|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Civilinė byla Nr 1. 20. Dėl institucijų, kurioms realizuoti perduotinas konfiskuotas automobilis Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 692 straipsniuose įtvirtintas normas, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai. N-s pagal CPK 692 straipsnio normą teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi būti perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau, kita vertus, perduodamo turto priėmimas neužkerta kelio ir nepašalina pareigos turtą perėmusiai valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis. Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 129. 19. 1; 131 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-io N-o, A-o S-io (pranešėjas) ir P- -io (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, suinteresuoti asmenys – antstolė M. L. , D. L. , dėl antstolio patvarkymo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. G-o esmė Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl konfiskuoto automobilio, kuris pripažintas nerealizuotinu, perdavimo realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje, paskyrė D. L. galutinę nuobaudą – 30 parų administracinio arešto konfiskuojant automobilį „VW Golf“. Vykdydama šį teismo nutarimą, antstolės padėjėja 2009 m. kovo 25 d. areštavo nurodytą automobilį ir informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie konfiskuotą turtą. Perduotino automobilio apžiūros metu nustačius, kad automobilis nerealizuotinas, pareiškėjas atsisakė jį apskaityti ir realizuoti. 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu antstolė pavedė pareiškėjui perimti konfiskuotą automobilį. Nesutikdamas su šiuo antstolės patvarkymu, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu. Be to, pagal Taisyklių 6 punkto 2 pastraipą tuo atveju, jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti pirmiau nurodytą antstolės 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad asmuo, pagal teismo sprendimą įgijęs nuosavybės teises, daikto savininku tampa nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi valstybė automobilio savininke tapo įsiteisėjus teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarimui. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą turtą antstolis perduoda realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, t. y. antstolis turi perduoti turtą savininkui – valstybei, kurios funkcijas perduodant, apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant ir pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą turtą, vykdo mokesčių inspekcija (Taisyklių 2 punktas). Teismas pažymėjo, kad Taisyklės, kaip poįstatyminis aktas, reglamentuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybei perduoto turto tvarkytojos, veiksmus su jose nurodytu turtu (Taisyklių 2 punktas), bet nesprendžia ir negali spręsti nuosavybės, kaip tokios, pripažinimo valstybei klausimo; tokios teisės neturi ir mokesčių inspekcija. Antstolis, vykdydamas teismo nutarimą, privalo perduoti valstybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju mokesčių inspekcijai) konfiskuotą turtą, o valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti, nes šis turtas yra paimtas pagal įstatymą už asmens padarytą teisės pažeidimą. Jokie įstatymai nesieja teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo su tokio turto apskaitos tvarka, galimybe šį turtą realizuoti ar pan. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 3 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos vertinimu, atlikdamas konkrečius vykdymo veiksmus, antstolis turi vadovautis bendraisiais jo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais ir pirmiausia CPK. Anot kolegijos, CPK siekiama apibrėžti institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (CPK 692 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato, kad antstolis privalo imtis kitokių priemonių, vykdydamas teismo nutarimą dėl turto konfiskavimo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodo konkretaus asmens, kuriam antstolė privalėjo perduoti konfiskuotą automobilį. Įvertinusi Taisyklių nuostatas, kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas turtą iš perduodančio asmens (šioje byloje antstolės) turėjo perimti, o po to spręsti klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą ar pripažinimo atliekomis. Inspekcijos veiksmai, sprendžiant klausimą dėl konfiskuoto turto įtraukimo į apskaitą, nedaro įtakos antstolio atliekamiems veiksmams, kuriais jis perduoda konfiskuotą turtą. Kolegija pažymėjo, kad pagal Taisyklių 5 punktą inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų valstybės biudžeto asi-vimų. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad pagal Taisyklių nuostatas mokesčių inspekcija turtą iš perduodančio asmens (antstolės) turėjo perimti, o tik po to spręsti klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą ar pripažinimo atliekomis, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis Taisyklių ir teisės aktų, įgyvendinančių Taisykles, nuostatoms. Mokesčių inspekcijos pareigūnai perduodamą konfiskuotą turtą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, turi įkainoti (įvertinti) (Taisyklių 14 punktas). Jeigu turto apžiūros metu nustatoma, jog konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas (Taisyklių 20 punktas), tokio turto Inspekcija neperima pagal turto apskaitos ir perdavimo aktą. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-181, detalizuoja apskričių inspekcijoms perduotino bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto ar kitaip į valstybės pajamas perduodamo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių perėmimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis aktą. Perimdami transporto priemones į apskaitą, AVMI darbuotojai perduotinas transporto priemones turi įvertinti laikydamiesi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Disponavimo turto taisyklių nuostatų (Metodikos 139 punktas). Perduotinų transporto priemonių vertinimą AVMI darbuotojai turi atlikti iki turto apskaitos akto arba Turto apskaitos ir perdavimo akto surašymo, t. y. pirmiau AVMI darbuotojai turi surašyti Turto įvertinimo (apžiūros) aktą (Metodikos 141 punktas). Jeigu apžiūros metu nustatoma, kad transporto priemonės netinka eksploatuoti dėl prastos ar netinkamos techninės būklės ir negali būti panaudotos nei pagal tiesioginę, nei pagal netiesioginę paskirtį, dėl ko yra nerealizuotinos, tokios transporto priemonės pagal Metodikos 175. 1. 3 punktą neapskaitomos, t. y. jų Inspekcija neperima. Kasatorius pažymi, kad Inspekcija turtą perima pagal turto apskaitos ir perdavimo aktą, kurio forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VA-123 (toliau – Įsakymas Nr. VA-123), kurio III skyriuje nurodyti atvejai, kai tokia forma pildoma, t. y. konfiskuotą turtą perduodant saugoti, priimant saugoti, perduodant realizuoti, priimant realizuoti (Įsakymo Nr. VA-123 23-26 punktai). Turtas, kuris pripažintas nerealizuotinu, neperduodamas Inspekcijai nei saugoti, nei realizuoti, tačiau pagal Taisyklių 20 punktą institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu yra pripažįstamas atliekomis, surašant patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą. Anot kasatoriaus, analizuojant pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas sistemiškai, akivaizdu, kad konfiskuoto turto perėmimas yra neatskiriamai susijęs su tokio turto įtraukimu į apskaitą. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymai (CPK 692 straipsnis) įpareigoja antstolį perduoti konfiskuotą turtą Inspekcijai, tačiau neįpareigoja imtis kitokių priemonių, vykdant teismo nutarimą dėl turto konfiskavimo, t. y. kad antstolis neturi pareigos spręsti apie tai, jog automobilis turi būti perduotas kitiems asmenims, institucijoms. Kasatorius pažymi, kad antstoliui, vykdant teismo nutarimą, taikomos ne tik CPK 692 straipsnio nuostatos, tačiau ir bendrieji sprendimų vykdymo proceso principai. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal CPK 587 straipsnio 3 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra vykdomieji dokumentai. CPK 634 straipsnyje nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasatoriaus teigimu, įstatymas įtvirtina antstolio pareigą aktyviai bei visomis teisinėmis priemonėmis siekti realiai įgyvendinti teismo sprendimą, įskaitant nutarimą dėl turto konfiskavimo. Tuo tarpu CPK 692 straipsnio nuostata įpareigoja antstolį perduoti mokesčių inspekcijai teismo konfiskuotą turtą realizuoti, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi, antstoliai yra saistomi ne tik CPK, bet ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, reglamentuojančių kitokią konfiskuoto ir valstybei perduotino turto realizavimo tvarką, kai toks konfiskuotas turtas yra pripažintas nerealizuotinu. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Inspekcija nenurodė konkretaus asmens, kuriam antstolis privalėjo perduoti automobilį. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Inspekcija yra saistoma bendradarbiavimo pareigos vykdymo procese (CPK 640 straipsnio 1 punktas), kurią įgyvendino pateikdama antstolei 2009 m. balandžio 3 d. raštą su 2009 m. kovo 31 d. turto įvertinimo (apžiūros) aktu, informuojantį apie konfiskuoto automobilio pripažinimą nerealizuotinu. Inspekcija neturi nei tikslių duomenų, nei pareigos teikti antstolei instrukcijų apie kitą instituciją, turinčią konfiskuotą automobilį savo žinioje, kuri privalo jį pripažinti atliekomis ir utilizuoti. Inspekcija negali būti įpareigojama atlikti antstolių kompetencijai priskirtų vykdymo proceso veiksmų ir įpareigojama prisiimti padarinius dėl antstolių neveikimo. Be to, antstolė pati prieš areštuodama konfiskuotą automobilį turėjo nustatyti, kokios institucijos žinioje yra šis turtas. Anot kasatoriaus, Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai nustato Inspekcijos pareigą apskaityti tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas, t. y. turintis ekonominę vertę. Tuo atveju, kai turtas neturi ekonominės vertės, yra nerealizuotinas, mokesčių inspekcija nelaikytina subjektu, atsakingu už tokio turto perėmimą į apskaitą bei jo pripažinimą atliekomis ir utilizavimą. Šią išvadą taip pat patvirtina sisteminis Taisyklių normų aiškinimas su CPK 691 straipsnyje pateikta turto realizavimo koncepcija, iš kurios darytina išvada, kad mokesčių inspekcija turi pareigą, įtvirtintą CPK 692 straipsnyje, priimti antstolio perduotą konfiskuotą turtą realizuoti tiktai tuo atveju, jeigu toks turtas apskritai yra realizuotinas. Teismo nutarimu konfiskuoto turto, kuris yra nerealizuotinas, Inspekcija neprivalo realizuoti nei pagal CPK, nei pagal Taisyklėse įtvirtintas teisės normas. 4. Taisyklių 6 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioms mutatis mutandis taikomos Taisyklių nuostatos (Taisyklių 2 punkto 2 pastraipa). Sistemiškai aiškinant šią teisės normą kartu su Taisyklių 20 punkte įtvirtinta norma, konstatuotina, kad institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, kuris buvo pripažintas nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į Inspekcijos apskaitą, privalo tokį turtą apskaityti, pripažinti atliekomis bei utilizuoti Taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi Taisyklės reglamentuoja ne tik mokesčių inspekcijos, bet ir kitų institucijų kaip valstybei perduodamo konfiskuoto turto tvarkytojų veiksmus, todėl darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai be jokio teisinio pagrindo susiaurino subjektų sąrašą, nurodydami, kad tik mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą valstybės nuosavybėn perduotiną turtą. Taisyklių 6 punkto 2 dalis nedviprasmiškai ir aiškiai nustato, kad nerealizuotiną valstybei perduotiną turtą apskaito (vėliau ir utilizuoja) kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Inspekcija neturi savo apskaitoje ir neprivalo pagal įstatymus įtraukti į savo apskaitą nurodyto pripažinto nerealizuotinu konfiskuoto automobilio bei netvarko turto, kuris neįtrauktas į Inspekcijos apskaitą, pagal savo nuostatus, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja, atsakinga už jų utilizavimą. Inspekcijos tikslas – realizuoti perimtą turtą, gauti pajamas ir pervesti jas į biudžeto surenkamąją sąskaitą. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinėje byloje priimto teismo nutarimo konfiskuoti daiktą vykdymo tvarką Administracinių bylų teisenos įstatymo 126 straipsnyje nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Tuo tarpu pagal ATPK 320 straipsnio 1 punktą nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio Kodekso, be kita ko, 1302 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą (būtent ATPK 1302 straipsniu rėmėsi Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutarime). ATPK 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą valstybės nuosavybėn. Pagal ATPK 322 straipsnį konfiskuoti daiktai realizuojami Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Antstolio, kuris pagal pirmiau nurodytas ATPK 320 straipsnio 1 punkto nuostatas vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, veiksmų ATPK detaliau nereglamentuoja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CPK 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad šis Kodeksas nustato, be kita ko, sprendimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nurodytos teisės normos teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmus, vykdant administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą konfiskuoti daiktą, reglamentuoja atitinkamos CPK normos. Dėl institucijų, kurioms realizuoti perduotinas konfiskuotas automobilis Pagal CK 4. 47 straipsnio 10 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas valstybės turto įgijimo būdas perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą. Vadovaujantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija. CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu CPK 691 straipsnyje nustatyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (straipsnio 1 dalis); areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės (straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos įtvirtina atitinkamą teisę, o proceso teisės normos reglamentuoja šios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Taigi, valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą daiktą (CK 4. 47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 691 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įstatymai nenustato kitokių antstolio veiksmų negu tų, kurie įtvirtinti CPK 692 straipsnyje, – Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, negali būti CPK 692 straipsnio kontekste vertinamos kaip įstatymas. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į Taisykles, kaip teisės aktą, nustatantį CPK 692 straipsnyje įtvirtintos antstolio pareigos perduoti realizuoti valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą išimtį. Pažymėtina ir tai, kad aptariama CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Šios kaip ir kitų antstoliui nustatytų pareigų aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „U-iversalios valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-206/2008; 2008 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-305/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-277/2008). Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai ginčijamą antstolės patvarkymą teisingai vertino kaip pagrįstą ir teisėtą; vykdydama CPK 692 straipsnyje, kaip specialiojoje teisės normoje, tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtintą pareigą, antstolė ginčijamu patvarkymu nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų vykdymo proceso bendrųjų principų, taip pat antstolio bendro pobūdžio pareigų, įtvirtintų Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir CPK 634 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal CPK 692 straipsnio normos prasmę teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi būti perduodamas realizuoti valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau, kita vertus, perduodamo turto priėmimas, kaip toks, neužkerta kelio ir nepašalina pareigos turtą perėmusiai valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų Taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis. P-ikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas teismų nutartis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |