 Civilinių teisių įgyvendinimo samprata. Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis. Piktnaudžiavimo teisėmis samprata. Savigyna kaip civilinių teisių gynimo būdas. Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 25-8-2014 Teisės įgyvendinimas - tai naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuždraustais leidimais - subjektinėmis teisėmis, vykdant tas teises legalizuojančias pareigas Civilinių teisių įgyvendinimo formos Naudojimasis teise - tai atlikimas leistinų ar neuždraustų veiksmų. Civilinių teisių realizavimo būdai: teisės laikymasis; teisės vykdymas; teisės taikymas; Subjektinės civilinės teisės įgyvendinamos civilinio teisinio santykio struktūroje Civilinis teisinis santykis - tai: civilinės teisės subjektų teisinis ryšys, dėl materialinių (turto) ar asmeninių vertybių,susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir pareigomis,kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis nustatytomis valstybės prievartos priemonėmis. Du subjektinės teisės apibrėžimo aspektai: subjektinė teisė nustato jo turėtojo leistino elgesio ribas, t.y. suteikia galimybę veikti pačiam arba reikalauti atitinkamo elgesio iš pareigas turinčių asmenų. Antruoju atveju subjektinė teisė vadinama reikalavimo teise. Absoliutinių ir reliatyvinių civilinių teisinių santykių ypatumai. Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas.Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise, t.y. įpareigotas asmuo veikia reikalavimo teisę turinčio asmens naudai. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų (sandorių), kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.(CK 1.136 straipsnis.) Šia nuostata realizuojamas principas leidžiama viskas kas neuždrausta. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai iš teismų sprendimų; iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; kaip intelektinės veiklos rezultatai; dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.(CK 1.136 straipsnis) Civiliniai teisiniai santykiai į daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objektą ir teisę turinčio subjekto teisių į objektą įgyvendinimo būdą. Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas), o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats be kitos santykio šalies (trečiųjų asmenų) veiksmų. Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę kitą teisinio santykio dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais. Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas Romos teisėje galiojo principas, kad tas kas naudojasi savo teise, niekieno interesų nepažeidžia (qui suo jure utitur, neminem laedit). Šis principas reiškė neribotą teisės įgyvendinimą. iuolaikinė civilinė teisė, kuri grindžiama žmogaus teisių saugojimo prioritetu, saugo ne tik subjektinių teisių turėtojo, bet subjektinių pareigų turėtojo teises ir interesus, taikydama abiejų teisinio santykio šalių veiksmams ir poelgiams vienodus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl šiuolaikinių demokratinių valstybių civiliniai įstatymai numato tam tikras civilinių teisių įgyvendinimo ribas. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. CPK 95 straipsnis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės 1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. 2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. CK1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Draudimo piktnaudžiauti savo teise principo pažeidimo padariniai Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Civilinių teisių apsaugos sistema užkerta kelią subjektini teisių pažeidimui. Civilinių teisių gynimas - tai prievartos priemonių taikymas pažeidėjui siekiant atstatyti pažeistas teises ar/ir nutraukti pažeidimą. Civiliniame kodekse yra numatyta eilė atvejų, kada tam tikrų veiksmų atlikimui yra būtinas teismo leidimas. Pvz., Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. 2.25 straipsnis Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. 2.26 straipsnis Laikinasis administratorius valdo turtą, iš to turto išlaiko asmenis, kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka nežinia kur esančio asmens skolas. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. 2.29 straipsnis Ieškininė gynyba - nesikišimo į privačius santykius principo išraiška Ieškinį dėl nepilnamečio ar riboto veiksnumo asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai ir prokuroras. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą. Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3)užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais. Daiktiniai ir prievoliniai teisių gynimo būdai Savigyna Visuose šiuolaikinėse teisės sistemose yra pripažinta viena: kad kreditorius tais atvejais, kai skolininkas nevykdo prievolės, negali tiesiogiai taikyti savigynos. Pvz., pardavėjas negali tiesiog atimti prekes iš pirkėjo, kuris nesumokėjo už jas pinigų ir pan. 6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Savigynos taikymo sąlygos Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų.CK1.139 straipsnis. 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Daikto sulaikymas ir pareigų atlikimo sustabdymas - teisių ir interesų apsaugos priemonė Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles, nei CK. 4.229 straipsnis. Pareigų atlikimo sustabdymas 1. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų. 2. Skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. 3. Skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. 6.46 straipsnis Specialiosios daikto sulaikymą reglamentuojančios normos Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. 4.656 str. Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. 4.238 str. 6.69 straipsnis. Sulaikymo teisė Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. 2.161 straipsnis. Sulaikymo teisė 1. Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises į tuos daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. 2. Atsisakymas nuo sulaikymo teisės negalioja. Prevencinis ieškinys - intereso gynimo priemonė Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieškinio taikymo sąlyga - realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, taip pat jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. 6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės 1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. 2. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). 3. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. 4. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. 5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 6. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo. 7. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. 8. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. 9. Įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus. CK 6.255 straipsnis. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. 6.269 straipsnis. Dėl būtinosios ginties ar savigynos padaryta žala 1. Asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. 2. Nukentėjęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, nuo kurio neteisėtų veiksmų buvo ginamasi 1.139 straipsnis. Savigyna 1. Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. 2. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. 3. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Actio Pauliana santykis su sulaikymo teise Vienas iš 2000 m. CK įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – daikto sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis). Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta daiktinės teisės normose – CK 4.229–4.235 straipsniuose, nes tai yra daiktinė teisė, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. CK 1.139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumoir protingumo principų tam, kad nebūtų pažeistos skolininko–daikto savininko teisės. Kreditorius, sulaikydamas daiktą, neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių daugiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal CK 6.253 straipsnio 8 dalį asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Priešingai nei taikant actio Pauliana, daikto sulaikymo atveju skolininkas nesudaro sutarties su trečiuoju asmeniu dėl turto perleidimo, pats kreditorius, siekdamas, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę, sulaiko skolininko daiktą. Šia teise gali pasinaudoti ne bet kuris kreditorius, o tik teisėtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisę į savininką–skolininką (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.232 straipsnio 2 dalimi kreditoriaus turima daikto sulaikymo teisė yra ribota, nes kreditorius neturi teisės disponuoti šiuo daiktu, o naudoti – tik tam, kad šis daiktas būtų išsaugotas. Kreditoriui praradus daikto valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininko–skolininko sutikimu šis daiktas išnuomojamas ar įkeičiamas kitiems asmenims, skolininkui patenkinus kreditoriaus reikalavimą ar pateikus adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, daikto sulaikymo teisė baigiasi (CK 4.235 straipsnis). Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes šia teise kreditorius gali pasinaudoti tik tokiu atveju, kai yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas ir skolininkas nevykdo prievolės kreditoriui arba ją vykdo netinkamai. Taikant actio Pauliana institutą nebūtina, kad būtų suėjęs prievolės vykdymo terminas, t. y. kad prievolė būtų vykdytina. CK nenustatyta, kokie daiktai gali būti sulaikymo teisės objektai. Laikytina, kad tokie gali būti visi daiktai plačiąja prasme, t. y. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (pvz., ilgalaikės nuomos atveju sulaikant nuomos objektą iki nuomotojas nesumokės kompensacijos už objekto pagerinimus – CK 4.169 straipsnio 4 dalis), pinigai, vekseliai ir pan., t. y. bet kurie daiktinės teisės objektai. CK 4.230 straipsnyje nustatyta, kad daikto sulaikymo teisė nedaloma, todėl kreditorius–teisėtas daikto valdytojas turi teisę sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas. Pagal šios teisės normos dispoziciją, įstatymų leidėjas neteikia reikšmės kreditoriaus turimo reikalavimo dydžiui, todėl sulaikomo daikto vertė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę sulaikyti didesnės vertės daiktą, nei jo turimas reikalavimas. Tačiau tai yra jo teisė, bet ne pareiga, todėl galimi atvejai, kai kreditorius sulaikys tik dalį valdomo daikto, jei nuspręs, kad tas turtas pakankamai užtikrins prievolės įvykdymą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorius sulaiko du daiktus, nors skolos kreditoriui dydis neviršija vieno sulaikyto daikto vertės, laikytina, kad kreditorius peržengia savigynos ribas ir neteisėtai sulaiko antrąjį daiktą, todėl skolininkas turės teisę reikalauti grąžinti vieną daiktą ir atlyginti dėl to padarytą žalą (CK 4.94 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). CK specialiosiose normose reglamentuojami atskiri atvejai, kai kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą iki skolininkas įvykdys savo prievolę (pvz., CK 2.161 straipsnis, 4.169 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnio 2 dalis, 6.347 straipsnio 1 dalis, 6.758 straipsnio 4 dalis, 6.840 straipsnio 5 dalis ir kt.). CK 6.69 straipsnyje įtvirtinta daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti ir kitais, įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais. Šiame straipsnyje įstatymų leidėjas nenustatė reikalavimo, kad sulaikomas daiktas būtų susijęs su kreditoriaus reikalavimo teise, ir nedetalizavo, kokį reikalavimą turėdamas kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Kreditorius daikto sulaikymo teise gali naudotis tik tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas, ir skolininkui įvykdžius prievolę kreditorius privalo grąžinti sulaikytą daiktą skolininkui (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius, skolininkui įvykdžius prievolę, negrąžina sulaikyto daikto, skolininkas įgyja teisę reikalauti jam, kaip daikto savininkui, atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).Taikant daikto sulaikymo teisės institutą kreditoriaus reikalavimas negali būti tenkinamas iš sulaikyto daikto vertės. Šiuo institutu skolininkas skatinamas kuo greičiau įvykdyti prievolę, tačiau kreditorius neturi teisės parduoti sulaikytą daiktą ir taip išsiieškoti skolą. Toks kreditoriaus teisių apribojimas nustatytas siekiant apsaugoti skolininko ir kitų kreditorių interesus. Pagal CK 4.231 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pasilikti tik sulaikyto daikto duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius. CK 4.232 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas disponuoti sulaikytu turtu, nustatant, kad kreditorius negali jo išnuomoti, įkeisti, kitaip varžyti ar naudoti pagal paskirtį. Taigi daikto sulaikymo teisės turinį sudaro tik valdymo ir riboto naudojimo teisė, nesuteikiant kreditoriui teisės disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu. Actio Pauliana taikymo atveju panaikinus ginčijamą sandorį kreditoriaus reikalavimas tenkinamas būtent iš perleisto skolininko turto vertės (išskyrus bankroto atveju). Įgyvendindamas daikto sulaikymo teisę tik įstatyme nustatytais atvejais kreditorius gali nukreipti išieškojimą į sulaikytą daiktą (pvz., CK 6.656 straipsnyje nustatyta rangovo teisė išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys). CK 6.786 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas daikto sulaikymo teisės transformavimasis į priverstinį įkeitimą, nes tais atvejais, kai komitentas tampa nemokus, komisionierius netenka sulaikymo teisės į sulaikytus daiktus, bet įgyja įkeitimo teisę į tuos daiktus, o komisionieriaus reikalavimai dėl sulaikyto daikto vertės dydžio tenkinami kartu su įkeitimu užtikrintais reikalavimais. Galima situacija, kai kreditoriui sulaikius skolininko daiktą skolininkas vis tiek nevykdo savo prievolės. Kadangi pagal CK 4.229 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik iki bus įvykdyta prievolė ir negali nukreipti išieškojimo į sulaikytą daiktą, tai tokiu atveju jis turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo įvykdyti prievolę, jeigu įstatyme konkrečiai nenustatyta kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į sulaikytą daiktą. Tokiu atveju teismui priėmus sprendimą priteista skola bus išieškoma bendra tvarka, t. y. remiantis teismo sprendimų vykdymą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis. Straipsnis iš Civilinių teisių įgyvendinimo samprata. Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis. Piktnaudžiavimo teisėmis samprata. Savigyna kaip civilinių teisių gynimo būdas. : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=308 |