TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 8. Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kai pakeičiamas sklypo naudojimo
būdas ir pobūdis

Siekiant
pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės sutartis, kurioje
nenustatyta tokios šalių teisės, turi būti keičiama du kartus. Pirmiausia,
esant Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų
N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių
30. 8 punkto 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, šalių susitarimu turi būti
pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis, joje nustatant nuomininko ar
nuomotojo teisę keisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pakeista valstybinės žemės
nuomos sutartis turi būti dar kartą keičiama parengus detalųjį žemės sklypo
planą ir jau pakeistus išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, nuomos sutartyje patikslinant
išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. įrašant pakeistą (naują)
išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir
(ar) pobūdį, perskaičiuotą žemės sklypo vertę ir kt. (Taisyklių 30. 8 punkto
3 dalis).
Valstybinės
žemės nuomos sutarties pakeitimas, sutarties šalims nustatant teisę keisti
išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, turi būti atliktas prieš
rengiant išnuomoto žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis, o žemės
sklypo paskirties, jo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimas turi
neprieštarauti specialiojo ar bendrojo teritorijos planavimo dokumentui.
Aptarta žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimo ir jos
padarinių žemės nuomos teisiniams santykiams tvarka taikoma tada, kai ji
atliekama teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinė byla Nr. 3K-3-346/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 24. 2; 50. 8; 95. 7

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.
spalio 6 d.
Vilnius 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: �-o
J-o, E-aus L-o (pranešėjas) ir Z-o L-io (kolegijos primininkas),
sekretoriaujant I-ei
S-i-ei,
dalyvaujant ieškovui Vilniaus
apygardos vyriausiajam prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, M. J. ,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. S. , atsakovui J. I. ,
suinteresuoto asmens VšĮ „Šėlos parkas“ atstovui advokatui J. I. ,
suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovui E. I. ,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens VšĮ „Šėlos parkas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos
vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Trakų
rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. I. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo,
administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys: Aplinkos ministerija,
K-tūros ministerija, viešoji įstaiga „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio
parko direkcija.
Teisėjų kolegija

nustatė:
I. G-o esmė

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tokiais teisės
normų aiškinimo ir taikymo klausimais: dėl teisės normų, reglamentuojančių
ieškinio senatį; dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės
naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio keitimą ir naujų pastatų statybą Trakų
istorinio nacionalinio parko teritorijoje; dėl valstybinės žemės nuomos
sutarties nutraukimo, išnuomotą sklypą nuomininkui naudojant ne pagal paskirtį.
Ieškovas prašė teismo panaikinti Trakų rajono
savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382,
Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą
statybos leidimą Nr. AS1-38, nutraukti Trakų rajono savivaldybės
administracijos ir J. I. 2004 m. balandžio 30 d.
sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, priteisti valstybei
bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „K-iana“ ir
atsakovas J. I. 2002 m. rugpjūčio 23 d. sudarė
nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga sutartį, pagal kurią UAB „K-iana“
perdavė J. I. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą –
siurblinę (unikalus Nr. 7994-0017-6116) – Trakuose, �-ės g. 1A. S-ys
yra 30 000 kv. m valstybinės žemės sklype, neįregistruotame
Nekilnojamojo turto registre. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo
28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas nurodyto sklypo detalusis
planas. Trakų rajono savivaldybės meras 2001 m. balandžio 17 d. potvarkiu
Nr. 190 nustatė žemės sklypo naudojimo būdą – vandenvietei ir gręžiniams
įrengti bei eksploatuoti. Sklypas 2004 m. vasario 17 d. įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m.
lapkričio 21 d. nutarties pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko
administracija ir atsakovas J. I. 2004 m. balandžio
30 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 30 000 kv. m
sklypo Trakuose, �-ės g. 1A, nuomos (ne ilgiau kaip 70 metų).
Sutartyje nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis,
žemės naudojimo būdas ir pobūdis – ne žemės ūkio, požeminio vandens telkiniams
eksploatuoti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio
15 d. raštu atsakovas J. I. ir Trakų rajono
žemėtvarkos skyrius informuoti, kad, pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę
naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ar pobūdį, sklypo nuomotojas sklypo
nuomos sutartį turi nutraukti prieš terminą. Trakų rajono savivaldybės tarybos
2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 patvirtinus
detaliojo plano sprendinius buvo pakeistas minėto žemės sklypo dalies naudojimo
būdas į komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos, o naudojimo
pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams,
koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir
eksploatuoti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2005 m. kovo 8 d.
išdavė statybos leidimą Nr. AS1-38 statytojams atsakovams J. I.
ir VšĮ „Šėlos parkas“, suteikiantį teisę žemės sklype Trakuose, �-ės
g. 1A, statyti apžvalgos aikštelę (regyklą), administracinių ir poilsio
(gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą, pagalbinį
pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį
pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines, lieptą ir apėjimo taką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d.
sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Dėl
ieškinio senaties termino administraciniams aktams skųsti. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl Trakų
rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo S1-382
ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. statybos
leidimo Nr. AS1-38 panaikinimo, nes sprendė, kad ieškovas praleido
ieškinio senaties terminą šiems administraciniams aktams skųsti, o termino
praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis, dėl kurių būtų galima
atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad prokuroras
apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2007 m. vasario 14 d.
iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavęs atsakymą ir prie jo
pridėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d.
bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis,
kuriomis atmestas pareiškėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundas
administracinėje byloje dėl nurodytų administracinių aktų teisėtumo. Atsižvelgęs
į tai, kad nagrinėjamoje byloje skundžiami tie patys administraciniai teisės
aktai, kaip nurodytoje administracinėje byloje, teismas konstatavo, kad
prokurorui nereikėjo rinkti papildomų ar naujų duomenų, todėl, bendrosios
kompetencijos teisme ieškinį pareiškus 2007 m. liepos 27 d. ,
pažeistas protingas terminas įrodymams surinkti ir praleistas ABTĮ 33 straipsnio
1 d. nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
Dėl ginčo
sklypo paskirties pakeitimo. Ieškovo
reikalavimą panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio
30 d. sprendimą Nr. S1-382, kuriuo pakeistas ginčo sklypo dalies
naudojimo būdas, teismas pripažino nepagrįstu, nes sprendė, kad sklypo dalies
paskirtis pakeista teisėtai, tai atlikta vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio
1, 6 dalimis, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi,
Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų
Pagrindinių tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti
pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti padavimo, nagrinėjimo ir
sprendimų priėmimo taisyklių 12 punktu. Teismas pabrėžė, kad ginčo sklypo
negalima dalyti, nes jis yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, todėl
sklypo dalies paskirties pakeitimas, nepadalijus sklypo, galimas. Be to,
teismas akcentavo tai, kad ginčijamu sklypo dalies paskirties pakeitimu siekta
įgyvendinti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytus
tikslus – gerinti pažintinę rekreaciją. Teismas nurodė, kad ginčo objektas
„Šėlos parkas“ kuriamas buvusios irklavimo bazės teritorijoje, kurią Planavimo
schemoje numatyta rekonstruoti ir panaudoti rekreacijai.
Dėl
statybos leidimo. Teismas
sprendė, kad ginčijamas statybos leidimas Nr. AS1-38 nepažeidžia teisės
aktų, nes jam išduoti pagal Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą
STR 1. 07. 01:1999 nereikėjo gauti valstybinės žemės nuomotojo sutikimo statinių
statybai. Tai, kad statybos leidime Nr. AS1-38 nurodytų statyti statinių
pavadinimai neatitinka kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu
Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus
apsaugos reglamento II skyriaus 5 punkte ir įstatymuose nustatytų sąvokų,
teismas vertino kaip formalią neatitiktį, neturinčią įtakos statybos
teisėtumui. Kad statomi statiniai nesudėtingi, patvirtina tai, jog pagal
ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, pasibaigus žemės nuomos terminui,
žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai
ar įrenginiai turi būti nugriauti nuomininko lėšomis.
Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties
nutraukimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas
nekonstatavo nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, nes, pakeitus sklypo dalies
naudojimo būdą ir pobūdį, tikslinė žemės naudojimo paskirtis nepakito – kitoje
sklypo dalyje toliau eksploatuojami vandens telkiniai. Tai nepažeidžia Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalies. Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio
15 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo
Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne
žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ 30. 8 punktą pakeitus
valstybinės žemės naudojimo paskirtį, turi būti pakeista tokio sklypo nuomos
sutartis, bet nenustatytas tokio pakeitimo momentas. Dėl to, kad ginčo nuomos
sutartis dar nepakeista, nėra pagrindo ją nutraukti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu patenkino
ieškovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos apeliacinius skundus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
liepos 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: 1) panaikino Trakų
rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382
„Dėl žemės sklypo Trakų m. , �-ės g. 1 A, detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225,
dalinio pakeitimo tvirtinimo“; 2) panaikino Trakų rajono savivaldybės
administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38,
suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos
parkas“ žemės sklype Trakuose, �-ės g. 1 A, statyti regyklą,
administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir
higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį
ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir
tvartą), septynias kietastoges palapines, lieptą, apėjimo taką; 3) nutraukė
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko
administracijos (nuomotojo), ir J. I. (nuomininko)
2004 m. balandžio 30 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025,
kuria nuomininkui J. I. išnuomotas
30 000 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 7977/001:67),
esantis Trakuose, �-ės g. 1 A. ; 4) paskirstė bylinėjimosi
išlaidas.
Dėl
ieškinio senaties termino.
Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą negu pirmosios instancijos
teismas išvadą, kad prokuroras nepraleido vieno mėnesio ieškinio senaties
termino reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo pareikšti, nes
pakankamai duomenų galimam viešojo intereso pažeidimui įvertinti gavo 2007 m.
liepos 2 d. , o į teismą kreipėsi 2007 m. liepos 25 d. Apeliacinės
instancijos teismas pabrėžė, kad nors prokuroras 2007 m. vasario 14 d.
gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d.
bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis,
bet jų nepakako ginčijamų administracinių aktų teisėtumui ir galimam viešojo
intereso pažeidimui įvertinti, nes nurodytomis nutartimis spręstas tik termino
skundams paduoti praleidimo klausimas, o byla dėl skundžiamų administracinių
aktų iš esmės nenagrinėta. Dėl to prokuroras turėjo atlikti tyrimą ir surinkti
visus būtinus ir pakankamus duomenis išvadai apie galimą viešojo intereso
pažeidimą padaryti ir ieškiniui parengti.
Dėl ginčo
sklypo paskirties pakeitimo. Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m.
gruodžio 30 d. sprendimas Nr. S1-382 yra neteisėtas, nes juo
pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas,
pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių
parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose. Lietuvos apeliacinis teismas
padarė išvadą, kad Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912
patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko
teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasis raštas) yra šios
valstybės saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, kurio
sprendiniams negali prieštarauti detaliųjų planų sprendiniai, taip pat  draudimas keisti pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, jeigu tai prieštarauja Trakų istorinio
nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir reglamentams. Teismas
pripažino, kad ginčo žemės sklype detaliojo plano sprendiniais, pakeistais
byloje ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir įgyvendinamais
išduoto statybos leidimo pagrindu, nustatyta naujos poilsio (rekreacinės)
įstaigos statyba, todėl prieštarauja TINP planavimo schemos, kaip specialiojo
teritorijų planavimo dokumento, sprendiniams. Pagrįsdamas šią išvadą, apeliacinės,
priešingai negu pirmosios, instancijos teismas, konstatavo, kad ginčo sklype,
kuriame pagal ginčijamų administracinių aktų sprendinius numatyta naujų
statinių statyba, specialiojo teritorijų planavimo dokumente (TINP planavimo
schemoje) nenustatyta naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų
plėtotė, šiame sklype galima tik pažintinė rekreacija, nes TINP planavimo
schemos tekstinės dalies 6 skyriaus „Pirmaeilių detalių projektavimo darbų
programa 1994–1997 metams 3 priedo „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“
lentelėje „Likviduotinos poilsio įstaigos“ bei planavimo schemos grafinėje dalyje
įtvirtinta, kad ginčo sklype, patenkančiame į agroparkinę teritoriją, numatyta
naikinti esančią rekreacinę įstaigą.
Dėl
statybos leidimo. Lietuvos
apeliacinis teismas taip pat pripažino neteisėtu Trakų rajono savivaldybės
administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą, nes juo
įgyvendinami neteisėti ir TINP planavimo schemos neatitinkantys detaliojo plano
pakeitimų sprendiniai, todėl ir statybos leidimas pažeidžia Saugomų teritorijų
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, TINP planavimo schemos
sprendinius, TINP individualųjį apsaugos reglamentą. Teismas nurodė, kad pagal
teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus ginčo sklype leidžiama
statyti tik apžvalgos aikštelę (regyklą), skirtą atsiveriančiai panoramai
stebėti, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys, mažuosius
kraštovaizdžio architektūros statinius, kitą įrangą (pėsčiųjų, dviračių takus,
mašinų stovėjimo ar sustojimo aikšteles), o stebėjimo aikštelėje galima įrengti
pritaikytus stebėti įrenginius (žiūronus, teleskopus). G-ijamais
administraciniais aktais suplanuotus statyti pastatus ir statinius teismas
priskyrė ilgalaikiam poilsiui skirtų pastatų kategorijai. Teismas priėjo prie
išvados, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia Vyriausybės 1999 m. kovo
9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų N-dojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30. 7 punktą, nes
išduotas nesant nuomotojo (Vilniaus apskrities viršininko administracijos) sutikimo,
o 2004 m. balandžio 30 d. žemės nuomos sutartyje nenustatyta
nuomininko teisės statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti esamus.
Pagal nurodytą Taisyklių punktą išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose
statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo
atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir
jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos
tvarkymo ir naudojimo režimui, išskyrus šių Taisyklių 30. 3 punkte nurodytą
atvejį. Teismas nurodė, kad Taisyklių 30. 3 punktas nagrinėjamu atveju
netaikomas, nes jame reglamentuojama terminuotos veiklos reikmėms skirtais
statiniais užstatytų sklypų nuoma.
Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad, ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pakeitus
išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą bei pobūdį, atsakovui Vilniaus
apskrities viršininko administracijai, kaip valstybinės žemės sklypo
nuomotojui, atsirado Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta
pareiga nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Dėl to ginčijama nuomos
sutartis nutrauktina. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio
14 dalį ir Taisyklių 30. 8 punktą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir Taisyklių 30. 7 punktą
valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo sutarties šalims numatoma
teisė keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir pobūdį, turi būti
atliktas prieš rengiant išnuomoto žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo keičiama
žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, o
nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai, pirmiausia parengtas ir patvirtintas
detaliojo plano pakeitimas, po to siekiama pakeisti valstybinės žemės nuomos
sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 30. 8 punkto
antrojoje pastraipoje įtvirtinta taisyklė taikoma kitoms, negu nagrinėjamoje
byloje, situacijoms, t. y. kai, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos
sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos, kurioje yra
išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje teritorijoje numatyta
plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio, kuris yra išnuomotame žemės sklype ir
kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties.
Nagrinėjamu atveju, esant sudarytai žemės nuomos sutarčiai, teritorijos,
kuriame yra ginčo sklypas, specialiojo planavimo dokumentas (TINP planavimo
schema) nebuvo keičiamas. Taigi jame nebuvo numatyta plėtoti veiklos,
neatitinkančios atsakovui priklausančio statinio (siurblinės) tiesioginės
paskirties – pagalbinio ūkio paskirties. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas
J. I. buvo įspėtas apie būsimą žemės sklypo nuomos
sutarties nutraukimą, pakeitus jo naudojimo būdą ar pobūdį. Atsakovo J. I. argumentą, kad apie nuomos sutarties nutraukimą
nuomininkas turėjo būti įspėtas prieš CK 6. 564 straipsnio 2 dalyje
nustatytą dviejų mėnesių terminą, teismas atmetė, nes valstybinės žemės nuomos
nutraukimui pakeitus žemės paskirtį taikoma specialioji teisės norma – Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, kurioje nustatyta nuomotojo pareiga
nutraukti sutartį, nenustatyta reikalavimo įspėti apie nutraukimą. Be to,
teismas pabrėžė, kad reikalavimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį
teisme pareiškė prokuroras, kuriam CK 6. 564 straipsnio 2 dalyje
nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas netaikytinas. Teismas
pripažino, kad nuomininkas ginčo atveju buvo įspėtas apie nuomos sutarties
nutraukimą atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m.
birželio 15 d. raštu. Pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais
analizuojamos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y.
kad nuomininkui (atsakovui J. I. ) buvo paaiškinta, jog
sutarties turinys bus tipinis ir sąlyga dėl žemės naudojimo paskirties
pakeitimo bus neįtraukta į sutartį, Lietuvos apeliacinis teismas laikė
nepagrįstais, nes jie nereikšmingi šiam ginčui nagrinėti, o nagrinėtoje byloje
žemės nuomos sutartis neginčyta. Apeliacinės instancijos teismas atmetė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentus,
kuriais ginčijamas išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas, nes sklypo
formavimo ir įregistravimo teisėtumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nutartimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį
skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VšĮ „Šėlos parkas“ prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir palikti galioti
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl ieškinio senaties. Lietuvos apeliacinis teismas
neteisingai aiškino ieškinio senaties termino pradžios momentą, kai ieškinį
pareiškia prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Kasatorius nurodo, kad nėra
pagrindo Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies
ir CK 1. 127 straipsnio 1 dalies aiškinti taip, kad terminas
prokurorui įgyvendinti teisę ir pareigą surinkti pakankamai duomenų apie
viešojo intereso pažeidimą, privalo būti skaičiuojamas kitaip negu bet kuriam
kitam ieškovui, t. y. ne nuo skundžiamo akto (šiuo atveju – Trakų rajono
savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono
savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduoto leidimo)
paskelbimo.
2. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad administraciniai teismai bylos dėl skundžiamų
administracinių aktų iš esmės nenagrinėjo, todėl procesiniai teismų sprendimai
prokurorui negalėjo suteikti pakankamai informacijos apie administracinių aktų
teisėtumą ir viešojo intereso pažeidimą, yra nepagrįsta, nes: ji paneigia
lygiateisiškumo principą ir valstybės institucijos pareigą laikytis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje
nustatyto termino; tokia išvada viešojo intereso gynimo subjektu pripažįstama
ne valstybė, bet prokuroras, kuris atleidžiamas nuo pareigos gauti teismo
sutikimą praleistam terminui atnaujinti.
3. Dėl detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai. Lietuvos
apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės
tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtintas detaliojo plano
pakeitimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies
4 punktui, pagal kurį draudžiama statyti statinius valstybinių parkų
tvarkymo planuose nenustatytose vietose. Šį argumentą kasatorius grindžia tuo,
kad Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje)
nustatyta pastatų ir įrenginių statyba ginčo žemės sklype.
4. Dėl regyklos (apžvalgos aikštelės)
atitikties teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo išvada
dėl regyklos neatitikties Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus
apsaugos reglamento pagrįsta neteisingu teisės aktų nuostatų aiškinimu.
Kasatorius teigia, kad regykla yra pastatas, o pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio
7 dalį pastatas yra statinys (sąvoka „statinys“ apima sąvoką „pastatas“),
ji remiasi į žemę, neįrengta medžiuose ar pan. , nepažeidžia litosferos
sluoksnio ribų.
5. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo
reikalingumo. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai sprendė, kad,
išduodant statybos leidimą, reikėjo gauti Vilniaus apskrities viršininko
administracijos sutikimą. Kasatorius nurodo, kad ginčo atveju Vilniaus
apskrities viršininko administracijos sutikimo nereikėjo gauti, nes žemės
nuomotojo funkcijas atliekanti institucija (apskrities viršininko
administracija) statybos leidimą išduoda, kai statybos vykdomos kelių
savivaldybių teritorijoje. Kasatorius pažymėjo, kad Vilniaus apskrities
viršininko administracija atliko valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
6. Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žemės nuomos sutarties nutraukimą
siejo su Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, nes nuomotojas nekėlė
šio klausimo tikrindamas ginčo sklypo detalųjį planą ir tvirtindamas 2004 m.
lapkričio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo aktą. Nurodytą
įstatymo nuostatą kasatorius sieja su Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d.
nutarimo Nr. 1442 30. 8 punktu, pagal kurį, norint sklypą naudoti
pagal kitą negu valstybinės žemės nuosamos sutartyje nustatytą žemės naudojimo
paskirtį, šalių susitarimu sutartis gali būti pakeičiama, nustatant teisę
keisti išnuomoti sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Be to, nėra tikslo
nutraukti sutartį, kai pagal CK 6. 551 straipsnio 2 dalį valstybinės
žemės sklypas jame esančių statinių ar įrenginių savininkui išnuomojamas be
aukciono.
7. Lietuvos
apeliacinis teismas negalėjo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties tol,
kol nuomininkui neatlyginta už žemės sklype esančius jo statinius ir sodinius
(Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).
Atsakovas J. I. pateikė
prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Byloje gauti ieškovo, trečiųjų asmenų Aplinkos
ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
atsiliepimai į kasacinį skundą. Atsiliepimuose prašoma kasacinį skundą atmesti
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami
tokiais bendraisiais argumentais:
1. Dėl
ieškinio senaties. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl
ieškinio senaties ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes
prokuroras, rinkdamas duomenis pagal asociacijos „Švari tėviškė“ pareiškimą,
veikė intensyviai, nedelsė, ieškinį pareiškė per protingą terminą. Ieškovas
nurodė, kad jis 2007 m. sausio 3 d. kreipėsi į K-tūros ministeriją,
Trakų rajono savivaldybės administraciją, VĮ Registrų centrą, 2007 m. sausio
31 d. – į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Trakų istorinio
nacionalinio parko direkciją, 2007 m. vasario 27 d. – į Trakų rajono
savivaldybės administraciją, Aplinkos ministeriją, 2007 m. kovo 2 d. –
į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, 2007 m. kovo 14 d.
– į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos
ministerijos, Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, 2007 m. liepos 3 d.
– į Valstybinė žemėtvarkos institutą. Visus reikiamus dokumentus ieškovas gavo
2007 m. liepos 5 d.
2. Dėl
detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai. Ieškovas nurodo,
kad ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo
plano pakeitimai prieštarauja TINP planavimo schemai, nes pagal nurodytos
schemos grafinę dalį ginčo sklypas �-ės g. 1A yra agroparkinio ūkio
teritorijoje, o rekreacinių įstaigų teritorijoje yra kitas žemės sklypas �-ės
g. 1, kuriame stovi buvusios irklavimo bazės „Žalgiris“ pastatai. TINP
planavimo schemoje įtvirtinto teritorijų tvarkymo tikslas yra nedidinti šios
buvusios rekreacinės įstaigos. Atsiliepime pažymima, kad tik dalis
(0,15181 ha) dabartinio 3 ha žemės sklypo �-ės g. 1A
priklausė buvusiai irklavimo bazei.
3. Dėl
statybos leidimo. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad
pagal ginčijamą statybos leidimą planuojama statyti regykla (apžvalgos aikštelė)
atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad pagal Statybos įstatymo
2 straipsnio 2, 4 dalis, TINP individualaus apsaugos reglamento II
skyriaus 5 punktą, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu
Nr. 289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1. 01. 09:2003
„S-ių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktą, aplinkos
ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto
Statybos techninio reglamento STR 1. 01. 07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini)
statiniai“ 1 priedo 2 lentelės reikalavimus regykla yra nesudėtingas
statinys, besiremiantis į žemės paviršių, neturintis pamatų, o atsakovo J. I. statomas statinys priskirtinas prie poilsio
pastatų (Statybos techninio reglamento STR 1. 01. 09:2003 „S-ių
klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8. 13 punktas).
4. Ieškovas teigia, kad kasatoriaus
argumentas, jog statybos leidimui išduoti nereikėjo gauti Vilniaus apskrities
viršininko administracijos sutikimo, yra nepagrįstas, nes ginčo nuomos
sutarties 4 punktas, pagal kurį išsinuomotoje žemėje esančių pastatų žemės
savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir
įrenginiai turi būti nugriauti nuomininko lėšomis pasibaigus žemės nuomos
terminui, negali būti prilyginamas išankstiniam žemės savininko sutikimui dėl
bet kokių statinių statybos išnuomotame sklype. Nurodytame punkte nustatytas
galbūt sklype atsirasiančių statinių nugriovimas, bet jiems statyti vis tiek
reikalingas žemės savininko sutikimas. Be to, kasatorius neargumentuoja, kodėl
ginčui spręsti netaikomas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260
patvirtintų N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 30. 7 punktas.
5. Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsiliepime tvirtinama, kad
kasatorius neteisingai aiškina Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nuarimu Nr. 260
patvirtintų N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 30. 8 punktą, nes jis nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes
jame reglamentuojama kita situacija, susijusi su bendrojo ar specialiojo plano
keitimu ir to įtaka nuomos sutarties šalims. Šio ginčo atveju susidarė kitokia
situacija, t. y. pakeistas detalusis planas ir tikslinė ginčo žemės
naudojimo paskirtis. Tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutartį Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies pagrindu.
6. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu,
kad, nutraukus nuomos sutartį, ji iš naujo turėtų būti sudaryta su tuo pačiu
nuomininku – sklype esančių statinių savininku. Ieškovas nurodo, kad pagrindas
sudaryti žemės nuomos sutartį su statinių savininku yra tik teisėta statyba.
7. Atsiliepime neigiamas kasatoriaus
argumentas, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta tik atsiskaičius su
nuomininku Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalies pagrindu. Ieškovas
nurodo, kad aptariama teisės norma taikoma išnuomotos žemės paėmimo visuomenės
poreikiams atveju.
Atsiliepimuose į kasacinį skundą tretieji asmenys
Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos papildomai
ginčija kasatoriaus argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo
pagrindo. Tretieji asmenys nurodo, kad kasatorius be pagrindo kelia CPK 329 straipsnio
2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo
pagrindo buvimo klausimą, kad į bylą neįtraukta dalyvauti UAB „K-iana“, iš
kurios atsakovas J. I. įgijo ginčo sklypą. Atsiliepime
nurodoma, kad byloje buvo nagrinėjamas valstybinės žemės nuomos sutarties ir
administracinių aktų teisėtumo klausimas, o siurblinės dovanojimo sutartis
nenagrinėta, todėl UAB „K-iana“ interesai apeliacinės instancijos teismo
sprendimu nepažeisti. Be to, kasatorius, nurodydamas šį absoliutų teismo
sprendimo negaliojimo pagrindą, prieštarauja sau, nes kasaciniame skunde prašo
palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o, esant absoliučiam
sprendimo negaliojimo pagrindui, byla gali būti tik perduota iš naujo
nagrinėti.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra ieškinio
senatį, kai ieškinį pareiškia prokuroras, gindamas viešąjį interesą, valstybinės
žemės Trakų istoriniame nacionaliniame parke naudojimo paskirties, būdo ir
pobūdžio keitimą ir naujų pastatų statybą bei valstybinės žemės nuomos
sutarties nutraukimą, kai nuomininkas išnuomotą sklypą naudoja ne pagal
paskirtį, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl
ieškinio senaties termino

Kasatorius teigia, kad ieškinio senaties terminas
prokurorui pareikšti ieškinį teisme, ginant viešąjį interesą ir ginčijant administracinius
aktus, turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamų administracinių aktų paskelbimo.
Šis kasacinis skundo argumentas nepagrįstas, nes neatitinka kasacinio teismo
praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias ieškinio
senaties termino eigos pradžią, kai ieškinį pareiškia prokuroras, gindamas
viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d.
nutartis civilinėje byloje Klaipėdos
miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. N-os
savivaldybės taryba ir kt. , byla Nr. 3K-3-143/2010). ABTĮ 33 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip,
skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo
skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą
(neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. T-o prokurorui kreiptis
į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo
subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto
gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo
juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o
grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra
ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra
tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja
administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę
administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms,
ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo
teises. Skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras, P-ūros įstatymo 19 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės,
valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi
pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas
kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti,
ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju
interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas sprendė, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino. Ši teismo
išvada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m.
gruodžio 28 d. gavo asociacijos „Švari tėviškė“ pareiškimą, kuriame yra
duomenų apie statybas ginčo sklype. Vilniaus apygardos prokuratūra 2007 m.
sausio 3 d. kreipėsi į K-tūros ministeriją, Trakų rajono savivaldybės
administraciją ir VĮ Registrų centrą dėl duomenų pateikimo; 2007 m. sausio
31 d. – į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, Vilniaus
apskrities viršininko administraciją, prašydama nurodyti konkrečius statybų
proceso pažeidimus ir taikytas priemones jiems pašalinti. Vilniaus apygardos
prokuratūra 2007 m. vasario 14 d gavo Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2007 m. vasario 12 d. raštą Nr. (100)-11. 55-24,
prie kurio buvo pridėtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d.
nutarties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d.
nutarties, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 23 d.
skundo, 2006 m. balandžio 13 d. patikslinto prašymo ir 2006 m. vasario
2 d. rašto K-tūros ministerijai kopijos. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakyta
nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundą, nes
jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nenustatyta pagrindo šiam
terminui atnaujinti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvadą, kad administracinis teismas bylos dėl skundžiamų
administracinių aktų iš esmės nenagrinėjo ir procesiniai teismų sprendimai
prokurorui negalėjo suteikti pakankamai informacijos dėl šių administracinių
aktų teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo. Ieškovas 2007 m. vasario 27 d.
ir vėliau kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Trakų
savivaldybės administraciją, Aplinkos ministeriją, Trakų istorinio nacionalinio
parko direkciją dėl duomenų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų
priėmimu, išreikalavimo; 2007 m. kovo 2 d. kreipėsi į Nacionalinę
žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, 2007 m. kovo 14 d. – į
Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos
ministerijos, Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje. G-ijamo statybos
leidimo ir kitų dokumentų kopijos ieškovui pateiktos tik 2007 m. gegužės
22 d. , o 2007 m. liepos 2 d. – projektavimo sąlygų sąvadui gauti
reikalingi dokumentai, statinio projektas bei kiti ginčijamam statybos leidimui
gauti reikalingi dokumentai. Ieškovas 2007 m. liepos 3 d. taip pat
kreipėsi į Valstybinį žemėtvarkos institutą. Iš nurodytų byloje nustatytų
aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir
tikrino dokumentus, susijusius su 2006 m. gruodžio 28 d. pareiškime ir
kituose gautuose dokumentuose išdėstytais duomenimis. Delsimo požymių,
prokurorui kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku
susijusius duomenis, nenustatyta. Į teismą ieškinys paduotas 2007 m. liepos
25 d. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas teisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, jo
pažeidimų esmę ir sprendė, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo
2006 m. liepos 2 d. , o prokuroras nepraleido termino ieškiniui,
ginant viešąjį interesą, paduoti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Dėl
detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai

Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo
išvada dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu
patvirtinto detaliojo plano pakeitimo prieštaravimo Saugomų teritorijų įstatymo
13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, pagal kurį draudžiama statyti
statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose, yra
nepagrįsta, nes Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatyta
pastatų ir įrenginių statyba ginčo žemės sklype. Šį kasacinio skundo argumentą
teisėjų kolegija laiko nepagrįstu dėl tokių priežasčių.
G-o žemės sklypas yra Trakų istorinio
nacionalinio parko teritorijoje, kurią sudaro vaizdingas Trakų ežerynas –
unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir
rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektų.
Pažymėtina, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244
vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio
kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei
naudoti. Taigi Lietuvos valstybė Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja
kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną
teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra
visuotinai žinomas faktas. Šiems tikslams įgyvendinti Vyriausybė 1993 m. gruodžio
6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko
planavimo schemą (toliau – TINP planavimo schema), kurią sudaro dvi dalys:
parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas (grafinė dalis) ir aiškinamasis
raštas (tekstinė dalis) (schema paskelbta Statybos ir urbanistikos ministerijos
1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 (Žin. , 1994, Nr. 10-162).
TINP planavimo schema yra valstybinės reikšmės teritorinio planavimo
dokumentas, kurio pagrindu privalo būti rengiami detalieji planavimo, statybų,
rekonstrukcijos projektai. Pagal ją rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės
reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo,
kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių
komunikacijų ir kiti projektai (TINP planavimo schemos įvado 5 dalis). Nagrinėjamos
bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d.
nutarimu Nr. 388 patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko
nuostatuose įtvirtinta principinė nuostata, jog Trakų istorinis nacionalinis
parkas tvarkomas pagal TINP planavimo schemą. Dėl to jokie su Trakų istorinio
nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka,
žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu,
rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan. ) susiję sprendimai
negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į TINP planavimo
schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti jos sprendiniams. Priešingu
atveju būtų ne tik pažeistas Trakų istorinio nacionalinio parko, kaip unikalaus
gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos,
tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies
nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir
augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri,
kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, Konstitucijos
53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo
privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Tokių nuostatų laikomasi ir
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario
9 d. nutarimą).
Skirtingų Trakų istorinio nacionalinio parko
teritorijos dalys yra skirtingos pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį,
apsaugos formas ir panaudojimo galimybes, todėl jos suskirstytos į keturias
funkcines zonas: konservacinę, rezervacinę, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją (TINP
planavimo schemos III skyriaus 1 dalis). G-o žemės sklypas yra Trakų
istorinio nacionalinio parko ūkinėje ir gyvenamojoje zonoje, agroparkinio ūkio
teritorijoje, kuri ribojasi su konservacinės apsaugos prioriteto teritorija –
hidrografiniu draustiniu, taip pat V-ikų piliakalnio, archeologijos paminklo
ir Trakų (V-ikų) akmens amžiaus stovyklavietės, archeologijos paminklo
vizualinės apsaugos zonoje. Pagal TINP planavimo schemą ginčo sklype
nesuplanuota statyti naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų ar plėsti esamų. TINP
planavimo schemos tekstinės dalies 6 skyriaus „Pirmaeilių detalių
projektavimo darbų programa 1994–1997 metams“ 3 priedo „Poilsio įstaigos
ir jų naudojimas“ lentelėje „Likviduotinos poilsio įstaigos“ ir TINP planavimo
schemos grafinėje dalyje nustatyta, kad ginčo sklype numatyta naikinti esančią
rekreacinę įstaigą. Dėl to ginčo sklype galima tik pažintinė rekreacija, kuriai
įgyvendinti TINP planavimo schemos grafinėje dalyje ginčo sklype suplanuota įrengti
papildomą apžvalgos aikštelę (ši kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto TINP individualaus apsaugos reglamento II
skyriaus 5 punkte apibrėžta kaip teritorija, skirta atsiveriančiai
panoramai stebėti, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys). Tai
atitinka vieną pagrindinių Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės
sistemos plėtotės krypčių – apriboti naujų poilsio bazių statybą, esamų
plėtimą, geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko
uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną (TINP planavimo schemos IV skyriaus 2 punktas).
Pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies
4 punktą valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių
parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Trakų rajono
savivaldybės 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 iš dalies
pakeistas 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas
ginčo žemės sklypo detalusis planas. Detaliojo plano pakeitimo sprendiniais pakeistas
ginčo sklypo teritorijos naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus
verslo, naudojimo pobūdis į poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams,
koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir
eksploatuoti. Taip pat suplanuota naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba:
apžvalgos aikštelė–regykla, kietastogės ir paprastos palapinės, pavėsinės,
lauko židiniai, sanitarijos ir higienos pastatų grupė,
administracinių–gyvenamųjų patalpų pastatas, taip pat pagalbinių pastatų,
skirtų žvėrelių priežiūrai žiemos sąlygomis, veterinarijos punktui su
inkubatoriumi, grupė. Be to, pagal TINP planavimo schemos grafinę dalį ginčo
sklypas Trakuose, �-ės g. 1A, yra agroparkinio ūkio teritorijoje, o
rekreacinių įstaigų teritorijoje yra kitas žemės sklypas �-ės g. 1,
kuriame stovi buvusios irklavimo bazės „Žalgiris“ pastatai. Tik dalis
(0,15181 ha) dabartinio 3 ha žemės sklypo Trakuose, �-ės g. 1A, kuriame
buvo viena siurblinė be jokių pastatų, priklausė buvusiai irklavimo bazei. Taigi
iš nurodyto Trakų rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo
matyti, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendiniai
prieštarauja TINP planavimo schemos, sprendiniams, nes pakeistu detaliuoju
planu nustatyta naujo poilsio (rekreacinės) įstaigos pastatų komplekso statyba.
Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio
30 d. sprendimas yra neteisėtas, nes juo pažeistas Saugomų teritorijų
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurį
valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo
planuose nenustatytose vietose, o kasatorius, teigdamas priešingai, yra
neteisus, todėl jo argumentai, kuriais įrodinėjamas ginčo sklypo detaliojo
plano pakeitimų teisėtumas, atmetami.

Dėl
statybos leidimo

Neteisėti ir TINP planavimo schemos neatitinkantys
ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendiniai įgyvendinti Trakų
rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduoto
statybos leidimo Nr. AS1-38 pagrindu. Dėl to ir nurodytas statybos
leidimas laikytinas pažeidžiančiu TINP planavimo schemos sprendinius, Saugomų
teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, TINP
individualųjį apsaugos reglamentą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
ginčijamame statybos leidime išvardytus statinius priskyrė ilgalaikiam poilsiui
skirtų pastatų kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1. 01. 09:2003 „S-ių
klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8. 13 punktas), bet ne
nesudėtingiems statiniams, prie kurių priskiriamos apžvalgos aikštelės
(regyklos) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalis, TINP
individualaus apsaugos reglamento II skyriaus 5 punktas, aplinkos ministro
2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtino Statybos
techninio reglamento STR 1. 01. 09:2003 „S-ių klasifikavimas pagal jų
naudojimo paskirtį“ 6 punktas, aplinkos ministro 2002 m.    balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184
patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1. 01. 07:2002 „Nesudėtingi (tarp
jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelė), nes nurodytame statybos
leidime numatytas 225,63 kv. m bendro ploto, 578 kub. m
statybinio tūrio negyvenamasis pastatas su rūsiu. Tai neatitinka nesudėtingo
statinio apibūdinimo, pagal kurį nesudėtingas statinys yra besiremiantis į
žemės paviršių, neturintis pamatų statinys. Išdavus ginčijamą statybos leidimą,
taip pat pažeistas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260
patvirtintų N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 30. 7 punktas, nes negautas nuomotojo (Vilniaus apskrities
viršininko administracijos) sutikimas statyti naujus statinius ar įrenginius ir
rekonstruoti esamus išsinuomotame valstybinės žemės sklype. Be to, 2004 m.
balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko
teisės statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti esamus. Teisėjų
kolegija pripažįsta neturinčiu teisinio pagrindo kasatoriaus argumento, kad
ginčo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo naujiems
statiniams statyti nereikėjo gauti, nes žemės nuomotojo funkcijas atliekanti
institucija (Vilniaus apskrities viršininko administracija) statybos leidimą išduoda,
kai statybos vykdomos kelių savivaldybių teritorijoje. Teisėjų kolegija
pabrėžia, kad taip teigdamas, kasatorius neatsižvelgia į Vyriausybės 1999 m.
kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų N-dojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 29 punktą, pagal
kurį savivaldybės taryba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, nustatyta tvarka
perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise (29. 1 punktas), o
apskrities viršininkas išnuomoja kitą valstybinę žemę (29. 2 punktas). Taigi
savivaldybei valdyti patikėjimo teise neperduotų valstybinės žemės sklypų
nuomotojas visais atvejais buvo apskrities viršininkas iki apskričių
panaikinimo, todėl tokiuose išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus
statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus buvo galima tik tuo atveju,
jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu
tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštaravo nustatytam teritorijos tvarkymo
ir naudojimo režimui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos
apeliacinis teismas pagrįstai panaikino Trakų rajono savivaldybės
administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38.

Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

Kasatorius nesutinka su Lietuvos apeliacinio
teismo išvada dėl būtinybės nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės
žemės nuomos sutartį, kuria atsakovui J. I. išnuomotas
ginčo sklypas. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.
Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį
valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo
reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama
pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai
Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje
arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį, būdą ar pobūdį. N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų
nuomos teisiniai santykiai detalizuoti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu
Nr. 260 patvirtintose N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos taisyklėse. Jų 30. 8 punkto 1 dalyje nustatyta,
kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio)
bendrąjį ar specialųjį planą išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma
plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip trejų
metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės
sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto
kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais
išnuomojamo žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi,
naudojimo būdu ir (ar) pobūdžiu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo
žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir
(ar) pobūdį į paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, nurodytus savivaldybės teritorijos
ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame ar specialiajame plane. Jeigu
savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame ar
specialiajame plane nurodyta tik teritorijos, į kurią patenka išnuomojamas
žemės sklypas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo
būdas, valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės
sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi, naudojimo būdu ir (ar)
pobūdžiu įrašoma tik pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo
būdas, į kuriuos gali būti keičiama esama paskirtis ir būdas, ir numatoma
sąlyga, kad išnuomoto žemės sklypo esamas naudojimo pobūdis bus pakeistas pagal
detalųjį planą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka. Taisyklių 30. 8 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad kai
pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar
specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti
veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų
terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas
suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre,
tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti
išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo
būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių
susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo
teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pagal
Taisyklių 30. 8 punkto 3 dalį, pakeitus išnuomoto valstybinės žemės
sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar)
pobūdį, nuomotojas, remdamasis detaliuoju planu, perskaičiuoja išnuomoto žemės
sklypo vertę ir patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis
Nekilnojamojo turto kadastre bei įrašus Nekilnojamojo turto registre.
P-ikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama
valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į patvirtintą pagal detalųjį
planą numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo
trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas.
Sistemiškai aiškinant Taisyklių 30. 8 punkto
nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant pakeisti išnuomoto valstybinės žemės
sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar)
pobūdį, valstybinės žemės sutartis, kurioje nenustatyta tokios šalių teisės,
turi būti keičiama du kartus. Pirmiausia, esant Taisyklių 30. 8 punkto 2 dalyje
nustatytoms sąlygoms, šalių susitarimu turi būti pakeičiama valstybinės žemės
nuomos sutartis, joje nustatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto
valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti, būdą ir
(ar) pobūdį. Pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti dar kartą
keičiama parengus detalųjį žemės sklypo planą ir jau pakeistus išnuomoto žemės
sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti, būdą ir (ar) pobūdį,
nuomos sutartyje patikslinant išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis,
t. y. įrašant pakeistą (naują) išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirti, būdą ir (ar) pobūdį, perskaičiuotą žemės sklypo vertę
ir kt. (Taisyklių 30. 8 punkto 3 dalis). Taigi teisėjų kolegija
konstatuoja, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, sutarties
šalims nustatant teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar)
pobūdį, turi būti atliktas prieš rengiant išnuomoto žemės sklypo detalųjį
planą, kuriuo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo
paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis, o žemės sklypo paskirties, jo naudojimo būdo
ir (ar) pobūdžio pakeitimas turi neprieštarauti specialiojo ar bendrojo
teritorijos planavimo dokumentui. Aptarta žemės sklypo paskirties, naudojimo
būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimo ir jos padarinių žemės nuomos teisiniams
santykiams tvarka taikoma tada, kai ji atliekama teisės aktų ir poįstatyminių
teisės aktų nustatyta tvarka.
Trakų rajono savivaldybės administracijos ir
atsakovo J. I. 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės
žemės nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo
paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas infrastruktūros
teritorija, ir pobūdis – vandenvietei įrengti bei eksploatuoti. Šie žemės
sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie nustatyti nuomos
sutarties sudarymo metu galiojusio detaliojo plano sprendiniais, patvirtinti,
suformuojant žemės sklypą, ir įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. G-ijamoje
žemės nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko teisės keisti pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Trakų rajono savivaldybės
tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu buvo pakeisti pirmiau
nurodyti detaliojo plano sprendiniai, bet jie prieštaravo TINP planavimo
schemai, kuri nebuvo keičiama. Taigi žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo ir
(ar) pobūdžio pakeitimo tvarka buvo pažeista. Šis pažeidimas taip pat lėmė tai,
kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu
pakeistais detaliojo plano sprendiniais pakeitus išnuomoto valstybinės žemės
sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, valstybinės žemės sklypo nuomotojui –
atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai – atsirado pagrindas
remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi nutraukti žemės
nuomos sutartį prieš terminą. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas
2004 m. birželio 15 d. raštu „Dėl detaliojo plano rengimo“ įspėjo atsakovą
J. I. apie tai, kad, pakeitus žemės sklypo pagrindinę
tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, sklypo nuomotojas turi
nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi kasatorius, kaip nuomininkas,
atlikdamas nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
pakeitimus, savo veiksmus privalėjo derinti su žemės nuomotoju – Vilniaus
apskrities viršininko administracija. Be to, apeliacinės instancijos teismas
padarė pagrįstą išvadą, kad Taisyklių 30. 8 punkto 2 dalis taikoma
kitoms, negu nagrinėjamoje byloje, situacijoms, t. y. kai, esant sudarytai
valstybinės žemės nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis
teritorijos, kurioje yra išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje
teritorijoje numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio, kuris yra
išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas,
tiesioginės paskirties. Šio ginčo atveju teritorijos, kuriame yra ginčo
sklypas, TINP planavimo schema nebuvo keičiama. Nurodytų argumentų pagrindu
teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai
kvalifikavo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą Žemės įstatymo 9 straipsnio
14 dalyje nustatytu pagrindu – žemės nuomininkui naudojant žemę ne pagal
sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį
arba keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, kai
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime nenustatyta tokios
galimybės.
Kasacinio skundo argumentai dėl atitinkamų valstybės
institucijų veiksmų, t. y. ginčo žemės sklypo vėlesnio išnuomojimo po
ginčijamos nuomos sutarties nutraukimo, nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas,
nes jais keliami ateityje kilsiančių teisinių santykių perspektyvos klausimai,
kurie turi būti sprendžiami teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių
teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to teisėjų kolegija dėl nurodytų kasacinio
skundo argumentų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
sprendžia, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės
instancijos teismo nutarties. Joje Lietuvos apeliacinis teismas teisingai
kvalifikavo byloje nagrinėtus Trakų istorinio nacionalinio teritorijos
planavimo, statybos leidimo išdavimo, žemės nuomos teisinius santykius, tinkamai
aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (ABTĮ 33 straipsnio
4 dalį, P-ūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį), taip pat Saugomų
teritorijų įstatymo, Statybos įstatymo, Žemės įstatymo, Vyriausybė 1993 m.
gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtino Trakų istorinio
nacionalinio parko planavimo schemos, Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d.
nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, kultūros
ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto
TINP individualaus apsaugos reglamento, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų N-dojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Dėl to kasacinis skundas
atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė
patyrė 115,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.   
balandžio 6 d.    sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė
mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų
surenkamoji sąsk. (duomenys
neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš trečiojo asmens VšĮ „Šėlos parkas“
(juridinio asmens kodas 281688670) 115,05 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 5 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt