TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3k-3-500
                        Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2003 m.
                                                                                                Bylų
kategorija 72. 2


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS



N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. balandžio
9  d.
Vilnius


            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: P-
Ž-io (kolegijos pirmininkas), A-io N-o, J-os S-ės  (pranešėja),

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės S-os R-os
T-ės kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m.
spalio 28 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės S-os R-os T-ės ieškinį atsakovui
Z-ui T-ui dėl išlaikymo priteisimo.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

            Ieškovė S-a R-a
T-ė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad su  atsakovu Z-u T-umi susituokė 1963 m. balandžio 27
d. , jų santuoka Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimu nutraukta 2002 m. sausio
23 d. Dėl santuokos iširimo, jos nuomone, kaltas atsakovas. Šalių sūnus ir
dukra jau pilnamečiai. Ieškovė yra pirmos grupės invalidė, nedarbinga, jos
gaunamos pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl prašė teismą priteisti jai iš
atsakovo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, vėliau teismo posėdžio metu prašomą
priteisti sumą išlaikymui sumažino iki 150 Lt kas mėnesį.
            Šiaulių
m. apylinkės teismas 2002 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies  - priteisė iš Z. T-aus
visų rūšių uždarbio bei pajamų išlaikymą jo buvusios sutuoktinės
S. R. T-ės naudai po 50 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki
S. R. T-ės gyvos galvos, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas
konstatavo, kad šalių santuokoje įgytas turtas nepadalintas, šalys jo dalinti
nepageidauja. Pagal CK 3. 72 str. 2 dalį ieškovė, būdama nedarbinga dėl
sveikatos būklės, turi teisę gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio. Atsakovas
nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nedarbingumą dėl sveikatos būklės, jis
dirba savo žemės sklype, todėl teismo nuomone, nors ir būdamas 66 metų amžiaus
senatvės pensininkas, nėra nedarbingas. Aplinkybių, kurioms esant, remiantis CK
3. 72 str. 6 dalimi, turėtų būti atsisakyta priteisti išlaikymą iš atsakovo,
nenustatyta. Šalys per 2001 m. rugsėjo - 2002 m. rugpjūčio  laikotarpį gavo šias pajamas: ieškovė  - 4177,92 Lt invalidumo ir nukentėjusių
asmenų pensijas bei 2400 Lt už nuomojamą žemės sklypą, iš viso – 6577,92 Lt;
atsakovas gavo 6066,56 Lt senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Teismas,
vadovaudamasis CK 3. 72 str. 5 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos
būklę, į išlaidas vaistams, kurie, nors ir nėra būtini gyvybei palaikyti, bet
gerina jos gyvenimo kokybę, taip pat į atsakovo mažas galimybes įsidarbinti dėl
jo amžiaus, į tai, kad ieškovės pajamos didesnės nei atsakovo, laikė, kad
atsakovas nepajėgus ieškovei teikti 150 Lt išlaikymą kas mėnesį. Kadangi šalių
kas mėnesį stabiliai gaunamų pajamų, t. y. pensijų dydis skiriasi 157,39 Lt,
teismas, įvertinęs būtinybę ieškovui tenkinti bent minimalius savo poreikius,
priteistina išlaikymo suma laikė 50 Lt kas mėnesį.
            Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2002
m. gruodžio 17 d. sprendimu Šiaulių m. apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d.
sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad apylinkės teismo
išvada, jog atsakovas yra darbingas, nepagrįsta, nes įstatymas numato asmens
nedarbingumą pagal sveikatos būklę ir amžių. Kadangi Z. T-us yra
pensininkas, jis yra nedarbingas pagal amžių. Atsakovas pateikė įrodymus,
patvirtinančius, kad jam taip pat reikalingas gydymas. Santuokos nutraukimo
metu kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl nepagrįstas ieškovės motyvas, kad
santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Šalių pajamos yra beveik lygios, be to,
atsakovas materialiai remia dukrą. Nepadalinus santuokoje įgyto turto, nėra
galimybės spręsti, kurios šalies turtinė padėtis yra geresnė, tuo tarpu
sutuoktinių išlaikymo pareiga siejama su išgalėmis ją teikti.
            Kasaciniu
skundu ieškovė prašo pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d.
sprendimą, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 200 Lt
periodinį išlaikymą. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:
            1.
CK 3. 72 str. 5 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir
jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę. Teismai neįvertino
aplinkybės, kad šalys santuokoje išgyveno 39 metus.
            2.
Teismai, vertindami šalių turtinę būklę, neteisingai aiškino ir taikė CK 3. 117
straipsnį. Atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė, nes jis pasiėmė
santuokos metu įgytus 16 000 JAV dolerių, turi nebaigtus statyti gyvenamąjį
namą ir ūkinį pastatą, žuvies prūdą, sodą. Be to, nevertinta aplinkybė, kad
ieškovė dėl ligos yra nedarbinga, o ieškovas dirba santechnikos, žemės ūkio
darbus savo sklype ir gauna papildomų pajamų.
            Atsiliepimu
į kasacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą
bei savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
            1.
Pagal CK 3. 72 str. 1 dalį ieškovė neturi teisės į išlaikymą, nes jos pajamos
yra didesnės, be to, jai priklauso namas ir žemės sklypai. Šio turto jai
pakanka visiškai save išlaikyti.
            2.
CK 3. 72 straipsnis įpareigoja teismą, sprendžiant išlaikymo priteisimo ir jo
dydžio klausimus, atsižvelgti į abiejų buvusių sutuoktinių sveikatos būklę,
amžių, galimybes įsidarbinti, turtą. Teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes.
            3.
Kasatorės teiginiai apie atsakovo gaunamas pajamas ir pasiimtas santaupas yra
nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie įrodymai.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o
j a:

            Kasacinio
proceso dalykas šioje byloje – buvusio sutuoktinio teisės į išlaikymą
atsiradimo pagrindai, jos įgyvendinimo tvarka bei sąlygos ir gynimo būdai (1964
m. CPK 358 str. 1 d. , 2002 m. vasario 28 d. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 8 str. ).
            Santuoka sukuria
santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas
kitą remti (CK 3. 27 str. ). Ši nuostata reiškia, kad teisė į išlaikymą atsiranda
iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai,
susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į išlaikymą nesutaria
kitaip arba teismas pagal vieno iš sutuoktinio ieškinį nenusprendžia kitaip (CK
3. 72 str. 1 d. , 3. 51 str. 2 d. , 3. 56 str. 2 d. ). Teisės į išlaikymą atsiradimui
būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumą. Šį reikalingumą patvirtinančios
aplinkybės turi atsirasti esant santuokai, o tam tikriems faktams, kurie
nulemtų buvusio sutuoktinio išlaikymo reikalingumą, įvykus po santuokos
nutraukimo, tokie faktai nesuponuoja pareigos kitam buvusiam sutuoktiniui
išlaikyti buvusį vyrą (žmoną). Akivaizdu, kad iš santuokos atsiradusi pareiga
remti sutuoktinį pasibaigia po santuokos nutraukimo, jeigu tokio rėmimo
reikalingumas neiškilo gyvenant santuokoje. Teisės normos nustato teisės į
išlaikymą atsiradimo pagrindus ir tos teisės įgyvendinimo tvarką. R-alauti
išlaikymo galima esant santuokoje, taip pat ją nutraukiant (CK 3. 53 str. 3 d. ),
ar ją pripažįstant negaliojančia (3. 47 str. ). Šios nuostatos taikomos, sprendžiant
santuokos nutraukimo klausimus po 2000 m. CK įsigaliojimo. Jeigu santuoka buvo
nutraukta vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso normomis (2000 m. liepos 18
d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. ) ir nebuvo
sprendžiamos santuokos nutraukimo pasekmės, tai tokiu atveju buvusių
sutuoktinių išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir po santuokos
nutraukimo kaip atskiras reikalavimas. Jeigu teisė į  išlaikymą atsirado iš šeimos santykių iki 2000 m. CK
įsigaliojimo, ji ginama šiam kodeksui įsigaliojus, jeigu nepraleistas ieškinio
senaties terminas (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19
str. 2 d. , 10 str. 1 d. ). SŠK 28 str. 1 ir 2 dalys dalis numatė buvusio
sutuoktinio teisę į išlaikymą, jeigu po santuokos nutraukimo jis per vienerius
metus tapo nedarbingu arba per penkerius metus jam suėjo pensinis amžius. Jeigu
buvusio sutuoktinio teisė į išlaikymą atsirado SŠK 28 str. 1 ar 2 dalies
pagrindais ir sąlygomis, bet ši teisė nebuvo apginta iki ši norma galiojo, tai
toks sutuoktinis turi teisę reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio CK 3. 72
straipsnio tvarka.
            Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad ieškovė S. R. T-ė pirmos grupės invalide tapo
gyvendama santuokoje. Jos santuoka nutraukta galiojant 2000 m. CK, bet pagal
SŠK normas, nes ištuokos procesas buvo pradėtas, galiojant SŠK normoms. Teismo
sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, nebuvo išspręstos santuokos nutraukimo
pasekmės, todėl ieškovės teisė  į
išlaikymą liko neapginta. Ieškovė nepripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo,
nedarbinga tapo gyvendama santuokoje, todėl yra reikalinga išlaikymo (CK 3. 72
str. 2, 4 d. d. ). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodęs,
kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo nenustatyta, netinkamai aiškino
CK  3. 72 str. 2 ir 4 dalių nuostatas.
Kaltė dėl santuokos nutraukimo atimtų teisę į išlaikymą, bet neatleidžia nuo
pareigos išlaikyti. Pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu  kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą.
Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio
kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir
kita. Jeigu prašantis paramos sutuoktinis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės,
o turintis pareigą remti  - nedarbingas
dėl savo amžiaus (pensininkas), tai teismas, spręsdamas bylą dėl reikalavimo
teikti išlaikymą, negali tokio reikalavimo netenkinti vien tuo pagrindu, kad
privalantis teikti paramą yra nedarbingas. Teismas turi patikrinti buvusių
sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, atsižvelgti į galimybes be
gaunamų pajamų dar kitais būdais apsirūpinti save ir išlaikyti buvusį
sutuoktinį. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius būtinumą vienerių metų
laikotarpyje įsigyti vaistus, kurie pagerintų jos gyvenimo kokybę (invalidumas
- dėl patirtos stuburo traumos). Kad tokios vertės vaistai būtų būtini
atsakovui, teismai nenustatė. Esant beveik lygioms šalių pajamoms, ieškovės
būtinos išlaidos yra didesnės. N-s abi šalys turi nekilnojamojo turto, tačiau
geresnes galimybes save išlaikyti ir apsirūpinti, naudojant šį turtą, turi
atsakovas, nes jo amžius jam netrukdo užsiimti žemės ūkio darbais, žvejyba,
pastarasis turi žemės ir prūdą žuvims veisti. Gi ieškovės sveikatos būklė
riboja jos galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos
teismui nenustačius, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra
pakankamos visiškai save išlaikyti, jis neturėjo teisinio pagrindo ieškinį
atmesti. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių
turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę, amžių ir
galimybę save išlaikyti, teisingai nusprendė, kad atsakovas gali ieškovę
išlaikyti. Kolegija neturi faktinio pagrindo keisti pirmosios instancijos
teismo priteisto išlaikymo dydį, todėl paliktinas galioti apylinkės teismo
sprendimas (CPK 3542 str. 2 d. ).

            Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1
dalies 3 punktu ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

            Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 17
d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002
m. spalio 28 d. sprendimą.
            Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.



Teisėjai:                                                                                                            P-
Ž-ys


                                                                                                A-is
N-a-


                                                                                                                        J-a
S-ė











S. M.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt