausio 22 d. , o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti bankui hipoteka įkeistą turtą ir padengti kreditą. Atsakovams neįvykdžius sutartinių prievolių, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kadangi įkeistas turtas dar nerealizuotas ir nėra duomenų, kokio dydžio reikalavimas bus patenkintas, tai ieškovas prašė priteisti tik dalį skolos – 290 000 eurų. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti išnagrinėta civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo ir tik po to spręstinas pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinėje byloje. Siekiant užtikrinti materialios tiesos nustatymą, greitesnio ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir koncentracijos principus, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti keletą kartų, teismo vertinimu, tikslinga civilinę bylą sustabdyti. Teismas pažymėjo, kad Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kurį pabaigus būtų galima spręsti, kokią sumą galima išieškoti, neatsižvelgiant į pateiktus turto vertinimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. vasario 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą; patikslino nutarties rezoliucinę dalį, nurodydama, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme išvardytais pagrindais. Kolegija nurodė, kad Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo yra užbaigta, nes teismo procesinis sprendimas joje yra įsiteisėjęs, todėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos privalomasis sustabdymo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju civilinė byla, iškelta pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui, turėjo būti sustabdyta remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Konstatavusi, kad šioje byloje ieškovas turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniam skolininkui arba tik laiduotojai, arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje abiem solidariesiems atsakovams, kolegija nurodė, kad būtina spręsti, ar nagrinėjamu atveju dviejų bylų procesai gali tęstis autonomiškai vienas nuo kito, ar kuris nors iš jų turi prejudicinės reikšmės kitam ir turi pasibaigti anksčiau. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariesiems bendraskoliams, tai tarp atsakovų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6. 6, 6. 81 straipsniai, CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R-šminga bylos faktinė aplinkybė yra tai, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka. Kai hipotekos kreditorius kreipiasi į hipotekos teisėją ir šis hipotekos kreditoriui suteikia teisę parduoti įkeistą turtą, hipotekos kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka teisės kartu gauti patenkinimą pagal pareikštus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui. Kitaip tariant, hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Kolegija darė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Atkreipusi dėmesį į tai, kad bylos atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju galėtų būti ne tik įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių, bet ir jo perdavimas hipotekos kreditoriui nuosavybėn, kreditoriaus atsisakymas išieškojimo iš įkeisto turto ar kiti CK išvardyti pagrindai, kai hipoteka pasibaigia (CK 4. 197 straipsnis), kolegija atitinkamai patikslino pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai interpretavo teisės normas, reguliuojančias laiduotojo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, solidariąją atsakomybę ir skolos išieškojimą (CK 6. 6, 6. 81 straipsniai, 4. 219 straipsnio 6 dalis), netinkamai taikė bylos sustabdymo institutą (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu apeliacinės instancijos teismas vieną prievolės užtikrinimo priemonę priešpastato kitai. Kasatoriaus manymu, laidavimas ir įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo priemonės; įstatyme nenustatyta jų tarpusavio konkurencijos, todėl teismas galimą laiduotojo atsakomybę nepagrįstai sieja su įkeisto turto pardavimo momentu. Taip iškreipiama solidariosios atsakomybės samprata ir sumenkinamas laidavimo institutas. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-435/2008. Anot kasatoriaus, nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl skiriasi ratio decidendi. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes pažeidė kasatoriaus, kaip kreditoriaus, teises. Anot kasatoriaus, prievolei užtikrinti jis pasinaudojo keliomis užtikrinimo priemonėmis – hipoteka ir laidavimu, tikėdamasis priverstinio išieškojimo atveju jas visas panaudoti ir taip greičiau susigrąžinti skolą. Įstatymas nedraudžia nustatyti užtikrinimo priemonių taikymo eiliškumą, tačiau nagrinėjamu atveju tokio susitarimo (dėl eiliškumo) nebuvo; priešingai, laidavimo ir kredito sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama kasatoriui (kreditoriui). Kasatorius pažymi, kad hipoteka neatima teisės savo pažeistas teises ginti kitais įstatymo nurodytais būdais. 4. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad bylą būtina sustabdyti, kai tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje byloje yra prejudicinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „N-jasis turgus“ v. UAB „K-tė“ ir kt. , bylos Nr. 3K-7-248/2002). Kasatoriaus manymu, neegzistuoja tokių aplinkybių, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dėl skolos iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo; sustabdytoje byloje nebus nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakomybe pagal kredito ir laidavimo sutartį. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta. Išplėstinė teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6. 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan. , gali pasirinkti tiek CK 6. 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. B- kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK6. 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4. 170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4. 175 straipsnio 1 dalis), arba iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4. 185 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso pagrindinės prievolės likimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (žr. , pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N-dea B-k Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt. , bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt. ). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6. 192 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6. 76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6. 77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6. 81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis). Šios bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko atsakovo R. K. prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas jo (R. K. ) nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovės D. K. laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka ir yra įkaito davėjas Iš šios bylos duomenų matyti, kad kasatorius (ieškovas) – hipotekos kreditorius – CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas, jog įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, ir šis jo prašymas yra patenkintas, Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009 yra nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus (atitinkamą nekilnojamąjį turtą), nuosavybės teise priklausančius R. K. Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad nurodyta hipotekos teisėjo nutartis nebuvo ginčijama. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kasatorius (ieškovas) ieškinio reikalavimą atsakovui R. K. reiškia, kai įkeistas turtas, dėl kurio priimta minėta hipotekos teisėjo nutartis, dar neparduotas iš viešųjų varžytynių. Minėta, kad hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 6. 192 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 4. 193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-435/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4. 174 straipsnio 1 dalis, 4. 192 straipsnio 1 dalis); šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2005). Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, šios bylos kontekste konstatuoja: kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4. 192 straipsnio 1 dalis, 4. 193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK XXXVI skyriaus normos yra specialiosios. Kai specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2005). Esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog, gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams); hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Vadovaujantis šiomis specialiosiose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis konstatuotina, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4. 193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. CK 4. 193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nurodyta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus AB „Swedbank” ir skolininko R. K. ), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos ir palūkanų pagal kredito sutartį). Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai, šios civilinės bylos dalis dėl ieškovo (kasatoriaus) reikalavimo atsakovui R. K. turėjo būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir nesant tam teisinio pagrindo sustabdė nurodytą bylos dalį. Tai yra pagrindas naikinti atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos dalį nutraukti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl bylos dalies, kurioje ieškinio reikalavimas pareikštas laiduotojui, sustabdymo Minėta, kad tokiu, kaip šios bylos atveju, kreditorius (ieškovas bei kasatorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6. 83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Apskųstomis nutartimis bylą nagrinėję teismai ją sustabdė, nes sprendė, kad pirmiausia turi būti užbaigtos įkeisto turto priverstinio pardavimo procedūros, nes tik pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, o jei turi, – kokiu mastu. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai laiduotojo prievolę nepagrįstai susiejo su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu, taip iškreipdami solidariosios prievolės sampratą bei sumenkindami laidavimo institutą. Taip pat pagrįstu pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir nesant tam teisinio pagrindo sustabdė aptariamą bylos dalį dėl laiduotojui pareikšto ieškinio reikalavimo. Tai yra pagrindas naikinti atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos dalį dėl laiduotojui pareikšto ieškinio reikalavimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis) Dėl kitų kasacinio skundo argumentų Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai interpretavo CK 6. 219 straipsnio 6 dalį, tačiau kasaciniame skunde nenurodo šį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų. Iš apskųstų teismų nutarčių matyti, kad bylą nagrinėję teismai netaikė kasatoriaus nurodomos materialiosios teisės normos. Dėl to šis kasatoriaus teiginys, kaip teisiškai neargumentuotas, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl hipotekos bei jos santykio su laidavimu grindė materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimu bei taikymu nagrinėjamos bylos kontekste, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais teisės aiškinimo bei taikymo precedentais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodymas į atitinkamą kasacinio teismo praktiką šiuo atveju nereiškia vadovavimosi kasacinio teismo precedentais. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-435/2008, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl to apskųstos teismų nutartys naikintinos. Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutrauktina, o bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovei D. K. perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 5 dalimi, 360 ir 362 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutraukti. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovei D. K. perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |