Paieška : Teismų praktika Civilinė byla Nr1. 19. Dėlnuostolių, padarytų administraciniame procese taikant TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2145: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 19. Dėl
nuostolių, padarytų administraciniame procese taikant reikalavimo
užtikrinimo priemones, atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatyme,
skirtingai nei Civilinio proceso kodekse, neįtvirtinta asmens, kuriam dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių padaryta žalos, teisė reikalauti, kad asmuo,
kurio prašymu šios priemonės buvo taikomos, atlygintų padarytus nuostolius,
tačiau tokia reikalavimo teisė neabejotinai egzistuoja ir kyla iš žalos
padarymo fakto.
Remiantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintu asmenų lygiateisiškumo principu, sprendžiant nuostolių dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese atlyginimo
klausimą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais ir taikomos tokios pat
sąlygos, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo civiliniame procese atlyginimo. Taikant skirtingas atsakomybės sąlygas,
asmenų, patyrusių žalos dėl nepagrįsto jų teisių suvaržymo taikant atitinkamas
proceso priemones, teisinė padėtis būtų nelygiavertė nesant tam objektyvių
pateisinančių priežasčių.
Atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės
teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir
kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru
ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka prašydamas
taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės,
nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.
Piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip būtinoji civilinės atsakomybės už
žalą, padarytą taikant reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame
procese, sąlyga, o tik kaip kvalifikuojanti, t. y. užtikrinimo priemones
prašiusio taikyti asmens kaltę patvirtinanti aplinkybė. Piktnaudžiaudamas savo
teise, asmuo suvokia, kad jis viršija įstatymų nustatytas savo teisės
įgyvendinimo ribas ir taip daro žalą kitiems asmenims. Kreipdamasis į teismą
dėl savo pažeistų teisių gynimo ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemones, asmuo prisiima riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti, tačiau
tai nereiškia jo piktnaudžiavimo teise.

Civilinė byla Nr. 3K-7-411/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
44. 2. 1; 44. 3;
44. 5. 2. 17; 110. 6

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.
gruodžio 1 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: D-ės A-ės, E-aus B-o
(pranešėjas), B-ės J-ės, E-aus L-o, A-o S-io,
J-os S-ės (kolegijos pirmininkė) ir P- -io,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lit-Invest“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui UAB
„Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Šalių ginčas
kilo dėl nuostolių, atsiradusių taikant reikalavimo
užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atlyginimo.
Ieškovas UAB „Lit-Invest“
prašė priteisti iš atsakovo UAB „Paribys“ 118 892,90 Lt
nuostolių atlyginimo dėl ieškovo degalinės statybos sustabdymo darbų nuo 2005 m.
sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio 28 d. Jis nurodė, kad yra
valstybinio žemės sklypo, esančio V-, Ukmergės ir Paribio gatvių
sankirtoje, nuomininkas. 2003 m.
balandžio 16 d. jam buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo remdamasis
žemės sklype pradėjo degalinės statybos darbus. 2004 m.
gruodžio 14 d. gretimo sklypo savininkas – atsakovas UAB „Paribys“ – kreipėsi
į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl statybos leidimo
panaikinimo, taip pat prašė iki sprendimo byloje priėmimo taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę – sustabdyti statybos leidimo galiojimą. Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi
sustabdė statybos leidimo galiojimą, dėl to buvo sustabdyti statybos darbai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 4 d.
sprendimu patenkino atsakovo UAB „Paribys“ skundą ir panaikino statybos
leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d.
sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atsakovo UAB
„Paribys“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo
bei praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą. Ieškovo
manymu, atsakovas, teikdamas administracinėje byloje prašymą taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemones, siekė sustabdyti degalinės statybą ir suprato, kad dėl
to ieškovas patirs didelių nuostolių. Atsakovas piktnaudžiavo savo procesine
teise, todėl vadovaujantis CK 1. 137 straipsnio 3 dalimi, 6. 251 straipsnio
1 dalimi privalo atlyginti ieškovui jo patirtus dėl statybos darbų
sustabdymo nuostolius, kuriuos sudaro šios išlaidos: statybvietės aptvėrimas – 23 753,43 Lt, elektros
energija – 3538,55 Lt, objekto apsauga – 56 155,42 Lt,
darbuotojų išlaikymas – 35 445,50 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 13 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 13 513,47 Lt nuostolių atlyginimo
ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo teisė reikalauti
nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta CPK
147 straipsnio 3 dalyje. Teismo nuomone, užtenka vien fakto, kad, vienos
šalies prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to kitai šaliai
patyrus nuostolių, ieškinio atmetimo atveju šie būtų atlyginti. Ta aplinkybė,
kad atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne
civilinėje, o administracinėje byloje, nedaro įtakos ieškovo reikalavimo teisei.
Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja,
jog atsakovas jam atlygintų nuostolius, susijusius su statybvietės aptvėrimu,
nes, nesustabdžius statybos darbų, ieškovas jų nepatirtų. Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad statybos objektą ieškovas aptvėrė naujomis medžiagomis,
kurias jis galės panaudoti ateityje, sumažino šių nuostolių dydį nuo 23 753,43 Lt iki 13 513,47 Lt. Dėl
kitų nuostolių teismas nurodė, kad suvartotos
elektros energijos, objekto apsaugos išlaidų ir darbuotojų išlaikymo sąnaudų ieškovas
turėjo vykdydamas sau naudingus ir reikalingus kitus statybos darbus, todėl
nėra pagrindo jų jam priteisti.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir ieškinį
atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių ginčui išspręsti taikytinos civilinę
atsakomybę reglamentuojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d.
nutartis, priimta šioje byloje). Pagal CK 1. 137 straipsnio 3 dalį
draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises
tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų
asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims
arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems
asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Skundą
administraciniam teismui atsakovas padavė gindamas savo kaip gretutinio sklypo
savininko teises, kurias, jo nuomone, pažeidė neteisėta ieškovo statyba. Jis
prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ieškovui išduoto statybos
leidimo galiojimo sustabdymą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, atsakovui
paduodant skundą, ieškovo vykdomi statybos darbai nebuvo toli pasistūmėję, o
skundas buvo grįstas ne vien atsakovo teisių pažeidimu, bet ir tuo, kad
degalinės statybos negalimos dėl neatitikties STR 2. 06. 01:1999 reikalavimams. Pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnį
klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sprendžia teismas arba
teisėjas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d.
nutartimi atsakovo prašymą patenkino, konstatuodamas, kad nepritaikius reikalavimo
užtikrinimo priemonės statybos darbai būtų tęsiami, ir pareiškėjui (atsakovui)
palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas ir iki teisės pažeidimo buvusios
padėties atkūrimas dar labiau pasunkėtų, tai būtų susiję su papildomais
finansiniais, techniniais ištekliais. Ieškovas dėl šios nutarties padavė
atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, kėlė ir reikalavimo užtikrinimo
priemonės neproporcingumo (neadekvatumo) klausimą, tačiau vėliau nuo skundo
atsisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo
priemonė buvo būtina ir proporcinga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įsiteisėjusia
teismo nutartimi buvo nustatytas atsakovo prašymo užtikrinti reikalavimo priemonės
taikymą pagrįstumas; pažymėjo, kad svarbu yra ir tai, jog Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2005 m. balandžio 4 d. sprendimu atsakovo
skundą patenkino ir panaikino ieškovui išduotą statybos leidimą. V- ta
aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m.
gruodžio 28 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė, neįrodo, jog atsakovas
piktnaudžiavo savo teise. Tai rodo, kad išnagrinėta administracinė byla buvo sudėtinga
kaip faktinių aplinkybių, taip ir materialiosios bei proceso teisės normų
taikymo aspektais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog
atsakovas, kreipdamasis į administracinį teismą bei prašydamas taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones, piktnaudžiavo teise. Teisėjų kolegija taip
pat nurodė, kad, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, svarbu yra ir tai, jog
ieškovas prašė atlyginti degalinės konservavimo darbų ir medžiagų išlaidas.
Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d.
nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo ieškovui buvo leista
atlikti stoginės sutvirtinimą ir degalinės sandarinimą. Tokie darbai reikalingi
atlikti ne tik pastatą konservuojant, bet ir jį statant. Kad ieškovo atlikti
darbai iš esmės buvo skirti pastatui statyti, patvirtina ir byloje esančios
nuotraukos, padarytos kaip iki atsakovo kreipimosi į administracinį teismą,
taip ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d.
nutarties priėmimo. Šios aplinkybės neleidžia ieškovo prašomų priteisti išlaidų
priskirti prie jo patirtų nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai

Kasaciniu
skundu ieškovas UAB „Lit-Invest“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2008 m. kovo 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Dėl CK 1. 137 straipsnio 3 dalį
netinkamo taikymo. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m.
sausio 6 d. priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad žalos, patirtos dėl
administracinėje teisenoje taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių,
atlyginimas yra galimas, jeigu nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Kasatoriaus
nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šios žalos
atlyginimo galimybės priklauso nuo administracinio teismo nutarties
įsiteisėjimo. Tokia išvada iš esmės paneigia bet kokią galimybę reikalauti
žalos atlyginimo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atveju. Kasatoriaus
nuomone, teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo
pagrįstumas ir jos įsiteisėjimas nėra pagrindas išvadai dėl žalos atlyginimo
negalimumo, nes šia nutartimi teismas nesprendžia ginčo iš esmės, nevertina paduoto
skundo pagrįstumo, taip pat to, ar asmuo nepiktnaudžiauja teise, prašydamas
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Rizika įvertinti prašomų taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybę ir padarinius tenka pačiam pareiškėjui,
t. y. atsakovui UAB „Paribys“. Faktas, kad atsakovas į teismą kreipėsi
nepagrįstai, buvo nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m.
gruodžio 28 d. sprendimu, kuriame konstatuota, jog UAB „Lit-Invest“
išduotu statybos leidimu UAB „Paribys“ subjektinės teisės nebuvo pažeistos ir jog
skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsakovas, kaip
juridinis asmuo ir nekilnojamojo turto plėtros veikla užsiimantis verslininkas,
prieš reikšdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo
įvertinti, ar jo teisės apskritai buvo pažeistos, bei suvokti kilsiančios dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo žalos realumą (sustabdyta statyba,
kai pagrindiniai darbai jau buvo atlikti). Tokios rizikos tinkamai neįvertinęs,
atsakovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise. Šių aplinkybių
apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino. Byloje
nenustatyta jokių kasatoriaus neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami
kaip sudarantys pagrindą reikalauti sustabdyti statybą. Priešingai, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu
konstatuota, kad ginčytas statybos leidimas išduotas 2003 m. balandžio 16 d. ,
o atsakovas UAB „Paribys“ pradėtus statybos darbus gretimame sklype turėjo
pastebėti dar 2004 m. birželio 15 d. Pagal CK 6. 158, 6. 163 straipsnius
atsakovui UAB „Paribys“ turėjo būti atskleistos visos reikšmingos aplinkybės,
susijusios su jam 2004 m. rugsėjo 19 d. parduotu žemės sklypu. Atsakovas
nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, įsigydamas gretimą sklypą, o savo iš
esmės nepažeistas teises bandė ginti nesąžiningai – stabdydamas teisėtą
statybą, taip padarė kasatoriui žalos, kurią privalo atlyginti (CK 1. 137 straipsnio
3 dalis).
2. Dėl teisės taikymo ir aiškinimo
principų pažeidimo. ABTĮ 71 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymą, ir CPK 144 straipsnis, reglamentuojantis
laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra iš esmės analogiški proceso teisės
institutai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo,
sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK
1. 5 straipsnio 4 dalis), turėjo atsižvelgti į CPK normas,
reglamentuojančias analogiškus santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
sausio 6 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl CPK normų netaikymo
nagrinėjamu atveju patvirtina, kad atitinkamą procesinį santykį
reglamentuojančios proceso normos negali būti taikomos pagal įstatymo analogiją.
Tokiu atveju taikytina teisės analogija, t. y. apeliacinės instancijos
teismas turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais (CPK 3 straipsnio
5 dalis). Jie suponuoja teismo pareigą sudaryti galimybę apginti pažeistas
teises net ir nesant atitinkamo teisinio santykio reglamentavimo. Nagrinėjamu
atveju CK 1. 137 straipsnio 3 dalis taikytina atsižvelgiant į CPK 147 straipsnio
3 dalį ir šios teisės normos taikymo praktiką. Piktnaudžiavimas
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu (CK 1. 137 straipsnio 3 dalis)
ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (CPK 147 straipsnio 3 dalis)
vertintinas pirmiausia priklausomai nuo skundo administracinėje teisenoje
atmetimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesuteikė
reikšmės byloje nustatytam faktui, kad atsakovo UAB „Paribys“ administracinis
skundas buvo atmestas. Tai reiškia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos
atsakovui piktnaudžiaujant teise.
3. Dėl CPK 183, 185, 263 straipsnių
pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad dėl
atsakovo prašymu taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių kasatorius turėjo 13 513,47 Lt
statybvietės aptvėrimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl jų iš viso nepasisakė, vertino tik
išlaidas stoginės sutvirtinimui ir degalinės sandarinimui. Net ir sutinkant su
teismo motyvu, kad šie darbai buvo kasatoriui naudingi, tai netaikytina
statybvietės aptvėrimo darbams. Be to, apeliacinės instancijos teismas
nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartyje nustatyta papildomų išlaidų, kurias kasatorius patyrė dėl atsakovo
prašymu taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, suma, t. y. 21 062,43 Lt
statybvietės aptvėrimui, 556 155,42 Lt ir 3538,55 Lt objekto
apsaugai ir elektros energijai. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas
skirtingą, nei anksčiau buvo nustatyta, patirtų nuostolių vertinimą, privalėjo
tinkamai tai motyvuoti, tačiau to nepadarė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai tinkamai neįvertino kasatoriaus patirtų nuostolių dydžio, nepagrįstai
ir iš esmės nemotyvuodami sprendė, jog kasatorius patyrė mažiau nei 118 892,90 Lt
nuostolių, nors jie buvo pagrįsti pateiktais į bylą leistinais įrodymais.
Kasatorius nebūtų patyręs šių nuostolių, jei ne atsakovo nesąžiningi veiksmai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB
„Paribys“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m.
sausio 6 d. nutartyje išaiškino, kad civilinė atsakomybė už prašymą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovui gali būti taikoma tik tuo
atveju, jeigu bus įrodyta, jog jis piktnaudžiavo teise. Piktnaudžiavimas
reiškia asmens suvokimą, kad jo paduodamas skundas iš tiesų yra nepagrįstas, o
reikalavimas – neteisėtas. Šiuo atveju taip nebuvo. Atsakovas matė, kad kasatoriaus
vykdomos statybos pažeidžia jo teises, nes į žemės sklypą buvo verčiamos žemės
iš kasatoriaus sklypo, kurio aukštis keliamas. Be to, susipažinęs su
prieinamais dokumentais, jis suprato, kad jeigu statybų metu į žemę bus įkastas
dujų rezervuaras, tai sukels atsakovui žalos ir apribos jo galimybę disponuoti
ir naudotis savo turtu. Atsakovo prašymas užtikrinti reikalavimą buvo būtinas
ir sąžiningas. Kasatoriaus vykdomos statybos buvo dar tik prasidėjusios ir jų
sustabdymas pradinėje stadijoje būtų leidęs išvengti vėlesnių neigiamų padarinių.
Dėl to natūralu, kad, atsakovui nepavykus derybų būdu išsiaiškinti su kasatoriumi
statybų padarinių ir įtakos atsakovo turtui, buvo vienintelis logiškas
pasirinkimas – ginti savo pažeistas teises teisme. Vilniaus apygardos teismas,
prieš taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, įvertino motyvuotą atsakovo
prašymą ir statybos leidimo sustabdymą laikė proporcinga ir racionalia
priemone. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas atmetė atsakovo
skundą ne todėl, kad jis buvo aiškiai nepagrįstas, o dėl tariamai praleisto
termino kreiptis į teismą, taip pat dėl neįrodytų aplinkybių. Tai, kad teismas
laikė tam tikras aplinkybes nepakankamai įrodytomis, yra vertinimo klausimas.
Tas pačias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis. Taigi
negalima teigti, kad atsakovas pareiškė aiškiai nepagrįstą skundą ir
piktnaudžiavo teise. Atsakovo nuomone, byloje nenustatyta ir atsakovo civilinės
atsakomybės sąlygų, kasatorius taip pat to neįrodė.
Teisėjų
kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių administraciniame procese (ABTĮ 71 straipsnis) ir
laikinųjų apsaugos priemonių civiliniame procese (CPK 144-152 straipsniai)
institutų panašumo ir atsakomybės už dėl jų taikymo atsiradusią žalą sąlygų

R-alavimo
užtikrinimo priemonių administraciniame procese institutas reglamentuojamas
ABTĮ 71 straipsnyje. Administraciniame procese teismas arba teisėjas bet
kurioje proceso stadijoje proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo
iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu jų nesiėmus
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Prašymas
dėl reikalavimo užtikrinimo nagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo
(prašymo) priėmimo, nepranešant atsakovui ir kitiems proceso dalyviams; teismo
nutartis užtikrinti reikalavimą vykdoma skubiai, atskirojo skundo dėl nutarties
užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos
nagrinėjimo.
CPK I dalies
XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių
institutas. Civiliniame procese teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu (tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant
apginti viešąjį interesą – savo iniciatyva) gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys). Prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas
nuo jo gavimo, pranešant atsakovui, išskyrus tuos atvejus, kai yra reali
grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba
padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismo
nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio
1 dalis), atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos
priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo (CPK 151 straipsnio
1, 3 dalys).
Nurodytų
administracinio ir civilinio proceso teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad
reikalavimo užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių institutų tikslai yra iš
esmės analogiški skirtingose (administracinėje ir civilinėje) teisenose. Tiek
reikalavimo užtikrinimo, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis
yra laikinai apsaugoti ieškovo (pareiškėjo) interesus ir užtikrinti būsimo
teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę, šios priemonės paprastai yra
susijusios su privačių asmenų (ne viešojo administravimo subjektų) teisių
suvaržymais (CPK 145 straipsnis, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis),
taigi, potencialia žala. N-s administracinėje teisenoje ginčijamas viešojo
administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, jo galiojimo
sustabdymas (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas) gali
apriboti asmenų civilines teises, pvz. , dėl sustabdyto statybos leidimo
galiojimo asmuo negali įgyvendinti statytojo teisių ir dėl to patiria žalą. Žalos
padarymas yra pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1. 136 straipsnio
2 dalies 5 punktas), konkrečiai – civilinės atsakomybės teisiniams
santykiams (CK 6. 245 straipsnio 1 dalis). ABTĮ, skirtingai nei CPK,
neįtvirtinta asmens, kuriam dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių padaryta
žalos, teisė reikalauti, kad asmuo, kurio prašymu šios priemonės buvo taikomos,
atlygintų padarytus nuostolius, tačiau tokia reikalavimo teisė neabejotinai
egzistuoja, ir kyla, minėta, iš žalos padarymo fakto. Remdamasi pirmiau
padaryta išvada dėl reikalavimo užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių
institutų panašumo, atsižvelgdama į tapačius šių priemonių taikymo tikslus,
pobūdį ir padarinius, vadovaudamasi Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintu asmenų lygiateisiškumo principu, išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja, kad sprendžiant nuostolių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo administraciniame procese atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi
tais pačiais principais ir taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir sprendžiant dėl
nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese
atlyginimo. Taikant skirtingas atsakomybės sąlygas, asmenų, patyrusių žalos dėl
nepagrįsto jų teisių suvaržymo taikant atitinkamas proceso priemones, teisinė
padėtis būtų nelygiavertė nesant tam objektyvių pateisinančių priežasčių.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su
kasacinio skundo argumentais, kad ABTĮ
71 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymą, ir CPK 144 straipsnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos
priemonių taikymą, yra iš esmės analogiški proceso teisės institutai, todėl
apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į CPK normas,
reglamentuojančias analogiškus santykius.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „M-zer and M- F-sas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006,
sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
civiliniame procese, atlyginimo, inter
alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo
prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio
suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio
3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę,
nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo
rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra
pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų
apsaugos priemonių, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nėra būtina CPK 147 straipsnio
3 dalies taikymo sąlyga, ir šios pozicijos laikosi vėlesnėje praktikoje
(žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad analogiškos pozicijos turi būti
laikomasi ir sprendžiant nuostolių, atsiradusių dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo administraciniame procese, atlyginimo klausimą.
Nagrinėjamoje
byloje priimtoje 2009 m. sausio 6 d. nutartyje Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą
deliktinei civilinei atsakomybei už žalą, padarytą taikant reikalavimo
užtikrinimo priemones administraciniame procese, kilti, yra draudimo
piktnaudžiauti teise prašyti šių priemonių taikymo pažeidimas (CK 1. 137 straipsnio
3 dalis, 6. 246 straipsnio 1 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija,
siekdama užtikrinti vienodą civilinės atsakomybės tiek už žalą, atsiradusią dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, tiek už žalą,
atsiradusią dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame
procese, sąlygų aiškinimą ir taikymą bei apibendrindama nurodytą kasacinio
teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuoja, kad piktnaudžiavimas
teise nevertintinas kaip būtinoji civilinės atsakomybės už žalą, padarytą
taikant reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese, sąlyga, o
tik kaip kvalifikuojanti, t. y. užtikrinimo priemones prašiusio taikyti
asmens kaltę patvirtinanti aplinkybė. Piktnaudžiaudamas savo teise, asmuo
suvokia, kad jis viršija įstatymų nustatytas savo teisės įgyvendinimo ribas ir
taip daro žalą kitiems asmenims. Kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių
gynybos ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo prisiima
riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti, tačiau tai savaime nereiškia jo
piktnaudžiavimo teise. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su
kasacinio skundo argumentais, kuriais atsakovo rizikos dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo neįvertinimas prilyginamas jo piktnaudžiavimui
teise prašyti šias priemones taikyti ir atsakovo skundo administracinėje byloje
atmetimas vertinamas kaip šį piktnaudžiavimą patvirtinanti aplinkybė.
Apibendrindama
išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas,
taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis
administraciniame procese padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias
civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį
tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje
netaikytina CK 1. 137 straipsnio 3 dalis, todėl kasacinio skundo
argumentai dėl netinkamo šios normos taikymo atmetami.

Dėl neteisėtų veiksmų kaip civilinės
atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų
reikalavimo užtikrinimo priemonių, sąlygos

Neteisėti veiksmai
yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų,
kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos
elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6. 246 straipsnis). Pareiga
elgtis atidžiai ir rūpestingai kaip bendro pobūdžio reikalavimas koreliuoja su
kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos (CK
6. 263 straipsnio 2 dalis). Šios bendrosios neteisėtus veiksmus
civilinėje atsakomybėje apibrėžiančios įstatyminės nuostatos taikomos ir
sprendžiant klausimą dėl administraciniame procese pritaikytomis reikalavimo
užtikrinimo priemonėmis padarytos žalos atlyginimo.
Minėta, kad
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtais veiksmais,
kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo (CPK 147 straipsnio 3 dalis), pripažintinas asmens,
prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimų nepagrįstumas,
patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti.
Atitinkamai vertintinas ir pareiškėjo reikalavimų administraciniame procese atmetimas.
Administraciniame procese priimtu procesiniu sprendimu atmetus pareiškėjo
skundą ir panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės konstatuojamas
pareiškėjo reikalavimo, kartu ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemones nepagrįstumas. Civilinės atsakomybės prasme tai yra bendro pobūdžio
pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti pareiškėjo
veiksmai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų patyrė žalą, turi
teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y.
susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo.

Dėl nukentėjusiojo veiksmų kaip atleidimo
nuo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese
taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pagrindo

Išplėstinė
teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą,
atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių,
reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį,
kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6. 253 straipsnis).
Atsižvelgiant į šios civilinės atsakomybės prigimtį, atleidimo nuo civilinės
atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai
teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz. , ar jis naudojosi procesine teise
skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo). Tuo atveju, jei šalių ginčas
neapsiriboja vienu teisminiu procesu (pvz. , kai savo pažeistas teises ir
interesus asmuo gina įvairiais vienas kito neapribojančiais būdais tiek
civiliniame, tiek administraciniame procese, arba keliuose administraciniuose
procesuose ginčydamas skirtingus, tačiau su tuo pačiu teisių ar interesų
pažeidimu susijusius veiksmus), teisinę reikšmę gali turėti ir kitose bylose
įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos nukentėjusiojo
veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės.
Nagrinėjamos
bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas buvo kilęs dėl atsakovo
kaip gretimo sklypo savininko teisių pažeidimo kasatoriui vykdant degalinės
statybą, teisiškai reikšminga įvertinti ne tiek kasatoriaus materialinius teisinius
veiksmus, dėl kurių galėjo padidėti jo patiriami nuostoliai statybos leidimo
sustabdymo, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, metu ir
naudojimąsi procesinėmis teisėmis administraciniame procese, kuriame šios priemonės
taikytos, bet visų pirma tai, ar jo veiksmai įgyvendinant statytojo teises
nelėmė poreikio atsakovui įvairiais vienas kito neapribojančiais būdais ginti
pažeistus jo, kaip gretimo sklypo savininko, interesus, ginčijant skirtingus,
tačiau su tuo pačiu teisėto intereso pažeidimu susijusius veiksmus. Atsižvelgiant
į šalių ginčo specifiką ir pasirinktą atsakovo teisių gynimo būdą, reikalavimas
panaikinti statybos leidimą vertintinas tik kaip viena iš atsakovo, kaip
savininko, teisių gynimo priemonių, neužkertanti asmeniui kelio naudotis ir
kitomis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO)
duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d.
sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 buvo panaikintas
kasatoriaus statomos degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktas, konstatavus,
kad kasatoriui įgyvendinant statytojo teises pagal galiojantį statybos leidimą
buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir atsakovo, kaip gretimo sklypo
savininko, interesai. Šie įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje
byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog nurodytoje
administracinėje byloje nustatytas kasatoriaus veiksmų įgyvendinant statytojo
teises neteisėtumas, atsakovo interesų pažeidimo faktas ir šie interesai
apginti, suponuoja išvadą, kad kasatoriaus neteisėti veiksmai nulėmė tokį
atsakovo elgesį, prašant apginti savo interesus keliais įstatymų nustatytais
būdais, net ne vienoje byloje, dėl kurio kasatoriui atsirado žala, todėl šie
veiksmai vertintini kaip pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės
už reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu padarytą žalą (CK 6. 253 straipsnio
1, 5 dalys).
Nustačiusi pagrindą
atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti, tačiau kitais –
šioje nutartyje išdėstytais – motyvais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
ir nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam
ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje
byloje kasaciniame teisme patirta 48,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos
nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus
kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą
(CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Atmetus kasacinį
skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atsakovui iš kasatoriaus
priteistinos išlaidos advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą
apmokėti. Byloje pateiktas 3257,32 Lt atsakovo išlaidas advokato pagalbai
patvirtinantis įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija Lietuvos
advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų
R-omendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8. 14 punkte
nustatytą dydį, todėl atsakovui priteistinos išlaidos sumažinamos iki 1600 Lt.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a
:

Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo UAB „Lit-Invest“ (į. k. 121276661) atsakovui UAB „Paribys“
(į. k. 2151359) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato
pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti.
Priteisti iš
ieškovo UAB „Lit-Invest“ (į. k. 121276661) 48,40 Lt (keturiasdešimt
aštuonis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame
teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.47458 sekundės -