Paieška : Teismų praktika Civilinė byla Nr1. 2. Dėl hipotekos ir laidavimo, kaipprievolės TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2142: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 2. Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų;
dėl hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti
išieškojimą į skolininko neįkeistą turtą

Jeigu ko
kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius
pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui
kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6. 81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas
nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą
į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis),
priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek
pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Jeigu
laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari
(laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio
sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi
pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi
teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų
pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra
aiškiai atsisakęs (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis).
Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių
prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir
civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas.
CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai,
tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.
Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia
kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą,
reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės
įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria
pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui
neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma
nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos
kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna
iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama
mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš
kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK
4. 192 straipsnio 1 dalis, 4. 193 straipsnio 1 dalis). Taigi
hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto
turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju,
kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks aiškinimas koreliuoja su CPK
664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens
turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš
hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito
turėtojo naudai. Pažymėtina,
kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl
išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą
įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui
administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu
išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK
558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis,
587 straipsnis).
 CK
4. 193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti
iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad
nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo
reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto
daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to
priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties,
sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.
Hipotekos
kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis,
vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio
įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo
(jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam
pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6. 83 straipsnio
1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų
bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo)
turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo
procese.

Civilinė
byla Nr. 3K-7-364/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
25. 2; 32. 5. 1; 35. 3. 1; 36. 2

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.
lapkričio 23 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: E-aus B-o, B-ės J-ės, -o
J-o, A-io N-o, A-o S-io (pranešėjas), J-os S-ės
(kolegijos pirmininkė) ir J-o -o,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės
bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės
bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. K. , D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Išplėstinė teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje aiškinamos
ir taikomos teisės normos, reglamentuojančios laidavimą ir hipoteką, taip pat šių
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimą.
Ieškovas prašė
priteisti solidariai iš atsakovų dalį skolos, t. y. 290 000 eurų,
ir palūkanas, apskaičiuotas nuo visos negrąžintos 590 322,84 euro
skolos. Ieškovas ir atsakovas R. K. 2007 m.
spalio 24 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui
532 900,83 euro kreditą nekilnojamajam turtui (dviem butams) įsigyti;
kreditas turėjo būti grąžintas iki 2037 m. spalio 24 d. Nekilnojamąjį
turtą, įsigytą už suteiktą kreditą, atsakovas įkeitė bankui. Be to, atsakovė D. K. 2007 m. spalio 24 d. laidavo už atsakovo R. K. prievoles bankui. 2007 m. lapkričio
12 d. ir 2008 m. liepos 22 d. šalys pakeitė kredito sutarties
sąlygas ir susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2009 m. sausio
22 d. , o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti bankui hipoteka įkeistą
turtą ir padengti kreditą. Atsakovams neįvykdžius sutartinių prievolių,
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl
priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kadangi įkeistas turtas dar nerealizuotas
ir nėra duomenų, kokio dydžio reikalavimas bus patenkintas, tai ieškovas prašė
priteisti tik dalį skolos – 290 000 eurų.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinę bylą
sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus
baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti išnagrinėta civilinė byla dėl
priverstinio skolos išieškojimo ir tik po to spręstinas pareikštų reikalavimų
pagrįstumas šioje civilinėje byloje. Siekiant užtikrinti materialios tiesos
nustatymą, greitesnio ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, atsižvelgiant į
ekonomiškumo ir koncentracijos principus, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų
nustatinėti keletą kartų, teismo vertinimu, tikslinga civilinę bylą sustabdyti.
Teismas pažymėjo, kad Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo
yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kurį pabaigus būtų galima
spręsti, kokią sumą galima išieškoti, neatsižvelgiant į pateiktus turto
vertinimus.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo
atskirąjį skundą, 2010 m. vasario 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos
teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą;
patikslino nutarties rezoliucinę dalį, nurodydama, kad byla sustabdoma iki
turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar hipotekos
pasibaigimo kitais įstatyme išvardytais pagrindais. Kolegija nurodė, kad
Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla
Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo yra užbaigta, nes
teismo procesinis sprendimas joje yra įsiteisėjęs, todėl CPK 163 straipsnio
3 punkte įtvirtintas bylos privalomasis sustabdymo pagrindas šiuo atveju
neegzistuoja. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju civilinė byla, iškelta
pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui, turėjo būti sustabdyta remiantis CPK
164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo
pagrindu. Konstatavusi, kad šioje byloje ieškovas turėjo procesinę teisę
pareikšti ieškinį tik pagrindiniam skolininkui arba tik laiduotojai, arba
sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje abiem solidariesiems
atsakovams, kolegija nurodė, kad būtina spręsti, ar nagrinėjamu atveju dviejų
bylų procesai gali tęstis autonomiškai vienas nuo kito, ar kuris nors iš jų
turi prejudicinės reikšmės kitam ir turi pasibaigti anksčiau. Kadangi hipotekos
kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį
laidavusiam asmeniui, kaip solidariesiems bendraskoliams, tai tarp atsakovų
susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6. 6,
6. 81 straipsniai, CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R-šminga
bylos faktinė aplinkybė yra tai, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas
yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka. Kai hipotekos kreditorius
kreipiasi į hipotekos teisėją ir šis hipotekos kreditoriui suteikia teisę
parduoti įkeistą turtą, hipotekos kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo
teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka teisės kartu gauti
patenkinimą pagal pareikštus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį
laidavusiam asmeniui. Kitaip tariant, hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo
teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikšti
reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo
teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik
išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja
prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles
kreditoriui. Kolegija darė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir
kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra
pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus
įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio
patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Atkreipusi
dėmesį į tai, kad bylos atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju galėtų būti ne
tik įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių, bet ir jo perdavimas hipotekos
kreditoriui nuosavybėn, kreditoriaus atsisakymas išieškojimo iš įkeisto turto
ar kiti CK išvardyti pagrindai, kai hipoteka pasibaigia (CK 4. 197 straipsnis),
kolegija atitinkamai patikslino pirmosios instancijos teismo nutarties
rezoliucinę dalį.

III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Bylą
nagrinėję teismai neteisingai interpretavo teisės normas, reguliuojančias
laiduotojo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, solidariąją atsakomybę ir skolos
išieškojimą (CK 6. 6, 6. 81 straipsniai, 4. 219 straipsnio
6 dalis), netinkamai taikė bylos sustabdymo institutą (CPK 164 straipsnio
4 punktas). Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu apeliacinės instancijos
teismas vieną prievolės užtikrinimo priemonę priešpastato kitai. Kasatoriaus
manymu, laidavimas ir įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo
priemonės; įstatyme nenustatyta jų tarpusavio konkurencijos, todėl teismas
galimą laiduotojo atsakomybę nepagrįstai sieja su įkeisto turto pardavimo
momentu. Taip iškreipiama solidariosios atsakomybės samprata ir sumenkinamas
laidavimo institutas.
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praktika, formuojama Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004, ir
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-435/2008. Anot
kasatoriaus, nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos
aplinkybėmis, todėl skiriasi ratio
decidendi.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes pažeidė
kasatoriaus, kaip kreditoriaus, teises. Anot kasatoriaus, prievolei užtikrinti
jis pasinaudojo keliomis užtikrinimo priemonėmis – hipoteka ir laidavimu, tikėdamasis
priverstinio išieškojimo atveju jas visas panaudoti ir taip greičiau
susigrąžinti skolą. Įstatymas nedraudžia nustatyti užtikrinimo priemonių
taikymo eiliškumą, tačiau nagrinėjamu atveju tokio susitarimo (dėl eiliškumo)
nebuvo; priešingai, laidavimo ir kredito sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė
suteikiama kasatoriui (kreditoriui). Kasatorius pažymi, kad hipoteka neatima
teisės savo pažeistas teises ginti kitais įstatymo nurodytais būdais.
4. Teismų
praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad bylą būtina sustabdyti, kai
tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje byloje yra prejudicinis
ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „N-jasis turgus“ v. UAB „K-tė“
ir kt. , bylos Nr. 3K-7-248/2002). Kasatoriaus manymu, neegzistuoja
tokių aplinkybių, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dėl skolos iš
pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo; sustabdytoje byloje nebus
nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakomybe pagal kredito ir
laidavimo sutartį. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus
pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai
atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi
ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą,
tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimų į
kasacinį skundą negauta.
Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės
įvykdymo užtikrinimo būdų

Prievolių
įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo
reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti
prievolę. CK 6. 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas
gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu
(hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais
būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi
sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo
praktikos tendencijas ir pan. , gali pasirinkti tiek CK 6. 70 straipsnio
1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau
imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai
moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo
būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne
vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. B- kuriuo būdu
užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria
naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo
asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie
priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai,
išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole,
yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema,
kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose
materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.
Hipoteka ir
laidavimas yra tiesiogiai CK6. 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka
yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo
skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai
įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4. 170 straipsnio 1 dalis).
Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar
teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto
susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4. 175 straipsnio 1 dalis), arba
iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4. 185 straipsnio
1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas,
pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų
bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip
daiktinė teisė, yra ribota, priklauso pagrindinės prievolės likimo. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro normų sistema
įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo
kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar
yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo
reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko
kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo
iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios
teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus
kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią
specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę
įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (žr. ,
pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m.
balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N-dea B-k Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt. , bylos Nr. 3K-3-171/2010;
2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“,
bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt. ). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą
terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali
įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad
įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų
visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už
kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti
įkeistą daiktą (CK 6. 192 straipsnio 1 dalis).
Laidavimo
sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius
prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6. 76 straipsnio
1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba
įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6. 77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra
asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų
patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už
skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai
skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo
prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu
pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K.
ir kt. , bylos Nr. 3K-3-508/2007).
Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius
pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui
kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6. 81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja
teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų
pagrindinio skolininko turtą (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis),
priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek
pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis). Jeigu
laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari
(laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio
sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi
pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi
teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų
pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra
aiškiai atsisakęs (CK 6. 80 straipsnio 2 dalis).
Šios bylos
kontekste išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka ir laidavimas,
kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų
normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo
sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja
netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio
konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės
normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių
gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti
prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu,
kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko atsakovo R. K.
prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas jo (R. K. ) nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovės D. K. laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos
solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta
kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti,
kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek
pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas.

Dėl
pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs
hipoteka ir yra įkaito davėjas

Iš šios bylos
duomenų matyti, kad kasatorius (ieškovas) – hipotekos kreditorius – CPK XXXVI skyriuje
nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas, jog įkeistas daiktas
būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, ir šis jo prašymas yra patenkintas,
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m.
gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009 yra nutarta
už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus (atitinkamą nekilnojamąjį
turtą), nuosavybės teise priklausančius R. K. Bylos
duomenys suponuoja išvadą, kad nurodyta hipotekos teisėjo nutartis nebuvo
ginčijama. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kasatorius (ieškovas) ieškinio
reikalavimą atsakovui R. K. reiškia, kai įkeistas
turtas, dėl kurio priimta minėta hipotekos teisėjo nutartis, dar neparduotas iš
viešųjų varžytynių.
Minėta, kad
hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui
privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į
hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų
varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią
jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 6. 192 straipsnio
1 dalis). Tuo tarpu CK 4. 193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos
kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje
nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma,
nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito
skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra
konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai
skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo
reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik
tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus
reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito
turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-435/2008). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos
kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y.
neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka
reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas taip pat yra
konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus
prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą
(CK 4. 174 straipsnio 1 dalis, 4. 192 straipsnio 1 dalis);
šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė
gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti
realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios
veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus
reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. ,
bylos Nr. 3K-3-12/2005). Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės
aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, šios bylos kontekste konstatuoja: kadangi
hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti
įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės,
išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų
kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik
jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam
priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito
skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4. 192 straipsnio
1 dalis, 4. 193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius
turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai
baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas
yra fizinis asmuo, toks aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsniu,
reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio
1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto
turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pažymėtina,
kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl
išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
Pagal CPK 442 straipsnio
11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios
teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos
baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre
esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei
kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir
sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo
teisinių santykių“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK
XXXVI skyriaus normos yra specialiosios. Kai specialiųjų teisės normų,
reglamentuojančių aktualų klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, tačiau
būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar
nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. Z. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2005). Esant
bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės
normos. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos
išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos
taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas
hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio
1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės
administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti.
CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus
pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau
areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio
2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog, gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas
priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti
įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos
kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas,
įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto
registrui (registrams); hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu
išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti
daikto buvimo vietos antstoliui. Vadovaujantis šiomis specialiosiose teisės
normose įtvirtintomis nuostatomis konstatuotina, kad hipotekos teisėjo priimta
nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą
daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be
jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK
558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis).
Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių,
antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą
daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso
kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš
dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4. 193 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų
nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo
veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo
dalį išieško iš skolininko kito turto. CK 4. 193 straipsnio 1 dalies
nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra
įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo
reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį
skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis
gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui,
neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo,
prieštarautų bendriesiems teisės principams.
Išplėstinė
teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nurodyta Hipotekos skyriaus prie
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gegužės 26 d.
nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp
tų pačių šalių (kreditoriaus AB „Swedbank” ir skolininko R. K. ),
dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos ir palūkanų pagal kredito
sutartį). Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai, šios civilinės bylos
dalis dėl ieškovo (kasatoriaus) reikalavimo atsakovui R. K.
turėjo būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.
Bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės
normas ir nesant tam teisinio pagrindo sustabdė nurodytą bylos dalį. Tai yra
pagrindas naikinti atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos dalį
nutraukti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio
3, 5 dalys).

Dėl bylos dalies, kurioje ieškinio
reikalavimas pareikštas laiduotojui, sustabdymo

Minėta, kad
tokiu, kaip šios bylos atveju, kreditorius (ieškovas bei kasatorius) turi teisę
reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek
pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos
kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis,
vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio
įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo
(jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam
pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6. 83 straipsnio 1 dalis).
Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio
skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mąstas
gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.
Apskųstomis nutartimis bylą nagrinėję teismai ją
sustabdė, nes sprendė, kad pirmiausia turi būti užbaigtos įkeisto turto
priverstinio pardavimo procedūros, nes tik pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar
ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, o jei turi, – kokiu mastu.
Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad
bylą nagrinėję teismai laiduotojo prievolę nepagrįstai susiejo su įkeisto turto
pardavimo varžytynėse momentu, taip iškreipdami solidariosios prievolės
sampratą bei sumenkindami laidavimo institutą. Taip pat pagrįstu pripažintinas
ir kasacinio skundo argumentas, jog tai, kad teismas neturi duomenų,
koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės,
nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad
prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų
skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 straipsnio 4 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikė materialiosios bei proceso
teisės normas ir nesant tam teisinio pagrindo sustabdė aptariamą bylos dalį dėl
laiduotojui pareikšto ieškinio reikalavimo. Tai yra pagrindas naikinti
atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos dalį dėl laiduotojui
pareikšto ieškinio reikalavimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio
3 dalis, 360 straipsnis)

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius
teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai interpretavo CK 6. 219 straipsnio
6 dalį, tačiau kasaciniame skunde nenurodo šį savo teiginį patvirtinančių
teisinių argumentų. Iš apskųstų teismų nutarčių matyti, kad bylą nagrinėję
teismai netaikė kasatoriaus nurodomos materialiosios teisės normos. Dėl to šis
kasatoriaus teiginys, kaip teisiškai neargumentuotas, nėra kasacinio
nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies
3 punktas).
Apskųstos
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys suponuoja išvadą, kad
apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl hipotekos bei jos santykio su
laidavimu grindė materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimu bei taikymu
nagrinėjamos bylos kontekste, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais
teisės aiškinimo bei taikymo precedentais. Apeliacinės instancijos teismo
nutartyje nurodymas į atitinkamą kasacinio teismo praktiką šiuo atveju
nereiškia vadovavimosi kasacinio teismo precedentais. Dėl to kasacinio skundo
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praktika,
formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
AB bankas „H-abankas“ v. M. B. , bylos
Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S. ,
bylos Nr. 3K-3-435/2008, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl to apskųstos
teismų nutartys naikintinos. Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutrauktina, o bylos dalis dėl ieškinio
reikalavimų atsakovei D. K. perduotina iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio
3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 5 dalimi,
360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos
apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 11 d. nutartį panaikinti.
Bylos dalį dėl
ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutraukti.
Bylos dalį dėl
ieškinio reikalavimų atsakovei D. K. perduoti iš naujo
nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.52501 sekundės -