Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo pranešėjas1. 6. Dėl CK 6. 276 TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2146: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 6. Dėl CK 6. 276 straipsnio
aiškinimo ir taikymo

Įstatymas
subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms
institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra
nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą
žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant
atsakomybę yra kaltė. Ar subsidiarieji skolininkai turi atsakyti ir kokiomis
dalimis, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros.
Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri
turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju
vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir tai yra jų civilinė
atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, – tai
ši institucija. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra
ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų,
pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių
užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos
teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai
vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka
išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra
baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat
nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar
renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio
tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai
informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą
ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu.
Civilinė byla Nr. 3K-3-434/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
44. 5. 2. 12; 77. 1; 95. 4


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.
lapkričio 8 d.
Vilnius 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-io N-o
(pranešėjas), A-o S-io ir J-os S-ės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo mažamečio Ž. K. interesais įstatyminės
atstovės S. K. pareikštą ieškinį atsakovui
nepilnamečiui T. Ž. ir jo įstatyminiams atstovams V. Ž. bei Z. Ž. dėl turtinės
ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K.
Teisėjų kolegija

nustatė:
I. G-o esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl subsidiariųjų
skolininkų pagal nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų prievolę
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymo.
Ieškovo mažamečio Ž. K. įstatyminė
atstovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo
prašė priteisti jos naudai iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. solidariai 996 Lt turtinės žalos atlyginimo,
priteisti nukentėjusiajam Ž. K. iš atsakovų
solidariai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad jos
nepilnametį sūnų Ž. K. (gimusį 1995 m. rugpjūčio
10 d. ) sumušė, sužalojo Valkininkų vidurinės mokyklos mokinys nepilnametis
T. Ž. (gimęs 1993 m. rugsėjo 20 d. ). 2008 m.
gruodžio 19 d. Ž. K. buvo nuvykęs dalyvauti
mokyklos naujametiniame karnavale ir šokiuose. Apie 21. 30 val. jis išėjo į
kiemą, ten pamatė T. Ž. su draugu. E-ant pro šalį, T. Ž. ranka jam sudavė į veidą, nuo smūgio sūnus
nukrito, tada pajuto smūgį koja į veidą. V- ligoninėje Ž. buvo
diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas ir galvos smegenų sutrenkimas,
jis buvo paguldytas į Traumatologijos skyrių ir gydomas iki 2008 m.
gruodžio 23 d. Po to jam buvo operuota nosis. Dėl įvykio buvo kreiptasi į
V- rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. V- rajono apylinkės prokuratūros
nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. Ž. nutrauktas,
nes nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo šešiolikos metų ir dėl savo
amžiaus negalėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. T. Ž. savo neteisėtais veiksmais jai ir
jos sūnui padarė turtinės ir neturtinės žalos. Iš viso turtinė žala – 1096 Lt.
V-indama T. Ž. neatsakingų veiksmų padarinius –
sūnaus patirtus praradimus (sveikatą, išvaizdą), dvasinį sukrėtimą, emocinę
depresiją, fizinį skausmą, ieškovė taip pat reikalavo sūnui padarytos neturtinės
žalos atlyginimo (CK 6. 250 straipsnis), nes patirti sužalojimai ir sūnaus
būklė po šio įvykio, o ypač pirmosiomis dienomis bei po atliktos operacijos,
jam sukėlė daugybę neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, didelį stresą.
Pasikeitė bendravimo įpročiai, jis pasidarė uždaresnis, jautė nesaugumo ir
baimės jausmą, sumažėjo galimybės bendrauti su bendraamžiais. Jį dažnai vargina
galvos skausmas, sunkiau susikaupti užsiėmimų mokykloje metu. Sūnus negali
užmiršti patirtų išgyvenimų, tai turi neigiamos įtakos ir jo mokymosi
rezultatams. Be to, sūnaus laukia dar viena operacija, kurios metu reikės
atkurti nosies formą. Atsižvelgiant į aplinkybių ir įstatyme nustatytų kriterijų
visumą, sužalojimo padarinius, Ž. K. , ieškovės teigimu, padaryta 20
000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimų esmė

V- rajono apylinkės teismas 2009 m.
rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškovo Ž. K. įstatyminės
atstovės S. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė
solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo
įstatyminės atstovės S. K. naudai 996 Lt turtinei
žalai atlyginti; solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai
– 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad
atsakovai iš esmės pripažino nusikalstamos veikos faktą bei šia veika padarytą
žalą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė prašomos atlyginti turtinės žalos patyrė dėl to, jog T. Ž. jos mažamečiam sūnui Ž. K. nesunkiai
sutrikdė sveikatą. Neabejotina, kad sužalojimai sukėlė vaikui didelį fizinį
skausmą, po įvykio jis buvo operuotas bei gydytas ligoninėje, po to jam
paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl to jis patyrė nepatogumų, sumažėjo
bendravimo galimybės, dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tai jam
sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas ieškovės rūpestį dėl
sūnaus sužalojimų ir ar toks sužalojimas ateityje neturės jam neigiamų
padarinių šiuo atveju taip pat priskyrė prie neturtinės žalos, atsižvelgdamas į
tai, kad nurodyti sužalojimai padaryti trylikamečiam vaikui. Byloje esantys
medicininiai dokumentai patvirtina ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, jų
trukmę. Teismas nagrinėjamoje byloje, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgė į
įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos išsamiai ištyrė ir tuo remdamasis
padarė išvadą, jog reikalaujama priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos suma
yra per didelė, todėl mažintina iki 10 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų V. Ž. ir
Z. Ž. apeliacinį skundą 2010 m. balandžio 20 d.
nutartimi V- rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą
už akių pakeitė: priteistą iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai
neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 5000 Lt. Teisėjų kolegija nurodė,
kad nėra pagrindo teigti, jog pastarųjų metų teismų praktika yra tokia, jog
analogiškose bylose būtų priteisiamas iki 1000 Lt žalos atlyginimas; padarė
išvadą, kad priteista 10 000 Lt suma yra per didelė, nes Ž. K. dėl atsakovų sūnaus veiksmų sveikata buvo sutrikdyta
nesunkiai. Nukentėjusiojo elgesys prieš įvykį priskirtinas prie kitų, turinčių
reikšmės bylai aplinkybių, į kurias atsižvelgti įpareigoja teismą materialiosios
teisės norma – CK 6. 250 straipsnio 2 dalis. Kaltininko reakcija –
smūgis ranka ieškovės sūnui į veidą sekė po to, kai Ž. K. , išlėkęs iš
mokyklos, trenkėsi į T. Ž. nugarą, todėl yra
pagrindas daryti išvadą, kad neatsargus paties nepilnamečio Ž. K.
elgesys paskatino atsakovų sūnaus nusikalstamus veiksmus, ir į tai turėjo
būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. Kolegija padarė išvadą, kad 5000 Lt
neturtinės žalos  atlyginimas nepilnamečiui
dėl nosies kaulų lūžimo, veido sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo yra pakankamo
dydžio žalos atlyginimas. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai
pripažintini nereikšmingais. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų
argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje nepagrįsti. CK 6. 276 straipsnio
2 dalies nuostata, jog žalą turi atlyginti už nepilnametį nuo keturiolikos
iki aštuoniolikos metų mokymo, auklėjimo įstaiga, jei nepilnametis žalos
padarymo metu buvo šių institucijų prižiūrimas, taikytina tais atvejais, kai
nepilnametis neturi tėvų ar jo priežiūra yra pavesta mokymo ar auklėjimo
institucijoms, priimant teismo nutartis dėl globos ar rūpybos CPK nustatyta
procesine tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. Ž. ir Z. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti pirmąja
instancija iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 6. 276 straipsnio
2 dalį, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos
padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos)
institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, nebent ji įrodys,
kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Žala padaryta nepilnamečio, kuris buvo
prižiūrimas Valkininkų vidurinės mokyklos. Teismai nepagrįstai atsisakė įtraukti
šią mokyklą į bylą, nors jai taip pat turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Teismai neįtraukdami mokymo įstaigos į bylą ir patenkindami ieškinį vien prieš
esamus atsakovus pažeidė CPK 47 straipsnį, tai laikytina absoliučiu
sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje negauta.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus
teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą
kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir
atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji
faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde
iškelti teisės klausimai.

Dėl CK
6. 276 straipsnio aiškinimo ir taikymo
 
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje
nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir
ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės
nuostatos inter alia kildinamos
prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų
valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai
reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. V-a- tokių atvejų –
tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6. 276 straipsnio
1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytą žalą atsako
tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo
padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar
rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Šiuolaikinėje visuomenėje vaiko socialinė, fizinė,
kultūrinė ir kita raida sunkiai įmanoma be įvairių mokymo, auklėjimo, sveikatos
priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pagalbos. Tuo tikslu valstybė yra
sukūrusi įvairias institucijas, siekiančias vienaip ar kitaip pasitarnauti
vaiko raidos užtikrinimui, taip tiesiogiai ar netiesiogiai padedant tėvams
vykdyti jų konstitucines priedermes įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikų labui
teikdamos įvairias viešąsias, pavyzdžiui, mokymo ir auklėjimo, paslaugas, šios
institucijos laikinai padeda vykdyti pagal savo prigimtį tik tėvams
priskirtinas pareigas prižiūrėti vaikus. Tinkamas pareigų vykdymas negali būti
užtikrintas neprisiimant atitinkamos atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą
vykdymą. Tai lemia, kad priežiūros institucijos prisiima ir atsakomybę už savo
pareigų netinkamą vykdymą, kuri gali kilti inter
alia dėl to, kad jos priežiūroje esantis vaikas padaro žalos. Tuo tikslu CK
6. 276 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad kyla mokymo,
auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos civilinė
atsakomybė, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų delikto
padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos)
institucijos prižiūrimas.
Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų turinio
matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką
prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju,
kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko
padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys
paskirstant atsakomybę yra kaltė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad tai, ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi
atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės
dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar
netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu
priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik
jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti
mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita
institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje.
Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių,
pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos
renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet
priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos
renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą
teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia
užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas
nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja
pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos
prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir
vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su
nepilnamečiu.
Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos
organizuoto ir vykdyto renginio metu, taigi dėl to yra pagrindas svarstyti dėl mokyklos
vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti,
t. y. civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens
priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuolat kėlė klausimą, kodėl į bylą
neįtraukta ir mokykla, tačiau teismai nepagrįstai šiems prašymams ir pastaboms
nesuteikė teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl
subsidiariųjų skolininkų civilinės atsakomybės pagrindų į bylą turėjo būti įtraukti
tiek tėvai, tiek mokykla, nes byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės
jiems taikymo. Išsprendus skolininkų – nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų amžiaus – tėvų civilinės atsakomybės klausimą, kai skolininkai
nurodo, kad už žalą gali būti atsakinga mokykla ir žala galėjo kilti ir dėl
mokyklos veiksmų, buvo nustatytas žalos atlyginimo prievolės dydis, todėl
teismai priėmė sprendimą esant netinkamai proceso subjektų sudėčiai. Tiek
pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje byla buvo sprendžiama neįtraukus mokyklos
į bylą, taip buvo pažeista skolininko procesinė teisė įtraukti į bylos
nagrinėjimą kitą galimą skolininką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad CK 6. 276 straipsnio pažeidimas nustatant už
nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų padarytą žalą atsakingus
asmenis bei jų prievolės dydį yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą bei
nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėjantis
teismas savo iniciatyva turi įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje mokyklą,
o esant ieškovo atitinkamam prašymui - spręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo
tinkama arba dėl dar vieno atsakovo patraukimo byloje. Į bylą įtraukus visus
jos baigtimi suinteresuotus asmenis gali būti sprendžiama ir pasisakoma, kas, o
jeigu kyla klausimas, – ir kokiomis dalimis, atsako civilinės atsakomybės
tvarka papildomai už nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų
padarytą žalą. Kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su procese
nedalyvavusių asmenų įtraukimu į bylą, tai byla iš naujo perduodama nagrinėti
pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

V- rajono apylinkės teismo 2009 m.
rugpjūčio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti
ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo V- rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.48594 sekundės -